Civilinė byla Nr. e2-213-962/2015

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00023-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

44.5.2.; 44.1.; 73.2.6.1.;116.1.

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS  TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2015 m. balandžio 8 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

nedalyvaujant ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atstovui advokatui M. S. bei atsakovui D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui D. L. dėl draudimo išmokos grąžinimo,

n u s t a t ė:

            Ieškovas ieškiniu (b.l. 1-2) prašo priteisti iš atsakovo D. L. 605,64 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad “BTA Insurance Company" SE ?lialas Lietuvoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta automobilio „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. 2014 m. liepos 23 d. Kaune įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sutrikdyta asmens sveikata. Automobilio „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas – eismo įvykio kaltininkas D. L., vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. "BTA Insurance Company" SE ?lialas Lietuvoje, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 605,64 Eur (2091,16 Lt) draudimo išmoką dėl „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimų ir asmens sveikatos sutrikdymo. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu šis padarė žalos, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus/ apsvaigęs ir  neturėdamas teisės vairuoti. Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59, 59.1, 59.3 punktuose taip pat įtvirtinta draudiko teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo), jeigu jis padarė žalos, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus/apsvaigęs ir neturėdamas teisės vairuoti. Vadovaujantis minėtu, „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje įgijo 605,64 Eur (2091,16 Lt)  reikalavimo teisę į D. L..

            Atsakovas D. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinį pripažįsta iš dalies. Pripažįsta padaręs eismo įvykį, sutinka atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, atsiradusią dėl eismo įvykio metu sužaloto žmogaus gydymo, tačiau nesutinka, kad eismo įvykio metu apgadinęs automobilį „VW Vento“ padarė tokio dydžio žalą, t.y. automobilis nebuvo tiek apgadintas, kaip nurodyta, nesutinka su detalių kaina (b.l. 30).

           Ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atstovas advokatas M. S. į teismo posėdį neatvyko, raštu prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, pereiti į teismo posėdį ir išspręsti bylą iš esmės patenkinant ieškinį, todėl byla išnagrinėta ieškovo atstovui nedalyvaujant (b.l. 39).

Atsakovas D. L. į teismo posėdį neatvyko, raštu prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad visas aplinkybes nurodė atsiliepime į ieškinį, papildymų neturi. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant, nes jam apie posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai (CPK 246 straipsnio 2 dalis) (b.l. 34, 36, 38).

            Ieškinys tenkintinas visiškai.

            Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 m. liepos 19 d. įvykusio eismo įvykio metu apgadintas automobilis „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sutrikdyta V. B. sveikata (b.l. 14, 22). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu D. L. pripažintas kaltas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad 2014 m. liepos 19 d. apie 23 val. 24 min. Prienų rajone, kelio „Kaunas – Prienai – Alytus“ 45-ame kilometre, apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir neįsitikinęs, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamo automobilio, tokiu būdu pažeidęs Kelių eismo saugumo taisyklių 141.5 punkto reikalavimus, lenkė priekyje jo važiavusį automobilį „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą M. J., ir jį kliudė, dėl ko nesuvaldęs savo vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, ko pasėkoje įvykusio eismo įvykio metu automobilio „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleiviui V. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kaklinio VII stuburo slankstelio keterinės ataugos lūžimu. Atsakovas D. L., vairavęs automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra pripažintas eismo įvykio kaltininku, be to, nustatyta, kad jis eismo įvykio metu buvo neblaivus, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės ją vairuoti. Automobilio „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta Įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 21) ieškovo draudimo bendrovėje, draudėjas – L. L.. Dėl nurodyto eismo įvykio ieškovas Kauno teritorinei ligonių kasai išmokėjo 383,47 Eur (1324,06 Lt) dydžio draudimo išmoką atlyginant PSDF biudžetui padarytą žalą, atsiradusią apmokant nukentėjusiojo V. B. gydymo išlaidas (b.l. 9,12,16,19, 22). Be to, ieškovas atlygino automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojui A. J. dėl minėto eismo įvykio metu apgadinto automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patirtą žalą – 222,17 Eur (767,10 Lt) (b.l. 20, 22, 24). Žalos dydį dėl automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimo sudaro: galinio buferio nuėmimas ir keitimas - 22,50 Lt, priekinių ratų nuėmimas – 9,00 Lt, guolio korpuso nuėmimas – 4,50 Lt, stabdžių disko, stebulės, stabdžių disko uždengimo skydo nuėmimas, rato guolio keitimas – 49,50 Lt, važiuoklės patikrinimas - 50,00 Lt, dažai galiniam buferiui – 154,70 Lt, dažymo darbų kaina – 105,00 Lt (50,00 Lt/val. x 2,1 val.), galinio buferio antdėklas – 170,00 Lt, priekinio kairio rato guolio korpusas – 120,00 Lt, kairio stabdžių disko aps. skyd. – 30,00 Lt, ratų suvedimas – 50,00 Lt, smulkios dalys – 4,50 Lt, t.y. iš viso 222,17 Eur (767,10 Lt) (b.l. 4-8, 24). Bendra draudimo išmokos suma – 605,64 Eur.

Ieškovo reikalavimai laikytini pagrįsti ir tenkintini. CK 6.263 straipsnis nustato kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo, tiek fizinis, tiek juridinis, turi pareigą elgtis rūpestingai, o pažeidęs šią pareigą ir padaręs žalos, privalo visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui (CK 6.263 str. 2 d.), jei neįrodo, kad egzistavo aplinkybės, dėl kurių tokia civilinė atsakomybė negalima. Taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais, tai yra, nustatant, kad yra tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė (CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.270 straipsnį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Eismo įvykis kilo dėl itin neapdairaus, nerūpestingo ir neatsargaus padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės valdytojo (atsakovo) neteisėto elgesio (atsakovas, vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir neįsitikinęs, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamo automobilio, tokiu būdu pažeidęs Kelių eismo saugumo taisyklių 141.5 punkto reikalavimus, lenkė priekyje jo važiavusį automobilį „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą M. J., ir jį kliudė, dėl ko nesuvaldęs savo vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto), ko pasėkoje įvykusio eismo įvykio metu apgadinto automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojui A. J. dėl minėto eismo įvykio metu apgadinto automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaryta 222,17 Eur žala, ir automobilio „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleiviui V. B. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl minėtais D. L. neteisėtais veiksmais padarytos žalos V. B. sveikatai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas patyrė 383,47 Eur išlaidų. Tarp D. L. neteisėtų veiksmų ir A. J. padarytos žalos bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi atsakovas  nesilaikė CK 6.263 straipsnyje numatytos pareigos laikytis nustatytų elgesio taisyklių, savo veiksmais padarė žalą kitam asmeniui. Atsakovo veiksmuose yra visos sąlygos, lemiančios civilinės atsakomybės atsiradimą – neteisėti veiksmai, atsiradusi žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, atsakovo kaltė preziumuojama. Atsakovas neginčija esant šias sąlygas.

Tačiau, civilinėje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kaltų neblaivaus atsakovo veiksmų pasekoje ieškovo patirtos žalos, atsiradusios eismo įvykio metu apgadinus automobilį „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dydžio. Ieškovas draudimo išmoką dėl minėto apgadinto automobilio sumokėjo vadovaujantis sudaryta remonto darbų sąmata. Abejoti sąmatoje apskaičiuota žala nėra teisinio pagrindo, nes kitokių duomenų apie žalos paskaičiavimą nepateikė ir pats atsakovas, byloje nėra jokio alternatyvaus ginčo automobiliui padarytos žalos dydžio vertinimo, kurį teisės aktų nustatyta tvarka būtų atlikęs vertinimą atlikti turinčios įmonės kvalifikuotas specialistas ar specialistai. Todėl laikytina, kad savo atsikirtimų, jog „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu patyrė mažesnę žalą, atsakovas byloje neįrodė (CPK 12, 13, 178 straipsniai). Be to visą atsakovo ginčijamą pinigų sumą už automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remontą ieškovas yra visiškai sumokėjęs A. J..

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Atsižvelgdamos į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bei į aplinkybę, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, laikydamosi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, šalys pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. CPK 226 straipsnyje, nustatančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, Civilinio proceso kodekso nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012) (žr. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-129-730/2014).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Ieškovas, vadovaujantis draudimo sutartimi Nr. 12 5208944, atlygino atsakovo neteisėtais veiksmais A. J. ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus ar padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas D. L. eismo įvykio metu transporto priemonę „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Šių aplinkybių neginčijo ir atsakovas. Esant minėtoms aplinkybėms, ieškovo atsakovui pareikštas reikalavimas grąžinti sumokėtas draudimo išmokas yra pagrįstas, ieškovas, vadovaujantis CK 6.263 straipsniu, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 3 punktais, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti draudėjui išmokėtą draudimo sumą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 605,64 Eur ieškovo sumokėtų draudimų išmokų, sumokėtų atlyginant A. J. ir PSDF biudžetui atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą žalą (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, CPK 178 straipsnis).        

Iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 605,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo D. L. ieškovui priteistina 15,64 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti pilnai.

            Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 605,64 Eur (šešis šimtus penkis eurus 64 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (605,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,64 Eur (penkiolika eurų 64 ct) žyminio mokesčio ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, į.k. 300665654, buveinės adresas Viršuliškių skg. 34, Vilniuje, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, naudai.

            Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                               Indrė Petrokienė