Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-327-372-2010].doc
Bylos nr.: 2A-327-372/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Advokatas Drąsutis Narmontas ieškovo atstovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 188771865 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos:
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas:
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Procesinių dokumentų įteikimas:
Įteikimas viešo paskelbimo būdu
Ieškinys:
Ieškinio priėmimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Atsiliepimas į pareikštą ieškinį
Kiti teismo ir šalių parengiamieji veiksmai
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Pranešėja B

Pranešėja B. Simonaitienė                                                    Kopija

Teisėjas  J. Stubrys                                                              Civilinė byla Nr. 2A-327-372/2010

                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 121.21.

 (S)

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gegužės 31 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos  teismo   Civilinių  bylų   skyriaus   teisėjų   kolegija,   susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,

kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, 

sekretoriaujant Kristinai Nemanytei,

dalyvaujant ieškovei O. J., jos atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, atsakovui R. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui R. J., institucija, teikianti išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

 

Ieškovė O. J. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu prašydama: 1) pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998-08-31 nutarimu nepilnamečiam sūnui M. J. iš jo tėvo atsakovo R. J. priteistą išlaikymą ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 1998-08-31 iki sūnaus pilnametystės, priteisiant iš atsakovo po 535 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2009-12-10 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu R. J. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. J.. Kadangi atsakovas vengė gera valia teikti sūnui reikalingą išlaikymą, dėl to ieškovė dar 1998 metais kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, kuris 1998-08-31 nutarimu priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), o po santuokos nutraukimo sūnus M. J. liko gyventi su ieškove. Ieškovė nurodė, kad nuo teismo nutarimo, kuriuo buvo išspręstas sūnui reikalingo išlaikymo priteisimo klausimas, praėjo beveik 12 metų. Ieškovės teigimu, per tą laikotarpį pasikeitė nepilnamečio sūnaus M. J. poreikiai, nes ankstesnio dydžio išlaikymas yra ne tik nepakankamas tokio amžiaus vaikui, bet ir nebeatitinka įstatyme įtvirtinto proporcingumo principo, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Be to, ieškovė neseniai sužinojo, jog sūnus serga įgimta liga – (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje yra vaikui nustatyta speciali priežiūra ir poreikiai. Ieškovė pateikė skaičiuotę, kad sūnui tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro – 1070 Lt per mėnesį. Ieškovės teigimu, atsakovas dirba užsienyje ir jo vidutinės mėnesio pajamos yra gana didelės, tačiau jis vangiai stengiasi padėti ieškovei išlaikyti vaiką, o iš priteisto išlaikymo jis per mėnesį moka tik apie 200 Lt, nors, kiek jai yra žinoma, jis gyvena gerai. Todėl ieškovė prašė teismo atsižvelgiant į proporcingumo principą priteisti iš atsakovo R. J. sūnaus M. J. išlaikymui iki jo pilnametystės po 535 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį.  

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: 1) pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998-08-31 nutarimą ir jį išdėstė taip: ,,Priteisti iš atsakovo R. J. išieškomą išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. J. po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį ir padidinti iki 535 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2009-12-10 iki M. J. pilnametystės.“; 2) paskyrė O. J. tvarkyti uzufrukto teise atsakovo R. J. sūnaus M. J. išlaikymui mokomas pinigines lėšas; 3) priteisė ieškovei O. J. iš atsakovo R. J. šias bylinėjimosi išlaidas: 726 Lt už advokato suteiktas paslaugas, 49,16 Lt būtinų išlaidų ir 260,69 Lt išlaidų už viešo skelbimo atspausdinimą, iš viso: 1035,85 Lt; 4) priteisė į valstybės biudžetą iš R. J. 120,60 Lt žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas lėšas ir 4,20 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per kurjerių tarnybą, iš viso: 124,80 Lt. Teismas pripažino, kad šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui yra aiškiai per mažas, neatitinkantis net minimalių (fiziologinių) sūnaus poreikių. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 535 Lt mėnesinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ir negali būti ypač pabloginantis atsakovo padėtį. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, jog atsakovas dėl neįvardintų priežasčių ilgą laiką neteikė realaus ir nuolatinio bei nepilnamečiam sūnui reikalingo išlaikymo, o visą jo sūnaus išlaikymo našta teko vaiko motinai, artimiesiems ir valstybei. Teismo vertinimu, atsakovo amžius, sveikata, turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti ieškovės prašomą išlaikymo dydį, kuris yra būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi, o tuo pačiu nepadarant žalos ir pačiam atsakovui. Todėl teismas patenkino ieškovės reikalavimą padidinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį iki 535 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Tuo pačiu teismas įpareigojo M. J. įstatyminę atstovę O. J. tvarkyti uzufrukto teise vaiko išlaikymui R. J. mokamas pinigines lėšas. Nurodė, kad teismo priteistos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo arba pats skolininkas, o ne teismas. Todėl teismas atmetė papildomą ieškovės reikalavimą indeksuoti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išmokas. Patenkinęs ieškinį teismas priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei bei ieškovei.

            Apeliaciniu skundu atsakovas R. J. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio ir priimti šioje dalyje naują sprendimą, kuriuo priteisti iš atsakovo R. J. išlaikymą M. J. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-12-10 iki M. J. pilnametystės. Tuo pačiu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.    Pirmosios instancijos teismas nenustatė šios kategorijos byloms būdingų esminių aplinkybių: a) vaiko poreikių apimties; b) nekonstatavo abiejų tėvų turtinės padėties (ar ji tolygi, kokia turi būti taikoma proporcija). Pirmosios instancijos teismas sprendime tik išvardijo ieškovės nurodytas išlaidas, tačiau jų nevertino, nenurodė bendro vaiko krepšelio dydžio, o abstrakčiai pasisakė, kad yra padidėję vaiko poreikiai, tačiau vaiko poreikių dydžio nenustatė ir nemotyvavo išlaidų dydžio būtinumo. Teismas neteisingai nustatė vaiko poreikius. Atsakovas sutinka, kad atsižvelgiant į padidėjusius vaiko poreikius ir esamus susirgimus, bendra vaiko poreikių suma galėtų būti 500 Lt. Šiuo atveju, atsakovo manymu, ieškovė bando pasipelnyti ir yra nesąžininga, nurodydama, kad vaikui yra būtina kas mėnesį skirti po 1070 Lt. Vaiko poreikiai turi būti nustatomi minimalūs, o ne maksimalūs, kokius pateikė ieškovė. Šių duomenų teismas nevertino, nors akivaizdžiai matyti, kad dauguma sumų yra nerealios, užaukštintos, neatitinka nei vaiko minimalių poreikių, nei ekonominės situacijos. Atsakovo manymu, tai yra absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nes teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir neišsamus.

2.    Byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Tačiau teismui nebuvo žinoma svarbi aplinkybė, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį sūnų K. J., kuriam taip pat teikia išlaikymą, bet šis išlaikymas yra daug mažesnis nei reikalaujamas ieškovės. Vertinant ieškovės reikalavimą, kitam nepilnamečiui vaikui taip pat turi tekti tolygus išlaikymas. Tokiu atveju vien vaikų išlaikymui atsakovas turėtų skirti po 1070 Lt per mėnesį. Šiuo metu atsakovas neturi nuolatinio darbo, todėl jam negali būti keliami didesni reikalavimai kaip uždirbančiam minimaliai asmeniui. Atsakovo žmona G. J. taip pat yra nedirbanti. Todėl atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, tačiau tai liko neįvertinta ir nepritaikyta išlaikymo proporcija. Be to, byloje nėra nustatyta, kiek ieškovė gauna iš valstybės vaiko pašalpų, kompensacijų už šildymą ir kitas komunalines paslaugas, nemokamą maitinimą vaiko mokykloje.

            Atsiliepimu į atsakovo R. J. apeliacinį skundą ieškovė O. J. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tuo pačiu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1.    Visiškai nepagrįsti atsakovo teiginiai apie tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Priešingai, teismas kruopščiai ir labai išsamiai motyvavo padarytas išvadas, nurodė, į ką atsižvelgia nustatydamas nepilnamečio vaiko poreikius, išsamiai nurodė nepilnamečio vaiko poreikių turinį, kriterijus, į kuriuos atsižvelgia nustatydamas atsakovo prievolę mokėti padidintą išlaikymą nurodė ginčui teisingai išspręsti taikomas teisės normas.

2.    Priteisdamas M. J. išlaikymui reikalingą sumą pirmosios instancijos teismas teisingai taikė išlaikymo vaikui dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą tokių kriterijų aiškinimo bei taikymo praktiką tinkamai įvertino nepilnamečio vaiko interesus, jo būtinuosius bei specialiuosius su sveikatos būkle susijusius poreikius. Byloje buvo nustatyti konkretūs vaiko poreikiai bei pateikti įrodymai, patvirtinantys šių poreikių patenkinimui reikalingą lėšų dydį. Atsakovas, teigdamas, kad bendra vaiko poreikių suma galėtų būti 500 Lt, nepateikia jokių faktų ir įrodymų, kuo remiantis jis mano, kad vaiko poreikių patenkinimui užtenka būtent tokios sumos, ir kokie vaiko poreikiai, kokia apimtimi, atsakovo nuomone, iš tokios pinigų sumos objektyviai galėtų būti patenkinti. Teigdamas, kad teismo nustatytos vaiko išlaikymui reikalingos lėšos yra nerealios ir užaukštintos, atsakovas nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių jo teiginius bei paneigiančių teismo nustatytos sumos reikalingumą.

3.   Ieškovės žiniomis, atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Norvegijoje. Jokių įrodymų, pagrindžiančių sunkią savo turtinę padėtį, jo gaunamų pajamų dydį, atsakovas nepateikė. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

4.   Atsakovas nurodo, jog be sūnaus M. J. jis turi išlaikyti ir kitą savo sūnų K. J.. Tačiau ta aplinkybė, jog be sūnaus M. J. atsakovas išlaiko dar vieną nepilnametį sūnų, gimusį antroje santuokoje, nepatvirtina jo blogos turtinės padėties ar negalėjimo teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymo. Atsakovas, susilaukdamas dar vieno vaiko, turėjo numatyti savo galimybes teikti abiejų vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Todėl atsiradusi nauja išlaikymo prievolė nėra pakankamas pagrindas nepadidinti M. J. teikiamo išlaikymo dydžio. Tai, kad atsakovas susilaukė dar vieno vaiko, tik patvirtina, jog jis yra pakankamai apsirūpinęs, kad galėtų išlaikyti abu savo vaikus ir teikti jų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamas tik pakeisto materialinio išlaikymo dydžio nustatymo, o ne jo pakeitimo dalyje, todėl apeliacinio nagrinėjimo ribas sudaro būtent priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimas.

Įstatymas, apibrėždamas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus apimtį, esminiu teiktino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi įtvirtina proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principą. CK 3.192 str. numato, jog materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2, 3 d.).

Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimu pakeisto išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimą būtina įvertinti bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir atsakovo objektyviomis galimybėmis teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą.

Sūnaus M. J. išlaikymo išlaidų dydį ieškovė grindžia byloje pateiktu vaiko poreikių tenkinimui reikalingos sumos paskaičiavimu, kuriame nurodytos vieno mėnesio sūnaus M. išlaidos sudarytų apie 1070 Lt (b. l. 2 – 3). Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog šios ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės, išskyrus išlaidas gyvenamajam būstui, nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais ar kitomis CPK nustatyta tvarka leistinomis priemonėmis (CPK 177 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktas išlaidų, reikalingų nepilnamečiui sūnui išlaikyti, paskaičiavimas nelaikytinas objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais faktinę nepilnamečio vaiko poreikių materialinę vertę.

Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde yra pareiškęs savo poziciją, jog ieškovės nurodoma nepilnamečio vaiko poreikių skaičiuotė yra nereali ir užaukštinta, tačiau detalizuoto nepilnamečiui sūnui reikalingų vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimo nėra pateikęs. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog byloje nė viena iš šalių neįrodė nepilnamečiui sūnui reikalingo išlaikymo realaus dydžio, todėl nesant pagrįstų duomenų apie būtinas nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo išlaidas, šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažintina teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Kilus ginčui dėl tėvo turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvui išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jo turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė gauna 52 Lt dydžio išmoką vaikui iš valstybės (b.l. 27).  

Paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (CK 3.192 str. 3 d.). Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas registruotino turto neturi (b.l. 8 – 9, 42). Ieškovės pajamos nustatytos jos pateiktais pajamų ir išlaidų žurnalo išrašais (b.l. 11, 96 – 99), o atsakovas nuolatinio darbo bei pastovių pajamų neturi (b.l. 43). Ieškovės argumentai dėl atsakovo darbo užsienyje byloje liko neįrodyti. Be to, svarbi aplinkybė, lemianti atsakovo galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą sūnui M. J., yra tai, jog atsakovas, be sūnaus M., turi dar vieną nepilnametį vaiką – K. J., kuris auga atsakovo šeimoje ir kurį atsakovas taip pat privalo išlaikyti (b. l. 68). Atsakovo sutuoktinė G. J. yra bedarbė ir registruota darbo biržoje (b.l. 69). Tuo tarpu ieškovė daugiau nepilnamečių vaikų ar išlaikytinių neturi, todėl pripažintina, jog dėl šių priežasčių ieškovė turi objektyvią galimybę teikti didesnį materialinį išlaikymą sūnui M., negu atsakovas.

Kita vertus, byloje nenustatytas atsakovo darbingumo sumažėjimas ar negalėjimas dirbti tam tikro pobūdžio darbų.

Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių galimybės teikti materialinį išlaikymą sūnui nėra visiškai vienodos. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei į aplinkybę, jog atsakovas augina dar vieną nepilnametį vaiką, laikytina, kad ieškovė turi galimybę teikti didesnę materialinio išlaikymo dalį. Tai reikštų konstatuoto preliminaraus 800 Lt dydžio vaikui teiktinų išlaidų mokėjimo paskirstymą abiem tėvams skirtingomis dalimis. Savo ruožtu, bylos duomenimis nenustačius atsakovo darbingumo sumažėjimo bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, darytina išvada, jog atsakovas turi galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, iš esmės atitinkantį jų poreikių patenkinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo dalis bendrai abiejų šalių teiktiname išlaikyme sūnui M. turėtų sudaryti 300 Lt, likusią išlaikymo dalį mokant ieškovei. Toks teiktino išlaikymo dydis, lyginant su skundžiamu teismo sprendimu nustatytu išlaikymu, vertintinas labiau atitinkančiu proporcingumo tarp nepilnamečio vaiko poreikių bei atsakovo turtinės padėties ir jo galimybių teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą principą. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo 535 Lt dydžio išlaikymas sumažintinas iki 300 Lt.

Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str. 2 d.). 

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teisme ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 726 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 49,16 Lt kitų būtinųjų išlaidų (b.l. 44). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio patenkintų reikalavimų dalis sudaro 42,7 procentų, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos pagal šią proporciją. Ieškovei iš atsakovo priteistina 331 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei kitų būtinųjų išlaidų, o valstybei iš atsakovo priteistina 63 Lt žyminio mokesčio dalis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 str. 1 d.). Be to, ieškovei iš atsakovo visa apimtimi priteistina 260,69 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. Iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 4,20 Lt.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų dalį, kurią sudaro 70 procentų, atitinkamai paskirstytinos apeliacinės instancijos metu patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo išlaidas sudaro 81 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b.l. 61 – 62), o ieškovė turėjo 726 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 94). Todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 56,70 Lt, o ieškovei iš atsakovo – 217,80 Lt. Iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 7,65 Lt (b.l. 77).

Atlikus bylinėjimosi išlaidų tarpusavio užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 752,79 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad tokio pobūdžio bylose trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, turi būti įtraukti atsakovo šeimos nariai (sutuoktinė ir kiti išlaikomi asmenys), nes priimamas teismo sprendimas netiesiogiai paveiks šių asmenų materialiąsias subjektines teises ir pareigas (CPK 37 str.). Tačiau šis procesinės teisės normų pažeidimas šiuo atveju nesudaro pagrindo skundžiamam sprendimui panaikinti, kadangi pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį buvo (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,  

 

n u t a r i a : 

           

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti, sumažinant išlaikymo dydį iki 300 Lt.

Priteisti ieškovei O. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 752,79 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt du litus 79 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 63 Lt (šešiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio ir 11,85 Lt (vienuolika litų 85 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Likusioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 Kolegijos pirmininkė                                                    Birutė Simonaitienė

                    

Teisėjai                                                                         Danutė Burbulienė

 

                                                                                    Vytautas Kursevičius

Kopija tikra

Teisėja

Birutė Simonaitienė