Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-258-755/2015
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03473-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija: 121.21., 121.22.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4863-488/2014 išnagrinėtoje pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo ir V. J. priešieškinį dėl permokos už šilumos tiekimą priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovas AB „Panevėžio energija“ ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovo V. J. 2296,84 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tiekia šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kurio savininkas yra atsakovas V. J., nes jis šį butą paveldėjo, priėmęs palikimą po savo tėvo S. J. mirties (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas su ieškovu dar nėra sudaręs individualios sutarties, todėl šalių santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas. Per laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2014-05-01 atsakovas ieškovui neapmokėjo 2275,78 Lt skolos ir 21,06 Lt palūkanų. Ieškovas nurodė, kad energijos pirkimo – pardavimo sutartis su vartotoju buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, kurie pasireiškia kaip atsakovo nuosavybės teisių į butą, kurio šildymo įrenginiai prijungti prie centrinio šildymo sistemos, įgijimu. Atsakovo prievolę mokėti už bute suvartotą šilumos energiją patvirtina įsiteisėjęs Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L-2-5613-837/2013. Atsakovui kompensacija buto šildymui netaikytina, nes jis yra įsiskolinęs už buto šildymą ir nėra sudaręs skolos grąžinimo sutarties.
Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko, jis pareiškė priešieškinį dėl permokos už šilumos tiekimą priteisimo. Atsakovas nurodė, kad yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, gauna 280 Lt socialinę pašalpą, todėl jam priklauso kompensacija už būsto šildymą, vandenį. Jis su skola nesutinka, nes ieškovo paslaugų įkainiai neatitinka tikrovės, paslaugos teikiamos nekokybiškai, dėl to yra išreiškęs pretenzijas. Su ieškovu jis individualios paslaugų teikimo sutarties nėra sudaręs. Nurodo, kad sąskaitose yra išskirtas mokestis už cirkuliacinę šilumą, nors šiluma karštam vandeniui ir cirkuliacinei šilumai tiekiama ta pati, sąnaudos tos pačios, todėl karštas vanduo apmokestinamas du kartus, o jis papildomai už cirkuliacinę šilumą ir šildymą nuo 1980 m. vasario mėn. permokėjo 47 proc. Per 34 metus už šildymą ir cirkuliacinę šilumą buvo sumokėta 38250 Lt.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-12-10 sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo V. J. atsakovo naudai AB „Panevėžio energija“ 2296,84 Lt (665,21 Eur) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą - 2296,84 Lt skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-05-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72 Lt (20,85 Eur) žyminio mokesčio, 500 Lt (144,81 Eur) advokato pagalbos išlaidų.
Teismas, nustatęs, kad atsakovas, V. J., priėmė tėvo S. J. palikimą, kuris su AB „Panevėžio energija“ buvo sudaręs atsiskaitymo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, todėl V. J. tėvo prievolę priėmęs jo palikimą ir nenutraukęs minėtos sutarties, privalėjo vykdyti. Teismas nustatė, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2014-05-01 už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį neapmokėjo 2275,78 Lt skolos ir 21,06 Lt palūkanų. Nurodytos sumos neginčijo, teismas nenustatė pagrindo mažinti mokėjimo sumą. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas paslaugas teikė nekokybiškai, per didele kaina, taip pat neįrodė to, kad jis atsakovui neskolingas. Skolos suma yra įrodyta.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-12-19 papildomu sprendimu priteisė iš V. J. ieškovui AB „Panevėžio energija“ 500 Lt (144,81 Eur) advokato pagalbos išlaidų.
Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-10 sprendimą bei 2014-12-19 papildomą sprendimą, prašo juos panaikinti ir tenkinti jo priešieškinį. V. J. nurodo, kad jis sutarties su ieškovu nesudarė dėl ieškovo kaltės, dėl to ieškovas neturėjo teisės reikalauti prievolės įvykdymo. Dėl nekokybiškai teikiamų paslaugų per laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2014-05-01 už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį neapmokėjo 2275,78 Lt skolos ir 21,06 Lt palūkanų. Pažymi, kad jis yra vartotojas – silpnesnioji šalis, todėl jam turėjo būti pateikta oferta ir tik po to sudaryta vartojimo sutartis, kurioje jis kaip vartotojas turėjo teisę suderinti sutarties sąlygas, t.y. finansinius ir kokybinius šildymo ir karšto vandens parametrus, teigia, kad tik po to ieškovas turėtų teisę jam pateikti reikalavimus. Pažymi, kad jam keliami reikalavimai neturint jokių sutartinių įsipareigojimų.
Apeliantas nurodo, kad pareikštame priešieškinyje jis detaliai išdėstė savo argumentus. Teigia, jog ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinys yra nepagristas, jo teikiama paslauga yra nekokybiška, sąskaitose išskirtas mokestis už cirkuliacinę šilumą yra nepagristas, nes namo gyventojai ir jis moka pagal įvadinio skaitliuko duomenis, todėl, teigia, negali būti papildomai sunaudotos cirkuliacinės šilumos, kadangi yra paskaičiuojama už visą šilumą. Apeliantas teigia, tai yra papildomas neteisėtas tos pačios, jau apmokėtos, šilumos apmokestinimas. Todėl, nurodo, yra nepagristi pagrindiniai ir papildomi mokesčiai, žiemos metu yra žema temperatūra bute, nekokybiškas šilumos mazgo aptarnavimas, eksploatavimo normų pažeidimai bei su tuo susijusios jo išlaidos - už nekokybišką arba neteiktą paslaugą už jam priklausančių patalpų remontą. Nurodo, jog per metus laiko ieškovas neatliko jokių veiksmų kokybiškai paslaugai teikti ir sutarčiai sudaryti. Be to, apeliantas mano, kad papildomas 2014-12-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo papildomai iš jo priteista ieškovui dar 144,81 Eur už advokato pagalbą, yra nepagrįstas, nes ieškovas AB „Panevėžio energija“ su advokatu yra sudaręs sutartį dėl nuolatinės teisinės pagalbos teikimo, už kurią kas mėnesį advokatas gauna atlyginimą.
Atsiliepimu AB „Panevėžio energija“ nesutinka su V. J. apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, o skundžiamus teismo sprendimus palikti nepakeistus. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaidas, patirtas advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog su juo sutartinių įsipareigojimų bendrovė nesudarė dėl bendrovės kaltės. Nurodo, kad CK 6.384 str. 1 d. nustato energijos pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniais šilumos vartotojais sudarymo momentą - laikoma, jog tokia sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais. Civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas lemia, jog energijos (taip pat ir šilumos) pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju sudarymui pakanka šio vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, t. y. sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais. Kadangi S. J. palikimą priėmė apeliantas, todėl pagal CK 5.1 str. apeliantas turi prisiimti nuo palikėjo mirties atsiradusias prievoles, kurios yra susijusios su palikimu, tame tarpe ir prievolę apmokėti už butui tiekiamą šilumos energiją. Nurodo, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog sąskaitose išskirtas mokestis už cirkuliacinę šilumą yra nepagrįsti. Pagal taikomą šilumos paskirstymo metodą, šilumos kiekiai karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai, atimami iš namo šilumos apskaitos prietaisų suskaičiuoto šilumos kiekio, likusi dalis priskiriama šildymui ir proporcingai paskirstoma butų plotui. Name sunaudotas šilumos kiekis karšto vandens ruošimui suskaičiuojamas vartotojų deklaruotą karšto vandens kiekį padauginant iš šilumos sąnaudų vieno m3 vandens pašildymui. Šildymo sezono metu kiekvienam daugiabučio namo butui karšto vandens cirkuliacijai (gyvatukui) priskiriama VKEKK nustatyta norma. Sudėjus kiekvienam butui priskirtą šilumos normą karšto vandens cirkuliacijai, gaunamas bendras šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai.
Be to, atsiliepimu nurodoma, jog pirmos instancijos teismo priteistos advokato pagalbos išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 8.6 p. nustatytų už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių. Atstovaudamas ieškovą, advokatas paruošė ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, dalyvavo teismo posėdyje, o prašyta priteisti atstovavimo išlaidų suma tesudarė 1/6 maksimalaus dydžio.
Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.
Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Byloje pateiktas apelianto 2015-02-05 dublikas nevertintinas, nes tokio dokumento pateikimo apeliaciniame procese civilinio proceso įstatymas nenumato.
Dėl ieškinio
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo dalyje dėl ieškinio padarytomis išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo toje dalyje teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo kaip gyvenamosios patalpos savininko pareigos mokėti ieškovui už gyvenamajai patalpai tiektą šilumą, kai su buto savininku nėra sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovas proceso metu neginčijo, kad jis naudojasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, taip pat jis neginčija ir to, kad nesumokėjo ieškovei 2275,78 Lt skolos už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį bei 21, 06 Lt palūkanų. Nėra ginčo ir dėl to, jog į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžys tiekiama šilumos energija, kad bute yra šildymo prietaisai. Tačiau iš byloje esančio priešieškinio bei apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas V. J. teigia, jog nėra sudaręs rašytinės individualios paslaugų tiekimo sutarties, o įsiskolinimas už šilumos energiją apskaičiuotas neteisingai – nepagrįstai išskirtas mokestis už cirkuliacinę šilumą, jam priklauso kompensacijos už būsto šildymą, geriamąjį vandenį ir karštą vandenį, nes jis gauna socialinę pašalpą, be to, apeliantas nurodo, kad ieškovė teikė nekokybiškas paslaugas.
Teismas įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apeliantas neteisingai teigia, jog ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą priteisti įsiskolinimą ir kad jis, apeliantas, neturi jokių sutartinių įsipareigojimų. Apeliantui pareiga apmokėti šildymo ir cirkuliacijos išlaidas atsiranda CK 6.384 str. 1 d. pagrindu, numatančiu, kad sutartis dėl energijos pirkimo-pardavimo laikoma sudaryta nuo vartotojo prisijungimo prie energijos tiekimo tinklų, pagrindu, t. y. butui esant prijungtam prie centralizuotos šildymo sistemos, buto savininkas laikoma besinaudojančiu ieškovės paslaugomis ir tiekiama šilumos energija bei turi už šias paslaugas atlyginti. Be to, pagal CK 4.82 str.3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal CK 6.383 str. 1 d. pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Taigi, atsakovas, būdamas buto, kuriam tiekiama šilumos energija, savininkas, privalo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Pagal VĮ Registrų centras duomenų banko išrašą nuosavybės teisės į butą registruotos S. J. , bet tai ginčo atveju neturi teisinės reikšmės, nes faktas, jog atsakovas, pateikdamas notarui atitinkamą pareiškimą priėmė palikimą, neginčijamas. Nuosavybės teisė įgijama ir paveldėjimu( CK 4.47 str.2 p.). Pastebima, jog pagal CK 6.383 ir 6.384 str. abonentu yra laikomas fizinis asmuo-vartotojas, neįvardijant juo tik patalpų savininko.Taigi, tokios sutarties šalimi gali būti asmuo, kuris daiktinių nuosavybės teisių į patalpas neįregistravo ( neišviešino), bet patalpomis naudojasi. Byloje nustatyta, kad jis, mirus tėvui S. J., priėmė jo palikimą (t.1, b.l. 68), butu naudojasi, jame atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (t.1, b.l. 29,30), byloje duomenų, kad atsakovas būtų nustatyta tvarka atsijungęs nuo namo šildymo sistemos, nepateikta, anksčiau tėvo sudaryta su ieškovu sutartis nenutraukta. Be to, iš ieškovės pateiktos atsakovo įsiskolinimo, mokėjimų lentelės matyti, kad matyti, kad 2014 m. kovo mėnesį ieškovei atsakovo buvo apmokėta 0,17 Lt, 2014 m. balandžio ir gegužės mėnesiais po 0,01 Lt (t.1, b.l. 27).Byloje esanti 2012 m. vasario mėnesio PVM sąskaita faktūra R2217 Nr. 1200086696 patvirtina, kad už ieškovo tiektas paslaugas sumokėta buvusi 88 Lt skola, buvo reikalinga apmokėti tik einamojo mėnesio mokėjimus 443,56 Lt be kompensacijų (t.1, b.l. 76). Tas reiškia, jog po S. J. mirties (duomenys neskelbtini) iki maždaug 2012-02 pabaigos už tiekiamas paslaugas buvo apmokama, skolos nesusidarė. Labiausia tikėtina, jog įsipareigojimus pagal sutartį vykdė ar vykdymą užtikrino palikimą priėmę asmenys.Tokie bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais( mokėjimu už dalį paslaugų) yra prisiėmęs pareigą atsiskaityti su ieškove už tiekiamą šilumos energiją, todėl privalo ją vykdyti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nėra su ieškove sudaręs rašytinės sutarties dėl šiluminės energijos tiekimo, tačiau byloje nustatyta, kad ankstesnis buto savininkas S. J., 2006-02-02 buvo sudaręs su AB „Panevėžio energija“ šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys (t.1, b.l. 68-70). Panevėžio miesto 3-ojo notaro biuro 2013-04-03 raštas Nr. S-86 patvirtina, kad S. J. palikimą priėmė atsakovas V. J. (t.1, b.l. 28). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, paveldėjęs tėvo butą, įgijo ir pareigas atsiskaityti už šilumos energiją pagal nurodytą sutartį. Naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų, todėl visa apimtimi perėmęs nuosavybės teises į įsigytą objektą, atsakovas perėmė ir buvusio objekto savininko prisiimtas pareigas dėl objekto eksploatacijos, tarp jų – ir buvusio savininko pareigą atsiskaityti pagal sutartį dėl šilumos energijos objektui tiekimo.
Be to, kad atsakovui pareiga apmokėti ieškovei už suteiktas paslaugas kilo iš susiklosčiusių šilumos energijos tiekimo vartojimo teisnių santykių paremtų atsakovo konkliudentiniais veiksmais, teismo vertinimu, V. J. pareiga mokėti už šilumos energiją kyla ir buto nuosavybės pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas, Šilumos ūkio įstatymą ir kitas specialiąsias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, ir nurodęs, kad teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (LAT 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009; 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai šiluma tiekiama į daugiabučiame name esančias gyvenamąsias patalpas ir dėl inžinerinių tinklų ypatumų bei bendrų patalpų tokiame name techniškai gali būti neįmanoma užtikrinti šilumos tiekimą daugiabučiam namui netiekiant jos daliai patalpų, tokiu atveju patalpų savininko prievolė mokėti už tiekiamą šilumą inter alia gali kilti ir iš įstatyme įtvirtintos juridinių faktų sudėties, kai patalpų savininkas, įgydamas nuosavybės teisę į jas, kartu prisiima ir prievolę atlyginti už tiekiamą šilumos energiją (LAT 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/20120).
Taigi, apeliantas, įsigijęs nuosavybės teise butą, bute esančių šildymo įrenginių nuo šilumos energijos tiekimo tinklo bylos duomenimis nustatyta tvarka nėra atjungęs, todėl savo konkliudentiniais veiksmais, įgijęs nuosavybės teises į butą, kartu prisiėmė ir prievolę atlyginti už tiekiamą šilumos energiją. Todėl, nesant aplinkybių, jog apeliantas nustatyta tvarka būtų atsisakęs ieškovės tiektos šilumos energijos, spręstina, kad apelianto įrenginiams esant prijungtiems prie šilumos energijos tiekimo tinklo, jis konkliudentiniais veiksmais sudarė ( pratęsė) šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas pagal kurią turi atlyginti ieškovei už jos patiektą šilumą.
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė AB „Panevėžio energija“ pareigą tiekti šilumą vykdė tinkamai ir jos prašoma priteisti iš atsakovo skola apskaičiuota teisingai ir yra pagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismui pateiktos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2015-01-12 išduotos pažymos patvirtina, kad susidariusio įsiskolinimo laikotarpiu apeliantui buvo suteiktos kompensacijos už karštą ir geriamąjį vandenį (t.2, b.l. 108-110), tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti, kad apelianto skola ieškovei už šilumos energiją paskaičiuota neteisingai ar yra pagrindas ją mažinti.
Apeliantas nurodo, kad šiluminę energiją ieškovė teikia nekokybiškai. Byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, kad ieškovė ginčo laikotarpiu būtų iš esmės pažeidusi sutartį ir teikusi nekokybiškas paslaugas, kas duotų pagrindą taikyti CK 6.386 str. ir ieškinį atmesti ar mažinti prašomą priteisti skolą kitais pagrindais (CPK 178 str.).Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovė netinkamai ar nekokybiškai teikė paslaugas, ar, kad įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas kitaip, todėl pripažintina, jog suteiktų paslaugų ir įsiskolinimo faktas byloje yra įrodyti.
Nepagrįstas apelianto prašymas panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-19 papildomą sprendimą, kuriuo iš V. J. teismas priteisė ieškovui 144,81 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į priešieškinį surašymą atlyginimą. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad atsiliepimą į priešieškinį surašęs ieškovės atstovas advokatas V. V. yra ieškovės darbuotojas, to nepatvirtina ir byloje esanti tarp ieškovės ir advokato V. V. pasirašyta 2014-08-19 atstovavimo sutartis (t.1, b.l. 173). Pastebima,jog pagal Advokatūros įstatymo 43 str.1 d. advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikdamas profesines pareigas, negali dalyvauti žvalgybos ir (ar) kriminalinės žvalgybos veikloje, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, taip pat šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiklą. Advokatas V. V. yra įrašytas praktikuojančių advokatų sąraše ir byloje nėra duomenų, kad jis nesilaikytų įstatyme nustatytų ribojimų ar draudimų dėl mokamų pareigų vykdymo.
Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir dėl skolos priteisimo priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, todėl apeliacinis skundas toje dalyje netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje paliktinas nepakeistas.
Dėl priešieškinio
Priešieškiniu apeliantas nurodė, procese įrodinėjo, apeliaciniame skunde pakartojo, jog jo vertinimu ieškovė, išskirdama mokėjimą sąskaitose už cirkuliacinę šilumą, tą pačią tiekiamą šilumą apmokestina du kartus. Ieškovė AB „Panevėžio energija“ atsiliepime nurodė, kad ruošiant karštą vandenį namo šilumos punkte įrengtu karšto vandens ruošimo įrenginiu, šildymo sezono matu paskirstant suvartotą šilumos kiekį, taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 ( t.2, b.l. 80-82).
Taigi, atsakovas kaip vartotojas priešieškiniu ginčijo cirkuliacinės šilumos paskaičiavimo metodikos pagrįstumą, teigė, kad ieškovas nesilaiko energetikos sritį reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, veikia netinkamai ir pažeidžia jo teisėtus interesus. Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija yra išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka įgaliota nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Taigi, Energetikos įstatymas, kiti specialieji teisės aktai nustato Komisijos veiklos tikslus, funkcijas, įgaliojimus ir apibrėžia jų kompetenciją energetikos sektoriuje, be kita ko, ir sprendžiant ginčus tarp vartotojų ir energetikos įmonių. Tiek vartotojai, tiek energetikos įmonės, manydami, kad kita šalis nesilaiko energetikos sritį reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, veikia netinkamai ir pažeidžia jų teisėtus interesus, turi dėl ginčo sprendimo įstatymuose nustatytais atvejais išankstine neteismine tvarka kreiptis pagal kompetenciją į šią instituciją.
Atsakovui priešieškiniu ginčijant cirkuliacinės šilumos energijos paskaičiavimo pagrįstumą, byloje nėra duomenų, jog šia privaloma išankstine skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarka būtų buvę pasinaudota. Kadangi privalomos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos priešieškinio reikalavimo atžvilgiu laikytasi nebuvo, bet šia tvarka pasinaudoti dar galima , šis reikalavimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu CPK 296 str.1 d.1 p. pagrindu. Dėl šios priežasties teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.
Iš esmės atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad už teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje jis sumokėjo advokatui 242 Eur (200 Eur + 42 Eur PVM) (t.2, b.l. 83,84, 85), atsiliepimu iš atsakovo prašo priteisti 200 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų (atsiliepimo pateikimo metu aktualios redakcijos) Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktą, nustato, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neturėtų būti priteista didesnė nei 1.5 MMA suma. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertindama tai, jog tas pats advokatas atstovavo ieškovę pirmosios instancijos teisme, bei išanalizavusi bylos aplinkybes, daro išvadą, kad ginčas nėra sudėtingas, todėl vadovaujasi nurodytų Rekomendacijų 11 p., numatančiu, kad teismas gali nukrypti nuo šių Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, bei, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, jog nėra pagrindo priteisti ieškovui visas jo prašomas patirtas bylinėjimos išlaidas, todėl ši suma mažintina ir priteisiama ieškovui iš atsakovo 72,40 Eur išlaidų, patirtų advokatų pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 5 p., n u t a r i a :
apeliacinį skundą tenkinti dalinai.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą dalyje civilinėje byloje Nr.2-4863-488/2014, kuria atmestas prieškinys, panaikinti ir priešieškinį palikti nenagrinėtu.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Paaiškinti apeliantui, jog kilusio ginčo dėl cirkuliacinės šilumos paskaičiavimo metodikos pagrįstumo išnagrinėjimui gali kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją.
Priteisti iš V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei „Panevėžio energija“ (į. k. 147248313) 72,40 Eur (septyniasdešimt du eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Eigirdas Činka
Birutė Jonaitienė
Birutė Valiulienė