Baudžiamosios bylos Nr. 1S-1972-327/2015;
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas;
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14;
2.5.19.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti 2015 m. rugsėjo 2 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau – Komisija) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,
n u s t a t ė :
V. G. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., 260 str. 3 d., 24 str. 4 d., 199 str. 2 d., 259 str. 1 d., 63 str. – laisvės atėmimu 15 metų. 2006 m. lapkričio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2006 m. kovo 28 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendis pakeistas ir nuteistajam galutinė bausmė paskirta – 14 metų laisvės atėmimo.
Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2005 m. rugsėjo 17 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 17 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 4 metai ir 15 dienų.
Komisija 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarė taikyti V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos V. G.. Konstatavo, kad V. G. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama daryti išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir gali būti paleistas iš pataisos įstaigos.
V. G. skunde prašo išanalizuoti išdėstytas aplinkybes ir priimti teisėtą, teisingą ir argumentuotą sprendimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo argumentai yra subjektyvi nuomonė, paremta prielaidomis, skundžiamoje nutartyje nurodyti faktai neatitinka tikrovės. Nuteistasis pažymi, kad buvo skatintas ne aštuonis kartus, kaip nurodyta Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje, bet 12 kartų. Nuteistasis taip pat pažymi, kad nebuvo baustas už masinius neteisėtus veiksmus, kad vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, negalima vertinti ankstesnių teistumų ar likusią didelę neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį.
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Nuteistojo V. G. skundas atmetamas.
Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2531, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir BPK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 str. 2 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo V. G. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. G. priklauso vidutinės rizikos grupei – 52 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad per laisvės atėmimo bausmės laiką jis yra skatintas kas, jo nuomone, patvirtina jo elgesio pasitaisymą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, V. G. drausmine tvarka buvo baustas aštuonis kartus, tame tarpe ir už šiurkščius vidaus tvarkos pažeidimus (gamino, įsigijo arba laikė uždraustus daiktus, atsisakė dirbti gerbūvio darbus, pažeidė dienotvarkę ir kt.). Iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p. įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. G. kartoja tas pačias klaidas priimdamas sprendimus, neįvertina ankstesnio patyrimo (iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nepadarė ir toliau darė nusikalstamas veikas).
Nuteistasis pažymi, kad buvo skatintas ne aštuonis kartus, kaip nurodyta Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje, bet 12 kartų, tačiau toks jo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Iš 2015 m. rugpjūčio 26 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistasis už nepriekaištingą elgesį buvo skatintas aštuonis kartus. Paskutinį kartą – 2015-03-30. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas aštuonis kartus, kas vertintina teigiamai, tačiau šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad praėjus beveik penkiems metams nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, neabejotinai žinodamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pažeidė nustatytą tvarką – įsigijo arba laikė uždraustus daiktus, vėliau pažeidimai periodiškai kartojosi. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau, akivaizdu, jog tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Taigi, toks jo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis paliktina nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
n u t a r i a :
nuteistojo V. G. skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Viktoras Preikšas