Civilinė byla Nr. e2-5001-911/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00511-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija:

2.6.1.1; 2.6.8.1; 2.6.18.1; 3.2.6.5.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,

sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aston Service“ atstovui Jurijui Smirnovui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Octavius Trade“ atstovui Pauliui Miliauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aston Service“ ieškinį atsakovei UAB „Octavius trade“ dėl rangos sutartinių santykių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB „Aston Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti ieškovės ir atsakovės rangos sutartinius santykius negaliojančiais dėl suklydimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 341,22 Eur skolą, 3,73 Eur patirtas pašto siuntos išlaidas, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog 2017-11-18 kreipėsi į atsakovą UAB „Octavius trade“ su tikslu nustatyti ar įmonės nuomojamo automobilio KIA Sorento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – automobilis)  važiuoklės bildėjimas, važiavimo metu, nėra susijęs su vairo kolonėlės technine būkle. Ieškovės teigimu, atsakovė UAB „Octavius trade“, sutikusi atlikti prašomą patikrą, nurodė, kad automobilį reikės palikti jų žinioje. Ieškovė automobilį paliko atsakovei. 2017-11-20 atsakovės UAB „Octavius trade“ atstovas apžiūrėjęs automobilį susisiekė su ieškove telefonu ir informavo, kad automobilio gedimo priežastis buvo nustatyta ir norint ją pašalinti reikia keisti vairo kolonėlę ir, kad reikalingas ieškovo sutikimas/patvirtinimas dėl prekės užsakymo iš tiekėjo, kurios kaina lygi 171 Eur sumai. Detalizacijų apie tai, koks gedimas tiksliai buvo nustatytas, anot ieškovės, nebuvo nurodyta. Ieškovė pažymėjo, jog neturėdama priežasties abejoti atsakovės UAB „Octavius trade“ atstovo pateiktomis išvadomis, o taip pat manydama, kad tikslinė problema, dėl kurios konkrečiai buvo kreiptasi, buvo nustatyta, atsakovei davė žodinį sutikimą dėl prekės užsakymo/pirkimo ir tolimesnių remonto darbų atlikimo. 2017-11-21 ieškovė buvo informuota telefonu apie tai, kad vairo kolonėlės remontas atliktas ir automobilį galima bus atvykti atsiimti. Ieškovės vadovui atvykus atsiimti automobilio ir sumokėjus 341,22 Eur, buvo pasiteirauta ar važiuoklės bildėjimas yra visiškai pašalintas, tačiau, ieškovės teigimu, į pateiktą užklausą buvo gautas atsakymas, kad važiuoklės bildėjimas nėra pašalintas, o taip pat buvo pažymėta ir tai, kad bendrovė neturi reikiamų techninių galimybių, kad galėtų nustatyti bildėjimo priežastį. Ieškovei kilo abejonių, kodėl tokiu atveju buvo klaidingai pranešta apie gedimo nustatymą nurodant, kad reikia keisti vairo kolonėlę, jeigu tikslinis gedimas realiai nebuvo nustatytas. Kilus įtarimams dėl tariamai atliktų paslaugų buvo paprašyta grąžinti pakeistą (originalią) detalę, tačiau ieškovei buvo atsakyta, kad pakeistos detalės negrąžinamos, atsižvelgiant į ministro įsakymą dėl detalių utilizavimo. Pareikalavus atsakovės parodyti dokumentą, patvirtinantį šį argumentą, buvo pateiktos įmonių teikiančių autoremonto paslaugas paslaugų teikimo taisyklės, kuriose dėl minėto utilizavimo nieko nebuvo parašyta, o šių taisyklių 50 punkte buvo nurodyta, kad įmonė teikianti autoremonto paslaugas, klientui pageidaujant, pakeistas detales privalo grąžinti. Prašant paaiškinti susiklosčiusią situaciją, aiškaus atsakymo taip ir nebuvo gauta, išskyrus pasiūlymą aukščiau įvardintų dokumentų ieškoti internete, o tik vėliau, atkakliai siekiant sužinoti priežastį, dėl kurios negalima grąžinti detalės, buvo nurodyta jau visiškai kita priežastis, pareiškiant, kad pakeista detalė yra depozitinė ir turi būti grąžinama tiekėjui, o norint ją atgauti turi būti sumokėta 76 Eur suma. Ieškovė pažymėjo, jog kreipėsi į atsakovę tam, kad būtų nustatyta ar automobilio važiuoklės bildėjimas, važiavimo metu, nėra susijęs su vairo kolonėlės technine būkle, o atsakovei priėmus atlikti prašomą darbą buvo klaidingai informuota apie tai, kad tikslinis pažeidimas buvo nustatytas ir tokiu būdu atsakovė tariamai atliko darbus, kurie faktiškai automobiliui nei buvo būtini, nei reikalingi. Ieškovės teigimu, atsakovės atliktiems darbams ji nebūtų pritarusi žinodama, kad tikslinis pažeidimas nebuvo nustatytas. Ieškovė nurodo, jog atsakovei buvo išsiųstas raštas dėl vienašalio sutartinių santykių nutraukimo, kuriuo atsakovei nustatytas papildomas terminas iki 2018-01-10 lėšoms grąžinti, o taip pat nurodyta, kad nesumokėjus minėtų lėšų iki nustatyto papildomo termino, nuo 2018-01-11 ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai bus laikomi nutrauktais. Kadangi iki numatyto termino pinigai nebuvo grąžinti, šalių sutartiniai santykiai ieškovės iniciatyva buvo vienašališkai nutraukti. Iki ieškinio pateikimo dienos atsakovė jokių lėšų ieškovei nebuvo grąžinusi.

2.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimą bei ieškinyje nurodytas aplinkybes palaikė. Papildomai paaiškino, kad palikus pas atsakovą automobilį, telefonu jis bendravo su atsakovo direktoriumi dėl detalės pakeitimo, kurio metu jis davė žodinį sutikimą dėl detalės pakeitimo. Kai atvyko pasiimti automobilio, klausė ar bildėjimas išnyko, jam atsakė, kad ne. Suprato, kad jį apgavo, prašė parodyti pakeistą detalę. Jos pažiūrėti nėjo, per langą matė, kad padėta ant stalo. Prašė, kad jam grąžintų seną detalę, tačiau jam buvo atsakyta, jog jos negali grąžinti, nes turi būti utilizuojama. Vėliau atsakovas sakė, jog jeigu nori atsiimti seną detalę reikia sumokėti 70 Eur. Po automobilio atsiėmimo iš atsakovės dirbtuvių buvo kreiptasi į kitą remonto darbus atliekančią įmonę, kuri pilnai pašalino ieškovės nurodytą automobilio važiuoklės bildėjimą. Kreipėsi į atsakovą todėl, kadangi anksčiau atsakovo servize jam buvo remontuoti kiti automobiliai, pakeisti varikliui tepalai. Ekspertizės skirti nepageidauja. Prašė ieškinį tenkinti.

3.       Atsakovė UAB „Octavius trade“ atsiliepime nurodė, jog ieškovė meluoja ir klaidina teismą dėl ieškinio faktinių bylos aplinkybių, o būtent dėl to, jog vairo kolonėlės atsakovė niekada nesiūlė keisti, o siūlė remontuoti minėtą vairo kolonėlę ir labai detaliai klientui telefonu paaiškino vairo kolonėlės gedimus - trūkumus, paaiškino galimus trūkumo pašalinimo sprendimus, vienas iš jų tai pakeisti susidėvėjusius vairo kolonėlės elementus, taip pašalinant gedimą susijusį su vairo kolonėlės skleidžiamais garsais ir laisvumu, kas, sutikus klientui ir buvo atlikta atsakovės darbuotojo. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog ieškovė patvirtina, kad 2017-11-21 buvo informuota apie tai, kad vairo kolonėlės remontas yra atliktas, nes nebuvo keičiama visa vairo kolonėlė. Atsakovė specializuojasi tik vairo kolonėlių remonto - restauravimo srityje ir niekada neteikė paslaugų, jų nereklamavo, neturi specialistų - darbuotojų susijusių su transporto priemonių važiuoklės patikra, remontu, priežiūra. Pažymi, kad negalėjo ir niekada nesiūlė ieškovei paslaugų, susijusių su važiuokle. Teigia, jog remontuoti ir garsus pašalinti gali tik iš vairo kolonėlės, o važiuoklė turi būti tvarkinga, kadangi visoms transporto priemonėms tikslų vairo kolonėlės gedimą ir jų priežastis galima nustatyti tik išmontavus vairo kolonėlę iš automobilio ir ją išardžius. Atsakovė nurodo, jog į ją ieškovė galėjo kreiptis tik dėl vairo kolonėlės gedimo ir ją atrado tik pagal tokią informaciją, nes ieškovė žinojo ką remontuoja atsakovė ir tai patvirtina. Atsakovė nurodo, jog ieškovė pristatė savo transporto priemonę surasti važiuoklės bildėjimą, tačiau atsakovė pažymėjo, kad jos veikloje tokia paslauga neegzistuoja. Teigia, jog apie atsakovę reklamoje, internete, skelbimuose, vizitinėse kortelėse pateikiama informacija susijusi tik su vairo kolonėlių restauravimu. Atsakovė nurodo, jog ieškovės automobiliui buvo pašalintas vairo kolonėlės gedimas, tačiau apie akivaizdžius pokyčius: garso iš vairo kolonėlės dingimą, transporto priemonės stabilią eigą kelyje, ieškovė sąmoningai byloje neužsimena. Taip pat, ieškovė buvo informuota, kad dar yra trūkumų važiuoklėje, tačiau tiksliai kokie trūkumai, nurodyti atsakovė negalėjo, dėl jau anksčiau paminėtų priežasčių. Atsakovė teigė nenurodžiusi, kad reikia keisti visą vairo kolonėlę, o buvo išvardinti rasti trūkumai, kuriuos pašalinti galima keičiant atskirus vairo kolonėlės elementus, su kuo ieškovė sutiko. Pažymėjo, kad atiduodant transporto priemonę ieškovei, buvo atneštos ir ant stalo, gretimoje patalpoje sudėtos apžiūrai susidėvėjusios pakeistos vairo kolonėlės dalys, kurias ieškovės vadovas matė per stiklo sieną, tačiau nepanoro apžiūrėti ar pasigilinti. Ieškovės vadovas pradėjo reikšti nepasitenkinimą suteikta paslauga, kelti reikalavimus, įtarinėti net nepabandęs savo transporto priemonės, po atliktų vairo kolonėlės remonto darbų. Atsakovė šmeižtu laiko ieškovės teiginius dėl jos, kaip rangos sutarties šalies nesąžiningumo. Prašo ieškinį atmesti.

4.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovo servizas yra specializuotas, atliekamas tik vairo kolonėlių remontas, kitų paslaugų neteikia. Ieškovas negalėjo kreiptis į atsakovą dėl važiuoklės remonto. Pokalbio metu su ieškovo atstovu buvo kalbėta apie vairo kolonėlės remontą. Klientas buvo informuotas, kad reikia išmontuoti ir įsitikinti, ar dėl to sklinda garsai. Vairo kolonėlė turi iki 30 detalių. Pakeistos detalės ieškovui negalėjo grąžinti, nes ji turi būti utilizuojama, kadangi pakeistas krumpliastiebis turi tefloninį žiedą. Norint nustatyti ar bildėjimas yra susijęs su vairo kolonėle, reikia ją išmontuoti. Jeigu ieškovo automobiliui sklido bildėjimo garsai, reiškia bildėjo ir važiuoklė, ir kolonėlė. Ieškovo atstovas buvo informuotas, jeigu sklis ir toliau garsai, tai jie bus dėl vairo kolonėlės. Su ieškovo atstovu buvo tartasi tik dėl vairo kolonėlės remonto, kad bus išmontuota ir pažiūrėta, išdilęs ar ne krumpliastiebis. Jis buvo pakeistas. Nurodė, kad ieškovo atstovas išvažiavo iš jų servizo ir daugiau negrįžo, kad automobilis būtų apžiūrėtas dar kartą. Ekspertizės skirti nepageidauja. Tai, kad nebuvo užpildyta užsakymo paraiška, automobilio perdavimo dokumentai, atsakovas už tai yra nubaustas. Prašo ieškinį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio remonto darbų apimties, jų pagrįstumo (būtinumo), atsakovės atliktų darbų egzistavimo. Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę, jog būtų nustatyta ar ieškovės nuomojamo automobilio KIA Sorento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), važiuoklės bildėjimas, važiavimo metu, nėra susijęs su vairo kolonėlės technine būkle (t. 1, 24 b.l.(1 punktas)). Atsakovė UAB „Octavius trade“, gavusi ieškovės prašymą sutiko atlikti automobilio patikrą, o vėliau, nustačius galimus gedimus ieškovė ir atsakovė telefonu sutarė dėl automobilio remonto darbų. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra susiklostę rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 str. 1 d.). Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad šalys susitarė dėl ieškovės nuomojamo automobilio  KIA Sorento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) remonto darbų. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei pristačius automobilį atsakovei, rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau ieškovė neginčija, kad jos ketinimas sudarant žodinę rangos sutartį su atsakove buvo pašalinti automobilio gedimą. Ieškovė ieškinyje patvirtina, jog apžiūrėjus automobilį atsakovė 2017-11-20 su ja susiekė, telefoninio pokalbio metu atsakovė informavo, kad automobilio gedimo priežastis nustatyta, nurodyta detalių užsakymo būtinybė ir gautas ieškovės atstovo sutikimas dėl prekės užsakymo iš tiekėjo, su tikslu pašalinti automobilio gedimo priežastis (t. 1, 25 b.l. (3 punktas)). Taigi, atsakovei informavus ieškovę apie siūlomus, būtinus atlikti darbus, šalys susitarė dėl rangos sutarties vykdymo.

6.       Iš šalių paaiškinimų bei bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad nebuvo tinkamai (pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2016-02-01 įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintą transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką) įformintas remonto užsakymas, užsakymo paraiška, nesudarytas rašytinis šalių susitarimas dėl automobilio remonto, kuriame būtų aptarti šalių įsipareigojimai, darbų apimtys, sutarties kaina, sutarties įvykdymo terminai, šalių atsakomybė ir kiti rangos sutarčiai aktualūs duomenys. Teismas daro išvadą, kad įvertinus faktines aplinkybes - automobilio perdavimą remontui, šalių atstovų paaiškinimus apie pokalbį telefonu, automobilio remonto vykdymą bei šalių veiksmus po sutarties sudarymo, yra pagrindas konstatuoti, jog šalys sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti ieškovės nuomojamo automobilio remonto darbus, o ieškovė įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Įstatymas rangos santykiams, kurie šiuo atveju susiklostė, nenumato privalomos sandorio formos (CK 1.73, 6.644 str.), todėl sutartis galėjo būti sudaroma ir raštu, ir žodžiu, o jos sudarymo aplinkybės įrodinėjamos ir šalių paaiškinimais. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog atsakovė aplaidžiai tvarkė automobilio priėmimo remontui dokumentus ir už tai buvo nubausta.  Taigi, atsižvelgiant į šalių nurodomas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas tikėti, kad šalys sudarė rangos sutartį, susitardamos dėl automobilio remonto darbų.

7.       Byloje nustatyta, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų sutartis, užsakymo paraiška, automobilio perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pildomas. Atsižvelgiant į tai, siekdamas nustatyti tikrąjį šalių sutartą remonto darbų mastą, teismas vadovaujasi byloje rungimosi principo pagrindu šalių pateiktais įrodymais. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CPK) 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad kreipėsi į atsakovę tam, jog nustatyti ar važiuoklės bildėjimas, važiavimo metu, nėra susijęs su vairo kolonėlės technine būkle (t. 1, 24 b.l. (1 punktas). Atsakovė atsiliepime pažymėjo, jog siūlė remontuoti automobilio vairo kolonėlę ir, anot atsakovės, labai detaliai klientui telefonu paaiškino vairo kolonėlės gedimus - trūkumus, paaiškino galimus trūkumo pašalinimo sprendimus, vienas iš jų tai pakeisti susidėvėjusius vairo kolonėlės elementus, taip pašalinant gedimą, susijusį su vairo kolonėlės skleidžiamais garsais ir laisvumu, kas, sutikus klientui ir buvo atlikta atsakovės darbuotojų. Iš byloje esančių šalių paaiškinimų bei rašytinių įrodymų (PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), atsakovės darbuotojų 2018-04-13, 2018-04-14 paaiškinimų) darytina išvada, jog šalys susitarė dėl vairo kolonėlės techninės būklės įvertinimo ir vairo kolonėlės gedimo-trūkumų remonto darbų pagal nustatytą techninę būklę. Atsakovės atstovo parodymais, atlikus remonto darbus, dalis ieškovės nurodytos problemos - dėl automobilio bildėjimo, buvo pašalinta. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė buvo informuota ir davė žodinį sutikimą telefonu dėl atsakovės nurodytų remonto darbų, darytina išvada, jog ieškovei buvo žinoma, jog atsakovė atliks vairo kolonėlės remonto darbus. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne, šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, t. y. dviejų ar daugiau ją sudarančių asmenų suderintos valios, nukreiptos sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, išraiška. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį.

8.       Teismas sprendžia, jog ieškovei sutikus su atsakovės siūlomais atlikti darbais, tačiau vėliau manant, jog minėti darbai nėra būtini sprendžiant automobilio gedimo (bildėjimo) problemą, ieškovė turėjo teisę nutraukti žodinę rangos sutartį. CK 6.658 straipsnio 4 dalis nustato, kad jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pateikė atsakovei 2017-12-11 pretenziją, kuria informavo apie vienašališką sutartinių santykių nutraukimą, atsakovei negrąžinus reikalaujamos sumos (t. 1, 25-26 b.l. (11 punktas), 35 b.l.). Pripažintina, kad ieškovė nutraukė rangos sutartinius santykius su ieškove jau po automobilio atsiėmimo ir atsiskaitymo su atsakove už atliktus remonto darbus. Pažymėtina, kad atsakovei atsiimant automobilį šalių aptarti remonto darbai jau buvo atlikti – ieškovė buvo įvykdžiusi savo prievolę pagal žodinę rangos sutartį. Užsakovo teisė nutraukti sutartį galioja tol, kol rangovas nėra atlikęs darbo pagal sutartį, rangovui atlikus darbą užsakovui atsiranda atliktų darbų priėmimo pareiga.

9.       Atsakovės atstovo teigimu, ieškovės nuomojamo automobilio remonto darbai, kurių vertė (įskaitant ir pakeistas detales) yra 341,22 Eur, atlikti tinkamai. Pateiktoje 2017-11-12 PVM sąskaitoje-faktūroje, (duomenys neskelbtini), nurodytas prekės pavadinimas ir kaina (t. 1, 3 b.l.). Nustatyta, kad ieškovė už atliktus darbus su atsakove atsiskaitė.

10.       Ieškovė nurodo, jog ieškovė atsiskaitydama už fiktyvų (neįvykdytą/netinkamai įvykdytą) darbą patyrė 341,22 Eur nuostolį (t. 1, 27 b.l. (16 punktas)). Iš byloje esančių įrodymų – šalių atstovų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos, teismas daro išvadą, kad ieškovė leistinais įrodymais nepaneigė PVM sąskaitoje-faktūroje (duomenys neskelbtini) nurodomos prekės (detalių) remonto automobilyje egzistavimo.  Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog atsakovės PVM sąskaitoje-faktūroje (duomenys neskelbtini) nurodyta prekė (detalė) nebuvo perduota ieškovei, ar ta prekė (detalė) nebuvo būtina sprendžiant ieškovės automobilio gedimą (automobilio bildėjimą). Ieškovė teigia, jog pakeista detalė nebuvo jai grąžinta, todėl tikėtinas remonto nepagrįstumas. Byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų teigti, jog yra priežastinis ryšis tarp negrąžintos detalės ir rangos darbų neatlikimo. Atsakovės teigimu, ieškovės vadovui buvo sudaryta galimybė apžiūrėti pakeistą detalę, tačiau jis nesiteikė jos apžiūrėti. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, jog per stiklą matė ant stalo padėtą detalę, tačiau jos apžiūrėti nėjo. Teismas pažymi ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu šalims ne kartą buvo siūlyta atlikti ekspertizę, tačiau nei ieškovas, nei atsakovas jos nepageidavo. Pripažintina, kad byloje neįrodyta, jog ieškovės pateikto remontuoti atsakovui automobiliui nebuvo atlikti remonto darbai, susiję su vairo kolonėlės remontu. Byloje yra atsakovo darbuotojų paaiškinimai, iš kurių matyti, kad automobiliui KIA Sorento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekami remonto darbai (t. 1, 56-58 b.l.).

11.       Pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2016-02-01 įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintą transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 25 punktą, techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo privalo grąžinti pakeistas transporto priemonės atsargines dalis, jei transporto priemonės valdytojas to pageidauja ir to nedraudžia galiojantys teisės aktai. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo” patvirtinto aprašo 25 punkte numatyta, jog veiklos vykdytojas privalo priimti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama. Šis punktas netaikomas pakartotiniam naudojimui tinkamoms detalėms. Atsakovo atstovas nurodo, kad ieškovo automobiliui buvo pakeistas krumpliastiebis, kuris turi tefloninį žiedą, todėl ši detalė privalo būti utilizuota.

12.       Ieškovė nurodo, jog buvo suklaidinta atsakovės ir patikėjo jos pareiškimu, jog važiuoklės bildesio problema nustatyta ir yra susijusi su vairo kolonėle. Anot ieškovės, atsakovė nurodė teisybės neatitinkančią informaciją, apie tai, jog problema dėl kurios kreiptasi buvo nustatyta bei pareiškiant, kad norint pašalinti nustatytą problemą reikia keisti vairo kolonėlę. Ieškovė pažymi, jog nebūtų sudariusi rangos sutarties su atsakove, jei būtų žinojusi, jog atsakovė neturi techninių galimybių prašomiems darbams atlikti, todėl prašo rangos sutartinius santykius pripažinti negaliojančiais dėl suklydimo. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kilus ginčui dėl rangovo perduoto darbo rezultato tinkamumo, užsakovui tenka našta įrodyti, kad rangovo perduotas atlikto darbo rezultatas yra netinkamas, o rangovui, siekiančiam išvengti atsakomybės už netinkamą prievolės įvykdymą, paneigti užsakovo poziciją patvirtinančius duomenis. Ieškovė, būdama užsakove, ginčydama atsakovės nustatytą vairo kolonėlės dalies keitimo (atsakovės teigimu – remonto) būtinybę, kaip vieną iš automobilio gedimo priežasčių, bei teigdama, jog atsakovės atlikti darbai nepanaikino problemos, dėl kurios buvo kreiptasi, turi pareigą šias aplinkybes įrodyti. Ieškovė nurodė, jog po atsakovės atliktų darbų kreipėsi į kitą automobilio remonto darbus atliekančią įmonę, kuri nustatė automobilio gedimus, susijusius su važiuokle ir juos, ieškovės teigimu, pašalino (PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini)) ( t. 1, b.l. 27 (16 punktas), 38 b.l.). Teismas mano, kad ieškovės pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) užsakyti  ir atlikti darbai nepaneigia atsakovės atliktų darbų būtinumo, sprendžiant ieškovės automobilio gedimo pašalinimą. 

13.        Ieškovė, reikalaudama pripažinti rangos sutartinius santykius negaliojančiais dėl suklydimo, vadovaujasi CK 1.90 straipsnio norma, kurioje nurodoma, jog suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl šioje normoje išvardintų esminių sutarties sąlygų ar aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių atstovų paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas, kreipėsi į atsakovą, dėl automobilio gedimo pašalinimo. Ieškovas atliko automobilio vairo kolonėlės remonto darbus, pakeisdamas jos detalę. Pripažintina, kad automobilis yra sudėtingas mechanizmas, kurio gedimas gali būti ne tik dėl vienos, bet ir dėl kelių priežasčių, todėl norint nustatyti gedimo priežastį gali būti būtina atlikti ir kelių jo sistemų ar detalių patikrą bei jų remontą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovo automobilio gedimas buvo ne tik dėl vairo kolonėlės, o vien tik dėl ieškovo pateiktoje PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini)  nurodytų remonto darbų atlikimo ( t. 1, b.l. 27 (16 punktas), 38 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu šalims ne kartą buvo siūlyta atlikti ekspertizę, tačiau šalys jos nepageidavo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog sprendžiant sandorio negaliojimo dėl suklydimo klausimą, svarbu atsižvelgti į asmens išsilavinimą, patirtį versle, sandorių su atsakovu sudarymo ir vykdymo chronologiją. Pripažintina, kad ieškovės atstovui, kaip įmonės vadovui, turi būti žinomos sutarčių sudarymo procedūros, nes sutarčių sudarymas yra kasdieninės įmonės vadovo darbinės veiklos proceso dalis. Aiškaus rašytinio susitarimo nebuvimas, kuriame būtų aptartas konkretus automobilio remonto darbų mastas, sukelia teisinę atsakomybę ne tik atsakovei, kaip automobilio remonto darbus atliekančiam subjektui, tačiau ir ieškovės atstovui, kuris atstovaudamas bendrovę elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Ieškovės vadovas, siekdamas sudaryti automobilio remonto darbų sandorį, perduodamas jo atstovaujamos bendrovės nuomojamą turtą tretiesiems asmenims, elgėsi pasyviai, neinicijavo perdavimo-priėmimo akto tinkamo įforminimo, o taip pat nebuvo pakankamai apdairus, sutikęs atlikti remonto darbus be tinkamai nustatyto rangos darbų sąrašo (masto). Pabrėžtina, jog ieškovės vadovas rangos santykius su atsakove inicijavo ne kaip fizinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso byloje minimas automobilis, tačiau kaip juridinio asmens vadovas, kuriam taikomi kitokie, t.y. aukštesni elgesio reikalavimai ir standartai, nei veikiant autonomiškai kaip fiziniam asmeniui, automobilio savininkui. Todėl ieškovės teiginys, jog sudarant automobilio remonto sutartį buvo iš esmės suklysta, negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Dėl šių priežasčių pagrindo išvadai, jog ieškovė rangos sutartį su atsakove sudarė dėl suklydimo nėra.

14.       Teismas pažymi ir tai, kad šalys, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str. 2 d.). Iš šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės atstovui atsiėmus iš atsakovo automobilį ir supratus, kaip ieškovės atstovas teigia, jog automobilio bildėjimo garsai nėra pašalinti, jis dėl automobilio tolesnės apžiūros ir gedimo priežasties į atsakovę nebesikreipė. Atsakovės atstovas nurodė, kad tokiu būdu prarado galimybę apžiūrėti ieškovės automobilį bei išspręsti susiklosčiusią situaciją, teigė, kad įprastai tuo atveju, jeigu klientas nėra patenkintas dėl paslaugų arba jam kyla klausimų, jis kreipiasi ir abi šalys bando išsiaiškinti kilusią situaciją. Pripažintina, kad ieškovė minėtos pareigos tinkamai neįvykdė.

15.       Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių atstovų paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, ieškovės ieškinį atmeta. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

16.       Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

17.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Nustatyta, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteisiamos.

18.       Byloje susidarė 6,57 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Procesinių dokumentų siuntimo 6,57 Eur išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovės  (CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aston Service“, į. k. 300662957, 6,57 Eur (šešis eurus penkiasdešimt septynis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

                 Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                                                Kristina Serdiukienė