Civilinė byla Nr. e2S-775-777/2024

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01681-2018-8

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

 3.3.4.2.2; 3.2.4.11; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1

                                                                       (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (dabar prie Aplinkos ministerijos), Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir                    R. C..

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4206-901/2018 pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – statybos inspekcija) dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – nacionalinė žemės tarnyba), Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir R. C.. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nutraukė civilinę bylą dalyje, kuria ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti neteisėtu statybos inspekcijos savavališkos statybos aktą (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.                           e2A-407-642/2019, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistu.

2.       2024 m. sausio 26 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjo (ieškovo) prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu ir panaikinti Klaipėdos apylinkes teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Prašymo pagrindu pareiškėjas nurodė aplinkybes, kad:

3.1.                      2024 m. sausio 8 d. paaiškėjo, jog Klaipėdos apygardos teisme yra priimtas ieškovo ieškinys (pareiškimas) atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo. Teigia, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-305-730/2024 matyti, kad byloje reiškiamas reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu ir jau yra paskirtas bylos nagrinėjimas iš esmės.

3.2.                      Teismas civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 iš esmės klydo ir netinkamai išsprendė bylą, nes siekiant išspręsti ginčą dėl savavališkos statybos yra būtina iš esmės išnagrinėti pagrindinį dokumentą, kuriuo fiksuojami statybos faktai - savavališkos statybos aktą. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 palikęs nenagrinėtu ieškovo reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės netinkamai išsprendė bylą, t. y. ji liko tinkamai neišnagrinėta, nes ginčas dėl pačio privalomųjų nurodymų surašymo pagrindo - savavališkos statybos akto liko neišnagrinėtas. Mano, kad procesą būtina atnaujinti, nes civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 per klaidą paliktas iš esmės neišnagrinėtas pagrindinis reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir todėl teismas negalėjo objektyviai ir nešališkai pasisakyti ir spręsti dėl išvestinių dokumentų (privalomųjų nurodymų) teisėtumo.

3.3.                      Teismų požiūris dėl savavališkos statybos akto teisinės reikšmės ir šiuo klausimu nuoseklios praktikos suformavimas, bei ginčo dėl (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-305-730/2024 iškėlimas yra pripažintini nauja esmine aplinkybe, kuri turi reikšmės ginčui teisingai išspręsti, nes vadovaujantis minėta teismų praktika teismas negalėjo pasisakyti dėl išvestinio dokumento (privalomojo nurodymo) teisėtumo, kol nėra išnagrinėtas iš esmės pačio savavališkos statybos akto, kurio pagrindu surašytas privalomasis nurodymas, teisėtumo klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 atmetė.

5.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

5.1.                      Nurodė, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 išnagrinėjo civilinę bylą, teismo sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka, sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl vien tik ta aplinkybė, kad ieškovas (pareiškėjas) reiškia ieškinį kitoje byloje dėl to paties savavališkos statybos akto pripažinimo negaliojančiu, savaime nereiškia, jog procesas turėtų būti atnaujintas prašomoje byloje. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-305-730/2024 yra nagrinėjama, joje nėra konstatuota jokių naujų aplinkybių, kurios turėtų esminę reikšmę civilinei bylai Nr. e2-4206-901/2018.

5.2.                      Pažymėjo, kad tiek pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, vadovavosi ir taikė galiojančias teisės normas, rėmėsi suformuota teismų praktika, todėl vien ta aplinkybė, jog po teismo sprendimo teismų praktika ir/ar teisės normos, aktualios bylos nagrinėjimui, galėjo pasikeisti, negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Atkreipė dėmesį, kad byla, kurioje ieškovas (pareiškėjas) prašo atnaujinti procesą, išnagrinėta beveik prieš šešerius metus laiko. Naujausi teisės aktai turėtų būti taikomi ir į naujausią teismų praktiką galėtų būti atsižvelgiama teismui nagrinėjant naujas bylas ir priimant naujus teismo sprendimus, tačiau teisės normų ar jų aiškinimo pasikeitimas negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuriai esant būtų pagrindas atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.                                          e2-4206-901/2018 arba perduoti klausimą dėl proceso atnaujinimo spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui.

7.       Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1.                      Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme yra priimtas ieškovo ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-305-513/2024 (ankstesnis bylos Nr. e2-305-730/2024 ir e2-305-538/2024), kurioje prašoma (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu, nes jame nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, o statinio reglamentavimui taikytinos ne 2017 m. (kaip buvo padaryta civilinėje byloje Nr.                               e2-4206-901/2018), o 2003 m. galiojusios teisės normos. Pažymėjo, kad ginčas dėl pačio privalomųjų nurodymų surašymo pagrindo – savavališkos statybos akto liko neišnagrinėtas, nors pagal dabar plėtojamą teismų praktiką šis pagrindinis faktus fiksuojantis dokumentas turi būti išnagrinėtas iš esmės, tiriant jame nurodytas aplinkybes. Ir tik išnagrinėjus šio dokumento teisėtumą atsiranda pagrindas spręsti dėl išvestinio dokumento – privalomojo nurodymo teisėtumo.

7.2.                      Teigia, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo aktuali teismų praktika nurodyta, ne kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, o aktualia (pakitusia) teismų praktika yra siekiama pagrįsti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą. Mano, kad pirmos instancijos teismas suklydęs dėl aktualios teismų praktikos nurodomo tikslo padarė nepagrįstą išvadą, jog aktuali praktika teisinės reikšmės neturi sprendžiant apie tai ar pats proceso atnaujinimo pagrindas egzistuoja. Pažymėjo, kad nauja aplinkybe nurodoma tai, kad aukštesnės instancijos teisme yra iš esmės pradėtas tirti savavališkos statybos akto teisėtumas. Teigia, jog pagal teisinį reglamentavimą privalomasis nurodymas yra išvestinis dokumentas, o pagrindiniu yra savavališkos statybos aktas, kuriame būtent fiksuojami faktai (pagrindai), kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą ar statyba yra savavališka, ar ne. Darė išvadą, kad aplinkybė, jog yra pradėta teisinė procedūra dėl pagrindinio dokumento teisėtumo tyrimo yra esmine aplinkybe, nes civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 buvo klaidingai sprendžiama, kad pagrindiniu dokumentus yra privalomasis nurodymas, o savavališkos statybos aktas teisinės reikšmės neturi.

7.3.                      Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 kalbama apie II grupės nesudėtingą statinį, o civilinėje byloje Nr. e2-305-513/2024 yra surinkti patikimi duomenys apie tai, kad tas statinys turi visiškai kitą statusą ir jam taikomas visai kitas teisinis reglamentavimas. Mano, jog tai reikšminga aplinkybė, nes nuo jos iš esmės priklauso ginčo išsprendimo rezultatas.

8.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo statybos inspekcija prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

9.       Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

9.1.                      Teigia, kad nurodant identiškus argumentus dėl Klaipėdos apygardos teisme priimto pareiškėjo ieškinio, pareiškėjas prašė atnaujinti procesą ir civilinėje byloje Nr.                                       2VP-375-911/2021, tačiau teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.                                   eA2-2434-1025/2024 atmesdamas prašymą pažymėjo, kad „<... viena iš būtinų sąlygų tam, kad būtų galimas proceso atnaujinimas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, yra tai, kad aplinkybė turėjo egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą....>“. Akcentavo, kad teismas nurodė, jog neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė yra Klaipėdos apygardos teisme paties pareiškėjo inicijuota civilinė byla Nr. e2-305-730/2024, kurioje reiškiamas reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu. Taip pat pažymėjo, kad į Klaipėdos apygardos teismą pareiškėjas kreipėsi 2023 m. lapkričio 17 d., civilinė byla Nr. e2-305-730/2024 dar nėra išnagrinėta iš esmės, byloje galutinis teismo sprendimas nėra priimtas ir nenustatytos aplinkybės, kurios šiuo atveju būtų reikšmingos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, todėl teismas vertino, kad vien tik ieškinio priėmimo faktas, neišnagrinėjus bylos iš esmės, nesudaro pagrindo laikyti naujai paaiškėjusia aplinkybe, juo labiau, kad šias aplinkybės sudarė pats pareiškėjas ir jos pareiškėjui buvo žinomos.

9.2.                      Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-4206-901/2018 išnagrinėjo klausimus ir dėl savavališkai pastatyto statinio kategorijos, kadangi turėjo nuspręsti, ar inspekcijos (duomenys neskelbtini) surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas. Mano, kad byloje buvo nustatytos ir teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl faktinio tvoros aukščio, konstatuojant, kad ieškovo pastatytos tvoros aukštis ,,aukščiausiame jos taške siekia 2,30 m“, o tvoros aukščio parametras būtent ir laikytinas tvoros priskyrimą konkrečiai statinio kategorijai lemiančiu požymiu.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

10.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

11.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje teisėtumo ir pagrįstumo.

12.       Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius). Tačiau teisė į proceso atnaujinimą, kaip ir kiekviena procesinė teisė, turi būti įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų.

13.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 370 straipsnį, reglamentuojantį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje                            Nr. e3K-3-308-823/2020; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

14.       Taigi, antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, kaip yra nagrinėjamu atveju, teismas įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti, t. y. turi nustatyti kumuliatyvias sąlygas: 1) ar prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas; ir 2) ar yra proceso atnaujinimo pagrindas. Tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš šių sąlygų, civilinės bylos procesas negali būti atnaujinamas.  Šiuo atveju apeliantas įrodinėja, jog byloje egzistuoja antroji sąlyga procesui atnaujinti – egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas, t. y. jog po bylos išnagrinėjimo iš esmės, paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

15.       Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje                                                        Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas).

16.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-4206-901/2018, kuriuo nusprendė nutraukti civilinės bylos dalį, kuria ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti neteisėtu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), o kitą ieškovo ieškinio dalį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje                                   Nr. e2A-407-642/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 paliko nepakeistą.

17.       Atskiruoju skundu nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teisme yra priimtas ieškovo ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-305-513/2024, kurioje prašoma (duomenys neskelbtini)  savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu, nes jame nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Apelianto įsitikinimu, ši aplinkybė atitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės požymius bei sudaro pagrindą atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018 nagrinėjimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais, kadangi apelianto nurodomos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms taikomų požymių.

18.       Akcentuotina, kad Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. lapkričio 23 d. teisėjos rezoliucija,  civilinėje byloje Nr. e2-305-513/2024, priimtas apelianto civilinis ieškinys. 2024 m. sausio 5 d. teisėjos rezoliucija priimtas apelianto pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo, be kita ko, reiškiamas reikalavimas ex officio pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) neteisėtu ir negaliojančiu (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šios nutarties 15 punkte nurodyta, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka tam tikrus požymius. Vienas tokių požymių yra tai, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turėjo egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, tačiau šios aplinkybės nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos. Kaip minėta, civilinė byla Nr. e2-4206-901/2018, kurios procesą prašoma atnaujinti buvo išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu, o sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 7 d., tačiau apelianto naujai paaiškėjusios aplinkybės atsirado tik 2023 m. lapkričio 23 d.. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apelianto nurodomas naujai paaiškėjusių aplinkybių faktas tiek civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018 nagrinėjimo metu, tiek ir sprendimui įsiteisėjus neegzistavo, todėl konstatuotina, jog apelianto nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas (ieškinio Klaipėdos apygardos teisme priėmimo faktas) neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamų reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018.

19.       Be to apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad Klaipėdos apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-305-730/2024 dar nėra išnagrinėta iš esmės, byloje galutinis teismo sprendimas nėra priimtas, taip pat nėra nustatytų jokių aplinkybių, kurios šiuo atveju būtų reikšmingos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vien tik ieškinio priėmimo faktas, neišnagrinėjus bylos iš esmės, nesudaro pagrindo laikyti naujai paaiškėjusia aplinkybe, juo labiau, kad šias aplinkybės sudarė pats pareiškėjas ir jos pareiškėjui buvo žinomos.

20.       Nesutiktina ir su apelianto teiginiais, kad teismai, nagrinėdami civilinę bylą Nr.                                     e2-4206-901/2018 nepagrįstai atgal taikė STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodomos aplinkybės dėl galbūt esančio teisės normos taikymo klaidos yra savarankiškas proceso atnaujinimo pagrindas, kuris yra galimas tik tada, kai sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio                     1 dalies 9 punktas), tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka bei paliktas nepakeistu, todėl dėl šių apelianto argumentų teismas plačiau nepasisako ir jie atmetami kaip nesudarantys pagrindo procesui atnaujinti.

21.       Apibendrinant tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog apelianto prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai yra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, todėl nėra ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo procesui atnaujinti.

22.       Įvertinus visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008;                     2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). 

23.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su proceso civilinėje byloje atnaujinimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                         Jolanta Gailevičienė