Civilinė byla Nr. e2A-887-1041/2025

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01650-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Laimos Kriaučiūnaitės ir Anitos Sereikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Prienų rajono savivaldybės ieškinį atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui dėl atlygintinio servituto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė nustatyti atlygintinį servitutą 1 439 kv. m. atsakovo 5 776 kv. m. žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), esančiame Prienų r., (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), pagal matininko E. B. (toliau – matininkas) 2023 m. gegužės 5 d. planą, pažymėtą indeksu „S1“ (toliau – servitutas), ir įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei ir / ar tretiesiems asmenims naudotis ieškovės asfalto aikštele (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančia Prienų r., (duomenys neskelbtini), kadastro bylos plane pažymėta „b-1“ (toliau – aikštelė), pagal jos tiesioginę paskirtį – garažo-angaro (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio Prienų r., (duomenys neskelbtini) (toliau – garažas), aptarnavimui bei nustatyti atsakovei 211,76 Eur vienkartinę kompensaciją už servitutą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad jai priklausanti aikštelė įsiterpia ir persidengia su atsakovui priklausančia 1 439 kv. m. žemės sklypo dalimi. Aikštelė aplink garažą buvo įrengta tokio dydžio, kad būtų tinkama ir pakankama aviacinei technikai eksploatuoti ir prasilenkti, t. y. saugiai išvaryti iš ieškovės garažo, tačiau atsakovas tiek ieškovei, tiek tretiesiems asmenim tai trukdo daryti. Atsakovas atlyginimo dydžiui už servitutą prieštarauja formaliai, savo objektyviais duomenimis paremto dydžio nenurodo.

3.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punktu, prašė teismo bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka nutraukti arba ieškinį atmesti. Ieškovė neįrodė turinti teisę reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, taip pat nenurodė dėl servituto nustatymo būtinybės būtent jos asmeninių poreikių tenkinimui. Ieškinio patenkinimas ieškovei nesukeltų materialinių teisinių pasekmių, nes nustačius servitutą materialinę naudą gautų visa visuomenė. Viena vertus, atsakovas niekada netrukdė, netrukdo ir ateityje neketina trukdyti naudotis jo panaudos sutarties pagrindu valdomais ½ garažu ir aikštele. Kita vertus, ieškovė prašo nustatyti servitutą tinkamam ½ garažo naudojimui, tačiau tokio servituto žemės sklype poreikis jau nustatytas. Ieškovė nepagrindžia poreikio nustatyti servitutą toje aikštelės dalyje, kuri nėra susijusi su garažo naudojimu ir eksploatavimu. Nebuvo išnaudotos kitos galimybės, neapribojančios atsakovo kaip žemės savininko teisių, pvz., sudaryti dalies žemės sklypo nuomos ar panaudos sutartį. Tam, kad būtų galima tinkamai naudotis ½ garažu, nėra būtinybės naudotis aikštelės dalimi, patenkančia į žemės sklypą. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodomu atlyginimu už servituto nustatymą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2025 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies nustatydamas ieškovės prašomą servitutą ir įpareigojimą, tačiau priteisdamas iš ieškovės atsakovui didesnio dydžio vienkartinę kompensaciją – 494,53 Eur, o iš atsakovo ieškovei – 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad dalis aikštelės pastatyta ant tarnaujančios daikto – atsakovui priklausančios žemės sklypo dalies. Todėl teismas vertino, kad ieškovė, siekdama sureguliuoti šalis siejančius teisinius santykius, t. y. teisėtai naudotis jai priklausančia daikto dalimi, įsiterpusia į atsakovo žemės sklypo dalį, pagrįstai pareiškė ieškinį, prašydama nustatyti atlygintinį servitutą tarnaujančiame žemės sklype. Teismas sprendė, kad ieškovė ieškiniu gina ne viešąjį, o asmeninį – privatų savivaldybės, kaip turto savininkės, interesą tinkamai naudotis jai priklausančiu daiktu – aikštele. Teismo nuomone, ieškovė, kaip viešpataujančio daikto savininkė, turi materialinį teisinį suinteresuotumą nustatyti servitutą jai priklausančio viešpataujančio daikto naudai.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovei priklausanti aikštelė įsiterpia ir 1 439 kv. m. plote persidengia su atsakovui priklausančiu žemės sklypu. Šalys neturi sudariusios sandorio dėl persidengiančio turto valdymo ir naudojimo. Viešpataujančio daikto (aikštelės) naudai nėra nustatytas servitutas, sudarantis sąlygas ieškovei naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju daiktu. Todėl teismas konstatavo, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnyje įtvirtinta sąlyga, jog nenustačius žemės servituto atsakovo sklypo daliai, nėra įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti viešpataujančio daikto. Teismas nustatė, kad tarp šalių egzistuoja nesutarimas dėl aikštelės naudojimo, todėl nenustačius servituto ieškovė negalės teisėtai naudotis savo nekilnojamuoju turtu normaliomis sąlygomis.

7.       Teismo nuomone, aikštelė, nors ir antraeilis daiktas, gali būti viešpataujančiu daiktu.

8.       Teismui pripažinus žemės sklypo dalies servituto nustatymo būtinumą, jo nustatymas pagal matininko 2023 m. gegužės 5 d. servituto nustatymo planą, pažymėtą indeksu „S1“, teismo vertinimu, yra racionaliausias ir ekonomiškiausias.

9.       Teismui nustačius servitutą, atsakovas neteko galimybės naudotis 1 439 kv. m (24,91 proc.) žemės sklypo dalimi po ieškovės aikštele. Teismas konstatavo, kad už 1 439 kv. m. servitutą mokėtina 494,53 Eur (3 790 Eur / 5776 kv. m × 1439 kv. m × 0,5) vienkartinė kompensacija, apskaičiuota pagal Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, 9 punktą ir Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ nustatytą tvarką.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimą ir bylą nutraukti arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė gina ne viešąjį, o asmeninį – privatų savo, kaip turto savininkės, interesą tinkamai naudotis jai priklausančia aikštele. Ieškinys pareikštas siekiant apginti ne savo, bet viešąjį interesą, susijusį su visuomenės poreikių tenkinimu, sudarant galimybę visai visuomenei naudotis aikštele. Ieškovė neįrodė turinti teisę ginti viešąjį visuomenės interesą naudotis aikštele, tam nustatant servitutą žemės sklype visuomenės naudai. Teismas nepasisakė dėl aktualios kasacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-611/2018.

1.2.       Ieškinys pareikštas ir servitutą prašoma nustatyti ne dėl to, kad būtų apgintos tariamai pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, ar, juo labiau, viešasis interesas, tačiau siekiant patenkinti privataus juridinio asmens – Prienų aeroklubo interesus, šio juridinio asmens atstovams vykdant neteisėtą lobistinę veiklą.

1.3.       Ieškovė negalėjo pareikšti ieškinio teismui be ieškovės tarybos sprendimo / sutikimo (Lietuvos Respublikos (toliau – LR) valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovės atstovas advokatas taip pat neturėjo teisės reikšti ieškinio ieškovės vardu.

1.4.       Apelianto (atsakovo) teigimu, neegzistuoja servituto nustatymo jo žemės sklype teisiniai ir / ar faktiniai pagrindai, t. y. tarp šalių nebuvo nesutarimo dėl aikštelės / žemės sklypo naudojimo, o taip pat nebuvo būtinybės servituto nustatymui. Tuo labiau, kad pagal ieškovės administracijos direktoriaus įsakymą, ieškovei nei aikštelė, nei garažas nėra reikalingi naudotis. Tokiu atveju teismas nustatydamas servitutą netinkamai kvalifikavo bylai reikšmingus teisinius santykius, juos modifikuodamas viršijo savo kompetenciją ir išėjo už ieškinio ribų, priimdamas šalims siurprizinį sprendimą.

1.5.       Apeliantas (atsakovas) teigia, kad jo žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesai gali būti derinami ir kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais, ne tik taikant servituto teisinį institutą. Žemės sklypo ir statinių savininkų teisiniai santykiai dėl žemės, reikalingos statiniui naudoti, gali būti įforminami įvairiais sandoriais, reglamentuojamais tiek prievolių teisės, tiek daiktinės teisės normomis.

1.6.       Marijampolės apskrities viršininko 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 02-07-4949 (toliau – 2004 m. birželio 11 d. įsakymas) apelianto (atsakovo) žemės sklypui, kaip tarnaujančiam daiktui, viešpataujančio daikto – garažo atžvilgiu jau yra nustatytas neatlygintinas servitutas S (100 m2). Todėl garažo naudojimui papildomas servitutas nereikalingas.

1.7.       Apelianto (atsakovo) nuomone, antraeiliai daiktai negali būti viešpataujančiais daiktais, nes toks išaiškinimas suformuotas kasacinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-381/2024.

1.8.       Apelianto (atsakovo) nuomone, teismas nustatė per mažą 494,53 Eur kompensaciją už servituto nustatymą. Jo nuomone, kompensacija turėtų būti ne mažesnė nei 2 000 Eur, atskaičius bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimą. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, visiškai neatsižvelgė nei į kilusio ginčo pobūdį, jo turinį, nei į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo „pralaimėjęs moka“ išimtis, taikytinas servituto nustatymo bylose. Apelianto (atsakovo) vertinimu, šalių ginčo piniginė išraiška apie 2 000 Eur, todėl ieškovei priteistas 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas per didelis ir jis praranda visą ar didžiąją dalį jam priteistos 494,53 Eur kompensacijos.

11.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Privatų ieškovės interesą patvirtina šalių ginčo pobūdis, jo turinys ir apimtis. Byla buvo iškelta dėl šalių ginčo, kilusio iš šalims nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų persidengimo. Apeliantas (atsakovas), nepaisydamas ieškovės ieškinyje išdėstytos pozicijos ir pirmosios instancijos teismo išaiškinimų, apeliaciniu skundu ieškovės ieškinį vis tiek siekia perkvalifikuoti visiškai ne taip, kaip savo ieškinį kvalifikavo pati ieškovė. Ieškovei buvo būtina priimti sprendimą dėl aviacinio turto pripažinimo nereikalingu savivaldybės funkcijoms vykdyti. Tokiu atveju atsirado teisinis pagrindas turtą perduoti aviacinę veiklą vykdančioms asociacijoms. Tačiau savivaldybės turto pripažinimo nereikalingu sprendimas visiškai nereiškė savivaldybės turto valdymo ar nuosavybės teisių atsisakymo, kaip nepagrįstai mano apeliantas (atsakovas). Ieškovės aikštelės pripažinimas viešpataujančiu daiktu apelianto (atsakovo) žemės sklypo atžvilgiu sudarys galimybę ieškovei plačiau naudotis aikštele, nes apeliantas (atsakovas) ją nepagrįstai yra užėmęs.

2.2.       Nei VSTVNDĮ, nei kiti įstatymai nenumato savivaldybių teisės į ieškinį apribojimų. Be to, kreipimasis su ieškiniu į teismą nėra nei turto valdymas, nei naudojimasis, nei disponavimas, kuriems galėtų būti taikomi VSTVNDĮ apribojimai. Viena vertus, teismui buvo pateikta procesinius advokato įgaliojimus patvirtinanti atstovavimo sutartis. Kita vertus, apeliantas (atsakovas) apeliacinio skundo negali grįsti teiginiais, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.

2.3.       Nesutarimus tarp šalių ir servituto būtinumą patvirtina byloje liudytoju apklausto asmens parodymai, be to, servituto poreikis, apelianto (atsakovo) teigimu, tikrai atsirastų, jei aikštele vėl tektų dalintis su Prienų aeroklubu ir toks ieškovės sprendimas teismine tvarka nebūtų nuginčytas. Toks ieškovės sprendimas priimtas dar 2024 m. gruodžio 27 d., todėl servituto nustatymo poreikis byloje yra akivaizdus ir niekur neišnykęs. Šalių ginčo buvimą patvirtina vien ieškovės ir apelianto (atsakovo) nekilnojamųjų daiktų persidengimas, dėl kurio nėra aišku, kuri šalis gali naudoti ieškovės aikštelę, esančią apelianto (atsakovo) žemės sklype, ar šia aikštele (esančia apelianto (atsakovo) sklype) gali naudotis kiti ieškovės panaudos gavėjai, gavę ieškovės sutikimą ir pan. Apeliantas (atsakovas) pats būdamas tik aerodromo statinių valdytoju, o ne savininku, neturi pagrindo teiginiams apie savo išskirtinį statusą aerodrome, lyginant su ieškove.

2.4.       Apelianto (atsakovo) teiginys, kad šalių teisiniai santykiai gali būti įforminti kitais būdais ar sandoriais, nei servitutu, deklaratyvūs, šalims nepavyksta rasti taikaus sprendimo būdo. Servituto nustatymas yra vienintelis objektyvus ir teisingas sprendimo būdas, kad visa aikštele galėtų naudotis ne tik ieškovė, bet ir kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tokia teisė suteikta.

2.5.       Teismas negalėjo vertinti į bylą neįtraukto Prienų aeroklubo veiksmų ir / ar spręsti dėl šio asmens teisių ir pareigų, nes teismo sprendimas taptų absoliučiai negaliojantis.

2.6.       Apelianto (atsakovo) žemės sklypui, kaip tarnaujančiam daiktui, 2004 m. birželio 11 d. įsakymu buvo nustatytas neatlygintinas servitutas S (100 m2), tačiau garažo naudojimui, t. y. „žemės sklype stovinčio statinio aptarnavimui užtikrinti“. Nagrinėjamu atveju prašoma nustatyti servitutą aikštelei – persidengimo su apelianto (atsakovo) žemės sklypu dalyje.

2.7.       Kasacinis teismas apelianto (atsakovo) nurodomoje nutartyje nepasisakė, kad visi antraeiliai daiktai negali būti viešpataujančiaisiais, esmingai skiriasi šios ir kasacinio teismo faktinės aplinkybės.

2.8.       Teismas apeliantui (atsakovui) priteisė didesnę kompensaciją negu tiesiogiai proporcinga servitutu apsunkinama žemės sklypo dalies rinkos vertė. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad apelianto (atsakovo) žemės sklypas jo formavimo metu buvo suformuotas su trūkumais ir apribojimais, ir tokį sklypą jis įgijo žinodamas apie šio sklypo specifiką. Apelianto (atsakovo) žemės sklypo planas rodo, kad jame plano rengimo metu jau buvo pavaizduota aikštelė ir daiktų persidengimas. Teismas neįvertino, kad nebuvo sąžininga iš ieškovės priteisti kompensaciją už tariamą apelianto (atsakovo) turto apsunkinimą servitutu, kurio ieškovė nesukūrė ir prie kurio nustatymo poreikio neprisidėjo. Pats apeliantas (atsakovas) iš trečiųjų asmenų įgijo daiktą su trūkumais (su persidengimu su ieškovės turtu) ir turi prisiimti savo turto trūkumų sukurtas rizikas. Dėl šių priežasčių apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo reikalavimas priteisti didesnę kompensaciją už nustatomą servitutą yra nepagrįstas ir nesąžiningas.

2.9.       Apeliantas (atsakovas) nesutiko ginčo baigti taikiai, dėl ko bylinėjimosi išlaidų visai būtų nepatyręs. Todėl apeliantui (atsakovui) atsisakius netgi derėtis dėl servituto nustatymo ar kitokio ginčo išsprendimo, ieškovei kreipusis į teismą, iš ieškovės negali būti atimama teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apelianto (atsakovo) pirmosios instancijos teisme patirtos 12 221 Eur atstovavimo išlaidos, kurios yra neadekvačios turtinei ieškovės iškelto ginčo išraiškai, ir itin didelis apeliacinis skundas lemia, kad apeliantui (atsakovui) mokėtinos už servitutą kompensacijos suma neturi esminės reikšmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

12.       LR Aukščiausioji Taryba (toliau – Aukščiausioji Taryba) 1990 m. lapkričio 15 d. nutarimu
Nr. I-787 (e. b. t. 1, l. 23–24, t. 3, l. 22–23), atsižvelgdama į vykstantį LR Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (toliau – SDAALR) (e. b. t. 3, l. 21) reorganizavimą ir jos integravimąsi į LR infrastruktūrą ir siekdama išsaugoti sukauptąjį turtą, pavedė Vyriausybei perimti SDAALR visą (ne)kilnojamąjį turtą bei materialinius išteklius. Aukščiausiojo Taryba nutarė, kad buvusios SDAALR turtas naudojamas VSTVNDĮ nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybių institucijos, kiti juridiniai asmenys, įrašyti į Vyriausybės patvirtintą technikos sporto šakų sistemai priklausančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų juridinių asmenų sąrašą (e. b. t. 3, l. 40–41), toliau pagal panaudos sutartis technikos sporto šakų plėtojimo tikslais naudojasi iki šio įstatymo įsigaliojimo naudotu SDAALR turtu pagal šio turto naudojimo tikslinę paskirtį (prejudiciniai faktai, žr. 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties 29 punktą, šios nutarties 22 punktą).

13.       Apeliantas (atsakovas), kaip visuomeninė organizacija (e. b. t. 3, l. 30–36, 37, 38, 39, 42), 1996 m. birželio 12 d. turto panaudos sutarties (e. b. t. 3, l. 43–44) pagrindu perėmė Lietuvos aeroklubui perduotą valdyti ir naudotis valstybės turtą (prejudiciniai faktai, žr. 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties 30 punktą, šios nutarties 22 punktą). Apeliantas (atsakovas) naudojosi turtu iki pat ieškovės tarybos 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T3-191 priėmimo (prejudiciniai faktai, žr. 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties 40 punktą, šios nutarties 22 punktą).

14.       Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 11 d. įsakymu „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamų turtą (žemę) atkūrimo“ (toliau – 2004 m. birželio 11 d. įsakymas) O. R. atkurta nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties 5 776 kv. m. žemės sklypą (e. b. t. 1, l. 47, 159–163). Ant dalies šio žemės sklypo yra ieškovės aikštelės dalis (e. b. t. 1, l. l. 162–163; t. 3, l. 80). Šiuo metu žemės sklypas 2005 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso apeliantui (atsakovui) (e. b. t. 1, l. 47, 157–158; t. 3, l. 87–90, 91–92).

15.       Pagal 2004 m. spalio 7 d. kadastro bylą, aikštelės plotas – 9 200 kv. m., aikštelės pažymėjimo plane indeksas „b-1“. Aikštelė yra išsidėsčiusi garažo rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje dalyse (e. b. t. 1, l. 43–46).

16.       Vyriausybės 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1637 apeliantas (atsakovas) įtrauktas į technikos sporto šakų sistemai priklausančių juridinių asmenų sąrašą (prejudiciniai faktai, žr. 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties 30 punktą, žr. šios nutarties 12 ir 22 punktus).

17.       Tarp Kūno kultūros ir sporto departamento (iki ieškovės valdžiusios turtą) bei apelianto (atsakovo) (e. b. t. 1, l. 138–143) sudaryta 2010 m. lapkričio 9 d. panaudos sutartis Nr. SP-23 (toliau – 2010 m. lapkričio 9 d. panaudos sutartis) (e. b. t. 1, l. 32, 125–127), kurios pagrindu, įskaitant perdavimo (e. b. t. 2, l. 8–9) bei priėmimo Nr. 3 (e. b. t. 1, l. 144) aktais, apeliantui (atsakovui) perduotas, be kita ko, aikštelės ir garažo valdymas ir naudojimas (e. b. t. 1, l. 128–133) (prejudiciniai faktai, žr. 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties 36 punktą, žr. šios nutarties 22 punktą).

18.       Tarp Kūno kultūros ir sporto departamento ir apelianto (atsakovo) 2010 m. gruodžio 14 d. sudarytas papildomas susitarimas dėl 2010 m. lapkričio 9 d. panaudos sutarties pakeitimo, kuriuo panaudos terminas pratęstas iki septynerių metų, t. y. iki 2017 m. lapkričio 9 d. Tačiau pasibaigus sutarties terminui apeliantas (atsakovas) faktiškai iki pat ieškovės savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T3-191 priėmimo (žr. šios nutarties 22 punktą) panaudos teisinių santykių pagrindu valdė turtą, be kita ko, aikštelę ir garažą (prejudiciniai faktai, žr. 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties 24, 40 punktus, žr. šios nutarties 24 punktą).

19.       Ieškovės taryba 2017 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T3‑13 (e. b. t. 1, l. 11) perėmė valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, o perėmimo metu juo naudojosi apeliantas (atsakovas).

20.       Vyriausybės 2021 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 222 ieškovės nuosavybėn perduotas valstybei nuosavybės teise priklausęs turtas, be kita ko, garažas ir jo priklausinys – 1987 m. pastatyta aikštelė (priedo Nr. 1 16–17 punktai) (e. b. t. 1, l. 11–13, 21, 23–24, 28, 30–31, 42).

21.       Ieškovės administracijos direktoriaus 2021 m. įsakymu „Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo nereikalingu naudoti“ (e. b. t. 1, l. 121–124) pripažinta, kad ieškovei, be kita ko, garažas ir aikštelė nėra reikalingi naudotis.

22.       Ieškovės tarybos 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T3-192 (toliau – 2022 m. gegužės 26 d. sprendimas) nuspręsta perduoti apeliantui (atsakovui) 10 metų valdyti ir naudoti panaudos teise ieškovei priklausančios ½ aikštelės bei ½ garažo (priedo 1 ir 2 punktai) (e. b. t. 1, l. 145–146). Tarp šalių sudaryta 2022 m. gegužės 27 d. panaudos sutartis Nr. (15.43E)D1 (e. b. t. 1, l. 149–152). Kita turto dalis perduota Prienų aeroklubui. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-112-800/2023 (toliau – 2023 m. gegužės 2 d. sprendimas) (e. b. t. 2, l. 50–66) ieškovės tarybos 2022 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. T3-192 ir jo pagrindu 2022 m. birželio 1 d. sudaryta turto panaudos sutartis su Prienų aeroklubu pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes galiojo panaudos teisiniai santykiai su apeliantu (atsakovu) (žr. šios nutarties 18 punktą). Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1125-555/2023 (toliau – 2023 m. gruodžio 28 d. nutartis (e. b. t. 2, l. 67–92) 2023 m. gegužės 2 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-166-611/2024 (toliau – 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis) 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį paliko nepakeistą.

23.       Iš byloje esančios aikštelės ir žemės sklypo kadastro duomenų (e. b. t. 3, l. 70–85) matyti, kad apelianto (atsakovo) žemės sklypo ir aikštelės dalys yra persidengusios. Apelianto (atsakovo) pateiktame žemės sklypo plane (e. b. t. 1, l. 162–163) taip pat nurodyta, kad aikštelė, plane pažymėta indeksu „1504“, yra įsiterpusi į žemės sklypo dalį. Programinėmis priemonėmis sutapdintas VĮ Registrų centro kadastro bylos planas (e. b. t. 3, l. 80–81) su apelianto (atsakovo) pateiktu žemės sklypo planu (e. b. t. 1, l. 162–163) rodo abiejuose planuose pavaizduotos tos pačios aikštelės ribų sutapimą (e. b. t. 4, l. 80). Be to, apie persidengimą patvirtina viešai prieinami duomenys, t. y. ortofoto nuotraukos iš Regia (www.regia.lt) (e. b. t. 1, l. 2–3). Apelianto (atsakovo) žemės sklypas buvo suformuotas 2004 m. birželio 11 d. įsakymu (žr. šios nutarties 14 punktą), kaip žemės ūkio paskirties žemė, kuriame nėra statinių. Ieškovei priklausančios aikštelės statybos metai – 1987 m. (e. b. t. 1, l. 42), t. y. ankstesni. Byloje nėra ginčo, kad aikštelė buvo išplėsta 2001 m. (e. b. l. 3, l. 142–149, 150–153, 163), t. y. taip pat prieš žemės sklypo 2004 m. suformavimą. Kadangi žemės sklypas atsirado vėliau už aikštelę, jis buvo suformuotas po aikštele, šiems nekilnojamiesiems daiktams persidengiant.

24.       Dėl šio persidengimo tarp šalių kilo nesutarimai dėl ieškovei priklausančios aikštelės ir apelianto (atsakovo) žemės sklypo dalių naudojimo. Šiuo metu aikštelė yra vizualiai padalinta ant jos nubrėžus punktyrinę liniją, o už punktyrinės linijos statomos apelianto (atsakovo) transporto priemonės ir aviacinė technika (e. b. t. 1, l. 51–63, 111, 113, 46). Ieškovės užsakymu 2023 m. gegužės 5 d. matininkas parengė servituto nustatymo planą (toliau – servituto planas) apelianto (atsakovo) 1 439 kv. m. žemės sklype (e. b. t. 1, l. 64–65) suprojektuodamas servitutą „S1“. Iš servituto plano taip pat matyti dalies aikštelės ir dalies žemės sklypo persidengimas. Šis planas parengtas naudojant koordinates (e. b. t. 1, l. 65), kurios sutampa su žemės sklypo plane nurodytomis koordinatėmis (e. b. t. 3, l. 81). Planas nebuvo ginčijamas, kaip ir duomenys, kad matininkas būtų neteisingai nustatęs aikštelės faktinio pakraščio taškus (14-18).

25.       Ieškovės mero 2023 m. liepos 26 d. potvarkiu Nr. P1-212 (e. b. t. 1, l. 164) patvirtintas valstybinės žemės sklypo prie garažo ir aikštelės formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame nustatytos garažo ir aikštelės naudojimui reikalingo valstybinio žemės sklypo ribos, o servituto nustatyti nesiūloma. Šiuos duomenis patvirtina ir aiškinamasis raštas (e. b. t. 1, l. 165–174).

26.       Ieškovė 2023 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į apeliantą (atsakovą) siūlydama šalių susitarimu ir notarinės formos sutartimi susitarti dėl servituto nustatymo viešpataujančio daikto – aikštelės netrukdomam naudojimui (e. b. t. 1, l. 66–69). Tačiau apeliantas (atsakovas) kilusį ginčą tarp šalių neigė (e. b. t. 1, l. 70–72).

27.       Ieškovės mero 2023 m. lapkričio 6 d. potvarkiu Nr. P1-365 (e. b. t. 2, l. 10–11) pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis iš žemės ūkio paskirties žemės į kitos paskirties žemę, o naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.

28.       Ieškovė 2023 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris skundžiamu sprendimu patenkintas iš dalies, nustatant apelianto (atsakovo) 1 439 kv. m. žemės sklypo, kaip tarnaujančio daikto, atlygintinį servitutą ieškovei priklausančios aikštelės, kaip viešpataujančio daikto, naudojimuisi, tačiau kompensacija priteista didesnė nei prašė ieškovė. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti arba ieškinį atmesti, todėl jo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas apeliacinio skundo argumentų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pasisako išimtinai apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui, pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties 55 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-823/2025).

29.       Įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje
Nr. e2-3449-1208/2024 ieškovės tarybos 2024 m. vasario 29 d. sprendimas Nr. T3-60, kuriuo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimas (žr. šios nutarties 22 punktą) dėl ½ aikštelės bei ½ garažo perdavimo apeliantui (atsakovui) panaudos teise valdyti ir naudoti pripažintas netekusiu galios ir panaudos sutartis (žr. šios nutarties 22 punktą) su juo nutraukta, pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

Dėl bylos sustabdymo

30.       Ieškovės tarybos 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T3-320 (toliau – ieškovės 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimas) nuspręsta perduoti Prienų aeroklubui 10 metų valdyti ir naudoti panaudos teise ieškovei ½ priklausančios aikštelės ir garažo.

31.       Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1840-1231/2025 pagal ieškovo (šioje byloje apelianto (atsakovo) ieškinį atsakovei (šioje byloje ieškovei), ieškovės administracijai ir Prienų aeroklubui, kuriuo, be kita ko, prašoma pripažinti negaliojančiu ieškovės tarybos 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimą.

32.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų vadovautis šiuo ieškovės tarybos 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimu, kaip ieškovės atsikirtimų faktiniu ir teisiniu pagrindu, apeliantas (atsakovas) prašo sustabdyti šią civilinę bylą, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1840-1231/2025 (žr. šios nutarties 31 punktą).

33.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja ieškovės 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimu, prašymas dėl bylos sustabdymo atmetamas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

34.       Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) pateikė įrodymus (e. b. t. 4, l. 29–60), kurie jau yra byloje, t. y. su apelianto (atsakovo) 2024 m. lapkričio 20 d. prašymu „Dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo“ (e. b. t. 3, 135–163) pateikti tokia pačia eiliškumo tvarka kaip ir su apeliaciniu skundu, o VĮ Registrų centro duomenys apie apelianto (atsakovo) kaip juridinio asmens teisinį statusą pateikti su apelianto (atsakovo) 2023 m. gruodžio 15 d. prašymu „Dėl procesinio termino pratęsimo“ (e. b. t. 1, 89–91). Apeliaciniame skunde nėra nurodoma argumentų, kodėl šie įrodymai teikiami pakartotinai, o tik prašoma „priimti ir prijungti prie civilinės bylos kartu su šiuo skundu teikiamus rašytinius įrodymus, taip pat juos įvertinti priimant sprendimą“ (e. b. t. 4, l. 27).

35.       Apeliantas (atsakovas) apeliacinės instancijos teismui 2025 m. balandžio 18 d. pateiktame prašyme „Dėl rašytinių įrodymų prijungimo“ (DOK-9746) nurodo, kad pirmosios instancijos teismui 2024 m. lapkričio 20 d. teikti įrodymai patvirtina, kad dalis aikštelės, kuri servituto nustatymo plane pažymėta kaip „b-1“, buvo statyta 2001 m., todėl akivaizdu, kad tai nėra 1987 m. statytas inžinerinis statinys. Apelianto (atsakovo) nuomone, pirmosios instancijos teismas dėl nesuprantamų priežasčių šių duomenų neprijungė ir neįvertino, o tai sutrukdė teismui nustatyti tiesą byloje. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų visiškai pagrįstai nepriėmė ir jų nevertino, nes apeliantas (atsakovas) aikštelės ir žemės sklypo persidengimą pradėjo neigti praėjus metams nuo bylos nagrinėjimo, tačiau ne naujų kadastrinių matavimų (žr. šios nutarties 15, 23 punktai) pagrindu (Alytaus apylinkės 2024 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 20 sek. – 14 min. 27 sek.). Atitinkamai, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apelianto (atsakovo) su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai atsisakomi priimti.

36.       Be to, apeliantas (atsakovas) kartu su minėtu prašymu (DOK-9746) teikia kartu su Nacionalinės žemės tarnybos 2025 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 1SDK-2313-(5.10 E.) tą pačią dieną jam pateiktas žemės sklypų, kadastro numeris (duomenys neskelbtini) ir numeris (duomenys neskelbtini), planų ir paženklinimo aktų kopijas. Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad žemės sklypo planas M1:1000 patvirtina reikšmingą aplinkybę, jog šio plano rengimo ir tvirtinimo metu (1998 m.) jo žemės sklypo teritorijos ribose buvo savo apimtimi ženkliai mažesnė aikštelė (be to, ne aikštelė „b-1“), kurios ribos nesutampa su šiuo metu žemės sklype esančios aikštelės, pastatytos 2001 m., ribomis. Ieškovė nesutinka, kad šie įrodymai būtų prijungti, nes jie nėra susiję su byla (DOK-9906). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apelianto (atsakovo) žemės sklypo, kuris būtent ir persidengia su aikštele (žr. šios nutarties 15, 23 punktai), kadastro numeris yra (duomenys neskelbtini) (žr. šios nutarties 1 punktą). Taigi, apeliantas (atsakovas) pateikė kitų, o ne žemės sklypo, kuris persidengia su aikštele, duomenis. Todėl pateiktų naujų įrodymų, t. y. kitų žemės sklypų, o ne, pvz., apelianto (atsakovo) žemės sklypo naujų kadastro duomenų, negalima vertinti kaip susijusių su byla. Ieškovės ieškinys yra susijęs tik su šalių santykių dėl faktinio daiktų persidengimo sureguliavimu. Tuo tarpu apelianto (atsakovo) teikiami įrodymai nėra susiję su servituto nustatymu, o yra susiję su ieškovės aikštelės ribų ginčijimu. Tokio pobūdžio reikalavimo apeliantė (atsakovė) byloje nėra pareiškusi. Taigi, apeliantės (atsakovės) prašomi prijungti įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo kriterijaus. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apelianto (atsakovo) teikiami apeliaciniam teismui nauji įrodymai (DOK-9746) atsisakomi priimti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti apelianto (atsakovo) papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK-10482), nes pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis).

Dėl ieškovės teisės pareikšti ieškinį ir materialinio (ne)suinteresuotumo

37.       Apelianto (atsakovo) teigimu, ieškovė neturėjo teisės į teisminę gynybą, kuri jai yra laiduojama VSTVNDĮ pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis teisės aktas reguliuoja LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus. Tačiau teisės kreiptis į teismą realizavimas negali būti tapatinamas išimtinai su šiuo teisės aktu ir VSTVNDĮ taikomais apribojimais (žr. šios nutarties 10.2 punktą). Teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ieškovė įgyvendino procesinius reikalavimus ir pagrindė savo materialinį suinteresuotumą žemiau šioje nutarties dalyje nurodytų argumentų pagrindu. Todėl nėra teisinio pagrindo riboti ieškovės fundamentalios teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos.

38.       Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ieškovei nuosavybės teise priklausanti aikštelė nemažoje apimtyje yra apeliantui (atsakovui) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje (žr. šios nutarties 23–24 punktus). Ieškovė pareiškė ieškinį apeliantui (atsakovui) nes, jos teigimu, apeliantas (atsakovas) trukdo naudotis jai (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančia aikštele, kurios ½ panaudos teise valdyti perduota apeliantui (atsakovui) (žr. šios nutarties 17, 18 , 22 punktus), ant jos visos statydamas savo transporto priemones, žemės ūkio techniką, palikdamas orlaivius (žr. šios nutarties 24 punktą), dėl ko negalima tinkamai eksploatuoti aviacinės technikos. Apelianto (atsakovo) teigimu, jis pagrįstai naudojasi aikštele panaudos sutarties pagrindu ir tarp šalių nėra kilusio ginčo, todėl neegzistuoja objektyvus pagrindas nustatyti servitutą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė ieškiniu iš esmės siekia sureguliuoti nekilnojamųjų daiktų persidengimo situaciją, įteisindama jį servituto nustatymu, kai tarp šalių kyla nesutarimai, ką apeliantas (atsakovas) nepagrįstai neigia. Šios nutarties 12–30 punktuose nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės paneigia apelianto (atsakovo) poziciją dėl ginčo tarp šalių nebuvimo. Faktinis žemės sklypo / aikštelės santykis nulemia objektyvią būtinybę servituto nustatymui ir esminį, kitaip, negu teismo sprendimu, neišsprendžiamą, šalių nesutarimo išsprendimą. Servituto nustatymo pagrindu ieškovė turės teisinį pagrindą teisėtai naudotis aikštele, esančia apelianto (atsakovo) žemės sklype.

39.       Apelianto (atsakovo) nuomone, ieškovės tikslas yra visos savivaldybės bendruomenės (visuomenės) interesų tenkinimas, aikštelės naudojimas visų aviatorių, garažo naudotojų, o ne tik apelianto (atsakovo) poreikiams tenkinti. Dėl šių priežasčių matininkas plane nurodė, kad servitutas – ieškovės teisė naudotis sklypo dalimis kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis). Be to, ieškovė prašo nustatyti ribojimą tarnaujančio daikto savininkui apeliantui (atsakovui) ir netrukdyti viešpataujančio daikto savininkei ieškovei bei tretiesiems asmenims naudotis aikštele pagal jos tiesioginę paskirtį (garažo aptarnavimui, orlaivių trumpalaikiam pastatymui, apsisukimui, remontui ir pan.). Nagrinėjamu atveju prašomo nustatyti servituto kodas pagal VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-58 patvirtintą nomenklatūrą – „212“. Šis kodas reiškia servitutą, suteikiantį teisę naudoti žemės sklypą (jo dalį) visuomeniniams poreikiams. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Viena vertus, apeliantas (atsakovas) neteisingai vertina, kad servituto plane nurodytas servituto kodas „212“ pagrindžia, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl viešojo intereso gynimo. Servituto kodą parinko ne ieškovė, o servituto planą rengęs matininkas. Visi galimi servitutų kodai yra reglamentuoti Aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymo
Nr. D1-1009 „Dėl Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacijos patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) 23 lentelėje. Įsakyme yra nurodyti pavyzdiniai servitutų kodai, tačiau ginčo situacijai tinka ir 7, 92, 205 kodai, nes jie reiškia iš esmės tą patį, kaip antai viešpataujančio daikto pirmumą tarnaujančio daikto atžvilgiu. Būtent matininkas apelianto (atsakovo) žemės sklypui parinko, jo nuomone, labiausiai su situacija derantį kodą, kuris kartu atitinka visuomenės poreikius, kai yra suderinamas su savivaldybei pavestomis funkcijomis. Tačiau tokie matininko veiksmai nesudaro pagrindo ieškovės ieškinio vertinti kaip pateikto viešajam interesui ginti. Matininko nurodytas kodas ir jo paskirtis – „<...> visuomenės poreikiams <...>“ – suprantama, nes nors ir servitutas nustatomas tarnaujančiam daiktui, t. y. žemės sklypui, viešpataujančio daikto – aikštelės naudai, tačiau aikštelė yra viešo pobūdžio Pociūnų aerodromo infrastruktūros dalis. Pats apeliantas (atsakovas) yra visuomeninė organizacija (žr. šios nutarties 13 punktą), t. y. savanoriškas susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams – aviacinei veiklai vykdyti. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad aikštele negalėtų naudotis kiti aerodromo, kaip kompleksinės infrastruktūros objekto, naudotojai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka kompetentingi subjektai suteikia tokią teisę.

40.       Apelianto (atsakovo) teigimu, visuomeniniai poreikiai (savivaldybės veikla) yra tiesiogiai susiję su viešojo intereso tenkinimu, dėl to ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kas leidžia daryti išvadą, kad ji gina ne savo, o viešą interesą. Apelianto (atsakovo) nuomone, ieškinio reikalavimas (dalykas) suformuluotas priešingai, siekiant apginti ne viešąjį (visuomenės), tačiau ieškovės, kaip savivaldybės, asmeninį ir / ar suinteresuotų trečiųjų asmenų interesus. Negali būti tenkinamas ieškinys dėl servituto nustatymo, kurio dalykas (reikalavimas) neatitinka servituto nustatymo plane nurodyto servituto, t. y. ieškinio pagrindas nepagrindžia ieškinio dalyko. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas (atsakovas) nepagrįstai ieškovės pareikštą ieškinį laiko ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo. Jis netiesiogiai susijęs su viešu interesu per ieškovės, kaip viešojo juridinio asmens, teisinį statusą (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas ginant ieškovės interesą, ką atskleidžia ieškinio dalykas ir pagrindas. Pasikeitus savininkams ir Vyriausybei perdavus aikštelę ieškovei (žr. šios nutarties 20 punktą), kilo poreikis išspręsti nekilnojamųjų daiktų persidengimo problemą (žr. šios nutarties 23–24 punktą), kuri valstybei nuosavybės teise valdant aikštelę nebuvo kilusi. Tai akivaizdus dabartinių nekilnojamųjų daiktų savininkų teisių ir interesų susikirtimas – privatus ginčas. Šis ginčas netiesiogiai susijęs su viešuoju interesu tiek, kiek liečia civiliniuose santykiuose dalyvaujantį viešąjį juridinį asmenį ir jo veiklos tikslus. Apeliantas (atsakovas) neteisingai vertina CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, sudariusį pagrindą savivaldybei nemokėti žyminio mokesčio, nes savivaldybės, ginančios savo interesus, taip pat atleidžiamos nuo žyminio mokesčio (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1396-464/2020).

41.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad materialinės teisinės pasekmės, kurių siekia ieškovė, yra teisinių prielaidų teisėtai naudotis visu savo turtu, kuris yra persidengęs su apelianto (atsakovo) žemės sklypu, sukūrimas ir tai sudaro pagrindą ieškovei pareikšti ieškinį. Reikalavimus, susijusius su servitutu, gali reikšti išimtinai viešpataujančio ir (ar) tarnaujančio daikto savininkai, tokia teisė kitiems teisinių santykių dalyviams, pvz., turto valdytojams prievolinių teisinių santykių pagrindu, nesuteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-338-381/2023). Šia teise ieškovė kaip aikštelės savininkė pasinaudojo. Kasacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje
Nr. e3K-3-314-611/2018 faktinės aplinkybės nėra tapačios su šios, nes nagrinėjamu atveju savivaldybė (ieškovė) turi nuosavybės teises į aikštelę, to kasacinėje byloje savivaldybė nebuvo įgijusi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, priešingai, nei teigia apeliantas (atsakovas), šia teismine praktika nesivadovavo. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį apeliantui (atsakovui) pareiškė veikdama kaip lygiateisis su apeliantu (atsakovu) daiktinių civilinių teisinių santykių dalyvis.

42.       Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu esant teisiniam pagrindui savivaldybės turtas pripažintas nereikalingu jos funkcijoms vykdyti (žr. šios nutarties 12, 16 , 21 punktus), tai, priešingai nei teigia apeliantas (atsakovas), nereiškia, kad toks turtas prarado civilinės teisės objekto statusą ir savininko interesą. Nagrinėjamu atveju aikštelė savivaldybės funkcijoms vykdyti pripažinta nereikalinga, nes toks teisinis veiksmas buvo būtinas, kad turtas panaudai būtų suteiktas pageidaujančioms naudoti asociacijoms, be kita ko, apeliantui (atsakovui) (ieškovės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. T3-115, https://www.infolex.lt/ta/667469). Dėl kitos ½ aikštelės valdymo perdavimo Prienų aeroklubui apelianto (atsakovo) inciatyva vyksta teisminis ginčas (žr. šios nutarties 30–31 punktą). Ieškovės sprendimas apelianto (atsakovo) atžvilgiu dėl turto perdavimo panaudai buvo priimtas 2022 m. gegužės 26 d. (žr. šios nutarties 22 punktą). Aviacinis turtas pripažintas nereikalingu savivaldybės funkcijoms vykdyti, kad jis teisėtai būtų perduotas aviacinę veiklą vykdančioms asociacijoms. Tačiau toks savivaldybės sprendimas turtą pripažinti nereikalingu nereiškia nuosavybės teisių atsisakymo. Akivaizdu, kad kai nuosavybės teise priklausantis turtas suteiktas, pvz., panaudos teise, turto savininkas juo nesinaudos tiesiogiai, bet tai nereiškia, kad turtas nėra reikalingas, jis juo disponuoja, bet netiesioginiu būdu. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei mano apeliantas (atsakovas), viena vertus pagrįstai nevertino apelianto (atsakovo) nurodomų aplinkybių dėl Prienų aeroklubo veiksmų, nes tai galėtų nulemti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, kai šis juridinis asmuo nėra byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu. Kita vertus, tai neturi teisinės reikšmės privačiam šalių ginčui išspręsti.

43.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys pareikštas tinkamos ieškovės, turinčios materialinį teisinį suinteresuotumą nustatyti servitutą jai nuosavybės teise priklausančio viešpataujančio daikto atžvilgiu, kuris yra ant apeliantui (atsakovui) priklausančio žemės sklypo (tarnaujančio daikto).

Dėl atlygintino servituto nustatymo

44.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nesklandumai ieškovei, kaip viešpataujančio daikto (aikštelės) savininkei, naudotis aikštele kilo, kai buvusiai žemės sklypo savininkei buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (žr. šios nutarties 24 punktą). Apeliantas (atsakovas) yra žemės sklypo buvusios savininkės teisių perėmėjas (žr. šios nutarties 14 punktą). Taigi, aplinkybės dėl žemės sklypo užstatymo ieškovės statiniu istoriškai susiklostė tada, kai privati nuosavybė į žemę buvo neigiama. Nuosavybės teisių atkūrimo į statiniais užstatytą žemę būdas pagal tuo metu (žemės sklypo nuosavybės atkūrimo metu) galiojusį reguliavimą (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas), siekiant derint ir ginti tiek užstatyto žemės sklypo, tiek statinių savininkų interesus, įstatymo leidėjo buvo pasirinktas taikant servituto institutą. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, kad visais atvejais, kai vienam savininkui priklausantis statinys įsiterpia į kito savininko nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, gali būti nustatomas servitutas, įteisinantis įsiterpiančiojo statinio savininko teises prieiti ir patekti į tokį statinį, taip pat užtikrinti savininko naudojimąsi statiniu pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-196/2005).

45.       Vena vertus, nors apeliantas (atsakovas) nurodo, kad ieškovės funkcijoms aikštelė nėra reikalinga, jis niekada netrukdė ir netrukdys ieškovei naudotis jai priklausančiais statiniais: garažu ir aikštele, tačiau servitutas yra daiktinė teisė, kuri nustatoma tarnaujančiam daiktui (ne asmeniui) siekiant užtikrinti viešpataujančio daikto tinkamą naudojimą. Kita vertus, ieškovės atstovo liudytojo ieškovės Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vadovo T. Ž. paaiškinimai patvirtina, kad nesutarimai dėl naudojimosi aikštele atsirado, kai 2022 m. gegužės 30 d. panaudos sutartimi kita ½ dalis aikštelės ir garažo perduoti Prienų aeroklubui (žr. šios nutarties 22 punktą). Būtent tuomet apeliantas (atsakovas) pažymėjo punktyrinę liniją ant ieškovės aikštelės, ties savo valdomo sklypo riba pradėjo statyti transporto priemones, žemės ūkio techniką, orlaivius (žr. šios nutarties 24 punktą). Sklandytuvų ar kitos aviacinės technikos išvarymas iš garažo, nepatenkant į apelianto (atsakovo) žemės sklypą, tapo neįgyvendinamas (2024 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 val. 06 min. 03 sek. – 3 val. 26 min. 00 sek.) (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pats apeliantas (atsakovas) pateikė įrodymus, pagrindžiančius šalių nesutarimą ir servituto poreikį (e. b. l. 2, l. 34, 196, su tripliko 6 priedu pateikti vaizdo įrašai, kuriuose nufilmuotas sklandytuvas (e. b. l. 4, l. 112–113; 114–115). Vietoje to, kad sklandytuvai į aerodromą aikštele galėtų tiesiai važiuoti, jie turi būti stumdomi šonu. Tokio ar panašaus pobūdžio techniniai nepatogumai sudaro pagrindą servituto būtinumui konstatuoti. Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad šalių ginčas galėtų būti išspręstas kitais teisių gynimo būdais, pvz., nuomos pagrindu, o servituto instituto taikymas kraštutinis, tačiau šiems savo deklaratyviems teiginiams įrodymų nepateikė, taikaus susitarimo šalims rasti nepavyko (žr. šios nutarties 26 punktą). Įpareigojimas sudaryti nuomos sutartį prieštarautų sutarčių sudarymo laisvės principui, įtvirtintam CK 6.156 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatytas draudimas versti asmenį prieš jo valią sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2005). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja ir antra CK  4.126 straipsnyje įtvirtinta sąlyga servitutą nustatyti teismo sprendimu – turto savininkų nesutarimas, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

46.       Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto (atsakovo) pozicija, kad visi antraeiliai daiktai negali būti viešpataujančiaisiais. Kasacinis teismas nurodė, kad viešpataujančiais daiktais negali būti tie antraeiliai daiktai, kurie neturi savarankiškos funkcinės paskirties, kaip antai metalinė tvora, betoninis pamatas, tujų gyvatvorė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. e3K-3-227-381/2024). Nagrinėjamu atveju aikštelė turi savo individualią funkcinę paskirtį, ką patvirtina paties apelianto (atsakovo) pateikti įrodymai (e. b. l. 2, l. 34, su tripliko 6 priedu pateikti vaizdo įrašai, kuriuose nufilmuotas sklandytuvas (e. b. l. 4, l. 112–113; 114–115), pvz., orlaivių saugaus išgabenimo iš garažo į aerodromo teritoriją paskirtį, kai sklandytuvas vežamas šonu.

47.       Apelianto (atsakovo) teigimu, 2004 m. birželio 11 d. įsakymu (žr. šios nutarties 10.6 punktą) apelianto (atsakovo) žemės sklypui, kaip tarnaujančiam daiktui, viešpataujančio daikto – garažo atžvilgiu jau yra nustatytas neatlygintinas servitutas, todėl garažo naudojimui papildomas servitutas nereikalingas. Viena vertus, byloje nesant pateiktam šiam teisiniam dokumentui, teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti jo turinio. Kita vertus, apeliantas (atsakovas) pripažįsta, kad servitutas buvo nustatytas garažo naudojimui. Nagrinėjamu atveju prašoma nustatyti servitutą aikštelei – persidengimo su apelianto (atsakovo) žemės sklypu dalyje.

48.       Apeliantas (atsakovas) kompensacijos dydį skaičiuoja paskaičiuodamas, kokia yra žemės sklypo vieno kv. m. vertė, ir padaugina iš žemės sklypo dalies kvadratūros gaudamas 2 000 Eur, į kurią įskaičiuoja nepatogumų sumą, tačiau ji jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįsta. Ieškovė įvertina, kad žemės sklypo vertė – 1 910 Eur, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. gruodžio 16 d. išraše (e. b. t. 1, l. 157). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, 9 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017) ir Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ nustatyta tvarka (žr. šios nutarties 9 punktą) nustatė ieškovei, kaip viešpataujančiojo daikto savininkei, prievolę mokėti apeliantui (atsakovui), kaip tarnaujančiojo daikto savininkui, vienkartinę 494,53 Eur kompensaciją (CK 4.129 straipsnis). Apeliantas (atsakovas) nesutinka su dydžiu, nors objektyvių paneigiančių įrodymų dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos kompensacijos nepateikia. Apeliantas (atsakovas) sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 3 970 Eur, kuri nurodyta VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės 2024 m. sausio 1 d. paieškoje pagal unikalų numerį (e. b. t. 2, l. 197). Kompensacijos už servituto nustatymą metodikos apeliantas (atsakovas) objektyviais duomenimis nepaneigia (CPK 178 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nuspręsti dėl kitokio kompensacijos dydžio nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto (atsakovo) žemės sklypas buvo suformuotas po ieškovei priklausančia aikštele. Apelianto (atsakovo) žemės sklypo suformavimo metu ieškovei priklausanti aikštelė jau buvo įrengta (žr. šios nutarties 23 punktą). Todėl dėl servituto nustatymo poreikio nesant ieškovės kaltės, kai žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (žr. šios nutarties 27 punktą), pats apeliantas (atsakovas) naudoja žemės sklypo dalį, kurioje nustatomas servitutas, savo poreikiams, byloje nėra duomenų, kad yra gaunama tam tikra ekonominė nauda ar kad dėl servituto kyla nuostoliai, apelianto (atsakovo) nurodoma ne mažesnė nei 2 000 Eur kompensacija, kuri, be kita ko, nepagrįsta objektyviais skaičiavimais, negali būti laikoma adekvačia kompensacija dėl servitutinės 24,91 proc. žemės sklypo dalies, kuria pats apeliantas (atsakovas) naudosis. Dėl to ar teismas turėjo visai nepriteisti kompensacijos, nes dėl persidengimo ir atitinkamai servituto poreikio nėra ieškovės kaltės (žr. šios nutarties 11.10 punktą), teisėjų kolegija nepasisako, nes tai nėra apeliacinio skundo objektas. Šie argumentai nurodomi tik atsiliepime į apeliacinį skundą (CPK 320 straipsnis).

49.       Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą įvertino esminių apeliacinio skundo argumentų pagrindu, o dėl neturinčių reikšmės bylos rezultatui nepasisakė (žr. šios nutarties 28 punktą), tuo labiau, nurodytų tik apeliacinės instancijos teismui (pvz., ieškovės atstovavimo tinkamumo, nors toks teisinis pagrindas byloje yra (e. b. t. 1 , l. 10) (CPK 312 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

50.       Apeliantas (atsakovas), nurodydamas jam pirmosios instancijos teismo priteistos kompensacijos 494,53 Eur dydį, teigdamas, kad iš tiesų ji turėtų būti apie 2 000 Eur, mano, kad ieškovei priteista 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma per didelė ir apeliantas (atsakovas) praranda visą ar didžiąją dalį jam priteistos kompensacijos. Teisėjų kolegijos nuomone, viena vertus, apeliantas (atsakovas) turėjo galimybę surasti kompromisinį sprendimą ir išvengti teisminio nagrinėjimo bei su juo susijusių neigiamų pasekmių pralaimėjus ginčą (bylinėjimosi išlaidų priešingai šaliai atlyginimo) (žr. šios nutarties 26 punktą). Kita vertus, nors apeliantas (atsakovas) nurodo, kad kompensacijos dydis – 2 000 Eur, jis tokios piniginės išraiškos ginčui skyrė net 12 221 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (e. b. t. 3, l. 177–178), kurios viršija net šešis kartus paties apelianto (atsakovo) nurodomą kompensacijos sumą. Tokios didelės apelianto (atsakovo) pirmosios instancijos metu patirtos atstovavimo išlaidos, o ir itin didelės apimties apeliacinis skundas, kurio didžioji dalis argumentų įvertinti kaip nesusiję su ginčo objektu (žr. šios nutarties 28 punktą) rodo, kad apeliantui (atsakovui) mokėtina už servitutą 494,53 Eur kompensacijos suma neturi esminės reikšmės. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paneigti ieškovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai ji iš esmės laimėjo bylą ir jos yra pagrįstos atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51.       Iš bylą pralaimėjusio apelianto (atsakovo) priešingai šaliai ieškovei priteisiamos 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (atsakovo) Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo (juridinio asmens kodas 191668590) ieškovei Prienų rajono savivaldybei (juridinio asmens kodas 111107225) 2 541 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Simona Dementavičienė

Laima Kriaučiūnaitė

Anita Sereikienė