Baudžiamoji byla Nr. 1-1048-1058/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60942-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.4.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,
sekretoriaujant Renatai Vanagienei,
dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,
kaltinamajam M. J. (M. J.),
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, oficialiai nedirbantis, išsiskyręs, teistas 5 kartus, paskutiniai teistumai:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 30 parų arešto, nustatant bausmę atlikti poilsio dienomis, uždraudžiant naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemonę 3 metams ir konfiskuojant automobilį „AUDI 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu skirtą ir neatliktą 30 parų arešto bausmę nustatyta atlikti įprastine arešto atlikimo tvarka;
2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį – 8 parų arešto, bausmę atliekant poilsio dienomis;
3) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto, bausmę atliekant poilsio dienomis. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, M. J. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 48 paros arešto, bausmę atliekant areštinėje įprasta tvarka,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje,
n u s t a t ė:
M. J. 2018 m. gruodžio 26 d., apie 16.10 val., Vilniuje, Šiaurės - Dūmų gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,60 promilės etilo alkoholio.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gruodžio 26 d., apie 16.10 val., vairavo jam priklausančią mašiną „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo išgėręs alaus, vieną „bonkę“ degtinės. Mašiną buvo nusipirkęs maždaug prieš mėnesį iki įvykio. Teisė vairuoti jam yra atimta. Vairuoja 16 metų, todėl galvojo, kad pavažinės, bet prisigėrė. Paprastai negeria, bet jeigu jau užgeria, tai jau geria. Atsiprašo, žino, kad pažeidė įstatymus, daugiau taip nedarys. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. J. iš esmės davė analogiškus parodymus (b. l. 22, 32).
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad 2018 m. gruodžio 26 d., apie 16.10 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Vaivos g. link Paparčių g. važiuoja automobilis „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Jiems vykstant į kitą iškvietimą minėtą automobilį pastebėjo Šiaurės-Dūmų gatvių sankryžoje ir sustabdė patikrinimui. Tikrinimo metu vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, paaiškino, kad jo neturi. Patikrinus per duomenų bazes paaiškėjo, kad automobilį vairavo M. J., kuris neturi teisės vairuoti šiuos rūšies transporto priemonės. 2017 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu teisė vairuoti jam yra atimta 3 metams. Bendraujant su M. J. pajuto jam iš burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, akys paraudusios. Paklausus jo, kada paskutinį kartą gėrė alkoholinius gėrimus, atsakė, kad neatsimena. Alkotesteriu patikrinus vairuotojo blaivumą M. J. buvo nustatytas vidutinis 2,06 promilių girtumo laipsnis po prietaiso paklaidos. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą kraujo mėginio paėmimui. (b. l. 34). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 7).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. gruodžio 26 d., 16.10 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, Vaivos g., link Paparčių g. važiuoja pilkos spalvos automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 6).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 26 d., 16.17 val. M. J. buvo nustatytas 2,10 promilių neblaivumas (b. l. 9). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 8).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 12598/2018(01) matyti, kad M. J. kraujyje, paimtame 2018 m. gruodžio 26 d., 16.45 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,60 promilės etilo alkoholio (b. l. 57).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė J. B.. 2018 m. gruodžio 20 d. pranešta apie automobilio pardavimą, naujuoju savininku nuo 2018 m. gruodžio 15 d. įregistruotas M. J. (b. l. 10).
2018 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad R. M. pardavė automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) M. J. (b. l. 11).
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Mitsubishi“, (1997 m.) kaina Lietuvoje yra 920 EUR (su PVM), kaina be PVM – 761 EUR (b. l. 13).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (redakcija galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. iki 2019 m. balandžio 1 d.).
Kaltinamasis M. J. teisme savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. M. J. kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad M. J. vairavo automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,60 promilės etilo alkoholio), todėl kaltinamojo M. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą sunkų girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia ypatingai didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi ir atsiprašė dėl tokio savo elgesio. Vis tik teismas nemato pagrindo išvadai, kad M. J. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos ir kritiškai vertina savo elgesį. Teismo vertinimu, M. J. išsakyti teiginiai, kad jis gailisi, yra aiškiai formalūs. Asmens teisei priešingas elgesys kartojasi, kaltinamasis ne kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė esant neišnykusiam teistumui už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Užuot dėjęs pastangas gyventi taip, kad nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, M. J. pakartotinai daro teisei priešingas veikas. Išvardintos aplinkybės neleidžia tikėti, jog asmuo gailisi nuoširdžiai, todėl M. J. pozicija dėl atgailos išreiškimo laikytina deklaratyvia. M. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – M. J. teistas, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam, nusikalstama veika padarytą neišnykus teistumui už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 43-45), baustas administracine tvarka, taip pat ne kartą baustas ir už vairavimą esant neblaiviam, nuolat važinėja neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį praeityje yra sukėlęs eismo įvykį, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 46-55), bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbta kaltinamojo paieška (b. l. 79-80), šiuo metu oficialiai niekur nedirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Akivaizdu, kad teismo skiriamos baudos ir poveikio priemonės jokios įtakos kaltinamajam nepadarė, jo elgesio ir požiūrio į įstatymų nuostatų laikymąsi nepakeitė.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant didesnį už nusikaltimo padarymo atveju galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir M. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi skirta galutine subendrinta bausme pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. ir to paties teismo 2019 m. kovo 1 d. baudžiamuosius įsakymus. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį.
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.
Teismų praktikoje pabrėžiama, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu M. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų (redakcija galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. iki 2019 m. balandžio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad M. J. vairavo būdamas neblaivus jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis yra teistas už vairavimą esant neblaiviam (teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka), ne kartą baustas už KET pažeidimus, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam, akivaizdu, kad kaltinamasis išvadų nepadarė, ir vėl sėdo už vairo išgėręs, kas savo ruožtų patvirtina, jog M. J. yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų, be to automobilį vairuoja neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant M. J. naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam trejų metų laikotarpiui.
Dėl turto konfiskavimo.
Bylos duomenimis automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo kaltinamasis, priklauso pačiam kaltinamajam M. J.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-122-699/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. M. J. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, išgėręs nemažą kiekį stipraus alkoholinio gėrimo, būdamas stipraus girtumo būklės, iš karto sėdo už automobilio vairo, taip keldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, toks kaltinamojo nusikalstamas elgesys kartojasi, jis jau ne kartą yra vairavęs automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, tačiau akivaizdu, kad jokių išvadų nedaro, visiškai nepaiso KET reikalavimų, ir kaip parodė – neseniai buvo net nusipirkęs naują mašiną. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Ikiteisminio tyrimo metu M. J. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. gruodžio 26 d., 17.05 val. iki 2018 m. gruodžio 27 d., 9.24 val., t. y. vieną dieną (b. l. 15, 17), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 24, 26, 27), taikytinas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 23) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. paskirti 50 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi skirta galutine subendrinta bausme pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. ir to paties teismo 2019 m. kovo 1 d. baudžiamuosius įsakymus, ir M. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 80 parų arešto.
Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 26 d., 17.05 val. iki 2018 m. gruodžio 27 d., 9.24 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Teisėja Giedrė Telksnienė