LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Artūro Driuko,
susipažinusi su 2021 m. lapkričio 15 d. pateiktu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 14 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 14 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas, peržiūrėjimo.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovė teigia, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 suformuota taisykle, sisteminis aiškinimas yra taikytinas būdas pašalinti pirkimo sąlygų neaiškumus ar prieštaravimus. Sisteminis aiškinimas negalimas tik tokiu atveju, kai vidutinis atitinkamos srities tiekėjas objektyviai negali perkančiajai organizacijai pateikti pasiūlymo ar yra pernelyg suvaržytas tai padaryti. Būtent šios aplinkybės turėjo būti tiriamos ir šioje byloje, nagrinėjant bylą dėl atsakovo parengtų pirkimo sąlygų trūkumų, t. y. byloje turėjo būti įrodyta ir nustatyta, jog UAB „PROMAR“ ir SIA „LZK“ negalėjo pateikti pasiūlymo ar buvo suvaržyti tai padaryti. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė ir jų nevertino, o formaliai konstatavęs Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies reikalavimų netinkamą įvykdymą, sprendė, jog sąlygos, kuriomis reikalaujama ISO 9001 bei ISO 140001 sertifikatų, yra neteisėtos.
Be to, SIA „LZK“ ir UAB „Promar“ pateikė perkančiajai organizacijai ir teismui suklastotą dokumentą su melagingais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ex officio sprendimą pripažinti pirkimo sąlygas neteisėtomis ir nutraukti viešąjį pirkimą, turėjo pagrindą įvertinti tiekėjų grupės UAB „PROMAR“ bei SIA „LZK“ veiksmus pateikiant perkančiajai organizacijai bei teismui suklastotus dokumentus, nors tai ir nebuvo nurodyta pretenzijoje.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos laivų remontas“ (j. a. k. 140355654) 3750 (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. lapkričio 12 d. Luminor banko mokėjimo nurodymu Nr. 1613.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Egidija Tamošiūnienė
Artūras Driukas