Administracinė byla Nr. A-1398-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05328-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.2; 12.13.1.1; 12.13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1. Pareiškėja O. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (I t., b. l. 1–44, 67–114, 148–177) ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. S-192 (7-119/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 68-44 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-707 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamais sprendimais, skunduose nurodė, kad Vilniaus AVMI, atlikusi mokestinį patikrinimą ir konstatavusi, kad ji iš vertybinių popierių perleidimo sandorių, kuriuos sudarė su ja susiję asmenys, gavo pajamų, kurios privalomos deklaruoti, taikydama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnio 1 dalies nuostatas papildomai apskaičiavo ir įpareigojo sumokėti į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) ir privalomo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokas. Manė, kad mokesčių administratorius taikyti MAĮ 69 straipsnio nuostatų jos atžvilgiu neturėjo jokio faktinio pagrindo. Pareiškėja akcentavo, kad ginčo objektu laikomiems sandoriams MAĮ 69 straipsnyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas galėjo būti pritaikytas tik mokesčio administratoriui nustačius ir įrodžius šių materialiųjų sąlygų visumą: 1) ginčo objektu laikomi sandoriai, kuriuos sudarė su ja susiję asmenys (V. G., J. G. ir Z. R.), turėjo vienintelį tikslą – sudaryti sąlygas jai gauti mokestinę naudą; 2) ginčo objektu laikomi su ja susijusių asmenų (V. G., J. G. ir Z. R.) sudaryti sandoriai neturėjo jokių kitų tikslų, išskyrus vienintelį tikslą – sudaryti sąlygas jai gauti mokestinę naudą; 3) mokestinė nauda, jos gauta iš ginčo objektu esančių sandorių, buvo reali. Mokesčių administratorius privalėjo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus pozicija dėl mokestinės prievolės atsiradimo grindžiama nelogiškomis, nenuosekliomis išvadomis ir abstrakčiomis prielaidomis, o įrodinėjimo našta nepagrįstai perkeliama jai – mokesčių mokėtojai.
3. Pareiškėjos teigimu,  Vilniaus AVMI nei patikrinimo akte, nei Sprendime nepateikė nei vieno faktais pagrįsto argumento, kad ekonominė ir mokestinė nauda, kurią, anot mokesčių administratoriaus, ji gavo iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Domus altera“ ir UAB „Nidos pušynas“ įsigijimo ir pardavimo sandorių (toliau – ir ginčo sandoriai), buvo reali. Dėl UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimo aplinkybių pareiškėja nurodė, kad kiekvienas iš patikrinimo akte nurodytų asmenų (pareiškėja, I. G., Z. R., J. G., V. G.) veikė savarankiškai ir siekė asmeninės realios naudos, t. y. uždirbti pelną iš akcijų vertės padidėjimo pajamų. Nei vienas iš nurodytų asmenų iš sudarytų sandorių gautos asmeninės naudos jokiomis formomis jai neatlygintinai neperleido. Tai, jog visi asmenys veikė savarankiškai ir savo nuožiūra, įrodo šie duomenys: 1) Z. R. akcijas įsigijo iš „ALLIANCE INVEST“ LLC, t. y. iš kito, nei J. G., pardavėjo (J. G. akcijas įsigijo iš „INTER“ LLC); 2) I. G. akcijas įsigijo žymiai anksčiau, t. y. 2004 m., nei J. G.; 3) J. G. UAB „Domus altera“ akcijas pardavė kitu, nei pareiškėja, V. G., I. G., Z. R., metu; 4) J. G. akcijas pardavė UAB „Aloja“, o pareiškėja, V. G. akcijas pardavė kitam pirkėjui. Aplinkybė, kad pareiškėjos dukros V. G., J. G. ir mama Z. R. minėtų bendrovių akcijas įsigijo iš pareiškėjos ar pareiškėjos sutuoktinio I. G. skolintomis ar dovanotomis piniginėmis lėšomis, o po to, pardavusios akcijas, suteiktas paskolas sugrąžino, pareiškėjos įsitikinimu, niekaip – nei vadovaujantis ekonomine logika, nei vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nuostatomis – negali būti laikoma jos uždirbtu pelnu iš akcijų perleidimo. Vilniaus AVMI jos atliktas paskolų susigrąžinimas nėra kvalifikuotas kaip apsimestinis, todėl nėra aišku, iš kokių kitų šaltinių ji galėjo faktiškai gauti akcijų perleidimo pajamas. Taip pat, pasak pareiškėjos, nebuvo nustatyta, kad buvo apsimestinis ir jos sutuoktinio I. G. pinigų akcijoms įsigyti dovanojimo dukrai sandoris.
4. Dėl dukters J. G. UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimo aplinkybių pareiškėja nurodė, kad jos dukra akcijoms įsigyti naudojo tiek savo nuosavas, tiek skolintas lėšas, akcijas įsigijo siekdama investuoti. Pareiškėja pažymėjo, kad J. G. uždarbį (naudą) iš akcijų pardavimo sandorio sudarė pelnas iš akcijų. Būtent J. G. gavo pelną iš akcijų pardavimo, kuriuo ji disponavo savo nuožiūra. Ta aplinkybė, kad J. G. dalį pinigų, gautų iš akcijų perleidimo, skyrė skolų grąžinimui, be kita ko, ir jai, tik patvirtina, kad J. G. akcijų pirkimo–pardavimo sandoriuose veikė savarankiškai ir prisiėmė finansines rizikas. Be to, pabrėžė, kad paskolos grąžinimas kreditoriui nesuteikia teisinio pagrindo daryti išvados, kad tokiu būdu J. G. uždirbtą pelną iš akcijų perleidimo neatlygintinai atidavė jai, ypač atsižvelgiant į tai, kad faktiškai uždirbtu pelnu iš akcijų pardavimo disponavo J. G. Mokestinio patikrinimo metu nėra nustatytos ir piniginių lėšų už parduotas akcijas pervedimo jai aplinkybės. Dukra iš akcijų perleidimo uždirbtos naudos (pajamų, pelno) jokiomis formomis ir būdais neperleido jos sutuoktiniui, kadangi jos sutuoktinis, dovanodamas pinigines lėšas savo dukrai, negavo jokios konkrečios naudos iš dukros atliktų akcijų perleidimo sandorių, tiek ekonomiškai, tiek teisiškai vieninteliu faktiniu akcijų perleidimo naudos gavėju turi būti laikoma dukra.
5. Dėl dukters V. G. sandorių pareiškėja paaiškino, kad V. G. iš asmeninių lėšų 2005 spalio 5 d. sutarčių pagrindu už 107 106 Lt iš „INTER“ LLC įsigijo 71 404 vnt. UAB „Domus altera“ akcijų bei už 156 600 Lt iš „ALLIANCE INVEST“ LLC įsigijo 104 400 vnt. UAB „Domus altera“ akcijų. Asmenines lėšas sudarė darbo užmokestis, paskolos iš trečiųjų asmenų, lėšos, gautos pardavus kitas akcijas, tėvo I. G. dovanotos lėšos. V. G. 2011 m. lapkričio 30 d. UAB „Domus altera“ akcijas pardavė UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ už 8 522 977,92 Lt. Visas pelnas iš akcijų pardavimo liko V. G. ir ji pinigines lėšas naudojo savo nuožiūra. Dalį gautų lėšų (2 200 000 Lt) paskolino J. G., kitą dalį (6 235 056 Lt) paskolino pareiškėjai (reikalavimo teisės perleidimo pareiškėjai ir paskolos suteikimo pareiškėjai sutarčių pagrindu). Akcentavo, kad mokesčių administratorius neginčijo sudarytų paskolų sandorių, taip pat nepagrindė, kokią realią naudą iš paskolų sandorių ji gavo. Mokesčių administratorius neįrodė, kad ji už V. G. turėtų UAB „Domus altera“ akcijų pardavimą gavo 8 522 977,92 Lt pajamas. Pabrėžė, kad realių paskolų suteikimas negali būti vertinamas kaip naudos (pelno iš akcijų perleidimo) neatlygintinas perleidimas. Be to, mokesčių administratorius, teigdamas, kad būtent ji gavo 8 522 977,92 Lt pajamas iš akcijų pardavimo, turėjo taip pat įrodyti, kad šias UAB „Domus altera“ akcijas V. G. įsigijo iš jos lėšų (263 705 Lt). Anot pareiškėjos, net ir darant prielaidą, kad jos dukra V. G. akcijų įsigijimo sandorį finansavo vien tik I. G. ar jos skolintomis lėšomis, ši aplinkybė savaime neleidžia daryti išvados, kad ji gavo naudą iš V. G. sudaryto akcijų pardavimo sandorio. Darė išvadą, kad šiuo atveju Vilniaus AVMI išvados, kad akcijos buvo įsigytos iš O. G. ar I. G. lėšų, ir šiuo pagrindu laikytina, kad akcijas įsigijo O. G., tačiau jas įformino V. G. vardu, pareiškėjos vertinimu, nepagrįstos faktais, kaip to reikalauja MAĮ 67 straipsnio 1 dalis.
6. Dėl motinos Z. R. sandorių pareiškėja paaiškino, kad Z. R. UAB „Domus altera“ akcijas įsigijo 2005 m. spalio 5 d. už 180 000 Lt (už asmenines lėšas: akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Ūkio banko dividendai ir pajamos už AB Ūkio banko akcijų pardavimą) ir 2007 m. spalio 26 d. pardavė UAB  „Aloja“ už 5 220 000 Lt. Visą pelną (4 950 000 Lt) Z. R. panaudojo asmeniniams tikslams ir jokiomis formomis jai neperleido. Nurodė, kad mokesčių administratorius, teigdamas, kad ji už Z. R. turėtų UAB „Domus altera“ akcijų pardavimą gavo 4 411 000 Lt pajamas, akcentavo jos motinos amžių (gim. 1924 m., mirė 2010 m. balandžio 24 d.) ir finansines galimybes (skolos iš pareiškėjos ir V. R.). Pareiškėjos nuomone, mokesčių administratorius galimai kvestionavo Z. R. galimybes savarankiškai įsigyti akcijų, tačiau jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė jos veiksnumo.
7. Nurodė, kad pripažindamas 4 411 000 Lt sumą jos pajamomis, mokesčių administratorius rėmėsi tuo, kad jos motina Z. R. grąžino jai 4 316 000 Lt paskolą, t. y. dalį 2006 m. suteiktos 7 164 000 Lt paskolos, kurią ji buvo panaudojusi AB Ūkio banko akcijoms įsigyti. Įsigytas 142 000 vnt. AB Ūkio banko akcijų Z. R. jai padovanojo 2008 m., tačiau mokesčių administratorius nevertino esminių aplinkybių, kad AB Ūkio banko akcijų vertė 2008 m. buvo tik 1 700 200 Lt. Taigi skirtumas tarp suteiktos paskolos ir dovanotų AB Ūkio banko akcijų yra esminis – 5 463 800 Lt. Vadinasi, negalima daryti išvados, kad ji už jos motinos Z. R. turėtų UAB „Domus altera” akcijų pardavimą gavo 4 411 000 Lt pajamų.
8. Dėl UAB „Nidos pušynas“ akcijų įsigijimo nurodė, kad J. G. 2012 m. gruodžio 28 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB „Energolinija“ 111 500 vnt. UAB „Nidos pušynas“ akcijų už 2 400 000 Lt. UAB „Nidos pušynas“ akcijas J. G. buvo įsigijusi mainų sutarties pagrindu, t. y. turėtas UAB „Universal business investment group management” akcijas išmainė į UAB „Nidos pušynas“ akcijas. UAB „Universal business investment group management” akcijas 2003 m. ji padovanojo dukrai.
9. Manė, kad mokesčių administratorius visiškai nepagrįstai konstatavo, jog už minėtų J. G. vardu akcijų pardavimą 2012 m. ji gavo 2 400 000 Lt pajamų. Mokesčių administratorius neįrodė, jog ginčo objektu laikomi UAB „Nidos pušynas“ akcijų įsigijimo ir pardavimo sandoriai turėjo vienintelį tikslą – sudaryti sąlygas jai gauti mokestinės naudos. Nėra jokio pagrindo manyti, kad dovaną suteikęs asmuo yra faktinis naudos iš akcijų pardavimo gavėjas. Be to, akcijų dovanojimo sandoris sudarytas 2003 m., tuo tarpu J. G. dovanotas akcijas išmainė į UAB „Nidos pušynas“ akcijas tik 2010 m., todėl tarp dovanojimo ir mainų sandorio nėra jokio faktinio ir teisinio ryšio. Vilniaus AVMI, darydama išvadą, kad ji už minėtų J. G. vardu akcijų pardavimą 2012 m. gavo 2 400 000 Lt pajamų, patikrinimo akte nepateikė jokios faktinės informacijos apie J. G. gautas ir grąžintas paskolas. Mokesčių administratorius šių aplinkybių netyrė.
10. Pažymėjo, kad paskolų gavimas ir grąžinimas yra įprastos jos dukters J. G. finansinės operacijos, o mokesčių administratorius neįrodinėjo, jog paskolų sandoriai buvo apsimestiniai. Pareiškėją ir J. G. siejo fiduciariniai santykiai, todėl motina paskolas dukrai teikė be jokių palūkanų, tačiau MGK šio argumento sprendime apskritai nevertino. Pareiškėjos nuomone, paskolų grąžinimas negali būti perkvalifikuotas į gyventojo gautas pajamas. Vilniaus AVMI, VMI ir MGK, nevertindamos jos atliktų paskolų susigrąžinimo sandorių, padarė išvadas, kurios iškreipia tikrąsias faktines aplinkybes ir be jokio teisinio pagrindo susigrąžintas paskolas prilygino pajamoms iš vertybinių popierių perleidimo.
11. Dėl Z. R. gautos paskolos iš „INTERTRADE“ LLC pripažinimo jos pajamomis pareiškėja nurodė, kad jos motina pagal paskolų sutartis 2010 m. vasario mėn. iš „INTERTRADE“ LLC gavo 13 290 000 Lt paskolą ir dalį šios paskolos (t. y. 2 610 000 Lt) panaudojo iš pareiškėjos gautai paskolai grąžinti. Be to, Z. R. jai padovanojo 11 000 000 Lt. Motinos turėtų pajamų šaltinių nurodyti negali, nes jų nežino. Z. R. savo asmeninį turtą tvarkė savarankiškai. Pareiškėjos teigimu, kai motina pinigines lėšas jai padovanojo, ji naujų paskolų savo motinai nesuteikė.
12. Pareiškėjos tvirtinimu, mokesčių administratoriaus teiginys, jog ji 2010 m. gavo 13 290 000 Lt (2 290 000 Lt + 5 000 000 Lt + 3 000 000 Lt + 3 000 000 Lt) kitas įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintas pajamas, neatitinka faktinių aplinkybių ir yra neargumentuotas. Pasak O. G., mokesčių administratorius neįrodė ir nepagrindė faktais, jog tarp „INTERTRADE“ LLC ir Z. R. nebuvo susiklostę paskolos suteikimo sandoriai. Pareiškėjos nuomone, faktinės aplinkybės rodo, kad šalys („INTERTRADE“ LLC ir Z. R.) sandorį įformino sutartimi, o paskolinti pinigai pervesti bankiniu pavedimu. Be to, mokesčių administratorius pripažįsta, kad „INTERTRADE“ LLC galėjo veikti kaip veiklą vykdantis ūkio subjektas, t. y. „nustatyta, kad „INTERTRADE“ LLC 2008 m. valdė 92 proc., 2009 m. – 56 proc. UAB „Bioportus“ akcijų“. Iš „INTERTRADE“ LLC pagal 2006 m. balandžio 21 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo UAB „Bankinės konsultacijos“ akcijų. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad tiek jai, tiek jos motinai paskolų sandoriai yra įprastiniai sandoriai. Paskolos susigrąžinimas niekaip negali būti pripažintas naudos gavimu.
13. Pareiškėja akcentavo, jog faktas, kad testamentu Z. R. turtą paveldėjęs asmuo nepaveldėjo Z. R. skolos „INTERTRADE“ LLC, aiškiai liudija, kad Z. R. savo skolą „INTERTRADE“ LLC jau buvo sugrąžinusi. Pareiškėjos nuomone, skolos grąžinimo aplinkybes privalėjo nustatinėti mokesčių administratorius, tačiau jos patikrinimo metu iš viso nebuvo tirtos. Todėl ta aplinkybė, kad dėl Z. R. mirties mokesčių administratorius nesugebėjo gauti duomenų apie faktines paskolų grąžinimo aplinkybes, nesuteikia teisinio pagrindo teigti, kad Z. R. nesugrąžino savo skolos „INTERTRADE“ LLC. Visa tai rodo, kad mokesčių administratorius, remdamasis vien prielaidomis, Z. R. padovanotas lėšas priskyrė jai iš „INTERTRADE“ LLC gautoms pajamoms.
14. Taip pat pareiškėja pažymėjo, kad aplinkybė, jog „INTERTRADE“ LLC nebuvo suteiktas Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, dar nereiškia, kad ši įmonė faktiškai neveikė ir nesuteikė paskolų jos motinai Z. R. Faktinės aplinkybės liudija, kad pinigai iš šios įmonės faktiškai buvo pervesti Z. R. ir tai patvirtina banko išrašai. Pareiškėjos nuomone, „INTERTRADE“ LLC galėjo veikti kitose šalyse ir ten mokėti mokesčius. Be to, kaip jau minėta, pats mokesčių administratorius pripažįsta, kad „INTERTRADE“ LLC galėjo veikti kaip ūkio subjektas. Akcentavo, kad mokesčių administratorius informaciją apie „INTERTRADE“ LLC iš JAV gavo 2014 m., o ginčo objektu esantys paskolos sandoriai sudaryti 2010 m., todėl JAV mokesčių administratoriaus pateikta informacija apie „INTERTRADE“ LLC veiklą 2014 m. negali būti pagrindu teigti, kad ir 2010 m. ši įmonė nevykdė veiklos JAV teritorijoje.
15. Pareiškėjos manymu, ginčijami sprendimai turi būti panaikinti ir dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui pažeidimo. Anot pareiškėjos, mokesčių administratorius pažeidė minėtų teisės normų reikalavimus, nes jo išvados grindžiamos ne faktais, o prielaidomis. Mokesčių administratoriaus išvados nėra adekvačiai, aiškiai ir pakankamai motyvuotos, be to, ne visi motyvai, kuriais remiantis suformuluotos išvados, nurodyti patikrinimo akte. Pareiškėjos nuomone, mokesčių administratorius privalėjo atlikti kiekvieno iš šiame ginče nurodytų asmenų akcijų įsigijimo momentu disponuojamų lėšų likučių analizę ir, tik ją atlikus, galėjo teigti, kokia asmeninių, skolintų ar dovanotų pinigų dalis galėjo būti panaudota kiekvieno iš šių asmenų akcijų pirkimui finansuoti. Minėtos analizės mokesčių administratorius neatliko. Mokesčių administratorius taip pat nenustatė, kokiems tikslams V. G., J. G. ir Z. R. panaudojo iš akcijų pardavimo uždirbtą pelną. Mokesčių administratorius taip pat nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad minėti asmenys, sudarydami „UAB „Domus altera“ ir UAB „Nidos pušynas akcijų įsigijimo ir pardavimo sandorius, veikė susitarę kartu su pareiškėja ir / ar kartu su kitais akcininkais, su jais siekė pareiškėjai mokestinės naudos ir konkrečią naudą suteikė.
16. Mokesčių administratorius konstatavo, kad kiekviena iš nurodytų mokesčio mokėtojų, įsigijusios mažiau nei 10 proc. UAB „Domus altera“ akcijų, siekė išvengti GPM mokėjimo jas parduodant, nes pajamos, gautos pardavus mažiau nei 10 proc. bendrovės turimų akcijų pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punktą (nuo 2009 m. – pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 30 p.) priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Pareiškėja akcentavo, kad J. G. ir Z. R. savo turėtas UAB „Domus altera“ akcijas pardavė 2007 metų pabaigoje (2007 m. gruodžio 27 d. ir 2007 m. spalio 26 d.). Todėl teiginys, kad 2011 m. visos aukščiau nurodytos mokėtojos kartu valdė 39,0654 proc. UAB „Domus altera“ akcijų, neatitinka faktinės situacijos. Nuo 2007 m. pabaigos UAB „Domus altera“ akcijų paketus valdė tik pareiškėja ir V. G. (9,9988 proc. ir 9,42289 proc). Iki 2011 m. mokestinio laikotarpio pabaigos, per kurį jų akcijos buvo parduotos (t. y. ilgiau negu 3 metus), kartu valdė tik 19,42169 proc. UAB „Domus altera“ akcijų. Taigi, pareiškėjos nuomone, netgi tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius būtų įrodęs, kad ginčo objektu esantys sandoriai turėjo vienintelį tikslą – sudaryti sąlygas pareiškėjai gauti mokestinės naudos, ir įrodęs, kad pareiškėja šią naudą gavo, mokesčių administratoriaus pareiškėjai priskirtos V. G. turėto akcijų paketo pardavimo pajamos turėtų būti laikomos pareiškėjos ir I. G. bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl ir pareiškėja, ir jos sutuoktinis būtų pardavę po mažesnį nei 10 proc. UAB „Domus altera“ akcijų paketą, kurių pajamos yra neapmokestinamos. Pareiškėja pažymėjo, kad, apskaičiuojant ir deklaruojant 2011 metų laikotarpio pajamas, gyventojo valdomų vertybinių popierių dalis – 10 proc., yra skaičiuojama atsižvelgiant tik į paties gyventojo, bet ne į jo ir su juo susijusių asmenų valdomas akcijas, dalis ir pajus. Taip pat pažymėjo, kad VMI sprendime iš viso nepasisakė, kiek iš tikrųjų UAB „Domus altera“ akcijų 2011 m. priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui.
17. Anot pareiškėjos, mokestinių tyrimų ataskaitose pateikti tiesioginiai įrodymai pagrindžia jos skunde išdėstytą poziciją, kad visa nauda (pelnas iš akcijų perleidimo), kurią iš ginčo objektu esančių akcijų perleidimo sandorių uždirbo susiję asmenys, nebuvo perduota jai. Dėl Z. R. mokestinio tyrimo detalizavo, kad tyrimo laikotarpis apėmė nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 24 d., tuo tarpu šio ginčo objektas – 2005 m. spalio 15 d. įsigytos UAB „Domus altera“ akcijos. Todėl darė išvadą, kad šio mokestinio tyrimo metu nebuvo tirtos Z. R. 2005 metais sudarytų akcijų įsigijimo sandorio aplinkybės, taip pat nebuvo tirtos aplinkybės, susijusios su jos paskolų Z. R. suteikimo sandoriais, nes šie sandoriai nepateko į mokestinio tyrimo laikotarpį. Pareiškėjos teigimu, mokestinio tyrimo ataskaita pagrindžia, kad: Z. R. UAB „Domus altera“ akcijas įsigijo iš savo asmeninių lėšų; Z. R. pajamas iš UAB „Domus altera“ perledimo panaudojo savo asmeniniais tikslais, be kita ko, sugrąžino paskolą O. G.; Z. R. faktiškai gavo paskolų iš O. G., o atliktas paskolos grąžinimas O. G. laikomas Z. R. pagrįstomis paskolos grąžinimo išlaidomis.
18. Dėl J. G. atžvilgiu atlikto mokestinio tyrimo nurodė, kad J. G. mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriui paaiškino, jog UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimui naudojo pajamas iš darbo užmokesčio ir pajamas, gautas iš kitų akcijų perleidimo, nepaisydamas to, mokestinio tyrimo ataskaitoje mokesčių administratorius darė prieštaraujančią šiai aplinkybei išvadą, jog UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimui pinigines lėšas (305 000 Lt) į J. G. priklausančią sąskaitą 2005 m. gruodžio 22 d. bankiniu pavedimu pervedė tėvas I. G., mokėjimo paskirtis – dovanojimas, kurios faktinėmis aplinkybėmis nepagrindė. Anot pareiškėjos, mokesčių administratorius taip pat neįrodė mokestinio tyrimo ataskaitoje nurodyto fakto, kad gautas pinigines lėšas už parduotas akcijas J. G. pervedė jai. Ši išvada, pareiškėjos teigimu, prieštarauja mokestinio tyrimo ataskaitoje nurodytiems faktams, jog už UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimą pirkėjas UAB „Aloja“ 2007 m. gruodžio 27 d. į J. G. priklausančią sąskaitą bankiniu pavedimu pervedė 3 700 000 Lt, kuriuos ji konvertavusi į eurus, 2007 m. gruodžio 27 d. bankiniu pavedimu pervedė A. K. pagal 2007 m. rugsėjo 25 d. sutartį. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pajamas iš UAB „Domus altera“ J. G. panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Pažymėjo, kad mokestinio tyrimo ataskaitoje mokesčių administratorius neįvardijo, kokie konkretūs J. G. sandoriai, kuriais visas pelnas iš UAB „Domus altera“ akcijų perleidimo sugrąžintas jai, yra apsimestiniai, taip pat nepateikė nei vieno argumento, kodėl tokie sandoriai galėtų būti laikomi sudarytais siekiant mokestinės naudos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad mokesčių administratorius neįvardijo ir konkrečios pelno iš UAB „Domus altera“ akcijų perleidimo sumos. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Universal business investment group management“ akcijas dukrai ji padovanojo 2003 m. rugpjūčio 12 d., o dukra šias akcijas išmainė į UAB „Nidos pušynas“ akcijas 2010 m. gruodžio 30 d., kurios buvo parduotos 2012 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjos vertinimu, susieti tarpusavyje du juridinius faktus, kuriuos skiria devynerių metų laiko tarpas, ir daryti išvadas, kad abu šie įvykiai iš anksto buvo suplanuoti, siekiant mokestinės naudos, yra akivaizdžiai neprotinga.
19. Dėl V. G. mokestinių tyrimų pareiškėja atkreipė dėmesį, kad V. G. atžvilgiu atlikti du mokestiniai tyrimai apėmė du skirtingus laikotarpius: nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2005 m. balandžio 30 d. ir nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. Pažymėjo, kad V. G. gautos pajamos, išlaidos ir sudaryti sandoriai pusantrų metų laikotarpiu mokesčių administratoriaus iš viso nebuvo tirti. Teisiškai reikšminga aplinkybe pareiškėja laikė tai, kad V. G. sudarytas UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimo sandorio sudarymo (2005 m. spalio 5 d.) ir atsiskaitymo už šias akcijas (2015 m. gruodžio 21 d.) laikas nepateko nei į vieną mokestinio tyrimo laikotarpį. Iš to darė išvadą, kad nei viena iš nurodytų mokestinio tyrimo ataskaitų nepateikia faktų apie tai, kokiomis aplinkybėmis V. G. sudarė ginčo sandorį ir kaip atsiskaitė su pardavėju. Be to, manė, kad šių mokestinių tyrimu objektas nesusijęs su UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimu, kadangi juose analizuotos UAB „Nidos pušynas“ ir kitų sandorių aplinkybės. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad V. G. UAB „Domus altera“ akcijas įsigijo praėjus 6 mėnesiams nuo paskutinio mokestinio tyrimo atlikimo, todėl mokesčių administratorius negalėjo nei teoriškai, nei praktiškai nustatyti, iš kokių šaltinių V. G. įsigijo minėtos bendrovės akcijas.
20. Apibendrindama pareiškėja nurodė, kad mokestinių tyrimų rezultatų ataskaitos nepagrindžia, kad jos ir su ja susijusių asmenų sandoriai buvo apsimestiniai, kad sudarant šiuos sandorius buvo siekiama mokestinės naudos, todėl manė, kad ginčijami sprendimai, kaip neatitinkantys VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir MAĮ 67 straipsnio 1 dalies reikalavimų, turi būti panaikinti.
21. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimuose (I t., b. l. 53–58, 181–182) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
22. Nurodė, kad mokestinis ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėja pripažinta turinti 1 094 613 Eur GPM ir 35 970 Eur PSD įmokų nepriemoką nuo pajamų, kurios, taikant MAĮ 69 straipsnio nuostatas, pripažintos gautomis iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto – vertybinių popierių – pardavimo, bei pajamų, kurias pareiškėjai padovanojo / pervedė jos motina. Pareiškėjai taip pat priskaičiuoti 380 083 Eur GPM delspinigiai, 18 032 Eur PSD įmokų delspinigiai bei paskirtos 10 proc. dydžio 109 461 Eur GPM ir 3 594 Eur PSD įmokų baudos.
23. Pažymėjo, kad šioje mokestinėje byloje ginčas, jog pagal GPMĮ 2 straipsnio 19 dalies nuostatas pareiškėja, J. G., V. G. ir Z. R. yra susiję asmenys, kurie gali vienas kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų siektų sau maksimalios ekonominės naudos, nekyla.
24. Dėl MAĮ 69 straipsnio nuostatų taikymo paaiškino, kad, remdamasis pareiškėjos atžvilgiu atlikto mokestinio patikrinimo metu surinktais įrodymais, mokesčių administratorius nustatė, kad 2005 m. spalio 5 d. sutarčių pagrindu iš užsienio kompanijų pareiškėja, jos dukros V. ir J. G. bei mama Z. R. įsigijo UAB „Domus altera“ akcijų, kurių skaičius sudarė: pareiškėjos –  9,99882 proc., V. G. – 9,42285 proc., J. G. – 9,99882 proc., Z. R. – 9,64775 proc. Mokesčių administratorius nustatydamas, iš kokių lėšų J. G., V. G. ir Z. R. įsigijo UAB „Domus altera“ akcijas, rėmėsi mokestinių tyrimų, atliktų šių susijusių asmenų atžvilgiu, ataskaitose nurodyta informacija. Buvo nustatyta, kad V. G. akcijų įsigijimui naudojo tėvų skolintas / dovanotas pinigines lėšas, J. G. akcijų įsigijimui skirtas pinigines lėšas (305 000 Lt) pervedė tėvas, mokėjimo paskirtis – dovanojimas, o Z. R. vertybinius popierius įsigijo iš V. R. ir pareiškėjos pervestų piniginių lėšų (paskolų), vėliau šis turtas atiteko minėtiems asmenims. Taip pat buvo remiamasi ir pareiškėjos sutuoktinio mokestinio patikrinimo duomenis, bei įvertinus akcijų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo, pajamų, kurias pareiškėja gavo pardavusi UAB “Domus altera” akcijas, gavimo aplinkybes, konstatuota, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis, formaliai nebūdami daugiau kaip 10 proc. UAB „Domus altera” akcijų savininkais, realiai jas valdė ir galutinai gavo pajamas jas pardavus (finansinę ir kartu mokestinę naudą).
25. Dėl UAB „Nidos pušynas” pirkimo–pardavimo sandorių atsakovas atsiliepime detalizavo, kad pareiškėja šios bendrovės akcijas įgijo 2000, 2004, 2010 ir 2011 m. sandorių pagrindu. Didžioji dalis akcijų įgyta 2011 m. vasario 18 d. mainų sutarties pagrindu, pagal kurią pareiškėja išmainė turėtas 914 426 vnt. UAB „Universal business investment group management“ akcijas, kurios bendrovės įstatiniame kapitale sudarė 3,12 proc., į UAB „Nidos smiltė“ turėtas 160 939 vnt. UAB „Nidos pušynas“ akcijas, kurios bendrovės įstatiniame kapitale sudarė 14,43 proc. Šalys susitarė, kad mainomų akcijų vertė yra vienoda, t. y. 1 207 042,50 Lt. Minėtos sutarties 2.1 punkte įvardinta, kad akcijos yra bendroji jungtinė pareiškėjos ir jos sutuoktinio nuosavybė, sutartis pasirašyta abiejų sutuoktinių. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjos dukra J. G. UAB „Nidos pušynas“ 111 500 vnt. akcijų įsigijo pagal 2010 m. gruodžio 30 d. akcijų mainų sutartį: J. G. išmainė 633 523 vnt. paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės UAB „Universal business investment group management“ akcijų (2,1627 proc. UAB „Universal business investment group management“ įstatinio kapitalo) į UAB „Nidos smiltė“ turėtas 111 500 vnt. paprastųjų vardinių 4 Lt nominalios vertės UAB „Nidos pušynas“ akcijas (9,9974 proc. UAB „Nidos pušynas“ įstatinio kapitalo). Šalys susitarė, kad akcijų vertė yra vienoda – 836 250 Lt. J. G. UAB „Universal business investment group management“ akcijas 2003 m. rugpjūčio 12 d. sutarties pagrindu padovanojo pareiškėja, šalys akcijas įvertino 1 100 545 Lt. UAB „Nidos pušynas“ 2012 m. gruodžio 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi J. G. pardavė 111 500 vnt. akcijų (9,10 proc. UAB „Nidos pušynas“ įstatinio kapitalo) UAB „Energolinija“ už 2 400 000 Lt, kuriuos J. G. pervedė mamai (2012 m. gruodžio 18 d.). Pareiškėja gautas pinigines lėšas panaudojo valiutos pirkimui. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. lapkričio 28 d. sutartimi pardavė dukrai V. G. 72 475 vnt. (5,9173 proc. UAB „Nidos pušynas“ įstatinio kapitalo) UAB „Nidos pušynas“ akcijų už 543 562,50 Lt, atsiskaitymo forma – įskaitymas (2011 m. lapkričio 28 d. susitarimas dėl įskaitymo). Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuota, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio bendrąja jungtine nuosavybe valdytas akcijų kiekis išskaidytas tarp susijusių asmenų (dukterų), kad atitiktų GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30 punkto sąlygas.
26. Dėl 13 290 000 Lt pripažinimo kitomis apmokestinamosiomis pajamomis atsakovas detalizavo, jog patikrinimo metu nustatyta, kad „INTERTRADE“ LLC iš sąskaitos BA395681210000000975, esančios Balkan Investment bank AD 1928830, į Z. R. sąskaitą 2010 m. vasario 1 d. pervedė 2 290 000 Lt, 2010 m. vasario 3 d. – 2 000 000 Lt, 2010 m. vasario 3 d. – 3 000 000 Lt, 2010 m. vasario 4 d. – 3 000 000 Lt, 2010 m. vasario 5 d. – 3 000 000 Lt, iš viso 13 290 000 Lt, mokėjimo paskirtis – pagal paskolos sutartis. Z. R. pareiškėjai 2010 m. vasario 2 d. pervedė 2 610 000 Lt, mokėjimo paskirtis – grąžinimas pagal 2006 m. spalio 4 d. ir 2009 m. liepos 23 d. paskolų sutartis; 11 000 000 Lt padovanojo pagal pinigų dovanojimo sutartis: 2010 m. vasario 3 d. – 5 000 000 Lt, 2010 m. vasario 4 d. – 3 000 000 Lt, 2010 m. vasario 5 d. – 3 000 000 Lt, kurie taip pat pervesti per banką. Dovanojimo sutartys patvirtintos notaro.
27. Iš JAV mokesčių administratorius gavo informaciją, jog „INTERTRADE“ LLC įregistruota Jutos valstijoje. Nėra jokios informacijos, kad „INTERTRADE“ LLC ar jos direktoriai, darbuotojai ar agentai veiktų JAV nurodytais ar kitais adresais. „INTERTRADE“ LLC yra priedangos įmonė. Įmonės naudojamas adresas priklauso registruotam agentui, kuris daugiau yra dokumentus gaunantis ir perduodantis asmuo, nei įmonės veiklą vykdantis atstovas. Atliktas tyrimas parodė, kad nėra jokių įrodymų, jog įmonė būtų realiai egzistavusi ar vykdžiusi veiklą JAV.
28. Vilniaus AVMI pagal pateiktas deklaracijas apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus ir asmenis (forma FR0438), nustatė, kad „INTERTRADE“ LLC 2008 m. valdė 92 proc., 2009 m. – 56 proc. UAB „Bioportus” akcijų. UAB „Bioportus” steigėja buvo UAB „Ūkio banko investicinė grupė”, kurios akcininke buvo pareiškėja. Pareiškėja iš „INTERTRADE“ LLC pagal 2006 m. balandžio 21 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo UAB „Bankinės konsultacijos“ akcijų. Pareiškėja gautas iš Z. R. pinigines lėšas panaudojo savo reikmėms. Z. R. testamente nurodytą turtą bei įsipareigojimus paveldėjo su Z. R. susiję asmenys, tačiau įsipareigojimo grąžinti „INTERTRADE“ LLC paskolą susijusiems asmenims nėra.
29. Atsakovo įsitikinimu, mokestinio ginčo byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių piniginių lėšų, gautų iš „INTERTRADE“ LLC, grąžinimą ar palūkanų mokėjimą, taip pat nėra pateiktos paskolos sutartys, sudarytos tarp Z. R. ir „INTERTRADE“ LLC, kas būtų vienas iš įrodymų, leidžiančių teigti paskolinių santykių egzistavimą ir neapmokestinamų pajamų gavimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad į Z. R. sąskaitą pervesti pinigai buvo gauti jos sudarytų paskolų pagrindu. Priešingai, įvertinęs piniginių lėšų judėjimo iš vieno asmens kitam, o po to ir trečiam asmeniui laiko tarpą („INTERTRADE“ LLC ? Z. R., Z. R. ? pareiškėja) ir kitas aukščiau išvardintas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėja gavo kitų pajamų, kurių gavimą įformino sandoriais (dovanojimas/paskola), pagal kuriuos gautos pajamos vadovaujantis įstatymu yra neapmokestinamos. Taigi mokesčių administratorius, taikydamas MAĮ 69 straipsnio nuostatas, pagristai apmokestino 13 290 000 Lt.
30. Pareiškėjos teiginius, kad motinos turėtų pajamų šaltinių nurodyti negali, nes jų nežino, kad motina savo asmeninį turtą tvarkė savarankiškai, atsakovas atmetė, nes jie nepaneigia mokesčių administratoriaus pozicijos ginčo klausimu. Nes, priešingu atveju, susidarytų situacija, kai garbingo amžiaus asmuo, viena vertus, savarankiškai tvarko savo asmeninį turtą, o, antra vertus, yra išlaikomas (t. y. grynųjų pinigų iš bankinių sąskaitų neišsiima, o bankiniais pavedimais jokių vartojimo ir/ar komunalinių išlaidų nepatiria). Pareiškėja, nors ir teigia, kad motina paskolas grąžino (praktiškai paskolos turėjo būti grąžintos per 2,5 mėn.), tačiau jokių paaiškinimų, kada, kam ir kokiu būdu jos mama tas paskolas galėjo grąžinti, nepateikė. Ši pareiškėjos versija, ypač atsižvelgus į pasiskolintų piniginių lėšų dydį (13 290 000 Lt), atsakovo vertinimu, yra neįtikėtina bei sunkiai gyvenimiškai paaiškinama ir laikoma pareiškėjos gynybine pozicija siekiant išvengti mokestinių prievolių sumokėjimo. Atkreipė dėmesį, kad „INTERTRADE“ LLC 2008 m. valdė 92 proc., 2009 m. – 56 proc. UAB „Bioportus“ akcijų, o UAB „Bioportus“ steigėja buvo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, kurios akcininke buvo pareiškėja. Be to, pareiškėja iš „INTERTRADE“ LLC pagal 2006 m. balandžio 21 d. akcijų pirkimo?pardavimo sutartį įsigijo UAB „Bankinės konsultacijos“ akcijas. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad „Balkan Investment bank“ AD, iš kuriame esančios sąskaitos „INTERTRADE“ LLC pervedė pinigines lėšas Z. R., yra užsienio kapitalo komercinis bankas Serbų Respublikoje (Bosnija ir Hercegovina), kurį 2000 metų balandį įsteigė UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ ir AB Ūkio bankas, o pareiškėja buvo AB Ūkio banko Stebėtojų tarybos narė. Sunkiai tikėtina, kad pareiškėja, aktyviai dalyvaudama investicinėje veikloje ir turėdama tam tikrų sąsajų tiek su „INTERTRADE“ LLC, tiek su „Balkan Investment bank“ AD, nieko nežinojo (neprisidėjo, nedarė įtakos) apie tai, kad jos motinai, sergančiai ir gulinčiai viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) Kauno medicinos universiteto klinikose, „INTERTRADE“ LLC be jokių piniginių lėšų pervedimo pagrindą pagrindžiančių objektyvių įrodymų pervestų pinigines lėšas (13 290 000 Lt), kuriomis praktiškai po kelių dienų pradeda disponuoti pati pareiškėja.
31. Pažymėjo, kad šiuo atveju buvo sprendžiamas pareiškėjos, o ne trečiųjų asmenų apmokestinimo klausimas. Atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėja akcentuoja trečiųjų asmenų atžvilgiu mokestinių tyrimų ataskaitose nurodytą laikotarpį, tačiau nutyli, jog ataskaitose analizuojamų aplinkybių laikotarpis apima ir aplinkybes iki 2005 metų. J. G. mokestinio tyrimo metu konstatuota, kad akcijų įsigijimui skirtas pinigines lėšas pervedė tėvas, mokėjimo paskirtis – dovanojimas.
32. Dėl patikrinimo akto ir sprendimo atitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir MAĮ 67 straipsnio 1 dalies reikalavimams akcentavo, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su aplinkybių ir surinktų įrodymų įvertinimu ir tokio įvertinimo pagrindu padarytomis išvadomis, tačiau, atsakovo įsitikinimu, tų pačių faktų (įrodymų) ar nustatytų aplinkybių skirtingas vertinimas nėra pagrindas išvadai, kad mokesčių administratoriaus sprendimai neatitinka minėtų įstatymų reikalavimų. Vilniaus AVMI tiek patikrinimo akte, tiek Sprendime nurodyta ne tik mokėtina mokesčių ir su jais susijusių delspinigių ir baudų suma, tačiau įvardijamos konkrečios faktinės aplinkybės, konkretūs įstatymų straipsniai, kuriais vadovaujantis pareiškėjai apskaičiuoti papildomi mokesčiai ir su jais susijusios sumos.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI, palaikydama VMI atsiliepimuose į skundą išdėstytus argumentus, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

II.

34. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
35. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus AVMI, atlikusi pareiškėjos GPM ir PSD įmokų mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., vadovaudamasi MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atitinkamų mokesčių įstatymais, pareiškėjai apskaičiavo ir  2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (4.65)-FRO682-707 dėl 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-FR0680-651 tvirtinimo nurodė sumokėti į biudžetą 1 094 613 Eur (3 779 479 Lt) GPM, 380 083 Eur (1 312 351 Lt) GPM delspinigius, 109 461 Eur (377 948 Lt) GPM baudą (10 proc. mokesčio dydžio), 35 970 Eur (124 197 Lt) privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSD įmokos), 18 032 Eur (62 261 Lt) PSD įmokų delspinigius ir 3 594 Eur (12 412 Lt) PSD įmokų baudą (10 proc. įmokų dydžio) (MGK byla, I t., b. l. 165–187, 188–193).
36. Nesutikdama su Vilniaus AVMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, pareiškėja 2015 m. sausio 28 d. padavė skundą VMI (I t., b. l. 53–90).
37. VMI 2015 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 68-44 patvirtino Vilniaus AVMI 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (4.65)-FRO682-707 (MGK byla, I t. , b. l. 44–46).
38. VMI 2015 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 68-44 pareiškėja 2015 m. gegužės 22 d. ginčijo MGK, kuri 2015 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. S-192 (7-119/2015) patvirtino centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą (MGK byla, IX t., b. l. 141–156).
39. Mokestinis ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėją pripažino turinčia 1 094 613 Eur GPM ir 35 970 Eur PSD įmokų nepriemoką nuo pajamų, kurios, taikant MAĮ 69 straipsnio nuostatas, pripažintos gautomis iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto – UAB „Domus altera“ ir UAB „Nidos pušynas“ vertybinių popierių pardavimo, bei pajamų, kurias pareiškėjai padovanojo / pervedė jos mama.
40. Teismas rėmėsi GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateikta pajamų sąvoka, GPMĮ 5, 6, 17 straipsnių, 22 straipsnio 2 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pažymėjo, kad konstatavus MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas (sudarius sandorį (-ius), kurio(-ių) vienintelis tikslas – mokestinės naudos gavimas), GPMĮ 23 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad GPM nuo A klasei priskirtų pajamų sumoka mokestį išskaičiuojantis asmuo, nėra taikoma ir nesumokėtas mokestis gali būti tiesiogiai išieškotas iš asmens, gavusio tokią mokestinę naudą (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėmis bylomis Nr. A438-359/2010, A442-773/2009, A556-363/2011, Nr. A556-715/2013). Mokesčių administratorius nustatydamas pareiškėjai mokestinę nepriemoką, sprendimuose konstatavo, kad pareiškėjos, V. G., J. G. ir Z. R. vardu įforminus mažiau nei 10 proc. UAB „Domus altera“, UAB „Nidos pušynas“ akcijų buvo siekiama išvengti mokestinių prievolių, t. y. pajamų mokesčio mokėjimo jas parduodant, kadangi pajamos, gautos pardavus mažiau nei 10 proc. bendrovės turimų akcijų, pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punktą, priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms.
41. Mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nustatytos šiai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su UAB „Domus altera” akcijų įgijimo–pardavimo sandoriais. Pareiškėja, jos dukros Viktorija ir J. G. bei pareiškėjos motina Z. R. 2005 m. spalio 5 d. sutarčių pagrindu įgijo UAB „Domus altera” akcijų iš užsienio kompanijų: O. G. už 279 825 Lt iš „INTER“ LLC įsigijo 186 550 vnt. akcijų (MGK byla, III t., b. l. 54–56), V. G. už 107 106 Lt iš „INTER“ LLC įsigijo 71 404 vnt. akcijų bei už 156 600 Lt iš „ALLIANCE INVEST“ LLC įsigijo 104 400 vnt. akcijų (MGK byla, III t. 70–72, 73–75), J. G. už 279 750 Lt iš „INTER“ LLC įsigijo 186 550 vnt. akcijų (MGK byla, III t., b. l. 86–89), Z. R. už 270 000 Lt iš „ALLIANCE INVEST“ LLC įsigijo 180 000 vnt. akcijų (MGK byla, III t., b. l. 99–101). Bylos duomenys rodo, kad šių asmenų įsigytų  UAB „Domus altera“ akcijų kaina 3,3 karto mažesnė negu nominali akcijų vertė.
42. „INTER“ LLC UAB „Domus altera” akcijas įsigijo iš AB Ūkio banko ir N. V.; iš AB Ūkio banko UAB „Domus altera” akcijas įsigijo UAB „Energolinija”, kurias perpardavė „ALLIANCE INVEST” LLC. „ALLIANCE INVEST“ LLC dalį akcijų taip pat įsigijo iš N. V..
43. Dukters J. G. vardu įgytos akcijos 2007 m. gruodžio 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu parduotos UAB „Aloja” už 5 408 500 Lt (MGK byla, III t., b. l. 81–82, 83–86). UAB „Aloja” J. G. 2007 m. išmokėjo 3 700 000 Lt, 2008 m. – 430 000 Lt, 2009 m. – 1 278 500 Lt (MGK byla, III t., b. l. 91–96). UAB „Aloja” 2007 m. gruodžio 27 d į J. G. priklausančią sąskaitą bankiniu pavedimu pervedė 3 700 000 Lt, kuriuos ji, konvertavusi į 1 060 600 Eur, 2007 m. gruodžio 27 d. bankiniu pavedimu pervedė A. K., mokėjimo paskirtis – paskolos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas pagal 2007 m. rugsėjo 25 d. sutartį.
44. A. K. 2007 m. rugsėjo 25 d. į J. G. priklausančią sąskaitą bankiniu pavedimu pervedė pinigines lėšas (mokėjimo paskirtis – paskolos), kurias J. G. bankiniais pavedimais pervedė į pareiškėjai priklausančias sąskaitas (mokėjimo paskirtis – paskolos grąžinimas pagal sutartis) ir į savo tėvui, t. y. pareiškėjos sutuoktiniui I. G., priklausančią sąskaitą (mokėjimo paskirtis – paskolos grąžinimas pagal sutartis).
45. UAB „Aloja” 2008 m. spalio 1 d. į J. G. sąskaitą pavedimu pervedė 430 000 Lt, kuriuos tą pačią dieną (2008 m. spalio 1 d.) J. G. pervedė į pareiškėjai priklausančią sąskaitą, mokėjimo paskirtis – paskolos grąžinimas. UAB „Aloja” 2009 m. vasario 2 d. į J. G. sąskaitą pavedimu pervedė 85 000 Eur (293 488 Lt), kuriuos J. G. tą pačią dieną (2009 m. vasario 2 d.) pervedė į pareiškėjai priklausančią sąskaitą, mokėjimo paskirtis – paskolos grąžinimas. UAB „Aloja” 2009 m. spalio 15 d. į J. G. sąskaitą pavedimu pervedė 985 012 Lt, iš kurių 478 170,43 Lt J. G. 2009 m. spalio 19 d. pervedė į pareiškėjai priklausančią sąskaitą, mokėjimo paskirtis – pagal sutartį.
46. Pareiškėjos sutuoktinio I. G. patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėja už J. G. parduotas UAB „Domus altera” akcijas pinigines lėšas panaudojo tokiu būdu: AB Šiaulių bankas 2009 m. vasario 2 d. pervedė 279 825 Lt, t. y. palūkanas pagal 2007 m. gruodžio 18 d. sutartį, UAB „Finbaltus” 2009 m. rugsėjo 14 d. pervedė 652 000 Lt už AB „Kauno tiekimas” akcijų pirkimą, „Inergo” LLC 2009 m. lapkričio 2 d. pervedė 900 000 Lt, t. y. iš dalies atsiskaitė už įsigytas UAB „First partneriai” akcijas pagal 2009 m. spalio 22 d. sutartį.
47. Pareiškėjos motinos Z. R. vardu įgytos akcijos 2007 m. spalio 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu parduotos UAB „Aloja“ už 5 220 000 Lt (MGK byla, III t., b. l. 97–98). Z. R. į pareiškėjos sąskaitą atliko šiuos pavedimus: 2008 m. kovo 17 d. – 300 000 Lt, 2009 m. rugsėjo 4 d. – 120 000 Lt, 2009 m. rugsėjo 11 d. – 3 000 000 Lt, 2009 m. rugsėjo 17 d. – 121 000 Lt, 2010 m. vasario 2 d. – 320 000 Lt, iš viso – 3 861 000 Lt, mokėjimo paskirtis – paskolos grąžinimas pagal 2006 m. spalio 4 d sutartį.
48. Pareiškėjos dukters V. G. vardu įgytos akcijos 2011 m. lapkričio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu parduotos UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ už 8 522 977,92 Lt. UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ į V. G. priklausančią sąskaitą 2011 m. lapkričio 22 d. bankiniu pavedimu pervedė 1 522 977,92 Lt, 2011 m. gruodžio 1 d. – 764 944 Lt, iš viso – 2 287 921,92 Lt, iš kurių 2011 m. lapkričio 24 d. – 1 500 000 Lt, 2011 m. gruodžio 15 d. – 700 000 Lt, iš viso – 2 200 000 Lt, ji pervedė J. G., o J. G. tą pačią dieną (2011 m. lapkričio 24 d.) bankiniu pavedimu pervedė 2 234 530 Lt į pareiškėjai priklausančią sąskaitą, mokėjimo paskirtis – grąžinimas pagal sutartis, kuriuos pareiškėja sumokėjo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ už naujai išleistas akcijas. 2011 m. lapkričio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi V. G. perleido pareiškėjai reikalavimą į UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ skolą (nesumokėtą 6 235 056 Lt kainos dalį pagal 2011 m. lapkričio 3 d. UAB „Domus altera” akcijų pirkimo–pardavimo sutartį). Minėtoje sutartyje numatyta, kad V. G. suteikia pareiškėjai 6 235 056 Lt beprocentinę paskolą, t. y. įforminama paskolos sutartis. Minėta 6 235 056 Lt suma įskaityta už naujai pareiškėjos įsigytas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ akcijas pagal 2011 m. lapkričio 15 d. sutartį.
49. Pareiškėjos vardu įgytos akcijos 2011 m. lapkričio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu parduotos UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ už 9 043 944 Lt. UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ pareiškėjai piniginių lėšų už įsigytas UAB „Domus altera” akcijas neišmokėjo, 9 043 944 Lt suma įskaityta pagal 2011 m. lapkričio 15 d. UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ akcijų pasirašymo sutartį už naujai pareiškėjos įsigytas akcijas. Pagal 2011 m. lapkričio 15 d. UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ akcijų pasirašymo sutartį pareiškėja įsigijo 19 279 000 vnt. naujų 1 Lt nominalios vertės bendrovės akcijų už 19 279 000 Lt. Pareiškėja už bendrovės įsigytas akcijas 4 000 000 Lt banko pavedimu 2011 m. lapkričio 24 d. pervedė į bendrovės banko sąskaitą, likusi suma, t. y. 9 043 944 Lt ir 6 235 056 Lt, įskaityta.
50. Teismas rėmėsi GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punktu (redakcija, galiojusi 2007 m. spalio 26 d. ir 2007 m. gruodžio 27 d. sandorių sudarymo metu), pažymėjo, kad tapatus reglamentavimas (GPMĮ 17 str. 1 d. 30 p.) išliko ir 2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. IX-385 redakcijoje, galiojusioje 2011 m. lapkričio 3 d. sandorių sudarymo metu. Pažymėjo, kad aukščiau aptartos ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja, J. G., V. G. ir Z. R. yra susiję asmenys, kurie gali vienas kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų siektų sau maksimalios ekonominės naudos (GPMĮ 2 str. 25 d. 3 p.).
51. Pareiškėja, J. G., V. G. ir Z. R. UAB „Domus altera“ akcijas įsigijo tą pačią dieną, t. y. 2005 m. spalio 5 d., iš užsienio kompanijų „INTER“ LLC (pareiškėja, J. G. ir V. G.) ir „ALLIANCE INVEST“ LLC (V. G. ir Z. R.). Remiantis UAB „Domus altera“ akcininkų registro, suformuoto 2007 m. sausio 1 d., duomenimis, 2005 metais pareiškėjos įgytas akcijų skaičius sudarė 9,99882 proc., V. G. – 9,42285 proc., J. G. – 9,99882 proc., Z. R. – 9,64775 proc. (MGK byla, IV t., b. l. 47–48, 49–50). Jokių rašytinių įrodymų, kad UAB „Domus altera” akcininkų susirinkimuose dalyvavo Viktorija ir J. G., Z. R., mokestinio patikrinimo metu nepateikta.
52. Mokesčių administratorius, remdamasis V. G. atžvilgiu atlikto mokestinio tyrimo (toliau – ir MT) (2013 m. gruodžio 17 d. MT ataskaita Nr. 388-129) duomenimis, nustatė, kad akcijų įsigijimui V. G. naudojo tėvų skolintas / dovanotas pinigines lėšas (MGK byla, I t., b. l. 105–117). Minėta išvada grindžiama 2006 metais atlikto MT duomenimis (2006 m. gegužės 29 d. MT ataskaita Nr. G20-167; MGK byla, I t., b. l. 118–122). J. G. atžvilgiu atliktas MT (2014 m. liepos 10 d. MT ataskaita Nr. (4.65)-FR0686-1136), patvirtina, kad akcijų įsigijimui skirtas pinigines lėšas (305 000 Lt) pervedė tėvas, mokėjimo paskirtis – dovanojimas (MGK byla, I t., b. l 91–104). Pareiškėjos motinos Z. R. atžvilgiu atlikto MT (2013 m. gruodžio 11 d. MT ataskaita Nr. 388-125) metu nustatyti duomenys patvirtina, kad šis asmuo nekilnojamąjį turtą ir vertybinius popierius įsigijo iš pareiškėjos brolio V. R. ir pareiškėjos pervestų piniginių lėšų (paskolų), vėliau šis turtas atiteko minėtiems asmenims (MGK byla, II t., b. l. 1–8). Pareiškėjos sutuoktinis I. G., duodamas paaiškinimus mokesčių administratoriui, pripažino, kad apie akcijų įsigijimo sandorius žinojo, kadangi giminystės ryšiais yra susijęs su asmenimis, buvusiais akcijų pirkimo–pardavimo sandorių dalyviais. Patikrinimo duomenys rodo, kad I. G. skolino / dovanojo lėšas dukterims, iš kurių jos įsigijo UAB „Domus altera“ akcijas.
53. Taip pat nustatyta, kad už V. G. parduotas UAB „Domus altera“ akcijas pinigines lėšas pareiškėja panaudojo atsiskaitymui už naujai pasirašytas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ akcijas pagal 2011 m. lapkričio 15 d. sutartį. Už J. G. parduotas UAB „Domus altera“ akcijas pinigines lėšas pareiškėja panaudojo savo investicinei veiklai (palūkanų apmokėjimas, akcijų įsigijimas), taip pat buvo atsiskaityta su A. K. už jos 2007 m. rugsėjo 25 d. J. G. suteiktą paskolą, kurią J. G. bankiniais pavedimais buvo pervedusi pareiškėjai ir savo tėvui I. G.. Už Z. R. parduotas UAB „Domus altera“ akcijas pinigines lėšas pareiškėja pervedė „Balkan Investment bank“ AD, pavedime nurodyta „grąžinimas“.
54. Aukščiau nurodytų aplinkybių visuma leido teismui daryti išvadą, kad pareiškėja ir, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3.92 straipsnio 4 dalies pagrindu, jos sutuoktinis I. G., formaliai nebūdami daugiau kaip 10 proc. UAB „Domus altera” akcijų savininkais, realiai jas valdė ir galutinai gavo finansinę naudą iš jų pardavimo.
55. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja jokių faktinių aplinkybių, susijusių su UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimu, paskolų ir piniginių lėšų akcijoms įsigyti dovanojimo sandorių neginčijo ir nekvestionavo. Teismas nurodė, jog abejoti mokestinių tyrimų, atliktų su pareiškėja susijusių asmenų atžvilgiu, rezultatų ataskaitų duomenimis neturi pagrindo. Pareiškėjos skundo argumentus, kad mokestinių tyrimų laikotarpiai tam tikrais atvejais nesutapo su pareiškėjos mokestinio patikrinimo laikotarpiu, teismas laikė nereikšmingais. Kaip matyti, mokestiniai tyrimai buvo pradėti inicijavus pareiškėjos mokestinį patikrinimą, siekiant nustatyti aplinkybes, kurios neapėmė pareiškėjos tikrinamo mokestinio laikotarpio, tačiau susijusios su šiuo laikotarpiu įvykdytais ginčo sandoriais. Teismas nereikšmingomis laikė ir faktines aplinkybes, kokiu tikslu ir kokiomis aplinkybėmis UAB „Domus altera“ akcijas įsigijo V. ir J. G., Z. R. ir ar šie asmenys šiais sandoriais siekė naudos, kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog iš esmės akcijas valdė O. ir I. G.
56. Skolinimas tokių piniginių lėšų, kurių dydis neviršija 10 proc. UAB „Domus altera“ akcijų paketo, giminystės ryšiu susijusiems asmenims, pareiškėjos ir jos sutuoktinio I. G. dalyvavimas UAB „Domus altera“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose neginčytinai patvirtina, kad šios bendrovės akcijas realiai valdė pareiškėja ir jos sutuoktinis ir kad šie asmenys galutinai gavo finansinę naudą iš jų pardavimo. Jeigu O. G. visas UAB „Domus altera“ akcijas būtų įsigijusi ir pardavusi savo vardu, vadovaujantis GPMĮ 6 ir 19 straipsnių nuostatomis, būtų sumokėjusi pajamų mokestį nuo gautų pajamų. O. G. kartu su V. ir J. G. ir Z. R., įsigijusios mažiau nei 10 proc. UAB „Domus altera“ akcijų, siekė išvengti mokestinių prievolių, t. y. GPM mokėjimo jas parduodant, kadangi pajamos, gautos pardavus mažiau nei 10 proc. bendrovė turimų akcijų pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punktą (nuo 2009 m. – pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 30 p.) priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms.
57. Teismas vertintino ir tai, kad, remiantis mokesčių administratoriaus surinktais duomenimis, sandoriai UAB „Domus altera” akcijomis vyko su UAB Ūkio banko investicinė grupė, UAB „Aloja”, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančiomis AB Ūkio bankas aplinkai, kurio pagrindinis akcininkas buvo pareiškėjos brolis V. R., o Stebėtojų tarybos nare – pareiškėja O. G..
58. Konstatavęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad vietos mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atkurdamas iškreiptas ir paslėptas aplinkybes, su kuriomis GPMĮ sieja apmokestinimą, pagrįstai neatsižvelgė į Z. R. vardu 2007 m. spalio 26 d., V. G. vardu 2011 m. lapkričio 3 d. ir J. G. vardu 2007 m. gruodžio 27 d. sudarytus UAB „Domus altera“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorius, ir laikė, kad būtent pareiškėja O. G. pagal 2007 m. spalio 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį už 4 411 000 Lt UAB „Aloja“ pardavė 153 vnt. 8,009 proc. UAB „Domus altera“ akcijų, pagal 2011 m. lapkričio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį už 8 522 977,92 Lt UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ pardavė 175 804 vnt. (9,4229 proc. emitento kapitae) UAB „Domus altera“ akcijų, pagal 2007 m. gruodžio 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį už 5 408 500 Lt UAB „Aloja“ pardavė 186 500 vnt. (9,9961 proc. emitente) UAB „Domus altera“ akcijų. Už UAB „Domus altera“ akcijų pardavimą O. G. 2008–2010 m. gavo pajamų, kurios turėjo būti deklaruojamos.
59. Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „Nidos pušynas“ akcijas įgijo 2000, 2004, 2010 ir 2011 m. sandorių pagrindu (MGK byla, III t., b. l. 110, 111–113, 114–116, 117–119). Didžioji dalis akcijų įgyta 2011 m. vasario 18 d. mainų sutarties pagrindu (MGK byla, III t., b. l. 120–123), pagal kurią pareiškėja išmainė turėtas 914 426 vnt. UAB „Universal business investment group management” akcijas, kurios bendrovės įstatiniame kapitale sudarė 3,12 proc., į UAB „Nidos smiltė“ turėtas 160 939 vnt. UAB „Nidos pušynas“ akcijas, kurios bendrovės įstatiniame kapitale sudarė 14,43 proc. Šalys susitarė, kad mainomų akcijų vertė yra vienoda, t. y. 1 207 042,50 Lt. Minėtos sutarties 2.1 punkte įvardinta, kad akcijos yra bendroji jungtinė pareiškėjos ir jos sutuoktinio nuosavybė, sutartis pasirašyta abiejų sutuoktinių.
60. Pareiškėjos dukra J. G. UAB „Nidos pušynas“ 111 500 vnt. akcijų įsigijo pagal 2010 m. gruodžio 30 d. akcijų mainų sutartį, pagal kurią J. G. išmainė 633 523 vnt. paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės UAB „Universal business investment group management” akcijų (2,1627 proc. UAB „Universal business investment group management” įstatinio kapitalo) į UAB „Nidos smiltė“ turėtas 111 500 vnt. paprastųjų vardinių 4 Lt nominalios vertės UAB „Nidos pušynas“ akcijas (9,9974 proc. UAB „Nidos pušynas“ įstatinio kapitalo). J. G. UAB „Universal business investment group management” akcijas 2003 m. rugpjūčio 12 d. sutarties pagrindu padovanojo pareiškėja. Taigi ir šiuo atveju J. G. UAB „Nidos pušynas“ akcijoms įsigyti panaudojo iš pareiškėjos gautas (padovanotas) lėšas. Pareiškėja ir UAB „Nidos smiltė“ 2011 m. vasario 18 d. taip pat sudarė mainų sutartį, pagal kurią O. G. išmainė turėtas UAB „Universal business investment group management“ akcijas į UAB „Nidos smiltė“ turėtas UAB „Nidos pušynas“ akcijas. J. G. 2012 m. gruodžio 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB „Nidos pušynas“ 111 500 vnt. akcijų (9,10 proc. UAB „Nidos pušynas“ įstatinio kapitalo) UAB „Energolinija“ už 2 400 000 Lt (MGK byla, III t., b. l. 128, 129–135), kuriuos J. G. pervedė motinai O. G. (2012 m. gruodžio 18 d.). Pareiškėja gautas pinigines lėšas panaudojo valiutai pirkti. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad 2011 m. O. G. ir J. G. kartu valdė 24,4274 proc., t. y. daugiau kaip 10 proc. UAB „Nidos pušynas“ akcijų (14,43 proc. ir 9,9974 proc.). J. G. UAB „Nidos pušynas“ akcijoms įsigyti panaudojo iš pareiškėjos gautas lėšas, o už 2012 m. gruodžio 18 d. UAB „Nidos pušynas“ akcijų pardavimą gautas pinigines lėšas (2 400 000 Lt) iš karto pervedė pareiškėjai. J. G. nuo pagal 2012 m. gruodžio 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sandorį gautų pajamų prievolė mokėti pajamų mokestį nekilo, nes, kaip minėta, pajamos, gautos pardavus mažiau nei 10 proc. bendrovės turimų akcijų, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.
61. Pareiškėja 2011 m. lapkričio 28 d. sutartimi (MGK byla, III t., b. l. 102–106) pardavė dukrai V. G. 72 475 vnt. (5,9173 proc. UAB „Nidos pušynas“ įstatinio kapitalo) UAB „Nidos pušynas“ akcijų už 543 562,50 Lt, atsiskaitymo forma – įskaitymas (2011 m. lapkričio 28 d. susitarimas dėl įskaitymo; MGK byla, III t. b. l. 108–109)).             
62. Teismas pažymėjo, kad ir šiuo atveju pareiškėja neginčija aplinkybių, susijusių su UAB „Nidos pušynas“ akcijų perleidimo sandoriais. Įvertinęs pareiškėjos vaidmenį šios bendrovės akcijų perleidimo sandoriuose, teismas darė išvadą, kad būtent ji per savo artimą asmenį įsigijo UAB „Nidos pušynas“ akcijų ir jas valdė. Pareiškėjos sutuoktinis I. G. taip pat pripažino, kad jam buvo žinoma apie dukterų sudarytus UAB „Nidos pušynas“ sandorius. Iš UAB „Nidos pušynas“ akcijų gautos pajamos, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3.92 straipsnio 4 dalimi, laikytos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atskleista akcijų perleidimo sandorių sudarymo schema leido teismui daryti išvadą, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio bendrąja jungtine nuosavybe valdytas UAB Nidos akcijų“ akcijų kiekis išskaidytas tarp susijusių asmenų (dukterų), kad atitiktų GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30 punkto sąlygas, su kuriomis įstatymas sieja pajamų, gautų iš vertybinių popierių pardavimo, neapmokestinimą. Pajamas iš UAB „Nidos pušynas“ akcijų pardavimo gavo ne su pareiškėja susiję asmenys, o pati pareiškėja (jos sutuoktinis), nors formaliai minėtų bendrovių akcijų pardavimo sandorius su pirkėjais buvo sudariusios pareiškėjos dukros. Taigi mokesčių administratorius, taikydamas MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, atkurdamas iškreiptas ir paslėptas aplinkybes, pagrįstai neatsižvelgė į J. G. vardu sudarytą 2012 m. gruodžio 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, ir laikė, kad būtent O. G. pagal 2012 m. gruodžio 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį už 2 400 000 Lt UAB „Energolinija“ pardavė 111 500 vnt. (9,9974 proc. emitente) UAB „Nidos pušynas“ akcijų ir gavo pajamų, kurios turėjo būti deklaruotos.
63. Dėl 13 290 000 Lt pripažinimo kitomis apmokestinamosiomis pajamomis, nustatyta, kad „INTERTRADE“ LLC iš sąskaitos, esančios „Balkan Investment bank“, į pareiškėjos motinos Z. R. sąskaitą 2010 m. vasario 1 d. pervedė 2 290 000 Lt, 2010 m. vasario 3 d. – 2 000 000 Lt, 2010 m. vasario 3 d. – 3 000 000 Lt, 2010 m. vasario 4 d. – 3 000 000 Lt, 2010 m. vasario 5 d. – 3 000 000 Lt, iš viso – 13 290 000 Lt, mokėjimo paskirtis – pagal paskolos sutartis. Z. R. pareiškėjai 2010 m. vasario 2 d. pervedė 2 610 000 Lt, mokėjimo paskirtis – grąžinimas pagal 2006 m. spalio 4 d. ir 2009 m. liepos 23 d. paskolų sutartis. Z. R. 11 000 000 Lt padovanojo pareiškėjai pagal pinigų dovanojimo sutartis: 2010 m. vasario 3 d. – 5 000 000 Lt, 2010 m. vasario 4 d. – 3 000 000 Lt, 2010 m. vasario 5 d. – 3 000 000 Lt, kurie taip pat pervesti per banką (MGK byla, III t., b. l. 146–162). Dovanojimo sutartis patvirtino notaras VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose (Z. R. mirė 2010 m. balandžio 24 d.). Pareiškėja gautas iš savo motinos Z. R. pinigines lėšas panaudojo savo reikmėms.
64. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į šiuo klausimu surinktus duomenis, nematė pagrindo abejoti vietos mokesčių administratoriaus ir mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų išvada, kad būtent O. G. 2010 metais iš „INTERTRADE“ LLC gavo 13 290 000 Lt kitų įstatymo nustatyta tvarka neapmokestinamų pajamų.
65. Teismas rėmėsi GPMĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pažymėjo, kad mokesčių administratorius, vertindamas  Z. R. ir „INTERTRADE“ LLC paskolinių santykių realumą, rėmėsi Z. R. bankinių sąskaitų išrašų duomenimis ir nenustatė, kad minėta paskola „INTERTRADE“ LLC buvo grąžinta ar buvo mokamos palūkanos iki 2010 m. balandžio 24 d. Taip pat byloje nėra pateikta paskolos sutarčių, sudarytų tarp Z. R. ir „INTERTRADE“ LLC, kurios leistų pagrįsti paskolinių santykių egzistavimą ir neapmokestinamų pajamų gavimą. Byloje nėra ir jokių įrodymų, kad į Z. R. sąskaitą pervesti pinigai buvo gauti jos sudarytų paskolų pagrindu. Tai, kad nebuvo jokių realių paskolinių santykių tarp nurodytų asmenų, iš esmės patvirtina ir aplinkybė, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime, pagal kurį Z. R. testamente nurodytą turtą bei įsipareigojimus paveldėjo jos sūnus, nebuvo nurodytas įsipareigojimas grąžinti „INTERTRADE“ LLC paskolą. Jokių objektyvių įrodymų apie paskolos grąžinimą iki 2010 m. balandžio 24 d. taip pat nėra.
66. Iš JAV gauta informacija patvirtina, jog „INTERTRADE“ LLC įregistruota Jutos valstijoje. Nėra jokios informacijos, kad laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 5 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. „INTERTRADE“ LLC ar jos direktoriai, darbuotojai ar agentai veiktų JAV nurodytais ar kitais adresais. „INTERTRADE“ LLC yra priedangos įmonė. Įmonės naudojamas adresas priklauso registruotam agentui, kuris daugiau yra dokumentus gaunantis ir perduodantis asmuo, nei įmonės veiklą vykdantis atstovas. Atliktas tyrimas parodė, kad nėra jokių įrodymų, jog įmonė būtų realiai egzistavusi ar vykdžiusi veiklą JAV (MGK byla, II t., b. l. 9–10).
67. Mokesčių administratorius taip pat atliko Z. R. įplaukų, išlaidų analizę. Kaip matyti, mokesčių administratorius, remdamasis Z. R. bankinių sąskaitų išrašų už 2008–2010 metus duomenimis, kurie pateikti lentelėje, nenustatė grynųjų pinigų įnešimų / išėmimų, vartojimo išlaidų, gaunama pensija taip pat nebuvo naudojama, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad atsižvelgiant į senyvą amžių Z. R. buvo išlaikoma (Vilniaus AVMI 2013 m. gruodžio 11 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. 388-125).
68. Pagal pateiktas deklaracijas apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus ir asmenis (forma FR0438) nustatyta, kad „INTERTRADE“ LLC 2008 m. valdė 92 proc., 2009 m. – 56  proc. UAB „Bioportus“ akcijų. UAB „Bioportus“ steigėja buvo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, kurios akcininke buvo pareiškėja. Taip pat nustatyta, kad pati pareiškėja su „INTERTRADE“ LLC turėjo komercinių santykių, 2006 m. balandžio 21 d. įsigydama iš šios bendrovės UAB „Bankinės konsultacijos“ akcijų.
69. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad „Balkan Investment bank“ AD, iš kuriame esančios sąskaitos „INTERTRADE“ LLC pervedė pinigines lėšas Z. R., yra užsienio kapitalo komercinis bankas Serbų Respublikoje (Bosnija ir Hercegovina), kurį 2000 metų balandį įsteigė UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ ir AB Ūkio bankas, o pareiškėja buvo AB Ūkio banko Stebėtojų tarybos nare. Todėl pareiškėja, aktyviai dalyvaudama investicinėje veikloje ir turėdama tam tikrų sąsajų tiek su „INTERTRADE“ LLC, tiek su „Balkan Investment bank“ AD, turėjo žinoti apie tai, kad jos motinai, sergančiai ir gulinčiai ligoninėje, „INTERTRADE“ LLC be jokių piniginių lėšų pervedimo pagrindą pagrindžiančių objektyvių įrodymų pervedė pinigines lėšas (13 290 000 Lt), kuriomis ji po kelių dienų pradėjo disponuoti dovanojimo pagrindu.
70. Taigi teismas sutiko su mokesčių administratoriaus išvadomis, padarytomis įvertinus piniginių lėšų judėjimą tarp „INTERTRADE“ LLC ir  Z. R. sąskaitų ir aukščiau išvardintas faktines aplinkybes, kad paskoliniai santykiai tarp Z. R. ir „INTERTRADE“ LLC susiklostę nebuvo ir pinigines lėšas (13 290 000 Lt), kurias „INTERTRADE“ LLC pervedė Z. R., realiai gavo ne Z. R., o pati pareiškėja. Kaip minėta, pareiškėja gautas iš mamos Z. R. pinigines lėšas naudojo savo reikmėms. Taigi Vilniaus AVMI, taikydama MAĮ 69 straipsnio nuostatas, pagrįstai apmokestino 13 290 000 Lt sumą.
71. Dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų atitikties VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir MAĮ 67 straipsnio 1 dalies reikalavimams teismas pažymėjo, kad mokesčių administratorius ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija pareiškėjos atžvilgiu priimtuose individualiuose administraciniuose aktuose išsamiai nurodė faktines aplinkybes, teisės aktus, kuriais vadovaujantis pareiškėjai apskaičiuoti papildomi mokesčiai ir su jais susijusios sumos.
72. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo teismas pažymėjo, kad šiuo atveju mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų savo patikrinimo akte bei sprendimuose nustatytoms aplinkybėms pagrįsti, o mokesčių mokėtoja nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus išvadas. Byloje duomenų, kad buvo ribojama pareiškėjos teisė teikti įrodymus, nėra. Teismas, įvertinęs esančių byloje įrodymų visumą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, darė išvadą, kad mokesčių administratorius įvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalį bei pagrįstai pareiškėjos iš UAB „Domus altera“ ir UAB „Nidos pušynas“ akcijų perleidimo gautas lėšas ir 2010 m. iš „INTERTRADE“ LLC gautas pinigines lėšas pripažino apmokestinamosiomis pajamomis ir nuo jų apskaičiavo 1 094 613 Eur (3 779 479 Lt) GPM, 380 083 Eur (1 312 351 Lt) GPM delspinigius, 109 461 Eur (377 948 Lt) GPM baudą (10 proc. mokesčio dydžio), 35 970 Eur (124 197 Lt) PSD įmokas, 18 032 Eur (62 261 Lt) PSD įmokų delspinigius ir 3 594 Eur (12 412 Lt) PSD įmokų baudą (10 proc. įmokų dydžio).
73. Teismas taip pat darė išvadą, kad MGK, ikiteisminėje mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, teisingai taikė ginčą reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė teisėtą sprendimą.
74. Kiti pareiškėjos skunduose nurodyti argumentai vertinti kaip nereikšmingi nagrinėjamam mokestiniam ginčui, todėl teismas detaliau dėl jų nepasisakė.

III.

75. Pareiškėja O. G. (toliau – ir apeliantė) su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde (II t., b. l. 25–90) prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Apeliaciniame skunde kartoja skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstytus argumentus. Akcentuoja tokius pagrindinius aspektus:

75.1. J. G., V. G. ir Z. R., sudarydamos UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimo ir pardavimo sandorius, kiekviena atskirai siekė gauti asmeninės naudos, t. y. uždirbti pelną iš akcijų vertės padidėjimo pajamų: (a) kiekviena atskirai veikė savarankiškai; (b) kiekviena atskirai sudarytais sandoriais siekė gauti asmeninės naudos; (c) kiekviena atskirai iš sudarytų sandorių gavo asmeninę naudą; (d) nei viena iš jų iš sudarytų sandorių gautos asmeninės naudos jokiomis formomis neperleido neatlygintinai pareiškėjai; (e) kiekviena atskirai faktiškai disponavo gauta asmenine nauda iš sudarytų sandorių.

75.2. Pareiškėja pateikia visų akcijų perleidimo scenarijų, kurie buvo taikomi ginčo sandoriuose, ekonominės logikos analizę, kuri, anot pareiškėjos, parodo, koks asmuo turi būti laikomas gavusiu ekonominės (taigi ir mokestinės) naudos iš akcijų perleidimo:

75.2.1. Pirmasis scenarijus – akcijų įsigijimas naudojant skolintas lėšas, kai A asmuo (su pareiškėja susijęs asmuo) pasiskolina iš B asmeniui (pareiškėjai) tam tikrą sumą be palūkanų, A asmuo įsigyja akcijų už tą sumą ir vėliau šias akcijas parduoda brangiau bei grąžina pasiskolintą sumą. Mano, jog šiuo atveju B asmens suteiktos paskolos susigrąžinimas, nei vadovaujantis ekonomine logika, nei GPMĮ, negali būti laikomas B asmens uždirbtu pelnu iš akcijų perleidimo. Šiuo atveju neatsiranda GPM objekto, nes pareiškėjai neatsiranda pelno iš akcijų perleidimo, kuris lemtų realaus mokėtino GPM prievolę. Pareiškėjai, susigrąžinusiai iš J. G., V. G. ir Z. R. suteiktas paskolas, be jokio pagrindo buvo priskirtas šių asmenų pelnas iš akcijų perleidimo. Kreditorius, beprocentės paskolos forma paskolinęs piniginių lėšų skolininkui ir iš skolininko susigrąžinęs paskolą, nepagrįstai yra laikomas gavęs naudos, kuri apmokestinama GPM.

75.2.2. Antrasis scenarijus – akcijų įsigijimas naudojant dovanotas lėšas. Šiuo atveju B asmuo (pareiškėjos sutuoktinis) padovanoja tam tikrą sumą, o A asmuo (pareiškėjos dukra) už tą sumą įsigyja akcijų. Po kelerių metų A asmuo parduoda šias akcijas už didesnę sumą ir savo nuožiūra disponuoja uždirbtu pelnu. Šiuo atveju piniginių lėšų dovanojimas tiek ekonomiškai, tiek teisiškai reiškia ne B asmens gautas pajamas, bet B asmens patirtas išlaidas. Pabrėžia, jog nebuvo įrodyta, jog dovanojimo sandoris buvo apsimestinis. Pareiškėjos sutuoktinis, dovanodamas pinigines lėšas, iš savo dukros negavo jokios konkrečios naudos.

75.2.3. Trečiasis scenarijus – akcijų įsigijimas naudojant nuosavas, skolintas, dovanotas lėšas. Šiame scenarijuje B asmuo (pareiškėjos sutuoktinis) dovanoja A asmeniui (pareiškėjos dukra) tam tikrą pinigų sumą, C asmuo (pareiškėja) paskolina A asmeniui taip pat tam tikrą pinigų sumą. A asmuo, panaudodamas asmenines lėšas, skolintas ir dovanotas lėšas, įsigyja akcijų, kurias po kelerių metų brangiau parduoda ir grąžina skolą C asmeniui. A asmuo uždirbtu pelnu disponuoja savo nuožiūra.

75.3. Mokesčių administratorius neįvardija, kokius konkrečius sandorius pareiškėja sudarė siekdama vien mokestinės naudos, kokias konkrečias pinigų sumas pareiškėja gavo, kaip konkrečiai buvo apskaičiuota pareiškėjos mokestinė nauda ir kuo ji pasireiškė – taip, be kita ko, pažeidžiama pareiškėjos teisė į gynybą, nes pareiškėja negali pateikti argumentų ir įrodymų, kuriai paneigtų VMI daromas išvadas. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus pateiktas motyvų išdėstymas nebuvo adekvatus, aiškus ir pakankamas. Mokestinės naudos realumas yra viena iš materialiųjų sąlygų, kurias turi įrodyti mokesčių administratorius. Šiuo atveju nėra įrodyta esminė sąlyga – kad su pareiškėja susiję asmenys gautą naudą iš vertybinių popierių pardavimo neatlygintinai perdavė pareiškėjai. Pareiškėja, susigrąžinusi dalį paskolintų lėšų iš J. G., jokios faktinės naudos negavo, ji tik susigrąžino savo paskolintas pinigines lėšas. Reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad VMI mokestinio tyrimo metu neginčijo pareiškėjos sudarytų paskolų sandorių sudarymo fakto, nenustatyta, kad sudaryti paskolų sandoriai buvo apsimestiniai ar fiktyvūs. Todėl Vilniaus AVMI patikrinimo akte suformuluota išvada, kad pareiškėja už akcijų pardavimą J. G. vardu gavo 5 408 500 Lt, neatitinka faktinių aplinkybių ir yra nemotyvuota.

75.4. Faktas, kad V. G. iš akcijų sandorių uždirbtą pelną panaudojo suteikdama realias paskolas, negali būti vertinamas kaip naudos (pelno iš akcijų perleidimo) neatlygintinas perleidimas pareiškėjai. V. G. akcijas įsigijo iš savo asmeninių lėšų, priešingos išvados mokesčių administratorius neįrodė. Todėl išvada, kad pareiškėja už V. G. vardu akcijų pardavimą gavo 8 522 977,92 Lt pajamų, neatitinka faktinių aplinkybių, yra nepagrįstas faktais ir nemotyvuotas.

75.5. Z. R., 2005 m. spalio 5 d. įsigydama UAB „Domus altera“ akcijas, šiam sandoriui panaudojo asmenines lėšas: AB Ūkio banko dividendus ir už AB Ūkio banko akcijų pardavimą gautas lėšas. Iš akcijų pardavimo gautos naudos Z. R. jokiomis formomis ir būdais neperdavė neatlygintinai pareiškėjai. Tuo tarpu mokesčių administratorius, norėdamas paneigti Z. R. veiksnumą, turėjo pateikti neginčijamus įrodymus, jog Z. R. akcijų įsigijimo ir (arba) akcijų pardavimo dieną buvo neveiksni ir todėl negalėjo savo vardu sudaryto tokių sandorių. Pažymi, kad skirtumas tarp suteiktos paskolos sumos ir padovanotų AB Ūkio banko akcijų (dovanojimo momentu vertė buvo 1 700 200 Lt) – 5 463 800 Lt, todėl mokesčių administratorius padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja už Z. R. turėtų UAB „Domus altera“ akcijų pardavimą gavo 4 411 000 Lt pajamų.

75.6. J. G., sudarydama UAB „Nidos pušynas“ akcijų įsigijimo ir pardavimo sandorius: (a) veikė savarankiškai; (b) sudarytais sandoriais siekė gauti asmeninės naudos; (c) iš sudarytų sandorių gavo asmeninę naudų; (d) iš sudarytų sandorių gautos asmeninės naudos jokiomis formomis neperleido neatlygintinai pareiškėjai; (e) iš sudarytų sandorių gauta asmenine nauda faktiškai disponavo. Vien tai, kad asmuo finansuoja akcijų įsigijimą dovanotomis lėšomis (turtu), nesudaro pagrindo laikyti, kad dovaną suteikęs asmuo yra faktinis naudos iš akcijų pardavimo gavėjas. Tarp 2003 m. atlikto akcijų dovanojimo sandorio ir 2010 m. atlikto dovanotų akcijų mainų sandorio nėra jokio faktinio ir teisinio ryšio. Todėl mokesčių administratoriaus padaryta išvada, kad pareiškėja už akcijų pardavimą gavo 2 400 000 Lt pajamų, neatitinka faktinių aplinkybių ir yra nemotyvuota.

75.7. Mokesčių administratorius nepagrįstai Z. R. gautas paskolas iš „INTERTRADE“ LLC perkvalifikavo kaip pareiškėjos pajamas. Vilniaus AVMI nepateikė įrodymų, kad paskolos suteikimo sandoris tarp „INTERTRADE“ LLC ir Z. R. buvo fiktyvus, dirbtinas arba apsimestinis. Taip pat nepagrindė, kad „INTERTRADE“ LLC buvo faktiškai kontroliuojama pareiškėjos ar su pareiškėja susijusių asmenų.  Faktas, kad testamentu Z. R. turtą paveldėjęs asmuo nepaveldėjo Z. R. skolos „INTERTRADE“ LLC, aiškiai liudija, kad Z. R. savo skolą jau buvo sugrąžinusi. Vien tas faktas, kad Z. R., gavusi paskolą iš „INTERTRADE“ LLC, dalį paskolos panaudojo skolos pareiškėjai grąžinimui, nesuteikia teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėja gavo naudą, t. y. gavo pajamų. Todėl mokesčių administratorius padarė nepagrįstą išvadą, kad 2010 m. pareiškėja gavo 13 290 00 Lt kitų įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintinų pajamų.

75.8. Dėl Sprendimo atitikimo VAĮ 8 straipsnyje nurodytiems reikalavimams individualiam administraciniam aktui pažymi, kad mokesčių administratorius kiekvieno iš asmenų piniginių lėšų likučių analizės iš viso neatliko. Tačiau šiuo atveju reikšminga nustatyti, iš kokių lėšų su pareiškėja susiję asmenys faktiškai įsigijo UAB „Domus altera“ ir UAB „Nidos pušynas“ akcijas. Mokesčių administratorius tiesioginiais įrodymais nepagrindė nei V. G., nei J. G., nei Z. R. sudarytų akcijų įsigijimo sandorių finansavimo šaltinių:

75.8.1. Z. R. UAB „Domus altera“ akcijas įsigijo iš savo nuosavų lėšų: dividendų už turėtas AB Ūkio banko akcijas bei lėšų, gautų už 2006 m. balandžio 7 d. parduotas AB Ūkio banko akcijas. Taigi, skirtingai nei teigia Vilniaus AVMI, Z. R. UAB „Domus altera“ akcijoms įsigyti nenaudojo pareiškėjos lėšų. Z. R. pajamas iš UAB „Domus altera“ akcijų pardavimo panaudojo savo asmeniniais tikslais, be kita ko, sugrąžino paskolą pareiškėjai.

75.8.2. J. G. mokestinio tyrimo metu nebuvo nustatyta sandorių, kuriais šis asmuo siekė mokestinės naudos, nebuvo nustatyta trūkumų ar prieštaravimų. 2005 m. ir ankstesnių laikotarpių J. G. pajamos iš viso nebuvo tirtos mokestinio tyrimo metu. Mokesčių administratoriaus teiginys, kad J. G. UAB „Domus altera“ akcijas įsigijo iš tėvo dovanotų lėšų, tėra prielaida. Septynerių metų laiko tarpas tarp akcijų dovanojimo sandorio ir po to sekusio akcijų mainų sandorio akivaizdžiai pagrindžia, kad dovanojimo sandoriu nebuvo siekiama mokestinės naudos. Pabrėžtina ir tai, kad tarp akcijų dovanojimo sandorio ir išmainytų akcijų pardavimo sandorio yra didesnis nei devynerių metų laiko tarpas, todėl teigti, kad abu šie įvykiai buvo iš anksto suplanuoti siekiant mokestinės naudos, yra neprotinga.

75.8.3. V. G. atžvilgiu atlikti mokestiniai tyrimai apėmė atskirus laikotarpius, tačiau V. G. gautos pajamos, išlaidos ir sudaryti sandoriai už pusantrų metų laikotarpį (nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.) mokesčių administratoriaus iš viso nebuvo tirti. V. G. sudarytas UAB „Domus altera“ įsigijimo sandoris ir atsiskaitymo už šias akcijas operacijos nepateko nei į vieną mokestinio tyrimo laikotarpį. V. G. UAB „Domus altera“ įsigijimo sandorį sudarė 2005 m. spalio 5 d., t. y. praėjus 6 mėnesiams po to, kai Kauno AVMI užbaigė mokestinį tyrimą 2006 m. gegužės 29 d. Todėl neaišku, kaip Vilniaus AVMI, tirdama V. G. pajamų šaltinius laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2005 m. balandžio 30 d., galėjo nustatyti, kad V. G. iš tėvų dovanotų ar pasiskolintų lėšų finansavo UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimą, kai UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimas iki mokestinio tyrimo pabaigos net nebuvo įvykęs ir mokesčių administratorius apie tokį akcijų įsigijimo sandorį negalėjo žinoti. Taigi mokesčių administratorius nepagrindė UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimo šaltinių.

75.9. Mokesčių administratorius pažeidė GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30 punktą ir nepagrįstai priskyrė 8 783 460,96 Lt sumą pareiškėjos 2011 m. gautoms apmokestinamosioms pajamoms, nes pareiškėja ir I. G. kiekvienas atskirai pardavė po mažesnį nei 10 proc. UAB „Domus altera“ akcijų paketą. Vilniaus AVMI patikrinimo akte padarė aritmetinę klaidą ir neteisingai apskaičiavo 2011 m. pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausiusią UAB „Domus altera“ akcijų paketo dalį.

76. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 99–105), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

76.1. Remiasi GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punktu, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pažymi, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis, formaliai nebūdami daugiau nei 10 proc. UAB „Domus altera“ akcijų savininkais, realiai jas valdė ir galiausiai gavo pajamas jas pardavus (finansinę ir kartu mokestinę naudą).

76.2. Skirtingai nei teigia pareiškėja, mokesčių administratorius pagrindė, iš kokių lėšų J. G., V. G. ir Z. R. įsigijo UAB „Domus altera“ akcijas (žr. minėtų asmenų atžvilgiu atliktų patikrinimų duomenis). Nors Vilniaus AVMI patikrinimo akte neįvardyta, kad trečiųjų asmenų atžvilgiu buvo atlikti mokestiniai tyrimai, tačiau į aktą perkelta tyrimo metu nustatyta informacija, todėl negalima teigti, jog pareiškėja sužinojo naują informaciją. Akcentuoja, kad trečiųjų asmenų (J. G., V. G. ir Z. R.) atžvilgiu atlikti mokestiniai tyrimai, o pareiškėjos atžvilgiu atliktas mokestinis patikrinimas ir tai yra skirtingos procedūros, sukeliančios skirtingas pasekmes.

76.3. Trečiųjų asmenų atžvilgiu atliktų mokestinių tyrimų metu analizuotų aplinkybių laikotarpis apėmė ir aplinkybes iki 2005 m. V. G. atžvilgiu atlikti mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad akcijų įsigijimui skirtas pinigines lėšas pervedė tėvas, mokėjimo paskirtis – dovanojimas.

76.4. Dėl UAB „Nidos pušynas“ akcijų įsigijimo sandorių sudarymo aplinkybių matyti, jog pareiškėjos ir jos sutuoktinio bendrąja jungtine nuosavybe valdytas akcijų kiekis išskaidytas tarp susijusių asmenų (dukterų), kad atitiktų GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30 punkto sąlygas, su kuriomis įstatymas sieja pajamų, gautų iš vertybinių popierių pardavimo, neapmokestinimą.

76.5. Dėl 13 290 000 Lt pripažinimo kitomis apmokestinamosiomis pajamomis pažymi, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių piniginių lėšų, gautų iš „INTERTRADE“ LLC, grąžinimą ar palūkanų mokėjimą, tai pat nėra pateiktos paskolos sutartys tarp Z. R. ir „INTERTRADE“ LLC. Mokesčių mokėtojui tenka pareiga įrodyti, kad tai nėra mokesčių mokėtojo pajamos ar kad tai nėra apmokestinamosios pajamos. Šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad į Z. R. sąskaitą pervesti pinigai buvo gauti jos sudarytų paskolos sutarčių pagrindu. Pareiškėjos argumentas, jog motina savarankiškai tvarkė savo turtą, atmestinas, nes nustatyta, jog ji buvo išlaikoma (grynųjų pinigų iš sąskaitų neišsiiminėjo, jokių išlaidų neturėjo). Pozicija, kad paskolos grąžintos, taip pat nepagrįsta jokiais įrodymais ir, įvertinus paskolos sumą, yra sunkiai paaiškinama.

76.6. Dėl patikrinimo akto ir Sprendimo atitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir MAĮ 67 straipsnio 1 dalies reikalavimams pažymi, kad bylos aplinkybių ir įrodymų skirtingas vertinimas nėra pagrindas išvadai, kad mokesčių administratoriaus priimti aktai neatitinka minėtų teisės normų reikalavimų.

77. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 97), kuriuo, palaikydama atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

78. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).
79. Apeliacine tvarka gautoje patikrinti administracinėje byloje teisės aiškinimo klausimai iš principo nekyla. Bylos baigtį lemia administracinėje byloje surinktų įrodymų vertinimas.
80. Pareiškėja pateiktame apeliaciniame skunde, siekdama paneigti mokesčių administratoriaus poziciją bei nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtino, kad tiek J. G. ir V. G., tiek Z. R., sudarydamos UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimo ir pardavimo sandorius, kiekviena atskirai siekė asmeninės naudos bei pateikė visų akcijų perleidimo scenarijus.
81. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nepaisydamas pateiktų UAB „Domus altera“ akcijų  įsigijimo ir pardavimo scenarijų, neturi pagrindo daryti kitokią išvadą, nei apskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime.
82. Iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, kad iš tikro V. G., J. G., Z. R. įsigijo UAB „Domus altera“ akcijų, kurių aritmetinė išraiška nesiekė 10 proc. kiekvienos iš jų. Bet J. G., V. G. ir Z. R. yra tarpusavyje susiję asmenys (pareiškėjos dukros ir mama), jų įsigytoms UAB „Domus altera“ akcijoms naudotos piniginės lėšos gautos skolinimo, dovanojimo pagrindais iš tėvų, taip pat paskolos forma. Vėliau, t. y. pardavus UAB „Domus altera“ akcijas, už jų pardavimą gautos pajamos atiteko inter alia ir pareiškėjai (apeliantei). Nors pareiškėja formaliai nebuvo daugiau kaip 10 proc. UAB „Domus altera“ akcijų savininkė, tačiau faktiškai jas valdė ir galiausiai gavo pajamas tas akcijas pardavus, o tai reiškia mokestinę naudą, kas ir nulėmė mokesčių administratoriaus sprendimą dėl mokesčių bei su jais susijusių sumų apskaičiavimo aptariamoje dalyje (UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimas ir pardavimas). Jei O. G. UAB „Domus altera“ ginčo akcijas būtų įsigijusi ir pardavusi savo vardu, tai būtų nulėmę 15 proc. pajamų mokestį nuo gautų pajamų. Pasitelkus šiame baigiamajame teisės akte aptartą schemą, kai UAB „Domus altera“ akcijas įsigijo pati pareiškėja, jos dukros V. G., J. G. ir pareiškėjos mama Z. R., išvengta pajamų apmokestinimo pagal  Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 19 straipsnių nuostatas.

83. Pasisakydama dėl mokestinės bazės, kiek tai susiję su UAB „Domus altera“, kaip sudėtinės dalies bendros mokestinės bazės, nuo kurios buvo apskaičiuoti papildomi mokesčiai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tvirtina, kad pareiškėja (apeliantė) nepateikė įrodymų, kurie įgalintų teismą šioje dalyje atlikti aritmetinę korektūrą.

83.1 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.

83.2 Aiškindamas šias proceso teisės normas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, nagrinėjant mokestinius ginčus teisme, bendrosios įrodinėjimo taisyklės, numatytos ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje, yra taikytinos atsižvelgiant ir į MAĮ 67 straipsnio nuostatas. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 57 straipsnio 4 dalies ir MAĮ 67 straipsnio nuostatas, administracinėse byloje dėl mokestinių ginčų įrodinėjimo pareiga tenka ne tik mokesčių administratoriui, bet ir mokesčių mokėtojui. Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-606-442/2016), o tokie įrodymai iš pareiškėjos pusės nebuvo pateikti nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Mokesčių administratorius neprivalėjo ginčyti pareiškėjos sudarytų paskolos sandorių. Nei mokesčių administratorius, nei bylą nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iš to kylančių civilinių teisinių pasekmių (pvz., sandorių įvykdymo arba neįvykdymo), o vertina susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-735/2010, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1583/2013, 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-195-556/2017). Mokesčių administratorius surinko faktinius duomenis, pagrindžiančius tokių sutarčių fiktyvumą bei siekį išvengti papildomos mokesčių naštos (mokesčių administratoriaus poziciją patvirtinantys įrodymai detaliai įvardinti 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo akte bei minimi kituose mokesčių administratoriaus bei teismo procesiniuose dokumentuose, todėl nebekartotini), o visa tai ir turėjo nulemti bei nulėmė Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio taikymą nagrinėjamoje UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimo ir pardavimo dalyje.

84. 2012 m. gruodžio 18 d. J. G. UAB „Nidos pušynas“ turėtas akcijas pardavė UAB „Energolinija“, o iš UAB „Energolinija“ gauti pinigai tą pačią 2012 m. gruodžio 18 d. buvo pervesti pareiškėjai (mamai), kuri juos panaudojo valiutos pirkimui.

85. Į administracinę bylą nebuvo pateikta įrodymų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus pritaikytą ir pirmosios instancijos teismo paliktą galioti teisinį kvalifikavimą – Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalį. Tai reiškia, kad realiai pajamos už UAB “Nidos pušynas” akcijas gautos pareiškėjos (apeliantės) nepaisant sandorių grandinės iki pinigų pervedimo                      O. G. 2012 m. gruodžio 18 d. Apeliacinio skundo argumentai aptariamoje dalyje niekaip nepaneigia papildomos mokestinės prievolės, nes faktinės aplinkybės aiškiai nepalankios pareiškėjai – UAB “Nidos pušynas” akcijų pardavimo realus pajamų gavėjas – O. G. (ABTĮ 57 str.).

86. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi pagrindo priešingai nei padaryta išvadai ir dėl 13 290 000 Lt sumos apmokestinimo, kadangi: Z. R. pareiškėjos (apeliantės) mama; ginčo sumos dovanojimo sandoris atliktas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose; nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, kad „INTERTRADE“ LLC suteikta paskola Z. R. realiai buvo grąžinta iki (duomenys neskelbtini) (iki Z. R. mirties) ar iki nurodyto laiko tarpo mokėtos palūkanos už suteiktą 13 290 000 Lt paskolą; tarp „INTERTRADE“ LLC ir pareiškėjos per UAB „Bioportus“ buvo ryšys; pati pareiškėja su „INTERTRADE“ LLC turėjo komercinių santykių; nėra duomenų leidžiančių teigti, jog „INTERTRADE“ LLC realiai egzistavo ir vykdė veiklą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Visa tai buvo pakankamas pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ir šioje dalyje.
87. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytos tiek mokesčių administratoriaus, tiek MGK bei pirmosios instancijos teismo išsamiai ir detaliai įvertinos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia konstatuoti, jog ginčo sandoriai (dovanojimo, paskolos ir kt.) buvo visiškai dirbtiniai, sudaryti siekiant vienintelio tikslo – gauti mokestinę naudą. Todėl teisėjų kolegija patvirtina, kad šiuo atveju pagrįstai buvo taikytas turinio viršenybės prieš formą principas visų nurodytų sandorių atžvilgiu.
88. Dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo negaliojimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pagrindu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pasisakyta ne kartą. Šiuo pagrindu viešojo administravimo sistemos subjekto (tame tarpe ir mokesčių administratoriaus) sprendimas (bendrine prasme) yra naikinamas, kada toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jo atžvilgiu yra priimtas toks sprendimas ir tinkamai dėl to apsiginti. Šiuo konkrečiu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, kas eliminuoja ir šį apeliacinio skundo argumentą (pvz. žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Administracinio akto turinio trūkumai, tokie kaip, pavyzdžiui, motyvacijos stoka, neįvardijimas subjekto, kuriam gali būti skundžiamas sprendimas, savaime neleidžia ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo.
89. Pasisakant dėl motyvacijos aspekto, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, par. 59-60).
90. Apibendrinant išdėstytus argumentus ir iš esmės pritariant Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime išdėstytiems motyvams, šią bylą tikrinanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindų nenustatyta. Todėl skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o O. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ramūnas Gadliauskas

              Ričardas Piličiauskas

              Arūnas Sutkevičius