Baudžiamoji byla Nr. 1-157-305/2016

Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-30540-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.4.8;1.2.10.1;1.1.26.2.1;1.1.8.12;1.1.8.10;1.1.7.2.5;1.1.8.6.2;1.1.8.1.1;1.2.4.8.2;1.2.5.4; 2.3.6.4.5.

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilkaviškis                                                                                                   2016 m. liepos 27 d.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, gynėjui advokatui Jonui Gaidukevičiui, nukentėjusiajai O. K., kaltinamajam J. K., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis, vedęs, bedarbis, neregistruotas darbo biržoje, vidurinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ( deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), 2015 m. rugsėjo 25 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir LR BK 38 str. 1 d. tvarka baudžiamoji byla nutraukta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., o pagal BK 140 str. 2 d. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas LR BK 38 str. tvarka ir

n u s t a t ė :

J. K. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: 2016 m. gegužės 25 ir 26 dienomis, apie 14. 00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mušė savo šeimos narį, t. y. motiną O. K., tyčia ne mažiau kaip devynis kartus bendrai įspyrė kojomis ir rankomis sudavė jai smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas daugybinį kūno sumušimą, kraujosruvas kaktos, abiejų akių vokų ir nosies nugarėlės, kairės ausies kaušelio, kairės plaštakos, kairio dilbio, abiejų blauzdų srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokie J. K. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. sudėtį

Be to, 2015 m. rugsėjo 25 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nutarta:

a t l e i s t i  kaltinamąjį J. K., a.k. (duomenys neskelbtini),  nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąją M. K. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Įpareigoti J. K. šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šios baudžiamosios poveikio priemonės pradžią J. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti J. K., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priteisti iš J. K. 65,52 EUR  (šešiasdešimt penkis eurus 52 ct)  išlaidų dalyvavusio byloje jo gynėjo advokato  J. Gaidukevičiaus pagalbai apmokėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai. Įpareigoti J. K., įsiteisėjus nuosprendžiui, 65,52 EUR sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. birželio 27 d. būdamas neblaivus, savo namuose (duomenys neskelbtini), apie devynis kartus rankomis ir kojomis sudavė savo motinai į įvairias kūno vietas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi ir atsiprašė motinos. Nusikalto girtas, blaivas taip nesielgtų. Su ieškiniu sutinka ( b. l. 59).

Kaltinamajam J. K. visiškai prisipažinus kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus gynėjui, prokurorui ir nukentėjusiajai, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamojo J. K. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta be paties kaltinamojo prisipažinimo nukentėjusios ir liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji O. K. parodė, kad 2016-06-25 ar 26 dienomis, laiko neprisimena namuose (duomenys neskelbtini) buvo sumušta sūnaus J., kuris dažnai prieš pastarąją vartoja fizinį smurtą. Papildomai apklausta O. K. detaliai nurodė prie kokių aplinkybių, ir koki būdu buvo sumušta sūnaus J. K. ( T II b. l. 12,14).

Liudytojas R. K. parodė, jog 2016 metais birželio pabaigoje, dienos neprisimena paskambino močiutė mobiliu telefonu ir pasakė, kad ją sumušė tėvas J. K.. Atvykęs pas močiutę ant jos kūno matė sužalojamus, kurios kaip ji teigė padarė J. K., kuris dažnai būdamas neblaivus, neprižiūri močiutės ( T II b. l. 30-31).

Liudytoja L. D. parodė, jog 2016-06-29 atvyko pas mamą O. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Mama paaiškino, jog ją sumušė brolis J. K.. Brolis buvo neblaivus ir jis išėjo iš namų. Policijos pareigūnams mama paaiškino, kad sumušė brolis J. K. (T II  b. l. 33 - 34).

Asmens apžiūros metu ant O. K. veido ir kūno nustatyti sužalojimai bei kraujosruvos, tai užfiksuota ir fotolentelėje ( T II b.l. 21 - 28). Specialisto išvadoje Nr. G 461/2016(09) sužalojimai ant O. K. kūno vertinami sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą, kurie galėjo būti padaryti jai esant bet kokioje padėtyje (T II b. l. 37).

Asmens apžiūros protokolu, kur nurodyta, jog sužalojimai matyti ant nukentėjusiosios veido ir kūno ( T II b. l. 21 28).

Nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia vartojo smurtą savo motinos atžvilgiu, suprato, kad gali sukelti jai fizinį skausmą ar sužaloti ir to siekė.  Kaltinamasis veikė  tiesiogine tyčia. Jo veika teisingai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Tai yra baigtinis nusikaltimas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybe laikytina tai, kad kaltę pripažino, gailisi nusikaltęs ( LR BK 59 str. 1 d. ). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė, kad jis teisiamas antrą kartą, padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus, bei jo atžvilgiu buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiu (LR BK 140 str. 2 d. 11 str. 3 d., 38 str.). Nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, jo pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis administracine tvarka baustas, pas psichiatrą stebimų pacientų grupei nepriklauso, (duomenys neskelbtini) seniūnijos administracija dėl jo elgesio nusiskundimų negavusi.

J. K. vadovaujantis LR BPK 140 str.  2 d. sulaikytas 2015-09-02, 18.30 val., o paleistas iš laikino sulaikymo 2015-09-03, 16.50 val. ( T. I b.l. 33-36).

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 38 str. 4 d. numato, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 641 str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Kaltinamasis J. K. nusikalto ne pirmą kartą, padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus, visiškai prisipažino savo kaltę, gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusios, turi šeimą ir nurodė, kad ieško darbo. Todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas laiko, jog yra visos sąlygos skirti prokuroro prašomą vieną iš švelnesnių šiame straipsnyje numatytų ir arčiau sankcijos vidurkiui atitinkančia bausmės rūšį - laisvės apribojimą, skiriant jam draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str., BK 67 str. 2 d. 5,9 p., 70 str., 72(2) str.), kas padės neizoliavus nuo šeimos ir visuomenės jį stebėti ir kontroliuoti. Teismui paskyrus dar švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamojo asmenybę neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami visuomenės interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Todėl teismas mano, kad taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšį nėra įstatyminio pagrindo.

Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamojo nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamojo pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir šeimos interesus ( BK 41 str. ).

Kadangi J. K. 2015-09-25 buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Todėl paskirtos bausmės LR BK 63 str. 1, 4, 9 p. p. tvarka pagal minėtus nuosprendžius subendrintinos iš dalies jas sudedant.

Kaltinamajam dar ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina ( T I b.l. 61-62).

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-09-02 iki 2015-09-03 (dvi paras), bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 65 str. 1 d. 1 p. „b“ p.p. prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms. 

LR BVK 46 str. 1 d. nustato, kad nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Todėl bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.

Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytas  kaltinamojo nusikalstamas veikas, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-7728, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos J. K., išlaidas iki 2016-07-12 sudaro 65,45 eurų dydžio advokato užmokestis. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas teismo procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgtina ir į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Tokie duomenys yra esminiai sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-28-976/2015). Įvertinus šias aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Kaltinamajam J. K. sutikus su ieškiniu, žalos gavėjui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos a. 1, 03505 Vilnius Kodas 191351679 a.s. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, banko kodas 73000 iš jo priteistina 60,31 eurų žalos atlyginimo už nukentėjusios gydymą.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Kitų proceso išlaidų nebuvo.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304-305 str., 307 str.

n u s p r e n d ė :

J. K. pripažinti padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. 

Pagal LR BK 140 str. 2 d. 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Pagal LR BK 140 str. 2 d. 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.

LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmes subendrinti (dalinis sudėjimas) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 641 str. nuostatas ir skiriamą bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo.

Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: per tris mėnesius pradėti dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 5,9 p., 70 str., 72(2) str. ir paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – Teismo įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei per du mėnesius atlikti 40 valandų nemokamų darbų  sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015-09-02 iki 2015-09-03 (dvi paras), bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 65 str. 1 d. 1 p. „b“ p.p. prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms. 

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš J. K. 60,31 eurų ( šešiasdešimt aurų 31 cnt. ), žalos gavėjui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos a. 1, 03505 Vilnius Kodas 191351679 a.s. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, banko kodas 73000 už nukentėjusios gydymą.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                              Laimutis Vaitkus