Nr. 1S-587-397-2011
Procesinio sprendimo kategorija:
2.12.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui,
teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno miesto apylinkės teismo apylinkės prokuratūros 1-ojo NVT skyriaus prokuroro Mariaus Kuzminovo skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-1183-478/2011 perduota Kauno miesto vyriausiajam prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti, ir
n u s t a t ė :
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi nutarė baudžiamąją bylą Nr. 1-1183-478/2011, kurioje L. K. kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 213 str. 1 d.,182 str. 3 d., 182 str. 3 d., 182 str. 1 d., 182 str. 3 d., perduoti Kauno miesto vyriausiajam prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti. Nurodytiems pažeidimams pašalinti nustatytas 3 (trijų) mėnesių terminas. Teismas nutartyje nurodo, jog šioje byloje BPK 167 str. 1 d. išvardytose veikose BK 182 str. 1 d. ir BK 182 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinama L. K., yra nurodytos. BK 182 str. yra prierašas, formuluojamas kaip atskira šio straipsnio dalis (BK 182 str. 4 d.), kurioje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Taigi ikiteisminis tyrimas tokiu atveju gali būti pradėtas arba esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, arba prokuroro reikalavimu. Jei nei nukentėjusysis, nei jo atstovas nesikreipia dėl proceso pradėjimo, prokuroras turi teisę inicijuoti procesą, bet vėliau bylos nagrinėjamos bendra tvarka. BPK 167 str. 3 d. numatyta, kaip reikia elgtis, jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar prokuroro reikalavimą. Nepriklausomai nuo priežasties, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas be nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo, kai pagal minėto straipsnio 1 dalį toks skundas, pareiškimas ar reikalavimas yra būtinas, vos tik paaiškėjus tokiai aplinkybei nedelsiant turi būti imamasi priemonių, siekiant išsiaiškinti, ar toks skundas, pareiškimas ar reikalavimas bus gautas. Apylinkės teismo teigimu, nukentėjusiųjų asmenų skundai ar jų teisėtų atstovų pareiškimai, ar prokuroro reikalavimas nenurodyti ne tik kaltinamajame akte, bet ir bylos dokumentų apraše, todėl teismui pagrįstai kelia abejones procesinių veiksmų, atliktų tiriant BK 182 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, teisėtumas. Be to, kaltinamajame akte nurodyta, kad L. K., be BK 213 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 182 str. 3 d., 182 str. 3 d., 182 str. 1 d., 182 str. 3 d., dėl turto užvaldymo apgaule, tačiau nukentėjusiųjų nuo šių nusikalstamų veikų duomenys kaltinamajame akte nenurodyti. Nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo nagrinėti bylą iš esmės, esminiai pažeidžia baudžiamojo proceso normas, todėl apylinkės teismas bylą grąžino prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto trūkumas pašalinti. Kauno miesto apylinkės teismo apylinkės prokuratūros 1-ojo NVT skyriaus prokuroras Marius Kuzminovas skunde teigia, jog teismo nutartis perduoti baudžiamąją bylą prokurorui turi būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta. Prokuroras nurodo, jog BPK 219 str. išvardinta, kas turi būti nurodyta kaltinamajame akte ir kaltinamasis aktas atitinka šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus. Skunde teigiama, jog teismas konstatavo, kad dėl veikų, numatytų LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 3 d. nėra nukentėjusiųjų skundų, pareiškimų ar prokuroro reikalavimų, todėl procesinių veiksmų teisėtumas dėl šių veikų teismui kelia abejonių. Šie dokumentai nenurodyti nei kaltinamajame akte, nei dokumentų apraše. Pažymėtina, kad BPK 167 str. nenumato nukentėjusiojo skundo ar pareiškimo formos. Teoriškai ji gali būti net žodinė. Bet šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiųjų valia yra išreikšta jų apklausos protokoluose, jų sutikimu būti pripažintais nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais. Baudžiamasis procesas būtų nelogiškas ir gremėzdiškas, jei tam, kad jis vyktų, būtų reikalaujama dar vieno formalaus dokumento. 2003 metais pradedant taikyti naująjį baudžiamojo proceso kodeksą dėl veikų, išvardintų LR BPK 167 str., užtekdavo tik įrašo protokole tęsti procesą. Jei teismui kilo abejonių, teismo posėdyje galima buvo išsiaiškinti nukentėjusiųjų valią. Ji būtų įrašyta protokole ir teismas galėtų priimti sprendimą tęsti ar nutraukti procesą dėl minėtų veikų. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl teismas nurodė, kad tai trukdo nagrinėti bylą. Dėl išdėstytų argumentų prokuroras prašo panaikinti 2011-04-07 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį perduoti baudžiamąją bylą Nr.22-1-00965-10, teismo Nr. 1-1183-478/2011, prokurorui. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti. Kauno miesto apylinkės teismo apylinkės prokuratūros 1-ojo NVT skyriaus prokuroro Mariaus Kuzminovo skundas tenkintinas. BPK 167 str. numato ikiteisminio tyrimo pradžią tik pagal nukentėjusiojo, jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji R. Š. liudytojo papildomos apklausos metu ( b.l.45-46) nurodė, jog jos atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, todėl prašo atlikti (tęsti) nusikalstamos veikos tyrimą šioje byloje bei ją pripažinti nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Kita nukentėjusioji L. Ž. liudytojo papildomos apklausos metu (b.l. 59-60) taip pat nurodė, jog jos atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, todėl ji prašo atlikti (tęsti) nusikalstamos veikos tyrimą šioje byloje bei ją pripažinti nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Tą patį liudytojo papildomos apklausos metu nurodė ir nukentėjusioji A. D. (b.l. 93-94) bei nukentėjęs A. P. (b.l.15-18). Iš šių nukentėjusių apklausų metu protokoluose užfiksuotų prašymų yra akivaizdu, jog jie pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliekamas ir prieš juos įvykdyta nusikalstama veika būtų atskleista bei jiems atlyginta šia nusikalstama veika apdaryta žala. Įstatyme griežtai nenustatyta, kokios formos dokumentu galima informuoti teisėsaugos pareigūnus apie nusikalstamą veiką. Teisėsaugos pareigūnai privalo priimti bei fiksuoti ir žodžiu pateikiamą informaciją apie nusikalstamas veikas, taip pat ir apie veikas, nurodytas BPK 167 straipsnio 1 dalyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-814/2006), kas šiuo konkrečiu atveju ir yra užfiksuota liudytojo papildomos apklausos protokoluose. Dėl paminėtų aplinkybių apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nėra nukentėjusiųjų asmenų skundų ar jų teisėtų atstovų pareiškimų, ar prokuroro reikalavimo ikiteisminiam tyrimui pradėti. Pagal BPK 166 straipsnio 3 dalies reikalavimą sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priima prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar šio įgaliotas asmuo ant pareiškimo, pranešimo ar skundo apie nusikalstamą veiką užrašydami rezoliuciją. Šį reikalavimą atspindi byloje esantys procesiniai dokumentai (b.l. 8-9).
Apylinkės teismas nepagrįstai teigia, jog kaltinamajame akte dėl L. K. pagal BK 182 str. 3 d., 182 str. 3 d., 182 str. 1 d., 182 str. 3 d., inkriminuotų nusikalstamų veikų dėl turto užvaldymo apgaule, nėra nurodyti nukentėjusiųjų nuo šių nusikalstamų veikų duomenys. Tačiau, kaip matyti iš kaltinamojo akto (b.l. 162-168), jame aiškiai aprašyti L. K. pateikti kaltinimai dėl atitinkamų nusikalstamų veikų bei paminėti konkretūs dėl jų įvykdymo nukentėję asmenys, t.y.jau anksčiau paminėtieji nukentėjusieji L. Ž., A. P., R. Š., A. D.. Pažymėtina, kad procesas BPK 167 straipsnio 1 dalyje išvardytose bylose vyksta bendra tvarka. Todėl prokuroras, nustatęs raštišką nukentėjusiųjų prašymą atlikti (tęsti) nusikalstamos veikos tyrimą šioje byloje bei juos pripažinti nukentėjusiais ir civiliniais ieškovais, atlikęs visus reikiamus ikiteisminio tyrimo metu veiksmus, baigė ikiteisminį tyrimą šioje byloje, surašė kaltinamąjį aktą nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, bei jį perdavė teismui. Dėl aukščiau paminėtų ir baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, pirmos instancijos teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p.,
n u t a r ė :
Kauno miesto apylinkės teismo apylinkės prokuratūros 1-ojo NVT skyriaus prokuroro Mariaus Kuzminovo skundą tenkinti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Gytis Večerskas