Civilinė byla Nr. 2A-2031-160/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38712-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.3.; 14.4.; 14.5.; 14.7.; 44.2.4.2.; 121.14.; 121.21.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Danutės Kutrienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ieškovo S. S. ir atsakovo AB-F „VITI“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui AB-F „VITI“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemokos, išeitinės išmokos, kompensacijos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir procesinių palūkanų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2013-11-13 sprendimu darbo byloje Nr. APS-36-16928 nusprendė išieškoti iš atsakovo AB-F „VITI“ ieškovo S. S. naudai 9408,06 Lt darbo užmokesčio už 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. sausio-kovo mėn., 2012 m. gruodžio mėn., 2013 m. sausio-vasario mėn., 2013 m. gegužės-liepos mėn. bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas nepriemoką, 13860,41 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką Darbo Kodekso 141 str. 3 d. pagrindu už laikotarpį nuo kitos darbo dienos po ieškovo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos (imtinai); atsisakė nagrinėti Silvestro prašymą atsakovui AB-F „VITI“ dalyje dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo bei neturtinės žalos išieškojimo DK 290 str. 1 d. 3 p. pagrindu; atmetė S. S. prašymą dalyje dėl procesinių palūkanų išieškojimo; vadovaujantis DK 298 str. 1 d., 302 str. 1 p., nutarė sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo – 3376,19 Lt vykdyti skubiai.
S. S. ieškiniu prašė 2013-07-09 atleidimo iš darbo AB-F „VITI“ formuluotę (pagrindą) iš DK 127 str. 1 d. pakeisti į DK 127 str. 2 d. ir iš atsakovo AB-F „VITI“ išieškoti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 6752,37 Lt sumoje bei 15000 Lt kompensaciją (atsakovo įsipareigojimas, numatytas (be datos) „Dėl darbo užmokesčio“); iš atsakovo AB-F „VITI“ priteisti darbo užmokesčio nepriemoką 6997 Lt ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas nepriemoką 2411,06 Lt, viso 9408,06 Lt; priteisti vidutinį uždarbį nuo 2013-07-09 už uždelsimo atsiskaityti laiką; priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Paaiškino, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nesutinka tik su ta sprendimo dalimi, kuria atsisakyta nagrinėti jo prašymą dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, nes DK 299 str. 2 d. numatyti aiškūs atvejai, kada teismuose nagrinėjami darbo ginčai tiesiogiai teismuose. Jis neginčija paties atleidimo iš darbo, o tik prašo pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą, todėl šį ginčą turėjo nagrinėti Darbo ginčų komisija.
2005-08-26 jis su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas pradėjo dirbti juristo pareigose. Nuo 2008-03-01 atsakovas įsipareigojo mokėti ne mažesnį kaip 3300 Lt darbo užmokestį bei sumokėti 15000 Lt dydžio kompensaciją, neįskaitant išeitinės išmokos ir kitų pagal DK priklausančių išmokų, jeigu darbo sutartis būtų nutraukta nesant ieškovo kaltės. Atsisakius nemokamai teikti teisines paslaugas asmeniniais tikslais atsakovo įmonės generaliniam direktoriui ir jo šeimos nariams, generalinis direktorius 2013-06-28 el. laišku pareikalavo parašyti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva (DK 127 str. 1 d.). 2013-07-04 ieškovas pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį nuo 2013-07-09 pagal DK 127 str. 2 d., nes darbo užmokestis buvo mokamas nesilaikant nustatytos tvarkos ir terminų, be to, 2011-2013 metų žiemos sezonais vienašaliais darbdavio įsakymais buvo trumpinamas darbo laikas ir tai turėjo įtakos darbo užmokesčio dydžio sumažėjimui. 2013-07-09 atsakovas atleido ieškovą iš darbo DK 127 str. 1 d. pagrindu, t. y. nepaisė ieškovo prašyme nurodyto atleidimo pagrindo ir neišmokėjo išeitinės išmokos bei atleidimo iš darbo dieną neatsiskaitė su ieškovu. Atsakovas už 2011 m. gruodžio mėn. neprimokėjo 660 Lt, už 2012 m. sausio, vasario, kovo ir gruodžio mėnesius, atitinkamai, 660 Lt, 375 Lt, 412 Lt ir 687 Lt, už 2013 m. sausio, vasario, gegužės, birželio ir liepos mėnesius, atitinkamai, 239 Lt, 237 Lt, 727 Lt, 2300 Lt ir 700 Lt darbo užmokesčio, iš viso 6997 Lt. Taip pat atsakovas neišmokėjo 2411,06 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pas atsakovą dirbo aštuonis metus, neturėjo nė vienos drausminės nuobaudos, tačiau atsakovas ilgą laiką darbo užmokestį mokėjo vėluodamas ir mažesnio dydžio, negu buvo sutartas, akivaizdžiai piktnaudžiavo savo įgalinimais, sukėlė nepatogumų, dvasinį sukrėtimą ir net pažeminimą, po darbo sutarties nutraukimo atsakovas ieškovą šmeižė, todėl privalo atlyginti neturtinę žalą.
AB-F „VITI“ prašė ieškinį atmesti bei panaikinti Darbo ginčų komisijos 2013-11-13 sprendimą dalyje, kurioje buvo patenkinti S. S. reikalavimai dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas nepriemokos, vidutinio darbo užmokesčio uždelsto atsiskaityti laiką priteisimo. Paaiškino, kad ieškovas 2013-07-01 pateikė nepasirašytą prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nenurodydamas DK 127 str. 2 d., taip suklaidindamas atsakovą. Tik konstatavus, kad egzistavo ieškovo nurodytos aplinkybės, atsirastų pagrindas ieškovui reikalauti, kad darbo sutartis būtų laikoma nutraukta pagal DK 127 str. 2 d. Ieškovas niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos ir terminų. Buvo sutarta ieškovui mokėti darbo užmokestį ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, pridedant generalinio direktoriaus patvirtintą priedą, priklausantį nuo darbo rezultatų. Šalys niekada nesitarė dėl didesnio fiksuoto darbo užmokesčio ieškovui, o suma, viršijanti MMA, visuomet buvo mokama kaip premija skatinti darbuotoją, atsižvelgiant į jo darbo rezultatus kiekvieną mėnesį. Pažyma dėl AB-F „VITI“ įsipareigojimo išmokėti 15000 Lt kompensaciją yra suklastota, kadangi atsakovas šios pažymos neišrašė, joje nurodytų įsipareigojimų neprisiėmė, pažymoje nenurodyta jos sudarymo data ir registracijos numeris, pažyma antspauduota bendrovės antspaudu, kuris sunaikintas 2006-10-10, o vienu iš sunaikinimo komisijos narių buvo ieškovas. Su ieškovu buvo atsiskaityta pagal darbo sutartyje nustatytą darbo užmokesčio dydį, todėl viso vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelstą atsiskaityti laiką būtų per didelė disproporcija ir neadekvatus teisės pažeidimui, todėl turi būti sumažintas. Ieškovo teisės nepažeistos, priešingai, pats ieškovas klaidindamas atsakovą sudarė situaciją, dėl kurios padarė atsakovui nuostolių, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Procesinės palūkanas neturėtų būti priteisiamos, nes tai reikštų dvigubų netesybų taikymą pagal DK 141 str. 3 d. ir atitinkamas Civilinio kodekso nuostatas (t. I, b. l. 69-71, 87-88).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-12 sprendimu konstatavo, kad šalių apskųstas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-11-13 sprendimas, priimtas darbo byloje Nr. APS-36-16928, neįsiteisėjo; ieškinį tenkino iš dalies; pakeitė atsakovo AB-F „VITI“ ir ieškovo S. S. darbo sutarties nutraukimo pagrindą ir laikė, kad šalių darbo sutartis nutraukta 2013-07-09 pagal Darbo kodekso 127 str. 2 d.; priteisė ieškovui S. S. iš atsakovo AB-F „VITI“ 6600 Lt išeitinės išmokos, 6997 Lt darbo užmokesčio nepriemokos, 2411,06 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemokos, 18890,82 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio sprendimo priėmimo dienos ir po 111,78 Lt vienos dienos darbo užmokesčio už visas darbo dienas nuo 2014-03-13 iki šio sprendimo visiško įvykdymo, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; atmetė ieškinio reikalavimus dėl 15000 Lt kompensacijos ir procesinių palūkanų priteisimo. Padarė išvadą, jog šalys buvo (žodžiu) susitarusios dėl fiksuoto 3300 Lt ieškovo darbo užmokesčio nuo 2006 m. liepos mėn. ir šis šalių susitarimas pakeitė atitinkamas rašytinės darbo sutarties nuostatas. Atsakovas teigdamas apie ieškovui nuolat mokėtas skatinamąsias premijas (kurios darbo sutartyje įvardytos kaip priedas), nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tokios premijos (priedai) buvo darbdavio skiriamos specialiaisiais ar bendro pobūdžio įsakymais, juolab, kad jos buvo skiriamos „priklausomai“ nuo (kokių nors) rezultatų. Ieškovo argumentas, kad šalys buvo žodžiu susitarusios dėl 3300 Lt dydžio darbo užmokesčio, pakankamai patvirtina ne tik ieškovo žodiniai paaiškinimai, bet ir rašytiniai įrodymai – ne vėliau kaip iki 2006-10-10 (kai sunaikintas bendrovės antspaudas, kuriuo patvirtinta pažymos kopija) rašyta atsakovo pažyma bankui ir buhalteriniai duomenys, patvirtinantys, kad nuo 2006 m. liepos mėn. ieškovui ilgą laiką (iš esmės iki 2013 m. gegužės mėn.) buvo apskaičiuojamas būtent 3300 Lt dydžio darbo užmokestis. Buhalteriniai duomenys patvirtina ieškovo argumentus, kad nuo 2011 m. gruodžio mėn. susidarė tam tikros darbo užmokesčio nepriemokos ir kad 2013 m. birželio, liepos mėnesiais ieškovo darbo užmokestis apskaičiuotas gerokai mažesnis negu 3300 Lt. Todėl ieškovas įrodė egzistavusį pagrindą šalių darbo sutartį nutraukti pagal DK 127 str. 2 d. (jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį), o atsakovas turėjo pareigą patenkinti ieškovo 2013-07-04 prašymą ir atleisti ieškovą iš darbo būtent pagal DK 127 str. 2 d. Atsakovo pateiktas ieškovo nepasirašytas 2013-07-01 prašymas atleisti jį iš darbo (pagal DK 127 str. 1 d.) nevertintas kaip netinkamas įrodymas, kadangi asmens nepasirašytas prašymas negali patvirtinti prašyme nurodytos asmens valios. Nors šiuo metu galiojančios DK nuostatos tiesiogiai nereglamentuoja galimybės pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę (pagrindą), tačiau ieškovo teisės gali būti ginamos taikant CK 1.138 str. 5 p. įtvirtintą teisių gynimo būdą – teisinio santykio pakeitimą (CK 1.1 str. 3 d.). Todėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas pakeistas į DK 127 straipsnio 2 dalyje, t. y. į darbo sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu, jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį. Kadangi darbo sutartis nutraukta pagal DK 127 str. 2 d., ieškovui priteista dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str. 3 d.), t. y. 6600 Lt (laikant, kad šalių žodžiu sulygtas 3300 Lt darbo užmokestis yra (turėjo būti, jeigu atsakovas būtų tinkamai mokėjęs darbo užmokestį) ir vidutinis mėnesio darbo užmokestis). Darbo užmokesčio nepriemokos 2011 m. gruodžio mėnesį, 2012 m. sausio, vasario, kovo ir gruodžio mėnesiais, taip pat 2013 m. sausio, vasario, gegužės, birželio ir liepos mėnesiais, nepriskaičiuotos ne mažesnės negu ieškinyje nurodytos darbo užmokesčio sumos, ką patvirtina atsakovo pateikti buhalteriniai duomenys (t. I, b. l. 52-57). Nors šie buhalteriniai duomenys patvirtina ieškovo teisę į tam tikrais laikotarpiais didesnių (negu ieškinyje nurodytų) darbo užmokesčio nepriemokų priteisimą, tačiau atsižvelgiant į pareikštų ieškinio reikalavimų sumas, nekonstatuotas CPK 417 str. įtvirtintas pagrindas viršyti ieškinio reikalavimus (CPK 265 str. 2 d.). Todėl ieškovui priteistos tik ieškinyje nurodytos darbo užmokesčio (6997 Lt) ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemokos (2411,06 Lt), kurių apskaičiuoto dydžio atsakovas neginčijo (CPK 12, 13 str.). Ieškovo nurodomą atsakovo įsipareigojimą sumokėti 15000 Lt dydžio kompensaciją netiesiogiai patvirtina tik iki 2006-10-10 rašytos pažymos kopija. Kadangi ši pažymos kopija patvirtinta tuomečiu įmonės antspaudu ir generalinio direktoriaus padėjėjos I. B. (dabartinė pavardė – J.), tai ši pažymos kopija vertinta kaip tinkamas įrodymas, patvirtinantis aplinkybę, kad pažyma vis dėlto buvo surašyta. Tačiau net ir pažymos originalas šiuo atveju būtų nepakankamas (tik netiesioginis) įrodymas, kuris neteiktų pagrindo konstatuoti, kad atsakovo įsipareigojimas nebuvo fiktyvus (nesurašytas dėl akių), kad toks įsipareigojimas buvo sudėtinė darbo sutarties dalis, kad jis nebuvo (negalėjo būti) vienašališkai pakeistas ar iš viso darbdavio atšauktas. Kadangi ieškovas ir neteigė, jog atsakovo įsipareigojimas buvo besąlyginis, nepakeičiamas ir (arba) neatšaukiamas, o atsakovui neigiant šį savo įsipareigojimą, reikalavimas priteisti 15000 Lt kompensaciją atmestas kaip neįrodytas. Ieškovo (darbuotojo) kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną nenustatyta. Kadangi ieškovui neišmokėta (nepriskaičiuota) darbo užmokesčio didžiausia dalis yra 2300 Lt už 2013 m. birželio mėnesį, t. y. 70 proc. darbo užmokesčio (2300 Lt x 100 proc. / 3300 Lt), tai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti (darbo) dieną ieškovui priteistas ne visas, o (tik) 70 proc. dydžio vienos dienos darbo užmokestis. Pagrindo mažinti priteisiamą kompensaciją neva atsižvelgiant į ieškovo kitose darbovietėse gauto darbo užmokesčio sumas, atmetė – į šias sumas neatsižvelgta taikant DK 141 str. nuostatas. Vadovaujantis 2013 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesių darbo laiko (dienų) duomenimis ir laikant, kad ieškovo mėnesio darbo užmokestis buvo (turėjo būti) 3300 Lt, ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokesčio dydis buvo (turėjo būti) 159,68 Lt, t. y. 3300 Lt x 3 / (21 d. + 22 d. + 19 d.). Todėl už kiekvieną uždelstą atsiskaityti (darbo) dieną ieškovui priteista po 111,78 Lt, t. y. 159,68 Lt / 100 proc. x 70 proc. Taigi už laikotarpį nuo 2013-07-10 iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovui priteista 18890,82 Lt suma. Laikė, kad atsižvelgus į atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę (dėl uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo ieškovu), aptariamų sumų mažinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir reikštų nepagrįstą Darbo kodekso 141 str. įtvirtintos atsakovo (darbdavio) atsakomybės mažinimą, nes priteisiamas ne visas vidutinis darbo užmokestis, o tik 70 proc. dalis. Konstatavus ieškovo teisių pažeidimą, realus ieškovo teisių gynimas ateityje priklauso iš esmės tik nuo paties atsakovo, todėl nekonstatuotas pagrindas mažinti ieškovui priteistinos vidutinio darbo užmokesčio dalies (111,78 Lt) už uždelstą atsiskaityti laiką nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki jo visiško įvykdymo. Taigi už laikotarpį nuo 2014-03-13 iki sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovui priteista po 111,78 Lt už kiekvieną darbo dieną (5 darbo dienas per savaitę). Ieškovas pateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – atleidimo iš darbo kitu negu nurodytas ieškovo pagrindu, taip pat dėl neteisėtai, vienašališkai sumažinto sulygto darbo užmokesčio, dėl uždelsimo atsiskaityti, ir turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į konstatuotų ieškovo darbo teisių pažeidimo pobūdį, ieškovui kilusias neigiamas pasekmes, paneigtus teisėtus lūkesčius, į ilgalaikius šalių darbo santykius, į sprendimu priteisiamas sumas, ieškovui priteistas 1000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Darbo teisės norminiai aktai neįtvirtina galimybės darbo bylose kartu su taikomomis DK 141 str. 3 d. nustatytomis sankcijomis priteisti ir procesines palūkanas, įtvirtintas CK 6.37, 6.210 str. Todėl reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas S. S. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimą: iš atsakovo AB-F „VITI“ ieškovo naudai priteisti 15000 Lt dydžio kompensaciją, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 6752,37 Lt sumoje (t. y. papildomai priteisti 152,37 Lt); atsakovui uždelsus atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną, nuo 2013-07-10 iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-03-12) priteisti 19110,52 Lt sumą (t. y. papildomai priteisti 219,70 Lt); priteisti po 113,08 Lt vienos dienos darbo užmokesčio už visas darbo dienas nuo 2014-03-13 ir iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. y. vienos dienos darbo užmokesčio dydį padidinti 1,30 Lt); vadovaujantis CPK 417 str. priteisti darbo užmokesčio nepriemoką 10130 Lt (t. y. papildomai priteisti 3133 Lt); priteisti 3000 Lt dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti (t. y. papildomai priteisti 2000 Lt); likusią sprendimo dalį dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemokos priteisimo, procesinių palūkanų nepriteisimo, bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą. Paaiškino, kad nesutinka su teismo išvadomis dėl 15000 Lt kompensacijos nepriteisimo, priteistos neturtinės žalos dydžiu, vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo taikyta metodika, išvadomis dėl ieškinio reikalavimo neviršijimo, atsakovo ieškinio (skundo) palikimo nenagrinėtu. Atsakovo ieškinį dėl 2013-11-13 Darbo ginčų komisijos sprendimo darbo byloje Nr. APS-36-16928 pasirašė ir pateikė AB-F „VITI“ įgaliota atstovė valdybos narė I. J., kuri kaip įmonės valdybos narė, pagal įmonės steigimo dokumentus ir įstatymą negali vesti bylų atsakovo vardu, taip pat neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo. Todėl atsakovo ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas kaip paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, atitinkamai Darbo ginčų komisijos 2013-11-13 sprendimas jau turėjo būti vykdomas. Motyvai, kuriais atmestas reikalavimas priteisti 15000 Lt kompensaciją, grindžiami prielaida ir yra neteisingi. Liudytoja I. J. patvirtino savo parašo autentiškumą ant ginčo pažymos, tuo pačiu patvirtino į bylą pateiktos ginčo pažymos patvirtintos kopijos autentiškumą bei ginčo pažymos turinio teisingumą. Sprendimu konstatuota, jog ginčo pažyma yra tinkamu įrodymu, t.y. patvirtintas tokios pažymos ir jos turinio egzistavimas. Pažymoje įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas mokėti 3300 Lt darbo užmokestį, kad susitarimas dėl būtent tokio darbo užmokesčio dydžio egzistavo konstatavo ir teismas. Todėl ginčo pažymos turinys ir jame nurodomi atsakovo įsipareigojimai, tame tarpe ir sumokėti 15000 Lt kompensaciją, yra įrodyti. Bet kokie susitarimai, neatspindimi darbo sutartyje, tačiau neprieštaraujantys imperatyvioms darbo įstatymų normoms, yra galiojantys, už darbo sutarties tinkamą įforminimą yra atsakingas darbdavys. Ginčo pažymoje nurodytas atsakovo įsipareigojimas dėl 15000 Lt kompensacijos išmokėjimo yra siejamas su darbo teisiniais santykiais, nes ši kompensacija mokėtina, jei darbo sutartis būtų nutraukta neesant ieškovo kaltės (šios kompensacijos mokėjimo aplinkybė įvyko). Civiliniame procese galioja šalių rungtyniškumo principas, tuo tarpu teismas savo prielaidų dėl atsakovo įsipareigojimo mokėti 15000 Lt kompensaciją galimo atšaukimo, pakeitimo nepagrįstai perkėlė ieškovui. Atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, kad pažymoje nurodytas įsipareigojimas atšauktas arba negaliojantis, tačiau nepateikė. Konstatavus ginčo pažymos ir jos turinio autentiškumą, neesant įrodymų, kad tokie atsakovo įsipareigojimai buvo atšaukti arba panaikinti, privalu vadovautis ne prielaidomis, o esamais įrodymais, bei priteisti 15000 Lt kompensaciją. Taip pat netinkamai paskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis (kažkodėl nustatant 3300 Lt sumą), dėl ko neteisingai apskaičiuota išeitinė išmoka bei sumos už uždelstą atsiskaityti laiką. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis pagal Vyriausybės 2003-05-27 nutarimą Nr. 650 „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas“, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-12-21 įsakymą Nr. A1-581 patvirtintais metiniais vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiais 2013 metais. Tokiu būdu iš atsakovo priteistina 6752,37 Lt ((3 300 Lt + 1 800 Lt + 3 300 Lt) : (21 d. d. + 12 d. d. + 19 d. d.) * 20,9 d. d. * 2 mėn.) išeitinė išmoka (DK 140 str. 3 d.). Tuo pačiu, vienos darbo dienos užmokestis buvo 161,54 Lt ((3300 Lt + 1800 Lt + 3300 Lt) : (21 d. d. + 12 d. d. + 19 d. d.)), o 70% šios sumos – 113,08 Lt. Todėl už laikotarpį nuo 2013-07-10 iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-03-12), atsakovui uždelsus atsiskaityti su ieškovu, iš atsakovo priteistina 19110,52 Lt suma (113,08 Lt * 169 d.). Taip pat priteistinas vidutinis darbo dienos užmokestis 113,08 Lt sumoje už visas darbo dienas nuo 2014-03-13 iki teismo sprendimo įvykdymo. Sprendimu konstatuota, kad pagal atsakovo į bylą pateiktus buhalterinius duomenis ieškovui atskirais laikotarpiais priklauso teisė į didesnių darbo užmokesčio nepriemokų priteisimą, tačiau CPK 417 str. įtvirtinto pagrindas viršyti ieškinio reikalavimus nebuvo taikytas. Tačiau šie nepareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, todėl buvo privalu vadovautis CPK 417 str. ir viršyti ieškinio reikalavimus. Ieškovas turi teisę reikšti atskirą reikalavimą dėl šių sumų, tačiau, įvertinus atsakovo principinę poziciją skųsti visus sprendimus, galutinio teismo sprendimo data būtų nukelta neapibrėžtam laikotarpiui. Papildomos priteistinos sumos (pagal atsakovo 2013-11-12 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 43): už 2011 m. balandžio mėn. nepriemoka 62 Lt (3300 Lt/ 20 d. d.* 3 d. d. - 433 Lt); už 2011 m. birželio mėn. nepriemoka 1257 Lt (3300 Lt - 2043 Lt); už 2011 m. spalio mėn. nepriemoka 313 Lt (3300 Lt/ 20 d. d.*19 d. d. - 2822 Lt); už 2012 m. vasario mėn.: priteista 375 Lt, nepriemoka 165 Lt (3300 Lt – 2760 - 375 Lt); už 2012 m. liepos mėn. nepriemoka 629 Lt (3300 Lt - 2671 Lt); už 2012 m. lapkričio mėn. nepriemoka 157 Lt (3300 Lt - 3143 Lt); už 2012 m. gruodžio mėn. priteista 687 Lt, nepriemoka 550 Lt (3300 Lt - 2063 Lt - 687 Lt). Viso papildomai nepriteistos darbo užmokesčio nepriemokos suma yra 3133 Lt, visa priteistina darbo užmokesčio nepriemokos suma 10130 Lt (6997 Lt + 3133 Lt). Sprendimu konstatuota, kad ieškovui padaryta neturtinė žala kompleksinio pobūdžio (nepavieniais) neteisėtais atsakovo veiksmais, tačiau priteista tik 1000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos atlyginimo institutas yra savarankiškas bei nepriklauso nuo kitų teismo sprendimu tenkintų kitų ieškinio reikalavimų. Priteisiant neturtinę žalą, atsižvelgtina į atsakovo neteisėtų veiksmų pobūdį ir ieškovo dėl to patirtą neturtinę žalą. Todėl iš atsakovo turi būti priteista bent 3000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovas AB-F „VITI“ atsiliepimu prašo S. S. apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad AB-F „VITI“ ieškinys dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, šalinant ieškinio trūkumus, buvo pateiktas pasirašytas įmonės direktoriaus. Reikalavimas dėl 15000 Lt kompensacijos priteisimo atmestas pagrįstai, kadangi šalys buvo susitarusios dėl 3300 Lt darbo užmokesčio, ką patvirtina buhalteriniai duomenys. Liudytoja I. J., nors ir patvirtino, kad ant pažymos yra jos parašas, tačiau neigė pažymos turinio teisingumą, bei nurodė, kad toks kopijos patvirtinimas buvo klaidingas, jai nemačius pažymos originalo ir nežinant apie pažymos originalo neegzistavimą. Atsakovo įsipareigojimas (net ir esant ginčo pažymos originalui) buvo fiktyvus (surašytas tik dėl akių, siekiant ieškovui gauti paskolą iš banko). Teismas neturėjo pareigos viršyti ieškinio reikalavimų, kadangi ieškovas yra kvalifikuotas teisininkas, todėl bylos nagrinėjimo metu galėjo tikslinti ieškinio reikalavimus. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti didesnis nei priteista.
Atsakovas AB-F „VITI“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimą panaikinti dalyje, kurioje buvo tenkinti ieškovo reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – S. S. ieškinį atmesti. Paaiškino, kad sprendime nepagrįstai vadovautasi ieškovo pozicija, kad darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kitokio atlyginimo, negu buvo nurodyta rašytinėje darbo sutartyje. Vien tai, kad ieškovui ilgą laiką buvo mokama 3300 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų, neįrodo aplinkybių, kad šalių rašytinis susitarimas (darbo sutartis) buvo pakeistas šalių žodiniu susitarimu dėl didesnio darbo užmokesčio mokėjimo. Remiantis šalių sudaryta darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti ne mažesnį kaip Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą, pridedant gen. direktoriaus patikrintą priedą, priklausantį nuo rezultatų. Su didesniu darbo užmokesčiu negu numatytas darbo sutartyje atsakovas niekada nesutiko bei dėl jo nesitarė su ieškovu. Visą darbo sutarties periodą ieškovui mokėta mėnesinė suma, viršijanti MMA, buvo mokama kaip premija skatinti darbuotoją ir atsižvelgiant į jo darbo rezultatus kiekvieną mėnesį. Įmonėje buvo taikoma būtent tokia motyvacinės sistemos forma, jokių žodinių susitarimų dėl didesnio darbo užmokesčio nebuvo, ką patvirtino ir liudytoja I. J.. Tačiau dėl šios liudytojos parodymų sprendime nebuvo pasisakyta. Pagal susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2009-11-24 nutartis Nr. 3K-3-523/2009) išskiriamos dvi premijų rūšys – premija, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis (DK 186 str.), ir premija, kaip skatinimo priemonė (DK 233 str.). Pagrindinis šių premijų skirtumas yra premijos skyrimo ir išmokėjimo tvarka. Premija, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, darbuotojui skirtina už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas, ir tokia premijos skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje, darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teise reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją išmokėti. Tuo tarpu premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir jis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti premiją ar ne. Ieškovui mokama premija buvo atsakovo taikytas skatinimas ieškovui kaip motyvacinė priemonė, nes nei darbo sutartyje, nei kituose atsakovo dokumentuose nebuvo nustatyta aiškių premijos skyrimo pagrindų, nebuvo nurodyta iš anksto nustatytų rodiklių, nuo kurių būtų priklausęs ieškovo premijos dydis, sprendimo teisė dėl premijos skyrimo buvo suteikta atsakovui, t. y. šalys nebuvo sutarę dėl konkrečių rodiklių (pvz. kiek procesinių dokumentų ieškovas per mėnesį turi parengti, kiek peržiūrėti sutarčių, kokį pelną įmonei gavus mokama premija ir t. t.). Premijos dydis bei jos mokėjimas ar nemokėjimas priklausė išimtinai nuo to, kaip įmonės vadovas vertina darbuotojo per mėnesį atliktą darbą, t. y. nuo subjektyvaus vertinimo. Nors konstatuota, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tokios premijos buvo skiriamos specialiaisiais ar bendro pobūdžio įsakymais, tačiau teisės aktai nenumato pareigos darbdaviui premijų skyrimą kaip nors įforminti. Tarp šalių ginčas kilo tik tada, kai ieškovas ėmė aplaidžiai atlikti jam pavestus darbus, o atsakovas dėl šių aplinkybių jam nutarė neskirti premijos. Tuo metu, kai ieškovui buvo mokamos mažesnės premijos (pvz. 2012 m. sausio mėn.) ieškovas jokių pretenzijų dėl mažesnės premijos dydžio nereiškė, nes aiškiai suprato, kad jam skiriama premija, o ne mokamas mažesnis atlyginimas. Tuo atveju, jeigu ieškovui būtų mokama ne premija, o mažesnis darbo užmokestis, ieškovas kaip kvalifikuotas teisininkas, tikrai būtų ginęs savo pažeistas teises. Taip pat nebuvo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal raštu tarp šalių sudarytos darbo sutarties nuostatas (t. y. vėluodavo mokėti sumas nurodytas lygias MMA). Todėl ieškovo teisės nebuvo pažeistos, ieškovas neįrodė, kad egzistavo pagrindas nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu, taip pat nepagrįstai priteista 6600 Lt išeitinė išmoka, 6997,00 Lt darbo užmokestis ir 2411,06 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Nesivadovauta kasacinio teismo praktika taikant DK 141 str. 3 d. (2013-03-15 nutartis Nr. 3K-3-87/2013). Neįvertinta, jog ieškovas, būdamas juristu, dėl neva neišmokėtos darbo užmokesčio dalies pretenzijas pareiškė tik po darbo santykių nutraukimo, anksčiau jokių pretenzijų nereiškė, todėl toks ieškovo elgesys galėjo klaidinti atsakovą ir daryti reikšmingą įtaką šio sprendimams bei veiksmams, tarp jų ir dėl visiško atsiskaitymo su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną. Atsakovas atsiskaitė su ieškovu pagal darbo sutartyje nustatytą darbo užmokesčio dydį, todėl ieškovo reikalavimo tenkinimas dėl viso vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laikotarpį sudaro pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos ir turėtų būti mažinamas. Ieškovui kaip teisininkui privalo būti taikomi aukštesni elgesio standartai, turėtų būti suprantamos netinkamai atliekamo darbo pasekmės ir galimi nuostoliai įmonei, jis turėjo žymiai daugiau žinių ir galimybių ginti neva pažeistas savo teises, nei darbdavys, tačiau pretenzijas ėmė reikšti tik kai dėl nekokybiškai atliekamo darbo tarp darbuotojo ir darbdavio kilo konfliktinė situacija. Didžiąją dalį įmonės dokumentų ieškovas derindavo ir vertindavo teisiniu aspektu prieš teikiant juos pasirašyti įmonės gen. direktoriui, puikiai išmanė darbo teisę, per 8 metų darbo laikotarpį pats ženkliai prisidėjo prie darbo santykių formavimo įmonėje. Todėl nepagrįstai nekonstatuota, kad ieškovas piktnaudžiavo teise, siekė pakenkti atsakovui bei be pagrindo priteista neturtinė žala.
Ieškovas S. S. atsiliepimu prašo AB-F „VITI“ apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad darbo sutartyje šalia MMA yra numatytas „priedas“, o ne premija, kartu atsakovas tokiam priedui mokėti nebuvo nustatęs sąlygų ir kriterijų (DK 188 str. 2 d., 35 str. 1 d.). Atsakovas nepateikė lokalinių aktų (įsakymų) dėl ieškovui neva kas mėnesį skirtų skatinamųjų premijų, ypač kai darbo sutartyje numatytas priedų skyrimas, priklausantis nuo neįvardintų rezultatų. Neesant kasmėnesinių tariamų skatinamųjų premijų išmokėjimo pagrindo, kur būtų nurodyta, kad kiekvieną mėnesį atsakovas už kažkokius atitinkamus darbo rezultatus ar nuopelnus skatina ieškovą, akivaizdu, kad atsakovas mokėjo stabilų darbo užmokestį. Nors atsakovas teigia 2013 m. birželio ir liepos mėnesiais išmokėjo tik MMA dėl nekompetetingai atlikto darbo, tačiau nepateikė jokių įrodymų dėl tariamai nekompetetingai atliktų darbų. Parašius prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, atsakovas dar nebuvo išmokėjęs darbo užmokesčio už 2013 m. birželio ir liepos mėnesius, todėl neteisėtai pasinaudojo proga išmokėti tik MMA. Atsakovas su didžiąja dauguma savo darbuotojų yra sudaręs analogiško turinio darbo sutartis, kuriose darbo užmokestis numatytas MMA plius priedas, tikslu darbuotoją atleidžiant iš darbo už kelis paskutinius darbo mėnesius išmokėti minimalų Vyriausybės nustatytą darbo užmokestį (tai patvirtina faktinės aplinkybės Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. 2-905-905/2013). Atsakovo 2013-11-12 pažyma Nr. 43 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad atsakovas stabiliai mokėjo 3300 Lt dydžio darbo užmokestį nuo 2006 m. liepos mėnesio, išskyrus faktiškai tik paskutiniųjų metų žiemos sezono laikotarpius, kai atsakovas vienašališkais ir neteisėtais įsakymais sutrumpindavo darbo laiką iki 7 val. per dieną ir proporcingai mokėjo mažesnį darbo užmokestį. Premijai DK 233 str. prasme nėra būdingas tokios išmokos dydžio stabilumas. Nuolat mokamas pastovaus dydžio darbo užmokestis patvirtina tarp šalių buvus kitokį susitarimą dėl darbo užmokesčio, nei nurodyta darbo sutartyje, o atsakovas, kaip darbdavys, yra atsakingas už darbo sutarties tinkamą įforminimą (DK 99 str. 3 d.). Keičiantis minimaliai mėnesinei algai, ieškovo darbo užmokestis išliko stabilus. 2013-06-03 tarnybiniame pranešime AB-F „VITI“ valdybos narė I. J. siūlo bendrovės generaliniam direktoriui ieškovui „skirti 1500 Lt nuobaudą išskaitant iš darbo užmokesčio priedo“. Ši aplinkybė papildomai įrodo mokėto priedo stabilumą. Pažyma (be datos) „Dėl darbo užmokesčio“, kurios autentiškumas patvirtintas I. B. (dabartinės AB-F „VITI“ valdybos narės I. J.) parašu įrodo atsakovo įsipareigojimą mokėti 3300 Lt dydžio darbo užmokestį. Pagal darbo sutartį darbo užmokestis turėjo būti išmokamas per du kartus – 15 ir 28 dienomis, t. y. pirma darbo užmokesčio dalis (avansinis mokėjimas 300 Lt) buvo mokamas einamojo mėnesio 28 dieną, likusi darbo užmokesčio dalis – kito mėnesio 15 dieną. Atsakovo 2013-11-12 pažyma Nr. 43 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas tvirtina, kad labai dažnai darbo užmokestis buvo mokamas tik vieną kartą per mėnesį, avansinis mokėjimas dažniausiai buvo mokamas laiku (einamojo mėnesio pabaigoje), tačiau likusi ir didžioji darbo užmokesčio dalis nuolat (išskyrus kelis atvejus, vertinant bent laikotarpį nuo 2010 metų) buvo mokama pavėluotai, vėluojant net 2-3 savaites. 2011-2013 metų žiemos sezonais vienašaliais darbdavio įsakymais buvo trumpinamas darbo laikas, siekiant mažinti darbuotojams darbo užmokestį, kadangi atsakovas yra statybos įmonė ir žiemos sezonu statybų darbai beveik nėra vykdomi. Ieškovo iniciatyva aktualiuose įsakymuose atsirado punktas, jog darbo laiko sutrumpinimas neturės įtakos darbo užmokesčio mažėjimui. Tačiau darbdavys nepaisė galiojančios normatyvinės tvarkos reikalavimų ir vis tiek darbo užmokestį žiemos sezonais vienašališkai mažino proporcingai faktiškai sutrumpintam laikui. Ieškovui atsisakius nemokamai teikti teisines paslaugas AB-F „VITI“, jo šeimos nariams asmeniniais klausimais bei su atsakovu susijusiai UAB „VITI“ turto fondas (darbo sutartimi nebuvo sulygtos šios darbo funkcijos), 2013-06-28 el. laišku AB-F „VITI“ generalinis direktorius K. J. nedviprasmiškai ir neteisėtai pareikalavo parašyti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo savo iniciatyva. Dėl šių priežasčių atsakovas turėjo pareigą tenkinti ieškovo prašymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d. Todėl darbo sutarties nutraukimas pagal DK 127 str. 1 d. savaime yra neteisėtas ir pažeidžia ieškovo teises. Atsakovas visiškai neatsiskaitė su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną, todėl atsakovo atžvilgiu taikytina DK 141 str. 3 d. sankcija. Puikiai žinodamas savo įsipareigojimus prieš ieškovą, atsakovas iki šiol principingai neigia akivaizdžius ieškovo atžvilgiu įvykdytus teisės pažeidimus bei iki šiol principingai šių pažeidimų nešalina, o naudojasi procesinėmis priemonėmis ir vilkina galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimą. Teisių pažeidimo tęstinumas iššaukia atitinkamas įstatymo nustatytas neigiamas pasekmes atsakovo atžvilgiu, tuo tarpu atsakovo atsakomybės neproporcingas sumažinimas suponuotų tolimesnį ieškovo teisių pažeidimą iš atsakovo pusės. Motyvai dėl neturtinės žalos nėra įvardinti bei nepagrįsti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Tačiau ginčas šioje byloje yra dėl darbo teisinių santykių, todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama pagal visus ieškovo teismui pareikštus reikalavimus (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir kompensacijos už kasmetines atostogas nepriemokos
Darbo sutartimi šalys buvo susitarę, kad S. S. AB-F „VITI“ dirbs nuo 2006-06-01 vyriausiuoju juristu. Mėnesinė alga – ne mažiau, kaip Vyriausybės nustatytas MMA, pridedant gen. direktoriaus patvirtintą priedą, priklausantį nuo rezultatų (t. I, b. l. 16-18). Taigi darbo sutartimi nėra įtvirtintas aiškus apmokėjimo už darbą atlyginimo dydis ir tokios sutarties padariniai, nors priimtas į darbą darbuotojas yra su teisiniu išsilavinimu, tenka darbdaviui, kurio atsakomybė yra darbo sutartį sudaryti aiškiai ir tinkamai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013). Darbo sutartyje nėra nustatyta tvarka, kuria bus paskaičiuojamas priedas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovui būtų skiriamos premijos už tam tikrus darbo rezultatus, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl pastovaus darbo užmokesčio dydžio sprendžiama pagal faktiškai mokėtą darbo užmokestį. Atsiskaitymo lapelio turinys už 2012 m. vasario mėn. tvirtina, kad ieškovui buvo mokamas pagrindinis atlyginimas ir priedas. Šio priedo pastovus mokėjimas per visą ieškovo darbo laikotarpį rodo, kad priedas buvo sudėtinė darbo užmokesčio dalis, kurios laikyti pastoviu darbdavio paskatinimu DK 233 str. prasme nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šalys žodžiu buvo susitariusios dėl 3300 Lt darbo užmokesčio per mėnesį. Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį tvirtina, kad pastoviausia priskaičiuoto darbo užmokesčio suma per mėnesį per visą ieškovo darbo laikotarpį buvo 3300 Lt. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir atsakovui nepateikus įrodymų, kad pastovus ieškovo darbo užmokestis buvo kitoks, laikytina, kad pagal sutartį ieškovui turėjo būti mokama kas mėnuo 3300 Lt darbo užmokestis. Atvejai, kuriais ieškovui buvo mokamas didesnis nei 3300 Lt darbo užmokestis per mėnesį, darbdaviui neginčijant, kad buvo kompensuojamas nesumokėtas darbo užmokestis pagal nusistovėjusį susitarimą iki 3300 Lt per mėnesį, paliekami nenagrinėti.
Ieškovas apeliaciniu skundu plečia reikalavimo apimtį ir prašo priteisti neišmokėtas sumas nuo 2011 m. balandžio mėn.
Pagal DK 27 str. 2 d. bendras ieškinio senaties terminas darbo ginčams yra treji metai. Prašymą išnagrinėti darbo ginčą ieškovas darbo ginčų komisijai pateikė 2013-10-03. Todėl ieškinio senaties terminas dėl neišmokėto darbo užmokesčio 2011 metais nepraleistas. Darbo ginčai apima viešojo intereso sritį, todėl apeliacinėje instancijoje ginčo nagrinėjimo praplėtimas ieškinio senaties termino ribose galimas. Ieškovas prašo papildomai jam priteisti už 2011 m. balandžio mėn. 62 Lt, už 2011 m. birželio mėn. 1257 Lt, už 2011 m. spalio mėn. 313 Lt, už 2012 m. vasario mėn. 165 Lt, už 2012 m. liepos mėn. 629 Lt, už 2012 m. lapkričio mėn. 157 Lt bei už 2012 m. gruodžio mėn. 550 Lt.
2011 m. balandžio mėn. turėjo 20 darbo dienų, todėl vienos dienos darbo užmokestis buvo 165 Lt. Ieškovas dirbo 3 darbo dienas, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas 495 Lt darbo užmokestis. Pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį tvirtina, kad jam buvo priskaičiuota 433 Lt darbo užmokesčio. Priteistina suma yra 62 Lt.
2011 m. birželio mėn. turėjo 21 darbo dienų, todėl vienos dienos darbo užmokestis buvo 157,14 Lt. Ieškovas dirbo 13 darbo dienų, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas 2042,82 Lt darbo užmokestis. Pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį tvirtina, kad jam buvo priskaičiuota 2043 Lt darbo užmokesčio. Todėl ši reikalavimo dalis nepagrįsta.
2011 m. spalio mėn. turėjo 20 darbo dienų, todėl vienos dienos darbo užmokestis buvo 165 Lt. Ieškovas dirbo 19 darbo dienų, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas 3135 Lt darbo užmokestis. Pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį tvirtina, kad jam buvo priskaičiuota 2822 Lt darbo užmokesčio. Priteistina suma yra 313 Lt.
2011 m. gruodžio mėn. turėjo 21 darbo dieną, ieškovas dirbo 21 darbo dieną, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas 3300 Lt darbo užmokestis. Pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį tvirtina, kad jam buvo priskaičiuota 2640 Lt darbo užmokesčio. Priteistina suma yra 660 Lt.
2012 m. sausio mėn. turėjo 22 darbo dienas, ieškovas dirbo 22 darbo dienas, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas 3300 Lt darbo užmokestis. Pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį tvirtina, kad jam buvo priskaičiuota 2640 Lt darbo užmokesčio. Priteistina suma yra 660 Lt.
2012 m. vasario mėn. turėjo 20 darbo dienų, todėl vienos dienos darbo užmokestis buvo 165 Lt. Ieškovas dirbo 19 darbo dienų, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas 3135 Lt darbo užmokestis. Pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį tvirtina, kad jam buvo priskaičiuota 2760 Lt darbo užmokesčio. Priteistina suma yra 375 Lt.
2012 m. kovo mėn. turėjo 22 darbo dienas, ieškovas dirbo 22 darbo dienas, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas 3300 Lt darbo užmokestis. Pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį tvirtina, kad jam buvo priskaičiuota 2888 Lt darbo užmokesčio. Priteistina suma yra 412 Lt.
2012 m. liepos mėn. turėjo 21 darbo dieną, todėl vienos dienos darbo užmokestis buvo 157,14 Lt. Ieškovas dirbo 17 darbo dienų, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas 2671,38 Lt darbo užmokestis. Pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį tvirtina, kad jam buvo priskaičiuota 2671 Lt darbo užmokesčio. Priteistina suma yra 0,38 Lt.
2012 m. lapkričio mėn. turėjo 21 darbo dieną, todėl vienos dienos darbo užmokestis buvo 157,14 Lt. Ieškovas dirbo 20 darbo dienų, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas 3142,80 Lt darbo užmokestis. Pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį tvirtina, kad jam buvo priskaičiuota 3143 Lt darbo užmokesčio. Todėl ši reikalavimo dalis nepagrįsta.
2012 m. gruodžio mėn. turėjo 19 darbo dienų, todėl vienos dienos darbo užmokestis buvo 173,68 Lt. Ieškovas dirbo 15 darbo dienų, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas 2605,20 Lt darbo užmokestis. Pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį tvirtina, kad jam buvo priskaičiuota 2063 Lt darbo užmokesčio. Tuomet priteistina suma sudaro 542,20 Lt.
2013 m. sausio mėn. turėjo 22 darbo dienas, ieškovas dirbo 22 darbo dienas, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas 3300 Lt darbo užmokestis. Pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį tvirtina, kad jam buvo priskaičiuota 3061 Lt darbo užmokesčio. Priteistina suma yra 239 Lt.
2013 m. vasario mėn. turėjo 20 darbo dienų, todėl vienos dienos darbo užmokestis buvo 165 Lt. Ieškovas dirbo 12 darbo dienų, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas 1980 Lt darbo užmokestis. Pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį tvirtina, kad jam buvo priskaičiuota 2903,20 Lt darbo užmokesčio, tame tarpe 1160,32 Lt atostoginių. Priteistina suma yra 237,12 Lt.
2013 m. gegužės mėn. turėjo 22 darbo dienas, todėl vienos dienos darbo užmokestis buvo 150 Lt. Ieškovas dirbo 12 darbo dienų, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas 1800 Lt darbo užmokestis. Pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį tvirtina, kad jam buvo priskaičiuota 2747,20 Lt darbo užmokesčio, iš jų 1574,20 Lt atostoginių. Priteistina suma yra 627 Lt.
2013 m. birželio mėn. turėjo 19 darbo dienų, ieškovas dirbo 19 darbo dienų, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas 3300 Lt darbo užmokestis. Pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį tvirtina, kad jam buvo priskaičiuota 1000 Lt darbo užmokesčio. Priteistina suma yra 2300 Lt.
2013 m. liepos mėn. turėjo 23 darbo dienas, todėl vienos dienos darbo užmokestis buvo 143,48 Lt. Ieškovas dirbo 7 darbo dienas, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas 1004,36 Lt darbo užmokestis. Pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį tvirtina, kad jam buvo priskaičiuota 4584,28 Lt darbo užmokesčio ir tame tarpe 4279,93 Lt atsiskaitymo už nepanaudotas atostogas. Neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 700,01 Lt.
Pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (patv. Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650) 6 p. taisykles, ieškovo vidutinis darbo užmokestis kompensacijai už nepanaudotas atostogas skaičiuojamos iš darbo užmokesčio už 2013 m. balandžio-birželio mėn., kurį turėjo sudaryti 3300+1800+3300=8400 Lt. Ieškovas viso dirbo 52 darbo dienas, todėl jo darbo dienos vidutinis uždarbis kompensacijai už nepanaudotas atostogas skaičiuoti sudaro 161,54 Lt. Atsakovas pagal išmokėtą atlyginimą už 2013 m. balandžio-birželio mėn. paskaičiavo 103,33 Lt vidutinį darbo dienos užmokestį. Todėl į vidutinį darbo užmokestį nepagrįstai neįskaičiuoti papildomi 58,21 Lt. 2013-11-12 AB-F „VITI“ pažyma N. 0424-G-953, pateikta Darbo ginčų komisijai tvirtina, kad ieškovas turėjo 41,42 darbo dienų nepanaudotų atostogų. Todėl kompensacijos dydis už nepanaudotas atostogas sudaro 6690,99 Lt. Ieškovui yra išmokėta 4279,93 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, likusi neišmokėta kompensacijos dalis yra 2411,06 Lt.
Susumavus visas nepriemokas iki 2013 m. birželio mėn. ieškovo ieškinys pagrįstas 7127,71 Lt sumai dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir 2411,06 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, viso 9538,77 Lt.
Dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo
Ieškovas ginčijo ne atleidimo iš darbo veiksmą, o atleidimo iš darbo formuluotę – laikė, kad atsakovas nepagrįstai įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodė, kad ieškovas iš darbo atleidžiamas pagal DK 127 str. 1 d., kai turėjo būti nurodyta, kad ieškovas iš darbo atleistas pagal DK 127 str. 2 d. Pakeitus atleidimo iš darbo formuluotę, remiantis DK 140 str. 2 d. jam turėjo būti išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ginčų nagrinėjimas nepatenka į DK 297 str. 1 d. nustatytą ginčų sąrašą, todėl šiam ginčui nagrinėti nėra nustatytas 1 mėnesio senaties terminas, o taikomas DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas. Analogiškai aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (žr. nutartį civilinėse bylose Nr. 3K-3-116/2011). Ieškovas, paduodamas ieškinį, šio 3 metų termino nėra praleidęs.
Pagal DK 127 str. 2 d. darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Ieškovas šią ieškinio dalį grindžia paaiškinimu, kad darbo užmokestis ieškovui buvo mokamas ne darbo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais; vienašaliais atsakovo sprendimais 2012-2013 žiemos sezonais buvo trumpinamas darbo laikas ir darbdavys neteisėtai reikalavo rašyti pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo. 2013-07-04 prašyme nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d., ieškovas nurodė tokias pat priežastis, dėl kurių reikalauja nutraukti darbo sutartį (t. I, b. l. 19). Vertinant, ar ieškovo reikalavimas yra pagrįstas turi būti atsižvelgiama į visas faktines aplinkybes dėl susiklosčiusių darbo santykių tarp atsakovo ir ieškovo. 2005-08-26 darbo sutartis Nr. 1831, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo tvirtina, kad S. S. buvo priimtas į darbą AB-F „VITI“ juristo pareigoms, sutartis sudaryta iki 2008-08-29, darbdavys įsipareigojo mokėti ne mažiau, kaip Vyriausybės nustatytas MMA, pridedant generalinio direktoriaus patvirtintą priedą, priklausantį nuo rezultatų, išmokant 15 ir 28 dienomis, darbuotojui nustatyta 40 val. per savaitę darbo trukmė (t. I, b. l. 16-17). Darbo sutartyje nėra įvardinta, kad darbo užmokesčio išmokėjimo dienos yra einamasis mėnuo, taip pat nesutarta dėl konkretaus darbo užmokesčio dydžio. Nuo 2006-06-01 sutartis pakeista pakeičiant pareigas į vyriausiojo juristo (t. I, b. l. 18), kitos sutarties sąlygos išlikusios nepakeistos. Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (t. I, b. l. 52-57) tvirtina, kad darbo užmokestis ieškovui buvo mokamas du kartus per mėnesį (išskyrus atvejus, kai atsakovas dirbo mažiau dienų, nei buvo darbo dienų per mėnesį ar visiškai nedirbo. Mokėjimai, nustatyti mėnesio 28 dieną paprastai buvo atliekami keliomis dienomis anksčiau, mokėjimai, kurie buvo nustatyti mėnesio 15 dieną buvo atliekami nustatytąją dieną, kartais dieną ar kelias anksčiau. Tam tikrais atvejais darbo užmokesčio mokėjimas vėluodavo mėnesiu ir daugiau (pvz. 2009 m. birželio-rugpjūčio mėn.), kartais atlyginimas buvo mokamas tik 1 kartą per mėnesį, nors ieškovas dirbo visas mėnesio darbo dienas (pvz. 2009 m. rugsėjo – 2010 m. vasario mėn.). Pažyma taip pat tvirtina, kad atsakovas tam tikrais mėnesiais mokėjo ieškovui mažesnį atlyginimą, nei kad buvo nusistovėjęs atlyginimas per visą darbo laikotarpį (pvz. 2008 gruodžio mėn., 2009 m. sausio mėn.). 2011-12-19 AB-F „VITI“ įsakymo Nr. 43 kopija tvirtina, kad nuo 2011-12-20 iki 2012-03-31 firmoje buvo trumpinamas darbo laikas, 2012-11-23 įsakymo kopija tvirtina, kad nuo 2012-12-03 iki atskiro įsakymo buvo trumpinamas darbo laikas. Tačiau atlyginimo mokėjimo faktinė tvarka tęsėsi visą ieškovo darbo laiką nuo 2005 m. rugpjūčio mėn., darbo užmokesčio mažesnių sumų sumokėjimas taip pat įvyko eilę metų atgal. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų iki jo atleidimo iš darbo darbdavio reikalavęs mokėti atlyginimą griežtai sutartyje nurodytomis datomis ar būtų reikalavęs išmokėti nesumokėtą atlyginimo dalį. Tokiu būdu savo veiksmais pritarė darbdavio atlyginimo mokėjimo tvarkai bei darbdaviui leido suprasti, kad jį tenkina tokia nusistovėjusi tvarka. Todėl laikyti, kad 2013 m. liepos mėn. ieškovas darbo sutartis galėjo būti nutraukta dėl to, kad darbdavys pažeidė įstatymus, dėl ne laiku mokamo darbo užmokesčio bei trumpinamo darbo laiko ir darbo užmokesčio sumažėjimo žiemos sezonais, yra nepagrįsta. Kaip 2013-07-04 prašyme nurodė pats ieškovas, darbdavys neteisėtai reikalavo nutraukti su juo darbo sutartį. Elektroninių laiškų kopijos (t. I, b. l. 48) tvirtina, kad ieškovas ir atsakovo vadovas tarėsi dėl papildomų darbų atlikimo, ieškovas siekė gauti atsakovo vadovo parašą dėl susitarimų, tačiau šis susirašinėjimas nepatvirtina, kad atsakovas privertė ieškovą rašyti pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Bendrovės vadovo laiškas turiniu „Silvestrai, palik prašymą ant mano stalo“ negali būti laikomas priverstinu spaudimu nutraukti darbo sutartį. Tarnybinio pranešimo kopija (t. I, b. l. 58) tvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo kilo nesutarimų dėl ieškovo darbo funkcijų vykdymo, tačiau ir šis pranešimas taip pat negali būti laikomas įrodymu, kad atsakovas privertė ieškovą rašyti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nustačius, kad atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimą ieškovui mokėti darbo užmokesti 3300 Lt per mėnesį 2011 m. gruodžio mėn., 2013 m. birželio-liepos mėn., dėl ko susidarė tam tikros darbo užmokesčio nepriemokos. Tačiau ši išvada nėra pakankamas pagrindas laikyti, kad darbo sutartį atsakovas privalėjo nutraukti pagal DK 127 str. 2 d. Nustačius, kad ieškovui atlyginimas nebuvo sumokėtas visas, atsiranda pagrindas priteisti ieškovo naudai neišmokėtą atlyginimo dalį. Tačiau tam, kad nustatytas dalies darbo užmokesčio neišmokėjimas šioje situacijoje būtų laikomas nevykdymų įsipareigojimų pagal darbo sutartį, nepakanka. DK 93 str. nustatyta, kad sudarant darbo sutartį darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Kaip matyti iš darbo sutarties tarp šalių teksto, konkretus darbo užmokesčio dydis tarp šalių nebuvo aptartas. Dėl darbo užmokesčio dydžio tarp šalių yra kilęs ginčas ir jis sprendžiamas nagrinėjant šią bylą. Todėl laikyti, kad darbdavys sąmoningai pažeidinėjo darbo sutartį, kai sutartyje darbo apmokėjimo sąlygos yra aptartos neaiškiai, nepagrįsta. Ieškovo elgesys, nekeliant ilgą laiką ginčo dėl darbo apmokėjimo, galėjo klaidinti atsakovą ir sudaryti sąlygas jam tikėtis, kad darbo sutartis yra vykdoma tinkamai. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria pakeistas atsakovo AB-F „VITI“ ir ieškovo S. S. darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir nuspręsta laikyti, kad šalių darbo sutartis nutraukta 2013-07-09 pagal DK 127 str. 2 d. bei ieškovo S. S. naudai priteista 6600 Lt išeitinė išmoka, naikinama ir priimamas priešingas sprendimas – ieškovo ieškinys šioje dalyje atmetamas.
Dėl 15000 Lt kompensacijos priteisimo.
Ieškovas į bylą pateikė AB-F „VITI“ be datos ir išsiunčiamojo numerio raštą, adresuotą AB SEB bankui, kuriame nurodoma, kad papildomas darbdavio AB-F „VITI“ įsipareigojimas darbuotojui S. S. – darbdavys įsipareigoja darbuotojui sumokėti 15000 Lt dydžio kompensaciją neįskaitant į šią sumą išeitinės išmokos ir kitų pagal DK priklausančių išmokų, jei darbo sutartis būtų nutraukta nesant darbuotojo kaltės (t. I, b. l. 61). Ieškovas šiuo raštu įrodinėja, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl kompensacijos išmokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis raštas yra skirtas kitam tikslui – bankui dėl paskolų suteikimo ir neatspindi tikrojo susitarimo tarp ieškovo ir atsakovo. DK 95 str. yra nustatytos darbo sutarties sąlygos, tačiau kompensacijų nutraukus darbo sutartį mokėjimas yra reglamentuotas įstatymo ir kompensacijų mokėjimui atskiro susitarimo įstatymai nereikalauja. Papildomi susitarimai dėl darbo apmokėjimo ar kitų sąlygų, turi būti aptarti darbo sutartyje. Nei 2005-08-26 sudarytoje darbo sutartyje, nei darbo sutarties priede (t. I, b. l. 16-18) tokios kompensacijos mokėjimas nenumatytas. Todėl šioje dalyje ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimą atsiskaityti.
Pagal DK 141 str. 3 d. kai uždelsiama atsiskaityti atleidžiant darbuotoją iš darbo ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. AB-F „VITI“ 2013-11-12 pažyma Darbo ginčų komisijai tvirtina, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2013-07-09, darbdavys su ieškovu atsiskaitė 2013-07-16 uždelsus atsikaityti 6 darbo dienas ir pagal paskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką išmokėjo kompensaciją. Kompensacija išmokėta paskaičiavus vidutinį darbo užmokestį, kurio vidurkis, iki šalių kilusio ginčo dėl darbo užmokesčio dydžio, sudarė 103,33 Lt. Išsprendus ginčą tarp šalių dėl darbo užmokesčio dydžio nustatyta, kad ieškovo darbo užmokesčio vidurkis yra 161,54 Lt. Darbdavys, paskaičiuodamas kompensaciją turėjo vieną darbo dieną įvertinti papildomai 58,21 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 141 str. 3 d. nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis - už visą uždelsimo atsiskaityti laiką mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 str. 3 d. mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013). Šioje situacijoje darbdavys ieškovui mokėjo darbo užmokestį visą jo darbo laikotarpį, o sumažinta vidutinio darbo užmokesčio dalis, atsiskaitant su ieškovu atleidus jį iš darbo, buvo 58,21 Lt (neatskaičius privalomų mokėti mokesčių). Todėl iki atsakovas su ieškovu pilnai atsiskaitys, už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną iš jo priteistina po 58,21 Lt.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pagal DK 248 str. 1 d. 4 p. darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai darbuotojui padaroma neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovui dėl atleidimo kitu pagrindu nei ieškovas nurodė, dėl vienašališkai sumažinto darbo užmokesčio, dėl uždelsimo atsiskaityti, buvo padaryta neturtinė 1000 Lt dydžio žala. Ieškovas laiko, kad neturinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti bent 3000 Lt, atsakovas – kad ieškovas nepatyrė neturtinės žalos, nes dirbdamas vyriausiuoju juristu pats vertindavo ir derindavo bendrovės dokumentaciją teisiniu aspektu ir pats prisidėjo prie bendrovės darbo teisinių santykių formavimo.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovas ir atsakovas sudarė neaiškią sutartį dėl darbo užmokesčio sudėtinių dalių ir šalių ginčą dėl darbo užmokesčio išsprendė teismas. Per visą darbo laikotarpį ieškovas pretenzijų dėl mažesnio nei 3300 Lt darbo užmokesčio nekėlė, nors jis bendrovėje dirbo vyriausiuoju juristu. Tokia situacija leido atsakovui tikėtis, kad darbo santykiai dėl atlyginimo mokėjimo, atitinka ieškovo interesus. Todėl negalima teigti, kad dėl šios aplinkybės ieškovas patyrė neturtinę žalą. Laikytina, kad neturtinę žalą ieškovas patyrė tik dėl to, kad jį atleidžiant iš darbo jam buvo paskaičiuotas per mažas vidutinis darbo užmokestis ir tokiu būdu jis kaip asmuo galėjo būti sumenkintas darbdavio atžvilgiu. Kitų pagrindų, nepripažinus, kad iš darbo ieškovas buvo atleistas dėl darbdavio kaltės, neturtinės žalos atlyginimui nenustatyta. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad 300 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti ieškovo patirtus išgyvenimus.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Darbo santykiais pagrįstų išmokų priteisimas yra reglamentuojamas DK normomis. Uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju kompensavimo tvarka nustatyta DK 141 str. 3 d., kuria remiantis ieškovui priteistas darbo užmokestis po 58,21 Lt per 1 darbo dieną iki pilno atsiskaitymo. Ieškovas gi prašo priteisti CK nustatytas palūkanas pagal prievolių teisę (CK 6.37, 6.210 str.). CK normos nereglamentuoja darbo teisinių santykių ir su šiais santykiais kompensacijų už neįvykdytus įsipareigojimus sumokėjimo. Todėl dėl pradelsto ieškovui sumokėti atlyginimo sumokėjimo priteisiama dalies vidutinio darbo užmokesčio kompensacija, mokama iki teismo sprendimo įvykdymo, o CK normos dėl prievolių tinkamo įvykdymo netaikomos. Tačiau dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios dydis nustatomas remiantis CK normomis, nuo priteistos sumos, remiantis bendrosiomis CK nustatytomis taisyklėmis, priteisiamos 5 procentų procesinės palūkanos (CK 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Viso iš atsakovo ieškovui priteista suma sudaro 9838,77 Lt, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 295 Lt žyminio mokesčio atlyginimo už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme (CPK 96 str. 1 d.). Ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo tenkintas 35898,88 Lt sumai. Paduodant apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 1220 Lt žyminio mokesčio (t. I, b. l. 181-182). Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 73,4 procentais, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 895 Lt žyminio mokesčio atlyginimui (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 23,22 Lt. Atsakovui tenkanti išlaidų suma nesudaro 10 Lt, todėl nepriteistina. Ieškovo reikalavimai pareikšti dėl 56000 Lt, todėl ieškinį tenkinus 17 procentų, iš jo valstybės naudai priteistina 19,27 Lt procesinių dokumentų išlaidų atlyginimo (CPK 92 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimo dalį, kuria:
Pakeista atsakovo akcinės bendrovės-firmos „VITI“ ir ieškovo S. S. darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir nuspręsta laikyti, kad šalių darbo sutartis nutraukta 2013-07-09 pagal Darbo kodekso 127 straipsnį 2 dalį;
Priteista ieškovui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo akcinės bendrovės-firmos „VITI“, j. a. k. 221504240, 6600 (šeši tūkstančiai šeši šimtai) Lt išeitinės išmokos, 6997 (šeši tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt septyni) Lt darbo užmokesčio nepriemokos, 2411,06 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai vienuolika Lt 6 ct) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemokos, 18890,82 Lt (aštuoniolika tūkstančių aštuoni šimtai devyniasdešimt litų 82 ct) už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio spendimo priėmimo dienos ir po 111,78 (šimtą vienuolika litų 78 ct) vienos dienos darbo užmokesčio už visas darbo dienas nuo 2014-03-13 iki šio sprendimo visiško įvykdymo, 1000 (tūkstantį) Lt neturtinės žalos atlyginimo;
Priteista valstybei iš atsakovo akcinės bendrovės-firmos „VITI“, j. a. k. 221504240, 1219,79 Lt (tūkstantis du šimtai devyniolika litų 97 ct) žyminio mokesčio ir 23,22 Lt (dvidešimt trys litai 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šioje dalyje priimti naują sprendimą:
Priteisti iš AB-F „VITI“ (j. a. k. 221504240) S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 9538,77 Lt (devynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt aštuonis Lt 77 ct) darbo užmokesčio nepriemokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir už uždelsimo pilnai atsiskaityti laiką po 58,21 Lt už kiekvieną darbo dieną pradedant nuo 2013-07-10 ir iki priteistos sumos visiško išieškojimo (priteistos sumos neišskaičius privalomų mokėti mokesčių).
S. S. ieškinį dalyje dėl atleidimo iš darbo formuluotės (pagrindo) iš DK 127 str. 1 d. pakeitimo į DK 127 str. 2 d. ir iš AB-F „VITI“ dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos sumoje 6752,37 Lt priteisimo, atmesti.
Priteisti iš AB-F „VITI“ (j. a. k. 221504240) S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Lt (tris šimtus Lt) neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentus palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2013-11-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš AB-F „VITI“ (j. a. k. 221504240) 295 Lt (du šimtus devyniasdešimt penkis Lt) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priteisti iš S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19,27 Lt (devyniolika Lt 27 ct) procesinių dokumentų išlaidų atlyginimo.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) AB-F „VITI“ (j. a. k. 221504240) naudai 895 Lt (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis Lt) žyminio mokesčio atlyginimui už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Zita Smirnovienė
Romualda Janovičienė
Danutė Kutrienė