Civilinė byla Nr. e2-483-909/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02136-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,
sekretoriaujant Julijai Martyncevaitei,
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BALTOIL“ atstovui advokatui Raivydui Rukštelei,
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ atstovui advokatui Pauliui Svirskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BALTOIL“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „T Parkas“ dėl atsisakymo duoti sutikimą atlikti statybos darbus, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BALTOIL“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-2130) atsakovui UAB „T Parkas“ (toliau – atsakovas), prašydamas pripažinti, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą atlikti statybos darbus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal UAB „Rusnė“ parengtą Pastato–rezervuaro (valymo įrenginių) 4H1/B ir jo priklausinių (inžinerinių tinklų) rekonstravimo ir vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų Pelesos g. 1, Vilniuje patikslintą statybos projektą Nr. 2023-80-1-TP-BD (toliau – Projektas) yra neteisėtas ir pripažinti ieškovui teisę vykdyti statybos darbus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal UAB „Rusnė“ parengtą Projektą be atsakovo sutikimo.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys 21 700 kv. m ploto žemės sklype Pelesos g. 1, Vilniuje, kurio unikalus Nr. 0101-0071-0179 (toliau – Žemės sklypas). Dėl Žemės sklype esantiems statiniams priskirtų žemės sklypo dalių tarp šalių vyko teisminis ginčas, kurį galutinai išsprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020, palikdamas galioti byloje ginčytą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-662 ir juo nustatytas Žemės sklype esantiems statiniams priskirtas Žemės sklypo dalis. Ieškovas 2022 m. birželio 8 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 10450 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo Pelesos g. 1 Vilniuje dalį, kuri iki tol buvo nuomojama iš valstybės. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 7/2100 dalis Žemės sklypo, t. y. 7 kv. m., o likusi Žemės sklypo dalis, kuri nepriklauso šalims, yra valstybinė žemė. Projektuotojas UAB „Rusnė“ ieškovo užsakymu parengė Projektą, kuriame numatyta statybos rūšis – Rekonstravimas, statyba; Statybos kategorija – Neypatingas statinys. Įgyvendinus Projektą būtų sutvarkyta lietaus nuotekų valymo ir nuvedimo sistema Žemės sklype, taip pat atvesti vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklai į ieškovui priklausančią degalinę (pastatas–operatorinė, pažymėjimas plane 10E1/g, unikalus Nr. 4400-1123-2044). Projekte numatyta tik inžinerinių tinklų įrengimas ir esamo rezervuaro, kuriame būtų kaupiamos ir valomos lietaus nuotekos, rekonstrukcija, jokių naujų pastatų statybos pagal projektą Žemės sklype nenumatyta, todėl Projekte numatyti statybos darbai niekaip negali pažeisti atsakovo, kaip Žemės sklypo bendraturčio, teisių ir teisėtų interesų. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo vykdyti statybos darbus pagal Projektą, tačiau pastarasis atsakymo į pateiktą prašymą nepateikė, niekaip nereagavo. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo neduoti sutikimo, nes Projekte nurodyti statybos darbai nelemia esminio atsakovo naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimo, dėl jų nepadidėja užstatymo tankis Žemės sklype, nesumažėja insoliacija, neužstojamas vaizdas. Atlikus Projekte numatytus statybos darbus bus sutvarkyta paviršinių lietaus nuotekų valymo ir nuvedimo iš Žemės sklypo sistema, o tokio pobūdžio darbų atlikimas mieste yra viešasis interesas, būtų užtikrinti degalinės darbuotojų ir lankytojų interesai, būtų pagerinta teritorijos priešgaisrinė saugos būklė. Tuo tarpu atsakovas bando užkirsti kelią ieškovo planuojamiems statybos darbams, piktnaudžiauja savo teisėmis, trukdo ieškovui įgyvendinti savo teisę į statybą.
3. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą (DOK-53173), kuriuo prašė ieškovo ieškinio netenkinti. Nurodė, kad Žemės sklypas nėra privatus, o šalys yra Žemės sklypo bendrasavininkiai kartu su valstybe, nėra nustatyta sklypo naudojimosi tvarka. Atsakovas Žemės sklype nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, tačiau Žemės sklype nenustatytas servitutas. Atsižvengiant į tai, šiai dienai nėra aišku, kuria sklypo dalimi savininkai gali naudotis savo nuožiūra, ir kito bendrasavininko (atsakovo) ar naudotojo teisės naudotis bet kuria Žemės sklypo dalimi negali būti ribojamos, kas įvyktų, jeigu būtų vykdomi statybos darbai pagal ieškovo parengtą Projektą, o būtent statybų metu būtų apribotas naudotojų patekimas į atsakovo valdomas Žemės sklype esančias patalpas (žemės darbai, statybinių medžiagų sandėliavimas ir pan.), tačiau ieškovo projekte atitinkami sprendiniai nenumatyti; nutiesus vamzdynus, atsirastų jų apsaugos zona, t. y. dar labiau būtų apribotas tolimesnis galimas statinių Žemės sklype naudojimas. Pažymėjo, kad Projekte yra nuoroda į plovyklos statybas ateityje kas įtakos bendrą sklypo užstatymą. Be to, ieškovo projekte neaptarta esama ir būsima tinklų nuosavybė Žemės sklype (ar registruota, kieno vardu ir pan.). Projekte nieko nepasisakoma, kaip ir kiek papildomų tinklų pajungimas turės įtakos Žemės sklype esančių pastatų geriamo vandens poreikius, galimam gaisro gesinimui ir pan. (nepateikti skaičiavimai). Todėl statybos darbų atlikimo būdas pažeidžia minėtus atsakovo interesus, o atliekant statybos darbus be bendrasavininko (atsakovo) sutikimo, būtų pažeistos atsakovo teisės naudotis ne tik žemės sklypo dalimi, bet ir turimais pastatais.
4. Ieškovas pateikė teismui dubliką (DOK-63338), prašė tenkinti ieškinį visa apimtimi. Atsakydamas į atsakovo motyvus, ieškovas nurodė, jog jokių servitutų, suteikiančių teisę naudotis Žemės sklypu, nėra nustatyta, ir jokio ginčo dėl servitutų nustatymo Žemės sklypui kaip tarnaujančiam daiktui nėra. Jei ateityje būtų nustatyti servitutai, suteikiantys teisę naudotis Žemės sklypu tam, kad patekti į Žemės sklype esančius statinius, pagal Projektą rekonstruoti ir įrengti inžineriniai tinklai negalės trukdyti naudotis tokiu servitutu, nes Projekte numatyti vandens ir nuotekų tinklai yra po žeme. Tai, kad nėra nustatyta naudojimosi tvarka Žemės sklypu, savaime nėra kliūtis teismui tenkinti ieškinį šioje byloje ir leisti ieškovui statyti Projekte numatytus statinius. Projekte numatyta statyti (rekonstruoti) statinius Žemės sklypo dalyje, kuri yra užstatyta ieškovui priklausančiais statiniais ir negali būti naudojama niekaip kitaip, kaip tik ieškovui priklausančių statinių eksploatavimui. Tuo tarpu atsakovo dalis bendrame Žemės sklype yra labai maža (7 kv. m iš 21700 kv. m Žemės sklypo ploto). Atsakovui priklausanti 7 kv. m ploto Žemės sklypo dalis niekaip negali būti susijusi su ieškovui priklausančiais statiniais, nes parduota kaip Žemės sklypo dalis, reikalinga administracinio pastato (unikalus Nr. 1097-4010-8021, žymėjimas plane 2B4/p) eksploatavimui. Tuo tarpu administracinis pastatas kaip statinys atsakovui nepriklauso, jokios atsakovo teisės į administracinį pastatą Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, todėl atsakovas neturi teisės naudotis Žemės sklypu. Atsakovui nuosavybės teise priklauso dalis patalpų administraciniame pastate, tačiau patalpa nėra statinys. Atsakovas neturi teisės naudotis Žemės sklypo dalimi, esančia už administracinio pastato ribų, todėl Projekte numatytų statybos darbų atlikimas negali įtakoti jo teisių. Tai, kad Projekte yra nuoroda į galimą plovyklos statybą ateityje, niekaip nepažeidžia atsakovo teisių, nes plovykla negali būti pastatyta neparengus statinio statybos projekto, kuris turi būti suderintas su žemės sklypo bendrasavininkiais. Pažymėjo, kad atsakovo nurodomos nesutikimo su Projekte numatytais statybos darbais priežastys yra abstraktaus pobūdžio, nekonkrečios, atsakovas nenurodo realios jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmės. Atsakovo nesutikimo su Projekte numatytais statybos darbais priežastys yra apsimestinės, nurodomos tik kaip pretekstas nesutikti su ieškiniu ir apsunkinti, užvilkinti ieškovui reikalingų statybos darbų atlikimą.
5. Tripliku (DOK-73161) atsakovas prašė ieškinio netenkinti, nurodęs, kad šiai dienai nėra aišku, kuria sklypo dalimi savininkai gali naudotis savo nuožiūra, ir kito bendrasavininko (atsakovo) ar naudotojo teisės naudotis bet kuria Žemės sklypo dalimi negali būti ribojamos, kas įvyktų, jeigu būtų vykdomi statybos darbai pagal ieškovo parengtą statybos projektą. Pažymėjo, kad atsakovas Žemės sklype valdo (nuosavybės ir nuomos teise) beveik 11 000 kv. m. ploto iš 21 700 kv. m. ir daugiau nei 33 000 kv. m. patalpų. Ieškovas ir anksčiau yra vykdęs statybos darbus, tačiau juos atliko galimai neteisėtai ir be atsakovo sutikimo. Teikiamu projektu ieškovas galimai siekia savo vardu neteisėtai įsiregistruoti Žemės sklype esančius bendro naudojimo inžinerinius tinklus, kadangi bus gaunamas statybos leidimas ir darbų rezultatas bus inventorizuojamas. Ieškovas prašo teismo leisti atlikti statybos darbus, kurie jau atlikti ir kurių atlikimui sklypo bendrasavininkų sutikimas nebuvo gautas, nes ieškovo teikiamo projekto brėžinių žiniaraštyje Nr. 2021-80-01-TP-VN-01 esančiame sklypo plane pažymėtų statinių Nr. 7 ir 10 vietose šiai dienai inžineriniai tinklai jau yra įrengti be atsakovo sutikimo. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas ir Projekte nurodydamas, kad darbai atliekami nuosavame žemės sklype. Tuo tarpu didinant tinklų apkrovas turėtų būti keičiamas vamzdynas nauju, o ne paliekant senus įrenginius ir vamzdynus, kurių dalis yra po esamais pastatais. Ieškovo teikiamas Projektas neįvertina esamų statinių galimo išleidžiamų buitinių ir lietaus nuotekų kiekių, nenagrinėja viso sklypo statinių nuotekų kompleksiškai. Planuojama demontuoti dalį esančio inžinerinio tinklo, kas neigiamai paveiktų šiai dienai daugiau nei 33 000 kv. m. ištisą parą eksploatuojamų patalpų naudotojų.
6. Atsakovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (DOK-4608), kuriuose nurodė, kad nesutinka su esamų lietaus kanalizacijos tinklų pertvarkymu sklype k.nr. 0101/0071:179 (Projekto aiškinamojo rašo 3.7 dalies 4-8 punktai). Šių tinklų projektavimas, statyba ir eksploatavimas turi įtakos nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatacijai ir žemės sklypo naudojimui ir servitutų nustatymui. Taip pat atsakovas nesutinka su lietaus nuotekų debito reguliavimo talpos statyba (požeminė akumuliacinė-infiltracinė talpa/ kitas statinys pažymėtas grafinėje dalyje), ją jungiant su naujai projektuojama naftos gaudykle ir statant ant viso sklypo nuotekų vamzdžio galo, nes atsakovas turi įsirengęs savo naftos produktų gaudyklę, ir nėra jokio tikslo analogišką įrenginį statyti pakartotinai, juo labiau „ant vamzdžio“, nutiesto po atsakovo turimu statiniu. Pažymėjo, kad ginčo Projekte neteisingai nurodyta, kad rekonstruojami pastato–rezervuaro (valymo įrenginių) 4H1/B priklausiniai (inžineriniai tinklai), nes šis rezervuaras neturi savarankiškų inžinerinių tinklų, o visi inžineriniai tinklai sklype yra, tame tarpe, ir atsakovo valdomo nekilnojamojo turto priklausiniais. Ieškovo planuojamas naftos gaudyklės ir lietaus nuotekų debito reguliavimo talpos įrengimas galutiniame nuotekų iš sklypo pašalinimo taške užkerta kelią atsakovui naudotis savo nekilnojamojo turto priklausiniais (komunikacijomis). Šiai dienai ieškovas yra savavališkai pastatęs nuotekų tinklus, o ginčo Projektu siekia įteisinti savavališką statybą. Ginčo Projektas neatitinka faktinių aplinkybių, neatitinka tokiam projektui keliamų reikalavimų, neatskleidžiant kai kurių esminių aplinkybių (ar net siekiant jas nuslėpti) ir sprendinių, įgyvendinus ginčo Projektą susidarytų galimybė apriboti atsakovo ir kitų, sklype nekilnojamąjį turtą turinčių asmenų, galimybę naudotis dabartiniu metu naudojamais bendrais nuotekų tinklais.
7. Ieškovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (DOK-48376), kuriuose nurodė, kad atsakovas paaiškinimuose klaidingai teigia, kad projektiniai pasiūlymai – tai projektas, nes projektiniai pasiūlymai negali būti tapatinami su statinio projektu, todėl su ieškiniu pateiktas Projektas tinkamai atskleidžia ieškovo planuojamus statybos darbus, jame nurodyta pakankamai informacijos apie ieškovo planuojamus statybos darbus, kad atsakovas galėtų apsispręsti, o kartu su rašytiniai paaiškinimais pateikė patikslintą Projektą. Nurodė, kad ekspertiniame tyrimo akte yra pateikiami deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad klojant paviršinių nuotekų tinklus bei įrengiant akumuliacinę talpą bus apribota parduotuvių bei gamybos įmonės veikla, trikdomas prekių pristatymas ir klientų patekimas. Duomenys apie esamų įrenginių techninę būklę, kaip ir inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai, neturi jokios įtakos sprendžiant, ar planuojamais statybos darbais bus pažeisti bendraturčio interesai. Nurodė, kad paviršinės nuotekos teka dabar per ieškovui nuosavybės teise priklausantį rezervuarą.
8. Atsakovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (DOK-72654), kuriuose nurodė, kad pats pasirinktas statybos būdas – rezervuaro rekonstrukcija – yra ydingas, nes yra rekonstruojamas ne rezervuaras, bet nuotekų tinklai. Tačiau ieškovas siekia rekonstruoti Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus nuotekų tinklus, ieškovas neturi nuosavybės teisės į planuojamus rekonstruoti nuotekų tinklus. Atsakovas nesutinka su tokiu nuotekų tinklų rekonstravimo būdu, kai ieškovas, nebūdamas sklype esančių nuotekų tinklų (kuriuos naudoja visi sklypo bendrasavininkai) savininku, atlikęs rekonstrukciją, taptų jų savininku ir įgytų galimybę trukdyti jais naudotis kitiems sklypo savininkams. Šiai dienai ieškovas jau yra savavališkai pastatęs dalį nuotekų tinklų, o ginčo Projektu siekia įteisinti savavališką statybą. Ieškovas pripažįsta, kad inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai nėra atlikti. Todėl nesant atliktų minėtų tyrimų, atsakovas iš esmės net negali išreikšti savo pozicijos dėl planuojamų statybos darbų, nes neaiškios jų pasekmės.
9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Raivydas Rukštelė palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytas aplinkybes prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad ieškovas turi degalinę, kuriai yra keliami reikalavimai, dabar yra seni įrenginiai ir jiems reikalinga rekonstrukcija. Ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ dėl prisijungimo sąlygų, jos buvo išduotos, tai projekto dalis. Reikalavimai skirti viso sklypo tinklams, neužtenka tik lokaliai rekonstruoti. Ieškovas turi įsirengti sklendes, kad išduotos prisijungimo sąlygos būtų įvykdytos. Darbų nėra daug, yra kelios atkarpos, kur nebetekės nuotekos ir bus įrengti nauji tinklai, taigi darbai bus lokalūs. Atsakovo pozicija yra prieštaringa, atsisakymo duoti sutikimą motyvai yra formalūs, dirbtiniai. Ieškovas reagavo į atsakovo pastabas, pateiktas bylos nagrinėjimo metu, pateikė pakoreguotą projektą. Atsakovui buvo pateiktas projektas, o tai yra daug detaliau nei projektiniai pasiūlymai. Transporto judėjimo organizavimo projektas yra vėlesnė stadija, atsakovui nebus užkirsta galimybė patekti į pastatą, juolab, kad darbai bus atliekami atskirose atkarpose, kur yra inžineriniai tinklai. Gal kai kuriais atvejais reikės apvažiuoti darbų zoną, tačiau atsakovas neįrodė, kad pro kurį nors įvažiavimą atsakovas negalės patekti, juolab, kad atsakovas turi tris įvažiavimus. Atsakovas konkrečiai nenurodė, kaip bus apribota jo veikla, nes darbai apims tik paviršinių nuotekų (lietaus) nuvedimą. Rezervuaro matmenys nesikeis, nauji statiniai nebus statomi, niekas nedidės. Projektas susideda ne tik iš paviršinių vandenų nuvedimo sistemos, bet ir vandens atvedimo į degalinę, šioje dalyje atsakovas prieštaravimų nėra išreiškęs. Jei bus ateityje statoma plovykla, tai bus naujas projektas sudaromas ir bus atskiras prašymas, šiuo metu tokio projekto dėl plovyklos nėra.
10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Paulius Svirskis su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytą nesutikimo su ieškiniu poziciją, prašė priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad specialisto pateiktoje išvadoje nurodoma, kad projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, taigi atsakovas su tokiu projektu negali sutikti, nes bus pažeidžiami atsakovo interesai. Nėra pateiktos eismo reguliavimo schemos, darbų eigos, tai kaip atsakovas gali nuspręsti, ar tai jam trukdo, ar ne. Atsakovas valdo 33 000 kv. m. patalpas, pastatas yra ant inžinerinių tinklų, kuriuos rekonstruos ieškovas. Ieškovas ketina statyti plovyklą, taigi bus pasiektas per didelis nuotekų kiekis, ateityje galimos avarijos ir pamatų plovimas. Ieškovas gali kreiptis į UAB „Vilniaus vandenys“ dėl kitų prisijungimo sąlygų išdavimo. Ieškovas ketina demontuoti dalį veikiančių tinklų, pastatyti naujus tinklus ir juos registruoti savo vardu. Taigi ieškovas klaidina, kad rekonstruos savo tinklus. Nėra duomenų, kad ieškovas turi įgaliojimą tvarkyti senus tinklus. Tokios statybos atsakovo netenkina. Atsakovas valdo didelę dalį žemės ir pastatų, todėl jam svarbu kieno nuosavybėje bus komunikacijos. Be to, ieškovas nėra atlikęs geologinių tyrimų ir matavimų, taigi atsakovui nėra pateikti visa reikšminga informacija.
11. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo byloje nepateikė, teismo posėdyje jo atstovas nedalyvavo. Procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai, apie posėdį trečiasis asmuo informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu, todėl tai yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-241/2020).
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Žemės sklypas priklauso trims bendrasavininkams – Lietuvos Respublikai (11243 dalys iš 21700), ieškovui (10450 dalių iš 21700) ir atsakovui (7 dalys iš 21700). Ieškovas savo dalį įsigijo 2022 m. birželio 8 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi.
14. Ieškovui Žemės sklype priklauso statiniai: pastatas–degalinė, pažymėjimas plane 5H1b, užstatytas plotas 195 kv. m, unikalus Nr. 1097-4010-8043; pastatas–operatorinė, pažymėjimas plane 10E1/g, užstatytas plotas 43 kv. m, unikalus Nr. 4400-1123-2044; kiti inžineriniai statiniai–aikštelė, pažymėjimas plane b, plotas 128,34 kv. m, unikalus Nr. 4400-1123-2248; kiti inžineriniai statiniai–stoginė, pažymėjimas plane s, užstatytas plotas 105,21 kv. m, unikalus Nr. 4400-1123-2061; kiti inžineriniai statiniai–suskystintų dujų modulis, pažymėjimas plane r5, r6, unikalus Nr. 4400-1124-8374; pastatas–sandėlis, pažymėjimas plane 8F1p, užstatytas plotas 44,43 kv. m, unikalus Nr. 1097-4010-8054; pastatas–rezervuaras, pažymėjimas plane 4H1b, užstatytas plotas 144,52 kv. m, unikalus Nr. 1097-4010-9065; pastatas–rezervuaras, pažymėjimas plane 7H1b, užstatytas plotas 138 kv. m, unikalus Nr. 1097-4010-8087; kiti inžineriniai statiniai–stoginė, pažymėjimas plane 9I1/g, unikalus Nr. 4400-2006-7592; ir kiti inžineriniai statiniai–aikštelė, šaligatvis, pažymėjimas plane a1, b2, aikštelės a1 plotas – 8944 kv. m, šaligatvio b2 plotas – 357 kv. m, bendras plotas 9301 kv. m, unikalus Nr. 4400-2006-7598.
15. Dėl žemės sklype esantiems statiniams priskirtų žemės sklypo dalių tarp šalių vyko teisminis ginčas, kurį galutinai išsprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020, palikdamas galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-662 ir juo nustatytas Žemės sklype esantiems statiniams priskirtas Žemės sklypo dalis.
16. UAB „Rusnė“ ieškovo užsakymu parengė Projektą, kuriame pateikė informaciją apie ieškovo planuojamus statybos darbus. Projekte numatyta statybos rūšis – Rekonstravimas, statyba; Statybos kategorija – Neypatingas statinys. Projektu siekiama sutvarkyti lietaus nuotekų valymo ir nuvedimo sistemą Žemės sklype, taip pat atvesti vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus į ieškovui priklausančią degalinę. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė patikslintą statybos projektą.
17. Ieškovas 2022 m. spalio 10 d. raštu „Dėl sutikimo vykdyti statybos darbus“ kreipėsi į atsakovą, prašydamas jį, kaip Žemės sklypo bendraturtį duoti sutikimą atlikti statybos darbus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal Projektą, tačiau atsakovas atsakymo nepateikė.
Dėl ginčo esmės
18. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atisakymo duoti sutikimą atlikti statybos darbus. Ieškovas ieškiniu siekia pripažinti, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą atlikti statybos darbus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal parengtą Projektą yra neteisėtas ir siekia pripažinti ieškovui teisę vykdyti statybos darbus bei gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal Projektą be atsakovo sutikimo. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovui priklausanti 7 kv. m ploto Žemės sklypo dalis nėra susijusi su ieškovui priklausančiais statiniais, nes parduota kaip Žemės sklypo dalis, reikalinga administracinio pastato (unikalus Nr. 1097-4010-8021, žymėjimas plane 2B4/p) eksploatavimui, tačiau pats administracinis pastatas atsakovui nepriklauso, atsakovo teisės į administracinį pastatą Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, todėl atsakovas neturi teisės naudotis Žemės sklypu. Atsakovas nuo ieškinio ginasi tuo, kad nėra nustatyta sklypo naudojimo tvarka, todėl nėra aišku, kuria sklypo dalimi savininkai gali naudotis savo nuožiūra ir kito bendrasavininko teisės būtų ribojamos, jeigu būtų vykdomi statybos darbai. Ieškovo projekte neaptarta esama ir būsima tinklų nuosavybė Žemės sklype. Projekte nieko nepasisakoma, kaip ir kiek papildomų tinklų pajungimas turės įtakos Žemės sklype esančių pastatų geriamo vandens poreikiui, galimam gaisro gesinimui. Teikiamu projektu ieškovas galimai siekia savo vardu neteisėtai įsiregistruoti Žemės sklype esančius bendro naudojimo inžinerinius tinklus, kadangi bus gaunamas statybos leidimas ir darbų rezultatas bus inventorizuojamas. Ieškovo teikiamas Projektas neįvertina esamų statinių galimo išleidžiamų buitinių ir lietaus nuotekų kiekių, nenagrinėja viso sklypo statinių nuotekų kompleksiškai.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.
20. Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).
21. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016).
22. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-701/2022). Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).
23. Vienas iš teisės laisvai naudotis ir disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Ieškovas teigia, kad siekiant jam atlikti statybos darbus, yra reikalingas atsakovo sutikimas, tačiau atsakovas nepagrįstai jo neduota.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų (kaip jie apibūdinami Lietuvos Respublikos statybos įstatyme) pateikimas. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2019; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).
25. Pagrindinis kriterijus, lemiantis bendraturčio apsisprendimo galimybę, yra bendraturčiui pateikiamos informacijos apie būsimą statybos apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus pakankamumas. Ši informacija išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir kita forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs. Informacijos atskleidimo būdas gali priklausyti nuo statinio sudėtingumo, statybos darbų masto, projektavimo darbų kainos ir kitų aplinkybių. Teismas, vertindamas bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą motyvus, turi žinoti būsimos statybos planus tam, kad galėtų įvertinti bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus pagrįstumą (Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-41-945/2024).
26. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, <...>.
27. Taigi, ieškovas siekia gauti statybą leidžianti dokumentą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio nustatyta tvarka, pagal kurį žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas yra vienas iš privalomųjų dokumentų. Kadangi atsakovas atsisakė duoti sutikimą, todėl tik teismui tenkinus ieškovo ieškinį civilinėje byloje priimto sprendimo pagrindu, ieškovas galės kreiptis į atitinkamas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo.
28. Pažymėtina, jog bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kitų bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas tuo, jog projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pvz., blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pvz., higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, tai nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-282-403/2019).
30. Nagrinėjamu atveju atsakovas, reikšdamas nesutikimą dėl Projekte numatytų statybos darbų, rėmėsi tuo, kad nėra nustatyta sklypo naudojimo tvarka, ieškovo Projekte neaptarta esama ir būsima tinklų nuosavybė Žemės sklype, nieko nepasisakoma, kaip ir kiek papildomų tinklų pajungimas turės įtakos Žemės sklype esančių pastatų geriamo vandens poreikius, galimam gaisro gesinimui, jis neįvertina esamų statinių galimo išleidžiamų buitinių ir lietaus nuotekų kiekių, nenagrinėja viso sklypo statinių nuotekų kompleksiškai. Ieškovas tiekiamu Projektu galimai siekia savo vardu neteisėtai įsiregistruoti Žemės sklype esančius bendro naudojimo inžinerinius tinklus.
31. Teismas pažymi, kad Projekte yra numatyta tik inžinerinių tinklų įrengimas ir esamo rezervuaro, kuriame būtų kaupiamos ir valomos lietaus nuotekos, rekonstrukcija. Ieškovas pagal Projektą nesiekia statyti, o tik rekonstruoti esamus statinius. Jokių naujų pastatų statybos pagal Projektą Žemės sklype nenumatyta, todėl Projekte numatyti statybos darbai negali pažeisti atsakovo, kaip Žemės sklypo bendraturčio, teisių ir teisėtų interesų. Šiuo metu Žemės sklype nėra nustatyta jokių servitutų, suteikiančių teisę naudotis Žemės sklypu, ir jokio ginčo dėl servitutų nustatymo Žemės sklypui kaip tarnaujančiam daiktui nėra. Jeigu ateityje būtų nustatyti servitutai, tai pagal Projektą rekonstruoti ir įrengti inžineriniai tinklai negalės trukdyti naudotis tokiu servitutu, nes Projekte numatyti vandens ir nuotekų tinklai bus įrengti po žeme ir jie nekliudys naudotis Žemės sklypu. Teismas pažymi, kad Projekte nurodyti statybos darbai nelemia esminio atsakovo naudojimo savo nuosavybe pablogėjimo, dėl jų Žemės sklype nepadidės užstatymo tankis, nesumažės insoliacija, nebus užstojamas vaizdas. Priešingai, įgyvendinus Projektą bus sutvarkyta paviršinių nuotekų valymo ir nuvedimo sistema Žemės sklype, taip pat atvesti vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklai į ieškovui priklausančią degalinę. Dėl tokio pobūdžio darbų atlikimo mieste egzistuoja viešasis interesas, bus užtikrinti degalinės darbuotojų ir lankytojų interesai, pagerinta teritorijos priešgaisrinė saugos būklė. Nors šiuo metu nėra nustatyta Žemės sklypo naudojimo tvarka, tačiau tai savaime nėra kliūtis teismui tenkinti ieškinį šioje byloje ir leisti ieškovui statyti Projekte numatytus statinius. Projekte numatyta statyti (rekonstruoti) statinius Žemės sklypo dalyje, kuri yra užstatyta ieškovui priklausančiais statiniais ir negali būti naudojama niekaip kitaip, kaip tik ieškovui priklausančių statinių eksploatavimui. Tuo tarpu atsakovui priklausanti 7 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis nėra susijusi su ieškovui priklausančiais statiniais, nes parduota kaip Žemės sklypo dalis, reikalinga administracinio pastato (unikalus Nr. 1097-4010-8021, žymėjimas plane 2B4/p) eksploatavimui. Atsakovas nurodė, kad statybų metu bus apribotas naudotojų pateikimas į atsakovo valdomas Žemės sklype esančias patalpas, nes bus vykdomi statybos darbai, sandėliuojamos statybinės medžiagos, tačiau ieškovo Projekte atitinkami sprendimai nėra numatyti. Teismas pažymi, kad tokie ribojimai būtų laikini, tuo tarpu atsakovas nenurodė kaip konkrečiai šie ribojimai jį paveiktų, kokius nepatogumus jis patirtų, nes pateikė tik abstraktaus pobūdžio teiginius, kad bus atliekami statybos darbai ir vykdomas statybinių medžiagų sandėliavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad sklypo teritorija yra didelė, tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad dėl planuojamų ieškovo darbų atsakovas patirs nuostolių. Ekspertiniame tyrimo akte taip pat yra pateikiami deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad klojant paviršinių nuotekų tinklus bei įrengiant akumuliacinę talpą bus apribota parduotuvių bei gamybos įmonės veikla, trikdomas prekių pristatymas ir klientų patekimas. Atsakovas nurodė, kad Projekte jau yra nuoroda į plovyklos statybas ateityje, kas įtakos bendrą sklypo užstatymą, tačiau tai niekaip nepažeis atsakovo teisių, nes plovykla negali būti pastatyta neparengus statinio statybos projekto, kuris turi būti suderintas su žemės sklypo bendrasavininkais. Taip pat atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad teikiamu Projektu ieškovas galimai siekia savo vardu neteisėtai įregistruoti Žemės sklype esančius bendro naudojimo inžinerinius tinklus, kadangi bus gaunamas statybos leidimas ir darbų rezultatas bus inventorizuojamas. Taigi, atsakovas atsiliepime kelia abejones ir bando pagrįsti savo teiginius spėlionėmis, nepateikdamas pagrįstų įrodymų. Savo ruožtu teismas sprendžia, kad ieškovo pateiktas Projektas tinkamai atskleidžia ieškovo planuojamus statybos darbus, jame nurodyta pakankamai informacijos apie ieškovo planuojamus statybos darbus. Atsakovo nurodomos nesutikimo su Projekte numatytais statybos darbais priežastys yra abstraktaus pobūdžio, nekonkrečios, atsakovas nenurodo realios jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmės.
32. Pažymėtina, kad bendraturčių atsisakymas yra laikomas motyvuotu tada, kai kito bendraturčio siekiami atlikti statybos darbai pažeidžia bendraturčių, kaip savininkų, teises (iš esmės sunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą). Teismas konstatuoja, kad kilusio ginčo atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kaip nors bus pažeista jo nuosavybės teisė, pablogės atsakovui priklausančio žemės sklypo būklė, kad ieškovo projektiniai pasiūlymai gali kaip nors turėti poveikį atsakovo materialinei padėčiai, o numatomi darbai sukels pavojų sveikatai ar gerbūviui. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovo teikiamą Projektą vertins leidimą išduodanti institucija, kuri turės nuodugniai patikrinti Projektą ir jo atitikimą teisės aktų reikalavimams, be kita ko, ar ginčo Projekto forma ir turinys neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Jeigu Projektas neatitiks teisės aktų reikalavimų, remonto darbai nebus galimi arba projektą bus nurodoma taisyti. Tačiau tik teismui tenkinus ieškovo ieškinį civilinėje byloje, priimto teismo sprendimo pagrindu ieškovas galės realizuoti savo teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimai pripažinti, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą atlikti statybos darbus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal UAB „Rusnė“ parengtą Projektą yra neteisėtas ir pripažinti ieškovui teisę vykdyti statybos darbus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal UAB „Rusnė“ parengtą Projektą be atsakovo sutikimo yra pagrįsti ir įrodyti, todėl tenkinami.
34. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
36. Kadangi ieškinys patenkintas, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o yra pagrindas spręsti dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 5 994 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 107 Eur žyminis mokestis ir 5 887 Eur atstovavimo išlaidos (1 121,33 Eur už ieškinio parengimą, 1 121,33 Eur už dubliko parengimą, 841 Eur už paaiškinimų parengimą, 841 Eur už atskirojo skundo parengimą, 1 121,34 Eur už pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme ir 841 Eur už susipažinimą su atsakovo pateiktais dokumentais).
37. Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį tenkinus, ieškovas turi teisę į prašomo priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą. Taigi, ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 5 994 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 887 Eur atstovavimo išlaidos ir 107 Eur žyminis mokestis) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Dėl pašto išlaidų
38. Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur dydžio sumos, todėl iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ atsisakymas duoti sutikimą atlikti statybos darbus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Rusnė“ parengtą pastato–rezervuaro (valymo įrenginių) 4H1/B ir jo priklausinių (inžinerinių tinklų) rekonstravimo ir vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų Pelesos g. 1, Vilniuje statybos patikslintą projektą Nr. 2023-80-1-TP-BD yra neteisėtas ir pripažinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „BALTOIL“, juridinio asmens kodas 302339116, teisę vykdyti statybos darbus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Rusnė“ parengtą patikslintą projektą Nr. 2023-80-1-TP-BD be atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“, juridinio asmens kodas 304485269, sutikimo.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“, juridinio asmens kodas 304485269, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BALTOIL“, juridinio asmens kodas 302339116, naudai 5 994 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Justa Raciūtė