Civilinė byla Nr. eB2-1525-852/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01049-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Vasiliauskei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Tadui Blažiui,

atsakovės atstovui advokatui Tomui Juodžiui,

suinteresuoto asmens D. F. ir V. F. atstovei advokatei Rasai Stankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ prašymą dėl atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltkalis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – B. R. B., V. F. ir D. F..

 

Teismas

 

nustatė:

 

1.       Vilniaus apygardos teisme buvo gautas pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „BELOR“ prašymas atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir LUAB) „Baltkalis“ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo pareiškėja prašė: 1) pripažinti atsakovės LUAB „Baltkalis“ bankrotą tyčiniu dėl buvusių LUAB ,,Baltkalis“ vadovų (suinteresuotų asmenų) B. R. B., V. F. bei D. F. neteisėtų veiksmų; 2) apriboti B. R. B., V. F. ir D. F. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; 3) išduoti pareiškėjai UAB „BELOR“ teismo liudijimą apie teisę gauti rašytinę informaciją iš Antstolių informacinės sistemos tvarkytojo VĮ „Registrų centras“ ir / ar asociacijos Lietuvos antstolių rūmai apie visas B. R. B., V. F. ir D. F. atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas (įskaitant, bet neapsiribojant, vykdomas, įvykdytas, sustabdytas, nutrauktas ir pan.). Pareiškėja nurodė, kad LUAB „Baltkalis“ bankroto byloje yra įžvelgtina ir konstatuotina visa eilė savarankiškų faktinių pagrindų LUAB „Baltkalis“ bankrotą pripažinti tyčiniu, ir tokie faktiniai pagrindai yra sąlygoti buvusio vadovo B. R. B., vėliau po jo buvusio vadovo V. F. ir po šio, buvusio vadovo D. F. netinkamo jų, kaip LUAB „Baltkalis“ valdymo organų, pareigų vykdymo. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. sausio 25 d., likus mažiau kaip 3 metams iki teismo nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą, tuometinis atsakovės direktorius (vadovas) B. R. B., atstovaudamas atsakovę, atlikinėjo jokios naudos kitiems atsakovės kreditoriams neteikusius mokėjimus uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Arvi fertis“ ir tokiu būdu įgijusias reikalavimo teises į UAB „Arvi fertis“, tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorių bendrai sumai, sudarančiai 14 256 918,90 Eur, įskaitė į priešpriešinius reikalavimus (2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio užskaitos aktu, įskaityti tarpusavio reikalavimai bendrai 1 201 736,38 Eur sumai; 2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio užskaitos aktu, įskaityti tarpusavio reikalavimai bendrai 231 157,32 Eur sumai; 2017 m. spalio 30 d. tarpusavio užskaitos aktu, įskaityti tarpusavio reikalavimai bendrai 2 171 481,42 Eur sumai; 2017 m. lapkričio 31 d. tarpusavio užskaitos aktu, įskaityti tarpusavio reikalavimai bendrai 1 944 535,88 Eur sumai; 2017 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktu, įskaityti tarpusavio reikalavimai bendrai 2 727 373,33 Eur sumai). Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pripažino negaliojančiais LUAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“ sudarytus tarpusavio sandorius actio Pauliana pagrindu ir panaikino tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorius bendrai sumai, sudarančiai 14 256 918,90 Eur. Be to, 2020 m. gruodžio 3 d. kreditorinį reikalavimą 8 926 717,65 Eur sumai atsakovės bankroto byloje buvo pareiškęs ir Austrijos bankas „Sberbank Europe“ AG. Savo finansiniame reikalavime bankas teigė, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 4 d. nesugrąžino šiam bankui įsiskolinimo, kuris susidarė išmokėjus kredito linijos lėšas pagal 2014 m. liepos 4 d. kredito linijos sutartį. Aiškinantis skolos susidarymo aplinkybes, buvo nustatyta, kad 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje, kuomet atsakovė ir UAB „Arvi fertis“ nustojo tiekti pareiškėjai UAB „Belor“ avansu apmokėtą trąšų mišinių užsakymą, buvo pasirašytos trys analogiškos žaliavų tiekimo sutartys, tarp susijusių ir glaudžiai bendradarbiaujančių UAB „Arvi ir ko“ įmonių: 2016 m. gruodžio 27 d. pasirašyta žaliavų tiekimo sutartis Nr. 558/PAR/2016 tarp UAB „Arvi fertis“, UAB „Baltkalis“ ir UAB „UHB Agro“; 2017 m. sausio 12 d. pasirašyta žaliavų tiekimo sutartis Nr. 17/Agro-(1)-12 tarp UAB „Arvi fertis“, UAB „Baltkalis“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baltijos Agroverslo Projektai“; 2017 m. sausio 16 d. pasirašyta žaliavų tiekimo sutartis Nr. 2017/ZAL/01-16 tarp UAB „Arvi fertis“, UAB „Baltkalis“ ir UAB „APH“. Šių paminėtų žaliavų tiekimo sutarčių pagrindu, „Sberbank Europe“ AG iš UAB „Baltkalis“ 2014 m. liepos 4 d. sudarytos kredito linijos lėšų išmokėjo: 2017 m. sausio 16 d. –  10 000 000 Eur, 2017 m. sausio 17 d. – 9 000 000 Eur, viso 19 000 000 Eur pervedant iš UAB „Arvi fertis“ sąskaitos „Sberbank Europe“ AG Austrijoje į UAB „UHB Agro“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad pervedimas atliekamas pagal žaliavų tiekimo sutartį Nr. 558/PAR/2016; 2017 m. sausio 18 d. – 130 000,00 Eur; 2017 m. sausio 19 d. – 293 000,00 Eur pervedama iš UAB „Arvi fertis“ sąskaitos „Sberbank Europe“ AG Austrijoje į UAB „Baltijos Agroverslo Projektai“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant žaliavų tiekimo sutartį Nr. 17/Agro-(1)-12; 2017 m. sausio 18 d. – 970 000,00 Eur, 2017 m. sausio 19 d. – 807 000,00 Eur, 2017 m. sausio 20 d. – 800 000,00 Eur, 2017 m. sausio 24 d. – 1 100 000 Eur, 2017 m. sausio 25 d. – 1 000 000 Eur, 2017 m. sausio 26 d. – 900 000,00 Eur, viso 5 577 000 Eur iš UAB „Arvi fertis“ sąskaitos „Sberbank Europe“ AG Austrijoje į UAB „APH“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad pervedimas atliekamas pagal žaliavų tiekimo sutartį Nr. 2017/ZAL/01-16. Tačiau pasirašytos žaliavų tiekimo sutartys, kurių pagrindu buvo išmokėtos UAB „Baltkalis“ kredito linijos lėšos, buvo nevykdomos. Taigi, atsakovė UAB „Baltkalis“, išmokėjusi kredito linijos lėšas, tapo skolinga „Sberbank Europe“ AG ir šio įsiskolinimo bankui nebegrąžino, o visos iš banko gautos finansavimui skirtos lėšos perduotos ne veiklai vykdyti, o nukreiptos į asocijuotas įmones, ir įskaitytos. Negana to, pasirašius užskaitos sutartis, susidarė UAB „Baltkalis“ skola UAB „Arvi fertis“ 7 100 000 Eur sumoje. Tuo tarpu UAB „APH“ realios veiklos nevykdė, taigi liko neaišku, kaip ši įmonė ketino atsiskaityti su UAB „Baltkalis“. Pareiškėja pažymėjo, kad tyčiniai buvusio direktoriaus B. R. B. veiksmai galimai taip pat sąlygojo dar didesnį bendrovės nemokumą, bei pastūmėjo link bankroto, kadangi bendrovei esant nemokiai, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. iš bendrovės kasos buvo išmokėta 117 894,24 Eur dividendų atsakovės akcininkams: 2015 m. rugpjūčio 19 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2015/01 bendrovės akcininkei V. M. išmokėti dividendai už 2014 m. – 47 894,24 Eur sumai ir 2016 m. liepos 29 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2016/01 bendrovės akcininkei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vyrja“ išmokėta dividendų už 2016 m. – 70 000 Eur sumai. Apie tai, kad 2016 m. balandžio 6 d. atsakovė UAB „Baltkalis“ buvo skolinga pareiškėjai 3 617 669,60 Eur ir buvo nemoki, bei iš atsakovės kasos išmokėti minėti dividendai akcininkams V. M. ir UAB „Vyrja“, patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos specialisto 2018 m. gegužės 31 d. išvada Nr. 04/112-36-5860. Pareiškėjos teigimu, ne ką mažiau svarbus faktas, lėmęs atsakovės nemokumą, tai 2018 m. gruodžio 31 d., atstovaujant generaliniam direktoriui V. F., buvo suteikta 4 206 878,79 Eur paskola tarpusavio ryšiais susijusiam asmeniui, t. y. jo vadovaujamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Marijampolės Arvi”. Šis faktas patvirtina, kad V. F., kuomet jo vadovaujama įmonė UAB „Baltkalis“ turėjo pradelstų įsiskolinimų ir jau akivaizdu, kad buvo nepajėgi jų atlyginti, sudarė ekonomiškai nenaudingą įmonei sandorį, t. y. netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas vadovo pareigas, susijusias su įmonės valdymu, įmonės veiklą organizavo taip, kad kreditorės (pareiškėjos) UAB „BELOR“ galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės (atsakovės) turtą būtų panaikintos. Be to, 2019 m. vasario 8 d., toliau (duomenys neskelbtini) pareigas einantis V. F., sudarė dar vieną ekonomiškai nenaudingą įmonei UAB „Baltkalis“ sandorį – perleido tarpusavio ryšiais susijusiam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Biovasto investicijos“ 14 888 550,13 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Arvi fertis“. 2019 m. rugsėjo 16 d., atsakovės generalinio direktoriaus pareigas perėmus D. F., šis taip pat, jau akivaizdžiai esant įmonei nemokiai, bei įsiskolinusiai, 2019 m. spalio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė atsakovės turtą – „Kaliningrad Kalij“ akcijas už bendrą 3 500 000 Rusijos rublių kainą Rusijos Federacijos pilietei dėl ko kreditorės (pareiškėjos) UAB „Belor“ galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės (atsakovės) turtą buvo panaikintos. Svarbu ir tai, kad už „Kaliningrad Kalij“ parduotas akcijas pinigai turėjo būti pervesti jų pardavėjai ir akcininkei atsakovei UAB „Baltkalis“, tačiau pinigai gauti iš Rusijos pilietės už parduotas akcijas niekada nepakliuvo į atsakovės banko sąskaitas. Piniginės lėšos už perleistas akcijas pirkėjo buvo pervestos į UAB „Baltijos agroverslo projektai“ sąskaitą, tokiu būdu, be kita ko, pažeidžiant ir atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Pareiškėja atkreipė dėmesį ir į tai, jog atsakovė UAB „Baltkalis“, kuri vykdė techninės ir maistinės druskos didmenine prekyba bei trąšų didmenine prekyba, nuosava geležinkelio vagonų parko nuoma, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. į banko sąskaitas gautas pinigines lėšas (pajamas) naudojo atsiskaitymams už kitas įmones (pvz., už UAB „Arvi fertis“ sumokėjo 882 081,98 Eur trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Arvi cukrus“; 902 960,85 Eur trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Arvi kalakutai“). Taigi, atsakovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturėtų į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Pareiškėjos teigimu, buvę vadovai B. R. B., V. F., D. F. privalėjo vykdyti įstatymu jiems nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau šią pareigą atlikti vengė ir į teismą nesikreipė. Priešingai, bankroto byla iškelta ne atsakovės vadovo iniciatyva, o pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Glanso sprendimai“ ir UAB „Belor“ ieškinius. Toks B. R. B., V. F., D. F., elgesys – nemokios įmonės turtinės padėties bloginimas sudarant įmonės turto perleidimo, paskolinimo, pardavimo sutartis – rodo ne siekį išsaugoti įmonę, o tyčinius veiksmus pratęsti įmonės veiklą ir bankrutuoti labai nepalankiomis kreditoriams sąlygomis. Pareiškėjos vertinimu, šios ir kitos prašyme nurodytos faktinės aplinkybės rodo bankrutavusios bendrovės vadovų neteisėtus veiksmus ir sudaro teisinį pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu.

2.       Atsakovė LUAB „Baltkalis“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Manto Milinio, atsiliepimu prašo pareiškėjos UAB „Belor“ prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti. Nurodė, kad nemokumo administratorius yra įvykdęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 64 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą – patikrinti sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pateikti informaciją apie patikrinimo rezultatus kreditorių susirinkimui. Nemokumo administratoriui patikrinus sandorius, nustatyta, kad pagrindiniai atsakovės sudaryti sandoriai buvo susiję su atsakovės vykdyta ūkine komercine veikla – NPK trąšų pardavimu. Tarp patikrintų sandorių nemokumo administratorius nustatė du potencialiai ginčytinus atsakovės sudarytus sandorius, kitų sandorių, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais, nemokumo administratorius nenustatė. Nemokumo administratorius taip pat nenustatė kitų sandorių, kurie galimai turėtų actio Pauliana ginčijimo pagrindų, taip pat nenustatė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 208 straipsnyje numatytų požymių. Patikrinimo rezultatai visiems atsakovės kreditoriams, įskaitant pareiškėją, buvo pateikti kartu su 2022 m. gegužės 17 d. atsakovo nemokumo administratoriaus raštu šaukiant 2022 m. birželio 1 d. turėjusį įvykti atsakovės kreditorių susirinkimą. Minėtas kreditorių susirinkimas neįvyko, jame nedalyvaujant įstatyme numatytam kreditorių susirinkimo kvorumui. Dėl šios priežasties 2022 m. birželio 1 d. atsakovės nemokumo administratorius išsiuntė pranešimą dėl pakartotinio susirinkimo sušaukimo, prie kurio taip pat buvo pridėta informacija apie sandorių patikrinimo rezultatus. Nemokumo administratorius pažymėjo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog atsakovė priklausė UAB „Arvi fertis“ įmonių grupei, kuri tiekdavo grupės įmonei NPK trąšas ir kitas chemines medžiagas perdirbimui, taip pat buvo tiekiama ir kelio druska. Nemokumo administratoriaus nuomone, atsakovės bankrotas buvo UAB „Arvi fertis“ įmonių grupės bankrotų pasekmė, nes bankrutavo didžioji dalis įmonių grupei priklausančių įmonių, todėl atsakovės bankrotas neturi tyčinio bankroto požymių. Paaiškino, kad vieną iš nemokumo administratoriaus nustatytų ginčytinų sandorių (2019 m. vasario 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį tarp atsakovės ir UAB „Biovasto investicijos“) teisme ginčijo pareiškėja, nemokumo administratorius nespėjo pareikšti savarankiško ieškinio (atsakovės nemokumo administratoriumi jis paskirtas 2022 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, o teisminis procesas buvo užvestas dar 2021 m.). Nors nemokumo administratorius ieškinį palaikė, jis buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimu. Be kitų apeliantų, nemokumo administratorius buvo pateikęs ir apeliacinį skundą, tačiau ir jis buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi. Antrasis ginčytinas sandoris nebuvo ginčijamas, nes situaciją išanalizavę profesionalūs teisininkai priėjo išvadą, kad teisminis procesas nebūtų perspektyvus. Visa ši informacija pareiškėjai buvo žinoma, kadangi pateikta kaip atsakovės kreditorei kartu su kitais kreditoriais, tačiau jokie su tuo susiję įpareigojimai, klausimai ar kitokie sprendimai priimti nebuvo. Be to, pareiškėja atliko atsakovės dokumentų patikrinimą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutarties pagrindu, galėjusį trukti iki 2021 m. rugpjūčio 7 d., o jokie klausimai dėl tyčinio bankroto taip pat nebuvo keliami. Nemokumo administratorius nurodė, kad atsakovės bankroto procesas yra faktiškai baigtas, 2022 m. gruodžio 21 d. vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta galutinė bankroto ataskaita. Nors 2022 m. gruodžio 21 d. vykusiame atsakovės kreditorių susirinkime pareiškėja dalyvavo, sprendimas patvirtinti galutinę ataskaitą apskųstas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateiktas prašymas spręsti šį klausimą, nurodant ir aplinkybes apie naujai inicijuotus pareiškėjos ginčus. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtino galutinę atsakovės bankroto ataskaitą. Nemokumo administratoriaus teigimu, minėtos aplinkybės patvirtina, jog atsakovės bankroto procese iš esmės visi administravimo veiksmai yra baigti, liko baigiamieji veiksmai, susiję su kreditorių reikalavimų tenkinimu ir klausimo dėl bendrovės pabaigos nagrinėjimu. Atkreipė dėmesį, kad tokia atsakovės bankroto proceso eiga imperatyviai nustatyta JANĮ, ji privaloma nemokumo administratoriui ir kitiems proceso dalyviams, o jokia kita veiksmų seka nėra galima. Be to, atsakovės bankroto procesas trunka jau daugiau nei 2 metus, pareiškėja savarankiškai atliko atsakovės dokumentų patikrinimą su tikslu išanalizuoti tyčinio bankroto požymius prieš beveik 1,5 metų, nemokumo administratoriaus išvados apie nenustatytus tyčinio bankroto požymius kreditoriams, įskaitant ir pareiškėją, buvo pateiktos ir žinomos beveik 8 mėnesius, atsakovės kreditorių susirinkimas jau priėmė baigiamuosius bankroto proceso sprendimus, pareiškėja jų neginčijo, dėl ko atitinkamus sprendimus priėmė ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Juos priėmus, JANĮ nenumato baigiamųjų veiksmų sustabdymo ar nevykdymo pagrindų ir galimybės. Dėl šių priežasčių pareiškėjos prašymas vertintinas kaip pavėluotas, nesavalaikis ir nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas.

3.       Pareiškėja UAB „Belor“ 2023 m. vasario 22 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės laikėsi tos pačios pozicijos kaip ir pareiškime. Papildomai pažymėjo, kad nemokumo administratorius savo atsiliepime nepateikė jokios pozicijos apie tai, kada būtent atsakovė LUAB „Baltkalis“ tapo nemokia. Pareiškėjos UAB „Belor“ įsitikinimu, UAB „Baltkalis“ nemokia tapo 2016 m. pabaigoje, ir jau tada neturėjo jokio realaus turto, iš kurio kreditoriai galėjo patenkinti savo finansinius reikalavimus, kadangi 2016 m. pabaigoje pradelsti finansiniai reikalavimai sudarė daugiau kaip 13 000 000,00 Eur, tačiau iškraipant apskaitos duomenis, aplaidžiai tvarkant apskaitą, arba paprasčiausiai nepagrįstai ginčijantis su kreditoriais, didelė dalis LUAB „Baltkalis“ įsipareigojimų jos apskaitoje nebuvo apskaitoma. Minėtas aplinkybės pagrindžia ir tai, kad bankroto bylos iškėlimo metu LUAB „Baltkalis“ įsipareigojimai, pagal LUAB „Baltkalis“ teiktus duomenis, kreditoriams sudarė daugiau kaip 17 081 000,00 Eur, tačiau bankroto byloje pareikštų finansinių reikalavimų dydis padidėjo daugiau nei dvigubai ir sudaro virš 40 000 000,00 Eur, kas liudija akivaizdų įsipareigojimų neapskaitymą, iškraipant tikrąją LUAB „Baltkalis“ įsipareigojimų kreditoriams būklę. Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog LUAB „Baltkalis“ nemokumą sąlygojo ne UAB „Arvi fertis“ nemokumo faktas, o tai, kad su pastarąja bendrove korporatyviniais ryšiais susijęs LUAB „Baltkalis“ su UAB „Arvi fertis“ sudarė ekonominės logikos neturinčius sandorius, šiuos sandorius UAB „Baltkalis“ vadovybė sudarinėjo suvokiant UAB „Arvi fertis“ nemokumą. Kaip jau buvo minėta, atsakovė LUAB „Baltkalis“ buvo nemoki jau 2016 m. pabaigoje, nes jokio realaus turto nebeturėjo ir nebedengė visos eilės pradelstų kreditorių reikalavimų. UAB „Arvi fertis“ bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. liepos 11 d., tačiau atsakovė LUAB „Baltkalis“ buvo nemoki žymiai anksčiau. Nepaisant to, UAB „Baltkalis“ vadovybė atlikinėjo visą eilę veiksmų tam, kad kreditoriai negalėtų patenkinti savo reikalavimų iš LUAB „Baltkalis“ turto. Taigi suinteresuoti asmenys (buvę vadovai) B. R. B., V. F. ir D. F. privalėjo vykdyti įstatymu jiems nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos LUAB „Baltkalis“ iškėlimo, tačiau šią pareigą atlikti vengė ir į teismą nesikreipė, sąmoningai neinicijavo bankroto, per tą laiką sudarydami ekonomiškai nenaudingus, kreditorių teises pažeidžiančius ir nesąžiningus sandorius su kitomis ARVI grupės bendrovėmis.

4.       Suinteresuotas asmuo V. F. atsiliepimu prašo atmesti UAB „Belor“ prašymą pripažinti LUAB „Baltkalis“ bankrotą tyčiniu, nustatyti atsakingus asmenis, apriboti suinteresuoto asmens V. F. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad LUAB „Baltkalis“ priklausė ARVI įmonių grupei. LUAB „Baltkalis“ įstatuose nurodyta veikla buvo: atlygintinų paslaugų teikimas, prekyba, gamyba, logistika ir geležinkelio vagonų nuoma. Tačiau pagrindinė faktiškai vykdoma veikla buvo techninės bei maistinės druskos didmeninė prekyba, bei trąšų didmeninė prekyba. Įmonė taip pat užsiėmė nuosavo geležinkelio vagonų parko nuoma. Suinteresuotas asmuo paaiškina, kad jis UAB „Baltkalis“ generalinio direktoriaus pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, LUAB „Baltkalis“ nemokumas nėra jo neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai jog bendrovė bankrutavo, suinteresuoto asmens vertinimu, galėjo sąlygoti tokios aplinkybės kaip: 1) nutrūkę verslo santykiai su pagrindiniu žaliavų (druskos) tiekėju OOO „Belaruskalij“ ir galimi dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų perimti sandoriai; 2) UAB „Belor“ inicijuoti teisminiai ginčai prieš ARVI grupės įmones, kurių dalis buvo aiškiai nepagrįsti. Civilinės bylos pasibaigė teismui nepriėmus galutinio sprendimo: teismas UAB „Belor“ ieškinius palikdavo nenagrinėtus arba pats UAB „Belor“ atsisakydavo ieškinio reikalavimų, todėl pareiškimas dėl tyčinio bankroto dar viena aiškiai nepagrįsta civilinė byla; 3) UAB „Belor“ inicijuotų teisminių ginčų ir reikalavimų užtikrinimui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, dėl ko bendrovė negalėjo vykdyti įprastinės verslo veiklos dėl areštuotų sąskaitų negalėjo atsiskaityti su kontrahentais, negalėjo dalyvauti viešuose pirkimuose, laimėti konkursų, kurie užtikrindavo nuolatines LUAB „Baltkalis“ apyvartines lėšas; 4) prasidėję ARVI grupės įmonių bankrotai, dėl ko bendrovė nebeturėjo galimybės užsitikrinti stabilių pajamų iš vykdomų pirkimų pardavimų tarp šių įmonių; 5) prasidėjusi COVID-19 virusinės infekcijos pandemija, kuri sukėlė ekonominę krizę bei nestabilią situaciją prekyboje. V. F. teigimu, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie sąmoningai būtų bloginę bendrovės turtinę padėtį ir pažeidę kreditorių teises. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėja savo prašyme yra nurodžiusi, jog klausimas dėl LUAB „Baltkalis“ bankroto pripažinimo tyčiniu yra spręstinas pagal ĮBĮ nuostatas ir tai buvo grindžiama aktualia teismų praktika. Tačiau ĮBĮ nėra įtvirtintas reikalavimas nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingą asmenį, todėl pareiškėjos prašymas bankrotą pripažinti tyčiniu dėl buvusių bendrovės vadovų neteisėtų veiksmų turėtų būti atmestas kaip nenagrinėjimas/nepagrįstas. Be to, ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, turinčių teisę teikti teismui motyvuotą prašymą apriboti įmonės vadovui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Iš bankroto bylos duomenų yra žinoma, kad kreditorės (pareiškėjos) UAB „Belor“ finansinis reikalavimas yra 794 746,47 Eur, kas procentine išraiška sudaro 1,93 procentų visų finansinių reikalavimų. Tai reiškia, kad kreditorės (pareiškėjos) patvirtintas reikalavimas vertine išraiška niekaip nesudaro daugiau kaip pusės visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, kaip tai reikalauja ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis. Atitinkamai, tai reiškia, kad pareiškėjai UAB „Belor“ nesuteikta teisė teikti prašymą dėl teisių apribojimo buvusiam įmonės vadovui. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad LUAB „Baltkalis“ buvo nemoki nuo 2016 m. pabaigos. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi LUAB „Baltkalis“ buvo iškelta bankroto byla. Teismas iš į bylą pateiktų dokumentų nustatė, kad pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. balansą LUAB „Baltkalis“ turėjo turto už 6 939 958,69 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 17 081 846,03 Eur, iš kurių 17 081 374,78 Eur yra pradelsti. UAB „Baltkalis“ debitoriai yra skolingi 15 168 591,31 Eur. Iš įmonės pelno (nuostolių) ataskaitų buvo nustatyta, kad bendrovė tiek 2019 m., tiek 2020 m. veikė nuostolingai. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad LUAB „Baltkalis“ laiku negali vykdyti turtinių prievolių, t. y. turi pradelstų įsipareigojimų bei visi jos turimi įsipareigojimai viršija įmonės realią turto vertę, todėl ji laikytina nemokia. Taigi, 2020 m. spalio 16 d. teismo nutartimi buvo nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis LUAB „Baltkalis“ buvo nemoki. Be to, pareiškėja savo 2023 m. vasario 22 d. rašytinių paaiškinimų 4 punkte įvardina LUAB „Baltkalis“ susiformavusias skolas per atitinkamą laikotarpį ir pateikia LUAB „Baltkalis“ kreditorių detalųjį sąrašą, darant prielaidą, kad bendrovė 2016 m. turėdama 1 272 100,30 Eur skolą, jau buvo nemoki. Tačiau pateiktas kreditorių sąrašas nėra pasirašytas ir nėra patvirtintas jame nurodytos informacijos teisingumas, o suinteresuotas asmuo negali patikrinti, nes neturi dokumentų. Objektyvius duomenis apie kreditorius, skolų pagrindą ir atsiskaitymo terminus, skolos pradelsimą, gali teikti tik nemokumo administratorius (tačiau kaip ir minėta, jis tyčinio bankroto požymių nenustatė). Be to, atsakovė LUAB „Baltkalis“ nepateikė duomenų apie turtą, nors vertinant nemokumo klausimą turi būti vertinamas pradelstų įsipareigojimų santykis su turtu. Taigi, pareiškėja pateikdama informaciją apie kiekvienų metų (nuo 2016 m.) LUAB „Baltkalis“ skolas, nenurodo jų santykio su bendrovės turtu atitinkamais metais, skolininkų įsipareigojimus bendrovei, todėl pareiškėjos teiginiai, kad bendrovės nemokumo momentas yra 2016 m. pabaiga, turėtų būti vertinami kaip deklaratyvūs teiginiai, kaip ir argumentai apie bendrovės apskaitos duomenų iškraipymą ar jų aplaidų tvarkymą. Paminėtina ir tai, jog pačios pareiškėjos į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad LUAB „Baltkalis“ pareiškėjos nurodytu laikotarpiu, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, o pradelstų įsipareigojimų santykis su turtu neleido manyti, kad turi būti kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. eidamas LUAB „Baltkalis“ generalinio direktoriaus pareigas, nesudarė jokių ekonomiškai nenaudingų sandorių, kuriais tyčia būtų siekta išvengti atsiskaitymų su kreditoriais bei esmingai bloginti įmonės turtinę padėtį. Pareiškėja kartu su savo prašymu, kaip priedą yra pateikusi 2018 m. gruodžio 31 d. sudarytą paskolos sutartį. Paskolos sutartyje nurodoma, jog paskolos gavėja UAB „Marijampolės Arvi“ yra skolinga atitinkamą pinigų sumą paskolos davėjai LUAB „Baltkalis“. Tačiau pareiškėja UAB „Belor“ nepateikė į bylą pinigų pervedimo pagal paskolos sutartį dokumento, kuris patvirtintų faktinį paskolos suteikimą ir pinigų išvedimą iš bendrovės, kuriuo grindžia kitų kreditorių teisių pažeidimą. Priešingai, pinigai paskolos sutarties sudarymo metu 2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo išvesti iš LUAB „Baltkalis“ ir nebuvo išvengta atsiskaitymo su kreditoriais, kaip bando pateikti UAB „Belor“. Šie paskolos teisiniai santykiai kilę iš ankstesnių ir besitęsiančių bendradarbiavimo santykių su UAB „Marijampolės Arvi“. Paskolos sutartis buvo pasirašoma kiekvienų metų pabaigoje fiksuojant UAB „Marijampolės Arvi“ skolą šiai datai, nes vyko nuolatiniai prekių pirkimo pardavimo santykiai, tarpusavio apyvartos ir paskolos sutartimi faktiškai buvo buhalteriškai įforminami atsiskaitymų atidėjimai buvę tuo metu. Pareiškėja taip pat pateikė 2019 m. vasario 8 d. sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį. LUAB „Baltkalis“ turėjo 14 888 550,13 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Arvi fertis“. Tuo pagrindu 2019 m. vasario 8 d. tarp LUAB „Baltkalis“ ir UAB „Biovasto investicijos“ buvo pasirašyta reikalavimo teisės perleidimo sutartis. Šios sutarties pagrindu kreditorė LUAB „Baltkalis“ perleido 14 888 550,13 Eur dydžio reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Arvi fertis“ naujajai kreditorei UAB „Biovasto investicijos“. LUAB „Baltkalis“ kreipėsi į įmonę, kuri turėjo pakankamus, tiek žmogiškuosius, tiek finansinius resursus, kad galėtų efektyviai išieškoti 14 888 550,13 Eur skolą BUAB „Baltkalis“ naudai. Svarbu pažymėti, jog reikalavimo teisės perleidimo sutartis faktiškai kvalifikuotina kaip atlygintinų paslaugų teikimas, kadangi UAB „Biovasto investicijos“ neįgijo iš LUAB „Baltkalis“ savarankiško reikalavimo į skolininką, o tik iš esmės teikė skolos išieškojimą. Be kita ko, UAB „Biovasto investicijos“ skolos išieškojimo paslaugą teikė savo sąskaita. Taigi buvo dedamos visos galimos pastangos skolai atgauti. Pažymėtina ir tai, jog reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo momentu UAB „Biovasto investicijos“ neturėjo prievolės atsiskaityti už reikalavimo teisės perleidimą, kadangi tarp šalių pagal susitarimą dėl atsiskaitymo, UAB „Biovasto investicijos“ už reikalavimo teisę įsipareigojo sumokėti kainą lygią 99 procentų sumos, apskaičiuotos iš reikalavimo teisę faktiškai išieškotos sumos, atėmus UAB „Biovasto investicijos“ faktiškai patirtas išlaidas. Šią aplinkybę buvo pažymėję ir teismai. Todėl nėra pagrindo bendrovės vadovo priimtą sprendimą – sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sutartį, turint tikslą atgauti nors dalį skolos, vertinti kaip bendrovei ekonomiškai nenaudingą sandorį. Tuo tarpu vertinant 2019 m. spalio 21 d. akcijų pirkimo – pardavimo sandorį, suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog LUAB „Baltkalis“ buvo vienintelis dalininkas ribotos atsakomybės bendrovės „Kaliningrad Kalij“, kurios įstatinis kapitalas sudarė 10 000 000 Rusijos rublių. LUAB „Baltkalis“ akcininkai, visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2018 m. liepos 7 d. metu, nusprendė parduoti 100 procentų ribotos atsakomybės bendrovės „Kaliningrad – Kalij“ įstatinio kapitalo dalį trečiajam asmeniui – F. M. V. už bendrą 3 500 000 Rusijos rublių kainą. Tuo pačiu buvo nuspręsta įgalioti ribotos atsakomybės bendrovės „Kaliningrad – Kalij“ (duomenys neskelbtini) A. B. atstovauti LUAB „Baltkalis“ interesus, pasirašant visus dokumentus susijusius su dalies perleidimu. Analogišką sprendimą, 2018 m. liepos 7 d. priėmė ir ribotos atsakomybės bendrovė „Kaliningrad – Kalij“ vienintelis dalininkas – LUAB „Baltkalis“. Taigi, sprendimą parduoti ribotos atsakomybės bendrovės „Kaliningrad – Kalij“ akcijas priėmė LUAB „Baltkalis“ akcininkai. Todėl suinteresuotas asmuo V. F., kaip buvęs bendrovės vadovas, nėra atsakingas už akcininkų priimtus sprendimus.

5.       Suinteresuotas asmuo D. F. atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjos UAB „Belor“ prašymą pripažinti LUAB „Baltkalis“ bankrotą tyčiniu, nustatyti atsakingus asmenis, apriboti suinteresuoto asmens D. F. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas vertindamas pareiškėjos prašymą, jame nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei suinteresuotų asmenų poziciją turėtų atsižvelgti į tai, kad suinteresuoti asmenys, kaip buvę vadovai visus bendrovės dokumentus, kurie yra reikšmingi ir turi būti įvertinti priimant sprendimą dėl tyčinio bankroto perdavė nemokumo administratoriui. Nemokumo administratorius vertino visus bendrovės dokumentus, taip pat ir tyčinio bankroto aspektu ir kaip patvirtina jo pateiktas atsiliepimas, tokių požymių nenustatė ir tokio klausimo nekėlė. Kadangi nemokumo administratorius yra objektyvus asmuo, objektyviai vertinantis situaciją, jo išvadomis netikėti nėra pagrindo. Teikdama prašymą pareiškėja pateikė tik jai naudingus ir jos poziciją grindžiančius dokumentus, tačiau į bylą sąmoningai nėra pateikti dokumentai, kurie papildomai galėtų pagrįsti priešingą poziciją – kad LUAB „Baltkalis“ bankrotas nebuvo tyčinis. Paaiškino, kad LUAB „Baltkalis“ priklausė ARVI įmonių grupei. LUAB „Baltkalis“ įstatuose nurodyta veikla buvo: atlygintinų paslaugų teikimas, prekyba, gamyba, logistika ir geležinkelio vagonų nuoma. Tačiau pagrindinė faktiškai vykdoma veikla buvo techninės bei maistinės druskos didmeninė prekyba, bei trąšų didmeninė prekyba. Įmonė taip pat užsiėmė nuosavo geležinkelio vagonų parko nuoma. Pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad LUAB „Baltkalis“ buvo vienintelė dalininkė ribotos atsakomybės bendrovės „Kaliningrad Kalij“, kurios įstatinis kapitalas sudarė 10 000 000 Rusijos rublių. LUAB „Baltkalis“ akcininkai, visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2018 m. liepos 7 d. metu, nusprendė parduoti 100 procentų ribotos atsakomybės bendrovės „Kaliningrad – Kalij“ įstatinio kapitalo dalį trečiajam asmeniui – F. M. V. už bendrą 3 500 000 Rusijos rublių kainą. Tuo pačiu buvo nuspręsta įgalioti ribotos atsakomybės bendrovės „Kaliningrad – Kalij“ (duomenys neskelbtini) A. B. atstovauti LUAB „Baltkalis“ interesus, pasirašant visus dokumentus susijusius su dalies perleidimu. LUAB „Baltkalis“ akcininkai neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2019 m. rugsėjo 10 d., metu nusprendė nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. atšaukti iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų V. F. ir bendrovės generaliniu direktoriumi paskirti suinteresuotą asmenį D. F.. Toks bendrovės akcininkų sprendimas buvo priimtas dėl to, kad 2019 m. kovo mėn. pasikeitus vienam iš pagrindinių akcininkų, t. y. 40 procentų akcijų paketo savininku tapus A. A., jis pageidavo kito vadovo, todėl buvo suderinta D. F. kandidatūra ir jis buvo paskirtas vadovu. Taigi D. F. į LUAB „Baltkalis“ generalinio direktoriaus pareigas buvo paskirtas 2019 m. rugsėjo 16 d., tačiau faktiškai jas pradėjo eiti nuo 2019 m. spalio 2 d., kai VĮ „Registrų centras“ oficialiai buvo įregistruoti pakeitimai apie įmonės vadovą. D. F. LUAB „Baltkalis“ generalinio direktoriaus pareigas ėjo iki 2020 m. lapkričio 4 d., t. y. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad iki pradėdamas eiti LUAB „Baltkalis“ generalinio direktoriaus pareigas su bendrovės finansine (ūkine) būkle labai detaliai nebuvo susipažinęs, tik žinojo, kad bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų, teisminių ginčų, taip pat buvo žinoma, kad ši bendrovė buvo stipri ir turinti vardą, turinti stiprų prekybinį potencialią, dėl ko matė galimybių plėtoti jos veiklą, pasitelkiant akcininkų finansinę pagalbą. Jam, kaip naujam vadovui ir buvo keliama užduotis ieškoti gaminamos produkcijos pardavimų, naujų prekybinių ryšių bei stabilizuoti bendrovės padėtį. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad jam nebuvo žinoma informacija apie tai, kokie sandoriai buvo sudaryti anksčiau, ar kokie LUAB „Baltkalis“ akcininkų ar buvusių vadovų sprendimai buvo priimti organizuojant bendrovės veiklą iki jo vadovavimo įmonei pradžios. Suinteresuotam asmeniui buvo aktuali esama padėtis, vykstantys teisminiai ginčai ir galimybės vystyti veiklą. Todėl apie LUAB „Baltkalis“ akcininkų 2018 m. liepos 7 d. priimtą sprendimą parduoti 100 procentų ribotos atsakomybės bendrovės „Kaliningrad – Kalij“ įstatinio kapitalo dalį už bendrą 3 500 000 Rusijos rublių kainą, jis nežinojo. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2019 m. spalio 21 d., t. y. generalinio direktoriaus pareigas D. F. tik pradėjus ir dar neturėjus galimybės susipažinti su visais įmonės dokumentais. D. F. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepriėmė jokių sprendimų, nes sutartį LUAB „Baltkalis“ vardu pasirašė įgaliotas atstovas – ribotos atsakomybės bendrovės „Kaliningrad – Kalij“ (duomenys neskelbtini) A. B., kuris veikė pagal įgaliojimą, kurį 2019 m. rugsėjo 18 d. patvirtino Vilniaus miesto notarų biuro Nr. 32 notarė Renata Jaskutelienė. Kadangi D. F. nebuvo žinoma apie LUAB „Baltkalis“ akcininkų 2018 m. liepos 7 d. priimtą sprendimą, tai nežinojo ir apie šio sprendimo vykdymo eigą, įvertinus ir tą aplinkybę, jog akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta Rusijoje. Tai, jog 2019 m. spalio 21 d. buvo pasirašyta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, D. F. tapo žinoma tik 2020 m. pradžioje, kuomet buvo tvarkomi 2019 m. buhalteriniai dokumentai ir rengiamos 2019 m. finansinės ataskaitos. Nepriklausomai nuo to, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta, kai bendrovei vadovavo D. F., tačiau jokių sprendimų susijusių su šiuo sandoriu, jis nepriėmė. Kitaip tariant, akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė, įgaliojimų pasirašyti sutartį nesuteikė, dar daugiau – nepriėmė ir sprendimo, kam pinigines lėšas pagal sudaromą dalies pirkimo – pardavimo sutartį pervesti, ką patvirtina ir byloje esantis LUAB „Baltkalis“ raštas. Be to, nuo 2012 m. LUAB „Baltkalis“ ir UAB „Baltijos Agroverslo Projektai“ siejo nuomos teisiniai santykiai. Nuomos sutarties pagrindu, LUAB „Baltkalis“ nuomojosi komercinės paskirties patalpas iš UAB „Baltijos Agroverslo Projektai“. Komercinėse patalpose buvo įrengtas bendrovės ofisas, t. y darbo vietos skirtos administracijos darbuotojams, todėl šios išlaidos buvo būtinos. Tai, jog piniginės lėšos (3 500 000 Rusijos rublių) pagal sudaromą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kaip įsiskolinimo suma buvo pervesta UAB „Baltijos Agroverslo Projektai“ sąlygojo būtinybė sumokėti pradelstas senas skolas, užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, kuriai ir buvo būtinos iš UAB „Baltijos Agroverslo Projektai“ ofisui nuomojamos komercinės patalpos. Pareiškėjai UAB „Belor“ yra žinoma, kad tai buvo vienintelės LUAB „Baltkalis“ veiklos patalpos, kurioje bendrovė vykdė veiklą, tačiau nutyli aplinkybę, kad šios sąnaudos buvo būtinos bendroves veikloje. Suinteresuoto asmens teigimu, šis sandoris nesąlygojo ir negalėjo sąlygoti įmonės nemokumo, nepažeidė kreditorių interesų ir negali būti vertinamas kaip tyčinio bankroto požymis. LUAB „Baltkalis“ numatomos plėtoti veiklos principas buvo – žaliavų pirkimas su apmokėjimo atidėjimu, o pardavus produkciją atsiskaitoma su tiekėjais. Joks nuosavas nekilnojamasis turtas ar kitoks materialus turtas ar finansinis turtas nebuvo būtinas, svarbu buvo gamybiniai prekybiniai ryšiai, apyvartinės lėšos. Todėl LUAB „Baltkalis“ turimus įsipareigojimus galėjo vykdyti, o dėl tų, kurių negalėjo – buvo sudariusi atitinkamus susitarimus. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad konvertavus 3 500 000 Rusijos rublių sumą į eurus, pagal tai dienai buvusį valiutų kursą, tai iš sandorio gautinos piniginės lėšos sudarė maždaug 50 606,00 Eur. Vertinant šią sumą LUAB „Baltkalis“ mastu, tai ji neturėjo esminės ekonominės reikšmės įmonės finansinei padėčiai. Todėl šis sandoris negali būti vertinamas, kaip žymiai bloginantis bendrovės turtinę padėtį ir / ar galėjęs nulemti bendrovės nemokumą. Suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime taip pat nurodė, jog pareiškėjos prašymas bankrotą pripažinti tyčiniu dėl buvusių bendrovės vadovų (suinteresuotų asmenų) neteisėtų veiksmų, turėtų būti atmestas, kaip nenagrinėjimas / nepagrįstas. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Taigi teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigojimas įvardyti asmenis, kurių (ne)veikimas sukėlė tyčinį bankrotą, atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus JANĮ. Nagrinėjamu atveju, byla dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjama vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis. ĮBĮ nėra įtvirtintas reikalavimas nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingą asmenį. Taigi teismas nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, neturi nustatyti ir už tyčinį bankrotą atsakingų asmenų, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustato. Be to, suinteresuoto asmens teigimu, ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Iš bankroto bylos duomenų yra matyti, kad kreditorės (pareiškėjos) UAB „Belor“ finansinis reikalavimas yra 794 746,47 Eur, kas procentine išraiška sudaro 1,93 procentus visų finansinių reikalavimų. Tai reiškia, kad kreditorės UAB „Belor“ patvirtintas reikalavimas vertine išraiška niekaip nesudaro daugiau kaip pusės visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Atitinkamai, tai reiškia, kad pareiškėjai UAB „Belor“ nesuteikta teikti prašymą dėl nuobaudos skyrimo buvusiam įmonės vadovui. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja turi įrodyti konkrečių ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių egzistavimą ir šių požymių priežastinį ryšį su kilusiu atsakovės nemokumu arba šių požymių priežastinį ryšį su nemokios įmonės padėties esminiu pablogėjimu. Suinteresuotas asmuo D. F. laikosi pozicijos, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie sąmoningai būtų bloginę bendrovės turtinę padėtį ir pažeidę kreditorių teises. LUAB „Baltkalis“ nemokumas nėra neteisėtų veiksmų rezultatas. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi LUAB „Baltkalis“ iškelta bankroto byla. Teismas iš į bylą pateiktų dokumentų nustatė, kad pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. balansą LUAB „Baltkalis“ turėjo turto už 6 939 958,69 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 17 081 846,03 Eur, iš kurių 17 081 374,78 Eur yra pradelsti. LUAB „Baltkalis“ debitoriai yra skolingi 15 168 591,31 Eur. Iš įmonės pelno (nuostolių) ataskaitų buvo nustatyta, kad bendrovė tiek 2019 m., tiek 2020 m. veikė nuostolingai. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad LUAB „Baltkalis“ laiku negali vykdyti turtinių prievolių, t. y. turi pradelstų įsipareigojimų bei visi jos turimi įsipareigojimai viršija įmonės realią turto vertę, todėl ji laikytina nemokia. Taigi, 2020 m. spalio 16 d. teismo nutartimi nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis LUAB „Baltkalis“ buvo nemoki, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad LUAB „Baltkalis“ buvo nemoki nuo 2016 m. pabaigos. Nors pareiškėja savo rašytiniuose paaiškinimuose įvardina LUAB „Baltkalis“ susiformavusias skolas per atitinkamą laikotarpį, darant prielaidą, kad bendrovė 2016 m. turėdama 1 272 100,30 Eur skolą, jau buvo nemoki, tačiau įmonės nemokumo momentas nustatomas ne dėl pačio fakto, kad įmonė turėjo ar turi skolų, tačiau ar pradelsti ar nevykdomi įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Pareiškėja pateikdama informaciją apie kiekvienų metų (nuo 2016 m.) LUAB „Baltkalis“ skolas, nenurodo jų santykio su bendrovės turtu atitinkamais metais, skolininkų įsipareigojimus bendrovei, todėl pareiškėjos teiginiai, kad bendrovės nemokumo momentas yra 2016 m. pabaiga, turėtų būti vertinami kaip deklaratyvūs teiginiai, kaip ir argumentai apie bendrovės apskaitos duomenų iškraipymą ar jų aplaidų tvarkymą. Suinteresuotas asmuo D. F. laikosi pozicijos, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. eidamas LUAB „Baltkalis“ generalinio direktoriaus pareigas jis nesudarė jokių ekonomiškai nenaudingų sandorių, kuriais tyčia būtų siekta išvengti atsiskaitymų su kreditoriais bei esmingai bloginti įmonės turtinę padėtį. Taip pat suinteresuotas asmuo vertina, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2019 m. gruodžio 31 d. ar vėliau turėjo pagrindo manyti, kad bendrovė nebeturi galimybių išvengti bankroto, todėl atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuoto asmuo pažymi, kad 2020 m. vasario – kovo mėn. prasidėjo pandemija ir karantinas, kuomet buvo taikomi itin griežti ribojimai, ir tada nebebuvo net fizinės galimybės teikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, 2020 m. kovo mėn. vėl pasikeitė akcininkas, nes A. A. perleido savo akcijų paketą UAB „LIT Salt Trade“, nebuvo galimybių 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus pateikti tvirtinti akcininkams. Tik vėliau, t. y. 2020 m. vasarą šiek tiek atlaisvinus ribojimus, buvo rengiami dokumentai nemokumo bylos kėlimui, nes buvo aišku, kad dėl kilusios pandemijos nebus galima plėtoti ir tęsti bendrovės veiklos. Šios pozicijos suderinimas užtruko, nes pagrindinio akcininko atstovas V. K. 2020 m. liepos mėn., buvo sulaikytas, o vėliau, t. y. 2020 m. rugpjūčio 17–18 dienomis dėl nemokumo bylos iškėlimo jau kreipėsi UAB „Glanso sprendimai“ ir UAB „Belor“.

6.       Pareiškėja UAB „Belor“ pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad absoliuti dauguma suinteresuoto asmens D. F. atsiliepimo argumentų yra deklaratyvaus pobūdžio ir paneigiami byloje esančiais įrodymais apie realias LUAB „Baltkalis“ nemokumo atsiradimo aplinkybes. Būtent įmonės vadovui tenka pareiga tinkamai tvarkyti kasdienę bendrovės veiklą, sudaryti sandorius bendrovės vardu. Taip pat, būtent bendrovės vadovui tenka pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei tapus nemokia. UAB „Baltkalis“ vadovu D. F. tapo 2019 m. rugsėjo 16 d., juridinių asmenų registre šitas faktas buvo registruotas 2019 m. spalio 2 d., o buvęs bendrovės vadovas V. F. tą pačią dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 16 d. neteko įgaliojimo. Pažymėjo, kad kiek tai susiję su „Kaliningrad Kalij“ akcijų perleidimu, ir pateikiamomis detaliomis šių akcijų perleidimo aplinkybėmis, akivaizdu, kad suinteresuotam asmeniui D. F. buvo žinoma apie ketinimus perleisti akcijas. Bendrovės vadovui keliami padidinti atidumo, rūpestingumo, sąžiningo ir protingo verslininko reikalavimai. Akivaizdu, kad bet koks vidutiniškai protingas vadovas nedelsiant turi domėtis bendrovės būkle, įskaitant su bendrovės veiklai taikytais apribojimais, su kuriais buvęs vadovas V. F., be kita ko, buvo supažindintas pasirašytinai. Iš atsiliepime teikiamų argumentų matyti, kad D. F. nedėjo jokių protingų pastangų tinkamai vykdyti UAB „Baltkalis“ vadovo pareigas, neatšaukė įgaliojimų, išduotų UAB „Baltkalis“ vardu, susijusių su „Kaliningrad Kalij“ akcijų pardavimu nepaisant aplinkybės, kad turėjo ir galėjo žinoti apie tai, kad atitinkamas turtas yra areštuotas (pažymėtina, kad arešto duomenims taikoma jų žinojimo prezumpcija (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Todėl D. F. atsiliepime dėstomi argumentai, kuriais siekiama nelaikyti „Kaliningrad Kalij“ akcijų perleidimo aplinkybių tyčinio bankroto požymiu, laikytini nepagrįstais. Pareiškėjos teigimu, suinteresuotas asmuo D. F., kaip buvęs įmonės vadovas, netinkamai tvarkė kasdienę įmonės veiklą, netinkamai tvarkė LUAB „Baltkalis“ apskaitos dokumentus, neapskaitė didžiosios dalies LUAB „Baltkalis“ kreditorių reikalavimų, o turtą bendrovėje apskaitė akivaizdžiai nerealiomis vertėmis, taip iškraipydamas tikrąją LUAB „Baltkalis“ turtinę padėtį. Bankroto bylos iškėlimo metu LUAB „Baltkalis“ įsipareigojimai, pagal LUAB „Baltkalis“ teiktus duomenis, kreditoriams sudarė daugiau kaip 17 081 000 Eur, tačiau bankroto byloje pareikštų finansinių reikalavimų dydis padidėjo daugiau nei dvigubai ir sudaro virš 40 000 000 Eur, kas liudija, jog įsipareigojimai buvo apskaitomi neskaidriai.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų klausimo sprendimui

 

7.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl LUAB „Baltkalis“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

8.       Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esančių duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3773-852/2020 (naujas civilinės bylos numeris Nr. eB2-218-852/2023) iškėlė bankroto bylą UAB „Baltkalis“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 4 d.

9.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi BUAB „Baltkalis“ pripažinta likviduojama dėl bankroto, o 2023 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos nutartimi buvo patvirtinta galutinė LUAB „Baltkalis“ bankroto ataskaita.

10.       Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutarties nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. eB2-218-852/2023 bendra patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma – 41 174 217,03 Eur.

11.       Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad LUAB „Baltkalis“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1999 m. spalio 19 d. Bendrovės vadovu nuo 1999 m. spalio 19 d. iki 2000 m. rugsėjo 21 d. buvo A. A., nuo 2000 m. rugsėjo 21 d. iki 2001 m. liepos 12 d. buvo G. N., nuo 2001 m. liepos 12 d. iki 2008 m. gegužės 27 d. buvo A. M., nuo 2008 m. gegužės 27 d. iki 2009 m. gegužės 19 d. buvo V. F., nuo 2009 m. gegužės 19 d. iki 2014 m. kovo 25 d. buvo P. K., nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2014 m. gegužės 20 d. buvo V. K., nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. buvo L. G. – M., nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. kovo 15 d. buvo B. R. B., nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2019 m. spalio 2 d. buvo V. F., o nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. buvo D. F..

 

Dėl taikytino teisinio reguliavimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir nemokumo momento

 

12.       Įsigaliojus JANĮ nuo 2020 m. sausio 1 d. neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reguliuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ – teismo pastaba) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam (JANĮ – teismo pastaba) įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui (JANĮ – teismo pastaba) įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo (JANĮ – teismo pastaba) nuostatas.

13.       Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodoma, kad prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu yra grindžiamas ĮBĮ įstatymo nuostatomis. Pažymima, kad LUAB „Baltkalis“ prie bankroto privesta tyčia, t. y. jos bankrotą nulėmė ne verslo sėkmė ar kitos priežastys, o tyčiniai buvusių vadovų B. R. B., V. F. bei D. F. veiksmai – įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, kadangi sudarė juridiniam asmeniui nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, kurie taip pat pažeidė kreditorių teises ir teisėtus interesus bei imperatyviąsias teisės normas bei laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.

14.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017, 24 punktas). 

15.       Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32 punktas). 

16.       Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo teiktas 2023 m. sausio 5 d., teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2020 m. spalio 16 d. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo remiamasi veiksmais, kurie buvo atlikti ar turėjo būti atlikti tiek galiojant ĮBĮ, tiek galiojant JANĮ.

17.       Teismo vertinimu, visuma aukščiau byloje nustatytų aplinkybių rodo, kad sprendžiant klausimą dėl LUAB „Baltkalis“ bankroto pripažinimo tyčiniu taikytinas ir ĮBĮ, ir JANĮ teisinis reguliavimas, priklausomai nuo to, kokiam teisiniam reguliavimui galiojant atlikti / neatlikti veiksmai.

18.       Pareiškėja UAB „Belor“ prašyme pripažinti LUAB „Baltkalis“ bankrotą tyčiniu teigia, kad bendrovė buvo nemoki jau nuo 2016 – 2017 m., kadangi pareiškėjai UAB „Belor“ ir atsakovei LUAB „Baltkalis“ 2016 m. rugpjūčio 22 d. sudarius prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. BEL-20160822-303-VP, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo parduoti 1 630,00 tonų trąšų NPK-14-14-18+S už 599 579,20 Eur, o atsakovė įsipareigojo už trąšas atsiskaityti nustatyta tvarka, ir vėliau, t. y. 2016 m. rugpjūčio 23 d. susitarimu Nr. 2 dėl 2016 m. vasario 3 d. faktoringo sutarties Nr. 0041504156192-71 pareiškėjai, atsakovei ir trečiajam asmeniui akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „SEB“ bankas susitarus, kad iš minėtos sutarties kylantys reikalavimai bus faktoringuojami – UAB „Belor“ reikalavimai, kylantys iš sutarties, bus perleisti AB „SEB“ bankui, atsakovė LUAB „Baltkalis“ jokia apimtimi neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko įsipareigojimus trečiajam asmeniui AB „SEB“ bankas turėjo įvykdyti pati pareiškėja, o atsakovė liko skolinga pareiškėjai 599 579,20 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų. Be to, tai, kad įmonė jau nuo 2016 – 2017 m. buvo nemoki, pareiškėjos įsitikinimu, patvirtina ir 2020 m. spalio 31 d. atsakovės sudaryti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai su akcininkais – uždarąja akcine bendrove UAB „Vyrja“, dėl 342 987,86 Eur skolos už neišmokėtus dividendus; su akcininke V. M. dėl 64 139,58 Eur skolos už neišmokėtus dividendus; su akcininke R. U. dėl 33 840,35 Eur skolos už neišmokėtus dividendus; su akcininku M. U. dėl 10 149,62 Eur skolos už neišmokėtus dividendus. Išmokėti akcininkams dividendus buvo nuspręsta 2017 m. gegužės 31 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 50/AP-(1.4)-09, tačiau dividendai taip ir nebuvo išmokėti.

19.       Suinteresuoti asmenys V. F. ir D. F. nesutinka su pareiškėjos pozicija ir teigia, jog LUAB „Baltkalis“ buvo nemoki nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir minėtas aplinkybes patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi, kuomet atsakovei buvo iškelta bankroto byla.

20.       Pažymėtina, kad įstatymo nuostatos, apibrėžiančios juridinio asmens nemokumo momentą yra materialiosios, todėl nustatant LUAB „Baltkalis“ nemokumo momentą pareiškėjos nurodomu laikotarpiu, t. y. 2016 – 2017 m., turi būti taikomos ĮBĮ normos.

21.       Be to teismų praktikoje laikoma, kad įmonės nemokumo momentas, teismo nustatytas sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, nesukuria prejudicijos ir kad suinteresuoti asmenys gali įrodyti, jog įmonė buvo nemoki ir anksčiau nei nustatė teismas, priimdamas sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl sprendžiant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teismas nėra saistomas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartyje padarytomis išvadomis apie UAB „Baltkalis“ nemokumo momentą.

22.       ĮBĮ

 2 straipsnio 8 punkte įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

23.       Iš Juridinių asmenų registre esančių duomenų, o būtent iš LUAB „Baltkalis“ balanso už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. matyti, kad atsakovė LUAB „Baltkalis“ turėjo turto iš viso už 21 254 613,00 Eur, o įmonės mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus sudarė 16 560 552,00 Eur suma. Vertinant atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., yra matyti, kad atsakovė per 2016 m. gavo 1 244 588,00 Eur grynojo pelno. Tokie pat duomenys nurodyti ir 2017 m. gegužės 31 d. vykusio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 50/AP-(1.4)-09, kuriame 3 darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta 50 procentų grynojo pelno iš 1 244 588,00 Eur sumos (apytiksliai 622 294,00 Eur), gautos 2016 m., paskirstyti dividendams išmokėti, o likusią sumą skirti bendrovės apyvartinėms lėšoms papildyti.

24.       Vertinant LUAB „Baltkalis“ balansą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad atsakovė turėjo turto už 19 730 607,00 Eur, o mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus sudarė 15 653 379,00 Eur suma. Tuo tarpu iš įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. iš viso gavo 5 431,00 Eur grynojo pelno.

25.       Teismas pažymi, kad atsakovė LUAB „Baltkalis“ finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpius nuo 2018 m. iki 2019 m. Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikusi. Tačiau iš bankroto byloje Nr. eB2-218-852/2023 esančių duomenų, o būtent įmonės balanso už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. matyti, kad atsakovė turėjo turto už 20 649 190,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinas sumas ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus sudarė 17 613 392,00 Eur. Pagal įmonės LUAB „Baltkalis“ pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., atsakovė gavo 1 040 770,00 Eur grynojo pelno.

26.       Teismas sutinka su pareiškėjos vertinimu, kad pagal UAB „Baltkalis“ finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitus byloje surinktus įrodymus, galima spręsti apie tai, jog UAB „Baltkalis“ buvo nemoki jau 2016 metų pabaigoje. Kaip minėta, pagal balanso duomenis už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., įmonė turėjo turto už 21 254 613,00 Eur, o įmonės mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus sudarė 16 560 552,00 Eur suma. Formaliai ši situacija nerodo nemokumo, nes kaip minėta pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkto nuostatas konstatuojant juridinio asmens nemokumą būtina įvertinti, ar įsiskolinimai yra pradelsti. Atsakovė ir suinteresuoti asmenys ginčydami įmonės nemokumą 2016 metais, teigia, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog įsipareigojimai būtų pradelsti, todėl tikėtina, kad jie tik formaliai 2016 metais viršijo pusę įmonės turto, bet nebuvo pradelsti ir nerodo įmonės nemokumo. Tačiau patikrinus susiformavusius įsipareigojimus pagal pirminius dokumentus (e. bylos t. 3, b. l. 97), galima spręsti, jog realiai įmonė UAB „Baltkalis“ turėjo pradelstų skolų nuo 2016 metų ir jos nuolat didėjo. Pareiškėja teisingai nurodo, kad nuo 2016 metų UAB „Baltkalis“ turėjo pradelstų skolų RAB Arvi NPK“ (Rusijos Federacijoje registruotas juridinis asmuo). Šią, už patiektą produkciją atsiradusią skolą, ir tai, kad ji nebuvo apmokėta nuo 2016 metų, patvirtina teismo sprendimai: Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-63-464/2021 konstatuota, kad 1 903 000 Eur skola RAB „Arvi NPK“ atsirado 2015 m. rugsėjo 22 d. sutarties Nr. ARVI/1586 ir 2016 m. sausio 22 d. sutarties Nr. ARVI/1606 pagrindu, o prekės, už kurias UAB „Baltkalis“ neatsiskaitė, buvo pristatytos 2016 metais (ši skola vėliau perleista RAB ,,Driada M“), Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-1788-852/2021 yra patvirtintas 8 974 053,05 Eur dydžio kreditorės K. I. G. kreditorinis reikalavimas, kuris yra atsiradęs kaip UAB „Baltkalis“ skola už 2016 metais patiektas prekes (pradinis kreditorius tas pats – RAB ,,Arvi NPK“). Kiti bylos įrodymai taip pat rodo, kad UAB „Baltkalis“ bankroto byloje buvo patvirtintas kreditoriaus Vertiqal AG kreditorinis reikalavimas 1 432 309,48 Eur sumai, kuris irgi atsirado nuo 2016 m. kovo mėnesio kaip skola už pristatytas prekes (e. bylos t. 3, b. l. 97). Visuma šių aplinkybių leidžia spręsti, kad įmonė UAB „Baltkalis“ 2016 m pabaigoje turėjo finansinių sunkumų ir realiai negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir tokia įmonės būklė atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte numatytus nemokumo kriterijus. Be to, teismo įsitikinimu nėra pagrindo atmesti ir kitas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, rodančias įmonės nemokumą 2016 m. pabaigoje. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad tuo metu UAB „Baltkalis“ buvo skolinga 599 579,20 Eur pareiškėjai UAB „Belor“ už patiektas prekes, kad atsakovė nevykdė įsipareigojimų SEB bankui  ir kad ši skola yra išlikusi iki šiol. Taip pat pareiškėja pagrįstai teigia, kad UAB „Baltkalis“ 2017 metais nesugebėjo išmokėti dividendų akcininkams, kuriuos 2017 m. gegužės 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo nuspręsta išmokėti iš 2016 metų grynojo pelno. Teismas sutinka ir su pareiškėjos argumentais, kad reali įmonės finansinė padėtis buvo kitokia ir dėl dirbtinai padidintos įmonės turto vertės. Tai patvirtina pareiškėjos pateikti duomenys apie tai, kad 2018 m. gegužės mėnesį UAB „Baltkalis“ pardavė esminę turto dalį sudarančius 32 prekinius geležinkelio vagonus į metalo laužą, nors iki tol šį turtą apskaitė kaip didelės vertės.

 

Dėl tyčinio bankroto pagrindų nustatymo

 

27.       ĮBĮ 20 str. 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas:

1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;

4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto;

5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

28.       ĮBĮ 20 str. 3 d. nustatyta, kad preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu: 

1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys;

2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

29.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visi ĮBĮ 20 str. 2 ir 3 d. įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo (t. y. ĮBĮ) 2 str. 12 d. pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tokia išvada, be kita ko, darytina iš Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 1 d., pagal kurią teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu tik esant šio įstatymo (t. y. ĮBĮ) 2 str. 12 d. nurodytiems tyčinio bankroto požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

30.        Pareiškėja UAB „Belor“ nurodo, kad UAB „Baltkalio“ bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu šiai pagrindais:

ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu ir priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

ĮBĮ 20 str. 3 d. 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

31.       Faktinės aplinkybės, kuriomis pareiškėja įrodinėja tyčinio bankroto sąlygas, yra tai, kad pareiškėjos teigimu, įmonės UAB „Baltkalis“ vadovai, įmonei esant nemokiai, sudarė ekonomiškai nenaudingus ir kreditorių teisęs pažeidžiančius sandorius:

A.       UAB „Baltkalis, atstovaujama direktoriaus B. R. B., laikotarpiu nuo 2017-09-30 iki 2018-01-25 atliko mokėjimus už UAB „Arvi fertis“ ir tokiu būdu įgytas reikalavimo teises į UAB „Arvi fertis“, tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorių bendrai sumai, sudarančiai 14 256 918,90 EUR, įskaitė į priešpriešinius reikalavimus.

B.       UAB „Baltkalis“ esant nemokiai, laikotarpiu 2015-01-01- 2017-05-31, iš bendrovės kasos buvo išmokėta 117 894,24 EUR dividendų akcininkams: 2015-08-19 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2015/01 bendrovės akcininkei V. M. išmokėti dividendai už 2014 metus – 47 894,24 Eur suma ir 2016-07-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2016/01 bendrovės akcininkui UAB „Vyrija“ direktoriui V. K. išmokėti dividendų už 2016 metus – 70 000 Eur suma

;

C.       UAB „Baltkalis“, būdama nemoki, atstovaujama generalinio direktoriaus V. F., 2018-12-31 suteikė 4 206 878,79 Eur paskolą tarpusavio ryšiais susijusiam asmeniui, t. y. V. F. vadovaujamai UAB “Marijampolės Arvi”;

D.       UAB „Baltkalis“, būdama nemoki, atstovaujama generalinio direktoriaus V. F., 2019-02-08 perleido tarpusavio ryšiais susijusiam asmeniui UAB „Biovasto investicijos“ 14 888 550,13 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Arvi fertis“;

E.       UAB „Baltkalis“, atstovaujama V. F., nusprendė parduoti 100 procentų ribotos atsakomybės bendrovės „Kaliningrad – Kalij“ įstatinio kapitalo dalį trečiajam asmeniui – F. M. V. už bendrą 3 500 000 Rusijos rublių kainą. Dėl sandorio buvo nuspręsta tuo metu, kai įmonė buvo nemoki ir jos turtui buvo taikomas areštas. Be to, šis sandoris buvo vykdomas, kai įmonei vadovavo D. F.;

F.       darbuotojai G. V. nebuvo laiku išmokėta 12440,00 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, kurios buvo priteistos pagal Darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. DGKS-805 ir iš UAB „Baltkalis“ buvo išieškomas nuo 2019-04-15.

32.       Teismas, patikrinęs bylos aplinkybes, susijusias su UAB „Baltkalis“ sudarytų priešpriešinių reikalavimų įskaitymu su įmone UAB „Arvi fertis“, vertina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra pagrįstos ir patvirtina įmonės ir jos vadovo nesąžiningumą, kaip tyčinio bankroto požymį. Byloje nustatyta, kad įmonė UAB „Baltkalis“ laikotarpiu nuo 2017-09-30 iki 2018-01-25 atliko mokėjimus už UAB „Arvi fertis“, o įgytas reikalavimo teises įskaitė. Nustatyta, kad dėl UAB „Baltkalio“ atliktų priešpriešinių reikalavimų įskaitymų 14 256 918,90 EUR sumai teisėtumo ir pagrįstumo buvo sprendžiama civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Belor“ ieškinį. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020 pripažino negaliojančiais UAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“ sudarytus tarpusavio sandorius actio Pauliana pagrindu ir panaikino UAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“ tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorius bendrai sumai, sudarančiai 14 256 918,90 Eur (2017-09-30 tarpusavio užskaitos aktu, įskaityti tarpusavio reikalavimai bendrai 1 201 736,38 EUR sumai; 2017-09-30 tarpusavio užskaitos aktu, įskaityti tarpusavio reikalavimai bendrai 231 157,32 EUR sumai; 2017-10-30 tarpusavio užskaitos aktu, įskaityti tarpusavio reikalavimai bendrai 2 171 481,42 EUR sumai; 2017-11-31 tarpusavio užskaitos aktu, įskaityti tarpusavio reikalavimai bendrai 1 944 535,88 EUR sumai; 2017-12-31 tarpusavio užskaitos aktu, įskaityti tarpusavio reikalavimai bendrai 2 727 373,33 EUR sumai). Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-284-881/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje byloje teismai nustatė, kad UAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“ veikė bendrai suderintais veiksmais bei konstatuotas UAB „Baltkalis“ nesąžiningumas. Teismas konstatavo, kad įskaitymo sandorių šalys (atsakovai) turėjo žinoti apie aplinkybę, kad BUAB „Arvi fertis“ yra susidūrusi su finansiniais sunkumais ir kad įskaitymo sandoriai galėtų pažeisti kitų sąžiningų kreditorių interesus. Teismas nustatė, kad UAB „Baltkalis“ ne vieną kartą UAB „Arvi fertis“ prašymu atlikdavo mokėjimus tretiesiems asmenims, todėl jam turėjo ir galėjo būti žinoma apie tai, kad UAB „Arvi fertis“ neturi pakankamų lėšų atsiskaitymui su savo kreditoriais. Be to, teismas nustatė, kad atsakovai yra susiję asmenys, kuriuos kontroliuoja ta pati asmenų grupė. Teismas vertino, kad prieš sudarydamas ginčo sandorius, atsakovas UAB „Baltkalis“ galėjo ir turėjo neabejotiną pareigą domėtis, ar įskaitymo sandoris su kontrahentu nepažeis kitų kreditorių interesų, bet elgėsi priešingai, kas neabejotinai rodo jo nesąžiningumą. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas kitoje civilinėje byloje konstatuotas aplinkybes, pritaria pareiškėjai, kad minėto sandorio sudarymo aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p. numatytas tyčinio bankroto sąlygas.

33.       Teismas, patikrinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susijusias su UAB „Baltkalis“ sprendimu išmokėti dividendus akcininkams, taip pat pritaria pareiškėjai, kad toks sprendimas reiškė nesąžiningą įmonės veiklą, atitinkančią tyčinio bankroto požymius. Kaip minėta, teismas sutinka su pareiškėja, kad UAB „Baltkalis buvo nemoki nuo 2016 m. pabaigos. Taip pat pagrįstai pareiškėja nurodo, kad UAB „Baltkalis“ esant nemokiai, laikotarpiu 2015-01-01- 2017-05-31, iš bendrovės kasos išmokėjo 117 894,24 EUR dividendų akcininkams: 2015-08-19 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2015/01 bendrovės akcininkei V. M. išmokėti dividendai už 2014 metus – 47 894,24 Eur suma ir 2016-07-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2016/01 bendrovės akcininkui UAB „Vyrija“ (duomenys neskelbtini) V. K. išmokėti dividendų už 2016 metus – 70 000 Eur sumą. Apie tai, kad iš kasos buvo išmokėti minėti dividendai akcininkams V. M. ir V. K. (117 894 EUR sumoje), patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos specialisto V. G. 2018-05-31 Specialisto išvada Nr. 04/112-36- 5860. Teismas taip pat pritaria pareiškėjai, kad UAB „Baltkalis“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2017-05-31 metu priimtas sprendimas išmokėti 622 294,00 Eur dividendų taip pat pažeidė kreditorių interesus ir patvirtina įmonės dalyvių nesąžiningumą. Pareiškėja pagrįstai teigia, kad tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 6 d. imperatyvios nuostatos (redakcija, galiojusi 2017-05-31) draudžiančios visuotiniam akcininkų susirinkimui priimti sprendimą skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo.

34.       Teismas, patikrinęs bylos aplinkybes, susijusias su UAB „Baltkalis“ 2018-12-31 suteikta 4 206 878,79 Eur paskolą V. F. vadovaujamai UAB “Marijampolės Arvi”, pritaria pareiškėjai, kad toks sandoris atitinka nesąžiningą įmonės veiklą, patvirtinančią tyčinio bankroto požymius. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad sandorio sudarymo metu UAB „Baltkalis“ buvo nemoki ir turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, todėl paskolos sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas įmonei ir pažeidė įmonės kreditorių interesus. Nors V. F. teigia, kad pinigai realiai nebuvo perduoti UAB “Marijampolės Arvi”,  o paskolos sutartimi metų pabaigoje buvo tik buhalteriškai fiksuotas skolos likutis, tačiau net ir tokiu atveju toks įmonės vadovo sprendimas negali būti laikomas ekonomiškai pagrįstu, nes tokiu sprendimu buvo atidėtas skolos gražinimas, nepaisant to, kad pati UAB „Baltkalis“ nevykdė įsipareigojimų savo kreditoriams. Tuo labiau, jog kaip ir nurodo pareiškėja, V. F., kaip UAB „Baltkalis“ vadovas, nebuvo suinteresuotas reikalauti skolos padengimo iš UAB “Marijampolės Arvi” dėl akivaizdaus interesų konflikto, kadangi tuo pat metu jis ėjo ir UAB “Marijampolės Arvi” vadovo pareigas. Todėl teismas pritaria pareiškėjai, kad toks įmonės vadovo sprendimas buvo nesąžiningas ir pažeidžiantis kitų kreditorių interesus.

35.       Teismas, patikrinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl 2019-02-08 sandorio, kuriuo UAB „Baltkalis“ perleido tarpusavio ryšiais susijusiam asmeniui UAB „Biovasto investicijos“ 14 888 550,13 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Arvi fertis“, pritaria pareiškėjai, kad toks sandoris nebuvo ekonomiškai naudingas ir be pagrindo pablogino kreditorių padėtį. Suinteresuoto asmens V. F. teiginiai, kad tokiu sandoriu iš tikrųjų nebuvo perleistas reikalavimas, bet buvo perkama skolos išieškojimo paslauga, yra nepagrįsti ir neatitinka sutarties turinio. Kaip matyti iš sutarties, reikalavimo perleidimo kaina nebuvo atskleista, todėl nepagrįsti suinteresuoto asmens teiginiai, kad susitarimu buvo susitarta, jog reikalavimo įgijėjas grąžint 99 proc. išieškotos skolos. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad perleidimo sandoris buvo sudarytas su susijusiu asmeniu (100 procentų UAB „Biovasto investicijos“ akcijų priklausė UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kurios vieninteliu 100 procentiniu akcininku yra UAB „Arvi“ ir ko, kurios 66,67 procentai visų akcijų priklauso UAB “Vyrija”, t. y. pagrindinei UAB „Baltkalis“ akcininkei). Todėl byloje įrodytas sandorio šalių nesąžiningumas kaip tyčinio bankroto požymis.

36.       Teismas, patikrinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susijusias su „Kaliningrad – Kalij“ akcijų pardavimo sandoriu, pritaria pareiškėjai, kad šiuo sandoriu taip pat buvo siekiama pažeisti kreditorių interesus ir kad toks įmonės dalyvių ir vadovo sprendimas atitinka tyčinio bankroto požymius. Byloje nustatyta, kad UAB „Baltkalis“, atstovaujama V. F., nusprendė parduoti 100 procentų ribotos atsakomybės bendrovės „Kaliningrad – Kalij“ įstatinio kapitalo dalį trečiajam asmeniui – F. M. V. už bendrą 3 500 000 Rusijos rublių kainą. Pareiškėja pagrįstai teigia, kad dėl sandorio buvo nuspręsta tuo metu, kai įmonė buvo nemoki ir jos turtui buvo taikomas areštas (laikinosios apsaugos priemonės). Byloje nustatyta, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartį 2019 m. spalio 21 d. UAB „Baltkalis“ vardu pasirašė įgaliotas atstovas – ribotos atsakomybės bendrovės „Kaliningrad – Kalij“ (duomenys neskelbtini) A. B., kuris veikė pagal įgaliojimą. Gautos lėšos už realizuotą turtą 2020 m. pradžioje buvo pervestos UAB „Baltijos Agroverslo Projektai“, kurios vadovu buvo V. F.. Šis sandoris įvyko tuo metu, kai Vilniaus apygardos teismo 2018-07-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4330-467/2018 pagal UAB „Belor“ prašymą UAB „Baltkalis“ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nekilnojamojo turto, o jo nepakankant – kilnojamojo turtų, piniginių lėšų ir reikalavimo teisių į trečiuosius asmenis areštas 2 196 288,14 Eur sumai. Nustatyta, kad vykdydamas teismo nutartį antstolis Arminas Naujokaitis buvo areštavęs turtinės teisės į bet kokias gautas ar ateityje gautinas pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų. Taigi tokiu akcijų pardavimo sandoriu buvo siekiama apeiti pritaikytą turto areštą ir iš gautų lėšų buvo dengiama su UAB „Baltkaliu“ susijusios įmonės skola. Byloje nustatyta, kad akcijų pirkėja už nupirktas akcijas atsiskaitė sumokėdama ne UAB „Baltkalis“, bet kitai įmonei, taip išvengiant taikomo arešto. Byloje nustatyta, kad lėšų pervedimo metu įmonei vadovavo D. F., kuris žinojo apie sandorį ir jį pateisino.

37.       Pareiškėja UAB „Belor“  nurodo, kad yra pagrindas pareziumuoti UAB „Baltkalis“ tyčinį bankrotą pagal ĮBĮ 20 str. 3 d. 2 punkte numatytą prezumpciją, nes darbuotojai G. V. nebuvo laiku išmokėti 12440,00 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, kurios buvo priteistos pagal Darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. DGKS-805 ir kurios iš UAB „Baltkalis“ buvo priverstinai išieškomos nuo 2019-04-15. Byloje nustatyta, kad tokios su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojai iš tikrųjų buvo išieškomos (e. bylos t. 2, b. l. 28-30), tuo metu, kai įmonė buvo nemoki ir vykdė atsiskaitymo operacijas su kitais kreditoriais, o taip pat disponavo lėšomis, gautomis už parduotas „Kaliningrad – Kalij“ akcijas. Todėl teismas vertina, kad šis tyčinio bankroto pripažinimo pagrindas taip pat yra įrodytas.

38.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą juridiniam asmeniui tapus nemokiam, įtvirtintos JANĮ 6 straipsnyje (atitinkamai ankščiau galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje) pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas).

39.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017).

40.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodyti sistemingi tyčiniai įmonės vadovų sprendimai, kuriais buvo siekiama sudaryti sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir teisėtus interesus. Taip pat teismas vertina, kad įmonės vadovų sprendimas ignoruoti įmonės nemokumą ir ilgą laiką nesikreipti dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip tai daryti įpareigojo ĮBĮ 8 straipsnis, taip pat laikytinas pagrindu pripažinti UAB „Baltkalis“ bankrotą tyčiniu. Teismas pritaria, pareiškėjos vertinimui, kad B. R. B., V. F., D. F., būdami juridinio asmens valdymo organais, privalėjo veikti taip, kad įmonei nebūtų padaryta žala ar sukeltos bet kokios kitos neigiamos pasekmės. Nepaisant to, vadovai jau nemokios bendrovės turtinę padėtį tyčia dar labiau pablogino. B. R. B., V. F., D. F. privalėjo vykdyti įstatymu jiems nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šią pareigą atlikti vengė ir į teismą nesikreipė. Vilniaus apygardos teismas 2020-10-16 nutartimi UAB „Batlkalis“ bankroto byla yra iškelta ne pagal vadovo pareiškimą, bet pagal kreditorių UAB „Glanso sprendimai“ ir UAB ‚Belor“ ieškinius. Teismas pritaria pareiškėjai, kad nurodyti turto perleidimo, paskolinimo, pardavimo sandoriai, o taip pat vadovų pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas patvirtina, jog įmonės vadovai ne siekė išsaugoti įmonę, bet atliko tyčinius veiksmus, kuriais buvo siekiama pratęsti įmonės veiklą ir bankrutuoti labai nepalankiomis kreditoriams sąlygomis.

41.       Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos prašymas pripažinti UAB „Baltkalis“ bankrotą tyčiniu tenkinamas.

 

Dėl atsakingų asmenų už tyčinį bankrotą ir buvusių vadovų teisės eiti pareigas apribojimo

 

42.       Pareiškėja UAB „Belor“ pateiktu prašymu taip pat prašo priimant galutinį procesinį sprendimą nustatyti asmenis, atsakingus už tyčinį įmonės UAB „Baltkalis“ bankrotą, t. y. nustatyti, kad už įmonės tyčinį bankrotą yra atsakingi buvę vadovai B. R. B., V. F. ir D. F. bei apriboti buvusių vadovų teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Suinteresuoti asmenys V. F. ir D. F. su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka ir prašo minėtus prašymus atmesti kaip nepagrįstus, teigdami, kad ĮBĮ nenumatė reikalavimo nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingus asmenis, o prašyti apriboti teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas, pareiškėja neturi teisės, nes pagal ĮBĮ tam reikia, kad kreditorius (pareiškėja) turėtų daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis).

43.       Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje pareiškimas dėl įmonės LUAB „Baltkalis“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo nagrinėjamas pagal ĮBĮ nuostatas, todėl atsakingo už tyčinį bankrotą asmens nustatymo klausimas irgi nagrinėjamas pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 36 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ nėra įtvirtintas reikalavimas nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingą asmenį. Tokios pat pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, nurodant, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 34 punktas). Įpareigojimas teismui įvardyti asmenis, kurių (ne)veikimas sukėlė tyčinį bankrotą, atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus JANĮ. Pagal minėto įstatymo 70 straipsnio 3 dalį, teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į šiuo atveju taikytinas ĮBĮ nuostatas, teismas sprendžia, kad pareiškėjos UAB „Belor“ prašymo nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingus asmenis tenkinimui nėra įstatyminio pagrindo.

44.       Tačiau teismas sutinka su pareiškėja, kad buvusių UAB „Baltkalis“ vadovų teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus organo nariu apribojimo klausimas turi būti išspręstas. Nors suinteresuoti asmenys teigia, kad UAB „Belor“ nėra tinkamas subjektas, galinti prašyti taikyti tokią atsakomybę, tačiau teismo vertinimu, procesinių kliūčių šiam klausimui išspręsti nėra. Visų pirma, paminėtina, kad nors ĮBĮ ir nustatė, jog tokį pareiškimą gali teikti tik kreditorius, turintis daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis), tačiau ĮBĮ taip pat numatė, kad šį klausimą teismas gali spręsti ir savo iniciatyva. Be to, teismas vertina, kad kreditoriaus teisė prašyti apriboti buvusio vadovo teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas yra procesinė teisė, kuri realizuojama pagal procesines normas, galiojančias procesinio veiksmo atlikimo metu (CPK 3 straipsnio 8 dalis), o tai reiškia, kad prašymo pateikimo teisė nustatoma pagal JANĮ. Teismas pažymi, kad JANĮ 43 straipsnio 6 punktas suteikia teisę bet kuriam kreditoriui, nepriklausomai nuo patvirtintos kreditorinio reikalavimo sumos kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo.

45.       Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek ĮBĮ, tiek JANĮ numato tapatų materialųjį teisės apribojimo pagrindą, t. y. tokia sankcija yra taikoma už vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą. JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti. Analogiška norma buvo įtvirtinta ir ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje, kurioje buvo numatyta, kad teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus.

46.       ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant ĮBĮ 8 straipsnį, nurodyta, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jeigu finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019 ir kt.).

47.       Teismas konstatuoja, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog buvę UAB „Baltkalis“ vadovai B. R. B., V. F. ir D. F. nuo 2016 metų pabaigos įmonei tapus nemokia privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kaip tai buvo numatyta ĮBĮ 8 straipsnyje, tačiau šios pareigos neįvykdė. Teismas vertina, kad V. F. ir D. F. nurodytos priežastys, dėl kurių jie neįvykdė paminėtos pareigos, yra nereikšmingos, nepatvirtina, kad jie nežinojo, jog įmonė yra nemoki.

48.       Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-12-09, iki 2018-02-09, bendrovės UAB „Baltkalis“ direktoriaus pareigas atliko B. R. B., laikotarpiu nuo 2018-02-12 iki 2019-09-16 direktoriaus pareigas atliko V. F., o laikotarpiu nuo 2019-09-16 iki 2020-11-04 (iki bankroto bylos iškėlimo) D. F..

49.       Teismo vertinimu, V. F. turėjo žinoti apie įmonės nemokumą ir tai patvirtina „Kaliningrad – Kalij“ akcijų pardavimo aplinkybės, įskaitant tai, kad V. F. dalyvavo 2018 m. liepos 7 d. visuotiniame akcininkų susirinkime kaip susirinkimo sekretorius priimant tokį sprendimą (pareiškimo priedas Nr. 23), ir taip pat žinojo, kad iš gautų lėšų už šį sandorį 2020 m. pradžioje bus atsiskaityta su UAB „Baltijos Agroverslo projektai“, t. y. įmone, kuriai taip pat vadovavo V. F..

50.       Suinteresuotas asmuo D. F. teigia, kad jis vadovo pareigas pradėjo eiti tik 2019 m. spalio 2 d. ir neturėjo galimybės detaliai susipažinti su įmonės finansine padėtimi. Tačiau byloje nustatyta, kad D. F. jau einant vadovo pareigas buvo sudarytas „Kaliningrad – Kalij“ akcijų pardavimo sandoris (2019-10-21, pareiškimo priedas Nr. 19) ir nors akcijų pirkimo – pradavimo sutartį pasirašė ne D. F., bet pats D. F. atsiliepime neginčijo, kad apie šį sandorį jis žinojo nuo 2020 m. pradžios ir žinojo kad pinigai už parduotas akcijas yra mokami tiesiogiai kitam kreditoriui, nepaisant UAB „Baltkalis“ taikomų laikinų apsaugos priemonių (pareiškimo priedas Nr. 22-2). Be to, D. F. atsiliepime patvirtino, kad jam buvo žinoma apie įmonės turtui taikomą areštą ir apie tai kad įmonė turėjo pradelstų įsiskolinimų. Todėl teismas vertina, kad D. F. turėjo labiau domėtis įmonės finansine padėtimi, o jo neveikimas ir nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo nėra pateisinamas.

51.       Suinteresuotas asmuo R. B. B. atsiliepimo nepateikė ir jokių priežasčių, kodėl jis neįvykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nenurodė. Kaip minėta, teismas nustatė, kad įmonė UAB „Baltkalis“ buvo nemoki nuo 2016 m. pabaigos, todėl R. B. B. turėjo pareigą inicijuoti įmonės bankrotą, tačiau tokios pareigos nevykdė.

52.       Teismas vertina, kad pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymas apsunkino kreditorių teisinę padėtį, todėl buvusiems vadovams yra tikslinga taikyti įstatyme numatytą apribojimą 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

53.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

54.       Teismo sprendimas yra palankus pareiškėjai. Nors byloje nebuvo patenkintas pareiškėjos prašymas nustatyti atsakingus už tyčinį bankrotą asmenis, tačiau tai neturi reikšmės skirstant bylinėjimosi išlaidas, nes tai nėra savarankiškas reikalavimas ir be to šį klausimą teismas turėjo išspręsti savo iniciatyva.

55.       Pareiškėja nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nepriteisiamos.

56.       Suinteresuotų asmenų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes teismo sprendimu nėra apginti jų interesai.

57.       Atsakovė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsniu, 70 – 71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

 

nutaria:

 

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ prašymą pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltkalis“ bankrotą tyčiniu tenkinti.

Pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltkalis“, juridinio asmens kodas 125025140, bankrotą tyčiniu.

Apriboti B. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę tris metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Apriboti V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę tris metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Apriboti D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę tris metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Nutartį siųsti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Baltkalis“, bankroto administratoriui Mantui Miliniui, įpareigojant jį apie priimtą nutartį informuoti kreditorius bei per 3 dienas pateikti teismui įrodymus apie įpareigojimo įvykdymą.

Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

 

Teisėjas                                                                        Andrius Verikas