Civilinė
byla Nr. 3K-3-327/2007
Procesinio
sprendimo kategorija 37
„S“
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus
(pranešėjas) ir Virgilijaus Grabinsko,
sekretoriaujant Nijolei Radevič,
dalyvaujant pareiškėjo UAB „Kapitalo
valda“ atstovams S. G. ir advokatui L. B.,
suinteresuotų asmenų atstovams:
antstolio Z. Z. – V. V.,
AB „Lietuvos geležinkeliai“ – S. U.,
žodinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Kapitalo valda“ kasacinį
skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 19 d. nutarties ir
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB
„Kapitalo valda“ skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims
antstoliui Z. Z., UAB „Medeka“, O. M. ir AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Kapitalo
valda“ teismo prašė panaikinti antstolio Z. Z. 2006 m. rugpjūčio 24 d.
patvarkymą Nr. 0014/02/01413, kuriuo šis areštavo UAB „Medeka“ turtines teises,
susijusias su 252 223,52 Lt išmokomis, uždraudė UAB „Medeka“ priimti bet kokį
reikalavimo įvykdymą iš skolininkės O. M. dėl 252 223,52 Lt, uždraudė
skolininkui valdyti ir disponuoti turtine teise dėl 252 223,52 Lt ir įpareigojo
O. M. prievolę dėl 252 223,52 Lt įvykdyti antstoliui Z. Z. Pareiškėjas taip
pat prašė panaikinti 2006 m. spalio 31 d. 14 valandą paskirtas turtinių teisių
– 252 223,52 Lt reikalavimo teisės į O. M. – varžytynes.
Pareiškėjas nurodė,
kad 2005 m. gruodžio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 8,
patvirtinta Vilniaus apygardos teismo, AB Litimpeks bankas perleido UAB „Medeka“
252 223,52 Lt reikalavimo teisę į O. M. 2006 m. balandžio 21 d. reikalavimo
teisių perleidimo sutartimi Nr. 06/22 UAB „Medeka“ perleido naujajam
kreditoriui UAB „Kapitalo valda“ 252 223,52 Lt reikalavimo teisę į O. M. Taigi
nuo 2006 m. balandžio 21 d. O. M. yra skolinga pareiškėjui. Apie perimtus
reikalavimus UAB „Kapitalo valda“ informavo O. M. ir Klaipėdos apylinkės teismo
hipotekos skyrių. Antstolis Z. Z. taip pat buvo informuotas apie tai, kad UAB
„Kapitalo valda“, o ne UAB „Medeka“ turi turtinę teisę, susijusią su išmokomis dėl
252 223,52 Lt į O. M., nepaisant to, jis 2006 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr.
0014/02/01413 areštavo UAB „Medeka“ turtines teises į O. M. Kadangi UAB
„Medeka“ nebeturi turtinės teisės į ją, šis antstolio patvarkymas yra
naikintinas.
Antstolis Z. Z. 2006
m. rugsėjo 7 d. turto areštų registre įregistravo 2006 m. rugpjūčio 24 d. turto
arešto aktą, kuriuo areštuota turtinė teisė – reikalavimo teisė dėl 252 223,52
Lt į O. M. 2006 m. rugsėjo 18 d. pranešimu dėl varžytynių antstolis pareiškėjui
pranešė, kad yra paskelbtos UAB „Medeka“ nuosavybės teise priklausančio turto
- reikalavimo teisės dėl 252 223,52 Lt į O. M. - varžytynės. Pareiškėjo teigimu,
nurodytas turto arešto aktas ir turtinių teisių - reikalavimo teisės - varžytynių
paskelbimas yra neteisėti ir naikintini, nes 2006 m. balandžio 21 d. įvyko
materialinių teisių perėmimas ir šiuo metu O. M. skolinga ne UAB „Medeka“ o UAB
„Kapitalo valda“.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Klaipėdos miesto
apylinkės teismas 2006 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
Bylą nagrinėję
teismai nustatė, kad UAB „Medeka“ ir UAB „Kapitalo valda“ 2006 m. balandžio 21
d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Medeka“ perleido UAB
„Kapitalo valda“ reikalavimo teisę į skolininkės O. M. neįvykdytas prievoles.
2006 m. gegužės 29 d. UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į Klaipėdos miesto
apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu dėl kreditoriaus pakeitimo
vykdomajame dokumente, t. y. prašė pakeisti kreditorių iš UAB „Medeka“ į UAB
„Kapitalo valda“. Hipotekos registre tokie pakeitimai nebuvo atlikti, nes prašymo
svarstymas atidėtas dėl vykdomo priverstinio skolos išieškojimo, nurodant, kad
kreditoriaus pakeitimo klausimas bus sprendžiamas tada, kai bus įvykdyta 2002
m. rugsėjo 2 d. nutartis Nr. 300-2N/2001 priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą
daiktą.
Teismai konstatavo,
kad, perleidžiant reikalavimą, kurio įvykdymas užtikrintas hipoteka,
perleidimas turi būti pažymėtas hipotekos registre (CK 4.189 straipsnio 1
dalis, 4.223 straipsnio 1 dalis, 6.104 straipsnio 2 dalis). Kadangi naujasis
kreditorius nebuvo perregistruotas hipotekos registre, tai UAB „Medeka“ išliko
reikalavimo teisės į O. M. neįvykdytą prievolę, o pareiškėjas UAB „Kapitalo
valda“ nėra išieškotojas, kaip ir UAB „Medeka“ teisių perėmėjas vykdymo procese
(CPK 596 straipsnio 2 dalis).
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
pareiškėjas UAB „Kapitalo valda“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 7 d. nutartį ir priimti naują
sprendimą – skundą patenkinti. Kasatorius nurodo šiuos kasacinio skundo
argumentus:
CK 6.70 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis,
įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ir kitais sutartyje
nustatytais būdais. Kasatoriaus teigimu, visi jie (išskyrus garantiją) yra papildomos
(šalutinės) prievolės, kurios negali galioti be pagrindinės prievolės. CK 6.101
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės
užtikrinimui nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Kartu su pagrindine
prievole galutiniam reikalavimų įgijėjui UAB „Kapitalo valda“ perėjo ir papildoma
prievolė – hipoteka. Kasatorius teigia, kad sutartims dėl reikalavimo teisių į
pagrindinę prievolę, kylančią iš paskolos sutarčių, registracija nereikalinga, todėl
bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad hipotekos skyriui atidėjus
naujo kreditoriaus – UAB „Kapitalo valda“ – įregistravimo hipotekoje klausimą,
reikalavimo teisės į O. M. neįvykdytas prievoles išliko UAB „Medeka“, t. y.
teismai nepagrįstai reikalavimo perėjimą siejo ne su pagrindinės prievolės
perleidimu, o su šalutinės prievolės įvykdymu.
Bylą nagrinėję
teismai, atmesdami kasatoriaus skundą, vadovavosi CK 4.189 straipsnio 4 dalimi,
kurioje nustatyta pasikeitusių teisių registracijos tvarka, nors turėjo taikyti
CK 4.187 straipsnį, nustatantį daiktinės teisės, kartu ir papildomos prievolės
(hipotekos) atsiradimo momentą. Išieškojimas gali būti nukreiptas į materialinę
teisę, bet ne į procesinę, todėl antstolis išieškojimą nepagrįstai nukreipė į
procesinę teisę, o teismai šio pažeidimo neištaisė.
Klaipėdos miesto
apylinkės teismo hipotekos skyrius 2006 m. gegužės 31 d. nutartimi nepakeitė
procesinio teisinio santykio subjekto. Nepakeitimo priežastis – hipotekos
skyriaus techninių galimybių nebuvimas. Tiek pagrindinės, tiek papildomos
prievolės (hipotekos) materialinis teisių perėmimas yra įvykęs, o procesinių
teisių perėmimas pagal hipotekos nutartį bus apiformintas pardavus įkeistą
turtą. Kasatorius į hipotekos skyrių kreipėsi vadovaudamasis CPK 569 straipsniu
(aiškus kasacinio skundo rašymo apsirikimas – turi būti CPK 596 straipsnis), o
ne CPK 554 straipsniu, t. y. prašė registruoti ne hipotekos pakeitimą, o
procesinių teisių pasikeitimą vykdymo procese. Hipotekos perleidimas
apiforminamas įrašu hipotekos lakšte, o šiuo atveju jau buvo pradėtas
priverstinis išieškojimas, todėl hipotekos lakšto pildymas tapo negalimas, nes
jis CPK 558 straipsnio 2 dalies pagrindu pradėjus išieškojimą yra laikomas
hipotekos skyriuje, o ne pas lakšto turėtoją, taigi ir hipotekos pasikeitimas
teismų nurodytu CK 4.189 straipsnio 4 dalies pagrindu yra neįmanomas.
Atsiskaitydamas už perleistą
reikalavimo teisę į O. M. neįvykdytas prievoles UAB „Kapitalo valda“ išdavė
suinteresuotam asmeniui UAB „Medeka“ 250 000 Lt vekselį, todėl, palikus galioti
teismų nutartis, šis suinteresuotas asmuo nepagrįstai praturtėtų, nes du kartus
gautų lėšas, įgyvendinant reikalavimus į O. M. neįvykdytas prievoles.
Apeliacinės instancijos teismas nevertino šių esminių aplinkybių dėl 250 000 Lt
vertės vekselio išdavimo, nors atskirajame skunde ši informacija buvo pateikta.
Pareiškimu dėl
prisidėjimo prie kasacinio skundo suinteresuotas asmuo UAB „Medeka“ prašo jį
patenkinti.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo jį
atmesti. Jis nurodo, kad teismai tinkamai taikė materialinės teisės normas,
todėl priėmė teisingus procesinius sprendimus.
Kasacinio teismo
posėdyje kasatoriaus atstovai prašo skundą patenkinti ir paaiškino, kad
antstolis Z. Z. 2006 m. rugsėjo 7 d. turto areštų registre įregistravo 2006 m.
rugpjūčio 24 d. turto arešto aktą, kuriuo areštuota turtinė teisė – reikalavimo
teisė dėl 252 223,52 Lt į O. M. 2006 m. rugsėjo 18 d. pranešimu dėl varžytynių
antstolis pareiškėjui pranešė, kad yra paskelbtos UAB „Medeka“ nuosavybės teise
priklausančio turto - reikalavimo teisės dėl 252 223,52 Lt O. M. - varžytynės.
Turto arešto aktas ir turtinių teisių – reikalavimo teisės varžytynių
paskelbimas yra neteisėti ir naikintini, nes 2006 m. balandžio 21 d. įvyko
materialinių teisių perėmimas ir šiuo metu O. M. skolinga ne UAB „Medeka“ o UAB
„Kapitalo valda“.
Antstolio atstovė
prašo kasacinį skundą atmesti. Antstolis, vykdantis vykdomuosius dokumentus,
procesinius veiksmus atlieka įvertindamas vykdymo proceso dalyvių procesinę
padėtį vykdymo veiksmų atlikimo metu. Areštuojant turtinę reikalavimo teisę
ginčijamu turto arešto aktu ir skelbiant šios teisės varžytynes, buvo žinoma,
kad vykdomas priverstinis išieškojimas iš O. M. 252 223,52 Lt skolos grąžinimui
užtikrinti įkeisto (hipoteka) turto, kur vykdymo proceso šalys yra:
išieškotojas – UAB „Medeka“, skolininkė – O. M., - todėl kol nepakeistas
išieškotojas pagal CPK 596 straipsnį, antstolis neturėjo teisinio pagrindo padaryti
išvadą, kad reikalavimo teisė į O. M. 252 223,52 Lt skolos grąžinimą perėjo
pareiškėjui.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
atstovė prašo kasacinį skundą atmesti. UAB „Medeka“ yra AB „Lietuvos
geležinkeliai“ skolininkė ir siekia išvengti skolos grąžinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos
bylos aplinkybės
2005 m. gruodžio 28
d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 8 AB Litimpeks bankas perleido
UAB „Medeka“ 252 223,52 Lt reikalavimo teisę į O. M., o 2006 m. balandžio 21 d.
reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 06-22 UAB „Medeka“ perleido UAB
„Kapitalo valda“ 252 223,52 Lt reikalavimo teisę į O. M. Antstolis Z. Z. 2006
m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr. 0014/02/01413 areštavo UAB „Medeka“ turtines
teises į O. M. dėl 252 223,52 Lt. 2006 m. rugsėjo 18 d. pranešimu dėl
varžytynių antstolis pareiškėjui pranešė, kad yra paskelbtos UAB „Medeka“
nuosavybės teise priklausančio turto - reikalavimo teisės dėl 252 223,52 Lt į
O. M. - varžytynės.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
CPK 353
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio
skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu.
Kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip
pat atsiliepimo į jį pagrindai.
Šioje byloje
kilęs ginčas dėl antstolio procesinių veiksmų – turtinės reikalavimo teisės
arešto ir šios teisės varžytynių paskelbimo teisėtumo, todėl kasacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija šioje byloje vertino, ar antstolio
procesinę veiklą kontroliuojantis apylinkės teismas (CPK 594 straipsnis) bei
apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė (interpretavo) materialinės ir
procesinės teisės normas, vertindami antstolio veiksmų teisėtumą.
Vykdymo
procesas reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi
šio proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis, - privalo
griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos
teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso
taisyklėse iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, reikalaujama veikti neviršijant
jam suteiktų įgalinimų (kompetencijos) ribų (intra vires), o bet koks ultra
vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo
pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo
intereso sudėtinė dalis, garantuojanti vykdymo proceso dalyvių teisių vykdymo
procese veiksmingą gynybą.
Pareiškėjo
ginčijami antstolio procesiniai veiksmai atlikti vykdant vykdomąjį dokumentą
dėl skolos išieškotojo SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai išieškojimo iš skolininko
UAB „Medeka“. Apie UAB „Medeka“ turtinę reikalavimo teisę O. M. dėl 252 223,52
Lt antstolis Z. Z. buvo informuotas antstoliui A. Z. atsakant į patvarkymą dėl
informacijos suteikimo. Vertindamas reikalavimo teisės atsiradimo teisinius
pagrindus, antstolis rėmėsi 2005 m. gruodžio 28 d. reikalavimo teisių
perleidimo sutartimi bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2006
m. balandžio 19 d. nutartimi Nr. 300-4N/2001 (b. l. 5). Antstolio procesiniai
veiksmai būtų neteisėti ir pažeista teisė vykdymo procese gintina tik tuo
atveju, jei UAB „Medeka“ turtinė reikalavimo teisė O. M. dėl 252 223,52 Lt būtų
paneigta pripažinus, kad antstolis neteisingai vertino jam pateiktus duomenis,
kam priklauso reikalavimo teisė. Šiuo aspektu tikrindami antstolio veiksmų
teisėtumą (CPK 594 straipsnis) pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai
padarė teisingas išvadas pripažinę, kad antstolis turėjo teisinį pagrindą
areštuoti UAB „Medeka“ turtinę reikalavimo teisę ir skelbti šios teisės
varžytynes, tačiau neteisingai aiškino materialinės teisės normas,
reglamentuojančias teisės į perleidžiamą reikalavimą, užtikrintą hipoteka,
atsiradimą. Nutartyse konstatuota, jog teisė į perleidžiamą reikalavimą,
užtikrintą hipoteka, atsiranda nuo reikalavimo perleidimo pažymėjimo hipotekos
registre momento (CK 6.104 straipsnio 2 dalis). Toks teisės normų taikymas ir
aiškinimas neteisingas. Reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal
kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui, pats
nustodamas būti prievolės šalis. Teisės doktrina tokias sutartis vadina cesijos
sutartimis. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal
kurią reikalavimas ar jo dalis gali būti perleidžiama kitam asmeniui be
skolininko sutikimo, o 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir
prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.
Pagal CK 6.104 straipsnio 2 dalį, kai perleidžiamas reikalavimas, kurio
įvykdymas užtikrintas hipoteka, tokio reikalavimo perleidimas turi būti
pažymėtas hipotekos registre. Vertinant šio įstatymo reikalavimo teisinę
reikšmę teisei į perleidžiamą, hipoteka užtikrintą, teisę atsirasti, darytina
išvada, jog reikalavimo, užtikrinto hipoteka, perleidimo paskolos sutartiniuose
santykiuose pažymėjimas hipotekos registre yra ne teisės perėjimo momentas, o
hipotekos lakštų ir registro duomenų tvarkymą užtikrinantis įstatymu
reglamentuotas veiksmas (Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio
įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos 5 punktas, Lietuvos Respublikos hipotekos registro
nuostatų 55 punktas). Pažymėtina, kad hipotekos, kaip pagrindinę prievolę
užtikrinančios prievolės, pakeitimas įsigalioja nuo jos įregistravimo hipotekos
registre momento (CK 4.185 straipsnio 4 dalis, 4.187 straipsnis, 6.109
straipsnio 3 dalis). Šios bylos kontekste teisiniai vertinimai dėl kartu su
pagrindine prievole perėjusios hipotekos registravimu yra reikšmingi tuo
aspektu, kad finansinis UAB „Medeka“ reikalavimas O. M. dėl 252 223,52 Lt tenkinamas
iš įkeisto (hipoteka) turto, parduodamo antstolio skelbiamose varžytynėse, o
Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2006 m. gegužės 31 d.
nutartimi Nr. 300-5N/2001 spręstas klausimas tik dėl išieškotojo vykdymo
procese pakeitimo, tačiau, nepadarius pakeitimų hipotekos lakšte ir hipotekos
registre, išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas to kreditoriaus, kuris yra
paviešintas hipotekos lakšte ir hipotekos registre, naudai, todėl UAB „Medeka“,
kol jos naudai vykdomas išieškojimas iš įkeisto (hipoteka) turto, teisinė
padėtis nesikeičia – UAB „Medeka“ išlieka kreditoriumi, į kurio reikalavimo
teisę gali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, kur pati
UAB „Medeka“ yra skolininkas. Nagrinėjamoje byloje išieškotoju yra AB „Lietuvos
geležinkeliai“.
Dėl nurodytų
argumentų konstatuotina, kad UAB „Medeka“ kaip kreditoriaus reikalavimo teisėms
pasibaigti būtinas ne tik sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo sudarymas,
bet ir išieškotojo, kurio naudai vykdomas išieškojimas iš įkeisto (hipoteka)
turto, pakeitimas hipotekos teisėjui priėmus nutartį dėl išieškotojo pakeitimo
vykdymo procese (CPK 596 straipsnis), o tokio procesinio veiksmo teisinis
pagrindas yra pakeitimai hipotekos lakšte ir hipotekos pakeitimų registravimas
hipotekos registre. Tokie veiksmai nebuvo atlikti, todėl antstolis teisėtai
areštavo turtinę UAB „Medeka“ reikalavimo teisę ir paskelbė šios teisės
varžytynes.
Nors pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismai padarė neteisingas išvadas, kad kreditorius
reikalavimo grąžinti skolą sutartiniuose santykiuose, kai toks skolos
grąžinimas užtikrintas hipoteka, pasikeičia nuo reikalavimo perleidimo
pažymėjimo hipotekos registre momento, toks neteisingas teisės aiškinimas
neturi įtakos priimtų nutarčių teisėtumui, todėl nėra teisinio pagrindo
naikinti teismų priimtų procesinių sprendimų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1
punktas, 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 7
d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Janina
Stripeikienė
Gintaras
Kryževičius
Virgilijus
Grabinskas