Byla Nr. TS-10-899/2024
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
(S)
Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
N U T A R T I S
2024 m. kovo 25 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) 2024-02-21 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajai I. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, ir
n u s t a t ė :
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019-06-05 nuosprendžiu I. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta laikyti jos sulaikymo dieną.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021-03-10 nuosprendžiu I. P. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 3 metams. BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies pagrindu prie griežtesnės 2019-06-05 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 metams 3 mėnesiams. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2021-03-10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta iki 2021-03-10 pagal 2019-06-05 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-08-16 iki 2018-08-17.
Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisija) 2023-06-08 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajai I. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad stebima pažanga dėl vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nėra akivaizdi, taip pat įvertinus kriminalinę istoriją, finansinio stabilumo ir raštingumo trūkumą, stebimą emocinę priklausomybę nusistovėjusias kriminalines nuostatas turinčiam vyrui, pasidavimą neigiamai kitų įtakai, su emocine gerove susijusius veiksnius (socialinį atsiskyrimą), su mąstymo ir elgesio ypatumais susijusius veiksnius (problemų atpažinimo ir sprendimo bei pasekmių suvokimo įgūdžių stoką). Nuteistajai rekomenduota dalyvauti (duomenys neskelbtini) (pagal galimybes ir kitų institucijų ar asmenų) organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su emocinės priklausomybės mažinimu, problemų sprendimo įgūdžių stiprinimu, jų pasekmių suvokimo ugdymu). Papildomai nutarta BVK 85 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis pakartotinai svarstyti I. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, t. y. iki 2023-12-06.
Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) 2023-11-24 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajai I. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį. Nutarime nurodoma, kad vis dar yra nustatomi jos pakartotino nusikalstamo elgesio riziką bei jos elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąją nusikalsti pakartotinai, t. y. kriminalinė patirtis, finansinio stabilumo ir raštingumo trūkumas, galima emocinė priklausomybė nusistovėjusias kriminalines nuostatas turinčiam vyrui, pasidavimas neigiamai kitų asmenų įtakai, su emocine gerove susiję veiksniai (socialinis atsiskyrimas, savęs nuvertinimas), problemų atpažinimo ir sprendimo bei pasekmių suvokimo įgūdžių stoka. Nuteistajai nustatyta vidutinė rizika, kuri tokia ir išliko visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, stebimos tik jos mažėjimo tendencijos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga turėtų būti akivaizdi. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos komisijos vertinimu, visi ankščiau išvardinti veiksniai ir aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistosios asmenybę bei įvertinus kartu su kitomis, teigiamai nuteistąją charakterizuojančiomis aplinkybėmis, vis dar negali daryti išvados, kad nuteistosios pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nuteistoji nenusikals. Nuteistajai I. P. rekomenduota dalyvauti (duomenys neskelbtini) (pagal galimybes ir kitų institucijų ar asmenų) organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su emocinės priklausomybės mažinimu, problemų sprendimo įgūdžių stiprinimu, jų pasekmių suvokimo ugdymu), tęsti darbinę veiklą, dengti įsiskolinimus. Vadovaujantis BVK 85 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, papildomai nutarta pakartotinai svarstyti nuteistosios I. P. lygtinį paleidimą ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimo, t. y. iki 2024-05-21.
Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) 2024-02-21 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajai I. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime nurodyta, kad vis dar yra nustatomi nuteistosios pakartotino nusikalstamo elgesio riziką bei jos elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąją nusikalsti pakartotinai, t. y. kriminalinė patirtis (3 teistumai, būdingas teisės pažeidimų modelis), finansinio raštingumo trūkumas, galima emocinė priklausomybė nusistovėjusias kriminalines nuostatas turinčiam vyrui, pasidavimas neigiamai kitų asmenų įtakai, su emocine gerove susiję veiksniai (socialinis atsiskyrimas, savęs nuvertinimas), su mąstymų ir elgesiu susiję veiksniai (impulsyvumas, problemų atpažinimo ir sprendimo bei pasekmių suvokimo įgūdžių stoka). I. P. naują nusikaltimą padarė žinodama, kad jau atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl tokio pat nusikaltimo padarymo ir jau būdama įtariamąja. Ji bausta administracine tvarka už neteisėtą uždraustų daiktų perdavimą nuteistajam, tokį administracinį nusižengimą padarė ir jau po šios nusikalstamos veikos (2018-12-12). Teismo posėdžio metu kalta neprisipažino, bausmės atlikimo metu kalta prisipažino iš dalies. Nustatyta vidutinė rizika išliko visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir stebimos tik jos mažėjimo tendencijos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga turėtų būti akivaizdi. Nuteistajai rekomenduota dalyvauti (duomenys neskelbtini) kalėjimo (pagal galimybes ir kitų institucijų ar asmenų) organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su emocinės priklausomybės mažinimu, problemų sprendimo įgūdžių stiprinimu, jų pasekmių suvokimo ugdymu), tęsti darbinę veiklą, dengti įsiskolinimus. Vadovaujantis BVK 85 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, papildomai nutarta pakartotinai svarstyti nuteistosios I. P. lygtinį paleidimą ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimo, t. y. iki 2024-08-21.
Bausmės pradžia – 2021-03-10. Bausmės pabaiga – 2028-10-09 (įskaitytas suėmimo ir pagal 2019-06-05 nuosprendį atliktas bausmės laikas (1 metai 7 mėnesiai 29 dienos). Neatliktas bausmės laikas – 4 metai 7 mėnesiai 18 dienų (Komisijos posėdžio dieną). Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (1/2 bausmės) – 2024-02-24.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024-03-05 gautas nuteistosios I. P. skundas dėl Komisijos 2024-02-21 nutarimo. Skunde nurodoma, jog lygtinis paleidimas jai netaikomas jau trečią kartą, o priimtas sprendimas yra klaidinantis. Bausmę atlieka nuo 2019-06-05, bausmės pabaiga – 2028-10-09, likusi neatlikta bausmės dalis - 4 metai 7 mėnesiai 18 dienų. Šiuo metu bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) lengvojoje grupėje, dengia įsiskolinimus už butą, iš jos darbinio atlyginimo atskaitoma už vyro ieškinius. Yra dirbanti, dalyvavo programose, kurios jai buvo nurodytos. Turi prastos sveikatos motiną, kuriai reikalinga pagalba, išlaiko butą, kuriame motina šiuo metu gyvena. Socialinėje išvadoje nurodyta, kad ji bendrauja su savo vyru, tačiau jau trečiąjį kartą yra padavusi skyryboms, tačiau vyras nesutinka skirtis, kadangi ji jam dengia ieškinius, taip pat vyras tikisi išėjęs į laisvę gyventi pas ją. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Nuteistosios I. P. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnyje yra numatyti atvejai, kuriais lygtinis paleidimas netaikomas.
Nagrinėjamu atveju nuteistosios I. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymui svarstytinas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nuteistosios I. P. atžvilgiu, nėra nustatyta.
Susipažinus su Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga, konstatuotina, kad nuteistoji I. P. šiai dienai tik formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – yra atlikusi dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau pabrėžtina, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, susipažinęs su pateikta asmens bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad lygtinio paleidimo taikymas I. P. kol kas dar yra per ankstyvas ir pagrindo tam nėra.
Skunde nuteistoji I. P. nurodo, kad yra dirbanti, iš gaunamo atlyginimo dengia įsiskolinimus už būstą, kuriame gyvena jos mama, bei jį išlaiko. Iš asmens bylos ir socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistoji nevengia savęs realizuoti darbinėje veikloje, tačiau, oficialiais duomenimis, dažnai buvo tik trumpalaikiai darbai. Nors darbinė motyvacija šiuo metu ir gerina nuteistosios finansinę padėtį ir veikia kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys, tačiau matyti, kad lėšų tvarkymo ir pajamų srityje vis dar stebima finansinio raštingumo stoka ir tai vertinama kaip kriminogeninis veiksnys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pati nuteistoji teigė, jog dažniausiai dirbo trumpalaikius darbus, daug yra dirbusi nelegaliai. Abi nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistoji atlieka bausmę, yra susijusios su materialinės naudos gavimu, tačiau nuteistoji neigia tokią naudą turėjusi. Gaunamas atlyginimas bausmės atlikimo metu yra jos pajamų šaltinis ir šių lėšų jai pakanka. (duomenys neskelbtini) darbuotojų pastebėjimu, atvykusi nuteistoji turėjo problemų skirstant pinigus, tačiau pažymi, kad bausmės atlikimo metu ji stengiasi ugdyti savo finansinio raštingumo įgūdžius. Nuteistoji turi skolų, tačiau teigia nesuprantanti, iš kur jos atsirado. Skolas už butą, kuriame dabar gyvena jos mama, teigia, kad šiuo metu dengia. Nors teismo nuosprendžiais ieškiniai nepriteisti, tačiau administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuteistajai du kartus skirtos administracinės baudos (viso – 1 378 Eur), informacijos apie sumokėjimą nėra. Nors (duomenys neskelbtini) vykdomųjų raštų gauta nebuvo, duomenų apie mokėjimus nėra, tačiau (duomenys neskelbtini) kalėjime buvo gauti 6 antstolių patvarkymai dėl 16 507,94 Eur skolų išieškojimo. Iš darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini) kalėjime išskaičiuota 146,97 Eur, iš areštuotų sąskaitų - 12,60 Eur. Iš darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ išskaičiuota 1 002,80 Eur. Iš atlyginimo taip pat buvo mokami priteisti ir alimentai. Nuteistosios teigimu, 2010 m. teismo buvo įpareigota mokėti alimentus dviejų dukrų išlaikymui. Pasak nuteistosios, šiuo metu išskaičiuojama tik pagal vieno antstolio patvarkymą, o kitas skolas moka pati savarankiškai, tačiau šiuo faktus patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad būdama laisvėje ne visada turėjo stabilų pragyvenimo šaltinį, kas galimai galėjo lemti pasidavimą netinkamos aplinkos įtakai ir finansinės naudos siekimui neteisėtais būdais, todėl, nors ir lėšų tvarkymo įgūdžiai gerėja, turimas pajamų šaltinis didina sėkmingesnės nuteistosios resocializacijos tikimybę, bet visgi stebima finansinio raštingumo stoka duoda pagrindo vertinti šį trūkumą kaip nusikalstamą elgesį skatinančio veiksnio grėsmę.
Taip pat nuteistoji skunde nurodo, kad yra pateikusi prašymą skyryboms su savo sutuoktiniu, tačiau sutuoktinis skirtis nesutinka, nes grįžęs iš laisvės atėmimo vietos jis tikisi gyventi kartu su nuteistąja ir dėl to, kad ji dengia sutuoktiniui priteistus ieškinius. Iš socialinio tyrimo išvados ir asmens bylos matyti, kad santuokos metu vyras buvo teistas 6 kartus ir teismo pripažintas pavojingu recidyvistu bei atlikinėjo bausmę pataisos namuose. Nuteistoji į nusikalstamą veiką buvo įtraukta paties vyro, atlikdama antraeilį vaidmenį. Matyti, kad atliekant bausmę santykiai su vyru niekada nebuvo nutrūkę, keitėsi tik bendravimo glaudumas ir dažnumas: vienu kartu nurodydavo, kad santykiai yra geri, susirašinėja laiškais, susiskambindavo telefonu, vykdavo į pasimatymus ir dėl gyvenimo kartu ateityje nedvejoja, tačiau kitu kartu jau nurodo, kad vyras jai nebeskambina, retai parašo laišką, todėl vyras jai yra „miręs“ ir nori su juo skirtis. Kito pokalbio metu nuteistoji pripažino, kad yra susipažinusi su kitu nuteistuoju iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo, apie metus su juo bendrauja telefonu, susitinka kontaktiniuose pasimatymuose („per stiklą“), kuris siūlė susituokti, tačiau ji nenori, nes laiko jį draugu. Kadangi nuteistosios ryšys su sutuoktiniu tiesiogiai siejamas su jos teisės pažeidimais (nuteistoji neneigia, kad buvo lengvatikė, lengvai pasidavė vyro manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje, nusikalstamas veikas pradėjo daryti susipažinusi būtent su dabartiniu sutuoktiniu), todėl bandymai ir negebėjimas nutraukti šių santykių duoda pagrindo vertinti šiuos santykius kaip žalingą emocinę priklausomybę nuo vyro, kas galimai didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. O palaikomi santykiai su kai kuriais šeimos nariais šiuo metu kaip apsauginis veiksnys nevertinami ir laikytini per silpni visapusiškai ir tvirtai integracijai į visuomenę. Iš bylos medžiagos matyti, jog artimų santykių su kriminaliniais asmenimis palaikymas darė neigiamą įtaką jos elgesiui bei nuostatoms. Santuoka su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu pavojingu recidyvistu, besąlygiškas pasidavimas jo ir jo draugų įtakai tiesiogiai siejamas su nuteistosios nusikalstamu elgesiu. Nors šiuo metu ir stebimas orientavimasis į socialiai priimtinas vertybes, darbinę veiklą, socialinių ryšių palaikymą su kai kuriais artimaisiais, tačiau pasidavimas neigiamai įtakai vis dar išlieka svarbiu kriminogeniniu veiksniu.
Iš socialinės išvados matyti ir tai, kad nuteistoji stokoja ir savikritikos, yra linkusi nuvertinti savo poreikius ir stebimos tendencijos priklausomybei nuo santykių su partneriu. Vertinimo metu stebimi tam tikri emocinio pažeidžiamumo požymiai. Įtemptose emocinėse situacijose nuteistoji tampa impulsyvi ir sunkiai valdo emocijas. Pati nuteistoji pripažįsta, jog lengvai susierzina ir kiti nuteistieji taip pat bijo ją erzinti. Todėl toks emocinis pažeidžiamumas, socialinis atsiskyrimas (tik su kai kuriais vaikais ir tik bausmės atlikimo metu atkūrė ryšius, palaiko ryšį su motina, turi kelias drauges darbe) ir savęs nuvertinimas nusikalstamam elgesiui vis dar išlieka aktualūs. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, kad nuteistoji pati pripažįsta, jog gali pasielgti neapgalvotai, pirma padaryti, paskui gailėtis, pasielgia impulsyviai, tačiau nežino, ką galėtų pakeisti. Nurodo, jog įkalbinėjimams nepasiduotų, tačiau stebima iniciatyvos stoka problemų sprendimui, jos manymu, kad kai kurios problemos savaime išsispręs arba tą turi padaryti kažkas kitas (pvz., socialinis darbuotojas). Kuriami planai nėra labai konkretūs, nurodo, kad dirbs, tvarkysis dėl neįgalumo, bendraus su artimaisiais. Stebimas kategoriškas mąstymas, sunku diskutuoti apie hipotetines situacijas, linkusi kliautis savo nuomone, sunkiai keičia požiūrį, net ir esant įrodymams, jog jis nėra naudingas jos gerovei. (duomenys neskelbtini) darbuotojų pastebėjimu, nuteistoji sunkiai įsisavina pateikiamą informaciją tiek žodžiu, tiek raštu, sunkiai valdo emocijas stresinėse situacijose, negeba adekvačiai į jas reaguoti, buvo užfiksuotas pykčio priepuolio bei neadekvataus elgesio atvejis viešoje vietoje. Pažymėtina ir tai, kad kaltės dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą atlieka bausmę, teismo posėdžio metu nepripažino, o bausmės atlikimo metu prisipažino tik iš dalies. Todėl sunkumai atpažįstant problemines sritis, negebėjimas spręsti problemas konstruktyviais būdais ar ieškojimas alternatyvių sprendimų, nepakankamas pasekmių suvokimas bei impulsyvumas yra nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Atsižvelgiant į visumą aplinkybių, nežiūrint į tai, kad stebimas pozityvių pokyčių gyvenime siekimas, daroma pažanga darbinėje srityje (noriai save realizuoja darbinėje veikloje, finansinės padėties gerėjimas, sėkmingai pakankamai ilgą laikotarpį dirba vienoje darbovietėje, dengia įsiskolinimus), socialinių ryšių atkūrimo ir palaikymo su artimaisiais srityje, nuostatų srityje (teigiamos nuostatos dėl priežiūros, tinkamas apribojimų priėmimas, nėra linkusi pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių, remia visuotinai priimtinas vertybes), nustatyti kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė patirtis, finansinio raštingumo trūkumas, galima emocinė priklausomybė nusistovėjusias kriminalines nuostatas turinčiam vyrui, pasidavimas kitų asmenų įtakai, socialinis atsiskyrimas, savęs nuvertinimas, impulsyvumas, problemų atpažinimo ir sprendimo bei pasekmių suvokimo įgūdžių stoka) ženkliai nusveria nustatytus apsauginius (darbinės motyvacijos ir turimo darbo bei orientavimosi į socialiai priimtinas vertybes) veiksnius. Lygtinis paleidimas esant tokiai situacijai vienareikšmiškai yra per ankstyvas ir neatitiktų tokio instituto taikymo tikslų.
Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog resocializacijos tikslai vis dar nėra pasiekti, atlikta bausmės dalis dar neleidžia spręsti, kad nuteistoji, būdama laisvėje, sugebės laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, bus pakankamai atspari išoriniams neigiamiems poveikiams ir gyvendama savarankiškai bus pajėgi vesti teisėtą gyvenimo būdą.
Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje, nors ir esama teigiamai nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių ir atskleidžiančių nemažai teigiamų I. P. elgesio pokyčių, tačiau šiuo metu to nepakanka daryti išvadai, kad nuteistoji jau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, o pačios nuteistosios nuomonė ir noras būti lygtinai paleistai iš laisvės atėmimo vietos neįpareigoja teismo priimti jai palankų sprendimą. Aptartos aplinkybės teismui nesuponuoja pagrindo išvadai, kad I. P. jau geba visiškai kontroliuoti savo elgesį ir nepriekaištingai laikytis taisyklių. Teismas pripažįsta, kad nuteistoji I. P., nors ir yra motyvuota darbinei veiklai, kuria ateities planus, tačiau, kaip jau minėta, planams trūksta konkretumo, pasitaikanti savikontrolės stoka stresinėse situacijose, negebėjimas galutinai atsiriboti nuo pavojingu recidyvistu pripažinto ir kriminalinę įtaką darančio sutuoktinio, emocinis pažeidžiamumas, žema savivertė, negebėjimas spręsti problemas konstruktyviais būdais, impulsyvumas, finansinio raštingumo stoka, turimos skolos teismui suteikia svaraus pagrindo abejoti asmens gebėjimu savarankiškai koreguoti savo elgesį būnant laisvėje. Nepaisant nuteistosios išreiškiamo noro kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi turi prastos sveikatos motiną, kuriai reikia pagalbos, dėl aptartų egzistuojančių kriminogeninių veiksnių kiekio ir visumos šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad I. P. yra pasiruošusi savarankiškam socialiniam gyvenimui, kuris būtų paremtas įstatymų ir moralės normų laikymųsi bei būtų atspari išoriniams neigiamiems aplinkos poveikiams, galintiems daryti neigiamą įtaką jos elgesiui.
Įvertinus nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamumo motyvus, pasekmių vertinimą, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kuriuos nuteistoji turi galimybę pakeisti, likusią neatliktos bausmės dalį, konstatuotina, kad lygtinis nuteistosios paleidimas iš laisvės atėmimo vietos šiuo metu nėra savalaikis priimtinas sprendimas ir neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Komisija, priimdama 2024-02-21 nutarimą, tinkamai įvertino aplinkybių visetą ir pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos nuteistajai I. P.. Šis Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistosios I. P. skundą nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82, 86 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 362, 364 straipsniais,
n u t a r i a :
nuteistosios I. P. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Bronius Vinciūnas