Civilinė byla Nr. 2A-67-196/2015                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 42.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinis atmesti, civilinėje byloje Nr. 2-130-553/2014 pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei O. K. dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovės O. K. priešieškinį ieškovui L. R. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lakštas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Verubė“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės O. K. 105 207,56 Lt dydžio nuostolius. Nurodė, kad 2003-09-10 ieškovas su atsakove sudarė Preliminariąją sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2008-10-10 parduoti ieškovui dalį jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) už 22 000 Lt. Ieškovas, tikėdamasis Preliminariosios sutarties įgyvendinimo, tame žemės sklype pastatė vasarnamį – muziejų, kalvę, jodinėjimo maniežą. Be to, ieškovas atsakovės prašymu rekonstravo atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą – pastatė priestatą ir tuo patyrė 30 680 Lt išlaidas. Atsakovė Preliminarios sutarties neįvykdė, ši sutartis yra pasibaigusi. Atsakovė O. K. atsiliepime į pirminį ieškinį nurodė, kad statiniai jai nėra reikalingi ir prašė juos nukelti. Todėl ieškovas reikalauja, kad atsakovė atlygintų jo patirtus nuostolius, kurių sumą sudaro 30 680 Lt atsakovės namo rekonstrukcijos išlaidos, 34 527,56 Lt pastatų nukėlimo išlaidos (pirminiame ieškinyje ieškovas nurodė, kad šią sumą sudaro išlaidos statiniams) ir 40 000 Lt dydžio netesybos, kurias ieškovas sumokėjo UAB „Verubė“ pagal Preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto nuomos sutarties sudarymo.

Atsakovė O. K. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo L. R. 42 000 Lt nuostolių atlyginimui. Nurodė, kad tokio dydžio nuostolius ji patyrė todėl, kad ieškovas naudojosi jai priklausančiu žemės sklypu ir gavo pelną. Gauto pelno dalį ieškovas privalėjo paskirti jai, tačiau to nepadarė. Patikslinusi priešieškinio pagrindą ieškovė nurodė, kad reikalaujamų atlyginti nuostolių sumą sudaro 22 000 Lt, kuriuos L. R. privalėjo sumokėti O. K. pagal Preliminariosios sutarties sąlygas iki 2003-12-31, ir 20 000 Lt, t. y. pusę UAB „Verubė“ gauto pelno iš ieškovės sklype vykdytos komercinės veiklos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė valstybės naudai iš ieškovo ir atsakovės po 37 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovei atlyginti patirtus 105 207,56 Lt dydžio nuostolius, kuriuos sudaro 30 680 Lt išlaidos namo rekonstrukcijai, 34 527,56 Lt pastatų nukėlimo išlaidos ir 40 000 Lt dydžio netesybos, kurias ieškovas sumokėjo UAB „Verubė“, privalėjo įrodyti visas sutartinei civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas (CK 6.245 – 6.249 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 konstatavo, kad, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Teismas nurodė, kad tik ieškovui įrodžius, kad atsakovė nepagrįstai vengė ar nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį iki tokios prievolės pasibaigimo 2008-09-10, jai atsirastų pareiga atlyginti ieškovui neteisėtais veiksmais sukeltus nuostolius. Teismas nustatė, kad 2003-09-10 šalys sudarė Preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria atsakovė siūlo ieškovui pirkti jai priklausančią dalį žemės sklypo, apie 0,60 ha, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), už 22 000 Lt. Preliminariosios sutarties 2 punktu ieškovas įsipareigojo pirkimo-pardavimo sutartį bei perdavimo aktą sudaryti iki 2008-09-10, o atsakovė – pateikti visus sandorio sudarymui reikalingus tvarkingus dokumentus ir parduoti turtą. Preliminariosios sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad ieškovas iki 2003-12-31 perduos atsakovei 22 000 Lt, kurie bus įskaitomi į parduodamo turto kainą. Abi šalys pripažino, kad per Preliminariojoje sutartyje numatytą terminą – iki 2008-09-10 – pagrindinė Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Teismo teigimu, šalys nenurodė ir neįrodinėjo jokių kitų šios sutarties nevykdymo priežasčių, išskyrus atsakovės išdėstytas aplinkybes, kad ieškovas neįvykdė pareigos pagal Preliminariąją sutartį sumokėti sutartą žemės sklypo kainą iki 2003-12-31, tačiau nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jie per laikotarpį nuo 2003-09-10 iki 2008-09-10 būtų atlikę kokius nors veiksmus, siekdami sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ir kad priešinga šalis, esant pagrįstam reikalavimui vykdyti prievoles, būtų atsisakiusi jas vykdyti, nesant tam teisėto pagrindo. Teismo manymu, byloje nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis iki atitinkamos prievolės pasibaigimo termino buvo nesudaryta dėl nesąžiningų ieškovo ar atsakovės veiksmų, ir kad kuri nors sandorio šalis atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 2008-09-10 termino, esant priešingos šalies reikalavimui. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad per Preliminariosios sutarties galiojimo terminą nėra nustatytų nei vienos iš ginčo šalių veiksmų (neveikimo), kuriuos būtų pagrindas vertinti, kaip Preliminariosios sutarties pažeidimą, sukeliantį atsakingam asmeniui atlyginti tokio pažeidimo sąlygotus kitos šalies patirtus nuostolius. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovo ir atsakovės reikalavimai negali būti tenkinami ir todėl, kad šalys neįrodė nuostolių fakto bei priežastinio ryšio. Teismas nustatė, kad ieškovas organizavo atsakovei priklausančio namo rekonstrukciją-remontą. Nors atsakovė neigė, kad jai priklausančio namo remontą atliko UAB „Lakštas“ ieškovo užsakymu ir jos sutikimu, teismas sprendė, kad iš byloje surinktų įrodymų, liudytojų parodymų, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovas, esant suderintai su atsakove valiai, organizavo atsakovės namo rekonstrukcijos-remonto darbus, kuriuos atliko UAB „Lakštas“, tačiau ieškovas neįrodė realiai patirtų išlaidų, t. y. nepateikė įrodymų, kad ieškovas atsiskaitė su UAB „Lakštas“ pagal Statybos rangos sutartį. Įvertinęs bylos duomenis teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo ieškovui ir atsakovei sąlygos, todėl ieškinį ir priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas L. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 30 680 Lt nuostolių atlyginimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovui 30 680 Lt nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, vadovaudamasis neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o būtent nenustatęs, kad atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovui siekiant tokią sutartį sudaryti, nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė visuose savo procesiniuose dokumentuose ne tik pripažino, kad ji atsisakė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, bet ir nurodė tokio atsisakymo priežastis: Preliminarioji sutartis yra niekinė, nes pažeidžia imperatyvias Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostatas; ieškovas neįvykdė Preliminariosios sutarties 3 p. prievolės sumokėti atsakovei 22 000 Lt, kurie įskaitomi į parduodamo žemės sklypo kainą. Iš atsakovės procesiniuose dokumentuose deklaruojamų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovas reikalavo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o atsakovė atsisakė sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl minėtų priežasčių. Atsakovės atsisakymo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį fakto pripažinimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti Preliminariosios sutarties pažeidimą.

2. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami, nes ieškovas neįrodė nuostolių fakto ir priežastinio ryšio. Teismas byloje nustatė, kad ieškovas organizavo atsakovės gyvenamojo namo remonto darbus, kuriuos atliko UAB ,,Lakštas“. Atsakovės namo remonto darbai buvo atlikti šalių susitarimu pakeitus Preliminariosios sutarties 3 p. nustatytos ieškovo prievolės sumokėti atsakovei 22 000 Lt vykdymo būdą. Pagrįsdamas dėl atsakovės namo remonto ieškovo patirtas 30 680 Lt išlaidas, ieškovas byloje pateikė rašytinius įrodymus: Statybos rangos sutartį Nr. 2003-10-01, statybos darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 20041220/01, lokalinę sąmatą, statybos darbų aprašymą, PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0002401, tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymą Nr. 1, patvirtinančią, kad ieškovas prievolę sumokėti 30 680 Lt už atsakovės namo remontą įvykdė įkaitymo būdu. Preliminariosios sutarties 6 p. šalys susitarė dėl netesybų tuo atveju, jeigu šalis nevykdo savo įsipareigojimų. Netesybomis laikomi šalių iš anksto aptarti minimalūs nuostoliai, kurių dydžio nereikia įrodinėti. Kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.). Šalims preliminariąja sutartimi susitarus dėl minimalių nuostolių dydžio (netesybų), o teismui pripažinus preliminariosios sutarties pažeidimo faktą ir esant nukentėjusios šalies reikalavimui atlyginti patirtus nuostolius, net ir tuo atveju, jeigu nukentėjusioji šalis neįrodytų realiai patirtų nuostolių dydžio, teismas turėtų tokį reikalavimą tenkinti, priteisdamas šalių sutartus minimalius nuostolius (netesybas), nepriklausomai nuo to, ar be nuostolių priteisimo šalis yra pareiškusi papildomą reikalavimą dėl netesybų (minimalių nuostolių) priteisimo. Pripažinus, kad atsakovė pažeidė Preliminariąją sutartį, o ieškovas, vykdydamas Preliminariąja sutartimi prisiimtas prievoles, patyrė 30 680 Lt išlaidas dėl atsakovės namo remonto, pripažintinas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių.

Atsakovė O. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.  Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1. Ieškovas, įrodinėdamas atsakovės atsisakymą sudaryti sutartį, nepateikė jokių įrodymų, kad per Preliminariojoje sutartyje nustatytą laikotarpį būtų kreipęsis į atsakovę dėl pagrindinės sutarties sudarymo, o ši atsisakiusi sutartį sudaryti. Atsakovės procesiniuose dokumentuose yra išreikšta tik atsakovės nuomonė dėl tokio sandorio sudarymo galimybės, t. y. tokio sandorio teisėtumo. Atsakovė niekada nepripažino, kad ji pažeidė Preliminariąją sutartį. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų reikalavęs, o atsakovė būtų atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį per Preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad preliminariosios sutarties pažeidimo nėra nustatyta, todėl atlyginti nuostolių dėl sutarties pažeidimo atsakovei pareiga neatsirado.

2. Preliminariosios sutarties 3 p. nustatė, jog pagal šią sutartį ieškovas turi perduoti atsakovei pinigus 22 000 Lt iki 2003-12-31, tačiau sutartyje nurodytos sumos pinigų per sutartyje numatytą terminą ieškovas atsakovei neperdavė, t. y. neįvykdė sutarties sąlygos. Sutartis buvo sudaryta notarine forma ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad sutarties sąlyga būtų buvusi pakeista ir ieškovas būtų įgijęs teisę vietoj piniginio mokėjimo atlikti kokius nors darbus. Vien tas faktas, kad ieškovas ar su juo susiję asmenys atliko atsakovės name tam tikrus remonto darbus, nereiškia, kad darbai buvo atliekami kaip mokėjimas pagal Preliminariąją sutartį, juo labiau darbų atlikimo laikotarpis vėlesnis nei buvo įsipareigojimas sumokėti pinigus, nesutampa atsakovo reikalaujama sumokėti už darbus suma su preliminariojoje sutartyje nurodyto piniginio mokėjimo suma. Todėl atlikti remonto darbai negali būti kildinami iš preliminariosios sutarties nuostatų ir netraktuotini kaip avanso sumokėjimas. Vertindamas atliktus ieškovo atsakovės name darbus, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė išlaidas, t. y. sumokėjo už atsakovės namo remontą ir turi teisę į jų atlyginimą. Ieškovo pateiktas dokumentas apie skolų užskaitą, sudarytas tik po bylos iškėlimo teisme, t. y. praėjus daugiau nei penkeriems metams po sąskaitos išrašymo, todėl vertintinas kritiškai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje keliamas preliminariosios sutarties neįgyvendinimo teisinių padarinių klausimas. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti iš atsakovės 30 680 Lt nuostolių atlyginimą, kuriuos ieškovo teigimu, jis patyrė dėl to, kad atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas L. R. ir atsakovė O. K. 2003 m. rugsėjo 10 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo, kuria atsakovė siūlė ieškovui pirkti jai priklausančią dalį žemės sklypo, apie 0,60 ha, esančią (duomenys neskelbtini), už 22 000 Lt (t. 1, b. l. 4). Šalių sudarytos Preliminariosios sutarties 2 punktu ieškovas įsipareigojo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei perdavimo aktą sudaryti iki 2008 m. rugsėjo 10 d., o atsakovė įsipareigojo pateikti visus sandorio sudarymui reikalingus tvarkingus dokumentus ir parduoti neįkeistą ir kitaip nesuvaržytą turtą. Preliminariosios sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad ieškovas iki 2003 m. gruodžio 31 d. perduos atsakovei 22 000 Lt, kurie bus įskaitomi į parduodamo turto kainą. Preliminariosios sutarties 4 punkte nustatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.

Byloje nustatyta, kad per Preliminariojoje sutartyje numatytą terminą, t. y. iki 2008 m. rugsėjo 10 d. pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Apelianto teigimu, pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė turi atlyginti apeliantui dėl to patirtus  nuostolius. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o būtent nenustatęs, kad atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovui siekiant tokią sutartį sudaryti, nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką teismo sprendime padarytos išvados turi būti pagrįstos bylos nagrinėjimo metu nustatytomis reikšmingomis šalių ginčui išspręsti aplinkybėmis ir įrodymais, ištirtais bei įvertintais civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno iš jų įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai buvo ar jų nebuvo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-563/2006; 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje V. I., R. P. v. UAB „Uosta“, bylos Nr. 3K-3-405/2009; kt.).

Susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog nėra nustatyta nei vienos iš ginčo šalių veiksmų (neveikimo), kuriuos būtų pagrindas vertinti, kaip Preliminariosios sutarties pažeidimą, sukeliantį atsakingam asmeniui prievolę atlyginti tokio pažeidimo sąlygotus kitos šalies patirtus nuostolius, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Byloje nepateikta jokių duomenų, jog kuri nors iš Preliminariosios sutarties šalių būtų ėmusis aktyvių veiksmų, siekdama sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, o kita šalis būtų atsisakiusi šią sudaryti sutartį. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jis būtų kreipęsis į atsakovę, ar reiškęs pretenzijas atsakovei dėl Preliminariosios sutarties nevykdymo per penkerių metų terminą nuo jos sudarymo, ar raginęs atsakovę sudaryti pagrindinę sutartį, o ši atsisakiusi ar vengusi ją sudaryti. Priešingai nei nurodo apeliantas, atsakovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose nėra nurodyta, jog būtent atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstyta nuomonė, kad šalių sudaryta Preliminarioji sutartis pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, todėl laikytina niekine, savaime nereiškia, kad atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ieškovui pareikalavus. Taigi nenustačius atsakovės kaltės dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo iki Preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pabaigos, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma atsakovei negali būti taikoma.

Be to, ieškovas, reikalaudamas priteisti 30 680 Lt nuostolių atlyginimą iš atsakovės, kuriuos neva patyrė dėl atsakovės gyvenamojo namo remonto darbų, nepagrindė, kad šie nuostoliai yra susiję su šalių sudaryta Preliminariąja sutartimi. Kaip minėta, Preliminariosios sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad ieškovas iki 2003 m. gruodžio 31 d. perduos atsakovei 22 000 Lt, kurie bus įskaitomi į parduodamo turto kainą. Ieškovas teigdamas, kad atsakovės namo remonto darbai buvo atlikti šalių susitarimu pakeitus Preliminariosios sutarties 3 punkte nustatytos ieškovo prievolės įvykdymo būdą, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Preliminarioje sutartyje nebuvo numatytas kitoks atsiskaitymo būdas už nekilnojamąjį turtą, kaip atsiskaitymas pinigais 22 000 Lt, todėl atsakovei neigiant buvus kitokį šalių susitarimą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovo nurodytos atsakovės namo remonto išlaidos yra kitokia avanso pagal Preliminariąją sutartį forma. Tokią pat išvadą padarė ir Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-38-577/2013 išnagrinėjęs ieškovo L. R. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei O. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Lakštas“ ir UAB „Verubė“ dėl žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo (Teismų informacinės sistemos Litoko duomenys).

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovė O. K. už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 500 Lt (434,43 Eur) išlaidų (t. 2, b. l. 130-131). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, iš ieškovo atsakovei priteisiamos jos patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti iš ieškovo L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus, 43 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų.