2020 m. rugsėjo 10 d.

Šiauliai

 (S)

        Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

        rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. patikslintą skundą atsakovei Šiaulių apygardos prokuratūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. raštą Nr. 15-25, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. raštą Nr. 15-29, Šiaulių apygardos prokuratūros 2020 m. kovo 2 d. raštą Nr. S5-590 bei įpareigoti atsakovę Šiaulių apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 27 d. skundą (reg. Nr. AP-35398). 

        Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad 2019 n, gruodžio 27 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrą ir nurodė mačiusi ir girdėjusi, kaip 2019 m. lapkričio 13 d. apie 15 val. A. R., pasikvietusi 29 buto nuomininkę į lauką, rodė jai R. P. asmens dokumento kopiją, gautą susipažinimo su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-34786-19 medžiaga metu. R. P. prašė patraukti A. R. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnį dėl ikiteisminio tyrimo duomenų, tarp jų ir jos asmens duomenų atskleidimo / viešinimo pašaliniams asmenims; įvertinti prokuroro V. B. ir tyrėjos R. B. veiksmus dėl leidimo A. R. nusifotografuoti jos asmens duomenis, kai tai draudžia BPK 181 straipsnio 1 dalis. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra (Šiaulių rajonas) 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. 15-25 nurodė, jog atlikus tyrimą dėl tyrėjos R. B. galimai padaryto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo supažindinant nukentėjusiąją su baudžiamąja byla nustatyta, kad proceso dalyvių asmens duomenys laikomi atskirai ir susipažinti nebuvo pateikti, todėl skundas nepagrįstas. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr.15-29 nurodė, jog supažindinimą atliekanti tyrėja, o ne supažindinimą atlikti pavedęs prokuroras privalėjo užtikrinti, kad supažindinimas vyktų nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro V. B. veiksmuose nėra teisės aktų pažeidimų požymių. Nesutikdama su šiais raštais, R. P. pateikė 2020 m. vasario 5 d. skundą (registracijos Nr.AP-3752) Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui K. Š. ir gavo 2020 m. kovo 2 d. raštą Nr. S5-590, kuriuo jos skundas laikomas nepagristu, o prokuroro bei tyrėjos veiksmai laikomi teisėtais. Ginčas kilo dėl to, kad baigus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-34786-19, nukentėjusiosios statusą turėjusiai A. R. buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat ir su įtariamosios statusą turėjusios R. P. asmens duomenimis. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181 straipsnio 1 dalis, kur nustatyta, kad „Įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, išskyrus proceso dalyvių asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas prokurorui“. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 218 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai supažindinami su ikiteisminio tyrimo medžiaga, išskyrus asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Atskirai nuo bylos medžiagos prokuroras pateikia teismui liudytojų ir ekspertų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, adresų sąrašą ir asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos (LR BPK 220 str. 3 d.). Proceso dalyviai turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išskyrus asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos (LR BPK 237 str. 3 d.). LR Generalinio prokuroro 2013 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. I-76 „Dėl Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo dokumentų sudėjimo į bylą tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos dėl bylos sudarymo) 5.3. punkte nustatyta, kad „Į bylą nededami proceso dalyvių asmens duomenys ir kiti dokumentai, kurie pagal BPK reikalavimus saugomi atskirai nuo bylos“. LR Generalinio prokuroro 2018 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. I-57 Dėl Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos dėl susipažinimo) 45 punktas draudžia prokurorui leisti susipažinti su proceso dalyvių asmens duomenimis, kurie turi būti saugomi atskirai nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos. Šių rekomendacijų 52 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagą proceso dalyviui susipažinti pateikia prokuroras, prokuroro pavedimu kitas prokuratūros darbuotojas arba Rekomendacijų 50 punkte numatytu rašytiniu pavedimu ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas. Subjektas, pateikiantis susipažinti ikiteisminio tyrimo medžiagą, turi užtikrinti, kad susipažinimas vyktų nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės praktiką, yra privalomi (LR prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad nukentėjusioji A. R. 2019 m. lapkričio 13 d. susipažino su visa ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-34786-19 medžiaga ir telefonu pasidarė kopijas, tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų pateikusi rašytinį prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei susipažinimo metu galėtų daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, nors to imperatyviai reikalauja įstatymas. R. P. vėliau, t. y. 2019 m. lapkričio 20 d. susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga matė, kad joje buvo įsegtas dokumentas pavadinimu „Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatai“ su jos asmens duomenimis. R. P. susipažinusi su minėtos ikiteisminio tyrimo medžiagos pagrindu iškeltos baudžiamosios bylos Nr. 1-151-1007/2020, nagrinėjamos Šiaulių apylinkės teisme, medžiaga, taip pat matė tą patį dokumentą su jos asmens duomenimis (tomas I, bylos lapas 110). Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo dokumentų byla yra sudaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes dokumentas „Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatai“ su R. P. asmens duomenimis yra įsegtas į bylą, kai turėtų būtų laikomas atskirai nuo bylos, ir buvo teikiamas susipažinti kartu su visais kitais bylos dokumentais. Tokiu būdu, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo ir lyg šiol yra sudaroma galimybė proceso dalyviams, turintiems teisę susipažinti su bylos medžiaga, susipažinti ir su R. P. asmens duomenimis. LR prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą“. LR BPK 170 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas. Prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertimu darytina išvada, jog tyrėja R. B. sudarė ikiteisminio tyrimo dokumentų bylą pažeisdama teisės aktų reikalavimus, nes dokumentą su R. P. asmens duomenimis įsegė į bylą (tomas I, bylos lapas 110), tokiu būdu leido su juo susipažinti nukentėjusiajai A. R. bei taip sudarė galimybę su juo susipažinti visiems, turintiems teisę susipažinti su Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-151-1007/2020 medžiaga asmenims. Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras V. B., nevykdė pareigos kontroliuoti ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjos R. B.) veiksmus, nedavė jai privalomo nurodymo pašalinti asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, davė pavedimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui (tyrėjai R. B.) supažindinti proceso dalyvius su ikiteisminio tyrimo byla, sudaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kai kartu su kitais dokumentais yra įsegtas ir dokumentas su asmens duomenimis, perdavė Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti baudžiamąją bylą Nr. 1-151-1007/2020, sudarytą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir tuo sudarė galimybę nukentėjusiajai A. R. bei visiems, turintiems teisę susipažinti su Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-151-1007/2020 medžiaga asmenims, susipažinti su R. P. asmens duomenimis, tokiu būdu pažeidžiant jos teisę į asmens duomenų apsaugą. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje nustatyta: „1. Kiekvienas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. 2. Tokie duomenys turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais. Direktyva reikalauja (Direktyvos 2016/680 4 str. 1 d. a, b, c p., 4 d.), kad teisėsaugos institucijų surinkti asmens duomenys būtų: tvarkomi teisėtai ir sąžiningai; renkami konkrečiai nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir tvarkomi tik šiais tikslais; tinkami, aktualūs ir ne pernelyg išsamūs tikslų, kuriais jie yra tvarkomi, atžvilgiu; Duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šių principų ir turi sugebėti tai įrodyti. R. P. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34786-19 dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d., apie 18.00 val., prie namo adresu Dainų g. 56, Šiauliai antros laiptinės, R. P. galimai užpuolė ir sumušė kaimynę A. R., sukeldama jai skausmą bei ją koneveikdama ir žemindama kaimynų akivaizdoje, tokiu būdu pažeisdama viešąją tvarką ir rimtį. Tiriant šią galimai R. P. padarytą nusikalstamą veiką buvo renkami ir tvarkomi jos asmens duomenys. Šiuo tikslu buvo parengtas dokumentas su R. P. asmens duomenimis pavadinimu „Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatai“, įsegtas į bylą (tomas I, bylos lapas 110) bei teikiamas susipažinti kitiems proceso dalyviams. Šiame dokumente yra šie R. P. asmens duomenys: vardas, pavardė, gimimo data, amžius, lytis, asmens kodas, gimimo valstybė, fotonuotrauka, taip pat tai, jog ji nėra įtraukta į vairuotojų registrą (neturi vairuotojo pažymėjimo), Šengene ieškomų asmenų, Šengene ieškomų asmens dokumentų, Interpolo ieškomų asmenų registrus. Asmens tapatybei nustatyti užtenka vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, visi kiti asmens duomenys yra pertekliniai ir surinkti neteisėtai, t. y. viršijant tikslą, kuriam pasiekti jie buvo renkami. Kita vertus, direktyva numato, kad kai duomenų valdytojas prašo pateikti papildomos informacijos, reikalingos norint patvirtinti duomenų subjekto tapatybę, ta informacija turėtų būti tvarkoma tik tuo konkrečiu tikslu ir neturėtų būti saugoma ilgiau nei būtina tuo tikslu (41 p.). R. P. asmens duomenys, tokie kaip lytis, gimimo valstybė, fotonuotrauka (nesant poreikio vykdyti atpažinimo procesinio veiksmo), taip pat duomuo, kad ji nėra įtraukta į vairuotojų registrą ir neturi vairuotojo pažymėjimo, nėra reikalingi nusikalstamos veikos tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo tikslais, todėl surinkti bei tvarkomi neteisėtai. Direktyva reikalauja, kad asmens duomenys būtų renkami tik „apibrėžtais, aiškiais ir teisėtais“ tikslais. Duomenys yra renkami tam tikriems tikslams; šie tikslai yra tvarkymo operacijų esmė. Tikslo nurodymas kaip išankstinė sąlyga kitiems kokybiniams duomenų reikalavimams lemia rinktinus duomenis, saugojimo laikotarpius ir visus kitus pagrindinius asmens duomenų tvarkymo pasirinktu(-ais) tikslu(-ais) aspektus. Tikslo ribojimo koncepcija turi dvi pagrindines sudedamąsias dalis: asmens duomenys turi būti renkami „apibrėžtais, aiškiais ir teisėtais“ tikslais (tikslo nurodymas), ir negali būti „toliau tvarkomi būdais, kurie būtų nesuderinami“ su šiais tikslais (suderinamas naudojimas). Šis principas yra duomenų apsaugos kertinis akmuo. Tikslo ribojimo principas saugo, kad nebūtų „nukrypta nuo tikslo“, priešingu atveju tai leistų naudoti turimus asmens duomenimis, neapsiribojant tikslais, kuriems jie buvo iš pradžių surinkti. Netenkindamas R. P. skundo, vyr. prokuroras nurodo, kad tokie pat duomenys nurodyti ir kituose ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiuose dokumentuose: Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį (b. l. 113, t.1), Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus (b. l. 126, t.1), Darbo biržos sistemos išraše (b. l. 127, t. 1). Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai R. P. asmens duomenų rinko ir tvarkė daugiau, nei ji pareiškė dėl to pretenzijoje, nepanaikina jų padaryto asmens duomenų subjekto teisių pažeidimo, priešingai, liudija, kad tas pažeidimas yra kur kas didesnis. Vyr. prokuroras remiasi BPK 219 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad kaltinamajame akte nurodoma: įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys. Rekomendacijų dėl bylos sudarymo 7.10. punkte nustatyta, kad byloje turi būti įtariamąjį charakterizuojanti medžiaga (asmens tapatybės kortelės, paso ar kito asmens dokumento su nuotrauka patvirtinta kopija, charakteristikos, pažyma iš psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų centro, pažymos apie šeimos sudėtį, administracines nuobaudas ir teistumą, nuosprendžiai (išdėstyti chronologine tvarka, pradedant anksčiausiai priimtu), kita charakterizuojanti medžiaga. Be to, vyr. prokuroras nurodo, kad tik liudytojo asmens duomenys saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tuo tarpu įtariamojo, kaltinamojo asmens duomenims tokia apsauga netaikoma, su jais gali susipažinti kiti proceso dalyviai. Toks teisinis reglamentavimas neatitinka Europos Sąjungos teisės normų. Pareiškėja pertekliniu laiko jos asmens duomenų apie šeiminę padėtį, profesiją, darbovietę rinkimą, nes jie nesusiję su nusikalstamos veikos tyrimu bei galimu bausmės skyrimu. Visi kiti asmens duomenys (išskyrus vardą, pavardę ir gimimo datą), jei jie neturi įtakos baudžiamosios bylos nagrinėjimui ir galimos bausmės skyrimui, o yra surinkti kitais tikslais, neturi būti saugomi, o jei saugomi, turi būti laikomi atskirai nuo visos ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos) medžiagos ir neturėtų būti teikiami susipažinti kitiems proceso dalyviams. Šiuo atžvilgiu įtariamojo (kaltinamojo) padėtis, lyginant su liudytoju, neturėtų būti iš esmės apsunkinama, įvertinus tai, kad baudžiamoji byla (visi joje esantys duomenys) nagrinėjama viešai, o šis asmuo teismo gali būti ir išteisintas (Konstitucijos 31 straipsnis). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad išimtiniais atvejais tam tikros direktyvų nuostatos valstybei narei gali turėti tiesioginį poveikį, net jeigu pastaroji dar nepriėmė perkėlimo akto, kai: a) direktyva į nacionalinę teisę neperkelta arba perkelta neteisingai; b) direktyvos nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, pakankamai aiškios ir tikslios ir c) direktyvos nuostatomis asmenims suteikiamos kokios nors teisės. Šis Teismo sprendimas iš esmės grindžiamas efektyvumo, Sutarties pažeidimų prevencijos ir teisinės apsaugos principais (horizontalusis poveikis; byla Faccini Dori, C-91/92, Rink. p. I-3325 ir tolesni, 25 punktas). Tai, kad kaltinamajame akte bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodoma bei leidžiama rinkti įtariamųjų (kaltinamųjų) asmens duomenis prokuroro nuožiūra, nepaisant jų rinkimo tikslo, teikti juos susipažinti kitiems proceso dalyviams, akivaizdu, kad į BPK bei Rekomendacijas dėl bylos sudarymo nėra perkeltos Direktyvos 2016/680 nuostatos bei pagrindiniai principai. Dėl nurodyto, R. P. Direktyva 2016/680 gali remtis tiesiogiai. Taigi R. P. teisė į asmens duomenų apsaugą yra ginama ne tik nacionalinių, bet ir ES teisės aktų, kurių pareigūnai taip pat privalo laikytis. Pareiškėjos duomenys, kurie buvo surinkti atliekant ikiteisminį tyrimą bei teikiami susipažinti kitiems proceso dalyviams, yra dalis jos privataus gyvenimo ir šių duomenų apsauga garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniu dėl asmens privataus gyvenimo neliečiamumo bei saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu. Asmens duomenų rinkimas ir tvarkymas tiek, kiek tai buvo daroma viršijant jų rinkimo tikslą, pažeidžia R. P. kaip šių asmens duomenų subjekto teises. Dėl aukščiau išdėstyto, Šiaulių apygardos prokuratūra skundžiamą 2020 m. kovo 2 d. raštą Nr.S5-590 priėmė išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjusi visų aplinkybių, jų neatskleidusi ir nepalyginusi su visais kitais įrodymais, bei motyvuotai nepaneigusi R. P. skunde nurodytų netinkamų pareigūnų veiksmų.

        Atsakovė Šiaulių apygardos prokuratūra pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos R. P. pateiktu patikslintu skundu nesutinka, mano, kad pareiškėjos išdėstyti argumentai bei aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog skundžiami Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. raštai Nr. S5-25 ir Nr. S5-29 bei Šiaulių apygardos prokuratūros 2020 m. kovo 2 d. raštas Nr. S5-590 yra neteisėti bei nepagrįsti. Pareiškėjos R. P. 2019 m. gruodžio 27 d. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. R. už neteisėtą asmens duomenų viešinimą dėl prokuroro V. B. ir tyrėjos R. B. veiksmų įvertinimo pagal kompetenciją yra išnagrinėtas ir priimti tokie sprendimai: Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas 2020 m. sausio 7 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustatęs A. B. (R.) veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnyje, požymių; Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroras įvertino ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos R. B. veiksmus atliekant nukentėjusios supažindinimą su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1- 34786-19 medžiaga bei konstatavo, kad tyrėja, atlikdama minėtą procesinį veiksmą, nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso reikalavimų, ir apie tai 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. S5-25 informavo Pareiškėją; Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė įvertino ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir jį kontroliavusio prokuroro V. B. sprendimą leisti nukentėjusiajai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei padarė išvadą, kad prokuroro veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ar Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1-57, pažeidimų, ir apie tai 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. S5-29 informavo Pareiškėją. Skundžiamu Šiaulių apygardos 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. S5-590 buvo atmestas Pareiškėjos 2020 m. vasario 5 d. skundas, nustačius, kad Pareiškėjos skunde išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamus Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. raštus Nr. S5-25 ir Nr. S5-29 nepagrįstais ir neteisėtais. Aukštesniojo prokuroro vertinimu, 2019 m. gruodžio 27 d. skundas buvo išnagrinėtas iš esmės atsakant į jame keliamus klausimus, taikant Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 1-246 redakcija) (toliau - Aprašas), nuostatas, nes ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, 2019 m. lapkričio 27 d. baudžiamoji byla Nr. 01-1-34786-19 (teisminis Nr. 1-151-1007/2020), kaltinant R. P. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymu, perduota Šiaulių apylinkės teismui. Aukštesnysis prokuroras, nekartodamas minėtuose raštuose Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pateiktų išsamių atsakymų pagal kompetenciją (išaiškinimų dėl tyrėjos R. B. procesinės veiklos, prokuroro V. B. procesinės veiklos leidžiant nukentėjusiajai A. R. nusifotografuoti pranešimą apie įtarimą, kuriame buvo nurodyti R. P. gimimo metai) pritarė prokuroro bei padalinio vyriausiosios prokurorės atliktam teisiniam vertinimui. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu R. P. turėjo įtariamojo teisinį statusą, o prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, įgijo dar ir kaltinamojo teisinį statusą, tokių proceso dalyvių asmens duomenys privalo būti įdėti į bylą. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodoma: įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeimyninė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumų; prokuroro nuožiūrą gali būti nurodyti ir kiti duomenys, o Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo duomenų sudėjimo į bylą tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1-76, nustatančių bendruosius reikalavimus, kuriais vadovaujantis prokuratūroje ir ikiteisminio tyrimo įstaigose sudaromos ikiteisminio tyrimo dokumentų bylos, 7.10. papunktyje nustatyta, kad byloje turi būti įtariamąjį charakterizuojanti medžiaga: asmens tapatybės kortelės, paso ar kito asmens dokumento su nuotrauka patvirtinta kopija, charakteristikos, pažyma iš psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų centro, pažymos apie šeimos sudėtį, administracines nuobaudas ir teistumą, nuosprendžiai (išdėstyti chronologine tvarka, pradedant anksčiausiai priimtu), kita charakterizuojanti medžiaga. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181 straipsnio 1 dalies, 218 straipsnio 3 dalies, 237 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios proceso dalyvių teisę susipažinti su bylos (ikiteisminio tyrimo duomenimis) medžiaga, išskyrus asmens duomenis, saugomus nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, aiškintinos sistemiškai, neatsiejant nuo kitų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų, o būtent Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 183 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad liudytojo asmens duomenys (išskyrus vardą, pavardę ir gimimo metus) saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1861 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad duomenys gauti atliekant nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą, laikomi atskirai nuo bylos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 220 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad atskirai nuo bylos medžiagos prokuroras pateikia teismui liudytojų ir ekspertų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, adresų sąrašą ir asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Apibendrinęs nustatytą teisinį reguliavimą padarė išvadą, kad liudytojo (liudytoju apklausto nukentėjusiojo) asmens duomenys (išskyrus vardą, pavardę ir gimimo metus) saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, o įtariamojo, kaltinamojo asmens duomenims tokia teisinė apsauga nėra taikoma, šių proceso dalyvių asmens duomenys: asmens kodas, kita charakterizuojanti medžiaga, privalo būti įdėta į bylą, todėl vertino, kad tiek tyrėja, tiek prokuroras savo procesinėje veikloje tinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus. Be to, aukštesnysis prokuroras, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181 straipsnio 2 dalies, 218 straipsnio 1, 3 dalių, Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1-57, IV skyriaus „Susipažinimas su ikiteisminio tyrimo, baigiamo kaltinamuoju aktu, medžiaga“ nuostatomis, padarė išvadą, jog tais atvejais, kai prokuroras ar jo pavedimu tyrėjas pranešė nukentėjusiajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą bei jo procesinę teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, yra rašomas kaltinamasis aktas (numatoma ikiteisminį tyrimą pabaigti kaltinamuoju aktu), nukentėjusiojo valia susipažinti su bylos medžiaga gali būti išreikšta ir žodžiu. Nukentėjusiojo žodinė prašymo forma, tinkamai realizuojant procesinę susipažinimo su bylos medžiaga teisę, neprieštarauja esamam teisiniam reguliavimui ir nepažeidžia kitų proceso dalyvių teisių. Teisės aktų reikalavimų pažeidimu nelaikė bylos dokumento - pranešimo apie įtarimą nufotografavimą, nes prokuroras V. B. 2019 m. lapkričio 11 d. pavedime buvo davęs leidimą tiek R. P., tiek ir nukentėjusiajai A. R. pasidaryti bylos dokumentų kopijas, jeigu susipažinimo metu toks prašymas bus (būtų) pateiktas, nukentėjusioji A. R., realizuodama procesinę teisę, susipažino su jai pateikta ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-34786-19 medžiaga ir pateikė prašymą padaryti pranešimo apie įtarimą kopiją, nufotografuojant telefonu, todėl vertino R. P. skundo teiginius, kad nukentėjusioji A. R. neturėjo prokuroro leidimo pasidaryti dokumento kopiją kaip nepagrįstus. Aukštesnysis prokuroras padarė išvadą, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė, išnagrinėdami R. P. 2019 m. gruodžio 27 d. skundą Aprašo nustatyta tvarka ir pateikdami informacinio pobūdžio atsakymus į jį, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į administracinį teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Iš Pareiškėjos patikslinto skundo turinio matyti, kad ji savo teisių pažeidimą kildina dėl netinkamai atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-34786-19, renkant apie ją perteklinius asmens duomenis, dedant juos į baudžiamąją bylą bei supažindinant su jais kitus proceso dalyvius. Ikiteisminio tyrimo vykdymas, supažindinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso tvarka reglamentuojama ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų procesinė veikla, kurios tyrimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis), todėl Pareiškėjos argumentai dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-34786-19 vykdymo, atliktų procesinių veiksmų nepagrįstumo nagrinėjamai administracinei bylai nėra reikšmingi. R. P. siekiamos teisinės pasekmės nėra siejamos su viešojo administravimo sritimi, o siejamos su veiksmais, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu. Administraciniai teismai neturi kompetencijos tirti prokurorų veiksmų, susijusių teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, t. y. tokie reikalavimai nėra priskirti nagrinėti administracinio teismo teisėjams ir yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad Pareiškėja patikslintame skunde nenurodė jokių argumentų, kad ji kelia ginčą dėl atsakovės netinkamai atlikto viešojo administravimo. Nagrinėjamu atveju reikšmingomis galėtų būti laikomos tik aplinkybės, sietinos su Pareiškėjai pateiktų atsakymų atitikimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms. Skundžiamuose raštuose išsamiai atsakyta į visus jos patikslintame skunde keliamus klausimus. Pažymėtina, kad Pareiškėja 2020 m. balandžio 16 d. patikslintame skunde nurodė naujas aplinkybes, susijusias su pertekliniu asmens duomenų rinkimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-34786-19, neva pažeidžiančias Direktyvos (ES) 2016/680 nuostatas, neperkeltas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtinamas rekomendacijas. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėja 2019 m. gruodžio 27 d. skunde kėlė klausimą tik dėl supažindinimo su pranešimo apie įtarimą ir kopijos padarymo, o 2020 m. vasario 5 d. skunde Pareiškėja papildomai nurodė, kad teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-1007/2020 yra dokumentas su jos asmens duomenimis, su kuriais gali susipažinti kiti asmenys. Taigi Pareiškėja nekėlė klausimo dėl Direktyvos (ES) 2016/680 nuostatų pažeidimo. R. P. patikslintame skunde nurodytos naujos aplinkybės taip pat negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes duomenų rinkimas ikiteisminio tyrimo metu yra procesinė veikla, reglamentuota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso tvarka. Pažymėtina, kad Direktyva (ES) 2016/680 yra įgyvendinama Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu, kuris taikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, be to, nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais tiek, kiek kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Asmens duomenys apie R. P. buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir saugomi baudžiamojoje byloje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos Direktyvos (ES) 2016/680 1 straipsnio 1 dalies nuostatos, suteikiančios kompetentingoms institucijoms teisę tvarkyti asmens duomenis baudžiamojo persekiojimo tikslu. Atsakovės Šiaulių apygardos prokuratūros nuomone, Pareiškėja neįrodė, kad prokurorai, nagrinėdami jos 2019 m. gruodžio 27 d. ir 2020 m. vasario 5 d. skundus, padarė kokių nors teisės normų pažeidimų, todėl 2020 m. balandžio 16 d. patikslintame skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. raštus Nr. S5-25 ir Nr. S5-29 bei Šiaulių apygardos prokuratūros 2020 m. kovo 2 d. raštą.

        Pareiškėjos R. P. patikslintas skundas atmestinas.

        Byloje kilo ginčas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. rašto Nr. 15-25, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. rašto Nr. 15-29 ir Šiaulių apygardos prokuratūros 2020 m. kovo 2 d. rašto Nr. S5-590 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovę Šiaulių apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 27 d. skundą.

        Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apygardos vyriausiąjį prokurorą K. Š. su skundu „Dėl neteisėto mano asmens duomenų viešinimo baudžiamosios bylos iškėlimo A. R., dėl prokuroro V. B. ir tyrėjos R. B. veiksmų įvertinimo“, prašydama: 1. patraukti A. R. baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 247 straipsnį dėl ikiteisminio tyrimo duomenų, tarp jų ir pareiškėjos asmens duomenų atskleidimo / viešinimo pašaliniams asmenims; 2. Įvertinti prokuroro V. B. ir tyrėjos R. B. veiksmus dėl leidimo A. R. nusifotografuoti pareiškėjos asmens duomenis, kai tai draudžia LR BPK 181 straipsnio 1 dalis.

        Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė L. M.-Griciuvienė skundžiamu 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. S5-29 išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūroje gautą ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai pavestą 2019 m. gruodžio 27 d. pareiškėjos skundą, padarė išvadą, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro V. B. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos teisės aktų ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijų pažeidimo požymių. Minėtame rašte Nr. S5-29 buvo padaryta išvada, kad, priimdamas sprendimą leisti nukentėjusiajai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prokuroras V. B. buvo saistomas BPK 181 straipsnio 2 dalies bei Rekomendacijų 45 punkto ir neturėjo teisės priimti kitokios sprendimo, nenustatyta, kad pateikiama susipažinti informacija turėtų BPK 181 straipsnio 6 dalyje numatytų draudžiamos kopijuoti medžiagos požymių, o tinkamą ir Lietuvos Respublikos teisės aktus atitinkantį proceso dalyvio supažindinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, remiantis BPK 218 straipsniu, Rekomendacijų 50 ir 52 punktais, privalėjo užtikrinti ne prokuroras V. B., o supažindinimą atliekantis subjektas – ikiteisminio tyrimo pareigūnas.

        Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajono) 2020 m. sausio 6 d. rašte Nr. S5-25 nurodoma, kad LR BPK pažeidimų, minimų pareiškėjos skunde, baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-34786-19 padaryta nebuvo, proceso dalyviai (nukentėjusioji ir įtariamoji), vadovaujantis prokuroro pavedimu LR BPK 218 str. buvo supažindinti su bylos medžiaga. Proceso dalyvių asmens duomenys (tai pažymos su asmens duomenimis, kurias tyrėja užpildė prieš apklausas) laikomi atskirai ir proceso dalyviams užbaigus ikiteisminį tyrimą susipažinimui nepateikiami. Pagal minėtos bylos duomenis, nukentėjusioji A. R., susipažinusi su bylos medžiaga, pageidavo pasidaryti pranešimo apie įtarimą kopiją fotografuojant telefonu, bet ne pareiškėjos skunde minimo dokumento kopiją, todėl pareiškėjos skundas dėl galimai tyrėjos R. B. padaryto LR BPK pažeidimo yra nepagrįstas.

        Pareiškėja, nesutikdama su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. 15-25 ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. 15-29, pateikė 2020 m. vasario 5 d. skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. raštą Nr. 15-25 ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. raštą Nr. 15-29 bei išspręsti klausimą iš esmės tinkamai įvertinant prokuroro V. B. ir tyrėjo R. B. veiksmus dėl R. P. asmens duomenų apsaugos pažeidimų.

        Kaip matyti, pareiškėja savo skunde nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų pateikusi rašytinį prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei susipažinimo metu galėtų daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, nors to imperatyviai reikalauja įstatymas. Taip pat pareiškėja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo dokumentų byla yra sudaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes dokumentas su pareiškėjos asmens duomenimis yra įsegtas į bylą, kai turėtų būti laikomas atskirai nuo bylos, ir buvo teikiamas susipažinti su visais kitais bylos dokumentais. Pareiškėjos skunde teigiama, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra skundžiamus 2020 m. sausio 6 d. raštus priėmė išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjusi visų aplinkybių, jų neatskleidusi ir nepalyginusi su visais kitais įrodymais bei motyvuotai nepaneigusi R. P. skunde nurodytų netinkamų pareigūnų veiksmų. 

        Pažymėtina, kad proceso šalys teismui pateikė ir kitus dokumentus, galimai susijusius su nagrinėjamu ginču, tačiau teismas šiuos dokumentus vertins tiek, kiek jie susiję su ginčo dalyku. Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai dėl policijos atlikto tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-34786-19, Baudžiamojo proceso kodekso tvarka priimtų arba nepriimtų procesinių sprendimų nepagrįstumo ir jų neteisingumo, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų veiksmų ar jų neveikimo, nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi, todėl nebus vertinami.

        Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Minėto straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose nustatyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, taip pat pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus. Prokuratūra pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-96/2008). Kai pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai yra siejami su viešojo administravimo sritimi, teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikra priskirtina administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012). Kadangi šiuo atveju pareiškėja ginčą kelia dėl to, kad jos 2019 m. gruodžio 27 d. skundas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir dėl prokuroro V. B. ir tyrėjo R. B. veiksmų įvertinimo bei skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. raštų Nr. S5-29 ir S5-25 buvo netinkamai išnagrinėti, t. y. pateikiant informacinio pobūdžio atsakymus, laikytina, jog pareiškėjos skundo reikalavimai yra susiję su prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija, nes atsakovė, pateikdama atsakymus į pareiškėjos skundus, veikė kaip viešojo administravimo subjektas (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012).

        Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, skirtu užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Ši nuostata įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-485/2013). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007). Tuo tarpu nemotyvuotas sprendimas esminiai pažeidžia asmens teisę žinoti jo teises ir pareigas įtakojančias faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybą, o taip pat apsunkina teismo funkcija patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą įgyvendinimą (žr., pvz., LVAT 2006 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-786/2006).

        Kaip matyti iš pareiškėjos 2019 m. gruodžio 27 d. skundo turinio, pareiškėja jame kėlė du reikalavimus: 1. patraukti A. R. baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 247 straipsnį dėl ikiteisminio tyrimo duomenų, tarp jų ir pareiškėjos asmens duomenų atskleidimo / viešinimo pašaliniams asmenims; 2. Įvertinti prokuroro V. B. ir tyrėjos R. B. veiksmus dėl leidimo A. R. nusifotografuoti pareiškėjos asmens duomenis, kai tai draudžia LR BPK 181 straipsnio 1 dalis.

        Ginčijamame 2020 m. sausio 6 d. rašte Nr. S5-29 atsakovė nurodė, jog remiantis 2019 m. lapkričio 13 d. supažindinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą protokole esančiu supažindinimo eigos aprašymu, nukentėjusiajai buvo pateikti susipažinti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-34786-19 medžiaga, sudaryta iš vieno tomo, 190 lapų; po susipažinimo su visa pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, nukentėjusioji A. R. pareiškė, kad pageidauja pasidaryti pranešimo apie įtarimą kopiją fotografuojant telefonu. Minėtame rašte taip pat buvo aptartos faktinės aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, paaiškinta nukentėjusiosios A. R. supažindinimo eiga, procedūros, faktinės aplinkybės, taipogi išsamiai ir detaliai paaiškintas reglamentavimas (nurodytos Baudžiamojo proceso kodekso 181 str. 2 d., 6 d., 218 str. nuostatos ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. I-57, 45, 50, 52 punkto nuostatos), numatantis supažindinimą su ikiteisminio tyrimo duomenimis.

        Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajono) 2020 m. sausio 6 d. rašte Nr. S-5-25, kuriuo pareiškėjos 2019 m. gruodžio 27 d. skundas buvo nagrinėjamas dalyje dėl galimai tyrėjos R. B. padaryto LR BPK pažeidimo supažindinant nukentėjusiąją A. R. su baudžiamąja byla, nurodoma, kad LR BPK pažeidimų, minimų pareiškėjos skunde, baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-34786-19 padaryta nebuvo, proceso dalyviai (nukentėjusioji ir įtariamoji), vadovaujantis prokuroro pavedimu pagal LR BPK 218 str. buvo supažindinti su bylos medžiaga; proceso dalyvių asmens duomenys (tai pažymos su asmens duomenimis, kurias tyrėja užpildė prieš apklausas) laikomi atskirai ir proceso dalyviams užbaigus ikiteisminį tyrimą susipažinimui nepateikiami. Prokuroro V. B. rašte daroma išvada, kad pagal minėtos bylos duomenis, nukentėjusioji A. R., susipažinusi su bylos medžiaga, pageidavo pasidaryti pranešimo apie įtarimą kopiją fotografuojant telefonu, bet ne pareiškėjos skunde minimo dokumento kopiją, todėl pareiškėjos skundas dėl galimai tyrėjos R. B. padaryto LR BPK pažeidimo yra nepagrįstas. Taigi minėtu raštu pareiškėjai buvo paaiškinta dėl kokių priežasčių nebuvo nustatyta, jog tyrėja R. B. būtų pažeidusi LR BPK 181 str.

        Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, negu patikslintame skunde nurodo pareiškėja, atsakovės 2019 m. sausio 6 d. raštu Nr. S5-29 ir raštu Nr. S5-25 motyvuotai atsakyta į pareiškėjos pateiktą 2019 m. gruodžio 27 d. skundą, todėl atsakovės skundžiamuose raštuose pateikti atsakymai laikomi atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

        Dar kartą akcentuotina, kad pareiškėjos 2019 m. gruodžio 27 d. skundu buvo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. R. pagal LR BPK 247 str. dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo ir viešinimo ir įvertinti prokuroro V. B. ir tyrėjos R. B. veiksmus dėl leidimo A. R. nusifotografuoti pareiškėjos asmens duomenis, kai tai draudžia LR BPK 188 str. 1 d. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimo pradėjimu nukentėjusiosios atžvilgiu arba ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso nuostatų taikymo kontekste. Pareiškėjos tiesiogiai siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su Šiaulių apygardos prokuratūros veiksmais, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu, todėl įvertinus 2020 m. sausio 6 d. raštų atitikimą Viešojo administravimo 8 straipsnio nuostatų atitikimui, administracinio teismo patikra dėl klausimų, tiesiogiai susijusių su ikiteisminio tyrimo klausimais, nėra galima.

        Šiaulių apygardos prokuratūros 2020 m. kovo 2 d. sprendime Nr. S5-590 revizuojant skundžiamus 2020 m. sausio 6 d. raštus, pareiškėja papildomai buvo informuota, kad 2020 m. sausio 7 d. priimtas nutarimas atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-2-05-00365-19 (minėtas nutarimas buvo išsiųstas pareiškėjai 2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. IBPS-S-12263-20). Taip pat 2020 m. kovo 2 d. sprendime išsamiai nurodomos teisės normos, reglamentuojančios asmens duomenų rinkimo baudžiamojoje byloje tvarką ir pagrindus bei įtariamojo (ir jo gynėjo) ir nukentėjusiojo (ir jo atstovo) teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis (LR baudžiamojo proceso kodekso 181 str. 1 d., 2 d., 183 str. 3 d., 1861 str. 3 d., 220 str. 3 d., 219 str. 2 p., 218 str. 3 d., 237 str. 3 d., Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo duomenų sudėjimo į bylą tvarkos, patvirtintų LR generalinio prokuroro 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. I-76, 7.10 p., Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. I-57, 45 p., 50 p., 49 p., 47 p. 51 p., 59 p.). Kartu pareiškėjai paaiškinta, kad tais atvejais, kai prokuroras ar jo pavedimu tyrėjas pranešė nukentėjusiajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą bei jo procesinę teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, yra rašomas kaltinamasis aktas (numatoma ikiteisminį tyrimą pabaigti kaltinamuoju aktu), nukentėjusiojo valia susipažinti su bylos medžiaga gali būti išreikšta ir žodžiu. Nukentėjusiojo žodinė prašymo forma, tinkamai realizuojant procesinę susipažinimo su bylos medžiaga teisę, neprieštarauja esamam teisiniam reguliavimui ir nepažeidžia kitų proceso dalyvių teisių. Toks nukentėjusiojo procesinės teisės realizavimas nėra laikytinas procesiniu pažeidimu.

        Darytina išvada, kad Šiaulių apygardos prokuratūros 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. S5-590 pareiškėjos skundas išnagrinėtas nurodant juridinį ir faktinį pagrindą dėl revizuojamų aktų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl darytina išvada, kad aktas neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

        Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos 2020 m. vasario 5 d. skunde dėl atsakovės 2020 m. sausio 6 d. raštų Nr. S5-29 ir Nr. S5-25 nurodoma, kad šiuose raštuose nebuvo motyvuotai paneigti pareiškėjos skunde nurodyti netinkami pareigūnų veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiami 2020 m. sausio 6 d. atsakymai dėl pareiškėjos 2019 d. gruodžio 27 d. skundo vertintini tik viešojo administravimo aspektu, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-851-552/2017 teisėjų kolegija pažymėjo, kad valstybės tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-851-552/2017 nurodė, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą, paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija, nes tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (pvz., 2013 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-517-520/2016).

        Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjos nurodytais argumentais skundžiamus atsakovės raštus naikinti.

        Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos prokuratūra, priimdama ginčijamus sprendimus, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė teisės aktų, neviršijo savo kompetencijos, priimti sprendimai ir veiksmai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Šiaulių apygardos prokuratūra buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, atsakovė priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kuriuose išsamiai atsakyta į pareiškėjos nurodytus argumentus. Aplinkybė, kad pareiškėjos netenkina ginčijamuose raštuose nurodyta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog skundžiamuose atsakymuose atsakovės teikti argumentai yra neišsamūs ir neobjektyvūs, ar prokurorai šiuo atveju neveikė taip, kaip juos įpareigoja įstatymas, todėl pareiškėjos reikalavimai panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. raštą Nr. 15-25, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. raštą Nr. 15-29 ir Šiaulių apygardos prokuratūros 2020 m. kovo 2 d. raštą Nr. S5-590 atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos 2019 m. gruodžio 27 d. skundą yra išvestinis reikalavimas, kylantis iš pagrindinių reikalavimų, todėl atsisakius tenkinti pagrindinius reikalavimus – panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros raštus, kaip nepagrįstas atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

        Sutiktina su atsakovės atsiliepime išsakyta pozicija, kad pareiškėja 2019 m. gruodžio 27 d. skunde kėlė klausimą tik dėl supažindinimo su pranešimo apie įtarimą ir kopijos padarymo ir nekėlė klausimo dėl Direktyvos (ES) 2016/680 nuostatų pažeidimo.

        Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

        Pareiškėjos R. P. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

        Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai                                             Laisvutė Kartanaitė

                                             Jarūnė Sedalienė

                                                                                                     Virginijus Stankevičius