Civilinė byla Nr. e2-295-854/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01340-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.4.5.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Turtas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atmestas kreditorės prašymas dėl dalies finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agromena lt“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Turtas“ kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintą finansinį reikalavimą UAB „Agromena lt“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „R. AGROTECH“) bankroto byloje ir patvirtinti UAB „Turtas“ 243 072,60 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad finansinis reikalavimas kildinamas iš patalpų nuomos sutarčių.

2.       Likviduojama dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „Agromena lt“ (toliau – ir bendrovė) byloje pareiškė priešieškinį kreditorei UAB „Turtas“, kuriuo prašė pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis UAB „Agromena lt“ ir UAB „Turtas“ sudarytas nuomos sutartis nuo jų sudarymo momento, o netenkinus šio prašymo, netvirtinti UAB „Turtas“ 203 072,60 Eur finansinio reikalavimo dalies LUAB „Agromena lt“ bankroto byloje. Nurodė, kad nuomos sutartys buvo akivaizdžiai nenaudingos bendrovei, prieštaravo bendrovės veiklos tikslams, šie sandoriai buvo nuostolingi ir jais nebuvo siekiama pelno.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi prašymą patvirtinti UAB „Turtas“ finansinį reikalavimą patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė.

4.       Teismas, įvertinęs byloje esančias sąskaitas faktūras, nuomos sutartis, nusprendė, kad ieškovės finansinis reikalavimas turėtų būti sumažintas iki 200 488,54 Eur.

5.       Teismas atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti UAB „Agromena lt“ ir UAB „Turtas“ sudarytas nuomos sutartis negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.91 straipsnio pagrindu, nes byloje nebuvo nustatyta ginčo nuomos sutarčių šalių piktavališko susitarimo. Teismas nusprendė, kad konstatavus, jog UAB „Agromena lt“ teisėtai reorganizuota atskyrimo būdu, naujai steigiant UAB „Turtas“, nuomos sutartimis buvo realiai išnuomotas ir UAB „Agromena lt“ veikloje naudotas UAB „Turtas“ turtas, kuriuo naudodamasi UAB „Agromena lt“ uždirbo pelną, byloje nėra įrodymų, kad nuomos mokestis buvo nepagrįstai didelis.

6.       Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 15 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta 23 100 Eur dalis finansinio reikalavimo pagal 2022 m. birželio 30 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. T1340 ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat panaikino nutarties dalį, kuria patvirtinta 45 260 Eur dalis finansinio reikalavimo ir klausimą išsprendė iš esmės – patvirtino 740 Eur dydžio finansinį reikalavimą, o kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

7.       Bylos dalį nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo, bendrovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2017 m. sausio 2 d. tarp jos ir UAB „Turtas“ sudaryta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kurios pagrindu UAB „Turtas“ išnuomojo šias patalpas bendrovei. Mėnesio nuomos mokestis iš pradžių buvo 550 Eur, o nuo 2022 m. sausio 3 d. padidintas iki 3 850 Eur, sąskaitas išrašant du kartus per metus (birželio 30 d. ir gruodžio 31 d.). UAB „Turtas“, teikdama prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, pateikė šešias sąskaitas už 2022 m. sausio–birželio mėn., kuriose nurodytas 550 Eur mokestis. Tačiau 2022 m. birželio 30 d. už tą patį laikotarpį papildomai išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. T1340 dėl 23 100 Eur sumokėjimo. Taigi nuomos mokestis už tą patį laikotarpį buvo apskaičiuotas du kartus. Bendrovė pabrėžė, kad bendrovės dokumentai, buhalterinės apskaitos registrai ir kita informacija, susijusi su jos veikla, iki šiol nėra perduoti bendrovės nemokumo administratorei UAB „VAPB“. Dėl to, neturėdama duomenų apie nuomos sutarties vykdymo aplinkybes, bendrovė negali pateikti išsamesnių paaiškinimų dėl 23 100 Eur dalies finansinio reikalavimo, įskaitant informaciją apie nuomos laikotarpį. Šios aplinkybės yra žinomos UAB „Turtas“, todėl ji privalo pagrįsti teismo nurodytas aplinkybes.

8.       UAB „Turtas“ paaiškinimuose pažymėjo, kad 2017 m. sausio 2 d. nuomos sutartimi iki 2022 m. buvo suderėtas 550 Eur mėnesinis nuomos mokestis, tačiau nuo 2022 m. sausio 3 d., pakeitus nuomos sutartį, nustatytas 3 850 Eur mėnesinis mokestis, sąskaitas išrašant du kartus per metus: einamųjų metų birželio 30 d. ir gruodžio 31 d. Todėl 2022 m. birželio 30 d. už sausio–birželio laikotarpį išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. T1340 dėl 23 100 Eur sumokėjimo. Nurodė, kad dėl žmogiškosios klaidos už tą patį laikotarpį jau buvo išrašytos šešios 550 Eur sąskaitos. Dėl to, sudarant 203 072,60 Eur skolų suderinimo aktą ir vėliau kreipiantis į teismą dėl skolos iš bendrovės priteisimo, buvo įtrauktos ir klaidingos sąskaitos. Klaida vėliau buvo ištaisyta, išrašius bendrovei kreditinę sąskaitą. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. sausio 31 d. teismo įsakymu iš bendrovės UAB „Turtas“ naudai priteista 203 072,60 Eur skola. Panaikinus teismo įsakymą ir UAB „Turtas“ teikiant prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, klaida liko nepastebėta. Kadangi galiojo 3 850 Eur mėnesinis nuomos mokestis, UAB „Turtas“ pagrįstai reikalauja patvirtinti 23 100 Eur dalį finansinio reikalavimo už 2022 m. sausio–birželio mėn.

9.       Bendrovė papildomuose paaiškinimuose pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutarties dalis, kuria patvirtinta 23 100 Eur dalis finansinio reikalavimo pagal 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. T1340, ir šis klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. O nutarties dalis, kuria, remiantis UAB „Turtas“ pateiktomis sąskaitomis už sausio–birželio mėn., kuriose buvo nurodyta 550 Eur nuomos mokesčio suma, patvirtintas 3 300 Eur finansinis reikalavimas, yra įsiteisėjusi ir galiojanti. UAB „Turtas“ išrašyta kreditine sąskaita tariama žmogiškoji klaida liko neištaisyta. Nepaisant to, UAB „Turtas“ nepagrįstai prašo patvirtinti visą 23 100 Eur finansinį reikalavimą pagal 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. T1340. UAB „Turtas“ teigė, kad sąskaitos už sausio–birželio mėn., kuriose buvo nurodyta 550 Eur nuomos mokesčio suma, buvo išrašytos dėl žmogiškosios klaidos, tačiau nepaaiškina, kaip tokia klaida galėjo kartotis šešis mėnesius iš eilės. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Byloje buvo sprendžiamas ginčas ne tik dėl 23 100 Eur dalies finansinio reikalavimo pagal 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. T1340 patvirtinimo, bet ir dėl tarp UAB „Turtas“ ir bendrovės sudarytos 2014 m. sausio 2 d. patalpų nuomos sutarties, kurios pagrindu išrašytose 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. T1320 nurodyta 39 800 Eur suma už pastato nuomą bei 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. T1341 nurodyta 5 460 Eur suma už įrangos nuomą. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartimi konstatuota, kad šios sumos nepagrįstos. Taigi, nepagrįstai didelės sumos buvo nurodytos būtent 2022 m. birželio 30 d. išrašytose sąskaitose.

10.       Bendrovė nurodė, kad tarp akcinės bendrovės (toliau – AB) „Kelmės agrochemija“ ir bendrovės, kurioms iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. faktiškai vadovavo tas pats asmuo P. R. (UAB „Turtas“ akcininkas ir buvęs vadovas), neva buvo sudaryta 2010 m. sausio 4 d. nuomos sutartis, kurios pagrindu AB „Kelmės agrochemija“ 2022 m. birželio 30 d. išrašė vienintelę 604 195 Eur sąskaitą už daugiau nei 11 metų. Ši reikalavimo teisė nebuvo įtraukta į AB „Kelmės agrochemija“ apskaitą ar finansinę atskaitomybę iki 2025 m. kovo 10 d., t. y. tik po to, kai bendrovė inicijavo teisminius procesus dėl skolos. Pati AB „Kelmės agrochemija“ neneigė, kad šios sumos apskaitoje nebuvo registruotos, tačiau tai laikė nereikšminga aplinkybe. Pabrėžė, kad 2022 m. birželio 30 d. UAB „Turtas“ ir AB „Kelmės agrochemija“ išrašė ne vieną sąskaitą už turto nuomą, kuriose buvo nurodytos nepagrįstai didelės sumos. Šios sąskaitos galėjo būti išrašytos nesant tam pagrindo arba remiantis atgaline data sudarytais dokumentais, įskaitant nuomos sutartį ir jos pakeitimus. Be to, jos buvo išrašytos susijusių asmenų prieš pat 2022 m. rugpjūčio 9 d. bendrovės akcijų perleidimą, taip sukuriant tokių asmenų didelius finansinius reikalavimus bendrovės atžvilgiu.

11.       Nurodytos aplinkybės paneigia UAB „Turtas“ teiginius, kad sąskaitos už sausio–birželio mėn., kuriose buvo nurodyta 550 Eur nuomos mokesčio suma (bendra suma 3 300 Eur), buvo išrašytos dėl žmogiškosios klaidos, nes būtent šios sąskaitos ir buvo grindžiamos nuomos sutartimi.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12.       Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi kreditorės UAB „Turtas“ prašymą dėl dalies finansinio reikalavimo patvirtinimo atmetė.

13.       Teismas nustatė, kad 23 100 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas 2017 m. sausio 2 d. tarp kreditorės ir bendrovės sudaryta nuomos sutartimi, kurios pagrindu kreditorė bendrovei sandėliavimui išnuomojo 1 499,86 kv. m patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už 550 Eur mėnesinį nuomos mokestį. 2022 m. sausio 3 d. pasirašytu minėtos sutarties pakeitimu nuomos mokestis padidintas iki 3 850 Eur, nurodyta, kad jis bus mokamas du kartus per metus: einamųjų metų birželio 30 d. ir gruodžio 31 d. Sutarties pakeitimas įsigaliojo nuo jo pasirašymo dienos.

14.       Teismas pabrėžė, kad iš naujo nagrinėjant klausimą dėl kreditorės finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo pirmosios instancijos teisme, šalys turėjo pateikti įrodymus ir paaiškinimus, įskaitant ir tai, už kokį laikotarpį prašoma priteisti nuomos mokestį, t. y. iki kada turtas buvo nuomojamas.

15.       Kreditorė, teikdama prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, pateikė šešias sąskaitas už sausio–birželio mėnesius, kuriose nurodyta 550 Eur suma, taip pat PVM sąskaitą faktūrą Nr. T1340, kuri, kreditorės teigimu, taip pat pagrindžia bendrovės pareigą mokėti nuomos mokestį už tą patį laikotarpį, tačiau didesnę sumą. Kreditorė tai aiškina žmogiškąja klaida – esą sąskaitos po 550 Eur kas mėnesį neturėjo būti siunčiamos. Tačiau teismas nustatė, kad kreditorė nepateikė apeliacinės instancijos teismo nurodytų paaiškinimų dėl ginčo nuomos teisinių santykių trukmės. O bendrovė nurodė, kad nemokumo administratorei iki šiol nėra perduoti su bendrovės veikla susiję dokumentai, todėl nėra galimybės pateikti išsamių, dokumentais pagrįstų paaiškinimų.

16.       Teismas pažymėjo, kad nors kreditorė teigė, jog sąskaitos už sausio–birželio mėn., kuriose nurodyta 550 Eur nuomos mokesčio suma (iš viso 3 300 Eur), buvo išrašytos per klaidą, ji nepaaiškino, kodėl tokia klaida kartojosi šešis mėnesius iš eilės ir kada bei kaip pasibaigė šalis sieję nuomos teisiniai santykiai. Todėl teismas konstatavo, kad už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą iki 2022 m. birželio mėn. pabaigos bendrovė turėjo mokėti 550 Eur mėnesinį mokestį, o tai sudaro pagrindą netenkinti kreditorės prašymo bendrovės bankroto byloje patvirtinti 23 100 Eur finansinį reikalavimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. T1340.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Kreditorė UAB „Turtas“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. patvirtinti papildomą 23 100 Eur finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Apeliantės įsitikimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų bei apeliantės procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų. Teismas, atmesdamas apeliantės reikalavimą priteisti 23 100 Eur nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn., ignoravo nuomos sutartį, kuria numatyta, kad nuomos mokestis nuo 2022 m. sausio mėn. sudaro 3 850 Eur per mėnesį, o ne 550 Eur.

17.2.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 15 d. nutartyje nurodė, kad nėra aišku, už kokį tiksliai laikotarpį buvo išrašyta 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. T1340: už sausio–birželio mėn. ar už liepos–gruodžio mėn. Apeliantė paaiškina, kad nuomos santykiai su bendrove tęsėsi iki 2022 m. liepos 1 d., nebuvo prašoma patvirtinti reikalavimo už patalpų nuomą nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Apeliantė, teikdama paaiškinimus pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad minima sąskaita faktūra buvo išrašyta už 2022 m. sausio–birželio mėn. Ginčo, kad patalpos pagal nuomos sutartį buvo nuomojamos iki 2022 m. birželio mėn., taip pat dėl bendrovės pareigos mokėti nuomos mokestį iki 2022 m. birželio mėn., nėra.

18.       LUAB „Agromena lt“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino nuomos sutarties sąlygas, susijusias su sutartu nuomos mokesčio dydžiu, nuomos sutarties pakeitimą bei jos pagrindu išrašytas sąskaitas, todėl apeliantės argumentai, kad teismas ignoravo nuomos sutartį, yra nepagrįsti.

18.2.                      Apeliantė neįvykdė įpareigojimo pateikti įrodymus ir paaiškinimus apie nuomos sutarties vykdymą. Dėl to, apeliantei nepateikus tokių įrodymų, teismas pagrįstai atmetė jos prašymą patvirtinti dalį finansinio reikalavimo. Be to, nors atskirajame skunde apeliantė teigia, kad nuomos santykiai tęsėsi iki 2022 m. liepos 1 d. ir patalpos buvo nuomojamos iki 2022 m. birželio mėn., tačiau šių aplinkybių ji taip pat nepagrindė jokiais įrodymais.

18.3.                      Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad apeliantės vadinama klaida – išrašytos ir išsiųstos sąskaitos už 2022 m. sausio–birželio mėn., kuriose nurodyta 550 Eur suma – kartojosi 6 mėn. iš eilės, o apeliantė nepaaiškino, kas galėjo tokią klaidą lemti. Kadangi apeliantė nepateikė įrodymų, kad už 2022 m. sausio–birželio mėn. išrašytos sąskaitos po 550 Eur (iš viso 3 300 Eur) buvo nepagrįstos bei nepateikė paaiškinimų dėl nuomos sutarties vykdymo, teismas pagrįstai nusprendė, kad iki 2022 m. birželio mėn. pabaigos už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą turėjo būti mokamas 550 Eur mėnesinis mokestis, todėl apeliantės prašymas patvirtinti papildomą finansinį reikalavimą pagrįstai netenkintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

20.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditorės UAB „Turtas“ prašymas patvirtinti dalį finansinio reikalavimo LUAB „Agromena lt“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

21.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi UAB „Agromena lt“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „VAPB“; nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 13 d. 

22.       Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Agromena lt“ kreditorių ir neginčytų jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų ir UAB „Turtas“ 243 879,10 Eur finansinis reikalavimas. Teismas nustatė, kad UAB „Turtas“ naudai Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. sausio 31 d. teismo įsakymu Nr. eL2-1389-664/2023 priteista 203 072,60 Eur skola, 6 proc. metinės palūkanos už priteistą 203 072,60 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 31 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 806,50 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kadangi teismo įsakymas buvo įsiteisėjęs, teismas nenustatė pagrindo netvirtinti UAB „Turtas“ finansinio reikalavimo. Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 3 d. Vėlesnėmis teismo nutartimis kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas tikslintas. Teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi BUAB „Agromena lt“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

23.       Kreditorė UAB „Turtas“ 2025 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintą LUAB „Agromena lt“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, patikslinant UAB „Turtas“ finansinio reikalavimo dydį – iki 243 072,60 Eur.

24.       Teismas 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nustatė, kad LUAB „Agromena lt“ nemokumo administratorė UAB „VAPB“ pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje išduotas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. sausio 31 d. teismo įsakymas. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. kovo 12 d. nutartimi procesas buvo atnaujintas ir priimti nemokumo administratorės prieštaravimai dėl teismo įsakymo. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi buvo nutarta panaikinti 2023 m. sausio 31 d. teismo įsakymą ir kreditorės UAB „Turtas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo laikyti nepaduotu, kreditorei nustatytu terminu nepareiškus ieškinio. Kreditorė UAB „Turtas“ pateikė atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi UAB „Turtas“ atskirąjį skundą atmetė? ir Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad iš minėtų Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų priimtų nutarčių akivaizdu, jog nemokumo administratorė nesutinka su šia kreditorės finansinio reikalavimo dalimi, todėl nemokumo administratorės ginčijamas kreditorės UAB „Turtas“ patikslintas finansinis reikalavimas teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi išskirtas nagrinėti į atskirą civilinę bylą.

25.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi kreditorės prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą patenkino iš dalies. Teismas, įvertinęs byloje esančias sąskaitas faktūras, nuomos sutartis, nusprendė, kad kreditorės finansinis reikalavimas turi būti sumažintas iki 200 488,54 Eur.

26.       Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 15 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta 23 100 Eur dalis finansinio reikalavimo pagal 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. T1340 ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikino nutarties dalį, kuria patvirtinta 45 260 Eur dalis finansinio reikalavimo ir klausimą išsprendė iš esmės – patvirtino 740 Eur dydžio finansinį reikalavimą, o kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

27.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal šalių sudarytą 2017 m. sausio 2 d. nuomos sutartį už 2022 m. sausio–birželio mėn. buvo išrašytos 550 Eur dydžio sąskaitos, kurias UAB „Turtas“ pateikė kartu su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad galima daryti prielaidą, jog UAB „Turtas“ pripažino, kad už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą iki 2022 m. birželio mėn. pabaigos bendrovė turėjo mokėti 550 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį. Kita vertus, 2022 m. sausio 3 d. pasirašytame nuomos sutarties pakeitime pažymėta, kad susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. Bendrovė procesiniuose dokumentuose teigė, kad šis susitarimas, tikėtina, yra pasirašytas ne 2022 m. sausio 3 d., o 2022 m. birželio mėn., tačiau pirmosios instancijos teismas detaliau dėl šių argumentų nepasisakė ir jų neanalizavo. Be to, šalys nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, už kokį laikotarpį yra prašoma priteisti nuomos mokestį, t. y. iki kada turtas buvo nuomojamas. Taip pat neanalizuota 23 100 Eur finansinio reikalavimo dalis, grindžiama 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. T1340, nes nėra aišku, už kokį laikotarpį ji išrašyta ir kada buvo nutraukta nuomos sutartis, taip pat kokie buvo tikrieji šalių susitarimai dėl nuomos kainos nuo 2022 m. sausio mėn.

28.       Skundžiama 2026 m. vasario 19 d. nutartimi teismas atmetė kreditorės UAB „Turtas“ prašymą patvirtinti 23 100 Eur finansinį reikalavimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. T1340 LUAB „Agromena lt“ bankroto byloje.

29.       Apeliantė prašomo patvirtinti 23 100 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumą, jo dydį įrodinėja: 1) tarp jos ir bendrovės 2017 m. sausio 2 d. sudaryta patalpų nuomos sutartimi, kurios pagrindu UAB „Turtas“ išnuomojo bendrovei įrengimus, įrangą, transporto priemones ir 1 499,86 kv. m. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), sandėliavimui (sulygtas mėnesinis nuomos mokestis – 550 Eur), o 2022 m. sausio 3 d. nuomos sutarties pakeitimu nuo pasirašymo dienos nuomos mokestis padidintas iki 3 850 Eur, sutariant, kad nuomos mokestis bus mokamas du kartus per metus – einamųjų metų birželio 30 d. ir gruodžio 31 d.; 2) po nuomos sutarties pakeitimo kreditorės 2022 m. birželio 30 d. išrašyta 23 100 Eur PVM sąskaita faktūra Nr. T1340. Kreditorė teigia, kad ši sąskaita buvo išrašyta už 2022 m. sausio–birželio mėn., t. y. už šešis mėnesius, taikant 3 850 Eur mėnesinį nuomos mokestį; 3) kreditorė dėl žmogiškosios klaidos už tą patį laikotarpį papildomai išrašė šešias sąskaitas faktūras po 550 Eur, kurios vėliau buvo nepagrįstai įtrauktos į bendrą skolos suderinimo aktą ir pridėtos teikiant reikalavimą teismui. Vis dėlto ši klaida vėliau buvo ištaisyta – išrašyta kreditinė sąskaita, todėl minėtos klaidingos sąskaitos neturi įtakos vertinant pagrįstą reikalavimo dydį.

Dėl UAB „Turtas“ finansinio reikalavimo

30.       Kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41–42 straipsniuose. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020). Šiuo atveju ginčas kilo dėl kreditorės UAB „Turtas“ dalies (23 100 Eur) finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio.

31.       Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1004-934/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

32.       Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

33.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju būtent apeliantei UAB „Turtas“, siekiančiai jos finansinio reikalavimo patikslinimo (padidinimo) LUAB „Agromena lt“ bankroto byloje, teko našta leistinais įrodymais pagrįsti tiek prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo atsiradimo bendrovei pagrindą, tiek jo dydį.

34.       Kreditorė pirmosios instancijos teismo prašė patvirtinti 23 100 Eur dalį finansinio reikalavimo, kildintą iš šalių 2017 m. sausio 2 d. sudarytos patalpų nuomos sutarties, kuria UAB „Turtas“ bendrovei išnuomojo 1 499,86 kv. m. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir kreditorės bendrovei 2022 m. birželio 30 d. išrašytos 23 100 Eur PVM sąskaitos faktūros Nr. T1340 už patalpų nuomą. Lietuvos apeliacinis teismas, perduodamas iš naujo nagrinėti klausimą dėl šios finansinio reikalavimo dalies, pirmosios instancijos teismui nurodė išanalizuoti aplinkybes, susijusias su 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. T1340, nes nėra aišku, už kokį laikotarpį jį išrašyta, kada buvo nutraukta nuomos sutartis ir kokie buvo tikrieji šalių susitarimai dėl nuomos kainos 2022 m. sausio mėn. Bylą nagrinėdamas iš naujo pirmosios instancijos teismas išaiškino apeliantei pareigą pateikti dėl to paaiškinimus bei abejonių keliančias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

35.       Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorė pagal nuomos sutartį bendrovei išrašė šias neginčytas sąskaitas: 2022 m. sausio 31 d. sąskaita Nr. T1159 (550 Eur), 2022 m. vasario 28 d. sąskaita Nr. T1176 (550 Eur), 2022 m. kovo 31 d. sąskaita Nr. T1192 (550 Eur), 2022 m. balandžio 30 d. sąskaita Nr. T1128 (550 Eur), 2022 m. gegužės 31 d. sąskaita Nr. T1270 (550 Eur), 2022 m. birželio 30 d. sąskaita Nr. T1321 (550 Eur). Taip pat, pagal nuomos sutarties pakeitimą, kreditorė bendrovei 2022 m. birželio 30 d. išrašė 23 100 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. T1340. Apeliantė teigia, kad 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. T1340 buvo išrašyta pagal tą pačią nuomos sutartį už nuomą nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn., nėra ginčo, kad patalpos bendrovei nuomotos iki 2022 m. liepos 1 d., minėta sąskaita pagrindžia bendrovės pareigą mokėti nuomos mokestį už tą patį laikotarpį, tačiau didesnę sumą. Taigi, byloje paaiškėjo, kad už tą patį laikotarpį kreditorės bendrovei yra išrašytos skirtingos sąskaitos faktūros, grindžiamos tuo pačiu faktiniu pagrindu – tų pačių patalpų nuoma.

36.       Apeliantė, reikalaudama patvirtinti jos papildomą 23 100 Eur finansinį reikalavimą, ankstesnių sąskaitų išrašymą aiškina vieninteliu argumentu – žmogiškąja klaida. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui suteikus procesinę galimybę pateikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų 23 100 Eur reikalavimo pagrįstumą, ji pateikė šiuos dokumentus: 2026 m. vasario 9 d. UAB „Turtas“ direktoriaus paaiškinimus; 2026 m. vasario 9 d. UAB „Turtas“ buvusios buhalterės paaiškinimus; patikslintą PVM sąskaitą faktūrą Nr. T14622. Tačiau, apeliantės teigimu, teismas šių įrodymų tinkamai neįvertino, teismas neištyrė ir nuomos sutarties bei nuomos sutarties pakeitimo, kuriame šalys susitarė, jog nuo 2022 m. sausio mėn. nuomos mokestis už vieną mėnesį sudarys 3 850 Eur, o ne 550 Eur, turinio. 

37.       Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantės teikti G. K. ir V. P. rašytiniai paaiškinimai neatitinka įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų, kadangi savo esme jie atitinka liudytojų parodymus, o rašytiniais liudytojų parodymais galima remtis tik išimtinėmis aplinkybėmis, be to, jie turi būti duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Reikšminga tai, kad šie asmenys liudytojais buvo apklausti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, tačiau tokių aplinkybių, kurios aptartos rašytiniuose paaiškinimuose, jie nenurodė. Prireikus teismas gali liudytoją apklausti pakartotinai (CPK 192 straipsnio 7 dalis), tačiau šiuo atveju apeliantė, turinti pareigą įrodyti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, bylą iš naujo nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui prašymo šiuos liudytojus apklausti pakartotinai neteikė. Dėl to nurodytais dokumentais remtis nagrinėjamoje byloje pagrindo nėra.

38.       Apeliantės pateikti paaiškinimai patvirtina tik aplinkybę, jog UAB „Turtas“ buhalterinė apskaita tvarkyta ydingai – už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. už tų pačių patalpų nuomą sąskaitos bendrovei išrašytos du kartus. Teisėjų kolegija pažymi, kad žmogiškąja klaida besiremianti apeliantė tariamos savo klaidos nepripažino net ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 15 d. nutarties, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl 23 100 Eur finansinio reikalavimo pagal 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. T1340 patvirtinimo. Priešingai, 3 300 Eur dydžio dalis finansinio reikalavimo, kuri, kaip pati kreditorė nurodė, buvo grindžiama nuomos sutartimi ir jos pagrindu išrašytomis neginčijamomis sąskaitomis faktūromis (2022 m. sausio 31 d. sąskaita Nr. T1159 550 Eur sumai, 2022 m. vasario 28 d. sąskaita Nr. T1176 550 Eur sumai, 2022 m. kovo 31 d. sąskaita Nr. T1192 550 Eur sumai, 2022 m. balandžio 30 d. sąskaita Nr. T1128 550 Eur sumai, 2022 m. gegužės 31 d. sąskaita Nr. T1270 550 Eur sumai; 2022 m. birželio 30 d. sąskaita Nr. T1321 550 Eur sumai), yra patvirtinta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi, kurios pati apeliantė nekvestionavo. Tai, kad apeliantė tik 2026 m. vasario 9 d. išrašė 3 300 Eur kreditinę sąskaitą faktūrą Nr. T14622, kuri, bylos duomenimis, net nebuvo bendrovei pateikta ir kurią 2026 m. vasario 11 d. apeliantė pateikė į nagrinėjamą bylą, nepašalina pirmiau bylą nagrinėjusių teismų nurodytų prieštaravimų ir neįrodo jokių aplinkybių, susijusių su šalių tikrąja valia dėl ginčo patalpų nuomos kainos 2022 m. sausio–birželio mėnesiais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuomos sutarties ir jos pakeitimo turinys vienareikšmiškai nepagrindžia, o taip pat ir 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. T1340 turinys nepatvirtina, už kokį laikotarpį buvo apskaičiuotas naujas nuomos mokestis ir už ką ši sąskaita išrašyta.

39.       Pažymėtina, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sunkiai tikėtina, jog žmogiškoji klaida, ypač padaryta ypatingo tikslumo reikalaujančiuose buhalteriniuose dokumentuose, pasikartotų net šešis mėnesius iš eilės ir liktų netaisoma beveik ketverius metus. Šalių sudarytas susitarimas dėl nuomos sutarties pakeitimo aiškintinas vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuojamomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, be kita ko, atsižvelgiant ir į šalių elgesį po sutarties sudarymo, o pastarasis šiuo konkrečiu atveju neleidžia spręsti, kad šalys 2022 m. sausio–birželio mėn. laikotarpiu buvo suderėjusios dėl kitokios (ne 550 Eur per mėnesį) nuomos kainos. 

40.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 12, 178 straipsniai), pažymi, kad apeliantei teko pareiga pateikti aiškius, nuoseklius ir objektyvius įrodymus, pagrindžiančius prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo atsiradimą, jo dydį. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantės pateikti dokumentai nėra pakankami spręsti dėl pagrindo patvirtinti jai papildomą 23 100 Eur finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Esant įrodymų nepakankamumui, darytina išvada, kad apeliantė neįvykdė jai tekusios įrodinėjimo pareigos nagrinėjamoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino kreditorės UAB „Turtas“ 23 100 Eur dalies finansinio reikalavimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

41.       Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė proceso ir materialiosios teisės normas, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nepatvirtino UAB „Turtas“ finansinio reikalavimo papildomos dalies LUAB „Agromena lt“ bankroto byloje. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

42.       Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

43.       Atmetus UAB „Turtas“ atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismui jos pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44.       LUAB „Agromena lt“ pateikė įrodymus, kad, pasitelkusi advokatų pagalbą, ji patyrė 484 Eur išlaidas atliepimui į apeliantės UAB „Turtas“ atskirąjį skundą parengti ir prašo šią sumą jai priteisti iš apeliantės. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas apeliantės UAB „Turtas“ atskirąjį skundą atmetė, konstatuojama, kad LUAB „Agromena lt“ turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

45.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

46.       LUAB „Agromena lt“ advokatų pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nesiekia Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų dokumentų turinį, byloje spręstą klausimą, jo apimtį, LUAB „Agromena lt“ prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidas laiko protingomis bei pagrįstomis ir jas priteisia iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Agromena lt“, juridinio asmens kodas 162402010, iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Turtas“, juridinio asmens kodas 303179764, 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.