Civilinė byla Nr. e2A-581-587/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01671-2022-1
Procesinio dokumento kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Parko apartamentai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5803-877/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Centromera“ ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Parko apartamentai“ dėl bendrijos narių įgaliotinių susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Centromera“ (toliau – ir UAB „Centromera“) ieškiniu prašo pripažinti atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Parko apartamentai“ (toliau – ir DNSB „Parko apartamentai“, bendrija) 2021 m. lapkričio 3 d. bendrijos narių įgaliotinių susirinkime priimtus sprendimus negaliojančiais, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. lapkričio 10 d. elektroniniu paštu gavo 2021 m. lapkričio 3 d. vykusio bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolą. Susirinkime priimtu sprendimu pratęsti bendrijos pirmininko įgaliojimus buvo pažeista bendrijos įstatuose ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – ir DNSBĮ) nustatyta bendrijos pirmininko rinkimo tvarka, nesilaikyta kitų imperatyvių reikalavimų.
3. Bendrijai iš viso priklauso 17 gyvenamųjų namų. Vadovaujantis DNSBĮ 13 straipsnio 3 dalimi ir bendrijos įstatų 8 punktu, 2021 m. lapkričio 3 d. vykusio bendrijos įgaliotinių susirinkimo metu bendrijoje privalėjo būti išrinkta 17 įgaliotinių. Bendrijos pirmininkas sušaukė 2021 m. lapkričio 3 d. įgaliotinių susirinkimą, esant neišrinktiems 7 gyvenamųjų namų įgaliotiniams, susirinkime dalyvavo 10 bendrijos narių įgaliotinių, turinčių balsavimo teisę. Pagal bendrijos įstatų 41 punktą bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau nei 3/5, t. y. 11, įgaliotinių. 2021 m. lapkričio 3 d. įgaliotinių susirinkime nebuvo įgaliotinių kvorumo, todėl visi susirinkime priimti sprendimai yra neteisėti.
4. Susirinkime buvo svarstomas bendrijos pirmininko įgaliojimų pratęsimo klausimas, sprendimas šiuo klausimu galėjo būti priimtas daugiau kaip 3/5 visų įgaliotinių balsų, t. y. daugiau kaip 11 įgaliotinių balsų. Sprendimui dėl bendrijos pirmininko įgaliojimų pratęsimo priimti nepakako įgaliotinių balsų. 2021 m. lapkričio 3 d. bendrijos įgaliotinių susirinkime sprendimus priėmė, įskaitant sprendimą dėl bendrijos pirmininko įgaliojimų pratęsimo, ne bendrijos valdymo organas, kuriam visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo delegavęs visas savo teises. Buvo pažeista bendrijos pirmininko išrinkimo tvarka. DNSBĮ 11 straipsnio 12 dalis imperatyviai nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl bendrijos valdymo organo rinkimo ar atšaukimo, negalima išankstinio balsavimo raštu tvarka ir procedūra.
5. Atsakovė DNSB „Parko apartamentai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. liepos 5 d. ieškovė įsteigė DNSB „Parko Apartamentai“. Bendrijos teritorijoje esančių pastatų kompleksą sudaro 22 daugiabučiai gyvenamieji namai ir 341 butai, tačiau bendrijos nariais faktiškai yra tapę 17 gyvenamųjų namų butų savininkai dėl skirtingais etapais baigtos komplekso statybos. Pagal bendrijos įstatų 24 p. bendrijai priklausančių gyvenamųjų namų butų savininkus atstovauja po vieną įgaliotinį nuo vieno gyvenamojo namo. Remiantis bendrijos įstatų 46 p., bendrijos pirmininko J. Š. 3 metų kadencija turėjo baigtis 2021 m. lapkričio 5 d. imtinai.
6. 2021 m. spalio 7 d. bendrijos pirmininkas pranešė bendrijos nariams apie kadencijos pabaigą, siūlė teikti naujo pirmininko kandidatūras iki 2021 m. spalio 13 d. arba išrinkti bendrijos narį, kuris laikinai eitų pirmininko pareigas; nurodė preliminarią bendrijos įgaliotinių susirinkimo datą 2021 m. lapkričio 1-5 d., nuo 2021 m. spalio 18 d. suteikė teisę balsuoti raštu. Bendrijos pirmininkas pakartotinai 2021 m. spalio 14 d. išsiuntė pranešimus teikti kandidatūras iki 2021 m. spalio 17 d., informavo, kad nusprendė kandidatuoti į bendrijos pirmininko pareigas antrajai 3 metų kadencijai. 2021 m. spalio 15 d. bendrija gavo ieškovės pranešimą su pageidavimu sužinoti rinkoje esančių daugiabučių namų administratorių įkainius; netiesiogiai nurodė, kad gal būt daugiabučių namų administratoriaus paslaugos būtų pigesnės. 2021 m. spalio 20 d. visų 17 atskirų bendrijos gyvenamųjų namų savininkams ir kitiems, ne bendrijai priklausančių gyvenamųjų namų, butų savininkams buvo įteikti pranešimai dėl 2021 m. lapkričio 3 d. bendrijos įgaliotinių susirinkimo. Pranešimai paskelbti informaciniuose stenduose, patvirtinant, kad bendrijos gyvenamųjų namų butų savininkams buvo tinkamai įteikti balsavimo biuleteniai. 2021 m. lapkričio 3 d. vyko bendrijos įgaliotinių susirinkimas, kuriame dalyvavo 10 bendrijos gyvenamųjų namų įgaliojimus turinčių įgaliotinių. Dėl vienintelio kandidato rinkimo antrajai 3 metų pirmininko kadencijai iš visų bendrijos 241 narių, balsavimo biuletenius pateikė 148 nariai, iš kurių 148 balsavo už esamo pirmininko kandidatūrą naujai 3 metų kadencijai, iš visų bendrijos narių 61,41 proc. balsavo teigiamai. 2021 m. lapkričio 3 d. susirinkime nutarta suteikti įgaliojimus 2020 m. lapkričio 24 d. balsavimu išrinktam V. P.; nesuteikti įgaliojimų 2020 m. lapkričio 24 d. balsavimu išrinktam P. P. ir 2020 m. balandžio 7 d. balsavimu išrinktai V. E.. 2021 m. lapkričio 10 d. bendrija informavo bendrijos narius apie 2021 m. lapkričio 3 d. įgaliotinių susirinkime priimtus sprendimus. 2021 m. lapkričio 18 d. ieškovė bendrijai pateikė pranešimą, kad nori teikti savo kandidatūrą tapti (duomenys neskelbtini) namo įgaliotiniu; pareiškė reikalavimą keisti bendrijos administravimo formą iš bendrijos, likviduojant bendriją ir samdant visų bendrijos teritorijoje šiuo metu esančių gyvenamųjų namų administravimo įmonę. 2021 m. gruodžio 2 d. bendrija informavo ieškovę, kad ji galės teikti savo kandidatūrą į namo (duomenys neskelbtini) įgaliotinius, kurių rinkimai planuojami 2022 metais. Pasiūlė ieškovei siūlymą inicijuoti bendrijos likvidavimą teikti bendrijos susirinkime patvirtinta tvarka. Ieškovė bendrijoje nustatyta tvarka nepareiškė siūlymo likviduoti bendriją, dėl to minėtas klausimas nebuvo įtrauktas į 2021 m. lapkričio 3 d. susirinkimo darbotvarkę. Atsakovė ieškovės prašymo dėl naujų įgaliotinių rinkimų į darbotvarkę neįtraukė, nes buvo likę mažiau nei 10 darbo dienų iki susirinkimo, o besibaigiančios pirmininko kadencijos klausimas buvo prioritetinis. Klausimas dėl bendrijos likvidavimo ir valdymo formos pakeitimo į darbotvarkę neįtrauktas, nes neatitiko 2018 m. vasario 13 d. bendrijos susirinkime nustatytos bendrijos narių iniciatyvos ir pasiūlymų teikimo bendrijai tvarkos. Ieškovė teisme keliamais ginčais siekia apsunkinti bendrijos veiklą. Bendrija periodiškai reiškia pretenzijas ieškovei dėl statybos darbų defektų. Šią pastraipą galima vėliau pašalinti, palikau dėl pateiktos įvykių chronologijos.
7. Bendrijos įgaliotinių skaičius nustatomas pagal pakankamo ir proporcingo atstovavimo principą. Bendrijos nariais yra 17 daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų, kiekvienas iš 17 namų turi teisę, bet ne pareigą, turėti įgaliotinį. Bendrijos įstatai ir / ar DNSBĮ nenumato privalomo įgaliotinių skaičiaus. Bendrijoje iš visų potencialių 17 namų įgaliotinių iki 2021 m. lapkričio 3 d. buvo išrinkta 10 įgaliotinių, kas yra apie 60 proc. visų bendrijos narių, todėl įgaliotinių skaičius bendrai buvo pakankamas ir turėjo proporcingą persvarą visų galimų įgaliotinių skaičiaus. Bendrijos įstatų 41 p. numato, kad įgaliotinių susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 visų įgaliotinių. Todėl visų įgaliotinių kvorumas nustatomas pagal tuo metu oficialiai išrinktų įgaliotinių bendrijoje skaičių, o ne pagal visų 17 namų skaičių.
8. Skaičiuojant iš visų 10 bendrijoje esančių įgaliotinių, 3/5 įgaliotinių sudaro 6 įgaliotinius, todėl dalyvaujant 10 iš 10 visų įgaliotinių, kvorumas buvo. Jei net skaičiuoti pagal ieškovės proporciją, iš visų potencialių 17 namų įgaliotinių, 3/5 įgaliotinių sudarytų lygiai 10 įgaliotinių, ne 11. 2021 m. lapkričio 3 d. susirinkimas vykdo esant bendrijos visų įgaliotinių kvorumui, įgaliotinių vienbalsiai priimti sprendimai yra teisėti. Iki ginčijamo 2021 m. lapkričio 3 d. susirinkimo dienos, patvirtintus įgaliojimus turėjo 10 bendrijos įgaliotinių. Dar 1 įgaliotinio ((duomenys neskelbtini), V. P. ) įgaliojimai buvo tvirtinami būtent 2021 m. lapkričio 3 d. susirinkime, nors faktiškai šis įgaliotinis buvo tinkamai išrinktas įgaliotiniu dar 2020 m. lapkričio 24 d. bendrijos susirinkime.
9. Atsakovė nesutinka, jog buvo pažeista bendrijos pirmininko rinkimų tvarka, sudarant bendrijos nariams galimybę balsuoti raštu. Vadovaujantis bendrijos įstatų 43, 31, 32, 32.1., 34, 35, 37, 50 punktais, bendrijos pirmininko rinkimų balsavimo raštu organizavimas buvo papildoma (perteklinė) rinkimų proceso dalis, kurios bendrija turėjo teisę neorganizuoti visai, tačiau surengė siekdama papildomo skaidrumo. Bendrijos įgaliotinai, turėdami visas teises balsuoti dėl pirmininko rinkimo, 2021 m. lapkričio 3 d. susirinkime dalyvavo gyvai ir balsavo tiesiogiai, ne raštu. Nebuvo pažeista imperatyvi balsavimo tvarka ir DNSBĮ 11 straipsnio 7, 12 dalys.
10. Bendrijos narių skaičius esamu atveju buvo ir tebėra itin didelis (iš viso 241), todėl atsižvelgiant į pasaulinės COVID-19 pandemijos laikotarpį ir dėl to tarptautiniu ir nacionaliniu mastu priimtus ribojimus, bendrija tikslingai sprendė apie galimybę išvengti fizinio kontakto ir sudaryti galimybę pareikšti savo poziciją raštu. Tokios galimybės nesudarymas būtų kliudęs bendrijos narių, esančių privalomoje saviizoliacijoje, teisę išreikšti savo valią. Tai nebuvo privaloma, tačiau, bendrijos vertinimu, buvo galima. Vadovaujantis bendrijos įstatų 37 punktu ir DNSBĮ 14 straipsnio 3 dalimi, bendrijos vertinimu, buvo iš esmės saugiau, operatyviau ir ekonomiškiau organizuoti bendrijos narių balsavimą dėl pirmininko rinkimų raštu, užtikrinant narių balsavimo biuletenių autentiškumą, balsuojančių tapatybę ir vertinant tinkamai užpildytus balsavimo biuletenius. Pasirinktas balsavimo būdas laikytinas atitinkančiu civilinėje teisėje galiojančius protingumo, teisingumo principus, negali būti laikomas neteisėtu. Be to, teisiškai neprivalomas veiksmas negali būti laikomas pažeidžiančiu kokius nors imperatyvius reikalavimus.
11. Ieškovė visiškai deklaratyviai kvestionuoja žodžių „rinkti naujai kadencijai“ ir „pratęsti naujai kadencijai“ reikšmę, šių teiginių prasmė yra absoliučiai ta pati. Esamas bendrijos pirmininkas tinkamai pateikė savo kandidatūrą naujai, antrajai 3 metų pirmininkavimo kadencijai ir buvo teisėtai išrinktas teigiamai balsuojant 148 bendrijos nariams (iš 241), 61,41 proc. visų bendrijos narių. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad bendrija ar pirmininkas neribojo ir tiesiogiai siūlė bendrijos nariams kandidatuoti naujojo pirmininko rinkimuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino DNSB „Parko apartamentai“ 2021 m. lapkričio 3 d. bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo sprendimus negaliojančiais; priteisė iš atsakovės ieškovei 3 536,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.
13. Teismas konstatavo, jog byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl daugiabučių namų bendrijos įgaliotinių susirinkimo teisėtumo.
14. DNSB „Parko apartamentai“ narių skaičius viršija šimtą narių. Bendrijoje yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka – bendrijos narys gali kreiptis su pareiškimu (skundu ir pan.) arba į pirmininką, arba į ginčų nagrinėjimo komisiją, tačiau kai bendrijos narių skaičius viršija 100, ginčą nagrinėja iš trijų asmenų įgaliotinių susirinkime išrinkta ginčų nagrinėjimo komisija, o skundą gavęs pirmininkas turi pareigą jį perduoti ginčų nagrinėjimo komisijai. Atsižvelgdamas į tai, kad įstatuose nėra apibrėžtas susirinkimo sprendimo nutarimų apskundimo terminas, įstatuose yra tik nuoroda į CK 4.85 straipsnį, teismas sprendė, kad bendrijos susirinkime priimtų sprendimų apskundimo terminas sutampa su ieškinio senaties terminu – 6 mėnesiais. Ieškovė yra bendrijos narė, vadinasi, privalėjo vadovaujantis bendrijos įstatų 63 ir 66.3 punktais, skundą dėl ginčijamų nutarimų pateikti įstatuose numatytam ginčus nagrinėjančiam asmeniui. Duomenų apie tokį rašytinį kreipimąsi nepateikta. Atsakovė atsiliepimu argumentų dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos nenurodė, į bylą nepateikė bendrijos sprendimų dėl ginčų nagrinėjamos komisijos sudarymo, todėl teismas vertino esant tikėtina ieškovės nurodytą situaciją, kad ginčų sprendimo komisija 2021 m. lapkričio 3 d. nebuvo sudaryta. Ieškinio priėmimo stadijoje 2022 m. vasarį šį klausimą sprendęs teismas nenurodė ieškinio trūkumų. 2022 m. gegužės 3 d. suėjo ieškinio senaties terminas, todėl pasikeitusios sudėties teismas, vadovaudamasis protingumo principu, sprendė esant tikslinga išnagrinėti šalių ginčą nepaisant to, kad išankstine ginčo sprendimo tvarka nebuvo pasinaudota.
15. Pagal bendrijos įstatų 38 straipsnį, įgaliotinių susirinkimo narių skaičius nustatomas, vadovaujantis pakankamo ir proporcingo atstovavimo principu. Kiekvienas įgaliotinis renkamas nuo kiekvieno daugiabučio pastato. 2021 m. lapkričio 23 d. susirinkimo metu bendrijos nariais buvo 17 daugiabučių namų butų savininkai, todėl visų įgaliotinių turėjo būti išrinkta 17.
16. Įstatų 41 punkte nurodyta, kad įgaliotinių susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų įgaliotinių. Trys penktadaliai procentine išraiška yra 60 procentų, todėl tam, kad susirinkimas būtų teisėtas, jame turi dalyvauti ne mažiau kaip 11 įgaliotinių iš visų 17 (64 procentai). 10 įgaliotinių sudaro tik 58 procentus nuo visų įgaliotinių. Susirinkime dalyvavus tik 10 įgaliotinių, kvorumas nebuvo pakankamas, tai negali būti vertinama formaliu pažeidimu. Todėl teismas sprendė, kad susirinkimas nėra teisėtas ir visi jame priimti sprendimai negalioja (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, DNSBĮ 13 straipsnio 5 dalis). Atsakovės argumentus, kad 10 įgaliotinių buvimas yra proporcingas ir pakankamas atstovauti bendrijos narius, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Tam, kad būtų išspręsti svarbiausi bendrijos valdymo klausimai, už juos turi balsuoti ne mažiau kaip 11 įgaliotinių. Aplinkybę, kad raštu nuomonę pareiškę 148 bendrijos nariai iš 341, teismas vertino reikšminga tik įgaliotinių balsavimui, tačiau negalinčia pakeisti įstatyme ir įstatuose nustatytos balsavimo visuotiniame bendrijos susirinkime tvarkos.
17. Pagal DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą, visuotinis susirinkimas renka ir atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius). Balsavimas raštu dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo negalimas (DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalis, 12 dalis). Šiuo konkrečiu atveju už sprendimą balsavo 10 įgaliotinių iš 17, t. y. 58 procentai įgaliotinių. Kvalifikuota dauguma (trys penktadaliai) šiuo atveju procentine išraiška būtų 60 procentų. Teismas konstatavo, kad sprendimui dėl pirmininko išrinkimo balsavusių įgaliotinių balsų nepakako, sprendė, jog visi priimti sprendimai, nepaisant jų turinio, pripažintini negaliojančiais, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms, juridinio asmens steigimo dokumentams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalis, 11 straipsnio 12 dalis, 13 straipsnio 5 dalis). Teismas atsakovės argumentus dėl pandemijos įtakos bendrijos veiklai atmetė, kaip nepagrįstus, byloje nesant duomenų, jog bendrijos valdymo organai ėmėsi visų veiksmų užtikrinti tinkamą ir proporcingą bendrijos narių atstovavimą išrenkant daugiabučių gyvenamųjų namų įgaliotinius ir jų dalyvavimą visuotiniame susirinkime priimant bendrijos veiklai būtinus sprendimus.
18. Nustatęs, kad 2021 m. lapkričio 3 d. susirinkime priimti nutarimai yra neteisėti dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimų, teismas kitus šalių argumentus pripažino nereikšmingais teisingam ginčo išsprendimui ir dėl jų nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovė DNSB „Parko apartamentai“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2022 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5803-877/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Centromera“ ieškinį atmesti; priteisti apeliantei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalies, DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalies, 11 straipsnio 12 dalies, 13 straipsnio 5 dalies ir bendrijos įstatų 38 punkto nuostatas 2021 m. lapkričio 3 d. bendrijos protokolu priimti sprendimai yra neteisėti, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismas nepagrįstai dvi DNSBĮ skirtingomis aplinkybėmis taikytinas teisės nuostatas sujungė į vieną, t. y. a) dėl įgaliotinių susirinkimui taikomo 3/5 išrinktų įgaliotinių kvorumui reikalavimo ir b) įgaliotinių išrinkimui bendrai proporcingo ir pakankamo atstovavimo principo. Dėl to sprendimas priimtas padarius klaidingas išvadas.
19.2. DNSBĮ 13 straipsnio 3 dalis numato, (tik) kad įgaliotiniai išrenkami atitinkamos daugiabučių namų bendrijos pastatų bendrijos narių susirinkimuose, privalomo įgaliotinių skaičiaus nėra. Nustatyta, kad kiekvienas namas privalo turėti įgaliotinį, tačiau taikomas pakankamo ir proporcingo atstovavimo principas jų skaičiui nustatyti. Bendrijos įstatų 38 punkte ir DNSBĮ 13 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, kad kiekvienas pastatas bendrijoje privalo turėti po įgaliotinį, nustatoma, kad vienam pastatui užtenka vieno įgaliotinio.
19.3. Bendrijos įstatų 40, 34, 37 punktai numato, kad bendrijos narių visuotiniam susirinkimui ir įgaliotinių susirinkimui taikomas daugiau kaip pusės, t. y. daugiau kaip 1/2 arba daugiau kaip 50 proc. kvorumo reikalavimas. Šiuo atveju, iš visų 241 bendrijos narių 1/2 kvorumas būtų, jei visuotiniame susirinkime dalyvautų 121 narys (241/2=120,5), atitinkamai, iš visų galimų 17 įgaliotinių 1/2 kvorumas būtų, jeigu įgaliotinių susirinkime dalyvautų 9 įgaliotiniai (17/2=8,5). Teismas šios bylos kontekste visiškai nevertino bendrijos įstatų nuostatų (sistemiškai paeiliui skaitant įstatų 40, 34, 37 punktus).
19.4. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad DNSBĮ 13 straipsnio 5 dalis numato, jog įgaliotinių susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 įgaliotinių. Iki ginčijamo 2021 m. lapkričio 3 d. susirinkimo dienos, patvirtintus įgaliojimus turėjo 10 bendrijos įgaliotinių. Dar 1 įgaliotinio įgaliojimai buvo tvirtinami būtent ginčijamo 2021 m. lapkričio 3 d. susirinkimo metu, tačiau faktiškai šis įgaliotinis jau tinkamai buvo išrinktas įgaliotiniu 2020 m. lapkričio 24 d. bendrijos susirinkime. Skaičiuojant iš visų 10 bendrijoje esančių įgaliotinių, 3/5 įgaliotinių sudaro 6 įgaliotinius, todėl dalyvaujant 10 iš 10 visų įgaliotinių, kvorumas buvo. Jei net skaičiuoti pagal pirmos instancijos teismo taikytą 3/5 proporciją, iš visų potencialių 17 namų įgaliotinių, 3/5 įgaliotinių sudarytų 10,2 skaičių. DNSBĮ 13 straipsnio 3 daliai numatant, kad turi būti ne mažiau kaip 3/5, nėra ir nebuvo pagrindo 10,2 skaičių apvalinti iki 11. Situacija reikalauja ne teisės, bet bendrųjų matematikos taisyklių taikymo. Gautas 10,2 skaičius, remiantis bendrosiomis matematinėmis taisyklėmis, apvalinant natūraliuosius skaičius, turėjo būti suapvalintas skaičiuojant į mažesnę pusę, t. y. iki 10 įgaliotinių. 2021 m. lapkričio 3 d. susirinkimas vykdo esant bendrijos visų įgaliotinių kvorumui ir įgaliotinių vienbalsiai priimti sprendimai yra teisėti. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai 2021 m. lapkričio 3 d. protokolą pripažino negaliojančiu, kaip priimtą nesant 3/5 įgaliotinių.
19.5. DNSBĮ 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta 3/5 visų įgaliotinių sąlyga taikoma susirinkimo kvorumui nustatyti, bet ne įgaliotinių privalomam skaičiui nustatyti apskritai. Pagal analogiją remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 27 straipsnio 1 dalimi, kvorumas yra susirinkimo pripažinimo įvykusiu, o ne sprendimų priėmimo teisėtumo, sąlyga. Susirinkimo pripažinimo įvykusiu sąlyga (būtinasis minimalus dalyvių skaičius 3/5 iš visų tuo metu išrinktų) turi būti patikrinama susirinkimo pradžioje. Nebuvo teisinio pagrindo nukrypti nuo kvorumo taisyklės turinio ir jį nepagrįstai išplėsti.
19.6. Bendrijos įstatų 38, 40 punktais, DNSBĮ 13 straipsnio 3, 5 dalimis bendrijos įgaliotinių skaičius nustatomas pagal pakankamo ir proporcingo atstovavimo principą. Bendrijos įstatų 41 p. aiškiai numato, kad įgaliotinių susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 visų įgaliotinių. Todėl visų įgaliotinių kvorumas nustatomas pagal tuo metu oficialiai išrinktų įgaliotinių bendrijoje skaičių, o ne pagal visų 17 namų skaičių. Kiekvienas iš 17 namų turi (turėjo) teisę, bet ne pareigą, turėti įgaliotinį. Bendrijoje iš visų potencialių 17 namų įgaliotinių iki 2021 m. lapkričio 3 d. buvo išrinkta 10 įgaliotinių, kas ir yra 3/5 visų bendrijos narių ir įgaliotinių atitikmuo. Įgaliotinių skaičius bendrai buvo pakankamas ir turėjo proporcingą persvarą.
19.7. DNSBĮ 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bendrijų įgaliotinių rinkimams bei veiklai taikomas proporcingo ir pakankamo atstovavimo principas teismų praktikoje nėra išsamiai išplėtotas (nėra pakankamai išaiškintas), sąlygoja skirtingą teisės aktų interpretaciją. Apeliantė nustatė, kad viešai skelbiamų civilinių bylų istorijoje, pakankamo ir proporcingo įgaliotinių skaičiaus nuostatų taikymo klausimą (DNSBĮ 13 straipsnio 3 dalis) sprendė tik 2 žemesnės instancijos teismai Lietuvoje. Tačiau nei vienoje iš šių civilinių bylų teismai neišaiškino, kokia proporcija yra ir turėtų būti nustatomas įgaliotinių pakankamo ir proporcingo atstovavimo skaičius. Šiuo klausimu nėra suformuotos ir kasacinio teismo praktikos. Tai sudaro papildomą pagrindą išsamiai išanalizuoti DNSBĮ 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įgaliotinių pakankamo ir proporcingo rinkimo principo taikymą praktikoje, apskaičiuojant įgaliotinių skaičiaus pakankamumą, esant išrinktiems ne visų pastatų įgaliotiniams.
20. Ieškovė UAB „Centromera“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės DNSB „Parko apartamentai'“ apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka prašo teismo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Bendrijai iš viso priklauso 17 gyvenamųjų namų. Vadovaujantis DNSBĮ 13 straipsnio 3 dalimi ir bendrijos įstatų 8 punktu, 2021 m. lapkričio 3 d. bendrijos įgaliotinių susirinkimo metu bendrijoje privalėjo būti išrinkta 17 įgaliotinių. Įgaliotiniai susirinkimuose privalo balsuoti ne savo nuožiūra, o išreikšti bendrijos narių, kuriuos atstovauja, nuomonę, išreikštą raštu ar kita forma (DNSBĮ 13 straipsnio 4 dalis). Apeliantė neįrodinėjo, kad įgaliotiniai susirinkime balsavo pagal bendrijos narių nuomonę / pritarimą. Kas lemia, jog įgaliotiniai susirinkime išreiškė savo pačių, o ne atstovaujamų narių, valią.
20.2. Susirinkime įgaliotiniai dėl pirmininko rinkimo išvis nebalsavo, jie tik skaičiavo ir tvirtino bendrijos narių balsavimo biuletenius raštu. Susirinkimo darbotvarkės klausimai suformuluoti būtent kaip bendrijos narių balsavimo raštu biuletenių skaičiavimas ir šių balsų tvirtinimas. Jokių atskirų įgaliotinių balsavimo susirinkime bendrijos pirmininko rinkimo klausimais nebuvo nei darbotvarkėje, nei atskirai aptarta protokole, joks įgaliotinių balsavimas nevyko.
20.3. Apeliantės pozicija, kad kiek išrinkta įgaliotinių, tiek jų ir balsuoja, neatitinka įstatymo leidėjo valios. Taip užkertamas kelias bendrijos narių pilnavertiškam dalyvavimui bendrijos klausimų sprendime. Pagal bendrijos įstatų 41 punktą, bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau nei 3/5, t. y. 11, įgaliotinių. Susirinkime dalyvavo tik 10 bendrijos narių įgaliotinių. Susirinkimo metu nebuvo įgaliotinių kvorumo, todėl visi šio susirinkimo metu priimti sprendimai yra neteisėti.
20.4. Susirinkime buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, draudžiančios bendrijos narių balsavimą raštu dėl bendrijos valdymo organų rinkimo (DNSBĮ 11 straipsnio 12 dalis). Be to, valdymo organai renkami ne paprasta, o kvalifikuota balsų dauguma, t. y. 2/3 susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma. Raštu už bendrijos pirmininko įgaliojimų pratęsimą balsavo tik 61 proc. bendrijos narių, nebuvo pasiektas reikalavimas dėl kvalifikuotos balsų daugumos (DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalis), dėl ko bendrijos pirmininkas negali būti laikomas išrinktu. Bendrijos nariai dėl bendrijos pirmininko įgaliojimų pratęsimo balsavo raštu, pažeidžiant imperatyvią DNSBĮ 11 straipsnio 12 dalies nuostatą.
20.5. Vadovaujantis DNSBĮ 14 straipsnio 1 dalimi ir bendrijos įstatų 46 punktu, bendrijos pirmininko pareigoms užimti fizinis asmuo turi būti renkamas, o ne sprendžiama dėl bendrijos pirmininko įgaliojimų pratęsimo. Bendrijos pirmininko pareigybė yra renkamoji nustatytai kadencijai, kiekvieną kartą kadencijai baigiantis turi būti balsuojama dėl pirmininko rinkimo, o ne kadencijos pratesimo, taip sudarant galimybę į šią poziciją būti išrinktam kitam asmeniui. Susirinkimo darbotvarkės 2 klausimas buvo suformuluotas taip, kad bendrijos nariai iš esmės galėjo spręsti tik dėl bendrijos pirmininko kadencijos pratęsimo arba nepratęsimo, kas lemia, kad alternatyvios pirmininkų kandidatūros net nebuvo teikiamos ir svarstomos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
23. Byloje kilo ginčas dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
24. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, 2017 m. liepos 5 d. buvo įsteigta Daugiabučių namų savininkų bendrija „Parko Apartamentai”. Septyniolikos gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyventojai/patalpų savininkai, yra Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Parko apartamentai“ nariai (341 butai). Ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas esantis (duomenys neskelbtini). Tai matyti iš VĮ Registrų centras pateiktų išrašų, DNSB „Parko apartamentai“ įstatų, įregistruotų 2017 m. spalio 11 d. Juridinių asmenų registre. Ginčo dėl to nėra.
25. Kadangi ginčas kilo dėl susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais nurodant, kad nebuvo reikiamos balsų daugumos, todėl įstatai ir teisės aktai analizuotini šiame kontekste.
26. Bendrijos narių įgaliotinių teisinį statusą, įgaliotinių rinkimo, jų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarką nustato DGNKPPSB įstatymo 13 straipsnis. Įgaliotiniai išrenkami daugiabučio namo dalies (korpuso, sekcijos) bendrijos narių susirinkimuose 4 metų laikotarpiui. Įgaliotinio kadencijų skaičius neribojamas. Įgaliotiniu renkamas bendrijos narys. Bendrijos narių įgaliotinių skaičius nustatomas bendrijos įstatuose, vadovaujantis pakankamo ir proporcingo atstovavimo principu. Įgaliotinis atstovauja jį išrinkusių bendrijos narių interesams. Kiekvienas įgaliotinis turi po vieną balsą. Įgaliotinių susirinkime įgaliotinis kiekvienu konkrečiu klausimu privalo balsuoti pagal daugumos jo atstovaujamų bendrijos narių valią, pareikštą iš anksto raštu arba kita forma. Įgaliotinių susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip trys penktadaliai įgaliotinių. Sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių įgaliotinių balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatytus sprendimus, kuomet už juos turi balsuoti trys penktadaliai visų įgaliotinių.
27. Bendrijos įstatų 24 punkte nustatyta, kad aukščiausiasis bendrijos organas yra Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, atstovaujamas įgaliotinių. Įstatuose nustatyta, kad įgaliotinių susirinkimo narių skaičius nustatomas vadovaujantis pakankamumo ir proporcingo atstovavimo principu, įgaliotiniai atstovauja bendrijos narius teritoriniu principu – pagal pastatus, renkant po vieną įgaliotinį nuo kiekvieno daugiabučio pastato (38 p.), įgaliotinių susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip trys penktadaliai (3/5) visų įgaliotinių (41 p.).
28. Byloje nėra ginčo, kad 2021 m. lapkričio 23 d., t.y. ginčijamo susirinkimo metu, bendrijos nariais buvo 17 daugiabučių namų butų savininkai, turėjo būti išrinkta 17 įgaliotinių. Kad įgaliotinių susirinkimas būtų teisėtas jame turėjo dalyvauti ne mažiau kaip trys penktadaliai (3/5) visų įgaliotinių), kas procentine išraiška yra 60 procentų. Taigi tam, kad susirinkimas būtų teisėtas, jame turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 11 įgaliotinių iš visų 17 (64 procentai), nes 10 įgaliotinių sudaro tik 58 procentus nuo visų įgaliotinių (mažiau kaip 60 procentų).
29. 2021 m. lapkričio 3 d. vyko Bendrijos įgaliotinių susirinkimas, kuriame dalyvavo 10 Bendrijos gyvenamųjų namų įgaliojimus turinčių įgaliotinių. Susirinkime buvo sprendžiami atitinkami klausimai, priimti nutarimai, surašytas 2021 m. lapkričio 3 d. susirinkimo protokolas.
30. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad esant tokioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju susirinkime dalyvavus tik 10 įgaliotinių, kvorumas nebuvo pakankamas, ir tai negali būti vertinama formaliu pažeidimu, todėl pagrįstai pripažino atsakovės, daugiabučių namų savininkų bendrijos „Parko apartamentai“, 2021 m. lapkričio 3 d. bendrijos narių įgaliotinių susirinkime priimtus sprendimus negaliojančiais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, DGNKPPSBĮ 13 straipsnio 5 dalis).
31. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, byloje taip pat nustatyta, jog bendrijoje iš viso nėra išrinkta 7 bendrijos įgaliotinių, ko pasėkoje 7 namų savininkai iš viso nėra atstovaujami, iš ko matyti, kad bendrijos valdymo organai tinkamai neatlieka savo pareigos numatytos įstatuose (38 p.), nors bendrijos įstatai aiškiai apibrėžia, kaip nustatomas visų įgaliotinių skaičius pagal pakankamo ir proporcingo atstovavimo principą – vienas įgaliotinis renkamas nuo kiekvieno daugiabučio pastato.
32. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovės argumentai, jog 10 įgaliotinių buvimas yra proporcingas ir pakankamas atstovauti bendrijos narius yra atmestini kaip nepagrįsti, nes vien tam, kad DGNKPPSBĮ ir Įstatų nustatyta tvarka galėtų vykti įgaliotinių susirinkimai, būtinas 11 įgaliotinių dalyvavimas, o tam, kad būtų išspręsti svarbiausi bendrijos valdymo klausimai, už juos turi balsuoti ne mažiau kaip 11 įgaliotinių.
33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams ir dėl bendrijos pirmininko rinkimų procedūros, kadangi pagal byloje paminėtus teisės aktus, analogiškai (kvalifikuota balsų dauguma 3/5) turi būti renkamas ir bendrijos pirmininkas, tačiau, kaip minėta tokios balsų daugumos susirinkimo metu nebuvo, todėl sprendimas ir šioje dalyje paliktinas nepakeistas (DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis, Įstatų 32.2 punktas). Balsavimas raštu dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo negalimas, (DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 7 dalis, 12 dalis).
34. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas bylos kontekste nevertino bendrijos įstatų nuostatų sistemiškai, (t.y. 34, 37, 40 punktų), kadangi šie punktai nukreipia į DGNKPPSB įstatymu nustatytą tvarką (kuri draudžia balsavimą raštu dėl pirmininko rinkimo; numato visuotinio susirinkimo sušaukimo teisėtumą, tačiau niekaip nepakeičia nurodyto draudimo balsuoti raštu; numato įgaliotinių išrinkimą susirinkimuose) ir niekaip nėra susiję su kvalifikuotos balsų daugumos (3/5) reikalingos priimant sprendimus, paneigimu.
35. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad iki ginčijamo 2021 m. lapkričio 3 d. susirinkimo dienos, patvirtintus įgaliojimus turėjo 10 bendrijos įgaliotinių, dar 1 įgaliotinio įgaliojimai buvo tvirtinami būtent ginčijamo 2021 m. lapkričio 3 d. susirinkimo metu, tačiau faktiškai šis įgaliotinis jau tinkamai buvo išrinktas įgaliotiniu 2020 m. lapkričio 24 d. bendrijos susirinkime. Kolegija sprendžia, kad būtent tai dar kartą patvirtina, kad jis buvo išrinktas jau po ginčijamo susirinkimo ir 3/5 įgaliotinių balsų susirinkime nebuvo.
36. Apeliantė neteisingai nurodo, kad iš visų potencialių 17 namų įgaliotinių, 3/5 įgaliotinių sudarytų 10,2 skaičių ir nebuvo pagrindo 10,2 skaičių apvalinti iki 11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas kvalifikuotos balsų daugumos reikalingumą priimant sprendimą, nurodo, kad turi būti ne mažiau, kaip nurodyta kvalifikuota dauguma, t.y. 3/5 šiuo atveju, ir ji negali būti keičiama ar apvalinama į mažesnę pusę, kadangi taip yra nurodomas minimalus kiekis reikalingų balsų, o balsų skaičiavimui apvalinimas į mažesnę pusę praktikoje netaikomas.
37. Kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad bendrijos įstatų 41 p. aiškiai numato, jog įgaliotinių susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 visų įgaliotinių ir kvorumas nustatomas pagal tuo metu oficialiai išrinktų įgaliotinių bendrijoje skaičių, o ne pagal visų 17 namų skaičių. Kiekvienas iš 17 namų turi (turėjo) teisę, bet ne pareigą, turėti įgaliotinį. Toks argumentas paneigtų pačios apeliantės įstatus, kurių 38 punktas nustato, kad įgaliotinius atstovauja po vieną įgaliotinį nuo kiekvieno daugiabučio pastato. Be to, tokiu atveju, bendrijos organams neįgyvendinant pareigos išrinkti visus 17 įgaliotinių, galėtų susidaryti situacija, kad priimti sprendimus bendrijos vardu gali tiek įgaliotinių, kiek jų yra išrinkta (net ir vienas), ir priiminėti sprendimus bendrijos vardu, o bendrijos pirmininkas ir kiti vadovaujantys organai galėtų nevykdyti pareigos dėl įgaliotinių rinkimo bei piktnaudžiauti savo teisėmis.
38. Apeliantė taip pat nurodo, kad DGNKPPSBĮ 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bendrijų įgaliotinių rinkimams bei veiklai taikomas proporcingo ir pakankamo atstovavimo principas, teismų praktikoje nėra išsamiai išplėtotas, todėl jį būtina analizuoti šios bylos kontekste, tačiau kolegija šį argumentą atmeta, kadangi ginčo byloje nekyla dėl to, koks skaičius įgaliotinių turi būti nustatytas ir renkamas bendrijoje (apie ką kalbama minėto 13 straipsnio 3 dalyje). Šį skaičių (17) nustatė pati bendrija savo įstatuose, o tai, kad balsuojant turi būti surinkta kvalifikuota balsų dauguma (3/5) nuo nustatyto įgaliotinių skaičiaus, yra nekvestionuojama ir nustatyta DGNKPPSBĮ 13 straipsnio 5 dalyje.
39. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad pagal DGNKPPSBĮ ir apeliantės įstatuose numatytą teisinį reglamentavimą, atsakovės įgaliotinių susirinkimai, kai bendrijai priklauso 17 gyvenamųjų namų, yra teisėti tik tuomet, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 11 įgaliotinių. Todėl visi šiuose susirinkimuose priimti sprendimai nepaisant jų turinio pagrįstai pripažinti negaliojančiais, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms, juridinio asmens steigimo dokumentams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 7 dalis, 11 straipsnio 12 dalis, 13 straipsnio 5 dalis).
40. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino ir taikė teisės aktus – CK 2.82 straipsnį, DGNKPPSBĮ, Bendrovės įstatus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 467,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą, todėl netenkinus apeliacinio skundo, jos priteistinos iš apeliantės ieškovei (CPK 93, 98 straipsniai).
42. Valstybė apeliacinės instancijos teisme nepatyrė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl jos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš daugiabučių namų savininkų bendrijos „Parko apartamentai“, juridinio asmens kodas 304566358, uždarajai akcinei bendrovei „Centromera“, juridinio asmens kodas 300039052, 467,00 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Tomas Romeika
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė