Baudžiamoji byla Nr. 1-107-984/2016

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00035-2009-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1; 1.2.4.8.3

(S)

Širvintų rajono apylinkės teismas

Teismo baudžiamasis įsakymas

2016 m. lapkričio 7 d.

Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Arūno Stankevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje, kurioje: V. V., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, V. V. Individualios įmonės savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 200 MGL dydžio  bauda; Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 180 MGL dydžio bauda,  BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmė subendrinta su 2012 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir gautinė bausmė paskirta 210 MGL dydžio bauda; teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą,

n u s t a t ė :

V. V. apgaulingai tvarkė V. V. individualios įmonės (toliau – ir V. V. IĮ) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti V. V. IĮ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį 2003 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 10 d., o būtent: V. V., kuris pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatą privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. V. V. IĮ, įforminusi ūkio subjektams tikrovės neatitinkančius dokumentus, t. y. PVM sąskaitas-faktūras, kuriose atvaizduotos neįvykusios prekių, darbų, paslaugų pardavimo operacijos, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 13 straipsnio reikalavimą: „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, bei pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. 1X-751 3 straipsnį, pagal kurį „PVM objektas yra prekių tiekimas“, žinodamas, kad UAB „Taip saugu“, į. k. 135812610, Kampiškių g. 7-13, Kaunas, UAB „Relteksa”, į. k. 134771541, Sukilėlių pr. 78-55, Kaunas, UAB „Swerama”, į. k. 111637476, Vilniaus miestas, Verkių g. 30b, UAB „Žaidera”, į. k. 125456030, I. K. ai. 26-16, Vilnius, UAB „Lamoniąue Baltic”, į. k. 1168969 (į. k. JA registre 111689697), Krėvės pr. 13a, Kaunas, UAB „Ajušna”, į. k. 125158361, Tuskulėnų g. 23B-26, Vilnius, UAB „Deivika”, į. k. 110598077, Naugarduko g. 41, Vilnius, UAB „Utenos vežėjai”, į. k. 184237846, Ukmergės g. 18, Utena, UAB „Trakai”, į. k. 133479580, Trakų g. 31, Kaunas, UAB „Bilsas”, į. k. 132964292, Taikos pr. 58-18, Kaunas, UAB „Milebra”, į. k. 125428586, Vilnius - Saulėtekio ai. 53-10, UAB „Jolekė”, į. k. 171481843, Maironio g. 151, Radviliškis, UAB „Pjūvio forma”, į. k. 125510026, A. Vivulskio g. 10-2, Vilnius, UAB „Driada”, į. k. 171276190, Maironio g. 80-9, Radviliškis, UAB „Transima”, į. k. 156730814, Širvintų g. 20-10, Ukmergė, UAB „Svydis”, į. k. 159763627, Kaunakiemio g. 11, Kaunas, UAB „Alramina”, į. k. 124500125, Geležinkelio g. 1-1, Vilnius, UAB „Cacula”, į. k. 125260170, Konstitucijos pr. 12/208, Vilnius (JA registre - Pupinės g. 10-35, Vilnius), UAB „Seikonas”, į. k. 168939572, Melioratorių g. 9-4, Dembava, Panevėžio r. sav. (JA registre - Skroblų g. 25, Vilnius), UAB „Eurimeda”, į. k. 135464997, Pašilės g. 70A, Kaunas, UAB „Livaso”, į. k. 110807979, Viršuliškių g. 69-36 PVM sąskaitose-faktūrose, nurodytos ūkinės operacijos yra neatliktos, o UAB „NM Auto Baltic”, UAB „Statybos ir restauravimo darbai”, UAB „Tomida”, UAB „Gasterma”, UAB „Paina ir Ko“, UAB „August ir Ko“, UAB „Pilėnai“, UAB „Nauji stogai“, UAB „Alnevinus“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko arba vyko kitomis sąlygomis nei nurodyta dokumentuose, šiuos žinomai netikrus dokumentus laikotarpyje nuo 2003 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 10 d. pateikė V. V. IĮ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonės buhalterei L. B., nieko nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šiam asmeniui nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į V. V. IĮ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2003 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 10 d. laikotarpio V. V. IĮ veiklos rezultato, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiu būdu V. V. apgaulingai tvarkė V. V. IĮ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti V. V. IĮ už 2003 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 10 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. V. kaltinamas tuo, kad jis organizavo apgaulingą UAB „Avameda“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Avameda“ už laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo 30 d. iki 2008 m. lapkričio 4 d., veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: jis, būdamas faktiniu UAB „Avameda“ vadovu, per UAB „Avameda“ direktorių K. P., t. y. asmenį, turintį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, esantį atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą šiame juridiniame asmenyje, siekdamas apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, šio juridinio asmens naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, pateikdamas šiam asmeniui pasirašyti dokumentus: UAB „Pilėnai” pateiktą laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2008 m. gegužės 9 d., UAB „Alnevinus” atžvilgiu pateiktą laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 17 d. iki 2007 m. vasario 23 d., UAB „August ir Ko“ atžvilgiu pateiktą laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 30 d. iki 2007 m. liepos 27 d., UAB „Paina ir Ko” atžvilgiu pateiktą 2007 m. sausio 24 d., UAB „KDS statyba“ atžvilgiu pateiktą 2008 m. birželio 26 d., UAB „Nauji stogai“ atžvilgiu pateiktą 2007 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitas-faktūras su juose įrašytais žinomai melagingais duomenimis, kurie vėliau buvo įtraukti į UAB „Avameda“ buhalterinę apskaitą, ir taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus, organizavo apgaulingą UAB „Avameda“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Avameda“ už laikotarpį 2005 m. rugsėjo 30 d. iki 2008 m. lapkričio 4 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais savo veiksmais V. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2002 metais įkūrė V. V. IĮ. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė L. B.. 2003 m. buvo nupirkta UAB „Avameda“. Šios įmonės direktoriumi buvo paskirtas D. D., vėliau (apie 2007 m.) – K. P.. Šios dvi įmonės realiai priklausė V. V. ir tik jis priimdavo galutinį sprendimą dėl pastarųjų veiklos krypties ir strategijos. V. V. sprendė, su kuo sudaryti sutartis ir kokiomis sąlygomis. Įmonių direktorius buvo paskirtas įmonės vadovu, tačiau realiai dirbo techninį darbą, atitinkantį jo kvalifikaciją, su valdymu jie nebuvo susiję. Jie pasirašydavo V. V. pateiktus dokumentus: sutartis su kitomis įmonėmis, darbų priėmimo perdavimo aktus, PVM sąskaitas-faktūras, esant būtinumui, iš banko sąskaitos nuimdavo pinigus ir atlikdavo kitus veiksmus, kurie priskirti įmonės vadovo kompetencijai. Tačiau šie asmenys nieko nežinojo apie jo ir įmonių vadovų, su kuriais buvo pasirašomos sutartys, tikruosius susitarimus. D. D. žinojo apie jo susitarimus su kitais įmonių vadovais. Jis žinojo, kad dalies įvykusių sandorių turinys PVM sąskaitose-faktūrose neatitinka tikrovės, t. y. yra padidintos suteiktų paslaugų kainos arba suteiktų paslaugų apimtys ar prekių kiekis. D. D. šias aplinkybes yra sužinojęs iš V. V., kadangi jis pats asmeniškai kartais nurodydavo paskambinti vienos ar kitos įmonės vadovui ir suderinti minėtų sandorių sąlygas. Todėl D. D. suprato, kad kartais pasirašo darbų priėmimo-perdavimo aktus ir PVM sąskaitas-faktūras, kuriose operacijų turinys neatitiko tikrovės. V. V. IĮ, UAB „Avameda“ buhalterinės apskaitos dokumentus, sutartis, priėmimo perdavimo aktus jis pats asmeniškai perduodavo šių įmonių buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims. Taip pat pasitaikydavo atvejų, kad jam esant komandiruotėje ar dėl kitos priežasties neturint galimybės perduoti, šiuos dokumentus pateikdavo kiti asmenys, tai ir minėti D. D., K. P., K. L.. Apie tai, kad V. V. IĮ, UAB „Avameda“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims dalyje perduotų PVM sąskaitų-faktūrų operacijų turinys neatitinka tikrovės šie asmenys nežinojo. Dėl to V. V. nuoširdžiai gailisi. Tai darė todėl, kad iš nurodytų sandorių uždirbdavo papildomus 3 procentus. Įtariamasis apklausos metu taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu yra davęs parodymus apie visus V. V. IĮ, UAB „Avameda“ sandorius su UAB „Statybos restauravimo darbai“, UAB „NM Auto Baltic“, UAB „Tomida“, UAB „Gasterma“, UAB „Pilėnai“, UAB „Alnevinus“, UAB „August ir Ko“, UAB „Paina ir Ko“, UAB „Nauji stogai“. Juos norėtų patikslinti tik toje dalyje, kad skirtingai nei yra anksčiau nurodęs, kad sandoriai su minėtomis įmonėmis nėra įvykę, jie realiai yra įvykę, tačiau dėl dalies šių sandorių buvo surašyti tikrovę neatitinkantys darbų priėmimo perdavimo aktai, bei PVM sąskaitos-faktūros. Kaip ir yra minėjęs, šiems ūkio subjektams reikėjo grynųjų pinigų, nes 2006-2009 metais buvo statybų krizė ir statybose didžioji dalis darbų buvo atliekama tik su sąlyga, kad bus atsiskaitoma grynais pinigais ir neišrašant apskaitos dokumentų. Taip dirbo ir jis. Dalis prekių ir paslaugų taip pat buvo perkama be apskaitos dokumentų, taip pat atsivežama iš užsienio, o čia išrašomi dokumentai. Abi šios įmonės buvo PVM mokėtojos, todėl po įvykusių sandorių visi mokesčiai buvo apskaitomi ir sumokami. 2006-2009 m. V. V. IĮ, UAB Avameda“ buvo tikrintos valstybinės mokesčių inspekcijos, kuri pažeidimų mokesčių sumokėjimo srityje tuomet nenustatė. Be to, įtariamasis V. V. apklausos metu parodė, kad UAB „Statybos restauravimo darbai“, UAB „NM Auto Baltic“, UAB „Tomida“, UAB „Gasterma“, UAB „Pilėnai“, UAB „Alnevinus“, UAB „August ir Ko“, UAB „Paina ir Ko“, UAB „Nauji stogai“ direktoriai ir kiti atsakingi asmenys su juo susitardavo, kiek procentų nurodys didesnę paslaugų kainą, ar kiek bus pratęstas paslaugos terminas. Tuomet jis apskaitininkei K. L. pateikdavo šių įmonių rekvizitus ir nurodydavo kokias paslaugas ar darbus ir kokiomis apimtimis reikia nurodyti, ji atspausdindavo šiuos dokumentus ir atiduodavo jam ar jo nurodymu UAB „Avameda“ direktoriui, kuris jas pasirašydavo. Pasirašyti dokumentai patekdavo pas V. V. ir jis juos asmeniškai arba per D. D. atiduodavo anksčiau paminėtų įmonių vadovams. Tuomet dažniausiai bankiniu pavedimu pinigai iš šių įmonių buvo pervedami į jo įmones. Šiuos pinigus iš banko sąskaitų išimdavo jis ar jo pavedimu direktoriai D. D., K. P.. Išimti pinigai buvo grąžinami V. V.. Jis iš šios pervestos sumos, atskaitęs PVM bei savo komisinius, t. y. proc. grąžindavo pinigus pervedusiai įmonei. Tiek įmonės, kurioms jis išrašė PVM sąskaitas-faktūras su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, tiek įmonės, kurios jam išrašė analogiškus apskaitos dokumentus, buvo PVM mokėtojai, nuo šių sandorių PVM buvo sumokėtas. V. V. nurodo, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, kad į V. V. IĮ, UAB „Avameda“ buhalterinę apskaitą įtraukė dokumentus, kurie neatitiko tikrovės (XLVIII t., b. 1. 73-141, 197-201, IL L t., b. l. 37, 41-43).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 198 straipsniu, V. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kaltę pripažino pilnai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (XLI t., b. 1. 120-162).

Įtariamasis D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2004 m. įsidarbino V. V. IĮ vadybininku. Tuo metu V. V. įkūrė ar įsigijo (tiksliai nurodyti negali) UAB „Avameda“, taip pat negali tiksliai nurodyti, kuriais metais tai buvo. Ši įmonė užsiėmė plastikinių langų ir durų prekyba. V. V. pasiūlė būti šios įmonės komercijos direktoriumi. Įmonės vadovu buvo A. B.. Būdamas komercijos direktoriumi atlikdavo šias funkcijas: priiminėdavo užsakymus langų ir durų gamybai, montavimui, parengdavo sąmatas klientui, objekte matuodavo angas, tikrindavo montuotojų atliktą darbą, pasirašydavo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, pasirašydavo su šiais užsakymais susijusias PVM sąskaitas-faktūras ar kasos pajamų orderius. Apie 2005 m. V. V. jam pasiūlė tapti UAB „Avameda“ direktoriumi, kadangi A. B. išėjo iš darbo. D. D. sutiko būti įmonės vadovu, kadangi V. V. jam pasakė, kad jam reikės rūpintis tik tuo, kuo užsiėmė anksčiau, o realiai įmonei vadovaus pats V. V.. Jis pasakė, kad D. D. dirbs, kaip dirbo, o jis rūpinsis visu kitu. Jam tuo metu trūko žinių apie įmonių valdymą ir jis visiškai pasitikėjo V. V.. Jam yra ne kartą V. V. paliepimu tekę vykti į banką ir iš UAB „Avameda“ sąskaitos nuimti įvairias pinigų sumas, jas visada, teigia, atiduodavęs V. V.. Ar šie pinigai būdavo įnešami į įmonės kasą nurodyti negali. Jis įmonės buhalterinės apskaitos neorganizavo, nes pagal susitarimą su V. V., jis organizavo visą įmonės veiklą. Objektyviai nebuvo suteikta galimybė, jis negaudavo iš V. V. jokių duomenų, apie įmonės valdymą. Ant anksčiau paminėtų įmonių UAB „Avameda“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų yra jo parašai, kadangi jis, pasitikėdamas V. V., pasirašydavo viską, ką šis pateikdavo. Iš šio paaiškinimų jis suvokė, kad dokumentuose nurodytos kainos ar darbų apimtys gali neatitikti tikrovės, tačiau negali teigti, kad darbai nebuvo atlikti, nes kiek jam V. V. aiškino, kad visada bent kažkas buvo daroma. 2007 m. dėl šių priežasčių D. D. paprašė V. V., kad atleistų iš užimamų pareigų. Po poros mėnesių išėjo iš šios įmonės ir įsidarbino įmonėje, kuri nebuvo susijusi su V. V. (XLV t., b. 1. 53-69, XLVI t, b. l. 126-128).

Įtariamoji K. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2003 m. gruodžio mėn. pradėjo dirbti V. V. IĮ apskaitininke. K. L. buvo atsakinga už sąskaitų-faktūrų išrašymą, sutarčių paruošimą, raštų išsiuntimą, kartais kasos orderius, kitus administracinius darbus. Direktoriumi tapus R. M., V. V. K. L. pasiūlė UAB „Donestos“ apskaitininkės pareigas, ji sutiko. Netrukus į kompiuterinę sistemą buvo įdiegta buhalterinė programa, pagal kurią ji turėjo suvedinėti dokumentus. V. V. ir R. M. nurodydavo kada ir kokius duomenis įrašyti, jei nurodymą duodavo R. M., jis prieš tai suderindavo su V. V.. Realiai įmonei vadovavo V. V., R. M. į ofisą atvažiuodavo 1-2 kartus per savaitę. Ji suvesdavo į kompiuterį statybinių medžiagų pirkimo dokumentus, taip pat atlikdavo bankinius pavedimus. Dažniausiai V. V., kartais R. M. jai nurodydavo, kur ir kokią sumą pervesti. Kelis kartus pagal V. V. užpildyti čekį AB „Šiaulių bankas“ buvo paėmusi pinigus, neprisimena, kurios įmonės vardu, jos nuomone, greičiausiai tai buvo V. V. IĮ. Pinigus perduodavo V. V.. Kartais R. M. nurodydavo užpildyti čekį jo vardu ir pats iš banko paimdavo grynus pinigus. K. L. UAB „Avameda“ nedirbo, bet šios įmonės direktoriaus D. D. prašymu 2007 m. pradžioje paruošė statybinės įrangos nuomos sutartį su UAB „Statybos montavimo darbai“. Kartais V. V. prašymu, nors ir nedirbdama V. V. IĮ, padėjo paruošti šios įmonės vardu sutartis ir išrašyti PVM sąskaitas-faktūras šioms įmonėms: UAB „Statybos ir restauravimo darbai“, G. B. IĮ, UAB „Donesta“, UAB „Tomida“. 2007 m. pabaigoje V. V. prašymu perdavė voką su pinigais. Pinigai buvo perduoti UAB „Quintessen“ darbuotojai S., kuri atvažiavo į ofisą (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad įmonėms išrašytos PVM sąskaitos-faktūros neatitinka tikrovės, ji nežinojo. Papildomos apklausos protokole K. L. parodė, kad V. V. IĮ vardu išrašytas sąskaitos-faktūras UAB „Targirė“ surašydavo arba ji pati, arba L. B.. UAB „Targirė“ atsiskaitydavo su V. V. IĮ pavedimais. Jeigu buvo atsiskaitoma per V. V. IĮ kasą, tai galėjo žinoti tik V. V., nes ji matė tik banko pavedimus. Neprisimena, kad būtų išrašiusi kasos pajamų orderius. V. V. IĮ turėjo čekių knygelę, todėl V. V. jai liepdavo patikrinti, ar į V. V. IĮ sąskaita banke yra gautos piniginės lėšos iš UAB „Targirė“. Kai UAB „Targirė“ pervesdavo pinigus, tuomet jai liepdavo išrašyti įvairių sumų čekius, o jis eidavo išgryninti pinigų. Visas sutartis, sudarytas V. V. IĮ su fiziniais asmenimis dėl medienos pirkimo-pardavimo, V. V. nurodydavo surašyti L. B.. K. L. parodė, kad ji buvo V. V. IĮ apskaitininke, netvarkė šių įmonių buhalterinės apskaitos ir niekada nebuvo atsakinga už šių įmonių buhalterinę apskaitą. Ji V. V. nurodymu, surašydavo dokumentus, t. y. sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, pagal jo pateikiamus duomenis, iš V. V. IĮ darydavo banko pavedimus (XI t., b. 1. 131-132; XLI t., b. 1. 190-198; XXIX t., b. 1. 118-127; XLII t., b. 1. 1-3).

Įtariamoji L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2006 m. birželio mėn. dirbo vyr. buhaltere V. V. IĮ. L. B. parodė, kad UAB „Statybos ir restauravimo darbai“, UAB „Targirė“, UAB „Tomida“ sąskaitas-faktūras išrašydavo K. L.. Buvo atvejų, kai K. L. nebūdavo, tuomet V. V. nurodymu, ji minėtoms įmonėms išrašydavo sąskaitas-faktūras, kartais jas pasirašydavo. V. V. jai pateikdavo popieriaus lapą, kuriame buvo surašyti duomenys, pagal kuriuos ji surašydavo V. V. IĮ kasos pajamų orderius, juos pasirašydavo ir jam pateikdavo. Šis jai grąžindavo jau su kitos įmonės atsakingų asmenų parašais. Gautus duomenis su parašu ji įtraukdavo į V. V. IĮ buhalterinę apskaitą. UAB „Targirė“ atsiųsdavo faksu komercinius pasiūlymus V. V. IĮ, kuriuose buvo nurodyti duomenys, pagal kuriuos V. V. jai arba K. L. nurodydavo surašyti PVM sąskaitas-faktūras, jos tai padarydavo ir pasirašiusios pateikdavo V. V.. Susipažinusi su apklausos metu jai pateiktais dokumentais, t. y. UAB „Seikonas“ 2005 m. V. V. IĮ išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, L. B. parodė, kad šiuos dokumentus jai pateikė V. V.. Dokumentai buvo įtraukti į V. V. IĮ buhalterinę apskaitą dėl to, kad pateisinti tolesnį neva įvykusį V. V. IĮ prekių, paslaugų ar darbų pardavimą realiems ūkio subjektams, tokiems kaip UAB „Targirė“, dėl to V. V. IĮ išvengė privalomo PVM ir tokiu būdu apgaule sumažintos PVM atskaitos. Kiek ji prisimena, tariamas atsiskaitymas pagal šiuos neva įvykusius sandorius buvo rodomas tiek per kasą, tiek bankiniais pavedimais. Taip pat šiais atvejais iš V. V. IĮ kasos nebuvo išlaiduojami jokie grynieji pinigai, o tik buvo suformuoti klastoti dokumentai, tam, kad parodyti neva įvykusį atsiskaitymą. Ji parodė, kad V. V. IĮ PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas UAB „Statybos ir restauravimo darbai“, surašė pagal V. V. jai pateiktus duomenis. Jai kėlė įtarimą tai, kad V. V. pateikdavo duomenis dėl neįtikėtinai didelio žvyro kiekio pardavimo UAB „Statybos ir restauravimo darbai“, tačiau nei ji, nei K. L. negalėjo jam prieštarauti, todėl, vykdydamos jo nurodymą, surašydavo PVM sąskaitas-faktūras ir pasirašydavo bei pateikdavo V. V.. Krovinio važtaraščius surašydavo K. L. ir pateikdavo pasirašyti vairuotojams, kurie realiai žvyro neveždavo, o, taip pat vykdydami V. V. nurodymą, pasirašydavo pateikiamus dokumentus. L. B., susipažinusi su apklausos metu pateiktais V. V. IĮ sandorių su UAB „Tomida“ dokumentais, parodė, kad juose esantys parašai yra jos, į V. V. IĮ kasą nebuvo įnešti šiuose V. V. IĮ KPO kvituose nurodyti pinigai, tai reiškia, kad V. V. IĮ UAB „Tomida“ nesuteikė paslaugų minėtai pinigų sumai, kuri yra nurodyta V. V. IĮ KPO kvituose. V. V. nurodymu, ji pasirašė minėtus dokumentus ir įtraukė juos į V. V. IĮ buhalterinę sąskaitą. Ji įtarė, kad vykdydama V. V. nurodymus ir pasirašydama V. V. dokumentus, pagal kuriuos realiai paslaugos nebuvo atliktos ir apmokėjimo nebuvo, klastojo dokumentus, o įtraukdama tokius dokumentus į V. V. IĮ apskaitą apgaulingai ją tvarkė, tačiau tai darė, nes bijojo, kad gali netekti darbo, o tai buvo jos vienintelis pajamų šaltinis (XLI t, b. 1. 185-189).

2009 m. kovo 23 d. kratos protokole užfiksuota, kad K. S. gyvenamojoje vietoje – bute bei jo pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), priklausančiame nuosavybės teise jai ir P. S., rasti ir paimti V. V. IĮ buhalterinės apskaitos dokumentai (XXVI t., b. 1. 3-4).

2009 m. kovo 24 d. kratos protokole užfiksuota, kad A. G. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti V. V. IĮ kasos pajamų orderio kvitai, sąskaitos-faktūros (XXVI t., b. 1. 59-61).

2009 m. kovo 23 d. kratos protokole užfiksuota, kad UAB „Kolega“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti UAB „Avameda“ buhalterinės apskaitos dokumentai (XXVI t., b. 1. 133-134).

2009 m. kovo 23 d. kratos protokole užfiksuota, kad administracinėse ir gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti ikiteisminiame tyrime svarbūs dokumentai (XXVI t., b. 1. 166-177).

2009 m. kovo 23 d. kratos protokole užfiksuota, kad AB „Šiaulių bankas“, Ukmergės aptarnavimo skyriuje, R. K. darbo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rasti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi V. V. IĮ ir UAB „Avameda“ dokumentai (XXV t., b. 1. 3-4).

2011 m. liepos 29 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos (toliau – LR VRM VAV) Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr.5-1/164, dėl UAB „Avameda ūkinės veiklos tyrimo, nustatyta, kad UAB „Avameda“ į savo buhalterinės apskaitos registrus įrašė tikrovės neatitinkančius (neteisingus) duomenis apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie pajamas, turtą. įsipareigojimų dydį ir struktūrą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „Avameda“ už 2005 m. rugsėjo 30 d. – 2008 m. lapkričio 4 d. laikotarpį, veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (XXII t., b. 1. 101-105)

2011 m. rugsėjo 30 d. FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus ir Vilniaus apskrities VMI V patikrinimo skyriaus specialistų išvadoje Nr. 5-1/198, dėl V. V. IĮ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad V. V. IĮ į savo apskaitos registrus įrašė tikrovės neatitinkančius, neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, nesusijusias su turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros pasikeitimu, iškreipiant tikruosius duomenis apie pajamas, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Dėl to negalima iš dalies nustatyti 2003 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 10 d. laikotarpio V. V. IĮ veiklos rezultato, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (XIII t., b. 1. 25-48).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Teismas konstatuoja, kad V. V. kaltė, padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Kaltinamasis V. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kadangi jis apgaulingai tvarkė V. V. IĮ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti V. V. IĮ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį 2003 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 10 d., bei organizavo apgaulingą UAB „Avameda“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Avameda“ už laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo 30 d. iki 2008 m. lapkričio 4 d., veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pranešus V. V. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. V. su tokiu prokuroro kreipimusi sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi – bauda.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę V. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas; taip pat į V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltinamasis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 60 straipsnis). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. V. administracine tvarka baustas (b. l. 42), teistas, teistumas išnykęs (b. l. 33-37), į priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitą neįrašytas (b. l. 40, 41). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (1 epizodas), paskyrus 120 MGL baudą, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2 epizodas), paskyrus 120 MGL baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrinamos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskiriam galutinė subendrinta bausmė 201 MGL dydžio bauda.

BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, V. V. skiriamą bausmę sumažina vienu trečdaliu.

V. V. prašė leisti baudą sumokėti per metus, kadangi jo šeima yra socialiai remtina, augina mažametį vaiką, pajamos mažos.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Remiantis minėtu straipsniu galima pratęsti baudos mokėjimo terminą ir taip sudaryti galimybę kaltinamajam laiku sumokėti jam paskirtą baudą, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą ir baudos dydį, taip pat į tai, kad kaltinamasis augina nepilnametę dukrą, jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, pratęsia baudos sumokėjimo terminą ir nurodo, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis įpareigojamas 11 mėnesių mokėti po 420 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 426 Eur baudos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama V. V. 2015 m. kovo 6 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, bei skirti jam 120 MGL (4519,20 Eur) baudą.

V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, bei skirti jam 120 MGL (4519,20 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 201 MGL (7569,66 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, V. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 134 MGL (5046 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam V. V., kad nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis įpareigojamas 11 mėnesių mokėti po 420 Eur baudos, paskutinį mėnesį sumokant 426 Eur baudos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 6801. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. V. IĮ buhalterinės apskaitos dokumentus grąžinti V. V. IĮ, o UAB „Avameda“ buhalterinės apskaitos dokumentus grąžinti UAB „Avameda“.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis  įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                             Asta Katinienė