Administracinio nusižengimo byla

Nr. A6.-87-716/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00059-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 7.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

sekretoriaujant Laurai Matusevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G.,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

        Teismas

n u s t a t ė :

A. G. būdama UAB „A“ vadove nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. liepos 21 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tuo pažeidžiant kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

A. G. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tuo metu Lietuvoje buvo pandemija. Įmonė nuomojosi sandėlį, nuomininkas nesutiko mažinti nuomos mokesčio, darbuotojų buvo nemažai. Atsiskaitydama su VMI ji turėtų uždaryti sandėlį ir viskas. Skola susidarė nuo 2020 m. rudens. Įmonė prarado daug klientų, niekas nesutiko atidėti nuomos. Ji nemanė, kad padarė kokį nusikaltimą, nes atsiskaitė su tiekėjais. Pirmiausia ji turėjo atsikaityti su darbuotojais. Ji niekada negalvojo, kam turi mokėti pirmiau. Neturėjo skolų ir išieškojimų pagal vykdomuosius raštus. Mokesčių inspekcija nuskaičiuodavo nuo sąskaitos. UAB „B“ yra patalpų nuomotojai, UAB „C“ jų buhalterinė įmonė, o visi kiti asmenys yra tiekėjai. A. M. yra tiekėjas. Ji piktybiškai nieko nedarė, situacija ne nuo jos priklausė, visoje šalyje buvo sunki situacija, taip ir susidarė skola dėl pandemijos, dėl sumažėjusios apyvartos, nuo jų nepriklausomai.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM) pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB „A“ (toliau – Bendrovė) pagrindinė vykdoma veikla – (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovė nuo (duomenys neskelbtini) yra A. G.. Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. sausio 19 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 92 272,23 EUR. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Mokestinės nepriemokos susidarė už aplinkos teršimo mokestį (21 EUR) (2021 m. vasario 15 d.), už gyventojų pajamų mokestį (14 868,91 EUR) (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. spalio 15 d.) , pridėtinės vertės mokestį (76 790 EUR) (nuo 2019 m. balandžio 25 d. (deklaracijos pateiktos ir patikslintos nuo 2020 m. kovo 25 d.) iki 2021 m. spalio 25 d.) ir 592,32 delspinigių. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2021 m. lapkričio 8 d. pagal VMI prie FM nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų. 2021 m. gruodžio 8 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI prie FM 2021 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. RNA-46359 užklausė „Swedbank“ AB apie piniginių lėšų judėjimą Bendrovės „Swedbank“ AB esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. Įvertinus „Swedbank“ AB banko pateiktus sąskaitų išrašus nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, t. y. iš Bendrovės sąskaitos didžiausios sumos buvo sumokėtos: A. G., A. M., (duomenys neskelbtini) AS filialas, UAB „C“, UAB „D“, UAB „E“, UAB „F“, V. S., UAB „B“, UAB „G“, H UAB, UAB „J“, UAB „K“, advokatui T. B., UAB „L“, R. K. individualiai įmonei. Minėtos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė A. G. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovės A. G. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Nuo 2020 m. balandžio 15 d. Bendrovė buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ir į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. VA-30 (toliau – Įsakymas) „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ pakeitimo, kuriame įtvirtinamos su mokestinės pagalbos mokesčių mokėtojams priemonių pratęsimu susijusios nuostatos, tame tarpe – iki 2021 m. spalio 31 d. nukentėjusiems mokesčių mokėtojams, įskaitant ir tuos mokesčių mokėtojus, kurie nesikreipė dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, nebus taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai, taip pat nebus skaičiuojami delspinigiai. Pažymėtina, kad Įsakyme nėra numatyta išlyga, jog mokesčių mokėtojas gali nesilaikyti mokėjimo eiliškumo. Vadovaujantis Įsakymu netaikomi tik priverstinio išieškojimo veiksmai ir neskaičiuojami delspinigiai (b. l. 1-5).

 Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos registro išrašų matyti, kad 2022 m. sausio 19 d. UAB „A“ mokestinės prievolės sudarė: už nesumokėtą aplinkos taršos mokestį 21,05 Eur, už Gyventojų pajamų mokestį 14 922,65 Eur, už nesumokėtą Pridėtinės vertės mokestį 77 328,53 Eur – viso 92 272,23 Eur. Tai pat pateikti VMI prie FM registro išrašai, kuriuose matyti, kad 2020 m. balandžio 3 d. UAB „A“ mokestinės prievolės valstybei sudarė 8 342,03 Eur, o 2021 m. liepos 21 d. jau sudarė 28 053,71 Eur (b. l. 6-25).

Iš UAB „A“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“ AB, išrašo matyti įmonės finansinės operacijos ir atsiskaitymai nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. (b. l. 30-50, 51-71).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja skolininkus – fizinį ar juridinį asmenį – kurie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymus privalomai atlikti šia eile:

1)       pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2)       antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3)       trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4)       ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5)       penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nesilaikyti ir atsiskaitymus vykdyti kitu eiliškumu. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018).

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad A. G. būdama UAB „A“ vadove, nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. liepos 21 d. (įskaitytinai) pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais nesilaikydama įstatymu nustatytos tvarkos ir tuo pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, A. G. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes bei aukščiau minėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įmonės vadovo specifinio statuso ir CK 6.9301 straipsnio paskirties bei šio straipsnio taikymo sąlygų yra pagrindas pripažinti, kad A. G., būdama UAB „A“ vadovu ir žinodama apie įmonės sunkią finansinę padėtį neturint pakankamai lėšų visų reikalavimų patenkinimui sąmoningai teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, taip neužtikrino imperatyvaus įstatymo (CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto) reikalavimo atsiskaitymus vykdyti privalomo eiliškumo tvarka, ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad A. G. kaip įmonės vadovė žinodama, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, ką patvirtina mokestinių prievolių dydis, būdama atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą leido ir sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su Bendrovės kreditoriais ne pagal įstatymo nuostatas, pažeidžiant minėtas CK 6.9301 straipsnio 1 dalies normas. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. G. kaltė padarius administracinį nusižengimą yra įrodyta jos veiksmais, kurie atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Pažeidėjos A. G. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas A. G. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, sukeltas pasekmes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjos asmenybę.

A. G. padarė nusižengimą, susijusį su vadovaujamos įmonės kreditorių teisių pažeidimu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis A. G. neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kaltę pripažino, yra dirbanti ir užima vadovaujančias pareigas, pažeidimą padarė ne dėl įžūlumo ir sąmoningos tyčios, bet dėl nerūpestingumo ir tinkamo teisės normų skurtų reikalavimų neišmanymo. Teismas nenustatė pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nes pakankamo ir akivaizdaus gailesčio dėl sukeltų pasekmių pažeidėja neišreiškė.

Įvertinęs visas reikšmingas ir išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą A. G. tinkamam nuobaudos tikslų įgyvendinimui skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas kaip artimas minimaliam nuobaudos dydžiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

A. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-87-716/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas                                                          Mindaugas Striaukas