(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

dalyvaujant ieškovui E. M. ir jo atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,

atsakovei S. Š. ir jos atstovei advokatei Vilmai Gečaitei-Olišauskienei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Onlineta“ atstovui advokato padėjėjui P. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei S. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Onlineta“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1.       Ieškovas E. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. Š. (toliau – atsakovė), prašydamas priteisti iš atsakovės 8 800,00 Eur skolą, 1 005,45 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovas E. M. ieškinyje nurodo, kad 2021 m. kovo 12 d. su atsakove sudarė komercinių patalpų nuomos sutartį (toliau – ir sutartis 1), kurios pagrindu laikinai už sutartą nuomos mokestį išnuomojo atsakovei komercinę patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pagal šią sutartį patalpos atsakovei buvo išnuomotos laikotarpiui nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 30 d. Atsakovė įsipareigojo vykdyti visus įsipareigojimus sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Ieškovo teigimu, patalpas jis atsakovei perdavė 2021 m. balandžio 1 d. Už naudojimąsi komercinėmis patalpomis atsakovė įsipareigojo mokėti sutartą 550,00 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį. Nuomos mokestis turėjo būti mokamas avansu už kiekvieną ateinantį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos pavedimu į nuomotojo sąskaitą. Pagal sutartį atsakovė už nuomos laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 30 d. iš viso turėjo sumokėti 13 200,00 Eur (24 mėn. x 550,00 Eur). Ieškovas teigia, kad atsakovė iš 13 200,00 Eur mokėtinos sumos yra sumokėjusi tik 4 400,00 Eur nuomos mokesčio. Anot ieškovo, atsakovė nesumokėjo nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio iki 2023 m. kovo 30 d. (16 mėnesių) ir liko skolinga 8800 Eur, kuriuos prašoma priteisti teismine tvarka. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.487 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

3.       Atsakovė S. Š. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jai iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygimą. Atsakovė taip pat prašo skirti ieškovui 2 000,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos (1 000,00 Eur) priteisiant jai.

4.       Atsakovė S. Š. atsiliepime į ieškinį nurodo,

5.       Ieškovas E. M. pateiktame dublike nesutinka su atsakovės argumentais, kad vykdant sutartį dalį mokėjimų atliko pati atsakovė, o likusią dalį mokėjimų už atsakovę atliko UAB „Onlineta“. Anot ieškovo, atsakovė nutyli, kad pagal 2021 m. gegužės 1 d. komercinių patalpų nuomos sutartį ir 2023 m. kovo 23 d. komercinių patalpų nuomos sutartį tas pačias patalpas, už sutartą nuomos 550 Eur mokestį laikotarpiais nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. kovo 30 d., bei nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. iš jo (nuomotojas) nuomojosi UAB „Onlineta“ (nuomininkė). Sutartis (nuomos santykiai) su UAB „Onlineta“ nutraukta nuo 2024 m. vasario 2 d. Ieškovas teigia, kad vykdydama minėtas nuomos sutartis UAB „Onlineta“ per visą nuomos laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. privalėjo sumokėti 18 150,00 Eur nuomos mokesčio. UAB „Onlineta“ sumokėjo tik 11 000,00 Eur nuomos mokesčio ir liko skolinga 7 150,00 Eur. Anot ieškovo, priešingai nei teigia atsakovė, aplinkybė, jog jis nenutraukė nuomos sutarties su atsakove ir nuomos laikotarpiu neturėjo pretenzijų dėl nuomos mokesčio mokėjimo nepatvirtina, kad jis gaudavo nuomos mokestį. Teise nutraukti nuomos sutartį nebuvo pasinaudota, nes atsakovė dėl vėlavimo mokėti nuomos mokestį teisinosi savo onkologine liga bei žadėjo įsiskolinimą padengti. Priešingai nei tvirtina atsakovė, pasak ieškovo, jis turi sutartimi pagrįstą teisę reikalauti iš atsakovės susidariusį 8 800,00 Eur įsiskolinimą bei priskaičiuotas 1 005,45 Eur palūkanas. Papildomai pažymi, kad jis, be kita ko, turi nuomos sutartimis pagrįstą teisę reikalauti priteisti susidariusią 7 150,00 Eur skolą ir iš UAB „Onlineta“.

6.       Atsakovė S. Š. pateiktame triplike papildomai nurodo, kad realus 2021 m. kovo 12 d. patalpų nuomos sutarties su ja, kaip vartotoju (fiziniu asmeniu), galiojimo terminas buvo iki 2021 m. gegužės 1 d., t. y. iki momento, kada buvo sudaryta ginčo patalpų nuomos sutartis su jos įsteigta ir valdoma bendrove UAB „Onlineta“. Atsakovės nuomone, šioje situacijoje svarbu įvertinti ne tik tarp ieškovo, jos ir UAB „Onlineta“ sudarytų nuomos sutarčių lingvistinę reikšmę, bet ir tikruosius šalių ketinimus bei jų valią. Atsakovės teigimu, ji komercinių patalpų nuomos sutartį 2021 m. kovo 12 d. sudarė kaip vartotojas, kurio valia buvo ateityje ginčo patalpose teikti grožio paslaugas, t. y. vystyti verslą. Vėliau, įsteigus UAB „Onlineta“, 2021 m. gegužės 1 d. patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta su juridiniu asmeniu UAB „Onlineta“, kuris išsinuomotose patalpose ir vykdė savo ūkinę – komercinę veiklą laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 30 d. Atsakovė laikosi pozicijos, jog kaip vienintelė UAB „Onlineta“ akcininkė ir vadovė, sudariusi 2021 m. gegužės 1 d. nuomos sutartį juridinio asmens vardu, ji buvo įsitikinusi, jog jos, kaip fizinio asmens 2021 m. kovo 12 d. sudaryta ginčo nuomos sutartis tapo nebegaliojanti. Patalpų nuomos sutartys, tiek su ja, tiek su bendrove UAB „Onlineta“ buvo sudarytos dėl tų pačių patalpų, kas, anot atsakovės, pavirtina, jog ji nesiekė sudaryti dviejų nuomos sutarčių dėl tų pačių patalpų ir kaip vartotojas, ir kaip juridinio asmuo. Dvigubas nuomos mokesčio mokėjimas už tas pačias patalpas savanoriškai prieštarautų logikai. Iš esmės nuo pat patalpų nuomos sutarties sudarymo momento nuomos mokestį ieškovui mokėjo UAB „Onlineta“, o pavieniai atsakovės mokėjimai ieškovui buvo parama sunkiai besiverčiančiam verslui asmeninėmis lėšomis. Taip pat pažymi, kad ji ir ieškovas nuo pat pradžių susitarė būtent dėl 550,00 Eur dydžio mėnesinio nuomos mokesčio, nepriklausomai nuo to, ar nuomininkas bus fizinis, ar juridinis asmuo. Faktiniai patalpų nuomos santykiai tęsėsi nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 30 d. (24 mėnesius), todėl ieškovas turi teisinį pagrindą reikalauti sumokėti tik 13 200,00 Eur (550,00 Eur x 24 mėn. = 13 200,00 Eur). Tokia suma ir yra sumokėta ieškovui. Pažymi, kad jos ir UAB „Onlineta“ mokėjimai niekada nesidubliavo. Atsakovės nuomone, jei ieškovas būtų laikęs, jog egzistuoja dvi galiojančios patalpų nuomos sutartys, t. y. ir su ja, kaip vartotoju, ir su UAB „Onlineta“, pastarasis jai neatlikus nė vieno mokėjimo laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. liepos 27 d. būtų neabejotinai reiškęs pretenzijas dėl įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo. Atsakovės vertinimu, ieškovas yra verslininkas (užsiimantis patalpų nuoma) ir jam neabejotinai yra žinomos nuomos teisiniams santykiams taikytinos teisės normos ir reikalavimai bei taikomi didesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai. Tuo tarpu ji laikytina vartotoju, todėl jos teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei gynybai turėtų būti teikiamas prioritetas, kaip silpnesniajai sutarties šaliai.

7.       Trečiasis asmuo UAB „Onlineta“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo taip pat prašo skirti ieškovui 2 000,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos (1 000,00 Eur) priteisiant atsakovei.

8.       Trečiasis asmuo UAB „Onlineta“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad atsakovei ir ieškovui 2021 m. kovo 12 d. sudarius patalpų nuomos sutartį, atsakovė ieškovui grynaisiais pinigais sumokėjo 1 100,00 Eur (550,00 Eur depozitas ir 550,00 Eur nuomos mokestis už einamąjį mėnesį) ir ieškovas perdavė patalpas atsakovei. Šios nuomos sutarties sudarymo tikslas buvo pradėti vykdyti trečiojo asmens ūkinę – komercinę veiklą, t. y. nuomojamose patalpose teikti grožio paslaugas, todėl faktiškai pagal ginčo nuomos sutartį patalpos atsakovei buvo išnuomotos laikotarpiui nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. Atsakovė 2021 m. balandžio 12 d. įsteigė bendrovę ir gavo visus reikiamus įgaliojimus, o 2021 m. balandžio 15 d. UAB „Onlineta“ vienintelio akcininko sprendimu buvo paskirta bendrovės vadove. Trečiojo asmens teigimu, 2021 m. gegužės 1 d. pirminė nuomos sutartis iš esmės buvo pakeista ir nuomininko teisės buvo perleistos trečiajam asmeniui, sudarius naują nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. kovo 30 d. Pasak UAB „Onlineta“, pagal vėliau sudarytą 2021 m. gegužės 1 d nuomos sutartį, nuomojamose patalpose bendrovė vykdė veiklą visą 24 mėnesių laikotarpį. Vėliau 2023 m. kovo 23 d. buvo sudaryta dar viena nuomos sutartis tarp bendrovės UAB „Onlineta“ ir ieškovo laikotarpiui nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. balandžio 1 d. Bendrovė savo veiklą ginčo patalpose faktiškai vykdė laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d., nes ieškovas 2024 m. sausio 31 d., neįspėjęs trečiojo asmens prieš 90 dienų terminą, kaip tai numato sutartis, nutraukė nuomos sutartį ir perėmė patalpas bei raktus iš trečiojo asmens. Anot trečiojo asmens, bendrovė ieškovui yra sumokėjusi visą nuomos mokestį, vykdant vienintelę laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 30 d. galiojančią patalpų nuomos sutartį (2021 m. gegužės 1 d.). Pažymi, kad aplinkybės, kad atsakovė ginčo patalpas nuomojasi tikslu pradėti vykdyti trečiojo asmens ūkinę – komercinę veiklą buvo išdėstytos bei žinomos ieškovui. Atsakovė ginčo patalpų nuomos sutartį savo vardu sudarė išskirtinai dėl to, jog ginčo nuomos sutarties sudarymo momentu nebuvo gavusi visų būtinų įgaliojimų. Trečiasis asmuo pabrėžia, kad atsakovė nesiekė sudaryti dviejų nuomos sutarčių dėl tų pačių patalpų ir kaip vartotojas, ir kaip juridinis asmuo. Atsakovė patalpose asmeniškai nevykdė jokios ūkinės – komercinės veiklos pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą. Todėl dvigubas mokėjimas už tas pačias patalpas tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui savanoriškai prieštarautų logikai. Trečiasis asmuo pažymi ir tai, kad nė vienas atsakovės ar bendrovės atliktas mokėjimas ieškovui nebuvo mokamas už tą patį kalendorinį nuomos sutarties mėnesį, kas faktiškai patvirtina, kad egzistavo tik viena patalpų nuomos sutartis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų reiškęs kokias nors pretenzijas atsakovei, trečiajam asmeniui dėl neatliktų mokėjimų pagal ginčo nuomos sutartį ar būtų iniciavęs nuomos sutarties nutraukimą.

9.       Ieškovas E. M. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-163965) nurodo, kad atsakovė neturėtų būti laikoma vartotoja, kadangi patalpas nuomojosi savo verslui vykdyti. Patalpų nuoma buvo tiesiogiai susijusi su atsakovės ketinimu vykdyti verslą, ji teisiškai veikė ne kaip vartotoja, o kaip verslininkė. Anot ieškovo, atsakovė pageidavo patalpas pritaikyti grožio salono veiklai, tačiau jis nebuvo suinteresuotas ir nesutiko, kad patalpos būtų griaunamos, t. y. būtų statomos patalpų vidinės pertvaros ir būtų atliekamas panašaus tipo remontas. Tačiau atsakovei pasiūlius, kad patalpas nuomosis ji ir jos įmonė UAB „Onlineta“, jis davė leidimą remontuoti patalpas. Abi nuomos sutartys (tiek su atsakove, tiek su UAB „Onlineta“) buvo galiojančios ir nepriklausė viena nuo kitos. Atsakovė asmeniškai prisiėmė įsipareigojimus pagal pirmąją sutartį ir nepateikė įrodymų, kad ši sutartis būtų nutraukta. Nuomos mokesčių mokėjimas UAB „Onlineta“ vardu neatleido atsakovės nuo įsipareigojimų, nes nebuvo susitarimo dėl sutarties nutraukimo ar įsipareigojimų perleidimo. Pažymi, kad ieškovas suteikė atsakovei ir UAB „Onlineta“ teisę subnuomoti patalpas tretiesiems asmenims be papildomo sutikimo. Atsakovė ir UAB „Onlineta“ išlaikė abi sutartis, kad maksimaliai išnaudotų subnuomos teises ir gautų veiklos pajamų. Taigi, abiejų sutarčių turėjimas buvo sąmoningas sprendimas, siekiant maksimaliai išnaudoti nuomos ir subnuomos galimybes. Ginčo sutartyje nebuvo numatyta sąlyga, pagal kurią ji būtų automatiškai nutraukta, kai sudaroma kita sutartis su juridiniu asmeniu UAB „Onlineta“. Ieškovas laikosi pozicijos, jog sudarius sutartis su UAB „Onlineta“ pirmoji (ginčo) sutartis liko galioti toliau. Nuomos mokesčio mokėjimas UAB „Onlineta“ vardu, nesant raštiško susitarimo, jog 2021 m. kovo 12 d. sutartis nutraukiama, nesuteikia atsakovei teisės išvengti sutartinių įsipareigojimų. Be to, UAB „Onlineta“, teisiškai įsipareigojusi deklaruoti savo veiklą, nėra nurodžiusi grožio paslaugų teikimo tarp savo veiklos sričių, kas reiškia, kad teisiškai ji negalėjo vykdyti grožio paslaugų veiklos be atitinkamų veiklos rūšių įtraukimo į juridinę registraciją. Pažymi, kad priešingai nei nurodė trečiasis asmuo, nuomos sutartis, sudaryta tarp jo ir UAB „Onlineta“, nutraukta atsakovės (UAB „Onlineta“) iniciatyva.

10.       Atsakovė S. Š. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-185396) nurodo, kad ji, kaip vartotoja, sudarė pirminę patalpų nuomos sutartį bei siekė ateityje trečiojo asmens vardu patalpose teikti grožio paslaugas. Anot atsakovės, trečiojo asmens kartu su atsiliepimu į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad tiek ji, tiek ieškovas laikė, kad faktiškai galiojo tik viena nuomos sutartis, t. y. patalpų nuomos sutartis su UAB „Onlineta“. Atsakovė laikosi pozicijos, jog 2021 m. gegužės 1 d. UAB „Onlineta“ sudarius nuomos sutartį su ieškovu, iš 2021 m. kovo 12 d. nuomos sutarties kylančios prievolės atsakovei baigėsi, kartu su 2021 m. kovo 12 d. nuomos sutarties galiojimu (CK 6.491 straipsnio 1 dalis). Atsakovės nuomone, bendrovės viešuosiuose registruose deklaruotos veiklos pobūdis nedaro jokios tiesioginės įtakos nuomos sutarčių faktiniam galiojimui, tariamos skolos dydžiui ar pagrindui. Ieškovo argumentai dėl atsakovės teisės subnuomuoti patalpas, anot atsakovės, nėra susiję su byla ir joje pareikštu reikalavimu.

11.       Teismo posėdžio metu ieškovas E. M. ir jo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

12.       Ieškovas E. M. 2025 m. vasario 18 d. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2021 m. kovo 12 d. jis su atsakove sudarė patalpų nuomos sutartį. Patalpos buvo vientisos, pritaikytos nuomai. Praėjus vienam mėnesiui atsakovė pareiškė, kad nori patalpas pertvarkyti, suskirstyti į mažus kambariukus, pritaikyti veiklai. Pagal sutartį ji to daryti negalėjo, jis tam prieštaravo. Paskui atsakovė informavo jį, kad įsigijo įmonę, su kuria gali sudaryti dar vieną nuomos sutartį. 2021 m. gegužės 1 d. buvo pasirašyta sutartis su įmone ir pradėtas patalpų pertvarkymas. Antra sutartis buvo sudaryta tikslu patalpose vykdyti atitinkamą veiklą. Antros nuomos sutarties vykdymo metu atsakovė pertvarkė patalpas į du kambariukus (po 12-14 kv. m.), pastatė sienas, sugadino grindis. Po dviejų metų buvo sudaryta dar viena sutartis su bendrove metams. Abi sutartys buvo sudarytos dėl tų pačių ir tokio paties ploto patalpų, buvo mokamas dvigubas nuomos mokestis, nes toks buvo susitarimas. Į 1100 Eur nuomos kainą buvo įtraukti ir patalpų atstatymo kaštai. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kas faktiškai naudojosi patalpomis – atsakovė, kaip fizinis asmuo, ar įmonė, kaip juridinis asmuo. Atskiro patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašyta nebuvo. Sąskaitos už komunalinius mokesčius buvo siunčiamos atsakovei, o ne įmonei, jis nesigilindavo kas apmokėdavo sąskaitas. Anot jo, kai gaudavo mokėjimą iš atsakovės, kaip fizinio asmens, tai užskaitydavo jį kaip atsakovės mokėjimą, o kai gaudavo mokėjimą iš įmonės – užskaitydavo kaip įmonės mokėjimą. Bendrovė jam taip pat liko skolinga, bet pretenzijų jai nėra pareiškęs. Taip pat paaiškino, kad turi dar vienas patalpas Kaune, kurias nuomoja. Šiuo metu ginčo patalpos išnuomotos už 700 Eur plius komunaliniai mokesčiai. 

13.       Teismo posėdžio metu atsakovė S. Š. ir jos atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti ir skirti ieškovui 2 000,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

14.        Teismo 2025 m. vasario 18 d. posėdžio metu atsakovė S. Š. papildomai paaiškino, kad prieš sudarant pirminę sutartį ieškovui jau buvo žinoma, jog planuojama atsidaryti įmonę ir vykdyti veiklą įmonės vardu. Sudarant pirminę sutartį patalpos buvo labai blogos būklės – apleistas tualetas, apgadintos sienos ir grindys, išvežti visi baldai. Sutarties sudarymo metu susitarė, kad ieškovas patalpose įrengs dušą, kuris buvo būtinas planuojamai veiklai. Patalpas ji sutvarkė už savo lėšas. Visus patalpų pritaikymus veiklai ji atliko su ieškovo žinia ir leidimu. Sudariusi sutartį su įmone, ji suprato, jog perleido visas teises ir pareiga įmonei. Kartais ji mokėdavo nuomos mokestį iš savo asmeninės sąskaitos ir apie tai ieškovui buvo žinoma, jis jokių pretenzijų nereiškė. Ji jokios individualios veiklos nevykdė, tik buvo įdarbinta įmonėje, jokios subnuomos nevykdė. Sudarius pirminę sutartį, ji grynais pinigais sumokėjo ieškovui 550 Eur už einamąjį mėnesį ir 550 Eur depozitą. Sudarant antrąjį sutartį depozito nemokėjo. Pasibaigus sutartiniams santykiams depozitas grąžintas nebuvo. Atsiskaitymai už komunalinius mokesčius buvo atliekami jos, kaip fizinio asmens.

15.        Teismo 2025 m. vasario 18 d. posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Onlineta“ atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Atstovas papildomai paaiškino, kad sudarius antrąją sutartį įmonė perėmė atsakovės įsipareigojimus pagal pirmąją sutartį. Bendrovė yra atsiskaičiusi su ieškovu pagal 2021 m. gegužės 1 d. sutartį.

Ieškinys netenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

16.       Remiantis byloje esančiais duomenimis, šalių, trečiojo asmens ir jų atstovų paaiškinimais byloje nustatyta:

16.1.       Ieškovas E. M. (nuomotojas) ir atsakovė S. Š. (nuomininkas) 2021 m. kovo 12 d. sudarė Komercinių patalpų nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas įsipareigojo laikinai už sutartą mokestį išnuomoti nuomininkui 63 kv. m. ploto patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudoti pagal komercinių patalpų paskirtį, o nuomininkas įsipareigojo vykdyti visus įsipareigojimus sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Remiantis sutartyje numatytais duomenimis, patalpų perdavimas įvyko sutarties pasirašymo metu, atskiras patalpų perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas nebuvo (sutarties 3.1. punktas). Nuomos terminas prasidėjo nuo 2021 m. balandžio 1 d. ir turėjo pasibaigti 2023 m. kovo 30 d. (sutarties 4.1. punktas). Remiantis sutarties 5.1. ir 5.2. punktais, patalpos turėjo būti naudojamos komercinei veiklai vykdyti; nuomininkas turėjo teisę pasirinkti patalpose vykdomą veiklos rūšį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais bei techniniais standartais. Už naudojimąsi komercinėmis patalpomis nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui sutartą 550 Eur dydžio nuomos mokestį (sutarties 6.1. punktas). Sutarties 8 dalyje numatytos nuomininko teisės ir pareigos, tarp kurių ir teisė subnuomoti patalpas be atskiro išankstinio nuomotojo raštiško sutikimo, teisė savo lėšomis kosmetiškai koreguoti sienas ir lubas, derinant šiuos darbus su nuomotoju. Sutarties 11.3. punkte šalys numatė, kad ankstyvas sutarties nutraukimas be sankcijų galimas tik abipusių susitarimu ir tik tada, jei šalys neturi viena kitai pretenzijų.

16.2.       Ieškovas E. M. ir atsakovė S. Š., atstovaudama trečiąjį asmenį UAB „Onlineta“, 2021 m. gegužės 1 d. sudarė dar vieną Komercinių patalpų nuomos sutartį dėl tų pačių 63 kv. m. ploto komercinės paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos už tokio paties 550 Eur dydžio nuomos mokestį. Šios sutarties nuomos terminas nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. kovo 30 d. (sutarties 4.1. punktas). Patalpų perdavimas pagal šią sutartį įvyko sutarties pasirašymo metu (sutarties 3.1. punktas), atskiras patalpų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, kaip ir pirminės sutarties atveju. Šios nuomos sutarties sąlygos visiškai identiškos pirminės sutarties sąlygoms, jokių naujų susitarimų ir/ar sąlygų ir/ar nuomotojo teisių ir pareigų, šioje sutartyje nebuvo numatyta.

16.3.       Ieškovas E. M. ir atsakovė S. Š., atstovaudama trečiąjį asmenį UAB „Onlineta“, 2023 m. kovo 23 d. sudarė dar vieną Komercinių patalpų nuomos sutartį dėl tų pačių 63 kv. m. ploto komercinės paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos už tokio paties 550 Eur dydžio nuomos mokestį. Šios sutarties nuomos terminas nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. kovo 3 d. (sutarties 4.1. punktas). Patalpų perdavimas pagal šią sutartį taip pat įvyko sutarties pasirašymo metu (sutarties 3.1. punktas), atskiras patalpų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, kaip ir prieš tai sudarytų sutarčių atveju. Šios nuomos sutarties sąlygos visiškai identiškos pirminės ir 2021 m. gegužės 1 d. sutarties sąlygoms, jokių naujų susitarimų ir/ar sąlygų ir/ar nuomotojo teisių ir pareigų, šioje sutartyje nebuvo numatyta.

16.4.       Ieškovas laikosi pozicijos, kad tiek 2021 m. kovo 12 d. patalpų nuomos sutartis, sudaryta su atsakove kaip fiziniu asmeniu, tiek 2021 m. gegužės 1 d. patalpų nuomos sutartis, sudaryta su atsakovės valdoma įmone (juridiniu asmeniu) ir pratęsta 2023 m. kovo 23 d. sutartimi, galiojo ir nepriklausė viena nuo kitos, todėl įsipareigojimai turėjo būti vykdomos pagal abi sutartis. Ieškovo duomenimis, pagal pirmąją patalpų nuomos sutartį atsakovė liko jam skolinga 8 800 Eur nuomos mokesčio už 16 mėnesių laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio mėnesio iki 2023 m. kovo 30 d.

16.5.       Atsakovė laikosi pozicijos, kad šalys siekė sudaryti vieną sutartį, todėl 2021 m. gegužės 1 d. sudarius patalpų nuomos sutartį su naujai įsteigta UAB „Onlineta“ pirminė sutartis, sudaryta su ja kaip fiziniu asmeniu, tapo nebegaliojančia. Anot atsakovės, ieškovas visus mokėjimus už nuomojamas patalpas yra gavęs, todėl nesąžiningai siekia praturtėti jos sąskaita.

17.       Pažymėtina, negyvenamųjų patalpų komerciniams nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus teisės normos. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.483 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuomotojo pareiga perduoti sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomos mokestis yra viena iš nuomos sutarties sąlygų. Įstatymas leidžia šalims susitarti, kad nuomos mokestis būtų nustatytas įvairiais būdais, vienas iš kurių yra nuomos mokesčio mokėjimas konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai (CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

18.       Sprendžiant klausimą nuo kada patalpų nuomos sutartis turi būti laikoma sudaryta ir nuo kada sutarties šalims atsiranda teisės ir pareigos, svarbu patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo įtaka nuomininko ir nuomotojo teisių ir pareigų atsiradimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent nuo faktinio patalpų perdavimo arba po to kai pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas laikoma, kad daiktas perduotas nuomininkui, nuomotojas įvykdė savo pareigą – perdavė daiktą.

19.       Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai aiškina sprendimo 16 punkte aprašytas patalpų nuomos sutartis ir iš jų kylančius įsipareigojimus, todėl esant šalių ginčui sutartys turi būti aiškinamos nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

20.       Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju tiek 2021 m. kovo 12 d. patalpų nuomos sutarties (sudarytos su fiziniu asmeniu), tiek 2021 m. gegužės 1 d. ir 2023 m. kovo 23 d. patalpų nuomos sutarčių (sudarytų su juridiniu asmeniu) sąlygos identiškos, jokių naujų susitarimų ir/ar sąlygų ir/ar nuomotojo teisių ir pareigų 2021 m. gegužės 1 d. ir 2023 m. kovo 23 d. sutartyse nebuvo numatyta. Skiriasi šios trys sutartys tik jų sudarymo data, įsigaliojimo momentu ir galiojimo laikotarpiu. Visose šiose sutartyse patalpų perdavimas buvo siejamas su atitinkamos sutarties sudarymo momentu. Ir nors CK normose nėra įtvirtinta imperatyvaus reikalavimo nuomojamą daiktą, taip pat ir negyvenamąsias patalpas, perduoti nuomininkui pagal perdavimo–priėmimo aktą, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu pasisakyti dėl faktinio patalpų perdavimo, nes, anot ieškovo, sudarius antrąją sutartį su juridiniu asmeniu, jam patalpos buvo perduotos tolimesnei komercinei veiklai vykdyti.

21.       Susidariusioje situacijoje, teismo vertinimu, svarbu pažymėti, kad laikantis ieškovo pozicijos, kad galiojo abi sutartys, antros sutarties (su juridiniu asmeniu) sudarymo metu patalpos faktiškai turėjo būti perduotos nuomininkui (juridiniam asmeniui). O tam, kad patalpos būtų perduotos juridiniam asmeniui, pirmoji sutartis turėjo pasibaigti ir nuomojamos patalpos turėjo būti grąžintos nuomotojui (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Faktiškai tos pačios patalpos, to paties ploto ir tos pačios paskirties negalėjo būti perduotos tiek atsakovei, tiek jos valdomai įmonei, nes nebūtų užtikrintas visų patalpų naudojimasis pagal paskirtį, nebent šalys taip būtų susitarusios, tačiau atsakovė neigia tokio susitarimo sudarymą.

22.       Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovas, sudarius pirmąją sutartį jis nesutiko, kad atsakovė remontuotų patalpas ir pritaikytų jas savo planuojamai vykdyti komercinei veiklai, todėl tolimesnei veiklai vykdyti ir buvo sudaryta antroji sutartis su įmone. Pažymėtina, kad tokia ieškovo pozicija stokoja nuoseklumo ir prieštarauja sutartyse numatytoms sąlygoms. Kaip matyti iš sutarčių, pats sutartyse apibrėžtas objektas (patalpų naudojimas pagal komercinių patalpų paskirtį) ir pačių patalpų paskirtis suponuoja išvadą, kad ieškovas jau pirmos sutarties sudarymo metu žinojo, kad atsakovė nuomojamose patalpose planuoja ir vykdys komercinę veiklą. Sutarčių 8.7. punkte nuomininkui buvo numatyta teisė savo lėšomis kosmetiškai koreguoti sienas ir lubas, eigoje derinant šiuos darbus su nuomotoju. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino atsakovė ir neginčijo ieškovas, nuomos pradžioje patalpos buvo tuščios, apgadintos, reikalaujančios remonto, todėl akivaizdu, kad jas buvo būtina pritaikyti sutartyse deklaruotai planuojamai vykdyti komercinei veiklai ir ieškovui tai buvo žinoma. Ieškovo teigimu, pertvarkyti patalpas planuojamai komercinei veiklai jis leido atsakovei tik sudarius antrą patalpų nuomos sutartį su įmone. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kaip jau ne kartą buvo minėta, abiejų sutarčių turinys yra identiškas, antroje sutartyje nebuvo numatyta atsakovei, kaip nuomininkei, jokių papildomų teisių ir/ar pareigų, susijusių su teise pertvarkyti patalpas, nuomos kaina išliko tokio paties dydžio. Taigi, tiek pagal pirmąją sutartį, tiek pagal antrąją sutartį nuomininkas turėjo teisę savo lėšomis kosmetiškai koreguoti sienas ir lubas, eigoje derinant šiuos darbus su nuomotoju (sutarties 8.7. punktas). Tokių darbų atlikimui raštiško nuomotojo sutikimo nereikėjo. Todėl lieka neaišku, kodėl ieškovo deklaruojamas leidimas pertvarkyti patalpas siejamas būtent su antrąja sutartimi.

23.       Kaip matyti iš byloje esančių Juridinių asmenų registro duomenų, trečiojo asmens UAB „Onlineta“ steigimo dokumentai viešajam registrui buvo pateikti 2021 m. sausio 17-19 d., t. y. dar iki pirmos sutarties sudarymo. Prašymas registruoti juridinį asmenį, kartu su vienintelio akcininko sprendimu ir įgaliojimu, buvo pateiktas registrui 2021 m. balandžio 15 d. Atsakovė S. Š., kaip vienintelė UAB „Onlineta“ akcininkė, pradėjo eiti pareigas nuo 2021 m. balandžio 19 d. Nurodyti duomenys iš esmės patvirtina atsakovės paaiškinimus, duotus teisme, kad pirmos sutarties sudarymo metu nebuvo pilnai sutvarkyti visi įmonės dokumentai, todėl norėdama rezervuoti patalpas, ji 2021 m. kovo 12 d. sudarė patalpų nuomos sutarti ne su įmone, o savo vardu, kaip su fiziniu asmeniu.

24.       Kaip matyti iš atsakovės pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu, 2022 m. lapkričio 17 d. laišku atsakovė kreipėsi į ieškovą, su prašymu pateikti jai: 1) dokumentą, įrodantį patalpų paskirtį; 2) kadastrinių matavimų bylą ir 3) nuomos sutartį su parašu. Šiame laiške atsakovė pažymėjo, kad keičiant (perrašant) sutartį ant įmonės viskas buvo pakeista, tačiau sutartyje nėra parašo. Ieškovas, atsakydamas atsakovei, 2023 m. vasario 6 d. elektroniniu paštu persiuntė atsakovei patalpų Registrų centro išrašą, kuriame nurodyta patalpų paskirtis, taip pat kadastrinių matavimų bylos kopiją. Šiame laiške ieškovas nepateikė atsakovei jokių pastabų dėl aplinkybių, jog paskesne sutartimi įsipareigojimus perėmė įmonė, tik pažymėjo laiške, kad sutarties pasirašymui reikės susitikti gyvai.

25.       Kaip matyti iš atsakovės pateikto ieškovo 2023 m. lapkričio 29 d. elektroninio laiško, šiuo laišku ieškovas informavo atsakovę, kad yra susidariusi 2 200 Eur skola už 4 mėnesių patalpų nuomą. Kartu su šiuo elektroniniu laišku, ieškovas persiuntė atsakovei mokėjimų išklotinę. Kaip matyti iš šios išklotinės, išklotinėje nurodyti duomenys apie atsakovės S. Š. ir trečiojo asmens UAB „Onlineta“ būtent 550 Eur dydžio nuomos mokesčio sumokėjimą laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės mėnesio iki 2023 m. liepos mėnesio. Kaip posėdžio metu paaiškino ieškovas, į šią išklotinę jis įtraukė visus tiek atsakovės, tiek įmonės mokėjimus. Vertinant šiuos duomenis, akcentuojama, kad byloje nėra jokio šalių susirašinėjimo apie atsiskaitymus pagal abi sutartis, apie 1 100 Eur nuomos mokesčio mokėjimą (550 × 2), apie įsiskolinimo skaičiavimą pagal abi sutartis (CPK 178 straipsnis).

26.       Teismas, įvertinęs nurodytų duomenų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad šalys siekė sudaryti vieną sutartį dėl 63 kv. m. komercinės paskirties patalpų nuomos, tačiau kadangi iki pirmos sutarties sudarymo (2021 m. kovo 12 d.) atsakovė nebuvo pilnai sutvarkiusi visų įmonės dokumentų, pirma nuomos sutartis buvo sudaryta su ja, kaip su fiziniu asmeniu. Atsakovei 2021 m. balandžio viduryje sutvarkius įmonės dokumentus ir gavus įgaliojimą veikti įmonės vardu, buvo sudaryta antra sutartis su UAB „Onlineta“. Įvertinus tai, kad ieškovas po antros sutarties sudarymo skaičiavo atsakovei 550 Eur dydžio nuomos mokestį, kas atsispindi jo išklotinėje, kad komunaliniai mokesčiai nebuvo skirstomi įmonei ir fiziniam asmeniui bei buvo apmokami atsakovės, kad sudarant antrą sutartį depozitas nebuvo mokamas bei buvo užskaitytas iš pirmos sutarties, kad atsakovės ir UAB „Onlineta“ atlikti mokėjimai nesidubliuoja, teismas sprendžia, kad sudarius antrą sutartį nuomininko teisė buvo perleista įmonei bei atitinkamai pasibaigė atsakovės, kaip nuomininkės, prievolė (CK 6.491 straipsnis).

27.       Kaip matyti iš ieškovo pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu, 2023 m. gruodžio 26 d. atsakovė elektroniniu paštu informavo ieškovą, kad nuo vasario 1 d. sutartį nutraukia, nes nėra pajėgi tęsti darbus dėl darbų stokos, per sausį padengs visus įsiskolinimus. Ieškovas, atsakydamas į šį atsakovės laišką, padėkojo už išankstinį informavimą apie sutarties nutraukimą bei nurodė lauksiantis skolos sumokėjimo. Pažymėtina, kad šiame susirašinėjime ieškovas nepareiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl sutarties nutraukimo anksčiau laiko, dėl sutarties 7.2. punkte nustatyto 90 dienų termino nesilaikymo ar kitų sutarties sąlygų (ne)tinkamo vykdymo. Teismo vertinimu, tokie ieškovo veiksmai sudaro pagrindą išvadai, kad šalys sutarties sąlygas taikė ir aiškino lanksčiai, o sutarties nutraukimas (pasibaigimas) buvo galimas ir nesilakant sutarties 7.2. punkte numatyto 90 dienų įspėjimo termino. Tokia išvada paneigia ieškovo poziciją, kad pirminė sutartis negalėjo pasibaigti nesilaikant sutarties 7.2. punkte numatyto 90 dienų termino.

28.       Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas, duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad be ginčo patalpų nuomoja ir kitas patalpas, turi kito nekilnojamojo turto. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė pateikė duomenis apie ieškovo valdomus nekilnojamuosius daiktus, iš kurių matyti, jog be ginčo patalpų ieškovas valdo dar mažiausiai 19 nekilnojamųjų objektų. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas turi pakankamai patirties nuomos teisiniuose santykiuose, todėl santykiuose su atsakove ir jos valdoma įmone turėjo elgtis itin apdairiai. Vertinant ieškovo patirtį nuomojant patalpas, akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu ieškovas būtų siekęs sudaryti dvi atskiras nuomos sutartis dėl tų pačių patalpų, tai aiškiai atsispindėtų sutartyse, tačiau nagrinėjamu atveju visos sutartys analogiško turinio ir niekuo nesiskiria.

29.       Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovo poziciją, kad dvi nuomos sutartys buvo sudarytos tam, kad atsakovė galėtų subnuomoti patalpas. Kaip matyti iš pirminės sutarties ir 2021 m. gegužės 1 d. ir 2023 m. kovo 23 d. sutarčių, visose sutartyse aiškiai numatyta nuomininko teisė subnuomoti patalpas be atskiro išankstinio nuomotojo sutikimo, kas suponuoja išvadą, jog antros sutarties sudarymas niekaip neįtakojo šios nuomininko teisės.

30.       Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu iškėlus klausimą dėl bendro 1 100 Eur nuomos mokesčio dydžio pagal dvi sutartis, ieškovas paaiškino, kad į bendrą 1 100 Eur nuomos kainą buvo įtraukti patalpų atstatymo (į pirminę padėtį) kaštai, tačiau antros sutarties sudarymo metu tokie kaštai dar nebuvo žinomi, patalpos dar nebuvo pertvarkytos, kas kelia pagrįstų abejonių dėl tokios ieškovo pozicijos. Be to, pats ieškovas posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu patalpas nuomoja už 700 Eur, t. y. 200 Eur brangiau nei 2021-2023 m. Byloje nėra duomenų, kad patalpų nuomos kaina 2021-2023 m. siektų 1 000 Eur (CPK 178 straipsnis).

31.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovas laikėsi pozicijos, kad per visą nuomos laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 30 d. atsakovė privalėjo sumokėti 13 200,00 Eur (24 × 550 = 13.200) nuomos mokesčio. Atsakovė neginčijo šio nuomos mokesčio bendro dydžio. Kaip matyti iš byloje esančių atsakovės ir trečiojo asmens banko sąskaitų išrašų, laikotarpiais nuo 2021 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. bei nuo 2023 m. vasario 24 d. iki 2023 m. liepos 25 d. trečiasis asmuo atliko ieškovui mokėjimus už 18 mėnesių. Atsakovė S. Š. laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. spalio 11 d. atliko mokėjimus už 6 mėnesius. Iš byloje esančių banko sąskaitų išrašų matyti, kad nė vienas atsakovės ar trečiojo asmens UAB „Onlineta“ atliktas mokėjimas nesudubliavo, t. y. UAB „Onlineta“ ir atsakovė atliko mokėjimus paeiliui už kiekvieną mėnesį. Iš viso laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 30 d. ieškovui buvo sumokėta 13 200 Eur nuomos mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas po antros 2021 m. gegužės 1 d. nuomos sutarties sudarymo būtų atsisakęs priimti atsakovės, kaip fizinio asmens, mokėjimus (CPK 178 straipsnis). Paties ieškovo pateikta mokėjimų išklotinė patvirtina, kad ieškovas visus mokėjimus priėmė ir užskaitė, nepriklausomai nuo to, kas juos atliko.

32.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovė yra tinkamai atsiskaičiusi su ieškovu už patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 30 d., todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

33.       Teismas papildomai nepasisako dėl ieškovo argumentų, susijusių su atsiskaitymu už komunalinius mokesčius, nes reikalavimas dėl šių išlaidų ir/ar įsiskolinimo byloje nėra pareikštas. Taip pat nepasisako dėl atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Onlineta“ tarpusavio santykių, vykdant atsiskaitymus su ieškovu, nes šios aplinkybės išeina už nagrinėjamos bylos ribų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

35.       Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo priteisti iš ieškovo iš viso 5 717,26 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas byloje. Pirmasis atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-186343) byloje buvo gautas 2024 m. gruodžio 12 d. Šiuo prašymu atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 4 265,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 6 d. iki 2024 m. gruodžio 12 d. (112,50 Eur už prašymo dėl prieigos prie el. bylos kortelės suteikimo, prašymo dėl procesinio termino atsiliepimui pateikti pratęsimo parengimą, 150,00 Eur už kliento konsultaciją, 975,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 825,00 Eur už tripliko parengimą, 112,50 Eur už kliento konsultaciją, faktinių aplinkybių aptarimą bei pozicijos formavimą, 1 350,00 Eur už susipažinimą su ieškovo pateiktais rašytiniais paaiškinimais, rašytinių paaiškinimų rengimą, už pasirengimą 2024 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą (plius PVM)). 2025 m. vasario 18 d. byloje buvo gautas papildytas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-25657). Šiuo prašymu atsakovė prašė papildomai iš ieškovo priteisti 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 12 d. iki 2025 m. vasario 17 d. (už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą, susipažinimą su naujais dokumentais, pasirengimą 2025 m. vasario 18 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą). Pažymėtina, kad 2025 m. vasario 18 d. posėdžio metu buvo paskelbta, kad įrodymų tyrimas byloje baigtas, tačiau dėl pasibaigusio posėdžiui skirto laiko, byloje nebuvo išklausytos baigiamosios kalbos bei suplanuotas dar vienas 2025 m. kovo 3 d. teismo posėdis. Byloje prieš 2025 m. kovo 3 d. posėdį, skirtą baigiamosioms kalboms išklausyti, buvo gautas trečiasis atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-33288), kuriuo atsakovė prašė papildomai priteisti iš ieškovo 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 17 d. iki 2025 m. kovo 3 d. (už papildomo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, už baigiamosios kalbos parengimą ir atstovavimą 2025 m. kovo 3 d. teismo posėdyje).

36.       Trečiasis asmuo UAB „Onlineta“, dalyvaujantis atsakovės pusėje, prašo jam priteisti iš ieškovo iš viso 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Pirmasis UAB „Onlineta“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-25662) byloje buvo gautas 2025 m. vasario 18 d. Šiuo prašymu UAB „Onlineta“ prašė priteisti jai 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį ir dubliką parengimą ir pateikimą teismui. Prieš 2025 m. kovo 3 d. teismo posėdį, skirtą baigiamosioms kalboms išklausyti, buvo gautas papildytas trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-33294), kuriuo UAB „Onlineta“ prašė papildomai jai priteisti 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, už pasiruošimą 2025 m. vasario 18 d. ir 2025 m. kovo 3 d. teismo posėdžiams ir atstovavimą juose.

37.       Ieškovo atstovas 2025 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu prašė nepriteisti atsakovei ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų, dėl kurių atlyginimo prašymai buvo pateikti po įrodymų tyrimo pabaigos paskelbimo. Tokį savo prašymą ieškovo atstovas grindė argumentais, kad bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2025 m. vasario 18 d. teismo posėdyje, todėl prieš 2025 m. kovo 3 d. posėdį pateikti prašymai yra nesavalaikiai ir turėtų būti netenkinami.

38.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

39.       Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 20 punktas).

40.       Aiškinant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą, kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.

41.       Pagal CPK 251 straipsnio 1 dalį, ištyręs visus įrodymus, posėdžio pirmininkas paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie nori papildyti bylos medžiagą. Jeigu pateikiama prašymų papildyti bylos medžiagą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartį patenkinti arba atmesti prašymus (CPK 251straipsnio 2 dalis).

42.       Remiantis CPK 251 straipsnio 3 dalimi ir 253 straipsnio 1 dalimi, išsprendęs prašymus ir reikiamais atvejais atlikęs papildomus veiksmus, taip pat kai nėra prašymų, teismas išklauso valstybės ir savivaldybių institucijų išvadą, jeigu tokia byloje yra, ir paskelbia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas bei pradeda klausyti baigiamųjų kalbų. Baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (CPK 253 straipsnio 4 d.). Pagal CPK 268 straipsnio 1 dalį sprendimas priimamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo, išskyrus CPK numatytus atvejus.

43.       Sistemiškai aiškinant šias nuostatas, darytina išvada, kad bylos išnagrinėjimas iš esmės baigiasi, kaip teismas pradeda klausytis baigiamųjų kalbų, o ne formaliai paskelbia įrodymų tyrimų pabaigą ir suplanuoja papildomą posėdį baigiamosioms kalboms išklausyti. Būtent iki baigiamųjų kalbų byloje dalyvaujantys asmenys gali pateikti prašymus ir juos pagrindžiančius įrodymus, dėl kurių pagrįstumo teismas išklauso kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, tokiu būdu užtikrindamas rungimosi, žodiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 15, 17 straipsniai).

44.       Nagrinėjamu atveju vertinant aplinkybę, ar atsakovės ir trečiojo asmens prašymai dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo buvo pareikšti laiku, svarbu pažymėti, kad 2025 m. vasario 18 d. posėdžio metu formaliai buvo paskelbta apie įrodymų tyrimo pabaigą, tačiau faktiškai įrodymų tyrimas nebuvo užbaigtas ir baigiamosios kalbos nebuvo išklausytos dėl posėdžiui skirto laiko stokos. Tokios situacijos proceso dalyviai negalėjo iš anksto numatyti, atitinkamai ir galutinai įvertinti atstovavimo išlaidų kaštus.

45.       Nagrinėjamu atveju paskutiniai atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Onlineta“ prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų buvo pateikti iki 2025 m. kovo 3 d. teismo posėdžio pradžios bei buvo priimti. Kadangi atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Onlineta“ bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai buvo pateikti ir teismo priimti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o ieškovas atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Onlineta“ bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pagrįstumo iš esmės neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai), tai sudaro pagrindą tenkinti atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Onlineta“ prašymus pilna apimtimi.

46.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistinas 5 717,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o trečiajam asmeniui UAB „Onlineta“ – 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

47.       Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 17,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidos suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 18,00 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

48.       Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Onlineta“ bylos nagrinėjimo metu taip pat prašė teismo skirti ieškovui 2 000,00 Eur dydžio baudą CPK 95 straipsnio pagrindu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos (1 000,00 Eur) priteisiant atsakovei.

49.       Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė laikėsi pozicijos, jog ieškovas nesąžiningai ir tyčia pareiškė nepagrįstą ieškinį jos atžvilgiu ir tokie jo veiksmai turėtų būti pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Analogiškos pozicijos laikėsi ir trečiasis asmuo UAB „Onlineta“.

50.       Pažymėtina, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

51.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. <...>. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013, 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023).

52.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

53.       Nagrinėjamu atveju atsakovės ir trečiojo asmens nurodomi argumentai, kad ieškovas nesąžiningai ir tyčia pareiškė nepagrįstą ieškinį atsakovės atžvilgiu, šiuo atveju nėra pakankami konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškinio pagrįstumas yra vertinamojo pobūdžio, kurį bylos nagrinėjimo metu įvertina teismas ir jis yra nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Vien tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, o teismas išnagrinėjęs bylą ieškinį atmetė, nesudaro pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas teisines pasekmes. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad ieškovas ieškinį iš tiesų teikė siekdamas nesąžiningų tikslų ir būtų akivaizdžiai teisminį procesą naudojęs ne pagal paskirtį ar veikęs prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Tokių duomenų taip pat nepateikė nei atsakovė, nei trečiasis asmuo (CPK 12 straipsnis). Naudojimasis įstatymo suteikta teise ginti savo galimai pažeistas teises ar interesus, pateikiant ieškinį, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo ieškovo elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės ir trečiojo asmens prašymas dėl baudos ieškovui skyrimo netenkinamas (CPK 95 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 717,26 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus septyniolika eurų ir 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Onlineta“ (juridinio asmens kodas 305684498) 1 996,50 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,00 Eur (aštuoniolikos eurų ir 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti ieškovui, kad ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                            Jelena Leščinskienė