Baudžiamosios bylos Nr. 1S-1972-327/2015;

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas;

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14;

2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašy­ti­nio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. G. skundą dėl Alytaus rajono apy­lin­kės teis­mo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti 2015 m. rugsėjo 2 d. Lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstai­gos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau – Komisija) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,

n u s t a t ė :

V. G. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 28 d. nuos­pren­džiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., 260 str. 3 d., 24 str. 4 d., 199 str. 2 d., 259 str. 1 d., 63 str. – laisvės atėmimu 15 metų. 2006 m. lapkričio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2006 m. kovo 28 d. Panevėžio apygardos teismo nuos­pren­dis pakeistas ir nuteistajam galutinė bausmė paskirta – 14 metų laisvės atėmimo.

Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2005 m. rugsėjo 17 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 17 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 4 metai ir 15 dienų.

Komisija 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarė taikyti V. G. lygtinį paleidimą iš pa­tai­sos įs­taigos.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­si­jos 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos V. G.. Kons­ta­tavo, kad V. G. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama daryti iš­va­dai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir gali būti paleistas iš pataisos įstaigos.

V. G. skunde prašo išanalizuoti išdėstytas aplinkybes ir priimti teisėtą, teisingą ir ar­gu­mentuotą sprendimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo argumentai yra subjektyvi nuomonė, paremta prielaidomis, skundžiamoje nutartyje nurodyti faktai neatitinka tikro­vės. Nuteistasis pažymi, kad buvo skatintas ne aštuonis kartus, kaip nurodyta Alytaus rajono apy­lin­kės teismo nutartyje, bet 12 kartų. Nuteistasis taip pat pažymi, kad nebuvo baustas už masinius netei­sėtus veiksmus, kad vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nega­li­ma vertinti ankstesnių teistumų ar likusią didelę neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Nuteistojo V. G. skundas atmetamas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio pa­leidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusi­kals­ta­mo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lyg­tinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vyk­dan­čiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nu­teistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pa­kan­kamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nu­teistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įver­tinimą ir pažangą ją mažinant.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bau­džiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2531, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir BPK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 str. 2 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pa­taisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rug­pjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos tai­ko­mos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo V. G. skundas aukštesniajam teis­mui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nu­ro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svars­ty­ti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir ne­nusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nu­teistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. G. priklauso vidutinės rizikos grupei – 52 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta ne­ke­lianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skun­de pabrėžia, kad per laisvės atėmimo bausmės laiką jis yra skatintas kas, jo nuomone, pa­tvir­ti­na jo el­ge­sio pasitaisymą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lei­džian­čių teis­mui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įs­ta­ty­mų ir nebenusikals, byloje nenus­ta­ty­ta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, V. G. drausmine tvarka buvo baustas aštuonis kartus, tame tarpe ir už šiurkščius vidaus tvarkos pažeidimus (gamino, įsigijo arba laikė uždraustus daiktus, atsisakė dirbti gerbūvio darbus, pažeidė dienotvarkę ir kt.). Iš Socialinio tyrimo išvados rengimo meto­di­nių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 ak­tua­li redakcija), 15.2 p. įtvir­tinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusi­kals­ta­mo elgesio riziką nustatoma ver­tinant individualiame socia­li­nės reabilitacijos plane numatytų prie­mo­nių įgyvendinimą, daly­va­vi­mą elgesio pataisos pro­gra­mo­se bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo el­ge­sio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. G. kartoja tas pačias klaidas priimdamas sprendimus, neįvertina ankstesnio patyrimo (iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nepadarė ir toliau darė nusikalstamas veikas).

Nuteistasis pažymi, kad buvo skatintas ne aštuonis kartus, kaip nurodyta Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje, bet 12 kartų, tačiau toks jo skundo argumentas atmetamas kaip nepa­grįs­tas. Iš 2015 m. rugpjūčio 26 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistasis už nepriekaištingą elgesį buvo skatintas aštuonis kartus. Paskutinį kartą – 2015-03-30. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas aštuonis kartus, kas ver­tintina teigiamai, tačiau šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad praėjus beveik pen­kiems metams nuo lais­vės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, neabejotinai žinodamas bausmės atlikimo režimo rei­ka­la­vi­mus, pažeidė nustatytą tvarką – įsigijo arba laikė uždraustus daiktus, vėliau pažei­di­mai periodiškai kartojosi. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau, aki­vaiz­du, jog tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai pri­im­tinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Taigi, toks jo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nu­teis­tasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta aki­vaiz­di pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pri­pažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lyg­ti­nį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

n u t a r i a :

nuteistojo V. G. skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas              Viktoras Preikšas