Administracinė byla Nr. I2-6730-596/2022

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04096-2022-8

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3

                                                                                                                                                           (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

        viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. (E. A.) patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Noviresta“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

        Pareiškėjas E. A. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai (toliau – ir Ambasada) 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 193 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui E. A. (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau – ir atsakovė arba Ministerija) ir (ar) Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos vizos išdavimo.

        Paaiškina, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, atvykstant į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Skundžiamu Sprendimu Ambasada pareiškėjo prašymą atmetė, remdamasi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2-3 punktais ir 10 punktu, kitaip tariant, atsisakė išduoti nacionalinę vizą, nes pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, kilo abejonių dėl jo pateiktų dokumentų autentiškumo ir buvo pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

        Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, teigia, kad jis visiškai nepagrįstas, nes nurodytas sprendimo atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pagrindas ir aplinkybės visiškai neatitinka tikrovės.

        Nurodo, kad kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikė asmens dokumento kopiją, darbo sutartį su būsimu darbdaviu, profesinę kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą su apostile, dokumentą apie teistumo buvimą ar nebuvimą, darbdavio tarpininkavimo raštą, sveikatos draudimą. Mano, kad pateikti dokumentai įrodo, jog atsisakymas išduoti nacionalinę vizą dėl patikimumo trūkumo ar autentiškumo yra nepagrįstas.

        Teigia, kad Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvoje tikslo. Atkreipia dėmesį, jog pokalbio metu atsakė į visus klausimus, t. y. paaiškino, kaip sužinojo apie darbdavį, kaip dažnai bendrauja su darbdaviu, kokias pareigas užims ir kokiomis sąlygomis.

        Pažymi, kad prielaidos dėl nelegalios migracijos grėsmės taip pat yra niekuo nepagrįstos. Teigia, kad buvo reikalaujama įsigyti lėktuvo bilietą ir jį pateikti, ką pareiškėjas ir padarė. Bilietas buvo įsigytas su galimybe pakeisti datą, todėl Sprendimu atsisakius išduoti vizą data buvo pakeista. Akcentuoja, kad skundo teismui pateikimas įrodo, jog grėsmės dėl nelegalios migracijos nėra, kadangi pareiškėjas siekia teisiškai įrodyti, kad abejonės, susijusios su nacionalinės vizos išdavimu, yra nepagrįstos.

        Nurodo, kad nuolatinis bendravimas su būsimu darbdaviu UAB ,,Noviresta“, jos parengtas tarpininkavimo raštas, kuriame išdėstytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo buvimo tikslu Lietuvos Respublikoje ir sąlygomis, bei kiti dokumentai patvirtina, jog UAB ,,Noviresta“ ir pareiškėjas, kurie laikosi Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos tvarkos, nekelia nelegalios migracijos grėsmės.

        Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių.

        Nurodo nagrinėjamu atveju aktualias teisės aktų nuostatas, susijusias su trečiųjų šalių piliečiams nustatytomis atvykimo į Šengeno valstybių zoną sąlygomis, prašymų pateikimu bei jų nagrinėjimo pagrindiniais kriterijais. Pažymi, kad užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje, kirsdami išorines Europos Sąjungos sienas, privalo turėti vizas. Išskiria Įstatymo 12 straipsnyje nustatytas dviejų rūšių vizas (Šengeno vizą ir nacionalinę vizą) bei pateikia jų apibrėžimus, išvardija Įstatymo 19 straipsnyje nustatytus nacionalinės vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindus. Cituoja LVAT praktiką ,susijusią su papildomų dokumentų pateikimu, diskrecija vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo.

        Paaiškina, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjas Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kartu su prašymu pateikė: pasą, tarpininkavimo raštą, darbo sutartį, draudimo liudijimą, skrydžio rezervaciją, neteistumo pažymą, sertifikatus, leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) ir paraišką dėl jo atnaujinimo. Konsulas nustatė, kad pareiškėjas pateikė darbo sutartį, parengtą tik lietuvių kalba, kuria pareiškėjas nekalba, pasirašytą tik paties pareiškėjo. Darbo sutartis sudaryta neterminuota, nors prašyme išduoti vizą vykimo į Lietuvą laikotarpis nurodytas vieneri metai. Pateiktas Tarpininkavimo raštas negaliojantis, nes yra pasibaigęs galiojimo terminas. Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo vykimo į Lietuvą deklaruojamu tikslu ir buvimo sąlygomis bei ketinimu išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (t. y. galimos nelegalios migracijos), išsklaidyti abejones, pakvietė pareiškėją pokalbiui - interviu, kurio metu pareiškėjas negalėjo pateikti informacijos apie įmonės, kurioje dirbs, atliekamus darbus, būsimą darbo užmokestį, darbo sutarties trukmę, darbo grafiką, kur apsistos Lietuvoje.

        Atkreipia dėmesį, kad siekdamas pagrįsti turimą kvalifikaciją pareiškėjas pateikė tinkuotojo sertifikatą ir jo vertimą į anglų kalbą, tačiau nuskenavus ant dokumento matomą QR kodą dokumento autentiškumui patikrinti, duomenys ant popierinio dokumento, pateikto su prašymu, ir matomo elektroninėje erdvėje - nesutapo, pvz., skyrėsi blanko, ant kurio atspausdintas sertifikatas, šablonas, elektroninėje versijoje matėsi informacija apie dokumento išdavimo vietą, o popierinėje versijoje šios informacijos nebuvo. Tai sukėlė pagrįstų abejonių dėl pateikiamo dokumento autentiškumo.

        Nurodo, kad, siekdamas įsitikinti pareiškėjo buvimo Lietuvoje sąlygomis, konsulas taip pat įvertino pareiškėjo pateiktus patvirtinamuosius dokumentus. Pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą buvo įrašyta, jog kviečiančioji įmonė jam suteiks gyvenamąją vietą. Tarpininkavimo rašte, skyriuje „Užsieniečio apgyvendinimo vietos Lietuvoje adresas“, nurodyta: (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad minėtu adresu jam tikrai bus suteikta gyvenamoji vieta (rezervacija, nuoma ar pan.).

        Pažymi, kad nors pareiškėjas prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodė, jog kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs priimančioji organizacija bei pateikė ir UAB ,,Noviresta“ direktoriaus nepasirašytą darbo sutartį, kuria UAB „Noviresta“ įsipareigojo pareiškėją priimti dirbti ir mokėti 800 Eur mėnesinį darbo užmokestį, tačiau niekaip nepagrindė, kad nuo atvykimo dienos turės (gaus) lėšų pragyvenimui.

        Atkreipia dėmesį, kad įvertinus pareiškėjo ketinimą išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė jokių patvirtinamųjų dokumentų, kurie turėtų būti: 1) atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas; 2) finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (nesenos banko pažymos, kuriose matytųsi lėšų judėjimas mažiausiai per paskutinius tris mėnesius) 3) įdarbinimą patvirtinantis dokumentas - darbo sutartis, darbo pažymėjimas, informacijos apie profesinį statusą, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas; 4) nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; 5) integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis - santuokos liudijimas arba bet koks kitas dokumentas, susijęs su tėvais ir (ar) vaikais ir jų gyvenamąja vieta.

        Apibendrindama nurodo, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų ir konsulo gautos informacijos turinys sukėlė pagrįstas abejones tiek dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, tiek dėl pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo. Pažymi, kad pareiškėjas siekia patekti į Šengeno erdvę, nurodydamas vis kitą profesiją (elektrikas, vairuotojas, betonuotojas), jo ekonominiai ryšiai su kilmės šalimi silpni. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių patvirtinamųjų dokumentų apie ketinimą išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl neatmestina, jog jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę ir, prisidengdamas darbo sutartimi, įsitvirtinti Europos Sąjungos valstybėje. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes atsakovė mano, jog priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi nustatyti faktai kelia pagrįstų abejonių pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvos Respubliką tikslu, pateikti dokumentai turi klastojimo požymių, kyla abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijoje iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio.

        Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, procesiniai dokumentai ir pranešimas apie teismo posėdį jam įteikti viešo paskelbimo būdu.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o ja :

        Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje, Irano Islamo Respublikai ir Pakistano Islamo Respublikai 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 193, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje, Irano Islamo Respublikai ir Pakistano Islamo Respublikai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą (prašymo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Prašymas), kuriame nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gim. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); dabartinė profesinė veikla – (duomenys neskelbtini); pagrindinis kelionės tikslas – verslas; pagrindinio kelionės tikslo valstybė – Lietuva; numatomo atvykimo į Lietuvą data - 2022 m. rugpjūčio 1 d.; numatomo išvykimo iš Lietuvos data - 2023 m. liepos 1 d.; kviečiančios įstaigos, įmonės ar organizacijos pavadinimas ir juridinio asmens kodas – UAB „Noviresta“, 305039394; kviečiančios įstaigos, įmonės ar organizacijos adresas – (duomenys neskelbtini); kontaktinis asmuo kviečiančioje įmonėje – V. M.

Pareiškėjas kartu su Prašymu pateikė šiuos dokumentus:

Ambasada 2022 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti nacionalinę vizą, nurodydama (atitinkamai pažymėdama grafas), kad „užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo“ (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ,,kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įsigyti ar suklastoti dokumentai“ (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ,,yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė“ (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Įstatymo nuostatos.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio              1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui bei ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso              2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo          90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį, turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. 

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą grindė tuo, jog ketina Lietuvoje dirbti tinkuotoju UAB „Noviresta“, kartu pateikdamas anksčiau minėtus dokumentus (UAB „Noviresta“ tarpininkavimo raštą, darbo sutarties kopiją ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas savaime nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, o vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka pareiškėjui). Pareiškėjas neginčija fakto, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais jis grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo Ambasadai su prašymu pateikti dokumentai pagrindžia jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.

Kaip minėta, pareiškėjas savo prašyme pagrindinį kelionės tikslą nurodė darbą UAB „Noviresta“, t. y. jis siekia dirbti Lietuvos Respublikoje, todėl šiuo atveju būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti numatomo buvimo Lietuvoje tikslą, o konsulinis pareigūnas privalo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad užsieniečio vykimo į Lietuvą tikslas – darbas. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs turimą informaciją bei pareiškėjo pateiktus dokumentus ir interviu metu pateiktą informaciją, nustatė, kad: 1) kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo; 2) pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų; 3) gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas nei konsului, nei teismui nepateikė konsulinio pareigūno nustatytas abejones paneigiančių objektyvių duomenų.

Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad Sprendimas buvo priimtas įvertinus tai, kad pareiškėjas pateikė priimančios bendrovės direktoriaus nepasirašytą darbo sutartį, surašytą tik lietuvių kalba ir pokalbio-interviu metu negalėjo nurodyti esminės informacijos apie bendrovę, t. y. apie jos atliekamus darbus, taip pat apie darbo sutarties sąlygas, trukmę, atlygį, darbo grafiką, vietą, kurioje apsistos. UAB „Noviresta“ 2022 m. liepos 13 d. Tarpininkavimo rašte numatomo pareiškėjo atvykimo data nurodyta 2022 m. rugpjūčio 1 d., numatoma išvykimo data - 2023 m. liepos 1 d., tačiau pateiktoje darbo sutartyje nurodyta, kad ji neterminuota. Paminėtina, jog Tarpininkavimo raštas negaliojantis, kadangi buvo surašytas daugiau kaip prieš 30 dienų iki Prašymo pateikimo dienos (Tarpininkavimo raštas surašytas 2022 m. liepos 13 d., o Prašymas pateiktas 2022 m. rugpjūčio 26 d.).  Be to, pareiškėjas nepateikė konsului jokių duomenų, kad pastate adresu: (duomenys neskelbtini), yra tinkamos gyventi patalpos, rezervaciją patvirtinančių duomenų ar nuomos sutarties. Nors kartu su Prašymu pareiškėjas pateikė kvalifikaciją patvirtinantį sertifikatą, tačiau konsului patikrinus ant jo esantį QR kodą dokumento autentiškumui patikrinti, duomenys ant popierinio dokumento, pateikto kartu su Prašymu ir esančio elektroninėje erdvėje skyrėsi (pvz., elektroninėje versijoje matėsi duomenys apie dokumento išdavimo vietą, o popierinėje versijoje šios informacijos nebuvo). Taip pat pareiškėjas nurodė, kad kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs išimtinai rėmėjas – priimančioji bendrovė, tačiau šiam teiginiui pagrįsti pareiškėjas su prašymu nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad nuo atvykimo dienos iki pirmojo darbo užmokesčio išmokėjimo pagal darbo sutartį pareiškėjas turės lėšų pragyvenimui.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pareiškėjas skunde remiasi deklaratyvaus pobūdžio argumentais, tačiau nepateikia konsulinio pareigūno nustatytas aplinkybes paneigiančių argumentų ar dokumentų. Kaip matyti kartu su Prašymu pateikti dokumentai – kviečiančios bendrovės nepasirašyta darbo sutartis, Prašymo pateikimo metu jau nebegaliojantis Tarpininkavimo raštas, kvalifikaciją patvirtinantis sertifikatas su neatitikimais, dokumentų, susijusių su gyvenamosios vietos ir lėšų pragyvenimui iki darbo užmokesčio sumokėjimo, nepateikimas, t. y. nurodytų aplinkybių visuma kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo, sąlygų bei pateiktų dokumentų autentiškumo.

Pažymėtina, jog Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime - Priedas prie Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo keičiamas Komisijos sprendimas Nr. K(2010) 1620 galutinis, kuriuo teikiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“, konsuliniams pareigūnams išaiškinta, kad patvirtinamaisiais dokumentais, kuriais remiantis įvertinamas prašymas išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (5.2.1 papunkčio B skyrius), be kita ko, turėtų būti: 1) atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas (paprastai nereikalaujama pateikti atgalinio bilieto, už kurį sumokėta, tačiau išskirtinėmis aplinkybėmis jo gali būti paprašyta); 2) finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose būtų parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laikotarpį (mažiausiai per 3 paskutinius mėnesius); 3) įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, informacijos apie profesinį statusą, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas); 4) nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; 5) integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis (šeimos ryšius gali patvirtinti santuokos liudijimas arba bet koks kitas dokumentas, susijęs su tėvais ir (arba) vaikais ir jų gyvenamąja vieta).

Atkreiptinas dėmesys, jog konsulas, siekdamas įvertinti pareiškėjo ketinimą išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, nustatė, jog pareiškėjas nepateikė atgalinio bilieto, banko pažymų, kuriose būtų parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laikotarpį, nekilnojamojo turto nuosavybę ar integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovės pozicija, jog neatmestina, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę ir, prisidengdamas darbo sutartimi, įsitvirtinti Europos Sąjungos valstybėje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pateiktų dokumentų autentiškumo, pareiškėjo deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl galimos nelegalios migracijos, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tokiu būdu, konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepaneigė konsulinio pareigūno nustatytų aplinkybių. Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą.

Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Ambasados Sprendimą yra nepagrįstas. Teismui konstatavus ginčijamo Ambasados Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus - iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 

nusprendžia:

Pareiškėjo E. A. (E. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                                                                        Gitana Butrimaitė

                  Jolita Rasiukevičienė

                  Vita Valeckaitė