ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.                      I. S. B. ieškiniu kreipėsi į teismą atsakovui S. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovė nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-539-715/2015 nutraukė šalių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnamečių vaikų T. B. ir D. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. B., o vaikų tėvas S. B. įsipareigojo mokėti kiekvienam vaikui po 115 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jų pilnametystės. Nuo 2015 metų nepilnamečiai vaikai ūgtelėjo, jų poreikiai pakito, todėl prašo teismo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu priteistą išlaikymą ir priteisti nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė taip pat nurodė, kad šalys nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, todėl prašo nustatyti su vaikais bendravimo tvarką.

2.                      A. S. B. pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovės teigimu padidėjo vaikų poreikiai, tačiau nei kokie būtent poreikiai, nei kiek padidėjo, ieškovė nedetalizuoja. Atsakovas taip pat nurodė, kad realiai teikia didesnį išlaikymą ir moka ne po 120 Eur, o po 145 Eur kiekvienam vaikui. Teigė, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2015 metų nėra pagerėjusi, o yra net pablogėjusi. Atsakovo pajamos yra minimali mėnesinė alga. Siekdamas, kad atsakovo ir vaikų bendravimas būtų maksimalus, o bendravimo tvarka būtų konkreti ir nekeltų nė vienam iš tėvų neaiškumų, atsakovas prašė nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.                      Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: pakeitė 2015 m. vasario 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-539-715/2015 iš atsakovo S. B. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisė T. B. ir D. B. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvieną mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo kreipimosi į teismą dienos – 2018 m. gruodžio 21 d. iki vaikų pilnametystės. Vaikų išlaikymui skirtas lėšas nurodė pervesti į S. B. asmeninę sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Nustatė tokią atsakovo S. B. bendravimo su vaikais T. B. ir D. B. tvarką: S. B. su vaikais bendrauja kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos (mokyklos ar popamokinės veiklos vietos) ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą; S. B. su vaikais bendrauja kiekvienais lyginiais metais vaikų žiemos atostogų metu, kurios sutampa ir/arba susijungia su Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. 18.00 val. ir sausio 1 d. 18.00 val. grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą arba į kitą šalių sutartą vietą. Nelyginiais metais nurodytomis dienomis vaikai praleidžia su motina; S. B. su vaikais bendrauja kiekvienais lyginiais metais vaikų mokyklos pavasario atostogų metu, kurios sutampa ir/arba susijungia su Šv. Velykų dienomis nepertraukiamai, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos dienos prieš pirmąją atostogų dieną 18.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės vaikų atostogų dienos 18.00 val. Nelyginiais metais nurodytomis dienomis vaikai praleidžia su motina; S. B. su vaikais bendrauja kiekvienais nelyginiais metais vaikų mokyklos rudens atostogų metu, paimant vaikus dienos prieš pirmąją atostogų dieną 18.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės vaikų atostogų dienos 18.00 val. Lyginiais metais nurodytomis dienomis vaikai praleidžia su motina; S. B. su vaikais bendrauja vaikų vasaros atostogų metu paskutinę birželio mėnesio lyginę savaitę, kuri eina po nelyginės savaitės savaitgalio, ir rugpjūčio mėnesio pirmas 3 savaites – lyginę, nelyginę ir vėl lyginę, einančias po nelyginės savaitės savaitgalio, nuo pirmos bendravimo dienos 10.00 val. iki paskutinės bendravimo dienos 18.00 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į vaikų gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą; S. B. su vaikais liepos mėnesį nebendrauja, šį mėnesį vaikai atostogauja su motina; S. B. turi teisę bendrauti su vaikais mobiliojo/internetinio ryšio priemonėmis, kiek tai netrukdo vaikų poilsio režimo, mokymosi ir užklasinės veiklos. Bendravimas mobiliojo/internetinio ryšio priemonėmis negali trukti ilgiau nei 30 minučių per dieną ir turi baigtis iki 20.00 val. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

4.                      Teismas konstatavo, kad po Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo, kuriuo patvirtinta bylos šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir išlaikymo šalių vaikams T. B. ir D. B. teikimo, priėmimo padidėjo šių vaikų poreikiai. Ieškovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, nes išlaidų jai padaugėjo, be to, pablogėjo ieškovės turtinė padėtis (nes 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu pakeitus šalių buto padalijimo klausimą ir ieškovei gavus 8500 Eur kompensaciją iš atsakovo, ji turėjo skolintis norėdama įsigyti būstą ir taip užtikrinti vaikams normalias gyvenimo sąlygas).

5.                      Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios atsakovo turtinės padėties esminį pablogėjimą, nes laikinas nedarbingumas ir pajamų gavimas tik iš Sodros yra laikinas, o atsakovas, manydamas, kad gauna per mažą atlyginimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliu – DK) 46 straipsniu turi teisę prašyti darbdavio pakeisti jo darbo sąlygas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra jaunas ir darbingas asmuo, kuriam nėra nustatytas neįgalumas, todėl dabartinėje darbovietėje, pas tėvą uždirbdamas nepakankamas pajamas, jis gali susirasti geriau apmokamą darbą.

6.                      Teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės. Konstatavo, kad atsakovas yra pajėgus teikti didesnį išlaikymą, tačiau ne tokį, kokį prašė ieškovė. Teismo nuomone pats atsakovas kaltas dėl savo dabartinės padėties, nes nebando ir nenori uždirbti didesnių pajamų, neieško geriau apmokamo darbo ir tenkinasi tuo, kad jam padeda tėvas.  

7.                      Teismas sprendė, kad optimaliausia, konkretesnė ir atitinkanti vaikų poreikius bei abiejų tėvų teisę matytis su vaikais atitinka atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nes ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra prieštaringa ir ateityje gali sukelti ginčų tarp šalių. Teismas vertino, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais, ar kad būtų pagrindas riboti atsakovo ir jo vaikų bendravimo tvarką, todėl darė išvadą, kad maksimalus atsakovo ir vaikų bendravimas labiau atitiks vaikų poreikius. Teismas sprendė, kad tikslinga tik pakoreguoti vaikų paėmimo vietą ir laiką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

8.                      Apeliaciniu skundu atsakovas S. B. prašo: pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį dėl iš atsakovo S. B. priteisto kasmėnesinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams T. B. ir D. B., jį sumažinant nuo 200,00 Eur iki 145,00 Eur per mėnesį, iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį; iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas skundžiamame sprendime deklaratyviai nurodė, jog nuo bylos šalių santuokos nutraukimo momento (duomenys neskelbtini) vaikų poreikiai padidėjo, tačiau nenurodoma, nei kokie poreikiai pakito, nei kaip smarkiai.

8.2.                      Atsakovė bylos nagrinėjimo metu vaikų poreikių pasikeitimo nedetalizavo, apsiribojo kelių parduotuvių čekių pateikimu, keliais mokėjimo pavedimais, kurie pagrindžia tik tam tikrą dalį ieškovės patiriamų išlaidų, bet ne vaikų poreikių pasikeitimą.

8.3.                      Pagal papildomą 2016 metų šalių susitarimą, atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo 50,00 Eur suma, t. y., po 25,00 Eur kiekvienam vaikui. Bendra atsakovo teikiama išlaikymo suma yra 290,00 Eur – po 145,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, kas atitinka ir vaikų poreikius, ir atsakovo galimybes. Ieškovė  nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad šiai dienai iš atsakovo mokamos išlaikymo sumos kokie nors vaikų poreikiai lieka nepatenkinti.

8.4.                      Skundžiamame sprendime nurodyta, jog pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, kadangi, pagal 2016-05-17 sprendimą ieškovei gavus 8 500 Eur kompensaciją iš atsakovo už turto pasidalijimą, ji buvo priversta skolintis, norėdama įsigyti būstą, ir taip užtikrinti vaikams normalias gyvenimo sąlygas. Tačiau teismo sprendimo argumentas dėl ieškovės S. B. turtinės padėties pablogėjimo, gaunant kreditą, už kurį buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, yra neatitinkantis kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos. Atsižvelgti ir į kreditorinio įsipareigojimo ir įgyjamo turto santykį – ieškinio pateikimo metu kreditorinis įsipareigojimas buvo apytiksliai 10 proc. turto vertės, todėl negalima teigti, jog tai yra didelis, ilgalaikis įsipareigojimas kreditoriui, kuris žymiai blogina ieškovės turtinę padėtį.

8.5.                      Teismas nevertino to, kad ieškinyje ieškove nurodė kiekvienam vaikui išleidžianti net po 450,00 Eur per mėnesį, nors pati teigė gaunanti tik 753,90 Eur per mėnesį.

8.6.                      Atsakovas šiai dienai yra sukūręs naujus santykius su drauge L. K., su kuria             (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus V. B., taigi, atsakovo išlaidos padidėjo, nes jis privalo išlaikyti dar vieną vaiką. Apie tai teismas visiškai nepasisakė.

8.7.                      Remiantis naujai pateikiamais įrodymais, atmestina teismo išvada, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, ir kad jo pajamų gavimas iš Sodros yra laikinas. Akivaizdu, jog atsakovas su nustatytu 55 proc. darbingumo lygiu turi ženkliai mažesnes galimybes rasti geriau apmokamą darbą, negu turimas jo tėvo įmonėje.

8.8.                      Atsakovas šiai dienai moka vaikams po 145,00 Eur per mėnesį, todėl, įvertinus valstybei vaikams teikiamą paramą, atsakovo gaunamas pajamas ir jo sveikatos būklę, pareigą ir prievolę išlaikyti naujagimį V. B., atsakovas neturi objektyvios galimybės mokėti didesnį nei 145,00 Eur mėnesinį išlaikymą kiekvienam iš šalių nepilnamečių vaikų

9.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė  S. D. (buvusi pavardė B) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas deklaratyviai nurodė, jog nuo bylos šalių santuokos nutraukimo momento vaikų poreikiai padidėjo, tačiau nenurodoma, nei kokie poreikiai pakito, nei kaip smarkiai. Priešingai, ieškovė pateikė teismui labai išsamias nepilnamečių vaikų poreikių lenteles, kuriose yra surašyti nepilnamečių vaikų poreikiai atskirais mėnesiais, o pateiktos teismui lentelės yra pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais – prekių ir paslaugų įsigijimo kvitais bei mokėjimo pavedimais. Į atsakovo atstovo klausimus apie patirtas vaikų išlaikymui išlaidas bei jas pagrindžiančius dokumentus ieškovė atsakė, tiksliai nurodė, kokios prekės vaikams yra perkamos, kiek jos kainavo, pagrindė jų poreikio būtinumą, tad pamąstymai apeliaciniame skunde apie tai, jog ieškovės pateiktuose dokumentuose nėra išskirtos jos pačios poreikių tenkinimui skirtos išlaidos, yra niekiniai.

9.2.                      Ieškovė neprašė priteisti didesnio išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams vien tik remdamasi jų amžiumi ar įrodinėdama kokias tai sąsajas bei proporcijas tarp vaikų amžiaus bei vaikų poreikių didėjimo.

9.3.                      Tai, jog nėra pateikta vaikų poreikių tenkinimui patirtas išlaidas už daugiau nei 4 metus patvirtinančių dokumentų, nereiškia, jog nepilnamečių vaikų poreikiai per šį laikotarpį nepasikeitė.

9.4.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir turimą turtą (abu yra dirbantys, gauna pajamas, turi įsigiję trijų kambarių butus), pagrįstai konstatavo, jog atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį turėtų skirti 200 Eur. Atsakovo turtinė padėtis vertintina ne tik atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, bet ir turimą turtą bei jo gyvenimo būdą. Kaip jau buvo paminėta, atsakovas niekada neieškojo geriau apmokamo darbo ir nesiekė gauti didesnių pajamų, nes gaudavo tėvų paramą. Atsakovas paskolų ar kitų finansinių įsipareigojimų neturi, įsiskolinimo už buto komunalinius mokesčius ar pan. taip pat nėra. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovas turi skolų, tačiau atsakovo skola jo tėvui teismo turėtų būti vertinama kritiškai. Atsakovas naudojasi transporto priemone, nors jo vardu jokia transporto priemonė nėra įregistruota. Tuo tarpu ieškovė, siekdama užtikrinti nepilnamečių vaikų tinkamas gyvenimo sąlygas, pasiskolino iš banko lėšas trijų kambarių buto įsigijimui.

9.5.                      Atsakovas nepagrįstai teigia, jog jis moka nepilnamečių vaikų išlaikymui po 145 Eur. Jeigu atsakovas mokėtų po 145 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, tad teismas jau mokamo išlaikymo dydį padidino tik po 55 Eur. Darytina išvada, kad atsakovui gaunant tą patį darbo užmokestį bei papildomai gaunant neįgaliojo pašalpą dėl prarasto darbingumo, bendra nepilnamečiams vaikams teiktina papildoma suma 110 Eur sumoje nesudarys atsakovui finansinių problemų ją sumokėti.

9.6.                      Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra ženkliai didesnės, nei ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, pagrįstai šalių išlaidų apmokėti viena kitai nepriteisė. Ieškovė sutinka su teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, nes atsakovą remia jo tėvai, o ieškovė bylinėjimosi išlaidas sumokėjo iš savo asmeninių lėšų.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia tik sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina tik šios sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą

11.                      Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį bei pagrįstai priteisė po 200 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo sumą, mokamą kas mėnesį bei, ar tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje

12.                      Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus apie savo sveikatos būklę ir darbingumą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apelianto teigimu, pateikiami nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nes jie tuo metu nebuvo atsakovo žinioje – nors bylos nagrinėjimo metu vyko atsakovo nedarbingumo nustatymo procedūros, galutinių dokumentų išdavimo terminai nepriklauso nuo atsakovo valios, todėl galimybė pateikti naujus įrodymus atsakovui yra tik su apeliaciniu skundu.

13.                      Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, taip pat buvo įpareigojęs šalis pateikti papildomus įrodymus bei išreikalavęs iš Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų civilinę bylą Nr. 2-539-715/2015 dėl santuokos nutraukimo tarp šalių bei duomenis iš Sodros apie atsakovo pajamas. Ieškovė pateikė teismui vaikų poreikių išlaidų lentelę. Atsakovas pateikė teismui pažymas apie savo bei L. K. socialinį draudimą, sprendimą dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo S. B..   

14.                      Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.

15.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi apeliantas teikiamų įrodymų neturėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, minėti įrodymai reikalingi apelianto darbingumui vertinti, apeliacinės instancijos teismas priima šalių pateiktus įrodymus bei išreikalautą civilinę bylą ir juos vertina kartu su kitais įrodymais, esančiais byloje.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. B., o (duomenys neskelbtini) - dukra D. B.. (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-539-715/2015 buvo nutraukta šalių S. B. ir S. B. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutuoktiniai susitarė, kad S. B. įsipareigoja teikti išlaikymą savo vaikams T. B. ir D. B. po 115 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jų pilnametystės. Ieškovė prašė padidinti vaikams priteisto išlaikymo dydį iki 220 Eur, nes nuo išlaikymo priteisimo vaikų poreikiai padidėjo. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė vaikų išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Dėl vaikų poreikių ir išlaikymo dydžio

17.                      CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.).

18.                      2015 m. vasario 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo vaikams buvo priteista mokėti išlaikymą po 115 Eur. Kaip jau buvo minėta, išlaikymo dydžio pakeitimas gali būti siejamas su vaiko poreikių padidėjimu ar sumažėjimu. Nors teismų praktikoje suformuota nuostata, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma, atitinkanti minimalaus darbo užmokesčio sumą – 555 Eur, šis kriterijus yra orientacinis. Atsakovė savo ieškinyje nurodė, kad vidutiniškai vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia 450 Eur, todėl prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą po 220 Eur. 

19.                      Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu teismui nurodžius ieškovei pateikti vaikui išlaikyti reikalingos mėnesiui sumos detalizavimą, ieškovė pateikė suvestines, iš kurių matyti, kad dukros išlaikymui mėnesiui reikalinga  suma sudaro 664,98 Eur, o sūnaus – 778,74 Eur. Įvertinus pateiktų išlaidų sąrašą, teismas daro išvadą, kad kai kurios vaikams išleidžiamos sumos neproporcingos nei ieškovės, nei abiejų tėvų gaunamoms pajamos, viršija būtinų vaikų poreikių patenkinimui reikalingą sumą. Išlaidų, reikalingų vaikų išlaikymui, suvestinėje nurodyta, kad pramogoms kas mėnesį reikalinga po 156 Eur, jos reikalingos dviem kelionėms į užsienį. Gimtadieniams (pagal sąrašą reiktų suprasti ne paties vaiko) kas mėnesį reikalinga taip pat reikšminga suma - po 15 Eur. Išvykos prie jūros taip pat sudaro nemažą dalį pramogoms skirtų lėšų – atostogos pajūryje 250 Eur kiekvienam vaikui (mėnesiui 10 Eur), dar 4 kartai per metus vienai dienai – po 80 Eur (mėnesiui 10 Eur), taip pat žiemos atostogos Klaipėdoje – 35 Eur  (mėnesiui 4,37 Eur).  Į šias išlaidas nėra įskaičiuotos išlaidos ekskursijoms, kurias organizuoja mokykla. Taip pat reikia įvertinti, kad tokias išlaidas ieškovė paskaičiavo įvertinusi tik pusmečio, o ne metų išlaidas, kas rodo, kad jų gali būti ir daugiau.

20.                      Atskirai pasisakytina ir dėl ieškovės mokamos paskolos dalies – 22 Eur, kuriuos ieškovė įtraukia į vaikams išlaikyti reikalingų išlaidų sąrašą. Teismas pažymi, kad nutraukiant santuoką šalys privalėjo pasidalinti tiek turtą, tiek kreditorinius įsipareigojimus. Jei to nepadarė ar turto pasidalijimas neatitiko šalių interesų, jos privalėjo savo teises ginti teismine tvarka. Todėl šalių sprendimai turtiniais klausimais negali turėti įtakos nei vaikų išlaikymui, nei įtakoti iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio. Į išlaidų sąmatą ieškovė įtraukia ir kasmėnesinį mokestį už sūnaus privačias pamokas – po 44 Eur, kai tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad jos yra būtinos sūnui ar kad ieškovė realiai tokias išlaidas patiria. Preliminariai įvertinus išlaidas aprangai, ieškovės nurodyta suma kiekvienam vaikui sudaro po 100 Eur per mėnesį. Tokia suma taip pat duoda pagrindo abejoti, ar tokio dydžio išlaidos  aprangai kas mėnesį yra būtinos. 

21.                      Įvertinus ieškovės pateiktas išlaidų suvestines vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad šalių dukrai išlaikymui yra reikalinga 664,98 Eur, o sūnui – 778,74 Eur kas mėnesį. Tačiau ir sumažinus šias išlaidas dėl aukščiau aptartų motyvų, teismas pripažįsta, kad kiekvieno vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, atsižvelgiant į vaikų amžių ir minimalaus darbo užmokesčio dydį, yra reikalinga ne mažesnė kaip 400 Eur suma kas mėnesį. Atsakovas šių pateiktų suvestinių pagal atskiras pozicijas neginčijo, nors apeliaciniame skunde buvo nurodęs, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui vaikų išlaikymui reikalingų išlaidų nedetalizavo, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadų, kad vaikų išlaikymui užtenka dar mažesnės sumos per mėnesį. 

22.                      Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, būtina įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų turtinę padėtį. LR CK 3.192str. 2d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Ieškovės pajamas sudaro 753,90 Eur darbo užmokestis, jai nuosavybės teise priklauso 2016-05-18 įsigytas trijų kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini). Jos vardu yra registruota transporto priemonė TOYOTA COROLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

23.                      Atsakovo pajamas sudaro 645 Eur darbo užmokestis (2019 metų gegužės, birželio mėnesio pajamos, kai atsakovas dirbo visą mėnesį). Iš VSDFV gautų duomenų apie jo 2015 metais gautas pajamas matyti, kad jo darbo užmokestis sudarė apie 350 Eur. Atsakovas taip pat gauna 127,20 Eur netekto darbingumo pensiją. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi. Iš 2019-04-30 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus sprendimo matyti, kad jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Išvadoje dėl darbo pobūdžio sąlygų nurodyta, kad atsakovui nustatyti ribojimai dirbti naktinį darbą, keliant krovinius rankomis daugiau kaip 15 kg, dirbti aukštyje virš 1,3 metro, su mechaniniais įrenginiais, kai naudojama rankinė pastūma. Atsakovas taip pat turi nekilnojamąjį turtą – trijų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini).

24.                      Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas su L. K. augina nepilnametį vaiką V. B., gimusį (duomenys neskelbtini) Atsakovas apeliaciniam teismui nurodė, kad L. K. šiuo metu nedirba, augina vaiką ir pajamų negauna. Pagal bylos duomenis matyti, kad jai buvo paskirta 122 Eur socialinė pašalpa, kitų duomenų apie jos gaunamas socialines pašalpas atsakovas nepateikė. Be to, jai priklauso 50 Eur išmoka vaikui.   

25.                      Nors ieškovo darbingumo lygis yra sumažėjęs, apribojimai dirbti jam yra pakankamai nedideli, tačiau iš byloje esančių VSDF duomenų matyti, kad atsakovas beveik visus 2019 metus sirgo. Todėl atsakovas darbo užmokesčio negavo, jam buvo mokama ligos išmoka, kuri akivaizdu, kad yra mažesnė už jo gaunamą darbo užmokestį. Iš atsakovo pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad jo nedarbingumas yra susijęs su 2010 metais patirta galvos trauma. Nors atsakovas detalesnės informacijos apie tai, kodėl negali vykdyti darbo funkcijų, teismui neteikia, apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta įrodymų, kad atsakovui išduoti nedarbingumo pažymėjimai yra fiktyvūs.

26.                      Nors atsakovo darbo užmokestis, o tuo pačiu ir gaunamos pajamos, iš esmės nuo 2015 metų yra padidėjusios, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas beveik visus 2019 metus sirgo. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad turi dar vieną išlaikytinį - sūnų V. B., kuriam skiria išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį.

27.                      Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). 

28.                      Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas , spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, nepakankamai įvertino CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą ieškovo gaunamų pajamų ir vaikų poreikių aspektu. Įvertinus bylos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuo 2015 metų šalių vaikų poreikiai pasikeitė, vaikų poreikių tenkinimui yra reikalinga po 400 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovės turtinė padėtis nuo 2015 metų iš esmės nepasikeitė, o atsakovo pagerėjo – jo darbo užmokestis yra didesnis, atsakovas gauna neįgalumo išmoką, apribojimai dirbti darbą yra nedideli, atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad jo liga, dėl kurios negali vykdyti darbo funkcijų, yra nuolatinio pobūdžio. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovas išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, 2019 metais dėl ligos kiekvieną mėnesį dirbti ir gauti pilną darbo užmokestį neturėjo galimybės, ieškovė gauna didesnes nei atsakovo pajamas, proporcingumo principą atitinkančia atsakovo nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo suma pripažintina po 175  Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.  

    Dėl procesinės bylos baigties

29.                      Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio padidinimo klausimą, vertindamas atsakovo gaunamas pajamas ir vaikų poreikius, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnį ir jame įtvirtintą proporcingumo principą bei vertino įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

30.                      Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos sprendimą iš dalies, tačiau ieškinys lieka patenkintas iš dalies.

31.                      Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą iš dalies ir sumažinus priteistino išlaikymo dydį, mažintina iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis valstybei, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį pagal įstatymą. Kadangi atsakovas teikė vaikams išlaikymą po 115 Eur, o apeliacinės instancijos teismo nutartimi išlaikymas padidintas iki 180 Eur, atsakovas už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo valstybei turi sumokėti 32 Eur ((175 Eur – 115 Eur) x 12 mėn. x 2).

32.                      Pirmosios instancijos teismas ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies, kitų šalių bylinėjimosi išlaidų neskirstė ir paliko šalis prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šalys apeliacinių skundų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neteikė. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimo dalį dėl išlaikymo pakeitimo, ieškinys liko patenkintas iš dalies. Apeliacinis teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, todėl palieka nepakeistą.

    Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

33.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – apie 50 proc., atitinkamai paskirstomos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos.

34.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas byloje patyrė 40 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 600 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovė byloje patyrė 500 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinį atsakovo skundą patenkinus iš dalies, jo išlaidas sudaro 32 Eur žyminio mokesčio, kurį atsakovas būtų privalėjęs mokėti paduodant skundą, ir 300 Eur atstovavimo išlaidų, kas sudaro 50 procentų patenkintų jo reikalavimų dalies. Ieškovei priklausytų 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, kadangi patenkinta tik 50 procentų atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, šalių advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Rekomendacijoje nustatytus dydžius, sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 50 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, o atsakovui iš ieškovės priteistina 332 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje (CPK 93, 98 straipsnis).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip:

,,Pakeisti 2015 m. vasario 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-539-715/2015 iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ir priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kiekvieną mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo kreipimosi į teismą dienos – 2018 m. gruodžio 21 d. iki vaikų pilnametystės. Vaikų išlaikymui skirtas lėšas pervesti į S. B. asmeninę sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Priteisti iš atsakovo S. B. 32,00 Eur (trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos pavadinimą ir įmokos kodą: žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu – įmokos kodas – (duomenys neskelbtini)‘‘.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti atsakovui S. B. iš ieškovės S. B. 332,00 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.