Civilinė byla Nr.  e2A-728-1014/2026

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.20.1.; 3.3.1.14

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Kazlauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Daugiabučių administravimo centras“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daugiabučių administravimo centras“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. S., AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

Apeliacinės instancijos teismas

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 757,83 Eur žalos atlyginimą, 132,20 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 30 d. su trečiuoju asmeniu G. S. sudarė Būsto draudimo sutartį ir išdavė draudimo liudijimą TIA Nr. 829710900, kuriuo laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. buvo apdraustas draudėjai G. S. priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), į draudžiamąsias rizikas įtraukiant ir vandens prasiskverbimo rizikas. 2022 m. gruodžio 20 d. butas buvo apgadintas dėl nesandaraus pastato stogo. Pripažinusi įvykį draudžiamuoju bei apskaičiavusi įvykio metu draudėjui padarytą žalą, ieškovė išmokėjo draudėjui 2 000 Eur dydžio draudimo išmoką: 1 500 Eur už butui padarytą žalą ir 500 Eur už namų turtui padarytą žalą. Kadangi turtas buvo draustas nauja atkuriamąja verte, išmokant draudimo išmoką nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą. Nusidėvėjimas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas tik nuo medžiagų, o ne darbų. Įvertinus nusidėvėjimą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 757,83 Eur. Apdraustas butas įvykio metu buvo užlietas ir apgadintas dėl vienos iš pagrindinių namo konstrukcijų (stogo) nesandarumo. Įvykio, kuris buvo pripažintas draudžiamuoju, metu, namo, kuriame yra butas, bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikė atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Daugiabučių administravimo centras“ (toliau – atsakovė).

3.       Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2024 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys buvo visiškai patenkintas.

4.       2025 m. sausio 30 d. teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovė prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą teisme iš esmės.

5.       Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 19 d. nutartimi nutarta atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

6.       Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškovės ieškinį atsakovės atžvilgiu, kaip nepagrįstą. Trečiojo asmens nuomone, ieškovė neanalizavo 2022 m. gruodžio 20 d. įvykio aplinkybių, nepakankamai ištyrė vandens prasiskverbimo priežastis, atsakovės veiksmus, o tik deklaratyviai teigė, kad būtent atsakovė turėtų atsakyti už žalą. Manoma, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikia jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovė, kaip namo administratorė netinkamai prižiūrėjo jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektus, neorganizavo jų remonto. Ieškovė teigdama, kad atsakovė, neva tai atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio bendrojo naudojimo objekto – išorinių konstrukcijų priežiūrą/prevenciją, nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, juolab, kad atsakovė nevykdė jai kaip administratorei priskirtų veiksmų. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių atsakovės atsakomybę. Į bylą nebuvo pateikta rašytinių įrodymų (pranešimų atsakovei ar kt. dokumentų) dėl netvarkingo stogo. Priešingai, atsakovė į bylą pateikia rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad žala kilo ne dėl atsakovės veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daugiabučių administravimo centras“ 1 757,83 Eur žalos atlyginimo, 132,20 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 890,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 543 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

8.1.                      Būsto draudimo liudijimas TAI Nr. 829710900, sudarytas tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir G. S., draudimo laikotarpis 2002 m. spalio 1 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d., draudimo objektas – butas, (duomenys neskelbtini), statybos metai 2005, plotas 56,40 m2, draudimo suma 66 000 Eur.

8.2.                      2023 m. balandžio 28 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, remonto sąmata ZA67-SK12/2, apskaičiuota vyresniojo žalų vertintojo V. S., kuriame nurodytas žalos bylos Nr. 3267621, įvykio data 2022 m. gruodžio 20 d., įvykio tipas – vanduo. Remonto sąmatoje nurodyti darbai ir jų įkainiai: lubų perdažymas – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – m2, kiekis 48.000, vieneto kaina 20,55 Eur, viso 986,30 Eur; sienų perdažymas – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – m2, kiekis 14.450, vieneto kaina 17,02 Eur, viso 245,90 Eur; laminato dangos keitimas / su paklotu/ – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – m2, kiekis 4.300, vieneto kaina 29,63 Eur, viso 986,30 Eur; pastoliai – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – m2, kiekis 10.000, vieneto kaina 7,74 Eur, viso 77,44 Eur; plėvelinės apsaugos / grindų ir kt. daiktų/ – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – m2, kiekis 60.000, vieneto kaina 0,66 Eur, viso 39,60 Eur; patalpų valymas ir šiukšlių išvežimas – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – m2, kiekis 50.000, vieneto kaina 3,15 Eur, viso 157,30 Eur; baldų ir kt. daiktų išnešimas-įnešimas – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – kompl., kiekis 5.000, vieneto kaina 14,97 Eur, viso 74,86 Eur; drėgmės surinkėjo nuoma – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – para, kiekis 5.000, vieneto kaina 14,33 Eur, viso 71,63 Eur; meistro atvykimas mieste– nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – vienetas, kiekis 1.000, vieneto kaina 55,00 Eur, viso 55,00 Eur. Nurodyta išskaita – 40,00 Eur, nurodyta išmoka 1 795,00 Eur.

8.3.                      2023 m. gegužės 3 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, remonto sąmata ZA67-SK12/2, apskaičiuota vyresniojo žalų vertintojo V. S., kuriame nurodytas žalos bylos Nr. 3267621, įvykio data 2022 m. gruodžio 20 d., įvykio tipas – vanduo. Remonto sąmatoje nurodyti darbai ir jų įkainiai: plėvelinės apsaugos / grindų ir kt. daiktų/ – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – m2, kiekis 10.000, vieneto kaina 0,64 Eur, viso 6,36 Eur; patalpų valymas ir šiukšlių išvežimas – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – m2, kiekis 5.000, vieneto kaina 3,04 Eur, viso 15,16 Eur; meistro atvykimas mieste – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – vienetas, kiekis 1.000, vieneto kaina 53,00 Eur, viso 53,00 Eur; baldinė plokštė – kiekis 1.000, vieneto kaina 100,00 Eur, viso 100,00 Eur; papildomos medžiagos – kiekis 1.000, vieneto kaina 50,00 Eur, viso 50,00 Eur; baldų išmontavimas – kiekis 1.000, vieneto kaina 80,00 Eur, viso 80,00 Eur; baldų sumontavimas – kiekis 1.000, vieneto kaina 160,00 Eur, viso 160,00 Eur; šiukšlių išvežimas – kiekis 1.000, vieneto kaina 15,00 Eur, viso 15,00 Eur. Nurodyta išmoka – 500,00 Eur.

8.4.                      2023 m. gegužės 3 d. AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. 3267622, kuriame nurodyta, kad G. S. išmokama 500 Eur draudimo išmoką už 2022 m. gruodžio 20 d. 12:00 atsitikusį įvykį, kurio vietovė (duomenys neskelbtini) ir kurio metu nukentėjo apdraustas namų turtas gyvenamajame name.

8.5.                      2023 m. gegužės 3 d. AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. 3267621, kuriame nurodyta, kad G. S. išmokama 1500 Eur draudimo išmoką už 2022 m. gruodžio 20 d. 12:00 atsitikusį įvykį, kurio vietovė (duomenys neskelbtini) ir kurio metu nukentėjo butas.

8.6.                      2023 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 27787995, iš kurio matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ atliko 500 Eur mokėjimą G. S..

8.7.                      2023 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 27787994, iš kurio matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ atliko 1 500 Eur mokėjimą G. S..

8.8.                      2017 m. spalio 26 d. statinio apžiūros aktas Nr. PM/VV-17/10/26-1NA, kurią atliko UAB „Pastatų meistrai“, nurodytas statinio adresas (duomenys neskelbtini). Nurodyti defektai: pastebėta, kad savavališkai pakeistas stoglangis 33 bute iš nevarstomo į varstomą. Stoglangis įrengtas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Stoglangis sandariai neuždarytas. Per nesandarius tarpus krituliai patekdavo per varčią ir šlapdavo medinės stoglangio ir stogo konstrukcijos, vidaus apdaila. Buvo atlikti stogo dangos nuėmimo darbai virš sienos pro kurią teka vanduo ties šlaito pabaigą. Pakėlus dangą nesandarumų difuzinėje plėvelėje nepastebėta, po plėvele esanti šilumos izoliacija drėgna, lietaus vanduo parbėga į konstrukciją iš aukščiau. Buvo atlikti stogo dangos nuėmimo darbai prie ventiliacijos kamino virš 33 buto - pakėlus dangą nesandarumų difuzinėje plėvelėje nepastebėta, po plėvele esanti šilumos izoliacija sausa, lietaus vandens prabėgimo į konstrukciją nepastebėta. Demontavus dalį skardinės stogo dangos lakštų ties stoglangiu pastebėta, kad pažeista stogo difuzinė plėvelė. Difuzinė stogo plėvelė pažeista permontuojant stoglangį ir bandyta užsandarinti polietileno, juodos spalvos, plėvele. Lietaus vandens kreipiančiosios juostos sulankstytos, galimai ne to pačio gamintojo ar padarytos neoriginalios. Nuo kreipiančiųjų vanduo teka į stogo konstrukciją. Nesumontuota stoglangio sandarinimo tarpinė. Per nesandariai įrengtus stoglangio mazgus ir montavimo metu pažeistą plėvelę lietaus vanduo bėga į stogo konstrukciją, virš (duomenys neskelbtini) bato. Nurodyti rekomenduojami darbai defektam pašalinti - Atstatyti stoglangį į nevarstomą, kuris būtų pritaikytas 12 laipsnių stogo nuolydžiui. Atstatyti sugadintą stogo difuzinę plėvelę.

9.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nuo 2022 m. sausio 20 d. pradėjo administruoti daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris turėjo problemų dėl stogo sandarumo. Duomenys atsakovei buvo prieinami, ji jais disponavo (2017 m. spalio 26 d. statinio apžiūros aktas, 2022 m. kovo 22 d. Namo apžiūros aktas, įgalioto asmens V. E. nurodomos aplinkybės, kt.). Nors atsakovė turėjo duomenis apie gyventojų nusiskundimus dėl drėkstančių lubų nuo stogo, taip pat pačios užsakyta namo apžiūros aktą bei akte teiktas rekomendacijas - atlikti stogo dangos būklės įvertinimo ekspertizę, atsakovės direktoriaus teigimu V. E. nurodytą poziciją, jog reikia keisti visą stogo dangą, tačiau organizuodama 2022 m. kovo 17 d. ir 2022 m. balandžio 5 d. susirinkimus, klausimo dėl poreikio remontuoti stogą, atlikti jo skubią ekspertizę, kt., nekėlė. Kaip matyti iš atsakovės byloje pateiktų susirinkimų darbotvarkių, atsakovė prioritetu laikė ne daugiabučio namo stogą, o kitus klausimus (namo teritorijos tvarkymo, laiptinių valymo, kt.). V. E. teigimu, pirmųjų susirinkimų metu dėmesys buvo kreipiamas į namo fasadą, poreikį tvarkyti balkonus. Nors atsakovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. nematė poreikio atlikti stogo ekspertizę, tačiau šioje byloje pateikti bei paminėti, o ir atsakovės dispozicijoje buvę duomenys, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudarė pagrindą spręsti klausimą dėl stogo ekspertizės atlikimo 2022 m., siekiant iki galo išsiaiškinti stogo pralaidumo priežastis. Taip pat, kaip minėta, pačios atsakovės užsakytame 2022 m. kovo 22 d. namo apžiūros akte rekomenduota atlikti stogo ekspertizę, tačiau ši rekomendacija neįgyvendinta, priežastys nežinomos. Taip pat vertinant atsakovės veiksmus svarbu pabrėžti, kad stogo problemos klausimas nebuvo įtrauktas ir į gyventojų susirinkimus, nors atsakovė tuo metu disponavo duomenimis apie stogo problematiką, apie poreikį atlikti stogo ekspertizę, tačiau šis klausimas pirmaisiais susirinkimais gyventojų susirinkime nebuvo keltas ir namo gyventojai neturėjo galimybių dėl jo spręsti. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę, jog 2022 m. balandžio 5 d. susirinkimo metu niekas nekėlė klausimo dėl būtino stogo remonto. Kaip minėta, būtent atsakovė disponavo visais duomenimis apie stogo būklę, teiktas rekomendacijas, todėl atsakovė, kaip namo administratorė, privalėjo imtis aktyvių veiksmų, siekdama spręsti šią situaciją (informuoti namo gyventojus ir į susirikimų darbotvarkę įtraukti šiuos klausimus kaip skubiai spręstinus, siekiant užkirsti kelią žalos atsiradimui). Aplinkybė, kad į susirinkimą susirinkę namo gyventojai nekėlė namo stogo klausimo, nešalina atsakovės, kaip namo administratorės, atsakomybės. Nors pirmosios instancijos teismas tikslino atsakovės įrodinėjimo pareigą, tačiau teismui buvo pateikti tik dviejų atsakovės organizuotų namo butų savininkų susirinkimo protokolai, juose nebuvo fiksuoti klausimai dėl namo stogo. Kitų duomenų, apie aktyvius atsakovės veiksmus, pirmosios instancijos teismui nepateikta.

10.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirminę atsakovės byloje reikšta poziciją, kad G. S. butas buvo aplietas per jo savavališkai ir netinkamai pakeistą stoglangį, atsakovės vadovo teismo posėdžio metu išdėstytą, kad susidarė vaizdas, kad tie pralaidumai galimi tik aplink stoglangius, problemos buvo aplink švieslangius, jo vertinimu, stoglangių pakeitimas buvo problema, darytina labiausiai tikėtina išvada, kad atsakovė pradėjusi administruoti namą, pasirėmė 2017 m., ankstesnio administratoriaus atliktu apžiūros aktu, kuriame, kaip paaiškėjo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, fiksuoti ne G. S. pakeisto stoglangio, o namo statybos metu įrengto stoglangio defektai ir teiktos rekomendacijos G. S., atstatyti stoglangį į nevarstomą, atstatyti sugadintą difuzinę plėvelę, todėl atsakovė neatlikusi detalios situacijos analizės (neišsiaiškinusi su G. S., V. E., neinicijavusi ekspertizės skyrimo), sprendė, kad stogo pralaidos problemos susijusios ne su stogo defektais, o su G. S. pakeisto stoglangio defektais ir nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant skubiai spręsti stogo pralaidos problemą. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina ir atsakovės 2023 m. gegužės 22 d. atsakymas ieškovei, jog 2023 m. sausio 10 d. atlikus Neeilinę stogo konstrukcijų apžiūrą, teiktos rekomendacijos siekiant patikrinti ar 2017 m. spalio 26 d. Neeilinės stogo konstrukcijų apžiūros patikrinimo metu duoti nurodymai yra įvykdyti. Ir tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu detaliai aiškinantis visas aplinkybes, susijusias su stoglangio pakeitimu ir galima vandens pralaida pro jį, liudytojas V. E. nurodė, kad 2017 m. atliktas aktas yra niekinis, nes jie apžiūrinėjo langą, kuris buvo nuo statybos pradžios. Analogiškas aplinkybes nurodė ir trečiasis asmuo G. S.. Tik po to, atsakovės atstovas nurodė, kad dėl stoglangio atsakovė sutinka, namo įgaliotinis V. E. aiškiai paaiškino situaciją. Tačiau ši išvada tik patvirtina, kad atsakovė administruodama šį namą ir būdama savo srities profesionalė, nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga ir aktyvi, siekdama detaliai išsiaiškinti situaciją ir ją spręsti. 

11.       Byloje esančių duomenų pagrindu, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad tik įvykus šioje byloje analizuojamam draudiminiam įvykiui, atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama spręsti namo stogo problemą. 

12.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors atsakovė savo atsakomybę siejo su gamtos reiškinių (vėjo, lietaus) poveikiu, tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų šias aplinkybes vertinti kaip nenugalimos jėgos atvejį. Vien tik kritulių kiekis (9,3 mm) ir vėjo greitis (10,7 m/s), savaime nesudaro pagrindo juos pripažinti nenugalima jėga. Be to, namo stogas, kaip inžinerinis statinio elementas, yra skirtas apsaugoti pastatą nuo išorinių gamtos veiksnių, todėl jo kokybiniai parametrai turi būti tokie, kad užtikrintų tinkamą funkcionalumą ir paskirtį. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto stogo nesandarumo, būtent atsakovei atsirado pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė atlikti stogo ekspertizę, remontuoti namo stogą ir pan.

13.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš byloje pateikto 2022 m. kovo 22 d. namo apžiūros akto nustatyta, jog atsakovė atliko statinio apžiūrą, apžiūrėjo stogą ir be kita ko, nustatė, kad stogas turi defektų, teikta rekomendacija atlikti stogo ekspertizę, tačiau stogo ekspertizės neinicijavo, jo neremontavo, gyventojų apie poreikį atlikti stogo ekspertizę ar jį remontuoti, neinformavo. Taigi, atsakovė nesiėmė aktyvių priemonių įspėjant gyventojus apie grėsmę dėl nesandaraus stogo, dėl ko įvyko avarija sugadinusi gyventojų turtą. Nagrinėjamu atveju žala kilo vienam iš bendraturčių dėl bendrojo naudojimo objekto defekto – stogo pralaidumo.

14.       Išdėstytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju tai, kaip atsakovė – namo administratorė, būdama savo srities profesionalė, įgyvendina jai priskirtas funkcijas, kokius išteklius ir (ar) kokias technines priemones tam pasitelkia, pasirenka ji pati, tačiau tai bet kuriuo atveju neatleido jos nuo pareigos reguliariai tikrinti bendrojo naudojimo objektų būklę ir imtis veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti ar išlaikyti esminius statinių reikalavimus, siekiant išvengti žalos kilimo. Byloje esančių įrodymų visuma leido pagrįstai manyti, jog atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių žalos atsiradimo grėsmei pašalinti. Todėl konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ginčo butui kilusios žalos. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

15.       Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių argumentus, teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas darė išvada, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės, pareigų nevykdymas (neveikimas), žalos butui faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė.

16.       Draudžiamojo įvykio pagrindu draudėjui buvo išmokėta 2 000 Eur dydžio draudimo išmoka, 1 500 Eur už butui padarytą žalą ir 500 Eur už namų turtui padarytą žalą. Kadangi turtas buvo draustas nauja atkuriamąja verte, išmokant draudimo išmoką nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą. Nusidėvėjimas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas tik nuo medžiagų, o ne darbų. Įvertinus nusidėvėjimą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 757,83 Eur.

17.       Dalyje dėl ieškovės trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos, atsakovės atstovas nurodė, kad dėl analogiškų įvykių G. S. yra gavęs 3 išmokas: Gjensidige ir Ergo, tačiau nėra duomenų, kad remontas būtų atliktas. Pats G. S. patvirtino, kad buvo padarinių iš ankstesnių apliejimų, tačiau draudimo atstovas šių aplinkybių neišskyrė. G. S. nepateikė įrodymų, kad ankstesni padariniai buvo pašalinti. Jau 2017 m. matomas išsišokęs laminatas. Nėra įrodymų, kad po ankstesnių įvykių sienos ir lubos buvo remontuotos. 2022 m. gruodžio 20 d. įvykis tik padidino pažeidimų apimtį. Šios aplinkybės rodo, kad kyla pagrįstas klausimas, ar įvykis apskritai galėjo būti pripažintas draudžiamuoju. Šioje dalyje pirmosios instancijo teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad anksčiau trečiajam asmeniui G. S., kitų draudimo bendrovių, buvo išmokėtos išmokos už apliejimas, pačios savaime neteikia pagrindo išvadai, kad ir 2022 m. gruodžio 20 d. įvykio metu aplietas butas negalėjo būti pripažintas draudiminiu įvykiu. Ši aplinkybė gali būti reikšminga tik tuo atveju, jei bylos duomenimis būtų nustatyta, kad ankstesni apliejimai buvo tose pačiose vietose ir apgadinimai, gavus draudimo išmokas, nebuvo ištaisyti.

18.       Pats G. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu akcentavo, kad butą po apliejimų remontuoja, nes buto sienos ir lubos supelytų. Teismo posėdžio metu G. S. dalyvaudamas nuotoliniu būdu (iš buto), aprodė butą, iš kurio matėsi, kad butas yra suremontuotas. G. S. akcentavo, kad didesnių apliejimų metu, apgadinimai būna tose pačiose vietose ir jie stipriai išryškėja. Anot jo, dėl stogo pralaidos problemų, sienos ir lubos tose pačiose vietose nuolat drėksta, o esant didesniam užpylimui, dėmės sienose ir lubose stipriai išsiryškina tose pat vietose. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas V. S., žalų ekspertu dirbantis jau 20 metų nurodė, kad apžiūrint butą matėsi, kad apgadinimai švieži. Nesimatė patamsėjimų, kurie susiformuoja po kelių metų. Liudytojas paaiškino ir iškilusius klausimus dėl nukritusio dalies tinko – jis nurodė, kad sušlapęs tinkas po keturių mėnesių gali nukristi. Iš byloje esančių buto nuotraukų matyti, kad ant atskirų paviršių yra vandens, vietomis stipriai sulietos lubos, sienos, paveikta grindų danga, apibėgę langai, kt. Analizuojamos situacijos kontekste svarbu atkreipti dėmesį, jog trečiojo asmens G. S. ir liudytojo V. E. teigimu, prasisunkusio vandens kiekis buvo didelis. Anot G. S., vanduo pirmiausia pradėjo skverbtis laiptinėje. Liudytojas V. E. nurodė, kad 2022 m. gruodžio 20 d. vanduo bėgo upeliais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė, visų byloje esančių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teikia pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad būtent nemažas per stogą prasiskverbusio vandens kiekis ir lėmė tokio mąsto buto apgadinimus. Aplinkybę, kad G. S. remontavo patalpas po apgadinimu ir draudimo išmokos išmokėjimų, patvirtina ir byloje esantis ERGO draudimo kompanijos 2019 m. lapkričio 27 d. defektų sąrašas, kuriame prie anksčiau apgadintų (2017 m. patalpų, draudimo išmoką išmokėjo Gjensidige draudimo kompanija), nurodoma, kad remonto data yra 2017 m.. Nors atsakovei kilo abejonės dėl ta pačios draudimo išmokos išmokėjimo už grindis, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2022 m. įvykio metu išmoka už grindis buvo sumokėta 33–4 patalpai, o už 2017 m. – 33-1, 33-3; 2019 m. nebuvo mokėta už grindis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes pažymėjo, kad vien tik atsakovės abejonės dėl draudimo išmokos pagrįstumo, nesant jokių objektyvių duomenų, neteikia pagrindo išvadai (neįrodo), kad draudimo išmoka (ar jos dalis), buvo išmokėta nepagrįstai.

19.       Atsakovė neteikė jos nurodomas abejones pagrindžiančių įrodymų, nors pirmosios instancijos teismas tikslino jos įrodinėjimo pareigą šioje dalyje, o byloje esančių duomenų pagrindu darytina labiau tikėtina išvada, kad pakankamai didele apimtimi vandeniui bėgant pro stogą (mąstą patvirtina ir ant atskirų paviršių esantis vandens kiekis), vanduo galėjo pakankamai pažeisti buto lubas, grindis, sienas, dėl ko ir buvo fiksuota ir išmokėta nurodyto dydžio draudimo išmoka. Ištyręs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 1 757,83 Eur žalos priteisimo iš atsakovės pagrįstas, todėl tenkintas.

20.       Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 132,20 Eur dydžio kompensacines palūkanas už vėlavimą atsiskaityti, apskaičiuotos taikant 5 procentų metinę palūkanų normą. Be kita ko iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanas už priteistą sumą (1 890,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21.       Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės UAB „Daugiabučių administravimo centras“ priteista ieškovei 543 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22.       Apeliantė (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „Daugiabučių administravimo centras“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025-11-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1440-1146/2025 ir priimti naują sprendimą: 1) atmesti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį kaip nepagrįstą; 2) priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ visas atsakovės UAB Daugiabučių administravimo centras turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Priešingai pirmosios instancijos teismo vertinimui, 2022-12-20 draudiminis įvykis pagal kurį buvo išmokėta draudiminė išmoka butui Nr. 33, įvyko ne dėl atsakovės veiksmų, t. y. ne dėl atsakovės nerūpestingumo ar, kaip gyvenamojo pastato administratorės, netinkamo elgesio. Atsakovė atliko gyvenamojo namo apžiūrą, veikė sąžiningai ir apdairiai, siekdama išvengti žalos. Atsakovė ėmėsi visų būtinų priemonių žalai išvengti. Stogo danga buvo apžiūrėta 2022-03-20 ir nustatyta, kad reikia atlikti stogo dangos būklės įvertinimo ekspertizę, kad tiksliai nustatyti priežastis, kodėl drėksta viršutinių butų lubos. Byloje yra duomenys apie 2022-03-22 Gyvenamojo namo apžiūros aktą Nr. 1, 2023-01-10 neeilinės apžiūros aktą Nr. 3, 2023-06-23 stogo ekspertizę, atsakovės vadovo paaiškinimai apie ginčo situacijos aplinkybes ir atliktus veiksmus jai išspręsti. Atsakovė, kaip namo administratorė, turi pareigą prižiūrėti pagrindines namo konstrukcijas, šią pareigą, kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių vykdė tinkamai. Atsakovė, kaip pastato administratorius, buvo atsargi, rūpestinga ir atidi, ir sutinkamai su teisės aktų reikalavimais, ėmėsi reikalingų veiksmų, tikslu užkirsti kelią ginčo draudiminiam įvykiui. Šiuo atveju nėra nustatytų aplinkybių, leidžiančių padaryti išvadą, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ar dėl jos neveikimo ieškovė patyrė žalą, ir kad tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, todėl jos ieškinys, kaip neįrodytas, turėtų būti atmestas.

22.2.                      Nagrinėjamu atveju negalima pašalinti pačių daugiabučio gyvenamojo namo, kaip namo bendrojo naudojimo objektų savininkų, pareigos tinkamai naudoti ir eksploatuoti pastatą. Atsakovė, kaip namo administratorė, turi atstovauti visų bendraturčių interesams, savo iniciatyva be bendraturčių pritarimo, negali spręsti dėl bendro naudojimo objektų remonto, o bendraturčiai kartu turi prisiimti ir nuosavybės teises sukuriamas pareigas. 2022-03-17 ir 2022-04-05 daugiabučio namo savininkų susirinkimo metu gyventojai nekėlė klausimo dėl būtino stogo remonto, nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad gyventojai apie stogo būklę žinojo, taigi, patys gyventojai netinkamai vykdė jiems priklausančias pareigas, dėl ko kilo žala. Byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad stogo būklė buvo avarinė, kad stogą reikėjo nedelsiant remontuoti. Trečiasis asmuo pats nurodė, kad kartais vanduo patekdavo, bet būdavo ir laikotarpių, kai pratekėjimų nebuvo, taigi stogo būklė nebuvo gera, tačiau ji nebuvo avarinės būklės. Nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, stogo būklė negali būti savaime tapatinama su jo avarine būkle ir tokia jo būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Dėl šios priežasties, atsakovė be daugiabučio namo savininkų sutikimo negalėjo priimti savarankiškų sprendimų ir inicijuoti stogo remonto darbus, kai toks poreikis nenustatytas. Atsakovė neturėjo savarankiškos teisės remontuoti daugiabutį gyvenamąjį namą ar jo dalis, avarinės būklės sąlygų daugiabutis namas neatitiko.

22.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad 2022-12-22 draudiminis įvykis kilo dėl gamtos reiškinių. Iš byloje atsakovės pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymos apie oro sąlygas matyti, kad 2022-12-17–19 buvo minusinė temperatūra, kritulių nebuvo, o 2022-12-22 temperatūra staigiai atšilo, 2022-12-20 vakare iškrito kritulių, buvo stiprus vėjas. Duomenų, kad reikėjo valyti sniegą, nėra. Taigi, kaip matyti iš šių oro sąlygų, nagrinėjamas draudiminis įvykis yra gamtos padarinys. Būtent dėl tokių galimų sąlygų draudiminiam įvykiui kilti, trečiasis asmuo ir sudarė būsto draudimo sutartį su ieškove. Pats trečiasis asmuo pranešime dėl įvykio nurodė, kad draudiminis įvykis susijęs su gamtos jėgomis, stogo avarijos pasekoje. Su teismo vertinimu, kad atsakovė neva nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų šias aplinkybes vertinti kaip nenugalimos jėgos atvejį, atsakovė nesutinka ir paaiškina, kad atsakovė ir neteigė, kad aukščiau nurodytos oro sąlygos vertintinos kaip nenugalima jėga, ir atitinkamai ir neturėjo pateikti tai patvirtinančių įrodymų. 

22.4.                      Ieškovė tinkamai neištyrė 2022-12-20 įvykio aplinkybių, byloje nėra pateikta įrodymų, kad trečiasis asmuo atliko buto remontą ir, kad ankstesnių apliejimų apgadinimai jo bute buvo pašalinti, todėl 2022-12-20 buto apliejimas negalėjo būti pripažintas draudiminiu įvykiu.

23.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo: 1) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025-11-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1440-1146/2025 palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti; 2) Iš atsakovės priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

23.1.                      Ieškovė pažymi, kad dėl šio 2017-10-26 Statinio apžiūros akto Nr. PM/VV-17/10/26-1NA gana išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime 38 punkte. Priešingai nei teigia atsakovė, į bylą pateiktas „2022-03-22 Gyvenamojo namo apžiūros aktas Nr. 1“ parodo, kad stogas buvo blogos būklės ir situacija atsakovei buvo žinoma, tačiau atsakovė dėl blogos stogo būklės nieko nedarė, prisidengdama deklaratyviu teiginiu, jog stogo būklė „nebuvo avarinės būklės“. Apskritai nėra aišku, ką atsakovė laiko avarinės būklė stogu, ir dėl kokių priežasčių jau vandenį praleidžiantis stogas, nėra laikomas avarinės būklės stogu.

23.2.                      Aukščiau minimo „2022-03-22 Gyvenamojo namo apžiūros akto Nr. 1“, kuriame nurodyta, jog reikia „atlikti stogo dangos būklės įvertinimo ekspertizę, kad tiksliai nustatyti priežastis, kodėl drėksta viršutinių butų lubos. Šalinti minėtus trūkumus ant stogo.“ iki užliejimo įvykusio 2022-12-20, jau buvo praėjęs beveik 9 mėnesių laiko tarpas, per kurį atsakovė akte nurodytų darbų nesiėmė ir tik vėliau jau įvykus užliejimui kreipėsi į MB „Svajonių stogai“ kurie 2023-06-23 atliko apžiūrą ir 2023-06-28 pateikė išvadą, t. y. nuo nurodymo atlikti ekspertizę jau buvo praėjęs daugiau nei vienerių metų laikas, per kurį ir įvyko nagrinėjamas užliejimas, o atsakovė dėl to nieko nedarė. Šį faktą sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas kuris sprendimo 42 punkte.

23.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovės aplaidų pareigų vykdymą, kadangi įvyko užliejimas. Atsakovė nurodo, kad tariamai byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė atliko visus būtinus veiksmus, tačiau pamiršta paminėti faktą, kad po pirmojo 2022-03-22 Gyvenamojo namo apžiūros akto Nr. 1 nesiėmė jokių veiksmų nors buvo duoti aiškūs nurodymai, dėl ko ir buvo apgadintas draudėjo turtas ir tik įvykus užliejimui pradėjo vangiai reaguoti į susidariusią situaciją. Ieškovė pažymi, kad nėra aišku iš kokių į bylą pateiktų įrodymų atsakovė vertina, kad savo pareigas atliko tinkamai, kai į bylą pateikti įrodymai parodo atsakovės aplaidumą ir reagavimą į situaciją tik po to, kai jau buvo padaryta žala. Taip pat atsakovė užsimena, kad tariamai negalima „pašalinti pačių daugiabučio gyventojų atsakomybės“ – tačiau nepaaiškina kokius veiksmus gyventojai atliko netinkamai. Pažymėtina, kad daugiabučio namo susirinkimus ir jų planus organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, turinti specialių žinių, atlikusi apžiūras ir esanti savo srities eksperte. Pažymėtinas ir faktas, jog administratorei bloga/avarinė stogo būklė buvo žinoma, tačiau atsakovė šio klausimo susirinkimų metu nekėlė, dėl to laikytina, kad atsakovė teiginiai dėl tariamai gyventojų nekelto klausimo yra tiesiog deklaratyvaus pobūdžio teiginys, siekiant išvengti atsakomybės, kadangi atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant užkirsti kelią galimam žalos kilimui ateityje. Ieškovei apskritai kyla klausimas ar atsakovė supranta jai priskiriamas administravimo pareigas, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.Tai pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas priimto sprendimo 37 punkte.

23.4.                      Taip pat atsakovė nurodė, kad užliejimas tariamai galėjo įvykti dėl oro sąlygų. Ieškovė pažymi, kad į byla pateikti įrodymai apie apliejimo metu buvusias oro sąlygas, priešingai nei nurodo atsakovė, kaip tik patvirtina, kad oro sąlygos buvo normos ribose ir jų negalima laikyti nenugalima jėga. Iš į bylą pateiktos pažymos apie hidrometeorologines sąlygas matome, kad užliejimo dieną 2022-12-20 nebuvo jokių oro reiškinių kurie leistų daryti prielaidą, kad buvo nenugalima jėga. Pažymėtina, jog lietus, dulksna ir temperatūros pokytis yra natūralus gamtos reiškinys kurį tvarkingas ir prižiūrėtas stogas (namo konstrukcijos) turi atlaikyti. Tokią pačią nuomonę išreiškė ir pirmosios instancijos teismas sprendimo 40 punkte. Ieškovė pažymi, kad į atsakovės teiginius dėl draudimo išmokos pagrįstumo buvo atsakyta pirmosios instancijos teismo sprendimo 50 punkte.

23.5.                      Ieškovė primena, kad atsakovė būdama savo srities profesionale žinojo apie blogą stogo būklę ir turėjo konkrečius nurodymus nuo „2022-03-22 Gyvenamojo namo apžiūros akto Nr. 1“, kuriame fiksuota bloga stogo būklė ir poreikis atlikti papildomus veiksmus. Pažymėtina, kad jokie veiksmai iki apliejimo įvykusio po 9 mėnesių (2022-12-20) atlikti taip ir nebuvo, dėl to apeliantės teiginiai dėl tinkamai vykdytų priskiriamų administratoriaus pareigų yra tiesiog deklaratyvaus pobūdžio ir elementarus bandymas išvengti atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25.       Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

26.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.

27.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo visiškai buvo patenkintas ieškovės (draudiko) ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo subrogacijos tvarka iš atsakovės (administratorės), konstatavus, jog ieškovė įrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Dėl šio teismo sprendimo atsakovė padavė apeliacinį skundą, prašydama teismo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs faktinę situaciją: atsakovė, kaip pastato administratorius, buvo rūpestinga ir atidi, ir sutinkamai su teisės aktų reikalavimais, ėmėsi reikalingų veiksmų, tikslu užkirsti kelią ginčo draudiminiam įvykiui, taigi nėra jos būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovė neturėjo savarankiškos teisės remontuoti daugiabutį gyvenamąjį namą ar jo dalis, taigi patys gyventojai netinkamai vykdė savo pareigas; argumentuojama, kad ieškovė tinkamai neištyrė 2022 m. gruodžio 20 d. įvykio aplinkybių, draudiminis įvykis kilo dėl gamtos reiškinių. Šie klausimai apibrėžia apeliacinio nagrinėjimo ribas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išdavė draudėjui G. S. būsto draudimo liudijimą TAI Nr. 829710900, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. yra apdraustas draudėjo turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini).  2022 m. gruodžio 20 d. įvyko ginčo įvykis (vandens pratekėjimas), kurio metu dėl nesandaraus stogo ieškovės draustas turtas buvo apgadintas. Ieškovė, paskaičiavusi žalos atlyginimą, išmokėjo draudėjui G. S. 2000 Eur išmoką (2023 m. gegužės 3 d. AB „Lietuvos draudimas“ pranešimai apie žalos atlyginimą Nr. 3267622, Nr. 3267621; 2023 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymai Nr. 27787995, Nr. 27787994). Taip pat nustatyta, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Daugiabučių administravimo centras“ yra savivaldybės paskirta administratorė ir nuo 2022 m. sausio 20 d. administruoja daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini). 

Dėl apeliacinio skundo argumentų. 

29.       CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

30.       Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).

31.       Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Ši teisės norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

32.       Nagrinėjamu atveju ieškovės apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas dėl vandens prasiskverbimo į vidaus patalpas per nesandarų stogą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė byloje ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis) bei įrodinėjo, kad žala jos apdraustam turtui buvo padaryta dėl to, jog atsakovė tinkamai nevykdė pastato, kuriame buvo apdraustas turtas (butas), bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigų, t. y. tinkamai jo neprižiūrėjo. Atsakovė su tuo nesutiko bei laikėsi pozicijos, jog jai nekyla pareiga atlyginti ieškovės apdraustam turtui atsiradusią žalą, kadangi ji tinkamai, pagal savo galimybes ir buvusias faktines aplinkybes vykdė ginčo pastato priežiūrą. 

33.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, vertino, kad žala bute, esančiame (duomenys neskelbtini), padaryta dėl nesandaraus stogo įvykus vandens pratekėjimas į draudėjui priklausantį butą. Teismas sprendė, kad atsakovė, būdama namo administratore, privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą) ir draudiminio įvykio atsitikimo dieną buvo atsakinga už ginčo daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir tinkamos jų būklės užtikrinimą. Teismas pripažino, kad atsakovės neteisėti veiksmai (nepakankamas rūpinimasis stogo priežiūra) sąlygojo žalos atsiradimą, dėl ko draudėjo turtui buvo padaryta žala.

34.       Nesutikdama su skundžiamu sprendimu atsakovė UAB „Daugiabučių administravimo centras“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino įrodymus, jos nuomone, byloje nėra nei vieno įrodymo, jog apeliantė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Atsakovė byloje pateiktu apeliaciniu skundu teigia, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jai civilinė atsakomybė nekyla, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktų faktinių duomenų visetą, su šiais atsakovės apeliacinio skundo teiginiais nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

35.       Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pastato bendrojo naudojimo objektai detalizuoti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurioje nurodyta, kad tokie objektai yra: (1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); (2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); (3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; (4) vietiniai inžineriniai tinklai; (5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

36.       Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija.

37.       Nagrinėjamu atveju, atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Daugiabučių administravimo centras“ nuo 2022 m. sausio 20 d. ir aktualiu ginčui laikotarpiu buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Taigi, draudžiamojo įvykio kilimo metu būtent atsakovė buvo atsakinga už nurodyto pastato bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir pagrindinių konstrukcijų (stogo), techninę priežiūrą.

38.       Pagal CK 4.84 straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai) (aktuali redakcija (su pakeitimais), galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.), pagrindinis administratoriaus uždavinys yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, be kita ko, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia metinį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą ir (ar) ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas) ir k.t. Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais (Nuostatų 7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius turi imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

39.       Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Statinių priežiūros reglamente (t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d.), pagal kurio 11 punktą, statinio priežiūros tikslas - užtikrinti Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Statinių priežiūros reglamento 84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Statinių priežiūros reglamente nurodytais teisės aktais, Statinių priežiūros reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Statinių priežiūros reglamento 85 punktas).

40.       Remiantis Statinių priežiūros reglamento 34 punktu, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, išskyrus Statinių priežiūros reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus. Statinių priežiūros reglamento 37 punktas numato, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Statinių priežiūros reglamento 38 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Statinių priežiūros reglamento 39 punktas numato, kad statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui). Statinių priežiūros reglamento 43 punktas numato, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.

41.       Remiantis Statinių priežiūros reglamento 91 straipsniu, atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Statinių priežiūros reglamento 93 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Statinių priežiūros reglamento 96 punktas).

42.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus Statinių priežiūros reglamente nustatytas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas, konstatuotina, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų techninę būklę. Tokią apžiūrą ir bendrųjų objektų įvertinimą administratorius turi įgyvendinti ne tik dėl bendrojo naudojimo objektų, esančių bendrojo naudojimo patalpose, tačiau ir patalpų savininkų (valdytojų) butuose bei kitos paskirties patalpose. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objekto lokacija nekeičia šio objekto paskirties ir administratoriaus pareigų dėl šio objekto priežiūros.

43.       Nagrinėjamu atveju ginčo butas buvo užlietas dėl stogo nesandarumo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju – stogo) būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti stogą ir panašiai.

44.       Teismas pažymi, kad atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apsiribojo tik formaliais teiginiais apie civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą, nepagrįsdama savo pozicijos jai tenkančios pareigos tinkamu (į)vykdymu ginčo atveju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien atsakovės paskyrimo administratoriumi faktas nesudaro pagrindo spręsti apie jai priskirtų funkcijų faktinį vykdymą.  Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė tinkamai neatliko savo, kaip administratorės, pareigų, t. y. laiku nesiaiškino administruojamo pastato stogo defekto priežasčių, nors apie stogo pralaidumo problemą žinojo, laiku nesiėmė tinkamų priemonių organizuoti tokių defektų šalinimo darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje nustatytų faktinių duomenų matyti, kad atsakovei buvo žinoma, jog jos administruojamame pastate stogo būklė yra bloga, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų tokiai situacijai reikšmingai (iš esmės) pakeisti, neieškojo realių ir efektyvių jai gerai žinomos problemos sprendimo variantų.

45.       Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad problemos, susijusios su pastato stogo nesandarumu, egzistavo jau ne vienerius metus ir atsakovei, kaip minėtų pastatų administratorei, apie tai buvo žinoma,– duomenys atsakovei buvo prieinami, ji jais disponavo (liudytojo V. E. nurodomos aplinkybės, 2022 m. kovo 22 d. Namo apžiūros aktas, UAB „Pastatų meistrai“ 2017 m. spalio 26 d. statinio apžiūros aktas Nr. PM/VV-17/10/26-1NA). Atsakovė būdama savo srities profesionale žinojo apie blogą stogo būklę, 2022 m. kovo 22 d. Gyvenamojo namo apžiūros akte Nr. 1, fiksuota bloga stogo būklė ir poreikis atlikti papildomus veiksmus. Pažymėtina, kad jokie veiksmai iki ginčo buto apliejimo, įvykusio po 9 mėnesių, atlikti nebuvo, taigi apeliantės teiginiai dėl tinkamai vykdytų administratoriaus pareigų yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad ji rengė susirinkimus su administruojamo pastato butų ir kitų patalpų savininkais, informuodama juos apie blogą stogo būklę bei organizavo balsavimus dėl pastato stogo remonto, nors, kaip namo administratorė, turėjo pareigą tai daryti. Toks jos elgesys negali būti laikomas tinkamu bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigų vykdymu. Jeigu atsakovė būtų buvusi pakankamai aktyvi, apdairi ir rūpestinga, būtų tinkamai ir savalaikiai galėjusi identifikuoti ir nustatyti konkrečias apliejimų (pasikartojančių) priežastis, būtų galėjusi organizuoti prevencinį stogo nesandarumo pašalinimą, be kita ko, informuodama gyventojus dėl kylančios būtinybės remontuoti stogą, taip užkirsdama kelią žalai atsirasti. Šiuo atveju būtent atsakovės netinkamas (nagrinėjamoje situacijoje – nepakankamas) administruojamo pastato bendrųjų konstrukcijų (stogo) priežiūros įgyvendinimas, lėmė ieškovės prašomos atlyginti žalos atsiradimą.

46.       Apeliaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai, susiję su tuo, kad atsakovė neturi galimybės valdyti administruojamų pastatų kaip jų savininkas, bei negali jiems daryti ūkinio ar fizinio poveikio be pastatuose esančių patalpų / butų savininkų sprendimų, kadangi visus reikiamus sprendimus, susijusius su ginčo pastatais, priima patys tokių pastatų savininkai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantės minėti argumentai nedaro jokios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi nagrinėjamoje byloje tokių faktinių aplinkybių, kad atsakovei informavus ginčo pastatuose esančių patalpų / butų savininkus apie poreikį atlikti kokius nors remonto darbus, pastarieji būtų atsisakę priimti reikalingą sprendimą, nėra.

47.       Gyvenamojo namo techninės priežiūros uždaviniai neapsiriboja įvykusių avarijų pasekmių šalinimų, o pirmiausiai įpareigoja bendrojo naudojimo objektų administratorių laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti statinius ir jų konstrukcijas (Reglamento 12.2, 12.3 punktai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent namo administratoriui, atsakovui, yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis ir prižiūrėti, tai iš esmės yra pagrindinė administratoriaus funkcija. Teismas pažymi, kad atsakovė yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovas privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

48.       Anot apeliantės, ieškovės nebuvo tinkamai atliktas draudžiamojo įvykio tyrimas, apeliantės teigimu, ieškovė nepatiekė informacijos apie buto ir jame buvusių objektų būklę prieš apliejimą. Apeliantei tvirtinant, kad ieškovė neatliko išsamių tyrimo veiksmų, atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudiko pareiga tirti aplinkybes dedant reikiamas pastangas reiškia, kad jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016). Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė (draudikė) surinko duomenis apie apdraustą butą, jos atstovas atvyko į įvykio vietą, buvo surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, nustatyti pažeidimai užfiksuoti byloje esančiose fotonuotraukose, apskaičiuotas žalos dydis naudojant specialią programą. Apeliantė akcentuoja, kad nėra pateikta įrodymų, kad ankstesnių apliejimų apgadinimai ginčo bute buvo pašalinti, todėl 2022 m. gruodžio 20 d. buto apliejimas negalėjo būti pripažintas draudiminiu įvykiu. Apeliantė reiškė abejones dėl to, kad byloje nėra užfiksuota aplieto buto ir objektų būklė iki įvykio. Pasisakydamas dėl šių argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad draudžiamasis įvykis įvyksta staiga ir netikėtai, todėl akivaizdu, jog reikalavimas užfiksuoti objekto būklę iki įvykio, faktiškai negalėtų būti įgyvendintas. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, esą ginčo buto ankstesni apliejimai buvo tose pačiose vietose, kaip ir ginčo atveju, ir šie apgadinimai, gavus draudimo išmokas, nebuvo ištaisyti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktam vertinimui, jog pati savaime aplinkybė, kad anksčiau trečiajam asmeniui G. S., kitų draudimo bendrovių buvo išmokėtos išmokos už apliejimas, neteikia pagrindo išvadai, kad 2022 m. gruodžio 20 d. įvykis negalėjo būti pripažintas draudiminiu.

49.       Dėl apeliacinio skundo argumento, esą nagrinėjamas draudiminis įvykis yra ne stogo pralaidumo, o gamtos stichijos padarinys, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikti duomenys neteikia pagrindo išvadai buvus ekstremalias gamtos sąlygas nagrinėjamu atveju, – lietus, dulksna ir temperatūros pokytis yra natūralus gamtos reiškinys. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktam vertinimui, jog namo stogas, kaip statinio elementas, ir yra skirtas apsaugoti pastatą nuo išorinių gamtos veiksnių, pavyzdžiui, kritulių, todėl jo kokybiniai parametrai turi būti tokie, kad užtikrintų tinkamą funkcionalumą.

50.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektu (stogu) – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog pagrįstai buvo konstatuotas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir apdraustam ginčo objektui ( butui) padarytos žalos.  Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir jai priskirto administruoti pastato administratorės, pareiga, kurios ji tinkamai nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės – pareiga atlyginti ieškovei žalą, pastarosios patirtą draudėjui išmokėjus draudimo išmokas.

Dėl procesinės bylos baigties

51.       Atsižvelgdamas į visus šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinį įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo. Todėl skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52.       Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

53.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra atlyginamos.

55.       Byloje pateikti duomenys liudija, kad ieškovė apeliacinio proceso metu patyrė 605,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atmetus byloje pateiktą apeliacinį skundą, nurodytos bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų byloje nebuvo patirta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Daugiabučių administravimo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834)  iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daugiabučių administravimo centras“, (juridinio asmens kodas 304431129),  apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus ir 00 ct).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                    Rūta Kazlauskienė