Administracinė byla Nr. eI3-727-644/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02588-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija: 15.7.;15.8.; 55.1.1.
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 1 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
sekretoriaujant D. L.,
dalyvaujant pareiškėjų S. D. ir M. U. atstovui advokatui S. R.,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. A.,
trečiajam suinteresuotam asmeniui J. D., jo atstovui advokatui P. M,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. D. ir M. U. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis E.D, M. D., J. D. ir A. D., dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjos skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2020-07-01 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-27781-(10.9E.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2020-10-07 sprendimą Nr. 3SS-9-(14.3.45.), kuriuo atsisakyta panaikinti 2020-07-01 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-27781-(10.9E.).
Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjos bei jų atstovas nurodė, kad pareiškėjoms bei suinteresuotiems asmenims E.D. ir J. D. nuo 2001 metų dalinės nuosavybės teise priklauso 3,15 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Žemės sklypas). Žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
J. D. užsakymu R. S. IĮ matininkė R.J. (toliau – ir Matininkė) atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Varėnos skyriuje patikrinus Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, buvo surašytas skundžiamas 2020-07-01 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. KAM-27781-(10.9E.) (toliau – ir 2020-07-01 tikrinimo aktas), kuriuo Žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo derinama. NŽT Varėnos skyriui, tikrinant Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nekilo abejonių dėl Matininkės nustatytų Žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių tikslumo, todėl 2020-07-01 tikrinimo akte buvo nurodytas vienintelis kadastro duomenų bylos trūkumas - tai, kad žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte ir žemės sklypo plane nėra visų žemės sklypų savininkų parašų. Pareiškėjos, nesutikdamos su 2020-07-01 tikrinimo aktu, jį apskundė, tačiau NŽT Varėnos skyrius skundžiamu 2020-10-07 sprendimu skundo netenkino ir 2020-07-01 tikrinimo akto nepanaikino.
Pareiškėjos nurodo, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti, kadangi 2017-03-14 NŽT Varėnos skyriaus sprendimas Nr. 3SS-3-(14.3.45.) „Dėl 2016-04-20 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 03KAM-35346“ (toliau – ir NŽT Varėnos skyriaus 2017-03-14 sprendimas) iki šiol nenuginčytas, jo galiojimas nesustabdytas, todėl galiojantis. NŽT Varėnos skyriaus 2017-03-14 sprendimu buvo nustatyta, kad Tikrinimo akto 3.1 punktas užpildytas neteisingai, o Žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius šio ir gretimų žemės sklypų riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas, vadovaujantis Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Tačiau NŽT Varėnos skyrius 2020-07-01 tikrinimo aktu padarė visiškai priešingas išvadas nei ankstesniu NŽT Varėnos skyriaus 2017-03-14 sprendimu jos buvo nustatytos. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad Žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentams; Žemės sklypo plotas nustatytas leistinų normų ribose; kadastrų duomenų forma užpildyta teisingai; žemės vertė apskaičiuota, o byla sukomplektuota. Kadastrinių duomenų byla nepatvirtinta tik dėl Žemės sklypų bendraturčių parašų joje nebuvimo. Kai tuo tarpu, NŽT Varėnos skyrius 2017-03-14 sprendime nurodė ne tik bendraturčių parašų nebuvimą kadastrinių matavimų byloje, bet ir pažymėtų taškų koordinačių neatitikimą išlikusiems riboženkliamas, kai keičiant jų padėtį, keičiama ir sklypo vieta. Todėl NŽT Varėnos skyrius Matininkei nurodė, kad nustatytos ribos turi būti tikslinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata, kur nurodyta, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, jog anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos.
Pareiškėjos nurodo, kad nors po patikrinimo vietoje NŽT Varėnos skyrius 2017-03-14 priėmė sprendimą Nr. 3SS-3-(14.3.45.) ir iki šiol jo galiojimo nesustabdė, tačiau vėliau 2020-07-01 buvo priimtas skundžiamas tikrinimo aktas. Šiais veiksmais NŽT Varėnos skyrius pažeidė jam deleguotų funkcijų vykdymą, dėl galimai neteisėto savo, kitų institucijų ar asmenų poveikio.
Pareiškėjų teigimu, NŽT specialistams atlikus žemės sklypų ribų matavimus pagal vietovėje savininkų parodytus (išlikusius) žemės sklypų ribas žyminčius riboženklius bei miško ribines linijas, buvo nustatyta, kad visų matavimų metu Matininkė neteisingai nustatė žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates, todėl Žemės sklypo padėtis vietovėje pasikeitė, nors jo plotas liko toks pats. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatoje nurodyta, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, jog anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos.
Pagal galiojusią Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintų „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo" metodikos rengimo nuostatų 9.5. ir 9.6. punktus, suprojektuotas žemės sklypas pirmiausiai turi būti paženklinamas riboženkliais vietovėje ir tik tuomet rengiami dokumentai žemės sklypo nuosavybės ar naudojimo įteisinimui.
Nagrinėjant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančius dokumentus, nustatyta, kad žemės sklypo ribos dar 2001-04-26 buvo paženklintos riboženkliais, ženklinimo metu AB „Vilniaus hidroprojektas" matininkės Z. L. užpildytas žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktas, kurį yra pasirašę šio žemės sklypo savininkai, su paženklintomis žemės sklypo ribomis yra susipažinę.
Teigia, kad įsigaliojus skundžiamam Sprendimui, būtų perkeltos ne tik pareiškėjų nuo 2001 metų naudojamo Žemės sklypo ribos, bet ir dviejų gretimų, bei trijų šalia esančių žemės sklypų ribos. Nustačius kitą sklypo vietą vietovėje, nei buvo nusistovėjusi ir ilgalaikė (nuo 2001 metų) faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, šios tvarkos keitimas sukeltų daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime į skundą bei atstovas paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nurodė, kad preliminariais matavimais Žemės sklypo plotas buvo 3,15 ha, tuo tarpu atlikus kadastrinius matavimus nustatytas didesnis žemės sklypo plotas - 3,2439 ha.
Atliekant Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kaip numatyta Nuostatų 21 punkte, nustačius didesnį sklypo plotą, Matininkė NŽT Varėnos skyriui pateikė 2020-01-15 prašymą dėl išvados pateikimo po Žemės sklypo kadastrinių matavimų.
Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius, gavęs Matininkės prašymą, išnagrinėjo sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), ir besiribojančių sklypų, kadastro (duomenys neskelbtini),
(duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentus, taip pat rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos 2020-03-04 raštu Nr. lSS-477-(10.5.), ir nustatė žemės sklypo ploto skirtumo priežastis bei surašė išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų. 2020-03-30 rašte Nr. 3SD-1648-(14.3.137 E.) nurodyta: „atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiai, atlikus kadastrinius matavimus, nežymiai pakito (0,01 m), darytina išvada, kad šio žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais nustatytos pagal Abrise Nr. 87 ir Plane Nr. 87 nurodytus sprendinius (ribų linijų ilgius), o atstumų nuo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės vakarinio ir šiaurės rytinio ribų posūkio taškų iki kelio Nr. 5004 juostos žemės sklypo ribų, apskaičiuotų pagal žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose (Abrisuose ir Planuose) nurodytus sprendinius (vakarinių ir rytinių ribų linijų ilgius) neatitikimas (0,60 m) juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, vertintinas kaip preliminarių matavimų metu (žemės sklypų pirminio ženklinimo metu), dėl naudotų matavimo priemonių tikslumo atsiradęs neatitikimas“. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami pagal parengtą žemės sklypo planą.
Atsižvelgdama į Nuostatų 32.1.1.5. punktą bei vadovaudamasi Matuizų kadastro vietovės žemėtvarkos projektu, patvirtintu 2000-08-25 Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 38-1053, kuriame suprojektuotas žemės sklypas, kadastro (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo abrisu bei planu, parengtu 2001-06-12, taip pat atsižvelgdama į Nacionalinės žemės tarnybos 2020-03-04 raštą Nr. lSS-477-(10.5.) bei Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus raštą 2020-03-30 Nr. 3SD- 1648-(14.3.137 E.), matininkė R. J. 2020-05-19 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė netikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų vietovėje.
Šiuo konkrečiu atveju, kai yra kilę nesutarimai dėl Žemės sklypo (kadastro
Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų tarp bendraturčių, vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 6 punkto nuostatomis, tikslinga sklypo ribas nustatyti pagal Žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytus sprendinius (ribų linijų ilgius). Į ką turėtų būti atsižvelgta nustatant Žemės sklypo ribas, aiškiai aptarta Nacionalinės žemės tarnybos 2018-08-08 rašte Nr. 1SS-1619-(10.5.) ir 2020-03-04 rašte Nr. 1 SS-477-(l0.5.), t. y. ne pagal faktiškai naudojamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, bet pagal sklypų suformavimo dokumentų sprendinius.
Atsakovė nurodė, kad tikrinant 2020-06-16 pateiktą žemės sklypo (kadastro
Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, nustatyta, jog Žemės sklypo ribos matavimais buvo nustatytos atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos 2018-08-08 rašte Nr. 1 SS-1619- (10.5.) ir 2020-03-04 rašte Nr. 1 SS-477-(l0.5.) nurodytus išaiškinimus dėl ribų nustatymo už pagrindą imant kelią (duomenys neskelbtini), kuriam yra atlikti kadastriniai matavimai.
Atsakovė pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017-12-20 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1518-644/2017 pasisakė: „nustačius, kad kadastrinius matavimus atliko asmuo neturintis teisės juos atlikti, t. y. iš esmės pripažinus atliktus kadastrinius matavimus niekiniais, nėra galimybės nei pagrindo tikrinti ir vertinti atsakovo nustatytus Žemės sklypo kadastrinių matavimų pažeidimus“. Tad iš esmės pripažinus niekiniais kadastrinius matavimus, 2017-03-14 tikrinimo aktas Nr. 03KAM-35346 (kuriuo įforminti niekiniais pripažintų kadastrinių matavimų tikrinimo rezultatai) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2017-07-18 sprendimas Nr. 3SS-7- (14.3.45.) (kuriuo atsakyta į skundą dėl minėto patikrinimo akto teisėtumo), negali būti laikomi sukeliančiais teisines pasekmes. Todėl pareiškėjų argumentas, kad 2020-07-01 tikrinimo aktas
Nr. KAM-27781-(10.9 E.) yra neteisėtas, nes nėra panaikintas 2017-03-14 tikrinimo aktas
Nr. 03KAM-35346 ir 2017-03-14 NŽT Varėnos skyriaus sprendimas NR. 3SS-3-(14.3.45.), yra nepagrįstas, nes jie negali būti laikomi teisėtais ir galiojančiais bei sukeliančiais pareiškėjoms teisines pasekmes.
Atsakovė nurodė, kad patikrinus Matininkės parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, buvo nustatyta, jog Matininkės kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos atitinka Žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytus ribų linijų ilgius ir konfigūraciją, todėl tikrinusiam specialistui nekilo abejonių dėl Matininkės nustatytų Žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių tikslumo. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje trūko tik Žemės sklypo bendraturčių suderinimo, vadovaujantis Tikrinimo taisyklių 10 punkto nuostatomis, Žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo atmesta ir grąžinta Matininkei nustatytiems trūkumams pašalinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepimais, papildomasis paaiškinimais nurodė, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, negali būti pagrinde atsižvelgiama į asmenų parodymus ar miško ribines linijas žyminčias ribas. Pirmiausia, žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais nustatomos vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais - sklypų ribų nustatymo abrisais ir žemėtvarkos projektais. J. D. manymu, atsakovė tinkamai įvykdė jai pavestas funkcijas, t. y. Matininkei pateikus naujai suformuotą kadastrinių matavimo bylą, atsakovė savo kompetencijos ir pavestų funkcijų ribose priėmė ginčijamą 2020-07-01 tikrinimo aktą.
Pažymėjo, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami pagal žemės sklypų suformuotus sprendinius, o ne pagal nusistovėjusią žemės sklypais naudojimosi tvarką. Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas savo formuojamoje praktikoje taip pat yra aiškiai nurodęs, kad faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus naujai nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, laikantis nuosavybės imperatyvo viršenybės. Žemės sklypo ginčo riba turi būti nustatyta vadovaujantis žemės sklypų formavimo ir įsigijimo dokumentais, o ne faktiniu naudojimu.
J. D. nurodė, kad jis nekvestionuoja fakto, jog 2001-04-26 matininkės
Z. L. atlikti žemės sklypo matavimai yra reikšmingi ir jais būtina vadovautis atliekant naujus kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypo ribas. Pažymėjo, kad 2001 m. matininkei
Z. L. atliekant ginčo žemės sklypo matavimus galiojo Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo Metodika. Šios Metodikos 69 punkte buvo numatyta kaip tuo metu turėjo būti sumontuoti aptariami žemės sklypo riboženkliai. Tuo tarpu, 2020 m. birželį Matininkei atliekant naujus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, tokių aptartų Metodikoje riboženklių nebuvo rasta. Darytina išvada, kad 2001 m. matininkės Z. L. įtvirtinti riboženkliai nėra išlikę. Pareiškėjų skunde minimi tvoros stulpai ir kitokio tipo riboženkliai, negali būti vertinami kaip žemės sklypo ribas tinkamai žymintys riboženkliai, kuriais buvo paženklintas ginčo žemės sklypas.
Taip pat nurodė, kad patikslintas skundas dėl 2020-07-01 kadastro duomenų tikrinimo akto Nr. KAM-27781-(10.9 E) panaikinimo teismui buvo pateiktas tik 2021-05-12. Taigi, skundas teismui pateiktas praleidus skundui nustatytus padavimo terminus. Be to, pareiškėjų skundžiamas atsakovės tikrinimo aktas (kuris laikytinas tarpiniu viešojo administravimo subjekto priimtu dokumentu) joms nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Tretieji suinteresuoti asmenys M. D. ir El. D. rašytiniais paaiškinimais prašė, kad būtų paliktos tos pačios Žemės sklypo ribos, pagal kurias nuosavybės teise Žemės sklypas buvo naudojamas, prižiūrimas ir kad nebūtų ribos keičiamos, kai yra išlikę aiškūs riboženkliai, aiškios ribinės linijos.
Pareiškėjų skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjoms M. U. Ir S. D. bei suinteresuotiems asmenims E. D. ir J. D. dalinės nuosavybės teise priklauso 3,15 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)7), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Žemės sklypas). Žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
2015 metais suinteresuoto asmens J. D. užsakymu R. S. IĮ matininkė R. J. (toliau – ir Matininkė) atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriuje patikrinus Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, buvo surašytas 2016-04-20 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 03KAM-35346 (toliau – ir 2016-04-20 tikrinimo aktas), kuriuo Žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo derinama. NŽT Varėnos skyriui tikrinant Žemės sklypo kadastro duomenų bylą nekilo abejonių dėl Matininkės nustatytų Žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių tikslumo, todėl 2016-04-20 tikrinimo akte buvo nurodytas vienintelis kadastro duomenų bylos trūkumas - tai, kad žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte ir žemės sklypo plane nėra visų žemės sklypų savininkų parašų. Tuo pagrindu Žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo derinama. 2017-01-18 gavus Žemės sklypo bendraturčių M. U. Ir S. D. prašymą, buvo atliktas Žemės sklypo ir besiribojančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų patikrinimas vietovėje. Siekiant įvertinti, ar Matininkė kadastriniais matavimais teisingai nustatė Žemės sklypo ribas, taip pat buvo patikrintos kitų gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ) ribos pagal vietovėje rastus (išlikusius) riboženklius ir miško ribines linijas. 2017-02-02 atlikus patikrinimą vietovėje buvo padaryta išvada, kad Žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius šio ir gretimų žemės sklypų riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas, o patikslinta Žemės sklypo kadastro duomenų byla turi būti pateikta NŽT Varėnos skyriui patikrai atlikti. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2017-03-14 sprendimu Nr. 3SS-3-(14.3.45.) „Dėl 2016-04-20 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 03KAM-35346“ (toliau – ir 2017-03-14 Sprendimas), įvertinus minėto 2017-02-02 patikrinimo vietovėje metu nustatytus Žemės sklypo ribų neatitikimus, buvo padaryta išvada, kad Tikrinimo akto 3.1 punktas užpildytas neteisingai, o Žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius šio ir gretimų žemės sklypų riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas, vadovaujantis Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į 2017-03-14 Sprendimu nustatytus pažeidimus, 2016-04-20 tikrinimo aktas buvo pakeistas surašant 2017-03-14 tikrinimo aktą Nr. 03KAM-35346 (toliau – ir 2017-03-14 tikrinimo aktas), kuriuo Žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo derinama, kadangi buvo nustatytas dar vienas kadastro duomenų bylos trūkumas – kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos neatitinka anksčiau preliminariais matavimais nustatytų žemės sklypo ribų vietovėje. Nesutikdamas su 2017-03-14 tikrinimo aktu, J. D. pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjui, kuris, išnagrinėjęs skundą, priėmė 2017-07-18 sprendimą Nr. 3SS-7-(14.3.45.) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2017-03-14 tikrinimo akto Nr. 03KAM-35346“ (toliau – ir 2017-07-18 Sprendimas), kuriuo skundas buvo pripažintas nepagrįstu.
J. D. 2017-03-14 tikrinimo aktą bei 2017-03-14 ir 2017-07-18 sprendimus apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administracinis teismas 2017-12-20 sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI-1518-644/2017, J. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs.
J. D. iniciatyva R. S. IĮ atliko naujus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, suformavo kadastro duomenų bylą, kuri tikrinimui 2020 m. birželio 16 d. buvo pateikta atsakovei. Atsakovė 2020 m. liepos 1 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-27781-(10.9 E) (toliau – ir 2020-07-01 tikrinimo aktas) atsisakė bylą suderinti pažymėdama, kad teisinis ir faktinis pagrindas nederinti nurodytos kadastro duomenų bylos – žemės sklypo plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra visų bendraturčių parašų. Pareiškėjos, nesutikdamos su 2020-07-01 tikrinimo aktu, jį apskundė, prašydamos tikrinimo aktą panaikinti. Atsakovė 2020 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 3SS-9-(14.3.45) (toliau – ir 2020-10-07 sprendimas) atmetė pareiškėjų skundą.
Byloje kilęs ginčas dėl 2020-07-01 tikrinimo akto bei 2020-10-07 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjų pagrindinis nesutikimo su skundžiamais sprendimais motyvas yra tai, kad atsakovė nepagrįstai nustatė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos vienintelį trūkumą – bendrasavininkai nėra pasirašę nurodyto žemės sklypo plane bei žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte. Pareiškėjų teigimu, Žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius šio ir gretimų žemės sklypų riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas, kaip ir buvo nurodyta atsakovės priimtuose 2017-03-14 tikrinimo akte bei 2017-03-14 ir 2017-07-18 sprendimuose.
Iš aptartų aplinkybių matyti, kad ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kurie susiklosto atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypui, po to, kai nuosavybės teisės asmeniui buvo suteiktos bei žemės sklypas buvo suformuotas, atlikus preliminarius matavimus, pagal Žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas)
8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai (Įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).
Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Kadastro nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės).
Teisėjų kolegija pažymi, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, negali būti atsižvelgiama vien tik į asmenų parodymus ar miško ribines linijas žyminčias ribas. Pirmiausia, žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais nustatomos vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Tai įtvirtinta Taisyklių 6 punkte, kuriame nurodyta, kad: „Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus“. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ir Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – Kadastras) žemėlapio ištrauka iš centrinio duomenų banko (Taisyklių 6.2. p.), žemės reformos žemėtvarkos projektų fragmentų kopijos (Taisyklių 6.3. p.), žemės sklypų abrisų kopijos (Taisyklių 6.5 p.), gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos (Taisyklių 6.9 p.) ir kt.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, kai yra kilę nesutarimai dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų tarp bendraturčių, vadovaujantis Taisyklių 6 punkto nuostatomis, atsakovė pagrįstai nurodė, kad tikslinga sklypo ribas nustatyti pagal žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gretimų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytus sprendinius (ribų linijų ilgius). Į ką turėtų būti atsižvelgta nustatant žemės sklypo (kadastro
Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, aiškiai aptarta Nacionalinės žemės tarnybos 2018-08-08 rašte Nr. 1SS-1619-(10.5.) ir 2020-03-04 rašte Nr. 1 SS-477-(l0.5.), t. y. ne pagal faktiškai naudojamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, bet pagal sklypų suformavimo dokumentų sprendinius.
Atsižvelgiant į atsakovės 2018-08-08 rašte Nr. 1SS-1619-(10.5.) išdėstytą poziciją, Matininkė 2020-01-03 paženklino sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir, atlikusi šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė žemės sklypo planą.
Byloje nustatyta, kad preliminariais matavimais žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas buvo 3,15 ha, tuo tarpu atlikus kadastrinius matavimus nustatytas didesnis žemės sklypo plotas - 3,2439 ha. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Kadastro nuostatų 21 punktu, Matininkė Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriui pateikė 2020-01-15 prašymą dėl išvados pateikimo po žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų.
Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius, gavęs Matininkės prašymą, išnagrinėjo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir besiribojančių sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentus, taip pat rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos 2020-03-04 raštu Nr. lSS-477-(10.5.), ir nustatė žemės sklypo ploto skirtumo priežastis bei surašė išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų. 2020-03-30 rašte Nr. 3SD-1648-(14.3.137 E.) nurodyta: „Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiai, atlikus kadastrinius matavimus, nežymiai pakito (0,01 m), darytina išvada, kad šio žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais nustatytos pagal Abrise Nr. 87 ir Plane Nr. 87 nurodytus sprendinius (ribų linijų ilgius), o atstumų nuo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės vakarinio ir šiaurės rytinio ribų posūkio taškų iki kelio Nr. 5004 juostos žemės sklypo ribų, apskaičiuotų pagal žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose (Abrisuose ir Planuose) nurodytus sprendinius (vakarinių ir rytinių ribų linijų ilgius) neatitikimas (0,60 m) juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, vertintinas kaip preliminarių matavimų metu (žemės sklypų pirminio ženklinimo metu), dėl naudotų matavimo priemonių tikslumo atsiradęs neatitikimas“. Tuo pačiu raštu atsakovė nurodė, kad Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami, pagal parengtą žemės sklypo planą (naujas planas Nr. 87).
Matininkė, gavusi atsakovės išvadą, netikslino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų vietovėje ir 2020-06-16 pateikė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą NŽT Varėnos skyriui tikrinimui. Skundžiamais sprendimais atsakovė, patikrinusi Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatė, kad Žemės sklypo ribos matavimais buvo nustatytos atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos 2018-08-08 rašte Nr. 1 SS-1619-(10.5.) ir 2020-03-04 rašte Nr. 1 SS-477-(l0.5.) nurodytus išaiškinimus dėl ribų nustatymo už pagrindą imant kelią Valkininkai - Matuizos - Varėna (kelio Nr. 5004), kuriam yra atlikti kadastriniai matavimai. Kaip jau buvo minėta, kadastro duomenų byla nebuvo suderinta dėl vienintelio trūkumo - plane ir paženklinimo-parodymo akte nėra visų bendraturčių parašų.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovės atliktais skaičiavimais, kuriais buvo konstatuota, kad Matininkė Žemės sklypo ribas nustatė pagal žemės sklypo (kadastro
Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gretimų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytus sprendinius (ribų linijų ilgius), už pagrindą imant kelią (duomenys neskelbtini) (kelio Nr. 5004), kuriam yra atlikti kadastriniai matavimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos net neginčijo šių skaičiavimų tikslumo, o nesutikdamos su skundžiamais sprendimais, teigė, jog Žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius šio ir gretimų žemės sklypų riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas.
Teisėjų kolegija atmeta šiuos pareiškėjų teiginius kaip nepagrįstus.
Nagrinėjamu atveju taip pat aktualios yra Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies ir ją įgyvendinančių kitų teisės aktų nuostatos.
Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.
Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias nuostatas yra konstatuota, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) taisyklė, leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-222/2014 ir kt.).
Šis teisinis reglamentavimas apsprendžia ir įrodinėtinų aplinkybių pobūdį bei apimtį. Asmuo teigiantis, kad buvo pažeistos jo teisės, atlikus gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi įrodyti, kad po tokių veiksmų atlikimo buvo pakeistos jo žemės sklypo ribos ir konfigūracija bei, kad toks pakeitimas neatitiko Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų taisyklių reikalavimų.
Minėtos aplinkybės yra įrodinėjamos žemės sklypų planais, teritorijų planavimo dokumentais (žemės reformos žemėtvarkos projektais ir kt.) ir nekilnojamojo turto registro dokumentais, kurie yra tiesioginiai ir leistini įrodymai, šioms aplinkybėms pagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad šie tiesioginiai ir leistini įrodymai, daugumoje atvejų yra susiję su specialių žinių, žemėtvarkos ir kartografijos srityje panaudojimu. Todėl minėtos aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir panaudojant žemėtvarkos bei kartografijos sričių specialistų žinias, pastariesiems teikiant savo išvadas dėl tiesioginių ir leistinų įrodymų pobūdžio, juose esančių klaidų, neatitikimų, prieštaravimų, sugretinant bei palyginant atitinkamus planus pagal jų mastelių skirtumus ir kitus kriterijus ir t. t. (LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2262-438/2020).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos savo teiginiams pagrįsti, kad atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pakeistos joms dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų ribos bei konfigūracija, tokio pobūdžio įrodymų neteikia. Kaip buvo minėta, vienintelis argumentas - žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ne pagal išlikusius riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas.
Ir priešingai, į bylą pateikti dokumentai – Kadastro žemėlapio ištraukos, sklypo ribų nustatymo abrisas, grąžinamos natūra žemės valdos sklypų planas, patvirtina teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad Matininkės kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos atitinka Žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytus ribų linijų ilgius ir konfigūraciją, o tuo pačiu ir Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Pareiškėjos teigia, kad ginčo žemės sklypo ribos AB „Vilniaus hidroprojektas" matininkės Z. L. buvo paženklintos riboženkliais 2001-04-26 ir vadovaujantis minėtais riboženkliais būtina užtikrinti, jog anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad 2001-04-26 matininkės Z. L. atlikti žemės sklypo matavimai ir riboženkliais pažymėtos sklypo ribos yra reikšmingi ir jais turėtų būti vadovaujamasi atliekant naujus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribas. Tačiau norint vadovautis matininkės Z. L. įkastais (įkaltais) riboženkliais reikia, kad jie būtų išlikę.
Pažymėtina, kad 2001 m. matininkei Z. L. atliekant ginčo žemės sklypo matavimus galiojo Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo Metodika. Šios Metodikos 69 punkte buvo numatyta kokiais riboženkliais ženklinami žemės sklypai, o būtent:
laikinais riboženkliais – mediniais 1,10–1,20 m ilgio ir 12–20 cm skersmens stulpeliais, kurių viršus nusmailintas, o stulpelio apatinėje dalyje tvirtinamas skersinukas, arba metaliniais ne trumpesniais kaip 1 m ilgio vamzdžiais ar strypais (Metodikos 69.1. p.);
kitais pastoviais riboženkliais – gelžbetoniniais stulpeliais, ne trumpesniais kaip 1 m ilgio ir turinčiais stulpelio viršutinėje dalyje žymą tiksliam riboženklio koordinavimui, arba plastmasiniais (patvirtinto standarto) riboženkliais. Riboženkliai įkasami (įkalami) į 60–70 cm gylį, supilant 30 cm aukščio ir 1,5 m diametro (prie pagrindo) žemės kauburį. Prie kauburio sukasamas griovelis (Metodikos 69.2. p.).
Byloje nepateikta jokių duomenų, kad 2020 metais Matininkei atliekant naujus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, tokie riboženkliai, kurie nurodyti Metodikoje, buvo išlikę. Faktą, kad 2020 metais nebuvo išlikusių riboženklių, kuriais 2001 metais buvo pažymėtos sklypo ribos, patvirtina ir byloje esantis matininkės R. J. 2017-02-24 žemės sklypų patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, jog visuose žemės sklypuose yra atsiradę nauji plastikiniai kuolai, mediniai riboženkliai, kuriais ji žemės sklypų ribų nežymėjo ir ji negali nurodyti, kas ir kodėl pakeitė žemės sklypų riboženklius. Šie matininkės paaiškinimai iš esmės patvirtina trečiojo suinteresuoto asmens J. D. parodymus apie tai, kad 2001 metais sudėti riboženkliai sunyko arba savavališkai buvo sunaikinti ir/arba perkelti suinteresuotų asmenų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad Matininkei, 2020 metais atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo išlikę žemės sklypo nuosavybės teisės atkūrimo metu įtvirtintų riboženklių, todėl pagrįstai ir teisėtai Žemės sklypo ribos buvo nustatytos vadovaujantis žemės sklypo planais, lauko matavimų abrisais ir teritorijų planavimo dokumentais (žemės reformos Matuizų kadastro vietovės žemėtvarkos projektu).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos net neginčija, jog Matininkės atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai neatitinka žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gretimų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių, o teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti Matininkės nustatytų Žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių tikslumu ir teisingumu.
Pareiškėjų teiginiai, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes NŽT Varėnos skyriaus 2017-03-14 tikrinimo aktas bei 2017-03-14 ir 2017-07-18 sprendimai (šiais sprendimais buvo padarytos išvados, kad Žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais turi būti nustatomos iš naujo pagal vietovėje išlikusius šio ir gretimų žemės sklypų riboženklius bei ribas žyminčias miško ribines linijas) iki šiol nenuginčyti, todėl galiojantys ir jais reikia vadovautis, yra nepagrįsti, dėl ko atmetami.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017-12-20 sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI-1518-644/2017 pasisakė: „nustačius, kad kadastrinius matavimus atliko asmuo neturintis teisės juos atlikti, t. y. iš esmės pripažinus atliktus kadastrinius matavimus niekiniais, nėra galimybės nei pagrindo tikrinti ir vertinti atsakovo nustatytus Žemės sklypo kadastrinių matavimų pažeidimus“. Vadinasi minėtu teismo sprendimu iš esmės pripažinus niekiniais kadastrinius matavimus, NŽT Varėnos skyriaus 2017-03-14 tikrinimo aktas bei 2017-03-14 ir 2017-07-18 sprendimai, negali būti laikomi teisėtais ir galiojančiais bei sukeliančiais pareiškėjoms teisines pasekmes.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas vertina, kad atsakovė 2020 m. liepos 1 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-27781-(10.9 E), atsisakydama suderinti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą dėl to, jog žemės sklypo plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra visų bendraturčių parašų bei 2020 m. spalio 7 d. sprendimu
Nr. 3SS-9-(14.3.45) palikusi galioti šį tikrinimo aktą, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, todėl tenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti skundžiamus sprendimus teismas neturi jokio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjos ir trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas atmestas, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjoms nepriteistinos.
Kadangi teismo sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens J. D. naudai, todėl jis turi teisę reikalauti priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos).
Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti 1576,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (2021-02-09, 2021-05-11, 2021-06-17 prašymai). Prašymuose nurodomos išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą, prašymų dėl prisijungimo prie bylos ir bylos nagrinėjimo būdo parengimą, susipažinimą su bylos dokumentais, dokumentų analizę, teisines konsultacijas, atstovavimą teismo posėdyje. Bylinėjimosi išlaidos grindžiamos sąskaitomis faktūromis su specifikacijomis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais.
Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovo rašytiniai paaiškinimai į bylą buvo pateikti 2021-02-08 ir 2021-05-11. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1454,8 Eur, 2020 m. IV ketv. - 1524,2 Eur. Atitinkamai už rašytinių paaiškinimų parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 1191,60 Eur ((1454,8 x 0,4) + (1524,2 x 0,4)).
Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą nustatytas koeficientas – 0,1. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovo prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės teisme buvo gautas 2021-01-29, prašymas dėl nuotolinio teismo posėdžio organizavimo - 2021-02-08. Atitinkamai už minėtų prašymų parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma - 290,96 Eur (1454,8 x 0,1 x 2) suma.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas ir pan., laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-733-146/2015, 2015-10-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2018-08-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-415/2018).
Nagrinėjamu atveju advokato prašymuose nurodomos išlaidos už dokumentų analizę ir teisines konsultacijas vertintinos kaip sudėtinė Rekomendacijų 8.19 punkte numatytų paslaugų dalis. Prašymuose aiškiai nenurodoma, kiek konkrečiai truko minėtų paslaugų teikimas, dėl to šiuo aspektu trečiasis suinteresuotas asmuo nevykdė ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos tinkamai pagrįsti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaudamasis protingumo kriterijumi teismas sprendžia, kad bylos dokumentų analizė ir teisinės konsultacijos truko iš viso 2 val. Atitinkamai už minėtas paslaugas maksimali priteistina suma – 304,84 Eur (1524,2 x 0,1 x 2).
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą - 0,1. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas atstovavo 2021-06-17 teismo posėdyje, kuris truko 41 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 val. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1524,2 Eur. Atitinkamai už atstovavimą teisme maksimali rekomenduojama priteisti suma – 152,42 Eur (1524,2 x 0,1).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui nagrinėjamu atveju galėtų būti priteista maksimali 1939,82 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti 1576,34 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos. Atitinkamai trečiojo suinteresuoto asmens prašymas tenkintinas, priteisiant J. D. iš pareiškėjų 1576,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 788,17 Eur lygiomis dalimis iš kiekvienos pareiškėjos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais 88 straipsnio 1 punktu, 40-41 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjų S. D. ir M. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens J. D. naudai iš pareiškėjos S. D. 788,17 Eur (septyni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai, 17 ct) ir iš pareiškėjos M. U. 788,17 Eur (septyni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai, 17 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Audrius Grauželis
Jolanta Medvedevienė
Asta Urbonienė