Civilinė byla Nr. e2A-408-854/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00430-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;

2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.11.4.5; 3.1.7.6; 3.3.1.19.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 30 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Danguolės Martinavičienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Registrų centro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Reiz Tech“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Reiz Tech“ 279 189,21 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1.                      Ieškovė (toliau – ir perkančioji organizacija) 2020 m. gruodžio 31 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVPIS) paskelbė du viešuosius pirkimus: 1) „Juridinių asmenų registro elektroninės paslaugos (JAREP) vystymas ir priežiūra“, pirkimo Nr. 526676 (toliau – ir JAREP pirkimas); ir 2) „Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) vystymo ir priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 526677 (toliau – ir JADIS pirkimas) (JAREP pirkimas ir JADIS pirkimas toliau abu kartu – ir Pirkimai). Pirkimai buvo vykdomi pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas ir kitus viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančius teisės aktus.

1.2.                      2021 m. vasario 19 d. buvo paskutinė pasiūlymų pateikimo JAREP pirkime termino diena. JAREP pirkimo laimėtojas buvo nustatomas pagal JAREP pirkimo sąlygose nustatytą tvarką ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. 2021 m. kovo 2 d. ieškovė informavo atsakovę, kad atsakovės su pasiūlymu pateiktas Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas (toliau – EBVPD) atitinka JAREP pirkimo dokumentus ir dėl to atsakovės vertinimas tęsiamas. Po atlikto vertinimo atsakovei surinkus daugiausia balų ir pasiūlius žemiausią kainą, ieškovė 2021 m. gegužės 13 d. kreipėsi į atsakovę, kaip potencialią laimėtoją, ir paprašė pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus. Ieškovė 2021 m. gegužės 27 d. pripažino atsakovę JAREP pirkimo laimėtoja ir pranešė, kad viešojo pirkimo sutartis bus sudaroma pasibaigus 10 kalendorinių dienų terminui pagal VPĮ 2 straipsnio 43 dalį bei 86 straipsnio 8 dalį, taip pat įvykdžius pirkime numatytas procedūras, susijusias su sandorio atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams patikra. 2021 m. birželio 30 d., įvykdžiusi visas JAREP pirkimo procedūras, ieškovė pakvietė atsakovę pasirašyti JAREP pirkimo sutartį iki 2021 m. liepos 7 d. Atsakovė 2021 m. liepos 2 d. ieškovei pranešė, kad dėl užtrukusių pirkimo procedūrų atsisako sudaryti JAREP pirkimo sutartį. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 7 d. sudarė JAREP pirkimo sutartį su antroje vietoje likusia UAB ATEA. Dėl neteisėto atsakovės atsisakymo sudaryti JAREP pirkimo sutartį ieškovė patyrė 181 590,75 Eur nuostolių, kurie buvo apskaičiuoti pagal UAB ATEA ir atsakovės pasiūlymų kainų skirtumą (657 411,15 Eur – 475 820,40 Eur).

1.3.                      2021 m. vasario 19 d. buvo paskutinė pasiūlymų pateikimo JADIS pirkime termino diena. Kaip ir JAREP pirkime, JADIS pirkimo laimėtojas buvo nustatomas pagal „Pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygas“ (JADIS pirkimo sąlygų 6 priedas). Ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. pranešė atsakovei ir kitiems pirkimo dalyviams apie skirtus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kokybės balus ir paprašė pirkimo dalyvių pratęsti pasiūlymo galiojimą iki 2021 m. liepos 19 d. Ieškovė, susipažinusi su dalyvių pasiūlytomis kainomis, 2021 m. birželio 1 d. paskelbė atsakovę laimėtoja ir 2021 m. birželio 21 d. pakvietė ją pasirašyti viešojo pirkimo sutartį. 2023 m. birželio 23 d. atsakovė atsisakė sudaryti JADIS pirkimo sutartį su ieškove dėl užtrukusių pirkimo procedūrų, t. y. dėl tos pačios priežasties kaip ir JAREP pirkimo atveju. UAB ATEA, buvusi antroje vietoje, 2021 m. rugpjūčio 11 d. pripažinta konkurso laimėtoja. Dėl atsakovės atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį ieškovė patyrė 97 598,46 Eur nuostolių. Šie nuostoliai apskaičiuoti taip: 1) ieškovė nustatė, kad UAB ATEA pasiūlymo kokybė JADIS pirkime yra 16,65 proc. geresnė nei atsakovės, remiantis objektyviais duomenimis pagal suteiktus kokybės balus (atsakovė surinko 15 iš 20, t. y. 75 proc. kokybės balo, o UAB ATEA 18,33 iš 20, t. y. 91,65 proc. kokybės balo); 2) ieškovė apskaičiavo atsakovės ir UAB ATEA kainų skirtumą (423 916,85 Eur – 306 822,12 Eur = 117 094,73 Eur); 3) ieškovė 117 094,73 Eur proporcingai sumažino 16,65 proc. (117 094,73 x (100 proc. – 16,65 proc.) = 97 598,46 Eur).

1.4.                      Egzistuoja visos atsakovės ikisutartinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė, atsisakydama sudaryti JAREP ir JADIS pirkimų sutartis, elgėsi nesąžiningai, buvo nepakankamai rūpestinga ir atidi, o atsisakymo sudaryti šias sutartis priežastys nepagrįstos. Kasacinio teismo praktikoje dėl tiekėjo ikisutartinės atsakomybės pažymėta, jog šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Tiekėjų veiksmų neteisėtumas grįstinas jų elgesio nesąžiningumu, nepakankamu rūpestingumu, atidumo stoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020). Atsakovės nurodoma priežastis „dėl užtrukusių pirkimo procedūrų ir iš to išplaukiančių pasekmių bei aplinkybių“ nepagrįsta, kadangi abu Pirkimai buvo paskelbti tą pačią dieną; Pirkimų sąlygose numatyta, jog pasiūlymai turi galioti 3 mėnesius nuo pasiūlymų pateikimo galutinio termino pabaigos. Pirkimų galutinis terminas sutapo (2021 m. gegužės 19 d.), tad visi Pirkimų dalyviai, įskaitant atsakovę, buvo informuoti apie pasiūlymo galiojimo terminą ir dėl to Pirkimų trukmė iki 2021 m. gegužės 19 d. negali būti laikoma nepagrįstai „užtrukusia“. Ieškovei paprašius, atsakovė sutiko pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą iki 2021 m. liepos 19 d., vadinasi, atsakovei buvo priimtina tokia procedūrų trukmė. 2021 m. birželio 30 d. ieškovė pakvietė atsakovę pasirašyti sutartį JAREP pirkime, 2021 m. birželio 21 d. – JADIS pirkime. Taigi, ieškovė pakvietė atsakovę sudaryti sutartis galiojant abiem pasiūlymams. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas ikisutartinei atsakovės atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnio nuostatas.

1.5.                      Atsakovė nedėjo visų įmanomų pastangų išvengti aplinkybių, dėl kurių ji galėtų būti priversta atsisakyti sudaryti Pirkimo sutartis, atsiradimo, o tai taip pat liudija atsakovę elgusis nesąžiningai atsisakant pasirašyti sutartis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje pažymėta, kad pirkimo nutraukimo teisė turi būti naudojama kaip išimtinė priemonė (lot. ultima ratio), t. y. kai perkančioji organizacija neturi jokių galimybių išsaugoti konkrečius viešojo pirkimo teisinius santykius (ESTT 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Fracasso vs. Leitschutz, C-27/98). Todėl atsakovė turi įrodyti ne tik atsisakymo sudaryti sutartis priežasties objektyvumą, bet ir tai, kad dėjo visas pastangas išvengti aplinkybių dėl atsisakymo atsiradimo. Šiuo atveju nėra įrodymų apie atsakovės pastangas išsaugoti ikisutartinius santykius, taip pat duomenų, kad atsakovė nebūtų galėjusi išspręsti aktualius klausimus Pirkimų sutarčių vykdymo metu. Šios aplinkybės papildomai rodo atsakovės nesąžiningumą.

1.6.                      Remiantis CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, pažymėtina, kad JAREP pirkimo atveju atsakovei ir antrosios vietos laimėtojai buvo skirtas identiškas balų skaičius (18,67 iš 20), tad JAREP pirkimo atveju nuostolių dydis apskaičiuotas pagal pirmosios ir antrosios vietos laimėtojų pasiūlymų kainų skirtumą, kadangi abiejų pasiūlymų kokybė yra identiška. Dėl šios priežasties nuostoliai sudaro 181 590,75 Eur. JADIS pirkimo atveju buvo skirtingas pasiūlymo kokybės balas ir kilę nuostoliai apskaičiuoti pagal tiekėjų pasiūlymų palyginamumą pagal sutarties sudarymo kriterijus, jų lyginamąjį svorį. Taigi iš viso ieškovės patirti nuostoliai sudaro 279 189,21 Eur (181 590,75 Eur + 97 598,46 Eur).

1.7.                      Egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (nuostolių) bei kaltė (CK 6.247, 6.428 straipsniai). Ieškovei buvo reikalingos Juridinių asmenų registro elektroninės paslaugos (JAREP) vystymo ir priežiūros paslaugos bei Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) vystymo ir priežiūros paslaugos, todėl ieškovė paskelbė Pirkimus dėl šių paslaugų įsigijimo. Jei atsakovė būtų laikiusis savo pasiūlytų sąlygų ir galiojančių pasiūlymų, ieškovė būtų įsigijusi būtinas paslaugas net 279 198,21 Eur pigiau. Atsakovės kaltė preziumuojama, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nebuvo apdairi ir rūpestinga tiek, kiek jai buvo būtina ikisutartiniuose santykiuose. Be to, juridiniams asmenims keliami aukštesni atidumo, kruopštumo, rūpestingumo reikalavimai.

1.8.                      Atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad atsisakymo sudaryti JAREP ir JADIS pirkimų sutartis priežastys yra sąžiningos bei atsisakydama jas sudaryti ji buvo rūpestinga ir atidi, kaip to tikimasi iš profesionalių viešųjų pirkimų dalyvių. Atsakovės atsisakymo sudaryti Pirkimų sutartis priežastys ir motyvai yra objektyviai užfiksuoti CVP IS pranešimuose ieškovei. Atsakovei atsiliepime į ieškinį nurodžius visiškai naujus atsisakymo sudaryti Pirkimų sutartis motyvus, kyla poreikis spręsti dėl naujų motyvų įrodomosios reikšmės. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Atsakovė, atsisakydama sudaryti Pirkimų sutartis, suprato ar turėjo suprasti, teikiamų motyvų teisinę reikšmę ir galimas pasekmes dėl ieškovės nuostolių atlyginimo, todėl nauji motyvai turėtų būti vertinami itin kritiškai, esant esminiams prieštaravimams.

1.9.                      Pasisakant dėl VIRSIS projekto, paaiškintina, kad dar 2020 m. gruodžio 30 d. ieškovė informavo atsakovę apie netinkamai vykdomus sutartinius įsipareigojimus, t. y. laiku nepateikto priėmimo testavimo, diegimo gamybinėje aplinkoje, mokymų ir bandomosios eksploatacijos etapų rezultatų. Ieškovė pranešė, kad nuo 2020 m. lapkričio 6 d. skaičiuos delspinigius iki galutinio VIRSIS pridavimo dienos. Nepaisant atsakovei skaičiuojamų delspinigių VIRSIS projekte, atsakovė pratęsė pasiūlymų galiojimą iki 2021 m. liepos 19 d. JAREP ir JADIS pirkimuose, nors, jei atsakovė sprendė, kad prarado pasitikėjimą ieškove, tokiu atveju ji turėjo nepratęsti pasiūlymų. Nepaisant skirtingos nuomonės dėl VIRSIS projekto sutarties vykdymo, atsakovė pripažino savo sutartinius įsipareigojimus ir sutartį vykdyti baigė, o ieškovė sutarties nenutraukė. Be to, abi šalys yra sudariusios ne vieną viešojo pirkimo sutartį, kurių atsakovė dėl menamo nepasitikėjimo nėra nutraukusi.

1.10.                      Pasisakant dėl specialisto E. G. pažymėtina, kad šis specialistas buvo priimtas dirbti pas ieškovę įvykdžius viešai skelbtą atranką „(duomenys neskelbtini)“ pozicijai bei pačiam specialistui dalyvavus šioje atrankoje. Vis dėlto, nepaisant šios aplinkybės, atsakovė pasiūlymų galiojimą pratęsė. Jeigu atsakovė neva prarado pasitikėjimą dėl E. G. įdarbinimo, nes jo indėlis Pirkimų sutarčių vykdyme yra reikšmingas, atsakovė turėjo teisę nepratęsti pasiūlymo galiojimo terminų.

1.11.                      Pasisakant dėl atsiskaitymo su atsakove už 2021 m. vasario–kovo mėn., nurodytina, kad apie tariamą skolą atsakovė pranešė ieškovei tik 2021 m. liepos 9 d. raštu, pirmą kartą paskaičiavusi menamus kaštus. Atsakovė nenurodė, dėl kokių priežasčių, jos teigimu, ieškovė planuoja neatsiskaityti prieš 2021 m. liepos 9 d. rašto teikimą, jei tik tą dieną buvo sužinota apie kaštus.

1.12.                      Atsakovė nepagrįstai laiko ieškovę nesąžininga. Ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus per ieškinio senaties terminą, o laikantis atsakovės pozicijos, kad ieškinio pateikimo laikas apsprendžia ieškovės (ne)sąžiningumą, būtų iškreipta asmens teisė kreiptis į teismą paisant ieškinio senaties terminų. Ieškinys buvo rengiamas nuo 2021 m. spalio mėn., renkami įrodymai ir kt., ir tai niekaip nėra susiję su atsakovės 2022 m. sausio 28 d. pareikštu ieškiniu ieškovei. Be to, ieškinio pateikimo laikas nesudaro pagrindo mažinti ieškovei priteistinų nuostolių dydį. Nuostoliai mažinami tik kai dėl žalos atsiradimo yra kaltas ir kreditorius (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

1.13.                      Nuostoliai apskaičiuoti, vadovaujantis pakeičiančiosios sutarties nustatymo taisykle, kuri reikšminga sprendžiant dėl priteistino žalos dydžio dėl ikisutartinės tiekėjo atsakomybės. Nuostolių skaičiavimas yra pagrįstas kasacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020, 2020 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020, kt.

1.14.                      JAREP ir JADIS Pirkimų sąlygų 18.1 papunktyje buvo nustatyta ieškovės teisė reikalauti nuostolių, jei tiekėjai nepagrįstai atsisakys sudaryti viešųjų pirkimų sutartis. Pažymėtina, kad ieškovė neturi pareigos viešojo pirkimo sąlygose nustatyti detalizuotos nuostolių atlyginimo tvarkos, kai tiekėjai atsisako sudaryti viešojo pirkimo sutartis, nes ieškovės teisė reikalauti nuostolių atlyginimo kyla iš teisės aktų.

1.15.                      Priešingai nei teigia atsakovė, maksimalios Pirkimų sutarčių kainos neparodo ieškovės mokėtinos sumos laimėtojai UAB ATEA ir šių kainų lyginimas, ignoruojant pasiūlymų kainų skirtumą, yra nepagrįstas. Abiejų Pirkimų atveju su laimėtoju atsiskaitoma fiksuoto įkainio (1 val.) pagrindu, kurį viešojo pirkimo dalyviai siūlė Pirkimų metu. JAREP pirkimo atveju įsigydama 14 500 val. paslaugų kiekį iš antrosios vietos laimėtojos ieškovė sumoka 181 590,75 Eur daugiau; JADIS Pirkimo atveju įsigydama 9 350 val. paslaugų kiekį iš antrosios vietos laimėtojos – 97 598,46 Eur daugiau. Vien tai, kad paslaugos perkamos fiksuoto įkainio bei nurodytų valandų apimties pagrindu, nereiškia, jog netenkama teisės į nuostolių atlyginimą kainų skirtumo pagrindu. Atsakovė negali turėti teisėtų lūkesčių, kad ieškovė įsigis mažiau paslaugų kiekio nei tas, kuris buvo apibrėžtas Pirkimų sąlygomis, kai pati pateikė pasiūlymą tai pačiai Pirkimų apimčiai ir nepagrįstai įrodinėja, jog ieškovė neva nepatyrė nuostolių.

1.16.                      Byloje nėra ginčo, kad ieškovė, įsigydama paslaugas iš UAB ATEA, už jas atsiskaito su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), o PVM atskaita ir kiti mokestiniai klausimai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Todėl ieškovės prašoma priteisti suma turėtų būti skaičiuojama su PVM, o PVM atskaitos ir kiti mokesčių teisės klausimai paliktini ieškovei, kuri spręs mokestines prievoles pagal esamą Pirkimų situaciją.

1.17.                      Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl 10 proc. baudos dydžio, kadangi Pirkimų sutartyse nurodyta 10 proc. bauda, skaičiuotina sutarčių nutraukimo atveju nuo sutarčių vertės be PVM, yra minimalūs ieškovės nuostoliai. Tačiau Pirkimų sutartyse aiškiai numatyta, kad nuostoliai dėl netinkamų sutarčių vykdymo gali siekti dvigubai daugiau nei Pirkimo sutarčių suma. Pirkimo sutarčių nutraukimo atveju ieškovei tektų įsigyti likusį poreikį iš naujo paslaugų teikėjo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 57 784,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas nustatė, kad JAREP bei JADIS Pirkimų sąlygų 18.1 papunktyje numatyta, jog „perkančioji organizacija nereikalauja užtikrinti pasiūlymo galiojimą dokumentu, tačiau pasilieka teisę kreiptis į teismą dėl žalos, atsiradusios dėl to, kad pasiūlymo galiojimo laikotarpiu tiekėjas pakeičia ar atšaukia savo pasiūlymą ar pirkimo laimėtojas atsisako sudaryti sutartį, atlyginimo“. Teismas pažymėjo, kad atsakovė tiek 2021 m. liepos 2 d. atsisakydama sudaryti JAREP sutartį, tiek 2021 m. birželio 23 d. atsisakydama sudaryti JADIS sutartį kaip atsisakymo priežastis nurodė užtrukusias pirkimo procedūras ir iš to išplaukiančias pasekmes bei aplinkybes. Teismas tokių atsisakymo priežasčių nelaikė pagrįstomis, nes būtent atsakovės pasiūlymo galiojimo užtikrinimas galiojo tuo metu, kai buvo kviečiama pasirašyti sutartis. Pažymėjo, kad atsakovė 2021 m. gegužės 19 d. pratęsė pasiūlymų galiojimą JAREP ir JADIS pirkimuose iki 2021 m. liepos 19 d., o tai, teismo vertinimu, leidžia teigti, jog atsakovė dar 2021 m. gegužės 19 d. patvirtino ieškovei, kad JAREP bei JADIS pirkimų procedūrų trukmė iki 2021 m. liepos 19 d. atsakovei yra priimtina ir nėra laikoma nepagrįstai užtrukusi ir dėl to galėtų pateisinti atsakovės atsisakymą sudaryti pirkimų sutartis su ieškove (atsakovės abu pasiūlymai galiojo iki 2021 m. liepos 19 d.).

5.       Teismas svarbiu laikė JAREP ir JADIS pirkimų sąlygų 17.1 papunktyje numatytą reikalavimą dėl pasiūlymų galiojimo termino – ,,pasiūlymas galioja jame tiekėjo nurodytą laiką, tačiau ne trumpiau nei numatyta pirkimo sąlygų 2 skyriuje ,,Terminai“. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek numatyta Pirkimo dokumentuose“. Pažymėjo, kad JAREP ir JADIS pirkimo sąlygų 2 skyriuje ,,Terminai“ nurodyta, jog pasiūlymai turi galioti ,,3 (tris) mėnesius nuo pasiūlymų pateikimo galutinio termino pabaigos“. JAREP ir JADIS pirkimų galutinis pasiūlymų pateikimo terminas buvo 2021 m. vasario 19 d., be to, byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė nuo Pirkimų paskelbimo pradžios buvo informuota, jog pasiūlymai turi galioti ne mažiau kaip 3 mėnesius nuo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, t. y. nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2021 m. gegužės 19 d.; tokį pasiūlymų galiojimo terminą nurodė pati atsakovė, teikdama pasiūlymus JAREP bei JADIS Pirkimuose.

6.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovės atsisakymas pasirašyti Pirkimų sutartis nurodytais motyvais yra nepagrįstas, nesąžiningas ir prieštaraujantis pareigai viešuosiuose pirkimuose elgtis atsakingai bei rūpestingai. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad atsakovės neteisėtas atsisakymas pasirašyti Pirkimo sutartis su ieškove yra pagrindas ikisutartinei atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis); atsakovė yra kalta, nes, įvertinus CK 6.163 straipsnyje numatytą ikisutartinių santykių pareigą elgtis sąžiningai, ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis jai buvo būtina; atsakovė yra profesionalus viešųjų santykių subjektas, kuris privalo tinkamai ir laiku įgyvendinti teises ir pareigas.

7.       Teismas pažymėjo, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Teismas nurodė, kad ieškovė laikė, jog dėl atsakovės neteisėto ir nesąžiningo atsisakymo sudaryti Pirkimų sutartis ji patyrė 279 189,21 Eur nuostolius, nes teko sudaryti sutartis su antros vietos laimėtoja UAB ATEA pagal pastarosios pasiūlytą paslaugų įkainį, t. y. 279 189,21 Eur brangiau. Be to, ieškovės teigimu, UAB ATEA paslaugas teikė tinkamai ir laikydamasi Pirkimų sąlygose keliamo reikalavimo paslaugas teikti „Agile“ metodu, ir atsakovė pripažino, kad ginčo dėl JAREP ir JADIS suteiktų paslaugų kokybės nėra.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovė savo nuostoliais laiko pasiūlymų kainų skirtumą. Vis dėlto, teismo vertinimu, pasiūlymų kainos neparodo pagal sutartis suteiktinų paslaugų kainų, t. y. pasiūlymuose nurodytos kainos nereiškia, kad tokios sumos tiekėjui bus sumokėtos ir kad pasiūlymų kainų skirtumas bus tai, ką ieškovė permoka UAB ATEA, palyginus atsakovės paslaugų teikimo galimybę.

9.       Teismas nustatė, kad abiejų Pirkimų prieduose Nr. 5 ,,Pasiūlymo forma“ B dalyje ,,Kaina“ nurodyta, jog tiekėjai turi pasiūlyti valandos įkainį, o pasiūlymo kaina gaunama šį valandos įkainį padauginus iš pačios ieškovės nurodyto preliminaraus palyginamojo valandų kiekio: JAREP pirkimo atveju – 14 500 val., o JADIS – 9 350 val. Pirkimų sąlygų 22.1 papunktyje numatyta, kad laimėjęs tiekėjas sutartį turės vykdyti už perkančiosios organizacijos nustatytą kainą. Pirkimų techninių specifikacijų 12.2 papunktyje nurodyta, kad pirkėjas neįsipareigoja įsigyti visos JAREP vystymo ir (ar) priežiūros paslaugų apimties, t. y. bus sumokama tik už faktiškai užsakytas ir paslaugų teikėjo suteiktas vystymo ir (ar) priežiūros paslaugas (tokia pati nuostata ir dėl JADIS vystymo ir (ar) priežiūros paslaugų). Be to, abiejų sutarčių kaina yra iš karto nurodyta ir tai nėra tiekėjo pasiūlymo kaina: JAREP pirkimo sąlygų priede Nr. 7 ,,Sutarties sąlygos“ ir (arba) ,,Sutarties projektas“ 5.1 papunktyje iš karto nurodyta, kad JAREP sutarties kaina yra 580 000 Eur priedas plius PVM; JADIS Pirkimo sąlygų priede Nr. 7 ,,Sutarties sąlygos“ ir (arba) ,,Sutarties projektas“ 5.1 papunktyje taip pat nurodyta, jog JADIS sutarties kaina yra 374 000 Eur plius PVM. Tokios pačios sutarčių kainos nurodytos ir sutartyse su UAB ATEA.

10.       Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad tiekėjų pasiūlymų kainos neparodo ieškovės mokėtinos sumos paslaugų tiekėjui, dėl to pasiūlymų kainų skirtumai negali būti pagrindas spręsti dėl ieškovės patirtų nuostolių. Be to, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nurodo, kad kainų skirtumas pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatas savaime nereiškia nuostolių dydžio, t. y. nėra ,,netesybos“, ir pasiūlymų kainų skirtumas savaime nereiškia ieškovės nuostolių, kadangi tai yra tik nuostolių apskaičiavimo metodas, o ne iš anksto apibrėžtas nuostolių dydis. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju yra aktualu vertinti JAREP ir JADIS sutarčių sąlygas ir skaičiuoti tai, ką ieškovė permoka UAB ATEA, palyginus su tuo, ką ji būtų sumokėjusi atsakovei. Tačiau teismo vertinimu, byloje neįrodyta aplinkybė dėl faktinio permokėjimo UAB ATEA, o tai leidžia teigti, kad ieškovė nepatyrė nuostolių.

11.       Teismas nurodė, kad abiejų pirkimų techninėse specifikacijose numatyta, jog pirkėjas neįsipareigoja įsigyti visos nurodytos vystymo ir (ar) priežiūros paslaugų apimties, t. y. bus sumokama tik už faktiškai užsakytas ir paslaugų teikėjo suteiktas vystymo ir (ar) priežiūros paslaugas (12.2 papunktis). Dėl to, teismo vertinimu, ginčo atveju yra aktualios paslaugų apimtys (kaina) JAREP ir JADIS sutarčių vykdymo metu, t. y. kokia yra kiekvieno užsakymo apimtis, nustatyta vykdytojo pagal savo individualų skaičiavimą (pavyzdžiui, JAREP techninės specifikacijos 6.1, 6.2 papunkčių 4 eilutė, 6.3 papunktis; JADIS techninės specifikacijos 9.1, 9.2 papunkčių lentelės eilutės Nr. 3, 4, 9.3 papunktis). Teismas pažymėjo, kad nustatant ieškovės permoką UAB ATEA ir įkainio skirtumus yra aktualu vertinti realią konkretaus užsakymo apimtį (kiekį) specialisto valandomis, analizuojant ieškovės ir UAB ATEA sudarytus (patvirtintus) užsakymus vykdant JAREP ir JADIS sutartis, gautas PVM sąskaitas faktūras pagal minėtas sutartis, kt.

12.       Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog abiejų sutarčių vykdymo metu ne visu laikotarpiu buvo sudaromi užsakymai, dėl to aktualūs ieškovės pateikti elektroniniai laiškai ir JAREP bei JADIS projektų dokumentacija. Teismas pažymėjo, kad byloje nepaneigtas atsakovės apskaičiuotas faktinis vidutinio UAB ATEA įkainio vidurkis be JAREP, JADIS sutarties kainų padidinimo – 26,65 Eur plius PVM, kai nustatyta, jog atsakovės įkainis yra 27,12 Eur plius PVM (konkrečiai vertinta JAREP, JADIS sutarčių val. (15479; 9981), valandų padidinimas (534; 998), ir ieškovei atsisakius apmokėti realiai UAB ATEA sugaištas valandas, įvertinus JIRA ir K. T. patvirtinimą elektroniniu laišku (-7562,15; 3308,25), laikytina, kad UAB ATEA vidutinis valandos įkainis (Eur, be PVM): JAREP – 25,17; JADIS – 28,14, ir įkainio minėtas vidurkis – 26,65. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė sumokėjo UAB ,ATEA ir vien už susitikimus, kai pagal techninės specifikacijos nuostatas apmokama tik už realius darbus. Be to, byloje apklaustos liudytojos G. K. R. ((duomenys neskelbtini)) ir R. K. ((duomenys neskelbtini)) patvirtino, kad UAB ATEA vėlavo teikti paslaugas ir už tai tam tikra suma buvo neprimokėta. O tai patvirtina aplinkybę, kad ieškovės prašoma priteisti nuostolių suma nėra įrodyta, kaip tiksli. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra nustatyta ieškovės nurodomų patirtų nuostolių suma, teismas padarė išvadą, jog nėra galimybės įvertinti ir Europos Sąjungos skiriamo finansavimo (349 453,50 Eur) įtakos ieškovės turtinei padėčiai pagal CK 6.288 straipsnio nuostatų prasmę.

13.       Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.256 straipsnio 4 dalies ir 6.258 straipsnio 4 dalies normos visuomet taikomos kartu, t. y. verslininkas atsako be kaltės tik už tokio dydžio nuostolius, kuriuos jis galėjo protingai numatyti. Kitoks aiškinimas paneigtų civilinės atsakomybės kompensacinį pobūdį ir sudarytų prielaidas kreditoriui nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 34 punktas; 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-611/2023); kuo daugiau nustatoma nesudarytos ir sudarytos viešojo pirkimo sutarčių skirtumų, kurie, be kita ko, lemia naujo sandorio kainos padidėjimą (ar tam sudaro realias prielaidas), tuo pakeičiančiosios sutarties taisyklės reikšmė menksta ir kainų skirtumas gali būti nepakankamas kriterijus spręsti dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020, 56 punktas).

14.       Teismas nusprendė, kad atsakovė pagrindė, jog ginčo atveju nėra priežastinio ryšio, nes atsakovė negalėjo numatyti, o tai ir daro nepalyginamus UAB ATEA faktinį vykdymą ir Pirkimų techninėse specifikacijose (TS) numatytą: pirma, UAB ATEA atliko Skaitmeninės direktyvos realizavimo darbus, kurie kaip JAREP, JADIS sutarčių objektai buvo neapibrėžti; antra, UAB ATEA nevykdė JAREP, JADIS sutarčių pagal Pirkimų sąlygose nustatytą iteracinį–inkrementinį („Agile“) metodą; trečia, UAB ATEA vietoje JAREP, JADIS Pirkimų pasiūlymuose nurodytų kvalifikuotų specialistų, juos pakeitė kitais ir pridėjo papildomai specialistų, t. y. vietoje 4–5 pagal Pirkimų sąlygas paslaugas teikė 21, netikrinant jų kvalifikacijos.

15.       Teismas akcentavo, kad perkančiosios organizacijos teisėti tikslai ir poreikiai, kurių ji nori pasiekti ir patenkinti skelbdama viešąjį pirkimą, aktualūs tiek, kiek yra tinkamai iš anksto išviešinti; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017, 37 punktas); perkančiosios organizacijos teisėti tikslai ir poreikiai, kurių ji nori pasiekti ir patenkinti skelbdama viešąjį pirkimą, aktualūs tiek, kiek yra tinkamai iš anksto išviešinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018, 36 punktas). Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovė privalėjo apibrėžti JAREP ir JADIS Pirkimų objektus aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, nes priešingu atveju, neaiškių JAREP ir JADIS Pirkimų sąlygų neigiamų padarinių rizika tenka perkančiajai organizacijai. Nurodė, kad teismų praktikoje pirkimo objektas laikomas neapibrėžtu, jei faktinė jo apimtis yra didesnė kaip 1/3 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-969/2021).

16.       Teismas pažymėjo, kad liudytojos R. K. ((duomenys neskelbtini)), G. K. R. ((duomenys neskelbtini)), taip pat ir liudytojas K. T. ((duomenys neskelbtini)) patvirtino, jog Skaitmeninės direktyvos darbai į JAREP, JADIS TS bei sutartis nebuvo įtraukti, o tai lėmė neapibrėžtumą ir su tuo susijusias UAB ATEA problemas, t. y. apimčių augimą, terminus, papildomų specialistų poreikį. Byloje apklaustas teismo ekspertas A. L. nepaaiškino, kokia yra Skaitmeninės direktyvos įgyvendinimo apimtis valandomis. Be to, minėti liudytojai patvirtino, kad tiekėjai nevertino Skaitmeninės direktyvos realizavimo pasiūlymuose, o tai taip pat sudaro pagrindą spręsti, jog negalima lyginti atsakovės pasiūlymo ir UAB ATEA faktinio JAREP ir JADIS sutarčių sudarymo. Teismas pabrėžė, kad pati ieškovė pripažino aplinkybę, jog apie Skaitmeninės direktyvos realizavimą sužinojo ties JAREP ir JADIS sutarčių pasirašymu (šie darbai nebuvo numatyti Pirkimų sąlygose).

17.       Teismas iš į bylą pateikto K. T. 2022 m. gruodžio 23 d. elektroninio laiško ir kitų duomenų nustatė, kad Skaitmeninės direktyvos įgyvendinimui UAB ATEA privalėjo ieškoti papildomų specialistų, nes nurodytų pasiūlymuose nepakako. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad iš naujo paskelbus viešąjį pirkimą, kurio pirkimo sąlygose būtų apibrėžti darbai, susiję su Skaitmeninės direktyvos įgyvendinimu, atsakovė būtų turėjusi galimybę nedalyvauti pirkime. Be to, teismo vertinimu, svarbu ir tai, kad esant neapibrėžtoms JAREP, JADIS Pirkimų apimtims, tiek atsakovė, tiek ir UAB ATEA, teikdamos pasiūlymus, negalėjo įvertinti šių aplinkybių ir atlikti atitinkamų skaičiavimų, susijusių su kainos pasiūlymu. Taigi negalima lyginti atsakovės pasiūlymo, kurį teikiant nebuvo vertintas Skaitmeninės direktyvos realizavimas, ir UAB ATEA faktinio darbų atlikimo pagal, kaip patvirtino liudytojos R. K. ir G. K. R., atitinkamai TS eilutę Nr. 8 ,,KITOS VYSTYMO PASLAUGOS IR NENUMATYTI DARBAI PAGAL POREIKĮ“ ir TS eilutę Nr. 15 ,,Sistemos vystymas turi būti vykdomas pagal Techninėje specifikacijoje įvardintas paslaugas, pasikeitusius teisės aktus ir teikiamas pagal Paslaugų teikėjui pateiktus Pirkėjo atskirus užsakymus. Užsakymus Pirkėjas Paslaugų teikėjui gali teikti Sutarties galiojimo laikotarpiu.“

18.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovės prašomus priteisti nuostolius, nes JAREP ir JADIS sutarčių vykdymas yra nepalyginamas su tuo, kas numatyta Pirkimų sąlygose. Teismas konstatavo pernelyg nutolusį priežastinį ryšį, kadangi atsakovė, kaip verslininkė, atsako tik už galimus numatyti nuostolius pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį, o Skaitmeninės direktyvos įgyvendinimas buvo ,,paslėptas“ po abstrakčiomis cituotomis TS abstrakčiomis eilutėmis. Taigi atsakovei nebuvo sudaryta galimybė numatyti (įsivertinti) rizikų, o tai eliminuoja jos atsakomybę.

19.       Teismas nustatė, kad pareiga teikti JAREP, JADIS priežiūros ir vystymo paslaugas pagal „Agile“ metodą numatyta JAREP TS 5.3 papunkčio lentelės eilutėje Nr. 3, 6.1 papunktyje ir JADIS TS. Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog „Agile“ yra toks metodas, kur per iteraciją (laiko tarpą) sukuriamas prieaugis (rezultatas (inkrementas)), ir šis metodas pagal savo esmę sunaudoja daugiau klientui apmokestinamų valandų per apskaitinį periodą, nes „Agile“ komandos (ne keli pavieniai specialistai) dažnai dirba dedikuotai visam projektui, t. y. jos fiksuoja visą realų darbo laiką, kurį suplanavo ir patvirtino klientas iki darymo (dėl to šis metodas yra brangesnis). „Waterfall“ projektams dažnai naudojama fiksuotos kainos visos užduoties logika su mažesniu valandų fiksavimu, nes planas yra labiau ,,idealus“ (jo darymo metu neįvertinami kintamieji, kliento poreikių tikslinimas ir pan.). Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad šiuo atveju UAB ATEA paslaugas ieškovei teikė ne „Agile“ metodu, o „Waterfall“ metodu, o tai reiškia, jog nėra galimybės lyginti UAB ATEA faktinio darymo (ne pagal „Agile“) su tuo, kas numatyta pirkimo sąlygose (TS) ir pagal kurias atsakovė būtų vykdžiusi JAREP ir JADIS sutartis. Todėl esant nepalyginamumui, neįmanoma taikyti pakeičiančiosios sutarties kainų skirtumo pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatas. Taigi, teismo vertinimu, ieškovės nurodomi pasiūlymų kainų skirtumai nėra nuostoliai.

20.       Teismas nurodė, kad liudytoja R. K. patvirtino, jog projekto vykdymo metu nebuvo laikomasi „Agile“ metodo, nurodant apie būtinas procedūras, kad: ,,gal pražiūrėjom“, ,,darėme ceremonijas, negaliu pasakyt ar visas“, ,,gal kokias ceremonijas ir praleidome“. Atsakydama į klausimą, ar dirbo kitu principu nei su atsakove, liudytoja atsakė ,,galbūt“; atsakydama į klausimą ,,Ar būdavo teikiamos Jums sprinto ataskaitos?“, atsakyta ,,Ne, aš nemačiau“, kt. Liudytoja G. K. R., atsakydama į klausimą ,,Paminėjai – tvarkingai pradėjome „Agile“, tai, kaip sakiau, patirties anksčiau turėjai tam projekte, kur kartu dirbom, tai, tavo manymu, skirtingi buvo būdai, tai, kaip mes dirbome 2020 m., ir jūs su ATEA, ar taip pat?, atsakyta, kad ,,Iš pradžių tai bandėme tikrai taip pat, po to būtent dėl valandų išaugusių ir visa kita, tai supaprastinome „Agile“; į klausimą ,,Ar buvo naudojami tokie dalykai kaip „burned down chart“, „velocity“ ir panašūs „Agile“ instrumentai progresui stebėti?“, atsakyta ,,Ne“; klausiant ,,kaip jūs pavadintumėte tokį gyvenimo būdą, kurį ką tik apibūdinot, kur nenaudojami dalis ritualų, įrankių progresui stebėti, ne su visais komandos nariais tuo komunikuojama?“, atsakyta ir kad ,,Dalinai „Agile“ gal, taip sakau“, kt. Teismas pažymėjo, kad šie liudytojų parodymai paneigia teismo eksperto A. L. išvadą, jog JAREP ir JADIS paslaugos teiktos pagal „Agile“ vien dėl tos priežasties, jog toks teikimo metodas buvo nurodytas techninėje specifikacijoje. Be to, byloje esantis Š. D. 2024 m. vasario 5 d. išvados dėl JAREP ir JADIS paslaugų teikimo, teismo vertinimu, taip pat patvirtina ginčo paslaugų teikimą ne pagal „Agile“ metodą.

21.       Teismas nurodė, kad JAREP ir JADIS reglamentuose patvirtinta, jog paslaugos bus teikiamos pagal nuosekliojo („Waterfall“) metodo realizavimo etapus (rezultatai reglamente: analizės dokumentai, detalūs projektavimo dokumentai, bandomosios eksploatacijos planas ir kt.). Šio metodo etapų nustatymai JAREP, JADIS paslaugų teikimo reglamentuose reiškia, kad nedaroma pagal „Agile“. Be to, teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog paslaugos buvo perduodamos ne kas iteraciją, nes pagal TS vystymo rezultatai priimami kas mėnesį pasirašant priėmimo–perdavimo aktą, kur nurodyta, kiek valandų truko vystymo darbai ir kokie konkretūs vystymo darbai per mėnesį buvo atlikti (TS 9.2 papunktis, 6 eil.). Teismas sutiko su atsakove, kad per vieną mėnesį, t. y. 2022 m. lapkričio mėn., UAB ATEA vystymo komanda perdavė vystymo darbų net už 1931,50 val. (JADIS 2022 m. lapkričio 25 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. ST-254(5.7E)/017 (019), o tai patvirtina, jog darbai nebuvo perdavinėjami kas mėnesį pagal TS reikalavimus, kas neatitinka „Agile“ metodo reikalavimų, kai per iteraciją pateikiamas inkrementas (rezultatas)), kt.

22.       Be to, teismas nustatė, kad ieškovė mokėjo UAB ATEA ir už susitikimus, kai pagal TS reikalavimus apmokama tik už rezultatą (atsiskaitymas už JAREP priežiūrą (TS 5.3 papunkčio lentelės 5 eilutė): pirkėjas ir paslaugų teikėjas pasirašo paslaugų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodoma, kiek darbo valandų truko priežiūros darbai ir kokie konkretūs priežiūros darbai per mėnesio laikotarpį buvo atlikti; atsiskaitymas už JAREP vystymą (TS 6.2 papunkčio lentelės pirkėjas ir paslaugų teikėjas pasirašo paslaugų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodoma, kiek darbo valandų truko vystymo darbai ir kokie konkretūs vystymo darbai per mėnesio laikotarpį buvo atlikti; už JADIS priežiūrą, vystymą atsikaitoma analogiškai, t. y. už rezultatą, o ne susitikimus). Teismas nurodė, kad šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti 2022 m. vasario 15 d., 2022 m. kovo 28 d., 2022 m. balandžio 13 d., 2022 m. gegužės 26 d., 2022 m. birželio 22 d. ir 2022 m. lapkričio 25 d. perdavimo–priėmimo aktai.

23.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog JAREP ir JADIS paslaugos buvo teikiamos pagal „Agile“. Taigi nėra galimybės palyginti UAB ATEA faktinio paslaugų teikimo su tuo, kaip pagal TS reikalavimus paslaugos būtų suteiktos atsakovės; nesant palyginimo galimumo, kainų skirtumo metodas netaikytinas sprendžiant klausimą dėl nuostolių priteisimo.

24.       Teismas sutiko su atsakove, kad specialistų skaičius daro tiesioginę įtaką paslaugų apimtims (apimtys vertinamos specialistų darbo valandomis, todėl dėl daugiau nei dvigubai (vietoje 4–5 asmenų faktiškai paslaugas teikė 21 asmuo) UAB ATEA priskirto specialistų skaičiaus pastarosios faktinis darymas tampa nepalyginamu su darymu pagal Pirkimo sąlygose TS numatytus reikalavimus (specialistų skaičių, kompetenciją). Teismo vertinimu, užsakymo atlikimas valandomis priklauso ir nuo konkrečių specialistų kompetencijos (kvalifikacijos). Be to, atsakovė pagrindė, jog vykdant Pirkimų sutartis nedirbo tie specialistai, kurie buvo nurodyti pasiūlymuose; dar daugiau, papildomai dirbo specialistai, kurių kvalifikacijos ieškovė netikrino (šią aplinkybę patvirtino ir ieškovė, nurodydama, kad papildomų specialistų kvalifikacijos netikrino, nes, ieškovės teigimu, tą reikia daryti tik su pasiūlyme nurodytais specialistais). Todėl teismas padarė išvadą, kad ir šiuo atveju nėra galimybės lyginti UAB ATEA faktinio darymo su papildomais specialistais ir Pirkimo sąlygose numatytų reikalavimų. Teismo vertinimu, šis nepalyginamumas neleidžia teigti, kad ieškovės prašomas priteisti atsakovės pasiūlymų kainų ir UAB ATEA pasiūlymų kainų skirtumas yra nuostoliai.

25.       Teismas, nenustatęs visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės ieškinį atmetė. Netenkinęs ieškinio reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

26.       Teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 57 784,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 51 129,75 Eur už teisinę pagalbą ir 6 655 Eur už ekspertinio vertinimo išvadų parengimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovavimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus dydžius. Vis dėlto, įvertinęs ieškovės procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu – ieškovė neteikė bylai aktualių duomenų (atitinkamos aplinkybės ir prašymai dėl šių duomenų buvo nurodytos atsakovės atsiliepime į ieškinį ir triplike), o tai lėmė būtinybę atsakovei rengti procesinius dokumentus (prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, jų užtikrinimo, baudų skyrimo ieškovei dėl įpareigojimų pateikti įrodymus nevykdymo, kt.), ekspertizės atlikimą, liudytojų apklausą (siekiant išsiaiškinti bylos aplinkybes, susijusias su projektų vykdymu), atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose (12), teismas iš ieškovės atsakovei priteisė visas pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidos – 57 784,75 Eur.

27.       Kadangi išlaidos, susijusios su dokumentų teikimu, neviršijo 8 Eur, teismas jų atlyginimo klausimo nesprendė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

28.       Ieškovė VĮ Registrų centras (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad netinkamas ginčo sutarčių vykdymas – tariamas darbų vykdymas ne pagal „Agile“ metodą ir nesilaikymas kitų Pirkimų dokumentų reikalavimų paneigia žalos faktą ir dydį bei daro nepalyginamus atsakovės ir UAB ATEA pasiūlymus.

28.2.                      Teismas nepagrįstai netenkino ieškinio, konstatuodamas, kad yra neįrodytas žalos dydis ir UAB ATEA bei apeliantės pasiūlymai nėra palyginami, kadangi: 1) kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tame pačiame pirkime pateiktų viešojo pirkimo sandorių (pasiūlymų) palyginamumas iš principo yra aukščiausio lygmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020); 2) apeliantė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė realiai išnaudotomis valandomis, už kurias UAB ATEA gavo atlygį. Apeliantė savo reikalavimą apibrėžė, atsižvelgdama tik į tas paslaugas, už kurias UAB ATEA buvo apmokėta pagal pasiūlytą įkainį (išnaudojant maksimalią sutarčių vertę) ir kuris buvo didesnis už atsakovės pirkime siūlytą įkainį.

28.3.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nuostoliai negali būti apskaičiuoti, vadovaujantis pakeičiančiosios sutarties nustatymo taisykle (CK 6.258 straipsnio 5 dalis), ir kad nėra įrodytos kitos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliantė patyrė nuostolius, kuriuos pagrįstai apskaičiavo, vadovaudamasi pakeičiančiosios sutarties nustatymo taisykle, kuri turi būti taikoma sprendžiant dėl priteistino žalos dydžio dėl ikisutartinės tiekėjo atsakomybės, kadangi:

28.3.1.                      Nuostoliai apskaičiuoti nustačius atsakovės ir UAB ATEA pasiūlymų įkainių skirtumą, o toks nuostolių apskaičiavimo būdas yra pagrįstas pagal teisės aktus ir kasacinio teismo praktiką – yra galimas nuostolių skaičiavimas pagal pasiūlymų kainos skirtumus, net jeigu tokio perkančiosios organizacijos nuostolių skaičiavimo metodo nebuvo expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta viešojo pirkimo sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015; 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020). Kadangi JAREP ir JADIS Pirkimų sąlygų 18.1 papunktyje buvo nustatyta apeliantės teisė reikalauti nuostolių, jei tiekėjai nepagrįstai atsisakys sudaryti sutartis, apeliantė šia teise ir pasinaudojo. 

28.3.2.                      Teismas nepagrįstai laikė, kad, esant iš anksto nurodytai maksimaliai sutarčių vertei, bet kuriam subjektui (tiek UAB ATEA, tiek atsakovei) apeliantė būtų sumokėjusi tiek pat, t. y. maksimalią pirkimams skirtą vertę. Tokia teismo išvada nepagrįsta, kadangi už tą pačią maksimalią sutarčių vertę abiejų pirkimų atveju apeliantė būtų galėjusi įsigyti žymiai daugiau valandų iš atsakovės (dėl žymiai mažesnio atsakovės valandinio įkainio nei UAB ATEA). JAREP ir JADIS Pirkimų ir sutarčių vykdymo metu buvo taikoma fiksuoto įkainio kainodara – atsiskaitoma fiksuoto įkainio (1 val.) pagrindu (Pirkimų sutarčių 5.1 ir 5.2 papunkčiai). Tai reiškia, kad su bet kuriuo sutartį vykdančiu teikėju būtų buvę atsiskaitoma pagal faktiškai suteiktų paslaugų apimtį ir jų pasiūlytą įkainį, neviršijant maksimalios sutarties vertės. Todėl teisėtai ir pagrįstai nustatyta maksimali sutarties vertė (kuri vienoda bet kuriam pirkimo laimėtojui) nereiškia, kad apeliantė nepatyrė nuostolių, įsigijusi tas pačias paslaugas brangiau nei siūlė atsakovė. JAREP pirkimo atveju apeliantė, įsigydama pirkime nustatytą 14 500 val. paslaugų kiekį iš antros vietos dalyvio – UAB ATEA, už tas pačias paslaugas sumokėjo 181 590,75 Eur daugiau nei šias paslaugas būtų įsigijusi iš atsakovės, šiai neatsisakius sudaryti sutarties (657 411,15 Eur – 475 820,40 Eur). JADIS pirkimo atveju, apeliantė, įsigydama pirkime nustatytą 9 350 val. paslaugų kiekį iš antros vietos dalyvio – UAB ATEA, už tas pačias paslaugas sumokėjo 97 598,46 Eur daugiau nei šias paslaugas būtų įsigijusi iš atsakovės ((423 916,85 Eur – 306 822,12 Eur) x 83,35 proc.). Pažymėtina, kad visi JAREP ir JADIS Pirkimų dalyviai buvo informuoti apie Pirkimų objektą, maksimalią jo apimtį (14 500 val. JAREP paslaugų poreikį bei 9 350 val. JADIS paslaugų poreikį) bei taikomą fiksuoto įkainio kainodarą. Atsakovė Pirkimų sąlygų apimties neginčijo, su sąlygomis sutiko ir pati teikė pasiūlymą būtent tokiai Pirkimų objekto apimčiai; atsakovės nustatymo Pirkimų laimėtoja metu jos pasiūlymo galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs.

28.4.                      Teismas neteisingai vertino UAB ATEA paslaugų valandinį įkainį. Pažymėtina, kad: 1) JAREP ir JADIS sutartys nustatė, jog UAB ATEA tinkamai suteiktos paslaugos ieškovės turėjo būti priimtos; pagal sutarčių 3.5 papunktį priėmimas buvo atliekamas sudarant priėmimo–perdavimo aktus, pagal kuriuos paslaugos (valandos) buvo priimtos ir apmokėtos, dėl to ginčo nekilo; 2) apeliantės pozicija byloje buvo grindžiama tik iš UAB ATEA pagal priėmimo–perdavimo aktus priimtomis ir apmokėtomis paslaugomis (jų valandomis) ir jų faktu; nepriimtomis ir neapmokėtomis valandomis apeliantė negrindė savo nuostolių; 3) apeliantės atsisakymas priimti nepriimtas valandas yra teisėtas ir pagrįstas pastarosios vykdyta UAB ATEA prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo kontrole, kuri pagrįsta racionaliu lėšų naudojimu ir sutarčių 6.7.2 papunkčiu; tai nėra įkainio, kurį taikė UAB ATEA, vykdydama ginčo sutartis, pakeitimas, juolab kad tarp apeliantės ir UAB ATEA nebuvo sudaryti jokie susitarimai dėl įkainio pakeitimo, nebuvo inicijuoti ir teisminiai ginčai šiuo klausimu; 4) teismas, skaičiuodamas UAB ATEA valandinį įkainį, nepagrįstai vertino: i) paslaugas (valandas), kurias apeliantė priėmė iš UAB ATEA ir už kurias apmokėjo bei ii) valandas, kurių apeliantė nepriėmė iš UAB ATEA ir už kurias nemokėjo; 4) teismas, aiškindamas, jog UAB ATEA valandinis paslaugų įkainis yra ne 37,47 Eur, o 27,12 Eur, nepagrįstai perkvalifikavo apeliantės prašomos žalos dydį, kadangi apeliantė neprašė atlyginti žalą, kurios ji nepatyrė (už paslaugas, kurias UAB ATEA suteikė, tačiau už kurias apeliantė nesumokėjo); apeliantė prašė atlyginti žalą tik ta apimtimi, kuri neviršija maksimalios sutarčių vertės ir už kurias apeliantė UAB ATEA faktiškai sumokėjo; reikalavimo dėl žalos atlyginimo apeliantė negrindė UAB ATEA papildomai dirbtomis valandomis, už kurias pastarajai atlyginimas nebuvo mokėtas. Taigi apeliantės reikalavimas kildinamas, atsižvelgiant tik į tas paslaugas, už kurias UAB ATEA buvo apmokėta pagal pasiūlytą įkainį, kuris yra didesnis už atsakovės pirkime siūlytą įkainį.

28.5.                      Teismas nepagrįstai paneigė apeliantės patirtos žalos faktą, remdamasis tuo, kad Pirkimuose buvo taikomos fiksuoto įkainio, o ne fiksuotos kainos kainodaros (sprendimo 24 punktas). Su tokia teismo pozicija nesutiktina, kadangi: 1) teismas nepagrįstai laikė, kad apeliantė nuostoliais laikė pasiūlymų kainų skirtumą, o ne skirtumą tarp atlyginimo už paslaugas, kurias apeliantė sumokėjo UAB ATEA ir atlyginimo, kurį būtų sumokėjusi atsakovei pagal jos pasiūlytus mažesnius analogiškų tų pačių paslaugų įkainius; apeliantė pateikė įrodymus, pagrindžiančius suteiktų paslaugų apimtį, t. y. jog JAREP ir JADIS sutartys buvo išnaudotos visa apimtimi (nupirktas maksimalus kiekis valandų) ir dėl to, apeliantė nuostolius grindė remdamasi skirtumu tarp UAB ATEA sumokėto atlyginimo ir to atlyginimo, kurį būtų mokėjusi atsakovei. Taigi apeliantė reikalauja nuostolių atlyginimo dėl tokios paslaugų apimties, kuri UAB ATEA buvo faktiškai suteikta apeliantei ir neviršijo maksimalaus JAREP ir JADIS sutarčių kiekio; 2) pasiūlymų įvertinimo tvarka buvo skirta viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymų tarpusavio palyginimui (JAREP ir JADIS Pirkimų sąlygų priedas Nr. 6 „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“); atsakovė neginčijo Pirkimų sąlygų ir jose įtvirtintos pasiūlymų tarpusavio palyginimo tvarkos, pagal tai pateikė savo pasiūlymus. Todėl apeliantė pagrįstai reikalauja atlyginti nuostolius, lygindama atsakovės ir UAB ATEA siūlytus įkainius pagal visiems vienodai taikytą pasiūlymų vertinimo tvarką, kurie buvo pateikti tose pačiose viešojo pirkimo procedūrose; pažymėtina, kad UAB ATEA vykdė Pirkimų sutartis pagal tas pačias ir Pirkimų paskelbimo dieną išviešintas pirkimo sutarčių sąlygas, kurios būtų vienodai taikytos atsakovei, jeigu ši būtų sudariusi pirkimų sutartis; 3) patirtos išlaidos vykdant sutartis yra priskiriamos tiesioginiams nuostoliams (faktiškai įvykdytos JAREP ir JADIS sutarčių apimtys ir UAB ATEA sumokėtos sumos); apeliantė patyrė daugiau išlaidų vykdydama Pirkimų sutartis su UAB ATEA nei būtų turėjusi su atsakove, todėl išlaidų skirtumą (patirtas išlaidas su UAB ATEA) apeliantė pagrįstai prašė priteisti iš atsakovės; 4) apeliantė pateikė į bylą rašytinius įrodymus (perdavimo–priėmimo aktus, sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus), kurie patvirtina UAB ATEA suteiktų paslaugų faktinę apimtį (išnaudojant maksimalų skirtą valandų skaičių (14 500 val. JAREP paslaugų poreikį bei 9 350 val. JADIS paslaugų poreikį) ir tinkamą kokybę.

28.6.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė priežastinio ryšio (sprendimo 27 punktas).

28.7.                      Teismas netinkamai aiškino sutarčių nuostatas dėl specialistų keitimo ir papildomų specialistų pasitelkimo galimybės. Pažymėtina, kad: 1) teismas nepagrįstai sutarčių 12.2. papunktyje nustatytas specialistų keitimo taisykles taikė papildomai pasitelkiamiems specialistams, jas interpretuodamas kitaip, nei tai numato sutarčių 12.1 papunktis; vadovaujantis sutarčių 12.2 papunkčiu, sutarčių vykdymo metu buvo keistas tik vienas specialistas – R. S., kurio atitiktis pirkimo metu taikytiems kvalifikacijos reikalavimams buvo patikrinta ir atlikti sutarčių keitimai pagal sutarčių 12 punktą; 2) sutarčių 12.1 papunktyje nėra nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, kurie galėjo dirbti prie JAREP ir JADIS sutarčių; 5 pagrindiniai specialistai yra kertiniai specialistai, kurie prižiūri sutarčių vykdymą, tačiau ne vieninteliai asmenys, turėję teisę dirbti UAB ATEA komandoje vykdant sutartis. Kiti asmenys galėjo būti papildomai skiriami dirbti tiekėjo nuožiūra ir jokie reikalavimai jiems nekeliami; šių asmenų kvalifikacija ir patirtis nevertinama pagal tuos pačius kriterijus, kurie buvo taikomi pagrindiniams asmenims, kurių pajėgumais rėmėsi UAB ATEA Pirkimų vykdymo metu, siekdama įrodyti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams.

28.8.                      Teismas nepagrįstai išplėtė verslininko atsakomybės ribų tik už tuos nuostolius, kuriuos jis gali numatyti, konceptą, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad Skaitmeninės direktyvos įgyvendinimas buvo nenumatytas iš anksto, o tai neva eliminuoja atsakovės atsakomybės sąlygas (sprendimo 29 punktas). Teismas be pagrindo sistemų vystymo darbus pripažino nepalyginamais, atsižvelgdamas į faktinį jų kilimo poreikį (Skaitmeninę direktyvą). Konkrečių darbų atsiradimo poreikis yra nenuspėjamas, tačiau atliekami darbai yra tie patys – JAREP ir JADIS sistemų programavimas, modifikavimas, pritaikymas pasikeitusiems poreikiams. Pabrėžtina, kad jei būtų buvę tiksliai žinoma, dėl kokių priežasčių ir kokios apimties JAREP ir JADIS sistemų priežiūros ir vystymo paslaugas reikia suteikti, apeliantė Pirkimuose būtų taikiusi fiksuotos kainos kainodarą, o ne fiksuoto įkainio kainodarą (ją taikė, kadangi tiekėjai galėjo įsivertinti paslaugų teikimo sąnaudas, bet ne konkrečią jų apimtį).

28.9.                      Teismas, padarydamas išvadą, kad konkrečios JAREP ir JADIS sistemų priežiūros ir vystymo paslaugų apimties susiformavimo poreikis (Skaitmeninė direktyva) lemia JAREP ir JADIS sutarčių vykdymo tarp atsakovės ir UAB ATEA nepalyginamumą, paneigė apeliantės teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, sudarius JAREP ir JADIS sutartis, kuriose taikoma fiksuoto įkainio kainodara. Tokia išvada darytina, nes: 1) paslaugos, susijusios su Skaitmeninės direktyvos įgyvendinimu buvo teisėtos ir galimos pagal JAREP ir JADIS sutartis, nes būtent šios sistemos (JAREP ir JADIS) buvo modifikuotos (jas pritaikant prie pasikeitusio teisinio reguliavimo) dėl atsiradusio Skaitmeninės direktyvos įgyvendinimo poreikio. Įsigyti papildomas paslaugas leido JAREP ir JADIS sutarčių objekto apibrėžimas ir tai tiesiogiai atsispindėjo sutarčių nuostatose bei Techninės specifikacijos eilutėje Nr. 8 apibrėžtoje sąlygoje, leidžiančioje įsigyti ir „kitas vystymo paslaugas ir nenumatytus darbus pagal poreikį; 2) atsakovė neginčijo Pirkimų sąlygų ir net pratęsė pasiūlymų galiojimo užtikrinimus, taip pripažindama, kad sutinka su Pirkimų sąlygomis, jos jai neatrodė netinkamos ar neaiškios.

28.10.                      Byloje atlikta ekspertizė ir apklausti liudytojai patvirtino, kad JAREP ir JADIS sutartys buvo vykdomos tinkamai: 1) UAB ATEA paslaugas teikė tinkamai ir remdamasi „Agile“ metodu. Eksperto A. L. ekspertinio tyrimo akte (kuris yra galiojantis ir nenuginčytas), konstatuota, jog paslaugos buvo teikiamos tinkamai bei sąlygos abiems tiekėjams būtų buvusios identiškos; 2) visi byloje apklausti liudytojai (K. T., M. B., R. K. ir G. K.-R.) paliudijo, kad JAREP ir JADIS sutartys buvo vykdomos tinkamai ir laikantis „Agile“ metodo. Teismas skundžiamame sprendime cituoja ištraukas iš liudytojų R. K. ir G. K.-R. apklausos, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl liudytojų K. T. ir M. B. duotų parodymų, kurie yra priešingi ir patvirtinantys, kad paslaugos buvo teiktos tinkamai ir laikantis „Agile“ metodo; 3) teismas neteisingai konstatavo, jog apeliantė mokėjo UAB ATEA ir už susitikimus, kai pagal techninės specifikacijos reikalavimus neva turi būti apmokama tik už rezultatą. Pažymėtina, kad Techninėje specifikacijoje niekur nėra nurodyta, jog susitikimai nėra apmokami. Priešingai, Techninės specifikacijos 5.1 papunktyje aiškiai nurodyta, kad susitikimai yra sudėtinė vystymo paslaugų dalis, todėl, akivaizdu, jog už susitikimus taip pat turi būti apmokama.

28.11.                      Teismas palaikė atsakovės poziciją, siekdamas išsiaiškinti, ar UAB ATEA paslaugas apeliantei suteikė tinkamai (nors ginčo dalykas yra atsakovės sutartinė civilinė atsakomybė jai atsisakius pasirašyti sutartis su apeliante), todėl peržengė nagrinėjamos bylos ribas. Pažymėtina, kad:

28.11.1.                      Teismo išvada, kad JAREP ir JADIS sutartys buvo vykdomos ne pagal „Agile“ metodą yra nepagrįsta, nes pati atsakovė 2025 m. kovo 7 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog ginčo dėl suteiktų paslaugų kokybės nėra (atsakovė pripažino, kad JAREP ir JADIS sutartys buvo vykdomos tinkamai, o ginčo dėl perdavimo–priėmimo aktų nėra), taigi apeliantė neprivalėjo įrodinėti šios aplinkybės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 5 dalis).

28.11.2.                      Apeliantė pateikė į bylą visus perdavimo–priėmimo aktus, sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus už visą abiejų sutarčių vykdymo laikotarpį, kurios nėra nuginčytos ir kurios įrodo, kad UAB ATEA paslaugas suteikė tinkamai. Priešingu atveju apeliantė nebūtų jų priėmusi ir apmokėjusi už atliktą darbą.

28.11.3.                      Byloje esantys UAB ATEA raštai patvirtina, kad sutartys buvo vykdomos tinkamai ir laikantis „Agile“ metodo. Apeliantė 2024 m. sausio 19 d. pateikė į bylą nuomonę dėl atsakovės rašytinių paaiškinimų kartu su UAB ATEA 2024 m. sausio 19 d. raštu Nr. S-9, taip pat 2024 m. balandžio 2 d. pateikė iš UAB ATEA gautą papildomą raštą Nr. S26, kuriame išsamiai paaiškinama ir detalizuojama sutarčių vykdymo specifika, taikant „Agile“ metodą, laikantis visų šiam metodui būtinų etapų. Teismas dėl šių rašytinių įrodymų skundžiamame sprendime nepasisakė, jame užfiksuotų aplinkybių nevertino ir jų nepaneigė. O skundžiamame sprendime nurodytos liudytojų paaiškinimų ištraukos nepatvirtina, kad UAB ATEA ginčo sutartis vykdė ne pagal „Agile“ metodą.

28.11.4.                      Pasisakytina dėl liudytojos R. K. parodymų: 1) Dėl „gal pražiūrėjome“: paaiškinimas yra teiktas ne dėl to, kad UAB ATEA teikė paslaugas ne pagal „Agile“ metodą, o dėl paslaugų teikimo reglamento turinio; 2) Dėl ,,darėme ceremonijas, negaliu pasakyti, ar visas“ ir ,,gal kokias ceremonijas ir praleidome“: paaiškinimai teikti ne kaip faktų konstatavimas, o kaip pasvarstymai, kurie buvo nurodyti atsakant į atsakovės atstovo klausimą, kurį atstovas suformavo, nurodydamas, jog apeliantė yra anksčiau dirbusi su atsakove, ir paprašė atsakyti, ar apeliantė su UAB ATEA dirbo lygiai taip pat, kaip ir su atsakove. Liudytoja į šį klausimą atsakė, be kita ko, nurodydama, kad „<...> Bet aš kai pasiklausinėjau kolegų, kurie daugiau žino, tai sakė, „Agile“ galima įvairiai interpretuoti, nes jų yra skirtingų rūšių. Su UAB ATEA dirbome tikrai ir užduočių skaitymas, ir analizė, ir užduotys <...>“. Taigi liudytoja patvirtino, kad buvo laikytasi „Agile“ metodologijos; tuo pačiu buvo pateiktas pasvarstymas, jog galbūt apeliantė su UAB ATEA dirbo kiek kitaip nei su atsakove; 3) Dėl ,,Ne, aš nemačiau“: šiuo aspektu teismas cituoja tik dalį atsakovės užduoto klausimo, t. y. „Ar būdavo teikiamos sprinto ataskaitos Jums?“, tačiau klausimas buvo: „Kas dvi savaites, R., ar būdavo teikiamos sprinto ataskaitos jums? „Sprint review“ ataskaita, taip vadinama. Jiroje toks funkcionalumas...“. Taigi buvo klausiama ne tai, ar apskritai buvo teikiamos ataskaitos, o tai, ar buvo teikiamos specifinės ataskaitos iš „Jira“ programos ir ar jos buvo teikiamos kas dvi savaites. Į tai liudytoja ir atsakė, kad, jos nuomone, tokių specifinių ataskaitų ji nematė. Tačiau tai nereiškia, kad UAB ATEA neteikė apeliantei ataskaitų, dirbant su sutartimis ir pagal „Agile“ metodą.

28.11.5.                      Pasisakytina dėl liudytojos G. K.-R. parodymų: 1) Dėl ,,Iš pradžių tai bandėme tikrai taip pat, po to būtent dėl valandų išaugusių ir visa kita, tai supaprastinome „Agile“: tokie liudytojos paaiškinimai patvirtina, kad buvo dirbama pagal „Agile“, o ne tai, jog buvo dirbama kitu metodu; 2) Dėl „Ne“ ir „Dalinai „Agile“ gal, taip sakau“: viso liudytojos parodymų ir atsakovės atstovo užduotų klausimų kontekstas, eiga pagrindžia, kad liudytoja nepatvirtino, jog UAB ATEA dirbo ne pagal „Agile“ metodologiją. Liudytoja tik paaiškino, kad dirbant su ginčo sutartimi, kurią ji prižiūrėjo, apeliantė nenaudojo būtent „burned down chart“ ar „velocity“ instrumentų tam, jog specifiškai stebėtų UAB ATEA atliekamų darbų progresą. Atitinkamai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė stebėjo darbų progresą ir kontroliavo darbus. Tai patvirtina paties teismo nurodytas faktas, kad apeliantė nesutiko priimti visų UAB ATEA dirbtų valandų.

28.11.6.                      2024 m. spalio 24 d. teismo posėdyje liudytojas M. B., 2024 m. vasario 29 d. teismo posėdyje liudytojas K. T. taip pat patvirtino, kad paslaugas UAB ATEA teikė pagal „Agile“ metodą.

28.12.                      Teismas, konstatuodamas, kad sutartys buvo vykdytos netinkamai, pasisakė dėl į bylą neįtrauktos UAB ATEA teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad: 1) atsakovė negalėjo kištis į JAREP ir JADIS sutarčių vykdymą, nebūdama tų sutarčių teisiniame santykyje; pagal teismų praktiką, tiekėjams nesuteikta teisė ginčyti perkančiųjų organizacijų ir kitų tiekėjų sudarytų sutarčių vykdymo (t. y. ne viešojo pirkimo vykdymo), todėl teismas, neperžengdamas nagrinėjamos bylos ribų, neturėjo šio klausimo nagrinėti; 2) nors apeliantė 2024 m. spalio 18 d. pateikė prašymą teismui įtraukti UAB ATEA į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau teismas tokio prašymo netenkino, nusprendęs, jog neegzistuoja kasacinio teismo praktikoje suformuoti pagrindai UAB ATEA įtraukimui į bylą trečiuoju asmeniu. Nepaisant to, teismas priėmė sprendimą, kuris tiesiogiai turi įtakos UAB ATEA teisėms ir pareigoms; 3) aplinkybė, kad teismas pasisakė dėl sutartis vykdžiusio asmens (UAB ATEA) teisių ir pareigų ir atmetė ieškinį tuo pagrindu, jog UAB ATEA sutartis vykdė netinkamai, sudaro pagrindą konstatuoti esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

29.       Atsakovė UAB „Reiz Tech“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1.                      Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, atskleidė jos esmę, išsamiai ištyrė visus įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismas teisingai konstatavo, kad nėra nei nuostolių, nei priežastinio ryšio. Atsakovė sprendimo neskundė, tačiau laiko, kad nėra ir jos neteisėtų veiksmų bei kaltės (nors sprendime konstatuota priešingai).

29.2.                      Apeliantė apeliaciniame skunde keičia reikalavimo teisinį ir faktinį pagrindą. Ieškinyje ji teigė, kad nuostolius sudaro atsakovės ir JAREP, JADIS sutartis vykdžiusios UAB ATEA pasiūlymų kainų skirtumai, o apeliaciniame skunde jau teigia, jog tai yra JAREP, JADIS sutarčių įvykdymo kainų skirtumai. Apeliantė, keisdama reikalavimo teisinį ir faktinį pagrindą, iš esmės pripažįsta, kad JAREP, JADIS pasiūlymų kainų skirtumas savaime nėra nuostoliai bei tai, jog apeliantės prašomi priteisti nuostoliai yra netiesioginiai (ir pagal JAREP, JADIS sutartis neatlyginami (nuostolių ribojimas), o apeliantė juos „paverčia“ į tiesioginius.

29.3.                      Teismas nepadarė išvados, kad CK 6.258 straipsnio 5 dalis yra netaikoma, priešingai – ją taikė ir vertino, ar pagal įvykdytas JAREP, JADIS sutartis yra ar ne nuostoliai (permokėta). Apeliantė apeliaciniame skunde referuoja į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 ir 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020, padarydama išvadą, jog ginčo atveju nuostoliai apskaičiuoti pagrįstai pagal pasiūlymų kainų skirtumus: apeliantės teigimu, minėtose nutartyse įvardinta, kad pasiūlymų kainų skirtumų genezė yra sutarčių kainų skirtumo taisyklė, nustatyta CK 6.258 straipsnio 5 dalyje. Tokia apeliantės pozicija nepagrįsta, kadangi: 1) apeliantė iš esmės remiasi jai nepalankia kasacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020, kurioje išaiškinta, kad taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalį perkančioji organizacija turi įrodyti konkretų nuostolių dydį ir kuo daugiau skirtumų tarp lyginamų objektų, tuo pakeičiančios sutarties taisyklės sumenksta ir kainų skirtumas nebėra pakankamas kriterijus spręsti dėl priteistinos žalos dydžio. Būtent tą teismas ir darė, vertindamas, ar yra nuostoliai (ar apeliantė permokėjo pagal JAREP, JADIS sutartis UAB ATEA, palyginus su tuo, kiek būtų mokėjusi atsakovei) ir pagrįstai nustatė, jog nuostolių nėra. Be to, teismas nustatė, kad yra pernelyg didelis atotrūkis tarp UAB ATEA JAREP, JADIS vykdymo palyginti su tuo, kas nustatyta sutartyse, techninėse specifikacijose, todėl atsakovė už tokį vykdymą neturi atsakyti (konstatuotas priežastinio ryšio nebuvimas); 2) kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-3-56-248/2020 byla spręsta visai kitu aspektu, t. y. ar viešojo pirkimo preliminarioji sutartis gali būti laikoma pakeičiančia sutartimi įprastai viešojo pirkimo sutarčiai, todėl joje priimta nutartis nėra precedentas. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pastarojoje byloje buvo lyginti kastuvėliai – vienodi daiktai su vienodais, o ginčo atveju lygintas JAREP, JADIS sutarties vykdymas ir nuspręsta, jog jie nesulyginami: nedaryta pagal „Agile“ metodą, vietoje 4–5 asmenų buvo 21, įgyvendinta Skaitmeninė direktyva, kurios realizavimas nenumatytas ir kuri padidino bent 1/3 visą apimtį, kt.; 3) apeliantė keičia poziciją ir pripažįsta, kad vien pasiūlymų kainų skirtumas nereiškia nuostolių, nes apeliaciniame skunde pradeda teigti, jog nuostoliai vis dėlto yra ne pasiūlymų kainų skirtumas, o JAREP, JADIS sutarčių (kainų) įvykdymo skirtumas. Kita vertus, apeliantė kai kuriose apeliacinio skundo vietose taip pat teigia, kad nuostoliai vis dėlto yra pasiūlymų kainų skirtumas (skundo 5 psl., 6 punktas). Tokia apeliantės nenuosekli pozicija rodo jos argumentų nepagrįstumą.

29.4.                      Kainų skirtumas pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį savaime nereiškia nuostolių dydžio (nėra „netesybos“ (neįrodinėtinas nuostolių dydis). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad pasiūlymų kainų skirtumas savaime nereiškia perkančiosios organizacijos nuostolių, nes tai yra tik nuostolių apskaičiavimo metodas, o ne iš anksto apibrėžtas nuostolių dydis. Tai reiškia, kad „automatiškai“ perkančiosios organizacijos nuostoliai nėra kainų skirtumas tarp pirmos ir antros vietos laimėtojų. Tokius nuostolius reikia dar konkrečiai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis Nr. e3K-3-67-248/2020).

29.5.                      Teismas teisingai nusprendė, kad JAREP, JADIS pasiūlymų kainų skirtumas negali būti ieškovės nuostoliai, bet turi būti nustatoma, ar ieškovė permokėjo UAB ATEA už JAREP, JADIS paslaugas, palyginti su tuo, ką būtų sumokėjusi atsakovei.

29.6.                      Apeliantės ieškinyje nurodyti argumentai, kad JAREP, JADIS pasiūlymų kainų skirtumai tarp atsakovės ir UAB ATEA sudaro nuostolius, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad: 1) ieškovė reikalauja priteisti JAREP ir JADIS pirkimams pateiktų pasiūlymų (ne sutarčių) kainų skirtumą, tačiau pasiūlymų kainos yra skirtos tik: i) pasiūlymų kainų uždavinys Nr. 1: nustatyti, ar įkainiai nėra per dideli (nepriimtini ieškovei), dėl ko pasiūlymai būtų atmesti (Pirkimo sąlygų priedo Nr. 6 2 punktas; Pirkimo sąlygų prie Nr. 5 „Pasiūlymo forma“ B dalis; matematiniai apskaičiavimai: maksimalus galimas pasiūlyti valandos įkainis JAREP pirkimui yra 48,40 Eur (su PVM) (701 800 Eur / 14 500 val.) už val. (arba 40 Eur + PVM)); maksimalus galimas pasiūlyti valandos įkainis JADIS pirkimui yra 48,40 Eur (su PVM) (452 540 Eur / 9 350 val.) už val. (arba 40 Eur + PVM); Q.E.D. (Quod erat demonstrandum (tai, ką ir reikėjo įrodyti)) tiekėjų pasiūlymų kainų uždavinys Nr. 1 – ieškovei įsivertinti, ar pasiūlytas valandos įkainis nėra per didelis (neviršija 40 Eur + PVM); ii) pasiūlymų kainų uždavinys Nr. 2: sąlyginai palyginti pasiūlymus ir nustatyti laimėtoją. JAREP, JADIS pasiūlymo kaina neįpareigojo tiekėjo (nei atsakovės, nei UAB ATEA) už pasiūlymo kainą suteikti JAREP, JADIS paslaugas; pažymėtina, kad UAB ATEA JAREP pasiūlymo kaina yra 543 315 Eur + PVM, o sutarties – 580 000 Eur + PVM; JADIS pasiūlymo kaina – 350 344,50 Eur + PVM, o sutarties – 374 000 Eur; Taigi pasiūlymų kainos buvo skirtos tik palyginti pasiūlymus tarpusavyje Pirkimų metu (nugalėtojo nustatymo tikslu) ir nėra skirtos JAREP, JADIS sutarčių įvykdymui, t. y. pasiūlymų kainos nerodo tiekėjo įsipareigojimo įvykdyti sutartis už tokias kainas. JAREP Pirkimo sąlygų 22.1 papunktyje bei jų priede Nr. 6 numatyta, kad laimėjęs tiekėjas JAREP sutartį vykdo už ieškovės nustatytą sutarties fiksuotą kainą ir ji su PVM yra ne daugiau kaip 701 800 Eur; JAREP sutarties 5.1 papunktis numato, jog sutartis yra fiksuoto įkainio (su peržiūra) ir pradinė sutarties vertė yra 580 000 Eur + PVM, o sutartis baigiasi, jei pasiekiama ši suma (sutarties 18.1 papunktis); fiksuoto įkainio kainodara taikoma tada, kai preliminarus kiekis pirkimo sąlygose nurodomas tik pasiūlymų vertinimui (palyginimui) (17.2 papunktis). Analogiška argumentacija taikoma ir JADIS atveju.

29.7.                      Ieškovė nuostolių prašo lygindama pasiūlymų kainas, o tai nėra JAREP, JADIS sutarčių kainos. Už JAREP, JADIS paslaugas mokėta pagal JAREP, JADIS sutarčių kainas, kur bendra kaina yra visų užsakymų suma (JAREP TS 5.3 lentelės 5 dalis12, 6.2 lentelės 3 dalis; JADIS TS 8.3 lentelės 6 dalis, 9,2 lentelės 3 dalis). Todėl pasiūlymų kainos negali būti lyginamos ir pagal jas negali būti nustatinėjami nuostoliai.

29.8.                      Apeliantės prašomi priteisti nuostoliai yra netiesioginiai nuostoliai (prarasta nauda – galimybė sutaupyti lėšas), o jie negali būti priteisti, nes atsakomybė pagal JAREP, JADIS sutartis apribota tik tiesioginiais nuostoliais. Apeliantė keičia poziciją dėl nuostolių, teigdama, kad tai yra tiesioginiai nuostoliai (apeliantė teigia, jog patyrė daugiau išlaidų vykdydama JAREP, JADIS sutartis su UAB ATEA nei būtų turėjusi su atsakove). Apeliantė apeliaciniame skunde tą pačią nuostolių sumą (skaičių), įvertintą pagal pasiūlymų kainų skirtumus, pervadina į sutarties vykdymo skirtumą ir perkvalifikuoja iš netiesioginių į tiesioginius nuostolius. Pažymėtina, kad JAREP, JADIS Pirkimų sąlygas, be kita ko, sudaro ir JAREP, JADIS sutarčių projektai (kurių nekeičiant sudaromos sutartys laimėjus pirkimą), o jų 9.2 papunktyje numatyta, jog atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai ir negali būti atlyginami netiesioginiai nuostoliai. Be to, verslininkas atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos gali numatyti (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). O atsakovė negalėjo numatyti, kad ieškovė ir UAB ATEA padidins sutarčių kainas (dėl to, jog buvo įgyvendinta Skaitmeninė direktyva, kurios vykdymas nebuvo numatytas Pirkimo sąlygose, sutartyse, TS), papildomų specialistų pritraukimo, nedarymo pagal „Agile“ metodą).

29.9.                      Apeliantė byloje neįrodė nuostolių. Teismas skundžiamame sprendime (24, 25 punktai) padarė teisingas išvadas, kad 14 500 val. JAREP pirkime ir 9 350 val. JADIS pirkime nėra nei JAREP, JADIS pagal sutartis suteiktinų paslaugų apimtys, nei tas valandų kiekis, kuris bus išnaudotas vykdant sutartis – valandų kiekis yra kiekvieno konkretaus užsakymo apimtis, ir nustatant, vertinant nuostolį yra aktualu įvertinti realią konkretaus užsakymo apimtį (kiekį). Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad JAREP, JADIS sutarčių apimtys yra 14 500 val. ir 9350 val. ir be pagrindo šiuos skaičius naudoja apskaičiuodama, kiek paslaugų valandų ji galėjo įsigyti iš atsakovės daugiau nei iš UAB ATEA.

29.10.                      Apeliantės teiginiai dėl to, kad JAREP sutarties apimtis valandomis yra 14 500 val., o JADIS – 9 350 val., prieštarauja byloje nustatytiems faktams, kurių neginčija ir apeliantė: UAB ATEA valandų skaičius pagal JAREP sutartį – 15 479 val. (ir dar padidinta 534 val.); JADIS – 9 981 val. (ir dar padidinta 998 val.). Nurodytos valandos yra be UAB ATEA į priimtus rezultatus realiai sugaištų ir apeliantės neleistų išrašyti ir neapmokėtų iš viso dar 10 870,40 val. Tai reiškia, kad apeliantės naudojamos JAREP, JADIS Pirkimų sąlygose (pasiūlymų formose) iš anksto nurodytos ir tiekėjų nekeičiamos 14 500 val., 9 350 val. negali būti naudojamos nustatinėjant buvo ar ne permokėta pagal faktinį JAREP, JADIS sutarčių įvykdymą. Tačiau apeliantė būtent taip ir daro.

29.11.                      Teismas teisingai konstatavo, kad apeliantė nepaneigė, jog faktinis UAB ATEA teiktų paslaugų valandos įkainis yra be sutarčių kainų padidinimo: 26,65 Eur + PVM, su padidinimu – 27,12 Eur + PMV. Taip yra todėl, kad UAB ATEA realiai sugaišo žymiai daugiau valandų tiems darbams, kurie buvo atlikti ir priimti (kitaip tariant, papildomos valandos, kurios nebuvo išrašytos, realiai faktiškai buvo panaudotos sukurti galutinius priimtus rezultatus, tačiau už jas apeliantė neleido išrašyti šių valandų, nes tai viršytų maksimalias sutarčių sumas. To pagrindimas – apeliantės ir UAB ATEA komunikacija, kaip rasti papildomų pinigų atsiskaitymui būtent už tas realias faktines (papildomas) valandas). Taigi sutarčių kainų didinimas buvo su tikslu bent kažkiek apmokėti papildomas (neleistas išrašyti faktiškai sugaištas) valandas, o tai parodo jų naudą (realią vertę), o ne, kaip teigia apeliantė, kad tai buvo „brokas“ (ir dėl to nepriimtos valandos).

29.12.                      Apeliantė nepermokėjo UAB ATEA palyginti su tuo, kiek būtų mokėjusi atsakovei. Bylos medžiaga pagrindžia, kad UAB ATEA faktiškai sugaišo papildomai apie 3 308 JADIS paslaugų valandų ir papildomai – 7 562 JAREP paslaugų valandų, kurias UAB ATEA įtraukė į priėmimo–perdavimo aktus, tačiau už kurias ieškovė nemokėjo, nors jos buvo panaudotos rezultatams, kurie realiai priimti. Taigi ieškovė nepatyrė nuostolių, nes iš UAB ATEA gavo visos apimties reikiamas paslaugas, kur jų faktinė valandų apimtis didesnė už apmokėtą (neviršijant JAREP, JADIS bendrų sutarčių kainų). Pažymėtina, kad iš atsakovės ieškovė nebūtų gavusi daugiau paslaugų valandų nei faktiškai gavo iš UAB ATEA.

29.13.                      Ieškovė iš atsakovės nebūtų galėjusi nusipirkti daugiau paslaugų valandų nei kad iš UAB ATEA. Apeliantė bylos eigoje pradėjo keisti naratyvą – vietoje pozicijos, kad nuostolius sudaro aritmetinis pasiūlymų kainų skirtumas, pradėjo teigti, esą ieškovė iš atsakovės būtų galėjusi nusipirkti daugiau paslaugų valandų nei iš UAB ATEA. Tokia pozicija nepagrįsta nei teisiniu, nei faktiniu aspektais: 1) teisiniu, nes valandinis įkainis siūlomas tik pasiūlymų palyginimo tikslu (ir nustatyti, ar pasiūlymų kainos nėra per didelės, dėl to pasiūlymai atmestini) ir dėl to nei atsakovė, nei UAB ATEA neįsipareigojo įvykdyti JAREP, JADIS sutartis už pasiūlymų kainą; 2) faktiniu, nes realūs ieškovės ir UAB ATEA santykiai vykdant JAREP, JADIS sutartis parodė, kad ieškovė buvo indiferentiška faktiniam UAB ATEA sugaištų valandų kiekiui – gavo visas norėtas visos apimties paslaugas ir apmokėjo tik už tiek paslaugų valandų, kiek „tilpo“ į sutarčių rėmus: pasiekus sutarčių sumų ribas (580 000 Eur (ir jos 3,45 proc. padidinimas) + PVM (JAREP) ir 374 000 Eur (ir jos 10 proc. padidinimas) + PVM (JADIS), ieškovė jas viršijančias valandas atsisakė priimti (apmokėti). Taigi paneigiami ieškovės teiginiai, kad ji iš atsakovės būtų gavusi daugiau paslaugų (valandų) – ieškovė nepatyrė tokios prarastos galimybės gauti daugiau paslaugų valandų iš atsakovės, nes gavo iš UAB ATEA tiek, kiek reikėjo visiškam JAREP, JADIS sutarčių įvykdymui, o sumokėjo neviršydama JAREP, JADIS sutarčių maksimalių kainų. Kitaip tariant, visos UAB ATEA „neinvoisuotos“ valandos ir yra tas perviršis, kurį ieškovė faktiškai gavo. Kadangi už jį UAB ATEA neapmokėjo, tai ir neprarado galimybės gauti iš atsakovės daugiau paslaugų valandų.

29.14.                      Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai paneigia ir apeliantės argumentus, kad skundžiamu sprendimu paneigta teisė į nuostolių atlyginimą (įskaitant ir nuostolių apskaičiavimą pagal kainų skirtumo metodą (CK 6.258 straipsnio 5 dalis)) dėl to, jog JAREP, JADIS pirkimuose taikyta fiksuota įkainio kainodara, jog nustatytos maksimalios sutarčių kainos. Priešingai – teismas nuostolių (ne)buvimo aspektu pagrįstai vertino, ar ieškovė permoka, ar ne, ir pagrįstai nustatė, kad prašomų priteisti nuostolių nėra.

29.15.                      Sprendime teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti nuostolių suma negali būti priteista ir dėl to, jog ieškovė mokėjo UAB ATEA ir vien už susitikimus (nors mokama tik už darbų rezultatus (realius darbus); UAB ATEA vėlavo teikti paslaugas ir už tai tam tikra suma buvo neprimokėta. Apeliantės teiginiai, kad nėra draudžiama mokėti už susitikimus, yra nepagrįsti, kadangi: 1) JAREP, JADIS sutartyse (techninėse specifikacijose) aiškiai nurodyta, jog mokama tik už rezultatą (sukurtą materiją) (TS 5.3 papunkčio lentelės 5 eilutė; TS 6.2 punkto lentelės); 2) apeliantė nenurodo jokių argumentų ir neprieštarauja dėl to, kad ieškovė už vėlavimą UAB ATEA neprimokėjo (sumažino kainą). O tai rodo, kad ieškovės prašoma priteisti nuostolių suma nėra reali ir negali būti priteista dar iš šiuo pagrindu.

29.16.                      Nors apeliantė šiuo aspektu sprendimo neskundžia, tačiau atsakovė laiko, kad ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl to, jog ieškovė nepatyrė nuostolių pagal JAREP, JADIS sutartis, nes sutarčių vykdymo eigoje gavo Europos Sąjungos finansavimą (349 453,50 Eur), kuris yra didesnis už ieškovės prašomus priteisti 279 189,21 Eur nuostolius.

29.17.                      Skundžiamame sprendime teisingai pritaikyta priežastinio ryšio specifika. Atsakovė, kaip verslininkė, atsako tik už galimus numatyti nuostolius, o numatymas vertinamas pagal palyginamumą ar nepalyginamumą tarp UAB ATEA faktinio vykdymo ir JAREP, JADIS sutartyse, techninėse specifikacijose numatytojo. Nagrinėjamu atveju teismas teisingai konstatavo nepalyginamumą dėl Skaitmeninės direktyvos įtraukimo, dėl nedarymo pagal iteracinį–inkrementinį „Agile“ metodą, dėl faktinio sutarčių vykdymo su 21 specialistu (vietoje reikalautų 4–5 specialistų). O konstatavus nepalyginamumą nėra ir priežastinio ryšio. Apeliantė neskundžia ir neneigia priežastinio ryšio specifikos teisinio reguliavimo, o teigia, kad visi įvardinti faktoriai nesudaro nepalyginamumo.

29.18.                      UAB ATEA JAREP, JADIS sutartis vykdė su daugiau nei dvigubai didesniu skaičiumi specialistų, o tai rodo nepalyginamumą (užsakymo padarymas valandomis priklauso, be kita ko, nuo konkrečių specialistų kompetencijos, kvalifikacijos). Apeliantė šiuo aspektu neteisingai cituoja skundžiamą sprendimą (jo 34 punktą) ir nurodo tai, ko teismas nenurodė. Apeliantas taip pat nukreipia argumentacijos liniją dėl to, ar galima, ar ne pasitelkti papildomai specialistų (teigia, kad tokio draudimo nėra), tačiau nutyli tai, jog vien faktinis 21 specialisto paskyrimas vietoje 4–5 specialistų (tai numatyta JAREP, JADIS Pirkimų sąlygose) rodo nepalyginamumą. Be to, atsakovė nutyli aplinkybę, kad papildomi specialistai pasitelkti ir vietoje tų specialistų, kurie nurodyti pasiūlyme kvalifikacijai atitikti (ieškovė nematė faktiškai dirbant dalies specialistų, kurie pateikti pasiūlymuose, bet vietoje jų dirbo tie, kurių kvalifikacija netikrinta), taip pat kad JAREP, JADIS pasiūlymų naudingumas vertintas ir pagal specialistų patirtį (nustatinėjant ekonominį naudingumą ((T) kriterijus)). O tai visai kiti aspektai nei kvalifikacijos reikalavimai, dėl kurių argumentus teikia apeliantė. Į bylą pateikti įrodymai – Viešųjų pirkimų tarnybos 2024 m. liepos 26 d. atsakyme nurodyta, kad viešojo pirkimo sutartį turi vykdyti tie specialistai, kurie nurodyti (arba ne žemesnės kompetencijos). Pažymėtina, kad apeliantė vieninteliu atveju keitė pasiūlyme nurodytą specialistą – (duomenys neskelbtini) E. M. į R. S. ir tikrino šio kvalifikaciją, tačiau pastarojo kvalifikacija nėra lygiavertė – jis turėjo kitokią patirtį nei keičiamas (duomenys neskelbtini).

29.19.                      Teismas padarė teisingas išvadas, kad Skaitmeninės direktyvos įgyvendinimas buvo paslėptas po abstrakčiomis eilutėmis, jo faktinis dydis lėmė pirkimo objekto neapibrėžtumą (pirkimo objektas laikomas neapibrėžtu, jei faktinė jo apimtis yra didesnė kaip 1/3), visai kitą kompleksiją, reikalavimus padarymui, reikėjo žymiai daugiau specialistų, atsakovė prarado galimybę spręsti, ar iš viso dalyvauti pirkimuose, žinant, kad turės būti realizuota ir Skaitmeninė direktyva. Tai leido padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė negalėjo numatyti šio aspekto, o tai lemia nepalyginamumą ir eliminuoja priežastinį ryšį. Apeliantės teiginiai nepagrindžia, kad privertimas UAB ATEA realizuoti Skaitmeninę direktyvą (kuri nebuvo įtraukta į JAREP, JADIS pirkimus), nelėmė nepalyginamumo ir priežastinio ryšio nebuvimo.

29.20.                      Apeliantės argumentai dėl JAREP, JADIS objekto neapibrėžtumo prieštarauja vieni kitiems: apeliantė vienu atveju teigia, kad objektas apibrėžtas, kitu atveju neigia, jog jis apibrėžtas (apeliacinio skundo 8 psl. 16 punktas, 12 psl. 36 punktas). Nors apeliantė apeliaciniame skunde bando supaprastinti Skaitmeninės direktyvos įtaką, tačiau tokia jos pozicija nepagrįsta. Atsakovė byloje įrodė, liudytojai patvirtino, pati UAB ATEA pripažino, kad Skaitmeninė direktyva sukėlė daugybę problemų: žymiai išaugino faktinių darbų darymo (valandų) apimtį, buvo sudėtinga savo realizavimu, dėl jos buvo pasitelkta žymiai daugiau specialistų, dėl to vėluota atlikti darbus, kt. Be to, pati apeliantė baigiamojoje kalboje pripažino, kad Skaitmeninės direktyvos realizavimas sudaro didelę dalį (20–30 proc.) nenumatytų paslaugų apimčių. O tai aiškiai rodo atotrūkį tarp to, kas nurodyta Pirkimo sąlygose ir to, ką galima įvertinti rengiant ir teikiant pasiūlymus JAREP, JADIS Pirkimams (kur Skaitmeninės direktyvos, jos kompleksijos nėra) ir ką realiai reikėjo padaryti. Tai paneigia apeliantės prielaidas, kad Skaitmeninė direktyva yra tik poreikis, bet nelemia kompleksijos, nepalyginamumo, nes tai programavimo, vystymo darbai. Be to, paneigia ir apeliantės argumentus dėl teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, kai taikoma fiksuoto įkainio kainodara – apeliantė turėjo įrodyti, ar ir kiek sumokėjo UAB ATEA daugiau, bet to neįrodė.

29.21.                      Teismas teisingai konstatavo, kad UAB ATEA paslaugas ieškovei teikė ne „Agile“ metodu, o iš esmės „Waterfall“ metodu, kurie tarpusavyje skiriasi pagal sunaudojamas valandas – „Agile“ reikalauja daugiau valandų per vienetinį periodą, nes veikia visa komanda, o tai reiškia, jog nėra galimybės lyginti UAB ATEA faktinio darymo (ne pagal „Agile“ metodą) su tuo, kas numatyta Pirkimų sąlygose (techninėje specifikacijoje). Esant tokiam nepalyginamumui, negalima taikyti kainų skirtumo pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatas, o tai reiškia, kad apeliantės nurodomi pasiūlymų kainų skirtumai nėra nuostoliai.

29.22.                      Apeliantės argumentai dėl teismo byloje atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo nėra pagrįsti. Teismas detaliai pasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, o teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, aptarti kiekvieną įrodymą. Teismas įvertino specialisto Š. D. 2024 m. vasario 5 d. išvadas dėl JAREP, JADIS paslaugų teikimo (jis aiškiai įvardijo, kad „Agile“ turi aiškius atributus ir tik jų visų laikymasis reiškia darymą pagal „Agile“ ), JAREP, JADIS paslaugų teikimo reglamentus, kitus įrodymus, kuriais remdamasis padarė pagrįstą išvadą, jog UAB ATEA veikė ne pagal „Agile“ metodą.

29.23.                      Liudytojo K. T. teiginiai, kad paslaugos teiktos pagal „Agile“ metodą, paneigtos ne tik pačios ieškovės JAREP, JADIS (duomenys neskelbtini) R. K. ir G. K.-R. parodymais, bet ir prieštarauja JAREP, JADIS paslaugų teikimo reglamentams (kuriuose aprašytas ne „Agile“ metodas), UAB ATEA raštams. Kadangi liudytojas M. B. buvo įsitraukęs epizodiškai ir tik dėl JAREP sutarties vykdymo, jo liudijimas neturi reikšmės, nes jis nematė viso projekto; be to, šis liudytojas įvardijo, kad „Agile“ yra „visoks“, t. y. spręstina, jog pakanka daryti „kažką panašaus į „Agile“ ir tai bus „Agile“.

29.24.                      Apeliantė teigia, kad G. K.-R. ir R. K. liudijimas prieštarauja UAB ATEA raštams (juose teigiama, jog daryta pagal „Agile“), todėl tai reiškia, kad apeliantė vis dėlto pripažįsta, jog šios liudytojos nurodė, kad nedirbta pagal „Agile“. Be to, nors apeliantė įrodinėja, kad šių liudytojų teiginiai neparodo viso konteksto, taip pat teigia, jog jos liudijo ne apie „Agile“, o apie kitus aspektus, tačiau tuo apeliantė siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą. Pažymėtina, kad atsakovė liudytojas kvietė būtent su tikslu nustatyti, ar JAREP, JADIS paslaugos teiktos pagal „Agile“ metodą. Kadangi „Agile“ metodas turi savo atributus, būtent per klausimus apie šio metodo privalomus atributus (sudėtines dalis): sprinto ataskaitas, „burned down chart“, „velocity“ ir kitus „Agile“ instrumentus ir buvo siekiama nustatyti, daryta ar ne pagal šį metodą. Liudytojos patvirtino, kad tokių sudėtinių „Agile“ metodo dalių nesilaikė, nesivadovavo ir dar pripažino, jog pagal „Agile“ nedarė.

29.25.                      Nėra pagrindo remtis eksperto A. L. ekspertizės aktu. Nors šiame akte ekspertas tvirtina, kad UAB ATEA teikė JAREP, JADIS paslaugas pagal iteracinį–inkrementinį metodą, tačiau akte tai nėra tirta. Ekspertizės akte tik nurodyta, kad toks reikalavimas yra ir vien reikalavimo buvimo pagrindu padaryta išvada, jog paslaugos teiktos pagal šį metodą. Ekspertas 2024 m. vasario 29 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad negeba įvertinti atsakovės sugaištinų valandų, jų neįmanoma nustatyti; ekspertas nesugebėjo atsakyti, kokia yra Skaitmeninės direktyvos padarymo apimtis valandomis (nors tokiais duomenimis ekspertizės darymo metu disponavo); eksperto vertinimas, jog tai yra apie 1 000 valandų, prieštarauja ir pačios ieškovės teiginiams, kad tai sudaro 5147 val. JAREP projekte ir 1945,50 val. JADIS projekte; eksperto teiginiai prieštarauja liudytojų R. K. ir G. K.-R. liudijimams, kad vien JAREP, JADIS paslaugų teikimas savaime nereiškia jų teikimo pagal „Agile“ metodą, nors ekspertas teigė priešingai – jog daryta pagal „Agile“ vien dėl to, kad taip parašyta techninėje specifikacijoje. Ekspertizės aktas prieštarauja ir kitiems bylos įrodymams.

29.26.                      Pasisakant dėl apeliantės teiginių, kad ginčo dėl paslaugų kokybės nėra, pažymėtina, jog: 1) ginčo esmę sudaro įvertinimas, ar ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra pagrįstas. Apeliantė nepagrįstai interpretuoja ginčą tuo aspektu, esą tai yra viešojo pirkimo sutarties vykdymo kontrolė, o to daryti atsakovė negali, nes neturi intereso. Kadangi ginčo esmė yra nustatyti palyginamumą, o jam tiesioginę įtaką turi nustatymas, daryta ar ne pagal „Agile“ metodą, atsakovė pagrįstai byloje dėstė su tuo susijusius argumentus; 2) apeliantės argumentai, kad reikia remtis nenuginčytais priėmimo–perdavimo aktais ir juose nurodytas valandas laikyti lyginimo baze, yra nepagrįsti. Atsakovė pagrindė, kad ieškovė nuostolių nepatyrė – realiai gavo visas norimas paslaugas už visą faktinę valandų vertę, o apmokėjo tik tiek, kiek numatė viršutinės sutarčių ribos (įskaitant padidinimą).

29.27.                      Apeliantė pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad JAREP, JADIS paslaugos nebuvo teiktos „Agile“ metodu. Tai pagrindžia šios aplinkybės: 1) UAB ATEA (duomenys neskelbtini) K. T. neturėjo realios faktinės patirties teikti paslaugas „Agile“ metodu – jis (duomenys neskelbtini) kompetenciją patvirtinantį sertifikatą įgijo tik likus 1,5 mėn. iki pasiūlymų pateikimo JAREP, JADIS pirkimuose; 2) UAB ATEA paslaugas teikė ne „Agile“ metodu, o iš esmės konvenciniu nuosekliuoju („Waterfall“) metodu; 3) vien JAEP, JADIS IT paslaugų teikimas savaime nereiškia, jog jos teiktos pagal „Agile“ metodą; 4) liudytojos R. K., G. K.-R. paliudijo, kad nebuvo laikomasi „Agile“ metodo: 1 „Agile“ iteracija trunka 2 savaites (pagal TS 2–3 savaites), o JAREP, JADIS paslaugų teikimo reglamentuose patvirtinta, jog 1 iteracija yra 12 mėnesių; kas 2 savaites sprintų ataskaitos ieškovei nebuvo teikiamos; 5) JAREP, JADIS reglamentuose patvirtinta, kad paslaugos bus teikiamos pagal nuosekliojo („Waterfall“) metodo realizavimo etapus; 6) nevienodos darbų apimtys (perduodamos paslaugos ne kas iteraciją); 7) JAREP, JADIS paslaugų teikimo reglamentuose patvirtinta, jog vystymo, priežiūros viena iteracija yra lygi metams (12 mėnesių); tai rodo, kad UAB ATEA nesuprato „Agile“ metodo esmės – iteracijos nėra ilgalaikiai paslaugų teikimo planai; 8) pavienis į bylą pateiktas užsakymas rodo, jog jis suformuluotas pagal nuoseklųjį („Waterfall“), o ne iteracinį–inkrementinį („Agile“) metodą; 9) „Agile“ ekspertas Š. D. pateikė nuoseklius vertinimus ir aiškias išvadas, kad UAB ATEA JAREP, JADIS paslaugos nebuvo teiktos pagal „Agile“ metodą.  

29.28.                      Teismas pagrįstai neįtraukė UAB ATEA į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kadangi teismo sprendimas nesukuria jai teisių ir pareigų. Ieškovė prašymą įtraukti UAB ATEA į bylą trečiuoju asmeniu motyvavo tuo, kad sprendime nustačius, jog JAREP, JADIS paslaugos nesuteiktos pagal „Agile“ metodą, UAB ATEA būtų įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau apeliaciniame skunde to nenurodo, o remiasi aplinkybe dėl (ne)darymo pagal „Agile“ metodą įtaka UAB ATEA. Apeliantės teiginiai dėl sprendimo įtakos UAB ATEA teisėms ir pareigoms yra hipotetiniai ir nesusiję su bylos esme. Sutartis yra baigta, todėl sutartyje nustatyta sankcija nebebus pritaikyta. Galiausiai ieškovė neteigia, kad jei ji neprisiteis iš atsakovės nuostolių, ji juos sieks prisiteisti iš UAB ATEA.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

31.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

32.       Byloje nustatyta, kad ieškovė VĮ Registrų centras 2020 m. gruodžio 31 d. CVPIS paskelbė du viešuosius pirkimus: 1) „Juridinių asmenų registro elektroninės paslaugos (JAREP) vystymas ir priežiūra“, pirkimo Nr. 526676; 2) „Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) vystymo ir priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 526677.

33.       JAREP pirkimo sąlygų priedas Nr. 6 „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ numatė, kad pirkimo laimėtojas bus nustatomas pagal kainos ir kokybės santykį. Ieškovė 2021 m. gegužės 7 d. pranešė atsakovei bei kitiems JAREP pirkimo dalyviams apie jiems skirtus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kokybės balus, kurie susiję su pirkimo dalyvių pasiūlytų specialistų profesine patirtimi pagal vertinimo kriterijų „T“: 1) UAB „Reiz Tech“ – 18,67 iš 20 balų pagal vertinimo kriterijų „T“; 2) UAB ATEA – 18,67 iš 20 balų pagal vertinimo kriterijų „T“; 3) UAB INSOFT – 17,34 iš 20 balų pagal vertinimo kriterijų „T“. JAREP pirkimo dalyvių pasiūlymų kainos: UAB „Reiz Tech“ pasiūlymo kaina – 475 820,40 Eur su PVM; UAB ATEA pasiūlymo kaina – 657 411,15 Eur su PVM; UAB INSOFT pasiūlymo kaina – 666 710 Eur su PVM.

34.       Ieškovė 2021 m. gegužės 12 d. nustatė preliminarius JAREP pirkimo rezultatus bei potencialų laimėtoją, remiantis JAREP pirkimo sąlygų priede Nr. 6 įtvirtintais ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijais: pirma vieta – UAB „Reiz Tech“ (bendras ekonominio naudingumo balas – 44,43 balo, kurį sudaro 25,76 balo dalyvio pasiūlymo kainai pagal vertinimo kriterijų „C“ bei 18,67 balo dalyvio pasiūlymo kokybei pagal vertinimo kriterijų „T“; antra vieta – UAB ATEA (bendras ekonominio naudingumo balas – 23,73 balo, kuri sudaro 5,06 balo dalyvio pasiūlymo kainai pagal vertinimo kriterijų „C“ ir 18,67 balo dalyvio pasiūlymo kokybei pagal vertinimo kriterijų „T“; trečia vieta – UAB INSOFT (bendras ekonominio naudingumo balas – 21,34 balo, kurį sudaro 4 balai dalyvio pasiūlymo kainai pagal vertinimo kriterijų „C“ bei 17,34 balo dalyvio pasiūlymo kokybei pagal vertinimo kriterijų „T“.

35.       Ieškovė, 2021 m. birželio 30 d., įvykdžiusi visas JAREP pirkimo procedūras bei įgyvendinusi teisės aktuose nustatytą privalomą sandorio patikrą dėl jo atitikties nacionalinio saugumo interesams, pakvietė atsakovę pasirašyti JAREP pirkimo sutartį iki 2021 m. liepos 7 d., tačiau 2021 m. liepos 2 d. atsakovė atsisakė sudaryti JAREP pirkimo sutartį su ieškove, pranešdama ieškovei, kad „atsižvelgiant į užtrukusias pirkimo procedūras ir iš to išplaukiančias pasekmes bei aplinkybes, pirkimo sutartį sudaryti atsisakome“. Dėl šios priežasties 2021 m. rugsėjo 7 d., įvykdžiusi JAREP pirkimo antroje vietoje likusio viešojo pirkimo dalyvio – UAB ATEA – pasiūlymo patikrą dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos atitikties, ieškovė sudarė JAREP pirkimo sutartį su UAB ATEA.

36.       Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėto atsakovės atsisakymo su ieškove sudaryti JAREP pirkimo sutartį ji patyrė 181 590,75 Eur nuostolius, kurie buvo apskaičiuoti pagal UAB ATEA bei atsakovės pasiūlymų JAREP pirkime kainų skirtumą (657 411,15 Eur – 475 820,40 Eur), nes atsakovei neteisėtai atsisakant sudaryti pirkimo sutartį su ieškove Juridinių asmenų registro elektroninės paslaugos vystymo ir priežiūros paslaugos buvo įsigytos už 181 590,75 Eur brangesnę kainą.

37.       JADIS pirkimo laimėtojas buvo nustatytas pagal JADIS pirkimo sąlygose nustatytą tvarką. Ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. pranešė atsakovei ir kitiems JADIS pirkimo dalyviams apie jiems skirtus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kokybės balus, kurie susiję su pirkimo dalyvių pasiūlytų specialistų profesine patirtimi pagal vertinimo kriterijų „T“: 1) UAB „Reiz Tech“ – 13,34 iš 20 balų pagal vertinimo kriterijų „T“; 2) UAB ATEA – 18,33 iš 20 balų pagal vertinimo kriterijų „T“; 3) UAB NRD SYSTEMS – 13,33 iš 20 balų pagal vertinimo kriterijų „T“ ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. JADIS pirkimo sąlygų priedas Nr. 6 „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ numatė, kad pirkimo laimėtojas bus nustatomas pagal kainos ir kokybės santykį.

38.       Ieškovei 2021 m. gegužės 31 d. nustačius preliminarius JADIS pirkimo rezultatus bei potencialų laimėtoją, remiantis JADIS pirkimo sąlygų priede Nr. 6 įtvirtintais ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijais: pirma vieta – UAB „Reiz Tech“ (bendras ekonominio naudingumo balas – 40,76 balo, kurį sudaro 25,76 balo dalyvio pasiūlymo kainai pagal vertinimo kriterijų „C“ bei 15 balų dalyvio pasiūlymo kokybei pagal vertinimo kriterijų) „T“; antra vieta – UAB ATEA (bendras ekonominio naudingumo balas – 23,39 balo, kuri sudaro 5,06 balo dalyvio pasiūlymo kainai pagal vertinimo kriterijų „C“ bei 18,33 balo dalyvio pasiūlymo kokybei pagal vertinimo kriterijų „T“); trečia vieta – UAB NRD SYSTEMS (bendras ekonominio naudingumo balas – 17,33 balo, kurį sudaro 4 balai dalyvio pasiūlymo kainai pagal vertinimo kriterijų „C“ bei 17,33 balo dalyvio pasiūlymo kokybei pagal vertinimo kriterijų „T“).

39.       Ieškovė 2021 m. birželio 1 d. pranešė JADIS pirkimo rezultatus, t. y. pripažino atsakovę laimėtoja, taip pat informavo, kad viešojo pirkimo sutartis su atsakove bus sudaroma pasibaigus 10 kalendorinių dienų terminui, kuris yra taikomas privalomai pagal VPĮ 2 straipsnio 43 dalies bei 86 straipsnio 8 dalies nuostatas.

40.       Ieškovė 2021 m. birželio 21 d. pakvietė atsakovę pasirašyti viešojo pirkimo sutartį iki 2021 m. birželio 23 d. Atsakovė 2021 m. birželio 23 d. atsisakė sudaryti JADIS pirkimo sutartį su ieškove, nurodydama, kad „atsižvelgiant į užtrukusias pirkimo procedūras ir iš to išplaukiančias pasekmes bei aplinkybes, pirkimo sutartį sudaryti atsisakome“.

41.       Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 11 d. sudarė JADIS pirkimo sutartį su antroje vietoje likusia viešojo pirkimo dalyve UAB ATEA.

42.       Ieškovė teigė, kad dėl neteisėto atsakovės atsisakymo su ieškove sudaryti JADIS pirkimo sutartį ji patyrė 97 598,46 Eur nuostolius – dėl atsakovės neteisėto atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį JADIS vystymo ir priežiūros paslaugos (tos pačios kokybės) buvo įsigytos už 97 598,46 Eur didesnę kainą. Ieškovė nuostolius apskaičiavo UAB ATEA ir atsakovės pasiūlymų kainų skirtumą (UAB ATEA pasiūlymo kaina – 423 916,85 Eur su PVM; UAB „Reiz Tech“ pasiūlymo kaina – 306 822,12 Eur su PVM, ir kainų skirtumas – 117 094,73 Eur (423 916,85 Eur – 306 822,12 Eur). Kadangi UAB ATEA pasiūlymo kokybė buvo geresnė 16,65 proc. nei atsakovės, pasiūlymų kainų skirtumo (117 094,73 Eur) ieškovė nelaikė visa apimtimi jos nuostoliais ir juos proporcingai sumažino 16,65 proc. Dėl to ieškovės nuostoliai dėl atsakovės neteisėto atsisakymo sudaryti JADIS Pirkimo sutartį sudaro 97 598,46 Eur (117 094,73 Eur x (100 proc. – 16,65 proc.)).

Dėl pareigos atlyginti nuostolius, tiekėjui atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį, ir ginčo ribų

43.       Byloje ginčas kilo dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės taikymo – 279 189,21 Eur nuostolių atlyginimo, atsakovei (tiekėjai) atsisakius sudaryti su ieškove (perkančiąja organizacija) sutartis viešuosiuose pirkimuose: 1) Nr. 526676 – „Juridinių asmenų registro elektroninės paslaugos (JAREP) vystymas ir priežiūra“ (JAREP pirkimas) ir 2) Nr. 526677 – „Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) vystymo ir priežiūros paslaugos“ (JADIS pirkimas).

44.       Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo pirkimo procedūrų metu tarp pasiūlymą pateikusio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) susiklosto ikisutartiniai santykiai, kurie, be viešųjų pirkimų įstatymų (šiuo atveju – VPĮ), reglamentuojami ir CK nuostatomis.

45.       Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad pirkimą laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iš ikisutartinių santykių šalis saistančių abipusių teisių ir pareigų. Būtent CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose ikisutartinių santykių šalims nustatyta pareiga elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos būtų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs konkursą, be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015). Tiekėjai privalo elgtis atsakingai, laikytis socialiai atsakingo veikimo ribų, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015). Tuo atveju, kai asmuo, dalyvaudamas konkurse ir turėdamas visą bei išsamią informaciją, sutinka su konkurso sąlygomis ir įsipareigoja sudaryti sutartį, tačiau laimėjęs konkursą jo sąlygas ima traktuoti kitaip ir dėl to nesudaro su konkurso organizatoriumi sutarties, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo elgėsi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010).

46.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors tiekėjai negali būti verčiami prieš savo valią sudaryti viešojo pirkimo sutarties, bet jie turi suvokti jiems kylančią riziką dėl atsisakymo sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020, 33–35 punktai). Tam, kad tiekėjui, atsisakiusiam sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį, kiltų civilinė atsakomybė, būtina nustatyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015).

47.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 31 d. CVPIS paskelbtų JAREP ir JADIS Pirkimų laimėtoja buvo pripažinta atsakovė. Ieškovė 2021 m. birželio 30 d. pakvietė atsakovę iki 2021 m. liepos 7 d. pasirašyti JAREP pirkimo sutartį, tačiau pastaroji 2021 m. liepos 2 d. nurodė atsisakanti šią sutartį sudaryti. Dėl to ieškovė 2021 m. rugsėjo 7 d. JAREP pirkimo sutartį pasirašė su antroje vietoje likusia šio pirkimo dalyve – UAB ATEA. Be to, ieškovė 2021 m. birželio 21 d. pakvietė atsakovę iki 2021 m. birželio 23 d. sudaryti JADIS pirkimo sutartį, tačiau atsakovė 2021 m. birželio 23 d. ją atsisakė pasirašyti. Todėl 2021 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė JADIS pirkimo sutartį sudarė su antroje vietoje likusia šio pirkimo dalyve – UAB ATEA. Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog atsakovė atsisakė sudaryti Pirkimų sutartis jos pateiktų pasiūlymų galiojimo metu (atsakovės pasiūlymai JAREP ir JADIS Pirkimuose juos pratęsus galiojo iki 2021 m. liepos 19 d.). Ieškovė, vertindama, kad atsakovės atsisakymas sudaryti Pirkimų sutartis yra nepagrįstas, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 279 189,21 Eur nuostolius (181 590,75 Eur, patirtus JAREP pirkime, ir 97 598,46 Eur – JADIS pirkime), jais laikydama atsakovės ir antroje vietoje likusios UAB ATEA Pirkimuose pateiktų pasiūlymų kainų skirtumą.

48.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, įvertinęs šalių argumentus ir byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad ieškovė šioje byloje įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus – atsakovės nepagrįstą ir nesąžiningą atsisakymą sudaryti Pirkimų sutartis (CK 6.246 straipsnis), bei kaltę (CK 6.248 straipsnis). Tačiau teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė kitų būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti – žalos (nuostolių) (CK 6.249 straipsnis), taip pat priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis). Todėl teismas ieškovės ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė.

49.       Pasisakydamas dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiekėjų pasiūlymų kainos neparodo pagal sutartis suteiktinų paslaugų kainų (ieškovės mokėtinos sumos paslaugų tiekėjui), todėl pasiūlymų kainų skirtumas negali būti laikomas ieškovės nuostoliais. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju yra būtina nustatyti, ką ieškovė permoka UAB ATEA, palyginus su tuo, ką būtų sumokėjusi atsakovei, o nustatant ieškovės permoką ir įkainio skirtumus, būtina vertinti realią konkretaus užsakymo apimtį (kiekį), faktinį UAB ATEA sutarčių vykdymą. Įvertinęs Pirkimų technines specifikacijas, ieškovės ir UAB ATEA sudarytus užsakymus vykdant JAREP bei JADIS sutartis, PVM sąskaitas faktūras, elektroninius laiškus ir JAREP bei JADIS projektų dokumentaciją, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė faktinio permokėjimo UAB ATEA, taigi ir nepatyrė nuostolių.

50.       Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, teismas padarė išvadą, kad atsakovė negalėjo numatyti aplinkybių, kuriomis sutartį faktiškai vykdė UAB ATEA (ji atliko Skaitmeninės direktyvos realizavimo darbus, kurie, kaip JAREP, JADIS sutarčių objektai, buvo neapibrėžti; nevykdė JAREP, JADIS sutarčių pagal Pirkimų sąlygose nustatytą iteracinį–inkrementinį („Agile“) metodą; vietoje Pirkimų pasiūlymuose nurodytų kvalifikuotų specialistų, juos pakeitė kitais ir papildomai pridėjo specialistų – vietoje 4–5 pagal Pirkimų sąlygas paslaugas teikė 21 specialistas, netikrinant jų kvalifikacijos), o tai, teismo vertinimu, UAB ATEA faktinį vykdymą su Pirkimų techninėse specifikacijose numatytuoju daro nepalyginamus.

51.       Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, teigdama, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog byloje neįrodytas žalos (nuostolių) faktas ir dydis bei tai, jog UAB ATEA ir apeliantės pasiūlymai negali būti palyginami. Apeliantė, pasisakydama dėl žalos fakto ir dydžio, pažymi, kad: i) nuostolių apskaičiavimas pagal atsakovės ir UAB ATEA pateiktų pasiūlymų kainų (įkainių) skirtumą yra galimas bei pagrįstas pagal teisės aktus ir kasacinio teismo praktiką; ii) apeliantė patyrė nuostolius, kuriuos apskaičiavo, vadovaudamasi pakeičiančiosios sutarties nustatymo taisykle, kuri taikoma sprendžiant dėl priteistino žalos dydžio; iii) apeliantė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė realiai išnaudotomis valandomis už kurias UAB ATEA gavo atlygį; iv) apeliantė reikalavimą kildino, atsižvelgdama tik į tas paslaugas, už kurias UAB ATEA buvo apmokėta pagal pasiūlytą įkainį (išnaudojant maksimalią sutarčių vertę) ir kuris buvo didesnis už atsakovės Pirkimuose siūlytą įkainį.

52.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Pasak apeliantės, teismas: i) netinkamai aiškino sutarčių nuostatas dėl specialistų keitimo ir papildomų specialistų pasitelkimo galimybės; ii) be pagrindo JAREP ir JADIS vystymo darbus pripažino nepalyginamais, atsižvelgdamas į faktinį jų kilimo poreikį (Skaitmeninę direktyvą); iii) netinkamai nustatė, kad UAB ATEA paslaugas teikė netinkamai ir nesiremdama „Agile“ metodu; iv) neteisingai nustatė, jog apeliantė mokėjo UAB ATEA ir už susitikimus, kai pagal Pirkimų technines specifikacijas neva turėjo būti mokama tik už rezultatą. Be to, apeliantė pažymi, kad teismas, neįvertinęs to, jog ginčo dalykas – atsakovės sutartinė civilinė atsakomybė jai atsisakius pasirašyti Pirkimų sutartis, ir aiškindamasis, ar UAB ATEA paslaugas apeliantei suteikė tinkamai, peržengė nagrinėjamos bylos ribas. Taip pat teismas, vertindamas aplinkybes dėl UAB ATEA sutarčių vykdymo ir konstatuodamas, kad sutartys buvo vykdytos netinkamai (ne pagal „Agile“ metodą ir nesilaikant kitų Pirkimų dokumentų reikalavimų), pasisakė dėl į bylą neįtrauktos UAB ATEA teisių ir pareigų, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

53.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, taip pat atsižvelgusi į tai, kad teismas nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti JAREP ir JADIS sutartis, o šios teismo išvados apeliacine tvarka nėra ginčijamos, pritardama pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimui, konstatuoja, kad civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė (CK 6.246, 6.248 straipsniai) – byloje yra įrodytos, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

54.       Kadangi šioje byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos (jos fakto ir dydžio) bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovės apeliaciniame skunde ir atsakovės atsiliepime į jį išdėstytų faktinių bei teisinių argumentų šiais klausimais.

Dėl žalos (nuostolių) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių)

55.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

56.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 38 punktas; 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022, 51 punktas).

57.       Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad: 1) dėl atsakovės atsisakymo sudaryti JAREP sutartį ji šios sistemos vystymo ir priežiūros paslaugos turėjo įsigyti už 181 590,75 Eur (su PVM) brangesnę kainą, todėl patyrė nurodyto dydžio nuostolius, kuriuos apskaičiavo pagal šiame pirkime antroje vietoje likusios UAB ATEA ir atsakovės (laimėtojos) pateiktų pasiūlymų kainų skirtumą (657 411,15 Eur (su PVM) – 475 820,40 Eur (su PVM)); 2) dėl atsakovės atsisakymo sudaryti JADIS sutartį ji patyrė 97 598,46 Eur (su PVM) nuostolius, kurie buvo apskaičiuoti pagal šiame pirkime antroje vietoje likusios UAB ATEA ir atsakovės (laimėtojos) pateiktų pasiūlymų kainų skirtumą – 117 094,73 Eur (su PVM) (423 916,85 Eur (su PVM) – 306 822,12 Eur (su PVM)), jį proporcingai sumažinus 16,65 proc. (dėl UAB ATEA geresnės pasiūlymo kokybės balo). Ieškovė teigia, kad jos prašomi atlyginti nuostoliai (iš viso – 279 189,21 Eur (su PVM)) yra tiesioginiai ir jie pagrįstai apskaičiuoti pasiūlymų kainos skirtumo metodu, o teisę į jų atlyginimą ji turi ne tik pagal Pirkimų sąlygų 18.1 papunktį, numatantį, jog perkančioji organizacija nereikalauja užtikrinti pasiūlymo galiojimą dokumentu, tačiau pasilieka teisę kreiptis į teismą dėl žalos, atsiradusios dėl to, kad pasiūlymo galiojimo laikotarpiu tiekėjas pakeičia ar atšaukia savo pasiūlymą ar pirkimo laimėtojas atsisako sudaryti sutartį, atlyginimo, tačiau ir pagal bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (CK 6.163, 6.245 straipsniai).

58.       Pirmosios instancijos teismas, iš esmės pritardamas šioje byloje atsakovės užimtai gynybinei pozicijai, konstatavo, kad ieškovė neįrodė nuostolių fakto ir jų dydžio. Tačiau teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo sutikti ir sprendžia, kad ji padaryta netinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes bei neatsižvelgus į formuojamą teismų praktiką ginčui aktualiais aspektais dėl nuostolių fakto ir jų apskaičiavimo būdo. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė leistinais ir pakankamais įrodymais pagrindė, kad dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo sudaryti JAREP bei JADIS Pirkimų sutartis ji patyrė žalą (nuostolius).

59.       Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju pati atsakovė, įvertinusi turimus išteklius ir Pirkimų objektus, pateikė ją saistančius pasiūlymus, kuriuose nurodė konkrečiai apskaičiuoti galimas JAREP ir JADIS vystymo ir priežiūros paslaugų kainas (pagal vienos valandos įkainio tarifą ir valandų skaičių (paslaugų kiekį)), ir taip faktiškai įsipareigojo ieškovei suteikti paslaugas už nurodytas kainas (įkainius) tuo atveju, jei ieškovė pripažins ją Pirkimų laimėtoja. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios objektyviai pateisintų atsakovės atsisakymą sudaryti sutartis, nors tiekėjo diskrecija atsisakyti sutarties yra ribota ir sąžiningas tiekėjas negali šios teisės realizuoti savo nuožiūra, be pateisinamų priežasčių. Atsakovei pateikus pasiūlymus, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį sudaryti sutartis pagal pasiūlymuose nurodytus įkainius (1 val. – 27,12 Eur (be PVM)), o atsakovei atsisakius sudaryti sutartis, ieškovė turėjo sutartis sudaryti su didesnius paslaugų įkainius (1 val. – 37,47 Eur (be PVM)) pasiūliusia tiekėja – UAB ATEA, todėl konstatuotina, kad ieškovei kilo žala – atsakovės veiksmai nulėmė ieškovės praradimus, perkamas JAREP ir JADIS vystymo ir priežiūros paslaugas įsigijus didesne kaina. Kadangi atsakovė nesielgė sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, jai kyla pareiga atlyginti ieškovei dėl to kilusius nuostolius. Teismų praktikoje pažymima, kad perkantysis subjektas, konkurso nugalėtojui atsisakius sudaryti sutartį, yra priverstas didesne kaina pirkti tas pačias paslaugas ir neturi pasirinkimo šioje srityje, pvz. teisėtai surengtą pirkimą pabaigti nesudarant sutarties ar atsisakyti sudaryti sutartį didesne kaina su antrosios vietos laimėtoju. Perkančiajam subjektui esant priverstam sudaryti sutartį su antrosios vietos laimėtoju, nepagrįstai atsisakiusiam sudaryti sutartį tiekėjui kyla civilinė atsakomybė ir pareiga perkančiajam subjektui atlyginti susidariusius nuostolius, t. y. skirtumą tarp nugalėjusio ir antroje vietoje buvusio pasiūlymo kainų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-591-236/2020).

60.       Teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju atsakovės ir UAB ATEA pasiūlymų kainų skirtumas negali būti laikomas ieškovės nuostoliais, kadangi, teismo vertinimu, pasiūlymų kainos neparodo pagal sutartis suteiktinų paslaugų kainų (ieškovės realiai mokėtinos sumos paslaugų tiekėjui). Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigia ne tik anksčiau paminėta teismų praktika, tačiau ir toliau nurodomi motyvai.

61.       Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra taikomas nuostolių apskaičiavimo metodas, pagal kurį nuostolių dydis nustatomas, atsižvelgiant į atsisakiusio sudaryti sutartį tiekėjo pasiūlytos kainos ir vėliau su kitu ūkio subjektu sudarytoje sutartyje nurodytos kainos skirtumą. Toks teisės aiškinimas yra pagrįstas pagal analogiją taikytina pakeičiančiosios sutarties nustatymo taisykle (CK 6.258 straipsnio 5 dalis), kuri reikšminga sprendžiant dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio. Kuo daugiau nustatoma nesudarytos ir sudarytos viešojo pirkimo sutarčių skirtumų, kurie, be kita ko, lemia naujo sandorio kainos padidėjimą (ar sudaro tam realias prielaidas), tuo pakeičiančiosios sutarties taisyklės reikšmė menksta ir kainų skirtumas gali būti nepakankamas kriterijus spręsti dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio. Priešingai, tuo atveju, kai, pirkimo laimėtojui atsisakius sudaryti sutartį, sutartis sudaroma su kitu ginčo pirkimo dalyviu, viešojo pirkimo sandorių (pasiūlymų) palyginamumas iš principo yra aukščiausio lygmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015; 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020, 54, 56 ir 57 punktai). Taigi, kai perkančioji organizacija sudaro pakeičiančią sutartį su kitu tame pačiame pirkime dalyvavusiu tiekėju, sutartį atsisakiusio sudaryti ir ją sudariusio tiekėjų pasiūlytų kainų skirtumas gali būti vertinamas kaip tam tikras objektyvus kriterijus ar bazinis dydis, kurio pagrindu gali būti nustatomi perkančiosios organizacijos patirti nuostoliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-770-790/2021, 27 punktas).

62.       Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba VPĮ 86 straipsnio komentare taip pat yra nurodžiusi, jog pagrįstais nuostoliais gali būti laikomas skirtumas tarp pirkimo ar preliminariąją sutartį atsisakiusio pasirašyti tiekėjo pasiūlymo kainos ir kito eilėje esančio tiekėjo pasiūlymo, kuriam pasiūlyta sudaryti sutartį, ir (arba), su kuriuo perkančioji organizacija faktiškai sudarė pirkimo sutartį, pasiūlymo kainos; tam tikrais atvejais perkančioji organizacija gali reikalauti ir didesnių nuostolių atlyginimo, pavyzdžiui, jeigu dėl to perkančioji organizacija turėjo atlikti naujas pirkimo procedūras – tokiu atveju perkančioji organizacija gali reikalauti atlyginti ne tik kainų skirtumą, tačiau ir išlaidas, skirtas naujoms procedūroms organizuoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-150-370/2022, 54 punktas).

63.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė, apskaičiuodama patirtus nuostolius, visiškai pagrįstai lygino atsakovės ir antroje vietoje likusios UAB ATEA Pirkimuose pateiktų pasiūlymų kainas. Nors atsakovė šioje byloje laikėsi pozicijos ir pirmosios instancijos teismas jai pritarė, kad ginčo atveju turėjo būti įvertinta, kokios yra ieškovės ir UAB ATEA sudarytų JAREP ir JADIS sutarčių kainos ir kitos sąlygos, dėl kokių konkrečių paslaugų, sudarydamos šias sutartis, šalys susitarė, ar UAB ATEA turimos suteikti paslaugos yra tapačios toms, kurias turėjo suteikti atsakovė (objekto apimtis), ar UAB ATEA šias paslaugas tinkamai suteikė ir kiek ieškovė jai sumokėjo už atliktus darbus, vis dėlto su tokiais teiginiais sutikti nėra pagrindo. Kaip jau minėta, teismų praktikoje nuostolių apskaičiavimo metodas – pasiūlymų kainų skirtumas, yra laikomas tinkamu ir gana plačiai taikomas, todėl nesant pagrindo vertinti, kad toks metodas negali būti pritaikomas konkrečiu atveju dėl išskirtinių susiklosčiusių faktinių aplinkybių, nėra pagrindo spręsti, jog nuostoliai negali būti apskaičiuojami remiantis šiuo metodu ir žalos dydis pagal šį metodą nepagrįstas (žr., pvz. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304-684/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-170-236/2020; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-209-553/2020; 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-591-236/2020; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-770-790/2021; 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-150-370/2022; kt.). 

64.       Ieškovės patirtus nuostolius galima apskaičiuoti, remiantis atsakovės ir UAB ATEA pateiktų pasiūlymų kainų skirtumu, kadangi šie pasiūlymai yra tarpusavyje palyginami. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad JAREP ir JADIS Pirkimų sutartys buvo sudarytos su kita tuose pačiuose Pirkimuose dalyvavusia tiekėja, tiek atsakovė, tiek UAB ATEA teikė tuos pačius kriterijus atitinkančius pasiūlymus tuose pačiuose viešuosiuose pirkimuose, taigi tokių pasiūlymų palyginamumas iš principo yra aukščiausio lygmens (žr. šios nutarties 61 punktą). Šiuo atveju ir atsakovės, ir UAB ATEA pasiūlymai pagal JAREP ir JADIS Pirkimų sąlygose nurodytus tapačius pasiūlymų vertinimo kriterijus (kainą ir siūlomų specialistų patirtį) bei jų lyginamuosius svorius (kaina – 80, specialistų patirtis – 20) akivaizdžiai gali būti palyginami, todėl ieškovė, apskaičiuodama nuostolius, pagrįstai lygino šių tiekėjų pasiūlymus, kurie pateikti pagal visiems Pirkimų dalyviams vienodai taikytą pasiūlymų vertinimo tvarką.

65.       Nagrinėjamu atveju JAREP ir JADIS Pirkimų dalyviai, tarp jų ir atsakovė, apie Pirkimų sąlygas buvo informuoti, žinojo JAREP ir JADIS Pirkimų objektą bei apimtį (JAREP paslaugų poreikis – 14 500 val.; JADIS paslaugų poreikis – 9 350 val.). Byloje nėra ginčo, kad su Pirkimų sąlygomis atsakovė buvo susipažinusi, jų neginčijo, neteikė klausimų dėl jų išaiškinimo, priešingai, sutiko su Pirkimų sąlygose įtvirtinta pasiūlymų palyginimo tvarka, objekto apimtimi ir Pirkimuose pateikė savo pasiūlymus, jų kainą apskaičiuodama taip: paslaugų poreikį (14 500 val. JAREP pirkime ir 9 350 val. JADIS pirkime) padaugindama iš savo siūlomo vienos valandos įkainio (abiejų Pirkimų atveju – 27,12 Eur (be PVM)). Pažymėtina, kad tai pačiai paslaugų apimčiai (14 500 val. ir 9 350 val.), siūlydama savo vienos valandos įkainį – 37,47 Eur (be PVM), Pirkimuose paslaugų kainą pasiūlė ir UAB ATEA.

66.       Teisėjų kolegija pritaria apeliantės pozicijai, kad tai, jog JAREP Pirkime buvo nustatyta 701 800 Eur (su PVM) maksimali sutarties kaina, o JADIS Pirkime – 452 540 Eur (su PVM), kuri negali būti viršijama tiekėjams teikiant pasiūlymų kainas, nes kitu atveju bus laikoma per didelė ir nepriimtina (Pirkimų sąlygų 6 Priedas „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“), nereiškia, kad atsakovės ir UAB ATEA Pirkimuose pateikti pasiūlymai negali būti palyginami. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju su Pirkimų laimėtoja turėjo būti atsiskaitoma fiksuoto įkainio (1 val.) pagrindu, kurį tiekėjai ir pasiūlė – abiejų Pirkimų atveju atsakovės pasiūlytas įkainis sudarė 27,12 Eur (be PVM), o UAB ATEA – 37,47 Eur (be PVM). Taigi, imant tiekėjų pasiūlytą įkainį ir atitinkamą valandų skaičių, ieškovės patirti nuostoliai pagrįstai gali būti apskaičiuojami, atsižvelgiant į faktiškai suteiktų paslaugų apimtį. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog vykdant Pirkimų sutartis, faktiškai buvo panaudotas visas paslaugų kiekis (visos valandos), todėl ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad nuostolių apskaičiavimas, grindžiamas atsakovės ir UAB ATEA pateiktų pasiūlymų palyginimu – kai kaina apskaičiuota pagal Pirkimų sąlygose nustatytą maksimalų valandų skaičių (atitinkamai 14 500 val. ir 9 350 val.) bei tiekėjų siūlytus valandinius įkainius – yra pagrįstas ir objektyvus.

67.       Atsakovė JAREP pirkime pasiūlė 27,12 Eur (be PVM) įkainį (1 val.) 14 500 valandų kiekiui, todėl paslaugų kaina sudaro 393 240 Eur be PVM arba 475 820,40 Eur su PVM. Savo ruožtu UAB ATEA už tą patį valandų kiekį pasiūlė 37,47 Eur (be PVM) (543 315 Eur / 14 500 val.) įkainį (1 val.), todėl paslaugų kaina – 543 315 Eur be PVM arba 657 411,15 Eur su PVM. Taigi atsakovės ir UAB ATEA pasiūlymų kainų skirtumas – 181 590,75 Eur (su PVM). Atsakovė JADIS Pirkime pasiūlė 27,12 Eur (be PVM) įkainį (1 val.) 9 350 valandų kiekiui, o tai sudaro 253 572,00 Eur be PVM arba 306 822,12 Eur su PVM. Atitinkamai UAB ATEA už tą patį valandų kiekį pasiūlė 37,47 Eur (be PVM) (350 344,50 Eur / 9 350 val.) įkainį (1 val.), o tai sudaro 350 344,50 Eur be PVM ir 423 916,85 Eur su PVM. Taigi abiejų tiekėjų pasiūlymų kainų skirtumas – 117 094,73 Eur (su PVM). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nelaiko visos 117 094,73 Eur sumos savo patirtais nuostoliais, nes ją proporcingai sumažina 16,65 proc., t. y. iki 97 598,46 Eur (su PVM) ((423 916,85 Eur – 306 822,12 Eur) × 83,35 proc. / 100 proc.). Toks sumažinimas taikomas, atsižvelgiant į atsakovės ir UAB ATEA JADIS Pirkime pateiktų pasiūlymų kokybės balų skirtumą, taip iš esmės užtikrinant, kad pasiūlymai būtų palyginami pagal visus vertinimo kriterijus.

68.       Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB ATEA ieškovei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (DOK-43910) mokėtina suma už paslaugas buvo apskaičiuota pagal UAB ATEA pasiūlytą įkainį – 37,47 Eur (be PVM), kuris nurodytas tiek šios bendrovės Pirkimų pasiūlymuose, tiek JAREP ir JADIS sutartyse. Kadangi nagrinėjamu atveju faktiškai buvo panaudotas visas Pirkimų sąlygose nurodytas paslaugų kiekis (14 500 val. ir 9 350 val.), akivaizdu, kad ieškovė iš UAB ATEA paslaugas įsigijo brangiau nei būtų už jas sumokėjusi atsakovei pagal šios pasiūlytą 27,12 Eur (be PVM) valandinį įkainį tai pačiai paslaugų apimčiai. Taigi, jei ieškovė būtų sudariusi Pirkimų sutartis su atsakove, o ne su UAB ATEA, ji būtų išvengusi iš viso 279 189,21 Eur (su PVM) (181 590,75 Eur + 97 598,46 Eur) išlaidų. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė JAREP bei JADIS paslaugas siekė įsigyti fiksuoto įkainio ir nurodytų valandų apimties pagrindu, nereiškia, jog ji neturi teisės į nuostolių, apskaičiuotų pagal tuose pačiuose pirkimuose dalyvavusių tiekėjų – atsakovės ir UAB ATEA – pasiūlymų kainų skirtumą, atlyginimą. 

69.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės patirti nuostoliai negalėtų būti vertinami lyginant atsakovės ir UAB ATEA Pirkimuose pateiktus pasiūlymus bei jais pagrindžiant nuostolių dydį.

70.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovės prašomi atlyginti nuostoliai yra netiesioginiai  (prarasta galimybė išvengti turtinių praradimų – sutaupyti), todėl jie pagal Pirkimų sąlygų 9.2 papunktį ieškovei neatlyginami. Tokiam nuostolių pobūdžiui pagrįsti atsakovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2013, kurioje išaiškinta, kad prie negautų pajamų priskiriama ir prarasta galimybė; tokio pobūdžio nuostoliai (t. y. prarasta galimybė išvengti turtinių praradimų – sutaupyti) pagal savo esmę patenka į negautų pajamų sampratą, nes negautos pajamos bendrąja prasme reiškia asmens netektą galimybę pagerinti savo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

71.       Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Vadinasi, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 26 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 31 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 95 punktas).

72.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2013 nėra teismo precedentas šioje civilinėje byloje, nes skiriasi esminės bylų faktinės aplinkybės. Kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2013 priimta esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kai, vežėjui praradus detalę, užsakovas neteko galimybės nustatyti, ar detalei taikoma garantinė detalės priežiūra, ir jeigu būtų nustatyta, jog tokia priežiūra taikoma, prarado galimybę išvengti nuostolių, t. y. jam nebūtų reikėję apmokėti sąskaitos už sugedusios detalės keitimą nauja. Taigi iš esmės aptariamoje byloje buvo nagrinėjama ir vertinama negauta nauda, susijusi su prarasta galimybe.

73.       Nagrinėjamu atveju ieškovė savo nuostoliais laiko 279 189,21 Eur (su PVM) sumą, kurią sudaro atsakovės ir UAB ATEA pasiūlymų kainų skirtumas, t. y. ieškovės patirtos didesnės (papildomos) išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), kurių ji nebūtų patyrusi, jei ne atsakovės neteisėti veiksmai. Šie nuostoliai nėra ieškovės negauta nauda (netiesioginiai nuostoliai), bet realios išlaidos, pagrįstos pateiktais dokumentais, patvirtinančiais paslaugų įsigijimo poreikį, jų kiekį, kainą bei apmokėjimo faktą. Pažymėtina, kad šioje byloje sprendžiamas ne tikimybės gauti pajamas ar naudą ateityje klausimas (t. y. ne hipotetinis, į ateitį nukreiptas praradimas), o ieškovės realiai patirtų išlaidų – tiesioginio turtinio praradimo, kilusio dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. nepagrįsto atsisakymo sudaryti Pirkimų sutartis – klausimas. Todėl, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovės prašomi atlyginti nuostoliai kvalifikuotini kaip tiesioginiai – realios papildomos išlaidos, kurias ieškovė patyrė pirkdama paslaugas iš antrąją vietą Pirkimuose užėmusios tiekėjos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pagrįstai reikalauja šių nuostolių atlyginimo, o Pirkimų sąlygų 9.2 papunktis šiuo atveju netaikytinas. Tai, kad nuostoliai, grindžiami tiekėjų pasiūlymų kainų skirtumu, laikytini tiesioginiais pripažįstama ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-1075/2019; 2023 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-684/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-704-236/2020; kt.).

74.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti nuostolius, į kuriuos įskaičiuotas PVM. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose laikomasi pozicijos, jog kai pardavėjas pažeidžia pirkimo–pardavimo sutartį ir neperduoda joje nurodytų daiktų, o pirkėjas dėl tos pačios rūšies daiktų sudaro pakeičiančią sutartį, atlygintinais nuostoliais kainų skirtumo forma yra skirtumas tarp visos sumos, kurią pirkėjas būtų sumokėjęs, jei sutartis būtų įvykdyta, ir visos sumos, už kurią pirkėjas nusipirko tos pačios rūšies prekes brangiau. Kainų skirtumas, pirkėjo sumokėtas prekei įsigyti, ir yra jo patirtas nuostolis. Neįskaičius PVM į kainų skirtumą, pirkėjui nebūtų kompensuotas visas kainų skirtumas dėl jo sumokėtos didesnės kainos už prekes, o tai prieštarautų visiško nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304-684/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-370/2020; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-574-798/2021). Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė UAB ATEA išrašytas PVM sąskaitas faktūras kartu su mokėjimo pavedimais (DOK-43910), kurie patvirtina faktinius mokėjimus, įskaitant PVM sumas (tiesioginius nuostolius). Todėl darytina išvada, kad ieškovė šioje byloje pagrįstai reikalauja iš atsakovės 279 189,21 Eur nuostolių atlyginimo, į kuriuos įskaičiuotas ir PVM, nes toks reikalavimas atitinka visiško nuostolių atlyginimo principą. Atsakovės argumentai, kuriais ji siekia įrodyti priešingai, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

75.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė šioje byloje pagrindė patirtų nuostolių faktą ir dydį, todėl žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, laikytina įrodyta (CK 6.249 straipsnis), o pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu padarytos išvados pripažįstamos nepagrįstomis.

76.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodytas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovei kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė, dalyvaudama JAREP ir JADIS viešuosiuose pirkimuose, įsipareigojo laimėjimo atveju sudaryti Pirkimų sutartis, tačiau šios pareigos, veikdama nesąžiningai, nevykdė (kaip minėta, atsakovės veiksmų neteisėtumas konstatuotas skundžiamame pirmosios instancijos sprendime ir nustatyta procesine tvarka nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ši aplinkybė neginčijama). Šiuo atveju atsakovė, kaip profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, galėjo ir turėjo numatyti, kad atsisakymas sudaryti sutartis padarys ieškovei žalą, nes viešojo pirkimo laimėtojo neteisėtas atsisakymas pasirašyti sutartį lemia VPĮ nustatyto reguliavimo dėl sutarties pasirašymo su žemesnėje vietoje esančiu dalyviu taikymą (VPĮ 86 straipsnio 2 dalis; CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Kadangi ieškovė turėjo sudaryti Pirkimų sutartis su antroje vietoje pagal pasiūlymų eilę likusia tiekėja – UAB ATEA, pasiūliusia didesnę paslaugų kainą negu atsakovė, ieškovė patyrė 279 189,21 Eur (su PVM) nuostolius, grindžiamus atsakovės ir antroje vietoje likusios tiekėjos pateiktų pasiūlymų kainų skirtumu.

77.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje įrodytos visos būtinosios sąlygos atsakovės ikisutartinei civilinei atsakomybei taikyti – neteisėti veiksmai, kaltė, žala,  priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Šiuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 dalis), bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis), oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neįrodė, kad atsisakė sudaryti sutartis dėl objektyvių aplinkybių, kurių ji negalėjo pašalinti, dėl pačios ieškovės veiksmų (CK 6.248 straipsnio 4 dalis) ar dėl pasikeitusios faktinės situacijos po pasiūlymų pateikimo. Skolininko kaltė preziumuojama (CPK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį atsakovė yra kalta dėl to, kad atsižvelgiant į prievolės – įsipareigojimo sudaryti sutartis – esmę bei kitas aplinkybes nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Aptariamu atveju, atsakovė nepaneigė kaltės prezumpcijos. Be to, šiame sprendime jau konstatuota, kad ieškovė įrodė patirtą žalą (nuostolius), taip pat priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.247, 6.249 straipsniai).

78.       Kadangi byloje nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo konstatuota priešingai, padarant išvadą, kad ieškovė nepatyrė žalos, ir dėl to ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo atmestas, negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Todėl egzistuoja pagrindas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. 

Dėl kitų šalių argumentų

79.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad ieškovė apeliaciniame skunde pakeitė ieškinio pagrindą (faktinį ir teisinį). Teisėjų kolegija su tuo nesutinka ir pažymi, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme dėstyta pozicija bei apeliacinio skundo turinys tokios išvados daryti neleidžia.

80.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė reikalavimą atlyginti nuostolius grindė atsakovės ir antrosios vietos dalyvės ginčo pirkimuose pateiktų pasiūlymų kainų skirtumu ir ši jos pozicija, priešingai nei teigia atsakovė, išliko nepakitusi viso bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde pateikia papildomus argumentus, susijusius su UAB ATEA sutarčių vykdymo aplinkybėmis ir nuostolių apskaičiavimo būdu, nereiškia, jog yra keičiamas ieškinio pagrindas (nei faktinis, nei teisinis). Tokia apeliantės išsamesnė ir įvairesniais aspektais grįsta argumentacija atsirado dėl atsakovės šioje byloje užimtos gynybinės pozicijos, kvestionuojant ieškovės patirtų nuostolių faktą, dydį ir jų apskaičiavimo metodiką bei ginčijant pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas šiais klausimais. Todėl ieškovė, įgyvendindama apeliacijos teisę ir siekdama jai nepalankaus teismo sprendimo panaikinimo, pagrįstai apeliaciniame skunde dėsto papildomus argumentus, kuriais ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir faktus dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinio pagrindas apeliaciniame procese buvo pakeistas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės su tuo susiję teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

81.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl to, kaip UAB ATEA faktiškai vykdė sutartis ir konstatuodamas, jog šios sutartys nebuvo vykdomos tinkamai (ne pagal „Agile“ metodą, kt.) peržengė nagrinėjamos bylos ribas. Ieškovės vertinimu, teismas, konstatuodamas šias aplinkybes pasisakė dėl į bylą neįtrauktos UAB ATEA teisių ir pareigų, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija sutinka tik iš dalies.

82.       Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo – nuostolių atlyginimo, atsakovei atsisakius sudaryti su ieškove JAREP ir JADIS sutartis. Ieškovė patirtus nuostolius grindė atsakovės ir antroje vietoje likusios UAB ATEA Pirkimuose pateiktų pasiūlymų kainų skirtumu, todėl su tuo susijusios aplinkybės sudarė šios bylos įrodinėjimo dalyką. Sutiktina su apeliante, kad aplinkybės, kaip faktiškai buvo vykdomos tarp ieškovės ir UAB ATEA sudarytos sutartys, nepateko į šioje byloje įrodinėtinų aplinkybių apimtį, todėl jų vertinimas peržengė nagrinėjamos bylos ribas. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame dėstyti ir motyvai dėl faktinio JAREP ir JADIS sutarčių vykdymo, išnagrinėjus ieškovės apeliacinį skundą, pripažintas nepagrįstu ir panaikintas, o ieškovės ieškinys pripažintas pagrįstu ir tenkintinu kitais motyvais, nevertinant UAB ATEA sutarčių vykdymo aplinkybių ir nepasisakant dėl šio juridinio asmens materialiųjų teisių ir pareigų. Todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą kitais motyvais, nėra pagrindo daryti išvadą, kad byloje buvo konstatuotos aplinkybės, turinčios įtakos UAB ATEA materialiosioms teisėms ir pareigoms, taigi ir spręsti dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

83.       Apibendrindama sprendime išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškinęs ir taikęs proceso bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias ikisutartinės civilinės atsakomybės taikymą tiekėjui atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį, taip pat netinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų ir ieškovės ieškinį atmetė. Dėl to yra pagrindas apeliantės apeliacinį skundą patenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai – priteisti ieškovei iš atsakovės 279 189,21 Eur nuostolių atlyginimą, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (279 189,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

84.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

85.       Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visa apimtimi, todėl atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, tačiau teisę į šių išlaidų atlyginimą turi bylą laimėjusi šalis – ieškovė (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

86.       Remiantis CPK 79 straipsniu, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

87.       Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

88.       Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 18 294,71 Eur (11 539 Eur + 1 755,71 Eur + 5 000 Eur) (DOK-40569; DOK-17869; DOK-38922, DOK-45258 ir DOK-45581) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 3 069 Eur – žyminis mokestis už ieškinį; 3 500 Eur – ieškinio parengimas; 2 700 Eur – dubliko parengimas; 1 470 Eur – atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo parengimas; 800 Eur – atstovavimas teismo posėdyje; 1 755,71 Eur – atstovavimas teismo posėdyje ir procesinių dokumentų (nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. kovo 13 d.) parengimas; 5 000 Eur išlaidos už informacinių technologijų srities ekspertizę.

89.       Spręsdama dėl atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais. Pažymėtina, kad nors dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į prašymą dėl įrodymų išreikalavimo parengimą (1 470 Eur), atstovavimą teismo posėdyje (800 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, vis dėlto teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, specialių žinių reikalingumą (ginčas kilo dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės taikymo specifinėje – viešųjų pirkimų – srityje), bylos apimtį ir trukmę (byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama daugiau nei trejus metus), byloje atliktų didelę procesinių veiksmų apimtį, parengtų procesinių dokumentų pobūdį ir turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas teisinės paslaugoms suteikti, taip pat tai, kad dalį procesinių dokumentų parengti ir įrodymus pateikti ieškovė turėjo dėl aplinkybių, kurios nesudarė šios bylos įrodinėjimo dalyko (dėl UAB ATEA faktinio sutarties vykdymo), daro išvadą, jog visos ieškovės patirtos išlaidos yra laikomos būtinomis ir pagrįstomis, todėl jos, patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovei (CPK 98 straipsnis). Taigi ieškovei iš atsakovės priteistinos 18 294,71 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (10 225,71 Eur teisinės pagalbos išlaidos + 3 069 Eur žyminis mokestis už ieškinį + 5 000 Eur išlaidos už ekspertizę) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai).

90.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti 16 379 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 3 069 Eur žyminis mokestis ir 13 310 Eur skundžiamo sprendimo analizė bei apeliacinio skundo parengimas.

91.       Teisėjų kolegija pažymi, kad 13 310 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą (pabrėžtina, jog skundžiamo sprendimo analizė yra sudėtinė apeliacinio skundo parengimo dalis, todėl atskirai, kaip teisinė paslauga, negali būti išskiriama ir apmokestinama) viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šio sprendimo 89 punkte nurodytus motyvus, įvertinusi apeliacinio skundo turinį, galimas laiko ir darbo sąnaudas jam parengti, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo rekomenduotino maksimalaus išlaidų dydžio ir priteisti ieškovei didesnes teisinės pagalbos išlaidas, tačiau ne visa prašoma apimtimi. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, be kita ko, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pagrįstomis, būtinomis ir protingomis laikytinos 7 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, kurios, patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnis). Taigi ieškovei iš atsakovės priteistinos 10 069 Eur (3 069 Eur + 7 000 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

92.       Iš viso ieškovei iš atsakovės šiame teisminiame procese priteistinos 28 363,71 Eur (18 294,71 Eur + 10 069 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

93.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas valstybei nepriteistinas, nes nurodyta suma (6,64 Eur) mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 8 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei valstybės įmonei Registrų centrui, juridinio asmens kodas 124110246, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Reiz Tech“, juridinio asmens kodas 300067863, 279 189,21 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt devynių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų ir 21 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (279 189,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28 363,71 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų ir 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjos                                                                 Giedrė Čėsnienė

    Jadvyga Mardosevič

    Danguolė Martinavičienė