Pranešėja B. Simonaitienė Kopija
Teisėjas J.
Stubrys Civilinė byla Nr. 2A-327-372/2010
Procesinio sprendimo kategorija 121.21.
(S)

ŠIAULIŲ
APYGARDOS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m.
gegužės 31 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės Birutės Simonaitienės,
kolegijos
teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus,
sekretoriaujant
Kristinai Nemanytei,
dalyvaujant ieškovei O. J., jos
atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, atsakovui R. J.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių
miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimo pakeitimo civilinėje
byloje pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui R. J., institucija, teikianti išvadą, Šiaulių miesto
savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo
nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovė O. J. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu prašydama: 1) pakeisti
Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998-08-31 nutarimu nepilnamečiam sūnui M. J. iš jo tėvo atsakovo R. J. priteistą
išlaikymą ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį
nuo 1998-08-31 iki sūnaus pilnametystės, priteisiant iš atsakovo po 535 Lt periodinėmis
mėnesinėmis išmokomis nuo 2009-12-10 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą
indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2)
priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad
gyvenant santuokoje su atsakovu R.
J. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. J.. Kadangi
atsakovas vengė gera valia teikti sūnui reikalingą išlaikymą, dėl to ieškovė
dar 1998 metais kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, kuris 1998-08-31 nutarimu
priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovo
santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), o po santuokos nutraukimo sūnus
M. J. liko gyventi su ieškove. Ieškovė nurodė, kad nuo
teismo nutarimo, kuriuo buvo išspręstas sūnui reikalingo išlaikymo priteisimo
klausimas, praėjo beveik 12 metų. Ieškovės teigimu, per tą laikotarpį pasikeitė
nepilnamečio sūnaus M. J. poreikiai, nes ankstesnio dydžio
išlaikymas yra ne tik nepakankamas tokio amžiaus vaikui, bet ir nebeatitinka
įstatyme įtvirtinto proporcingumo principo, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir
tėvų turtinę padėtį. Be to, ieškovė neseniai
sužinojo, jog sūnus serga įgimta liga – (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje yra
vaikui nustatyta speciali priežiūra ir poreikiai. Ieškovė pateikė skaičiuotę,
kad sūnui tenkančios išlaidos
vidutiniškai sudaro – 1070 Lt per mėnesį. Ieškovės teigimu, atsakovas dirba
užsienyje ir jo vidutinės mėnesio pajamos yra gana didelės, tačiau jis vangiai
stengiasi padėti ieškovei išlaikyti vaiką, o iš priteisto išlaikymo jis per mėnesį
moka tik apie 200 Lt, nors, kiek jai yra žinoma, jis gyvena gerai. Todėl
ieškovė prašė teismo atsižvelgiant į proporcingumo principą priteisti iš
atsakovo R. J. sūnaus M. J. išlaikymui
iki jo pilnametystės po 535 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 19
d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: 1) pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo
1998-08-31 nutarimą ir jį išdėstė taip: ,,Priteisti iš atsakovo R.
J. išieškomą išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. J. po ¼ dydžio
visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį ir padidinti iki
535 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2009-12-10 iki M. J. pilnametystės.“; 2) paskyrė O. J. tvarkyti
uzufrukto teise atsakovo R. J. sūnaus M. J.
išlaikymui mokomas pinigines lėšas; 3) priteisė ieškovei O.
J. iš atsakovo R. J. šias bylinėjimosi išlaidas: 726
Lt už advokato suteiktas paslaugas, 49,16 Lt būtinų išlaidų ir 260,69 Lt
išlaidų už viešo skelbimo atspausdinimą, iš viso: 1035,85 Lt; 4) priteisė į
valstybės biudžetą iš R. J. 120,60 Lt žyminio mokesčio už
vaiko išlaikymui skirtas lėšas ir 4,20 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per
kurjerių tarnybą, iš viso: 124,80 Lt. Teismas pripažino, kad šiuo metu atsakovo
teikiamas išlaikymas vaikui yra aiškiai per mažas, neatitinkantis net minimalių
(fiziologinių) sūnaus poreikių. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas
padarė išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 535 Lt mėnesinėmis
išmokomis išlaikymas nėra per didelis ir negali būti ypač pabloginantis
atsakovo padėtį. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, jog atsakovas dėl
neįvardintų priežasčių ilgą laiką neteikė realaus ir nuolatinio bei
nepilnamečiam sūnui reikalingo išlaikymo, o visą jo sūnaus išlaikymo našta teko
vaiko motinai, artimiesiems ir valstybei. Teismo vertinimu, atsakovo amžius,
sveikata, turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti ieškovės prašomą
išlaikymo dydį, kuris yra būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi,
o tuo pačiu nepadarant žalos ir pačiam atsakovui. Todėl teismas patenkino
ieškovės reikalavimą padidinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį iki 535 Lt
kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą
dienos. Tuo pačiu teismas įpareigojo M. J. įstatyminę
atstovę O. J. tvarkyti uzufrukto teise vaiko išlaikymui R. J. mokamas pinigines lėšas. Nurodė, kad teismo priteistos
periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo arba
pats skolininkas, o ne teismas. Todėl teismas atmetė papildomą ieškovės reikalavimą
indeksuoti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išmokas. Patenkinęs ieškinį
teismas priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei bei ieškovei.
Apeliaciniu skundu atsakovas R. J. prašo pakeisti Šiaulių
miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimą dalyje dėl
išlaikymo dydžio ir priimti šioje dalyje naują sprendimą, kuriuo priteisti iš
atsakovo R. J. išlaikymą M. J. po 200
Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-12-10 iki M. J. pilnametystės. Tuo pačiu atsakovas prašo priteisti iš
ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė šios
kategorijos byloms būdingų esminių aplinkybių: a) vaiko poreikių apimties; b)
nekonstatavo abiejų tėvų turtinės padėties (ar ji tolygi, kokia turi būti
taikoma proporcija). Pirmosios instancijos teismas sprendime tik išvardijo
ieškovės nurodytas išlaidas, tačiau jų nevertino, nenurodė bendro vaiko
krepšelio dydžio, o abstrakčiai pasisakė, kad yra padidėję vaiko poreikiai, tačiau vaiko poreikių dydžio nenustatė ir
nemotyvavo išlaidų dydžio būtinumo. Teismas
neteisingai nustatė vaiko poreikius. Atsakovas sutinka, kad atsižvelgiant į padidėjusius vaiko poreikius ir esamus
susirgimus, bendra vaiko poreikių suma galėtų būti 500 Lt. Šiuo atveju,
atsakovo manymu, ieškovė bando pasipelnyti ir yra nesąžininga, nurodydama, kad
vaikui yra būtina kas mėnesį skirti po 1070 Lt. Vaiko poreikiai turi būti nustatomi minimalūs, o ne maksimalūs, kokius
pateikė ieškovė. Šių duomenų teismas nevertino, nors akivaizdžiai
matyti, kad dauguma sumų yra nerealios, užaukštintos, neatitinka nei vaiko
minimalių poreikių, nei ekonominės situacijos.
Atsakovo manymu, tai yra absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nes teismo sprendimas yra nemotyvuotas
ir neišsamus.
2. Byloje yra duomenys apie tai, kad
atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Tačiau teismui nebuvo žinoma svarbi
aplinkybė, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį sūnų K. J.,
kuriam taip pat teikia išlaikymą, bet šis išlaikymas yra daug mažesnis nei
reikalaujamas ieškovės. Vertinant ieškovės reikalavimą, kitam nepilnamečiui
vaikui taip pat turi tekti tolygus išlaikymas. Tokiu atveju vien vaikų
išlaikymui atsakovas turėtų skirti po 1070 Lt per mėnesį. Šiuo metu atsakovas
neturi nuolatinio darbo, todėl jam negali būti keliami didesni reikalavimai
kaip uždirbančiam minimaliai asmeniui. Atsakovo žmona G. J. taip pat yra
nedirbanti. Todėl atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, tačiau tai
liko neįvertinta ir nepritaikyta išlaikymo proporcija. Be to, byloje nėra
nustatyta, kiek ieškovė gauna iš valstybės vaiko pašalpų, kompensacijų už šildymą ir kitas komunalines paslaugas,
nemokamą maitinimą vaiko mokykloje.
Atsiliepimu į atsakovo R. J. apeliacinį skundą ieškovė
O. J. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti
nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimą
palikti nepakeistą. Tuo pačiu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas
bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Visiškai
nepagrįsti atsakovo teiginiai apie tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos
teismo sprendimas
yra nemotyvuotas. Priešingai, teismas
kruopščiai ir labai išsamiai motyvavo padarytas išvadas, nurodė, į ką
atsižvelgia nustatydamas nepilnamečio vaiko poreikius, išsamiai nurodė
nepilnamečio vaiko poreikių turinį, kriterijus, į kuriuos atsižvelgia
nustatydamas atsakovo prievolę mokėti padidintą išlaikymą nurodė ginčui
teisingai išspręsti taikomas teisės normas.
2. Priteisdamas M. J. išlaikymui
reikalingą sumą pirmosios instancijos teismas teisingai
taikė išlaikymo vaikui dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgė į kasacinio
teismo formuojamą tokių kriterijų aiškinimo bei taikymo praktiką
tinkamai įvertino nepilnamečio vaiko
interesus, jo būtinuosius bei specialiuosius su sveikatos būkle susijusius
poreikius. Byloje buvo nustatyti konkretūs vaiko poreikiai bei pateikti
įrodymai, patvirtinantys šių poreikių patenkinimui
reikalingą lėšų dydį. Atsakovas, teigdamas, kad bendra vaiko poreikių suma galėtų
būti 500 Lt, nepateikia jokių faktų ir įrodymų, kuo remiantis jis mano,
kad vaiko poreikių patenkinimui užtenka būtent tokios sumos, ir kokie vaiko
poreikiai, kokia apimtimi, atsakovo nuomone, iš tokios pinigų sumos objektyviai
galėtų būti patenkinti. Teigdamas, kad teismo
nustatytos vaiko išlaikymui
reikalingos lėšos yra nerealios ir užaukštintos, atsakovas nepateikia jokių
argumentų, pagrindžiančių jo teiginius bei paneigiančių teismo nustatytos sumos
reikalingumą.
3. Ieškovės žiniomis, atsakovas šiuo
metu gyvena ir dirba Norvegijoje. Jokių įrodymų, pagrindžiančių sunkią savo
turtinę padėtį, jo gaunamų pajamų dydį, atsakovas nepateikė. Be to, teismų
praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios
tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad
padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
4. Atsakovas nurodo, jog be sūnaus M. J. jis turi išlaikyti ir kitą savo sūnų K.
J.. Tačiau ta aplinkybė, jog be sūnaus M. J. atsakovas
išlaiko dar vieną nepilnametį sūnų, gimusį antroje santuokoje, nepatvirtina jo
blogos turtinės padėties ar negalėjimo teikti vaikui reikalingo dydžio
išlaikymo. Atsakovas, susilaukdamas dar vieno vaiko, turėjo numatyti savo
galimybes teikti abiejų vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Todėl atsiradusi
nauja išlaikymo prievolė nėra pakankamas pagrindas nepadidinti M.
J. teikiamo išlaikymo dydžio. Tai, kad atsakovas susilaukė dar vieno vaiko,
tik patvirtina, jog jis yra pakankamai apsirūpinęs, kad galėtų išlaikyti abu
savo vaikus ir teikti jų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
Apeliacinis skundas tenkintinas
iš dalies.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio
bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas
bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.,
2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas
apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
nenustatyta.
Kaip matyti iš atsakovo
apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamas tik
pakeisto materialinio išlaikymo dydžio nustatymo, o ne jo pakeitimo dalyje,
todėl apeliacinio nagrinėjimo ribas sudaro būtent priteisto išlaikymo dydžio
pagrįstumo klausimas.
Įstatymas, apibrėždamas tėvų
pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus apimtį, esminiu teiktino išlaikymo
dydžio nustatymo kriterijumi įtvirtina proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų
poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principą. CK 3.192 str. numato, jog
materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo
turtinei padėčiai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų
poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis
sąlygas (CK 3.192 str. 2, 3 d.).
Vadovaujantis šiomis įstatymo
nuostatomis, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimu pakeisto
išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimą būtina įvertinti bylos aplinkybes,
susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir atsakovo objektyviomis
galimybėmis teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą.
Sūnaus M. J. išlaikymo
išlaidų dydį ieškovė grindžia byloje pateiktu vaiko poreikių tenkinimui
reikalingos sumos paskaičiavimu, kuriame nurodytos vieno mėnesio sūnaus M. išlaidos
sudarytų apie 1070 Lt (b. l. 2 – 3). Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog
šios ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės, išskyrus išlaidas gyvenamajam
būstui, nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais ar kitomis CPK nustatyta
tvarka leistinomis priemonėmis (CPK 177 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu,
ieškovės pateiktas išlaidų, reikalingų nepilnamečiui sūnui išlaikyti,
paskaičiavimas nelaikytinas objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais faktinę
nepilnamečio vaiko poreikių materialinę vertę.
Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame
skunde yra pareiškęs savo poziciją, jog ieškovės nurodoma nepilnamečio vaiko
poreikių skaičiuotė yra nereali ir užaukštinta, tačiau detalizuoto
nepilnamečiui sūnui reikalingų vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimo nėra pateikęs.
Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog byloje nė viena iš šalių neįrodė
nepilnamečiui sūnui reikalingo išlaikymo realaus dydžio, todėl nesant pagrįstų
duomenų apie būtinas nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo išlaidas, šiuo
atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo
orientaciniu kriterijumi pripažintina teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2
d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už
vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra
800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis
orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas turi įvertinti nepilnamečio
vaiko poreikius bei tėvo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Kilus ginčui dėl
tėvo turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvui išlaikyti vaiką suponuoja
pareigą teikti įrodymus apie realią jo turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju
būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė gauna 52 Lt dydžio išmoką vaikui iš
valstybės (b.l. 27).
Paskirstant nepilnamečio vaiko
išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį,
objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (CK 3.192
str. 3 d.). Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek
ir atsakovas registruotino turto neturi (b.l. 8 – 9, 42). Ieškovės pajamos
nustatytos jos pateiktais pajamų ir išlaidų žurnalo išrašais (b.l. 11, 96 –
99), o atsakovas nuolatinio darbo bei pastovių pajamų neturi (b.l. 43). Ieškovės
argumentai dėl atsakovo darbo užsienyje byloje liko neįrodyti. Be to, svarbi
aplinkybė, lemianti atsakovo galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą sūnui M. J., yra tai, jog atsakovas, be sūnaus M., turi dar vieną nepilnametį
vaiką – K. J., kuris auga atsakovo šeimoje ir kurį
atsakovas taip pat privalo išlaikyti (b. l. 68). Atsakovo sutuoktinė G. J. yra bedarbė ir registruota darbo biržoje (b.l. 69). Tuo
tarpu ieškovė daugiau nepilnamečių vaikų ar išlaikytinių neturi, todėl
pripažintina, jog dėl šių priežasčių ieškovė turi objektyvią galimybę teikti
didesnį materialinį išlaikymą sūnui M., negu atsakovas.
Kita vertus, byloje nenustatytas
atsakovo darbingumo sumažėjimas ar negalėjimas dirbti tam tikro pobūdžio darbų.
Įvertinusi bylos duomenis,
teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių galimybės teikti materialinį išlaikymą
sūnui nėra visiškai vienodos. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę
padėtį bei į aplinkybę, jog atsakovas augina dar vieną nepilnametį vaiką, laikytina,
kad ieškovė turi galimybę teikti didesnę materialinio išlaikymo dalį. Tai
reikštų konstatuoto preliminaraus 800 Lt dydžio vaikui teiktinų išlaidų
mokėjimo paskirstymą abiem tėvams skirtingomis dalimis. Savo ruožtu, bylos
duomenimis nenustačius atsakovo darbingumo sumažėjimo bei atsižvelgiant į tai,
jog atsakovas yra darbingo amžiaus, darytina išvada, jog atsakovas turi
galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas teikti nepilnamečiams vaikams
išlaikymą, iš esmės atitinkantį jų poreikių patenkinimą. Teisėjų kolegijos
nuomone, atsakovo dalis bendrai abiejų šalių teiktiname išlaikyme sūnui M.
turėtų sudaryti 300 Lt, likusią išlaikymo dalį mokant ieškovei. Toks teiktino
išlaikymo dydis, lyginant su skundžiamu teismo sprendimu nustatytu išlaikymu,
vertintinas labiau atitinkančiu proporcingumo tarp nepilnamečio vaiko poreikių
bei atsakovo turtinės padėties ir jo galimybių teikti tam tikro dydžio
materialinį išlaikymą principą. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios
instancijos teismo priteistas iš atsakovo 535 Lt dydžio išlaikymas sumažintinas
iki 300 Lt.
Atkreiptinas ieškovės dėmesys į
tai, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms
vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismui
pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos ir
šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, jog
pirmosios instancijos teisme ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 726 Lt
išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 49,16 Lt kitų būtinųjų išlaidų (b.l.
44). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio patenkintų reikalavimų dalis sudaro 42,7 procentų,
šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos pagal šią proporciją.
Ieškovei iš atsakovo priteistina 331 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei
kitų būtinųjų išlaidų, o valstybei iš atsakovo priteistina 63 Lt žyminio
mokesčio dalis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 str.
1 d.). Be to, ieškovei iš atsakovo visa apimtimi priteistina 260,69 Lt
išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. Iš atsakovo
valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios
instancijos teisme sudaro 4,20 Lt.
Atsižvelgiant į apeliacinio
skundo patenkintų reikalavimų dalį, kurią sudaro 70 procentų, atitinkamai
paskirstytinos apeliacinės instancijos metu patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovo išlaidas sudaro 81 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b.l. 61 –
62), o ieškovė turėjo 726 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 94). Todėl
atsakovui iš ieškovės priteistina 56,70 Lt, o ieškovei iš atsakovo – 217,80 Lt.
Iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės
instancijos teisme sudaro 7,65 Lt (b.l. 77).
Atlikus bylinėjimosi išlaidų
tarpusavio užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 752,79 Lt
bylinėjimosi išlaidų.
Atkreiptinas pirmosios
instancijos teismo dėmesys, kad tokio pobūdžio bylose trečiaisiais asmenimis,
nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, turi būti įtraukti
atsakovo šeimos nariai (sutuoktinė ir kiti išlaikomi asmenys), nes priimamas
teismo sprendimas netiesiogiai paveiks šių asmenų materialiąsias subjektines
teises ir pareigas (CPK 37 str.). Tačiau šis procesinės teisės normų pažeidimas
šiuo atveju nesudaro pagrindo skundžiamam sprendimui panaikinti, kadangi pagrindas
padidinti priteisto išlaikymo dydį buvo (CPK 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso
kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių miesto apylinkės teismo
2010 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti, sumažinant išlaikymo dydį iki 300 Lt.
Priteisti ieškovei O. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš
atsakovo R. J. (a.k. (duomenys
neskelbtini)) 752,79 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt du litus 79
centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 63 Lt
(šešiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio ir 11,85 Lt (vienuolika litų 85
centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Likusioje dalyje Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkė Birutė Simonaitienė
Teisėjai Danutė Burbulienė
Vytautas Kursevičius
Kopija tikra
Teisėja
Birutė Simonaitienė