Civilinė byla Nr. e2A-1459-343/2021

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02325-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2;  

                                                   3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.18.1

                                                                                                                                                 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 4 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. S. (toliau – ir ieškovė) ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje, dublike nurodė, kad buvusios pareigūnės R. S. neteisėti veiksmai pripažinti baudžiamojo proceso metu, todėl atsakovas (institucija) turi pareigą atlyginti neturtinę žalą. Anot ieškovės, atsakovas ignoruoja Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartį. Neturtinė žala įrodyta.

2.       Atsakovas atsiliepime, triplike su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų nėra, tačiau laikosi pozicijos, jog ieškovė neįrodė ryšio dėl šių neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio (neįrodė neturtinės žalos). Atsakovo teigimu, ieškovės sveikata sutrukdyta nesunkiai. Nežino, kodėl ieškovė R. S. elgesį sieja su atsakovu.

3.       Trečiasis asmuo, esantis atsakovo pusėje, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė neįrodė priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (ieškovė nenurodo, kokie konkretūs pareigūnų veiksmai registruojant eismo įvykį buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jos dvasiniais išgyvenimais).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 328,32 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.

5.       Konstatavo, kad ginčas byloje tarp šalių kilo dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir neturtinės žalos dydžio. Byloje nebuvo ginčo dėl buvusios pareigūnės R. S. neteisėtų veiksmų.

6.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu nustatė, kad R. S., vykdydama savo pareigas įvykio vietoje, matydama eismo įvykio vietoje avarijos kaltininką L. T., pabendravusi su juo, tyčia neužtikrino jo, kaip teisės pažeidimą padariusio įtariamo asmens, sulaikymo ir susitarė su juo slėpti tikrąsias įvykio aplinkybes ir jį patį. Vykdydama šį susitarimą tyčia nefiksavo įvykio liudytojų R. J., T. G. ir R. S. parodymų, kurie jai rodė į L. T., kaip asmenį sukėlusį eismo įvykį, nesiėmė jokių priemonių, kad avariją sukėlęs kaltininkas būtų sulaikytas.

7.       Minėtoje byloje neginčijamai buvo nustatyta, kad R. S. savo veiksmais sukėlė visuomenėje didelį įvykio rezonansą ir nukentėjusiosios bei visuomenės pasipiktinimą, tokiais veiksmais padarė didelės neturtinės žalos pačiai nukentėjusiajai I. S., pasireiškusią asmens konstitucinių garantijų pažeidimu, jos, kaip nukentėjusios nuo nusikalstamos veikos, dideliais dvasiniais išgyvenimais dėl visos įvykio situacijos ir galimybės nustatyti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes bei pasiekti teisingumą, taip pat padarė didelės žalos ne tik visos policijos sistemos autoritetui, bet ir valstybei, nes apie visų policijos pareigūnų elgesio atitikimą valstybės deklaruojamoms moralinėms vertybėms visuomenė neretai sprendžia pagal atskirų policijos pareigūnų elgesį. Šiame nuosprendyje išanalizuoti R. S. kaltės įrodymai neabejotinai įrodo priežastinį ryšį tarp jos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo – ir minėtų padarinių, nes piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą.

8.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartyje papildomai nurodė, kad tokiais R. S., kaip policijos pareigūnės, tyčiniais, priešingais tarnybos interesams veiksmais, neabejotinai buvo padaryta didelė neturtinė žala ir nukentėjusiajai I. S..

9.       Teismas pagal pateiktus byloje duomenis (teismo nuosprendį, nutartį) visiškai sutiko, kad aukščiau minėtomis aplinkybėmis ieškovei buvo padaryta didelė neturtinė žala. Lietuvos Aukščiausias Teismas, konstatuodamas didelę neturtinę žalą, įvertino visą duomenų sankaupą, todėl pagrįstai padarė šią išvadą. Teismas, šioje civilinėje byloje išnagrinėjęs neturinės žalos klausimą, koreliacijoje su buvusios pareigūnės veiksmais, visiškai pritarė aukščiau minėtai išvadai dėl didelės neturtinės žalos.

10.       Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad būtų savo iniciatyva bandęs atlyginti neturtinę žalą ar dėl jos būtų tartasi. Priešingai, jis ir toliau neigia atsakomybę (prašo ieškinį atmesti), nepateikdamas jokių įrodymų.

11.       Vertino, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti artimesnis turtinės žalos dydžiui, todėl jį sumažino iki 14 000 Eur. Teismas šią sumą priteisė iš atsakovo, nurodydamas, kad jos dydis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, institucijos turtinę padėtį, nusikalstamos veikos pobūdį, padarinius, ieškovei sukeltus dvasinius išgyvenimus (padaryta didelė neturtinė žala ieškovei), Lietuvos policijos vardo diskreditavimą, keliamus aukštesnius reikalavimus policijos pareigūnams, nėra per didelis.

12.       Teismas, išsprendęs civilinėje byloje neturinės žalos klausimą, sprendė, kad kiti šalių prašymai, argumentai neturi įtakos bylos procesiniai baigčiai, todėl plačiau šioje dalyje nepasisakė.

13.       Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad baudžiamoji byla baigta, koks greitis buvo – nesvarbu. Teismas pasisakydamas šiuo aspektu nurodė, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos šeimos narys matė kaltininko automobilio greičio rodyklę sustojusią prie 180 km/h greičio skaičiaus, bet dėl neteisėtų minėtų veiksmų nebuvo galima nustatyti visų aplinkybių. Taigi, skirtingai nei nurodo Lietuvos policijos atstovė, nustačius tokį didelį greičio viršijimą, jis gali turėti įtakos kvalifikacijai.

14.       Teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė atsižvelgdamas į proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį.

                                  III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino bylos aplinkybes, vadovavosi ginčui neaktualia teismų praktika, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė šališką ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas.

15.2.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į apelianto atstovės teismo posėdyje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką, kurioje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. 

15.3.       Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje nenagrinėjo ieškovės patirtos neturtinės žalos dydžio, o tik nurodė, kad I. S. buvo padaryta didelė žala. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio dispozicija, didelės žalos, kaip nusikalstamos veikos pasekmės konstatavimas, buvo būtina sąlyga R. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Vadovaujantis LAT praktika, darytina išvada, kad asmeniui patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnį privalomas didelės žalos konstatavimas, tačiau faktinis patirtos žalos dydis kiekvienu atveju turi būti atskirai nustatinėjamas ir išsamiai pagrįstas. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje I. S. patirtos neturtinės žalos dydis nebuvo nagrinėjamas, kadangi teismas baudžiamojoje byloje atsisakė priimti ieškovės civilinį ieškinį, nes jis buvo pateiktas jau po įrodymų tyrimo teisme pradžios. Apeliantės teigimu, būtent šioje žalos atlyginimo byloje turėjo būti patikrinama, ar neteisėtais veiksmais iš tikrųjų buvo padaryta žala, o nustačius, kad žala buvo padaryta – išsamiai argumentuotas priteistinas jos dydis, tačiau, minėta, realaus neturtinės žalos dydžio šiuo atveju nenagrinėjo nei baudžiamąją bylą nagrinėję teismai, nei pirmosios instancijos teismas, kuris tik formaliai perrašė teismų baudžiamojoje byloje nuomonę dėl ieškovės patirtos didelės žalos, taip nukrypdamas nuo formuojamos LAT praktikos ir pamindamas CPK nustatytą pareigą išsamiai argumentuoti priimtą sprendimą.

15.4.       Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad priešingai nei ieškinyje ir dublike teigia ieškovė, R. S. veiksmai niekaip negalėjo nulemti, kad L. T. veiksmus abiejų instancijų teismai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 135 straipsnį. Akivaizdu, kad dėl kitų policijos pareigūnų savalaikių veiksmų baudžiamojo proceso metu visos įvykio aplinkybės buvo nustatytos, o įvykio kaltininkas L. T. buvo pripažintas kaltu.

15.5.       Tikrovės neatitinka teismo teiginys, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, jog su ieškove buvo tartasi dėl žalos atlyginimo. Apeliantas nurodo, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose 2021 m. balandžio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu šalių prašymu teismas padarė pertrauką, kad bylos šalys galėtų taikiai susitarti. Šios pertraukos metu šalių atstovai diskutavo dėl galimybės sudaryti taikos sutartį, tačiau ieškovės reikalaujama atlyginti suma dėl šiame skunde išdėstytų argumentų Lietuvos valstybei buvo neproporcingai didelė.

15.6.       Šiuo atveju neginčytinas neteisėtų veiksmų buvimo faktas, tačiau nesutiktina, kad neteisėtų veiksmų intensyvumas, trukmė ir padariniai buvo tokio masto, kad galėjo nulemti tokio dydžio pasekmes. Teigia, kad R. S. neteisėti veiksmai, priešingai nei avarijos metu I. S. patirti sužalojimai, neturėjo ilgalaikių pasekmių: eismo įvykio kaltininkas buvo nustatytas sekantį rytą po eismo įvykio; nustatytas apytikris važiavimo greitis bei ta aplinkybė, kad L. T. transporto priemonę vairavo neblaivus; baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmė neviršijo įprasto tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo trukmės vidurkio. I. S. teiginiai, kad ji nusivylė ir prarado pasitikėjimą visa policijos sistema yra daugiau deklaratyvūs, neindividualizuoti, todėl neįrodyti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra neproporcingai didelis, neatitinka realiai ieškovės patirtų dvasinių išgyvenimų.

15.7.       Nesuprantamas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad šiuo atveju priteistos sumos dydis taip pat atlieka ir prevencinę funkciją. Apelianto teigimu, iš šio teismo teiginio galima suprasti, kad I. S. priteista didesnė neturtinė žala turi būti vertinama kaip elgesio pamoka visai policijos sistemai. Pažymi, kad vadovaujantis teisės aktais ir teismų praktika, neturtinė žala priteisiama kaip kompensacija už atliktus konkrečius neteisėtus veiksmus, kaip iki pažeidimo buvusios padėties atstatymas, o ne prevencinė priemonė ateičiai. 

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kurie iš esmės yra lakoniški, formalūs, kadangi kvestionuojami jau įsiteisėję Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutiniai procesiniai sprendimai, priimti nagrinėjant susijusią buvusios policijos pareigūnės R. S. baudžiamąją bylą.

16.2.       Apeliaciniame skunde pastebimas atsakovo pozicijos prieštaringumas ir nenuoseklumas. Atsiliepime nurodoma, kad sprendimu ieškovei priteista žala neproporcinga, tariamai per didelė, o galiausiai prašoma civilinį ieškinį atmesti visiškai. Lieka neaišku ar atsakovas neigia visą sprendimu priteistą žalą, ar prašo ją sumažinti.

16.3.       Nesutinka, kad baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų galutiniai procesiniai sprendimai ir juose išdėstyti išsamūs motyvai negali būti laikomi prejudiciniais nagrinėjamu atveju. Anot ieškovės, atsakovo atstovas visiškai ignoruoja Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje konstatuotas ir išsamiai aprašytas aplinkybes, kuo pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ieškovei.

16.4.       Atsakovo atstovas nepateikė argumentų, kodėl R. S. veiksmais padaryta didelė žala valstybei, Lietuvos policijos autoritetui, yra svarbesnė nei tiesiogiai nuo tarnybinio nusikaltimo padarymo nukentėjusios I. S. teisėtų interesų apgynimas.

16.5.       Nesutinka su atsakovo atstovo pateiktu lakonišku ieškovės neturtinės žalos vertinimu dėl ilgai užtrukusio, daug emocinių jėgų ieškovei kainavusiu dalyvavimu keliose baudžiamosiose bylose, susijusiose su aptariamu įvykiu. Apeliaciniame skunde pateiktas formalus vertinimas tik parodo negatyvų ir kritikuotiną atsakovo atstovo požiūrį į nuo nusikaltimo nukentėjusią auką.

16.6.       Nesutinka su atsakovo atstovo požiūriu, jog ieškovė turėjo prieš teismo procesą kreiptis į Kauno AVPK, prašyti, kad žala būtų atlyginta ne teismo tvarka. Teigia, kad atsakovas iki šios dienos jai nepateikė jokių pasiūlymų dėl taikaus ginčo išsprendimo.

16.7.       Teismas išsamiai ir detaliai sprendime išaiškino, kokie kriterijai turi būti keliami ne tik Lietuvos policijai, tačiau ir kiekvienam šioje institucijoje dirbančiam Lietuvos policijos pareigūnui. Teismo sprendimas yra išsamus ir teisėtas.

          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

19.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20.       Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino bylos faktines aplinkybes, vadovavosi ginčui neaktualia teismų praktika, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė šališką, neteisėtą ir naikintiną sprendimą.

21.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais duomenimis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi) sutiko, jog ieškovei buvo padaryta didelė neturtinė žala. Vertino, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti artimesnis turtinės žalos dydžiui, todėl jį nuo ieškovės prašomos 20 000 Eur sumos sumažino iki 14 000 Eur. Teismas šią sumą priteisė iš atsakovo, nurodydamas, kad jos dydis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, institucijos turtinę padėtį, nusikalstamos veikos pobūdį, padarinius, ieškovei sukeltus dvasinius išgyvenimus (padaryta didelė neturtinė žala ieškovei), Lietuvos policijos vardo diskreditavimą, keliamus aukštesnius reikalavimus policijos pareigūnams, nėra per didelis.

22.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

23.       Iš į bylą pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties nustatyta, kad nuteistoji R. S., būdama statutinė valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėja, siekdama pridengti eismo įvykyje dalyvavusį kolegą, policijos pareigūną L. T., tyčia neatliko jai teisės aktais priskirtų tarnybinių funkcijų, t. y. atvykusi į eismo įvykio vietą, turėdama pareigą išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes, neatliko būtinų pirminių tyrimo veiksmų, neapklausė eismo įvykio liudytojų, tiesiogiai jai nurodžiusių eismo įvykio kaltininką, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją L. T., nesiėmė jokių priemonių, kad jis būtų sulaikytas ar būtų užkirsta galimybė jam pasišalinti, taip sudarė sąlygas jam išvengti blaivumo patikrinimo, daiktinių įrodymų paėmimo, po to tarnybinėse patalpose į tarnybinę ataskaitą surašė neteisingus duomenis apie eismo įvykį, tyčia neinformavo operatyvaus padalinio pareigūnų, kad eismo įvykyje dalyvavo policijos pareigūnas L. T.. Nustatyti R. S. priešingi tarnybai veiksmai neabejotinai apsunkino pirminį eismo įvykio aplinkybių tyrimą, trukdė ir avarijos ikiteisminiam tyrimui, tiesos nustatymui ir teisingumo vykdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas papildomai nurodė, kad tokiais R. S., kaip policijos pareigūnės, tyčiniais, priešingais tarnybos interesams veiksmais neabejotinai buvo padaryta didelė neturtinė žala ir nukentėjusiajai I. S.. Ji, būdama nukentėjusi L. T. sukeltos avarijos metu, patyrusi sveikatos sužalojimų, turėjo teisėtą lūkestį į jos, kaip nukentėjusiosios, pažeistų teisių gynimą, tačiau tai buvo apsunkinta dėl neteisėtų policijos pareigūnės R. S. veiksmų, t. y. eismo įvykio tyrimas, kaltininko nustatymas užtruko, ji buvo priversta dalyvauti ne viename teisminiame procese, taip pat I. S., tikėdamasi iš policijos pareigūnų sulaukti sąžiningo pareigų atlikimo, nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos teisių gynimo, buvo įskaudinta tokio R. S. neteisėto elgesio, dėl to ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą, visiškai prarado pasitikėjimą policijos pareigūnais. Visa tai rodo, kad būtent tokiais R. S. veiksmais nukentėjusiajai I. S. buvo padaryta didelė neturtinė žala. Lietuvos Aukščiausiais Teismas minėtoje nutartyje darė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nustatė, jog R. S. piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi buvo padaryta didelė žala Lietuvos policijai ir valstybei bei nukentėjusiajai I. S..

24.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje negali būti laikomi prejudiciniais nagrinėjamos civilinės bylos atveju.

25.       Pažymėtina, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-943/2021). Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės, teisinės situacijos įvertinimas, yra aktualus šios civilinės bylos atveju, kadangi buvo pripažinta, jog I. S. (ieškovė) patyrė didelę neturtinę žalą, kurią sąlygojo pareigūnės R. S. neteisėti veiksmai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šioje civilinėje byloje vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis ir teisiniu jų įvertinimu.  

26.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kuriame teigiama, jog Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje nenagrinėjo ieškovės patirtos neturtinės žalos dydžio, o tik nurodė, kad I. S. buvo padaryta didelė žala. Priešingai nei teigia apeliantas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartyje išsamiai nurodė kuo pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas I. S.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad I. S., būdama nukentėjusi L. T. sukeltos avarijos metu, patyrusi sveikatos sužalojimų, turėjo teisėtą lūkestį į jos, kaip nukentėjusiosios, pažeistų teisių gynimą, tačiau tai buvo apsunkinta dėl neteisėtų policijos pareigūnės R. S. veiksmų (eismo įvykio tyrimas, kaltininko nustatymas užtruko, ji buvo priversta dalyvauti ne viename teisminiame procese, taip pat nukentėjusioji, tikėdamasi iš policijos pareigūnų sulaukti sąžiningo pareigų atlikimo, nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos teisių gynimo, buvo įskaudinta tokio R. S. neteisėto elgesio, dėl to ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą, visiškai prarado pasitikėjimą policijos pareigūnais). Darė išvadą, kad būtent tokiais R. S. veiksmais nukentėjusiajai I. S. buvo padaryta didelė neturtinė žala. Teisėjų kolegija pasisakydama šiuo aspektu papildomai pažymi, kad nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje neįvardijo neturtinės žalos dydžio, tačiau patį faktą, kad buvo patirta didelė neturtinė žala, pripažino. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nustatyta, jog ieškovei buvo padaryta neturtinė žala ir kad ieškovė pagrįstai iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar priteistas žalos dydis (14 000 Eur) yra pagrįstas.

27.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

28.       CK 6.271 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadovaujantis šia nuostata, ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

29.       Nustatyta, kad neturtinė žala ieškovei atsirado būtent dėl trečiojo asmens R. S. neteisėtų veiksmų, kuri, atlikdama tarnybines funkcijas veikė priešingai savo įgaliojimams. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad dėl neteisėtų pareigūnės R. S. veiksmų ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kadangi jos atžvilgiu neteisėtai veikė valstybės pareigūnas, kuris turi saugoti, ginti ir padėti asmeniui, o ne veikti priešingai jo interesams. Pažymėtina, kad Lietuvos policija deklaruoja savo misiją – ginti Lietuvos žmonių teises ir laisves, saugoti visuomenę ir Valstybę, padėti žmogui, šeimai ir bendruomenei. Nagrinėjamu atveju neteisėtais pareigūnės R. S. veiksmais buvo pamintos šios deklaruojamos vertybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė dvasinius išgyvenimus patyrė ir dalyvaudama teisminiame procese, kuris tęsėsi gana ilgai (byla buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose), todėl ieškovė iš naujo turėjo prisiminti įvykio aplinkybes, kurios buvo nemalonios. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog susidūrusi su neteisėtais pareigūnės R. S. veiksmais, ieškovė prarado pasitikėjimą Lietuvos policija, jos autoritetu, ji buvo įskaudinta tokio pareigūnės elgesio, be kita ko, buvo pažemintas ir Lietuvos policijos vardas. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistos 14 000 Eur neturtinės žalos dydis, įvertinus visų aplinkybių visetą – nusikalstamos veikos pobūdį, padarinius, ieškovei sukeltus dvasinius išgyvenimus, Lietuvos policijos vardo pažeminimą, pareigūnams keliamus reikalavimus, nėra per didelis, o priešingai – pagrįstas ir teisingas.

Dėl procesinės bylos baigties

30.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei iš atsakovo 14 000 Eur neturtinę žalą, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, pagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniuose sprendimuose konstatuotomis aplinkybėmis dėl ieškovei padarytos didelės neturtinės žalos, todėl skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

     
       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

31.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. 

      Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo reikalavimą iš atsakovo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įrodymus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidų dydį, pateiks bylos eigoje. Kauno apygardos teisme 2021 m. liepos 21 d. gautas ieškovės prašymas dėl 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Pateikti įrodymai – 2021 m. liepos 7 d. PVM sąskaita faktūra Serija APB21 Nr. 721, ataskaita apie atliktus darbus, mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už procesinių dokumentų parengimą, susipažinimą su apeliaciniu skundu, buvo patirta ieškovės nurodyta 1 452 Eur suma. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (1,3 koeficientas x 1 517,4 Eur = 1 972,62 Eur), todėl priteistina iš atsakovo (CPK 93 ir 98 straipsniai).

     Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

             palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą.

             Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (juridinio asmens kodas 191008196) ieškovės I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 452 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

             Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                   Gintautas Koriaginas

                                                                                                                Algimantas Kukalis

                                                                                                                Rūta Palubinskaitė