Civilinė byla Nr. e2A-2867-661/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02516-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.7; 3.3.1.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bilvina“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Bilvina“ ieškinį atsakovei UAB „Projektas” dėl nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys L. V., S. R., K. K., A. B., atstovaujamas įstatyminių atstovų E. B. ir S. B., V. B., V. S., R. B., AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Marganda“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Byloje ginčas kilo dėl CK 4.105 str. nuostatų taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Bilvina“ ieškiniu prašė pripažinti atsakovę praradusia teisę naudotis žeme, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į atsakovei priklausančius statinius: aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1k, ir aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 4k.

3.       Ieškovė reikalavimą reiškia CK 4.105 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintų nuostatų pagrindu. Ieškovė reikalavimus grindžia tuo, jog atsakovė, pirkdama statinius, neįgijo jokių teisių į žemės sklypą ir žemės sklypo savininkė aiškiai nurodė, kad ji tokių teisių nesuteiks atsakovei. Taigi laikoma, kad atsakovė yra praradusi teisę į žemę. Dėl šios priežasties teismui yra pagrindas pripažinti atsakovę praradusia teisę į žemės sklypą ir išspręsti jos statinių perleidimo kitiems asmenims klausimą, nes ieškovė nesutinka subnuomoti atsakovei savo išsinuomotos žemės jos aikštelių naudojimui.

4.       Atsakovė UAB „Projektas” pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodė, kad tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta jokių sutarčių ar susitarimų dėl ginčo statinių naudojimo (valdymo), todėl UAB „Bilvina“ neturėjo ir neturi jokių reikalavimo teisių į UAB „Projektas“ priklausančius Ginčo statinius. UAB „Bilvina“ svetimu daiktu naudojasi be jokio teisinio pagrindo. UAB „Bilvina“ teigia, kad asfaltuota aikštele ji naudojasi teisėtai, nes jai po kiemo aikštele esanti valstybinė žemė yra teisėtai išnuomota. Tai, kad žemė išnuomota UAB „Bilvina“, nesuteikia jai teisės be jokio teisinio pagrindo naudotis ir UAB „Projektas“ turtu, t. y. svetimu daiktu. Žemės nuomos teisė nėra aukščiau nuosavybės teisės, todėl, UAB „Bilvina“, naudodamasi valstybine žeme nuomos pagrindais, negali kartu įgyti ir naudojimo teisės į ginčo statinius. Ieškovė siekia, kad būtų pripažinta, jog atsakovė prarado teisę naudotis žeme, esančia adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tačiau atsakovė tokios teisės niekada ir nebuvo įgijusi. Taip pat ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teises į aikšteles: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėtos indeksu lk, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėtos indeksu 4 k, esančias žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl neaišku, kokiu pagrindu ji reiškia šį reikalavimą, nebūdama žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo statiniai, savininkė. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius sutiko, kad UAB ,,Pamario statiniai“ perleistų UAB „Projektas“ turimus žemės sklype statinius, tačiau nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB „Projektas“ nebus sudaroma. Tokia sutartis nebuvo sudaryta nei su buvusiais ginčo statinių savininkais, nei su atsakove, nes niekas nesikreipė į NŽT dėl tokios sutarties sudarymo. Atsakovė niekada nebuvo įgijusi teisės nuomotis iš valstybės žemės sklypo dalį, tačiau žemės nuoma nėra vienintelis būdas naudotis kitam asmeniui priklausančia žeme. Tam yra užstatymo teisės ir servituto teisės institutai. Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol naudojimosi žemės sklypu klausimas nebuvo sprendžiamas, nes nuo pat ginčo statinių įsigijimo atsakovė visą laiką priversta gintis teismuose nuo ieškovės savivalės, kuri nuolat ir intensyviai naikina atsakovei priklausantį turtą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, pripažinęs sandorį, sudarytą su atsakove dėl žemės sklypo naudojimosi, negaliojančiu. Tokio teismo sprendimo ir negali būti, nes atsakovė niekada ir nebuvo sudariusi su NŽT sandorio dėl žemės sklypo naudojimosi. Ieškinys taip pat nėra reiškiamas dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu.

6.       Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas Ž. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2024 m. sausio 21 d. patikėjimo teise valstybei priklausantį ginčo žemės sklypą valdo Klaipėdos miesto savivaldybė (toliau ir – savivaldybė). Atsakovė nėra kreipusis nei į NŽT, nei į savivaldybę, klausimas dėl atsakovės naudojimosi žemės sklypu nebuvo spręstas nei vienoje institucijoje. Pirmiausia turi būti pasisakyta dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo ar servituto nustatymo. Jei nebūtų galimybės su atsakove sudaryti valstybei priklausančio žemės sklypo nuomos sutarties, tai būtų kita galimybė – spręsti klausimą dėl servituto nustatymo. Ieškovė tikriausiai apskritai neturi teisės reikšti tokį reikalavimo. Šiai dienai valstybei priklausančio žemės sklypo patikėtinis yra savivaldybės administracija, todėl tokį reikalavimą gali reikšti tik žemės sklypo patikėtinis – savivaldybės administracija.

7.       Trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas L. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ieškinys yra nepagrįstas. Norint prarasti teisę, reikia ją pirma įgyti, todėl nesutinka su pirmu reikalavimu. Taip pat nesutinka ir su antru reikalavimu. Pažymi, kad ieškovei teigiant, jog šiai dienai aikštelė yra išnykusi ar sunaikinta, ieškovė galėtų kreiptis dėl tokio objekto išregistravimo. Ieškovė nurodo, kad negali būti sudaroma žemės nuomos sutartis, kadangi tai yra inžinerinis statinys, tačiau pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, neišnuomojama tik jei tai yra inžineriniai tinklai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ 12.1 punktą, jeigu daiktas tarnaujantis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskirais objektas, tai yra pagrindas parduoti ar nuomoti be aukciono žemės sklypą. NŽT 2016 m. liepos 11 d. sprendimas buvo parengtas, kai dar nebuvo suformuoti atskiri žemės sklypai, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo suformuotas naujas sklypas – (duomenys neskelbtini), o jame esančios aikštelės pagal Nekilnojamojo turto registrą yra savarankiški statiniai, tai žemės sklypas gali būti nuomojamas. Formaliai atsakovei gali būti išnuomojama žemė, tai turi būti vertinama dėl konkrečių aikštelių. Pastato savininkui išnuomojama tokia dalis, kuri reikalinga aptarnauti ir naudoti pastatą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Klaipėdos miesto apylinkės teismo2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovės UAB „Bilvina“ atsakovei UAB „Projektas“ priteista 1650 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą; iš ieškovės UAB „Bilvina“ valstybei priteista 221,09 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

9.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi dvi ginčo aikšteles, kurios stovi ant valstybei priklausančio žemės sklypo, kuris dalimis yra išnuomotas ieškovei ir tretiesiems asmenims. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė kada nors būtų sudariusi kokį nors sandorį, kurio pagrindu atsakovė būtų įgijusi teisę naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, ant kurio stovi atsakovei priklausantys statiniai – aikštelės. Taigi nesant duomenų apie sandorį, kurio pagrindu atsakovė būtų įgijusi teisę naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, darytina išvada, kad teismo tvarka ir negali būti sprendžiamas klausimas dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad teismo tvarka pripažintas negaliojančiu sandoris, kurio pagrindu atsakovė būtų naudojusi žemės sklypu.

10.       Ieškovė reikalavimą pripažinti atsakovę praradusia teisę naudotis žemės sklypu grindė tuo, jog atsakovė, pirkdama statinius, neįgijo jokių teisių į žemės sklypą ir žemės sklypo savininkė aiškiai nurodė, kad ji tokių teisių nesuteiks atsakovei, tai laikoma, kad atsakovė yra praradusi teisę į žemę. Iš ankstesnio valstybinės žemės sklypo patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. liepos 11 d. rašto matyti, kad žemės sklypo patikėtinis sutiko, jog ginčo statiniai būtų ankstesnio savininko perleisti kitam asmeniui – atsakovei, nurodant, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su asmeniu, kuris įsigis kitus statinius, nebus sudaroma. Tačiau trečiųjų asmenų NŽT ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovų teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė, kaip ginčo statinių – aikštelių savininkė, turi teisę kreiptis į naują valstybinės žemės sklypo patikėtinį – Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo ar sąlygų keitimo, be to, yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl žemės sklypo servituto nustatymo. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovei negali būti suteikiama teisė teisėtu būdu naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, ant kurio pastatyti atsakovei priklausantys statiniai – aikštelės. Dėl išvardintų priežasčių nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė prarado teisę naudotis žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti atsakovę praradusią teisę naudotis žemės sklypu, teismas nenustatė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Bilvina“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, kad:

11.1.                      Lietuvos valstybei, atstovaujamai NŽT, priklauso žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Minėtas žemės sklypas yra išnuomotas ieškovei, L. V., S. R., K. K., UAB „Marganda“, A. B., V. B., R. B. ir AB „Energijos skirstymo operatorius, nes minėti asmenys turi statinius ant šio sklypo. V. S. taip pat turi statinį ant šio žemės sklypo, tačiau neturi jokių nuomos teisių į žemę. Ant šio žemės sklypo buvo inžinieriniai kiemo statiniai: kiemo aikštelė (k4), rezervuaras (k5), tvora (k1), tvora (k2) ir vartai (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtus statinius 2017 m. birželio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M-4443 pagrindu įsigijo atsakovė.

11.2.                      Vėliau atsakovė minėtiems statiniams atliko naujus kadastrinius matavimus ir juos padalijo į atskirus daiktus: aikštelę 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančią iš tvoros 2k1, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuarą 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelę 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėda (2019 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų byla), pateikdamas VĮ „Registrų centras“ 2019 m. lapkričio 5 d. prašymą Nr. 22302431.

11.3.                      NŽT, kaip žemės savininkės atstovas, jau atsakovei perkant nurodytą turtą, nurodė, kad nesutinka suteikti jokios teisės naudotis žemės sklypu, nes to nenumato įstatymai, be to žemė yra išnuomota ieškovei ir tretiesiems asmenims, nustatant naudojimosi tvarką. Šių statinių nusikelti nelabai įmanoma, nes jie yra stacionarūs, o be to tai ekonomiškai nenaudinga, nors jie didžiąja dalimi yra praktiškai sunykę. Jų likučius galima tik nuardyti arba perleisti asmenims, kurie turi teisę naudotis žemės sklypu, t. y. ieškovei ir/ar tretiesiems asmenims. Kadangi atsakovė, pirkdama statinius, neįgijo jokių teisių į žemės sklypą ir žemės savininkė aiškiai nurodė, kad ji tokių teisių nesuteiks atsakovei, tai laikoma, kad atsakovė yra praradusi teisę į žemę, todėl teismui yra pagrindas pripažinti atsakovę praradusia teisę į žemės sklypą ir išspręsti jos statinių perleidimo kitiems asmenims klausimą, nes ieškovė nesutinka subnuomoti atsakovei savo išsinuomotos žemės jos aikštelių naudojimui.

11.4.                      Apeliantė nurodo, kad pagal CK 4.105 str. ir 6.394 str. nuostatas, jas taikant kompleksiškai, statiniai negali egzistuoti be teisės į žemės sklypą. Šiuo atveju atsakovė yra tokioje situacijoje, kai turi inžinierinius statinius, tačiau neturi ir negali turėti jokių teisių į žemės sklypą. Šiuo ieškiniu ir buvo siekiama išspręsti šitą situaciją, kad būtų panaikintas neapibrėžtumas dėl atsakovės inžinierinių statinių, tačiau teismas šio klausimo neišsprendė.

11.5.                      Skundžiamo sprendimo išvada, kad be kitų CK 4.105 straipsnio 2, 3 dalyse numatytų sąlygų, būtinų teisės į žemės sklypą atsiradimo pasekmėms atsirasti, būtina pagrindinė sąlyga – teismo tvarka pripažintas negaliojančiu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisinio stabilumo principams.

12.       Atsakovė UAB „Projektas” pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka, prašo jį atmesti; priteisti iš ieškovės 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Atsakovė nurodė šiuos argumentus:

12.1.                      Norint ginčo materialiniams teisiniams santykiams taikyti CK 4.105 str. nuostatas ir teismo prašyti, kad ginčo žemės sklype esantys statiniai (aikštelės) būtų pripažinti ieškovės nuosavybe, t. y. jai perkeltos nuosavybės teisės į aikšteles, ieškovė privalėjo įrodyti šias aplinkybes: tarp Lietuvos Respublikos ir atsakovės buvo sudarytas valstybinės žemės (ginčo žemės sklypo dalies) nuomos ar pardavimo sandoris; šis sandoris teismo tvarka buvo pripažintas negaliojančiu; atsakovei nesuteikta teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis ginčo žemės sklypu; atsakovė sutiko aikšteles perleisti ieškovei. Nagrinėjamoje byloje neįrodyta nei viena iš šių aplinkybių ir ieškovė jų neįrodinėjo. Priešingai ji nurodo, jog tokio sandorio niekada nebuvo ir atsakovė nesutinka aikštelių perleisti ieškovei.

12.2.                      Ieškovė supranta, kad nėra jokių sąlygų, būtinų ginčo materialiniams teisiniams santykiams taikyti CK 4.105 str. nuostatas, todėl prašo teismo taikyti teisės analogiją. Įstatymo analogija taikoma tik civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams (CK 1.8 str.1 d.), tačiau ieškovė nenurodė, panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikytinų nagrinėjamu atveju.

12.3.                      Pirmiausia reikėtų nustatyti, kokio rezultato ieškiniu siekė Ieškovė. Remiantis ieškinio dalyku, Ieškovė siekė perkelti jai atsakovės nuosavybės teises į aikšteles pripažįstant, kad atsakovė prarado teisę naudotis ginčo žemės sklypu. Ieškinio patenkinimui nėra objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių tokių visuomeninių santykių buvimą, t. y. ieškovė neįrodė esminės aplinkybės, jog teismo keliu buvo panaikintas sandoris, suteikiantis Atsakovei teisę naudotis ginčo žemės sklypu (jo dalimi). Ieškovė pripažįsta, jog tokio sandorio nebuvo ir kaltina atsakovę, kad ji delsia kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį dėl sandorio sudarymo, leidžiančio atsakovei naudotis ginčo žemės sklypo dalimi. Visa tai patvirtina, kad nėra jokio pagrindo taikyti įstatymo ir teisės analogiją, nes ginčo teisiniai santykiai yra aiškiai sureguliuoti CK 4.105 straipsniu.

12.4.                      Byloje kilo ginčas ne dėl galimybės ne aukciono tvarka išsinuomoti ginčo žemės sklypo dalį, bet dėl atsakovės nuosavybės teisių į aikšteles (1k, 4k) perkėlimo ieškovei. Pažymėtina, kad, net esant visoms būtinoms sąlygoms, įvardintoms CK 4.105 str. nuostatose (išskyrus atsakovės sutikimą), ieškovė turėjo įrodyti, kad tik ji viena turi teisę perimti iš atsakovės nuosavybės teisę į ginčo statinius, arba kad kiti asmenys, kuriems taip pat yra išnuomota ginčo žemės sklypo dalis, atsisakė tokios teisės. Tokių faktų ieškovė nenurodė nei savo ieškinyje, nei apeliaciniame skunde.

12.5.                      Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nenurodoma, kaip ginčo statinių egzistavimas pažeidžia ieškovės teises, nes ji ginčo žemės sklypo dalimi naudojosi nuomos teise tiek iki atsakovei įsigyjant statinius ginčo žemės sklype, tiek po įsigijimo be jokių apribojimų. Ieškovės ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai ar deliktiniai santykiai, o ieškovė dėl priežasčių, neleidžiančių jai naudotis išnuomota žeme, pretenzijas galėtų reikšti tik valstybinės žemės patikėtinei (Klaipėdos miesto savivaldybei), neišeinant iš valstybinės žemės nuomos ribų. Darytina išvada, kad ieškovė gina ne savo pažeistas teises (jos nepažeistos), o valstybinės žemės patikėtinio tariamai pažeistas teises.

13.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad:

13.1.                      Apeliantė UAB „Bilvina“ apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad visas Žemės sklypas yra išnuomotas jame esančių statinių savininkams. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, viso Žemės sklypo plotas yra 0,9216 ha, o išnuomota yra tik 0,7720 ha, taigi apeliantė klaidina teismą bei pateikia neteisingą informaciją.

13.2.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CK 4.105 straipsnio 1–4 dalis pasekmės, kurias patirs asmuo teismine tvarka pripažinus, kad jis prarado teisę į žemės sklypą, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, priklauso nuo to, ar sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamas įžemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl jo ar ne dėl jo kaltės, ar jam suteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019).

13.3.                      Šioje byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovė kada nors būtų buvusi sudariusi kokį nors sandorį, kurio pagrindu ji būtų įgijusi teisę naudotis Žemės sklypu (Žemės sklypo dalimi), ant kurio stovi jai priklausantys statiniai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismo tvarka negali būti sprendžiamas klausimas dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

15.       Byloje nustatyta, kad atsakovė 2017 m. birželio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo ginčo statinius: aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1k, ir aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 4k. Atsakovei priklausančios ginčo aikštelės pastatytos ant valstybei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurį patikėjimo teise nuo 2024 m. sausio 26 d. valdo Klaipėdos miesto savivaldybė, ir kuris tam tikromis dalimis išnuomotas ieškovei ir kitiems tretiesiems asmenims. Be to, šiame žemės sklype stovi ir ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai.

16.       Apeliantė UAB „Bilvina“ skunde klaidingai nurodė, jog visas Žemės sklypo plotas yra išnuomotas jame esančių statinių savininkams. Remiantis Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, viso Žemės sklypo plotas yra 0,9216 ha, o išnuomota yra 0,7720 ha.

17.       Apeliantė (ieškovė) reiškia reikalavimus pripažinti atsakovę praradusia teisę naudotis žeme, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į atsakovei priklausančius statinius: aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1k, ir aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 4k.Ieškovė reikalavimą reiškia CK 4.105 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintų nuostatų pagrindu. Ieškovė reikalavimus grindžia tuo, jog atsakovė, pirkdama statinius, neįgijo jokių teisių į žemės sklypą ir žemės sklypo savininkė aiškiai nurodė, kad ji tokių teisių nesuteiks atsakovei, tai laikoma, kad atsakovė yra praradusi teisę į žemę, todėl teismui yra pagrindas pripažinti atsakovę praradusia teisę į žemės sklypą ir išspręsti jos statinių perleidimo kitiems asmenims klausimą, nes ieškovė nesutinka subnuomoti atsakovei savo išsinuomotos žemės jos aikštelių naudojimui.

18.       CK 4.105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu. Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu ne dėl statinių savininko kaltės, tai statinių savininkui atlyginama šio kodekso 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo savininko lėšomis (2 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020).

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.105 straipsnio 1–4 dalis pasekmės, kurias patirs asmuo teismine tvarka pripažinus, kad jis prarado teisę į žemės sklypą, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, priklauso nuo to, ar sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl jo ar ne dėl jo kaltės, ar jam suteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, kokia yra žemės sklypo savininko valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 36 punktas).

20.       Tiek iš pacituoto CK 4.105 straipsnio, tiek iš jį aiškinančios teismų praktikos darytina išvada, kad ši teisės norma turi būti taikoma tik tuo atveju, jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo butų pripažintas negaliojančiu.

21.       Tam, kad asmeniui atsirastų teisė naudotis valstybiniu žemės sklypu, asmuo turi būti įsigijęs nekilnojamąjį turtą ant to žemės sklypo ir iš valstybės išsinuomojęs žemės sklypą.

22.       Kadangi šiuo atveju atsakovė nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, tai ieškovė pirmiausia turėtų nuginčyti sandorį, kuriuo remiantis atsakovė nuosavybės teise įgijo ginčo nekilnojamąjį turtą (2017 m. birželio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį) ir tik šį sandorį nuginčijus, ieškovė galėtų reikšti ieškinį, remdamasi CK 4.105 straipsniu. Pažymėtina, kad 2017 m. birželio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis nuginčyta nebuvo (šioje byloje apskritai toks reikalavimas net nebuvo keliamas), todėl ji galiojanti. Esant šioms aplinkybėms, vien tik dėl šios priežasties ieškovė nepagrįstai reiškia ieškinį CK 4.105 straipsnio pagrindu.

23.       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose yra nurodyta, kad Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams; savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu.

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą Nacionalinė žemės tarnyba <...> yra įgaliota atstovauti valstybės interesams, sprendžiant dėl Nacionalinei žemės tarnybai, kaip patikėtinei, perduotos valstybinės žemės naudojimo (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat dėl statinių, kurie yra žemės sklype, jų savininkui praradus teisę į žemės sklypą, likimo (CK 4.105 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020).

25.       Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką ieškinį šioje byloje galėtų reikšti tik žemės sklypo savininkas (Lietuvos Respublika) arba patikėtinis (Klaipėdos miesto savivaldybė), tačiau jie jokių pretenzijų atsakovei neturi. Todėl darytina išvada, kad ir dėl šios priežasties ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio CK 4.105 straipsnio pagrindu.

26.       Nepaisant to, kad ieškovė apskritai neturėjo teisės šioje byloje reikšti ieškinio, apeliacinės instancijos teismas pasisakys ir dėl kitų priežasčių, dėl kurių ieškinys negalėjo būti tenkinamas.

27.        Vienas iš ieškinio reikalavimų – pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į atsakovei priklausančius statinius: aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1k, ir aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 4k. Ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad aikštelės yra bevertės, todėl pats ginčas yra neturtinis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone ieškovė, reikšdama tokius reikalavimus, visiškai be jokio teisėto pagrindo siekia, kad jai neatlygintinai būtų perleistos atsakovei nuosavybės teise priklausančios ginčo aikštelės.

28.       Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė įgyti nuosavybę bei garantuota šios teisės apsauga. Pagal Konstituciją nuosavybės teisės įgijimo būdai gali būti įvairūs, tačiau jie negali prieštarauti iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams, inter alia (be kita ko) teisėtumo, sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).

29.       Ginčo materialiniams teisiniams santykiams taikant CK 4.105 straipsnio nuostatas, ieškovė turėjo įrodyti, kad: 1) jai perkeltos nuosavybės teisės į ginčo aikšteles; 2) tarp Lietuvos Respublikos ir atsakovės buvo sudarytas valstybinės žemės (ginčo žemės sklypo dalies) nuomos ar pardavimo sandoris; 3) šis sandoris teismo tvarka buvo pripažintas negaliojančiu; 4) atsakovei nesuteikta teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis ginčo žemės sklypu; 5) atsakovė sutiko aikšteles perleisti ieškovei. Tačiau ieškovė neįrodė nei vienos iš minėtų sąlygų. Priešingai, pati ieškovė nurodė, jog atsakovė nesutinka aikšteles perleisti ieškovei.

30.       Be to, kaip matyti iš CK 4.105 straipsnio 1 ir 2 dalių, jeigu būtų pripažinta, kad atsakovė prarado teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą, jai, kaip ginčo aikštelių savininkei, už aikšteles turėtų būti atlyginta. Taigi ieškovė galėtų iš atsakovės išsipirkti ginčo aikšteles, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pateikusi tokį pasiūlymą atsakovei.

31.       CK 4.105 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statiniai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba <...> žemės sklypo savininkui. Taigi iš šios normos analizės darytina išvada, kad statiniai iš savininko neatlygintinai galėtų būti perleisti kitam asmeniui tik tuo atveju, jeigu, sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu būtų pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės, bet šiuo atveju to padaryta nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai siekia, kad jai neatlygintinai būtų perleistos atsakovei priklausančios aikštelės.

32.       Be to, pažymėtina, jog teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu tretieji asmenys NŽT ir savivaldybė nurodė, jog nėra priėmę sprendimo neišnuomoti, neparduoti, nenustatyti servituto ar kokiu nors kitu būdu neleisti atsakovei naudotis valstybine žeme, esančia po ginčo aikštelėmis. Taigi pripažinti, kad atsakovė prarado teisę, negalima, nes ieškovė neįrodė, kad tokia teisė buvo įgyta.

33.       Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, aikštelės 1k ir 4k eina per valstybinės žemės sklypą, kuris išnuomotas ieškovei ir kitiems tretiesiems asmenims. Aikštelė 4k yra aplink pastatą, todėl ja naudotis gali visi pastato naudotojai. Aikštelė 1k yra savarankiška. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ 12.1 punktą, jeigu daiktas tarnaujantis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskirais objektas, tai yra pagrindas parduoti ar nuomoti be aukciono žemės sklypą. NŽT atstovai nurodė, kad 2016 m. liepos 11 d. sprendimas buvo parengtas kai dar nebuvo suformuoti atskiri žemės sklypai, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo suformuotas naujas sklypas – (duomenys neskelbtini), o jame esančios aikštelės pagal Nekilnojamojo turto registrą yra savarankiški statiniai, tai žemės sklypas gali būti nuomojamas. Iš žemės sklypo plano, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, matyti žemės sklypo naudotojų teritorijos ir ribos. Pastato savininkui išnuomojama tokia dalis, kuri reikalinga aptarnauti ir naudoti pastatą.

34.       Pagal bylos duomenis, atsakovė asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi dvi ginčo aikšteles, kurios stovi ant valstybei priklausančio žemės sklypo, kuris dalimis yra išnuomotas ieškovei ir tretiesiems asmenims. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų sudariusi kokį nors sandorį, kurio pagrindu atsakovė būtų įgijusi teisę naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, ant kurio stovi atsakovei priklausančios aikštelės. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, nesant duomenų apie sandorį, kurio pagrindu atsakovė būtų įgijusi teisę naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, teismo tvarka negali būti sprendžiamas klausimas dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu.

35.       Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio.

Dėl bylos baigties

36.       Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

37.       Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38.       Atmetus apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.).

39.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš ieškovės priteisia atsakovei.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Bilvina“ (į. k. 240828880) atsakovei UAB „Projektas“ (į. k. 159615799) 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Alvydas Barkauskas

                                        Andrius Ignotas

                                        Inga Staknienė