Civilinė byla Nr. e2-2692-1088/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17432-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13. 3.2.6.1;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 21 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,

            sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Bulavaitei,

            dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ atstovui Augustui Platūkiui, atsakovės K. L. atstovui advokatui Egidijui Milašiui,

nedalyvaujant atsakovei K. L., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mano būsto priežiūra“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Kaunas ieškinį atsakovei K. L. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo byloje „Mano būstas priežiūra“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškovės reikalavimas ir argumentai

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė Mano Būstas Kaunas (toliau – ir ieškovė, administratorius, UAB) ieškiniu prašo: 1) įpareigoti atsakovę K. L. (toliau – ir atsakovė) per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, įsileisti ieškovę su jos atstovais į atsakovei priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir leisti atlikti šildymo stovų keitimą per perdangą iš 3 į 2 aukštą; 2) leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai; 3) atsakovei teismo sprendimo nevykdant už kiekvieną uždelstą diena skirti 100,00 Eur baudą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje, dublike ir atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo (duomenys neskelbtini) pagrindu teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini)  butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo ir kitas paslaugas. Patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir butas), nuosavybės teise priklauso K. L.. Ieškovė 2020 m. balandžio 24 d. gavo namo gyventojų pranešimą apie drėkstančias (duomenys neskelbtini)  buto lubas. Tą pačią dieną ieškovė skubiai nusiuntė UAB „Mano būsto priežiūra“ technikus, kurie atliko neeilinę bendrų inžinerinių tinklų apžiūrą. Apžiūros metu nustatyta: 1) dėl nesandarios šildymo sistemos drėksta (duomenys neskelbtini) buto lubos; 2) apžiūros metu į aukščiau esančius butus apžiūros metu patekti nepavyko; 3) namui šiuo metu yra nutrauktas šildymo tiekimas ir išdrenuota namo šildymo sistema; 4) vizualiai nustatyti nesandarumo vietą yra reikalingas šildymo vamzdynų atidengimas virš (duomenys neskelbtini)  buto palėpės patalpose įrengtuose butuose.

3.       Ieškovei suorganizavus patekimą į virš (duomenys neskelbtini)  buto esančias patalpas, buvo atlikta papildoma namo bendrų inžinerinių tinklų apžiūra minėtose patalpose, kurios metu buvo nustatyta, kad virš (duomenys neskelbtini)  buto esančiose patalpose drėkimo požymių nesimato, todėl įtariama, kad trūkimas yra šildymo sistemoje, esančioje perdangoje tarp 2 ir 3 aukštų, o termofikatas nuo vieno iš stovų esančio prie laukinės namo sienos atbėga perdanga iki patalpų vidurio bei (duomenys neskelbtini)  namo bute prasisunkia per lubas. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nėra suformuotos namo šildymo sistemos projekto, todėl trūkimo vietos paieška galima tik atidenginėjant numanomas sumontuoto šildymo vamzdyno vietas.

4.       Ieškovė sutartiniu pagrindu yra pasitelkusi subrangovą UAB „Mano Būsto priežiūra“, jog būtent šis atliktų daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros darbus, kurie reikalauja specialios licencijos bei akivaizdu, jog specialių žinių bei įgūdžių.

5.       Dėl to, jog atsakovė atsisako įsileisti administratorių į patalpas, kyla reali grėsmė, jog prasidėjus šildymo sezonui, namui nebus laiku grąžintas šildymas, kas gali kelti pavojų namo gyventojų sveikatai bei pažeisti teises į patogų gyvenimą. Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Todėl ieškovė, administruodama namą, susiklosčiusioje situacijoje turi ne tik teisę, bet vertinant pagal visuotinai pripažintą protingumo kriterijų, pareigą imtis neatidėliotinų ir skubių veiksmų namo bendro naudojimo objektams išsaugoti arba jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.239 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr.831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimų nuostatų 7.7. punktas). Nors savininkų imperatyvi pareiga įsileisti administratoriaus atstovus į butą remontuoti bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą yra įtvirtinta CK, tačiau atsakovė šios pareigos nevykdo, į butą neįsileidžia, tokiais veiksmais pažeidžia kitų butų savininkų teisėtą interesą bei galimybę tinkamai disponuoti nuosavybe.

6.       Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad įvykus pratekėjimui buvo siekiama mažinti žalą, buvo pasirinktas techninis sprendinys užaklinti vamzdį. Manoma, kad trūkis yra nuo radiatoriaus iki 2 ir 3 aukštų perdangos (duomenys neskelbtini) vertikaliai. Namas labai senas, nėra vamzdyno projekto, todėl nėra galimybės tiksliai nurodyti, kokius darbus ir kokioje apimtyje reikia atlikti. Projekto rengimas nesant namo planų kainuoja apie 3 000 Eur. Termovizorius nebuvo naudotas, kadangi jis reaguoja į šilumos pokyčius, vandens tekėjimo kryptį ir greitį, tačiau vamzdis užaklintas. Būtų įmanoma naudoti termovizorių, jeigu (duomenys neskelbtini)  buto gyventoja prisiimtų vandens pratekėjimo riziką. Ieškovė nežino, kiek sienos reikės ardyti/daužyti 50 cm/1 m/ ar iki sienos vidurio. Teisės aktai nenumato gyventojams pateikti sąmatos, sutarties ar pan. Namo administratoriaus atliekami darbai apsiriboja bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūra, administratorius neturi pareigos atstatyti plyteles ar pan., tačiau siekiant išspręsti problemą ieškovė nurodė atsakovei, kad visus reikiamus darbus padarys (sudės plyteles ir pan.), tačiau atsakovė atsisakė. Atsakovei buvo siūlyti keli galimi variantai šildymo sistemos funkcionalumui atstatyti, tačiau atsakovė visų atsisakė.

II. Atsakovės pozicija ir argumentai

7.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų koks pažeistų (drėkstančių) lubų plotas, kokia drėkstančių lubų lokalizacija; t. y. kuriose buto Nr. (duomenys neskelbtini)  kambariuose drėksta lubos ar kuriuose kambarių vietose jos drėksta, su kokiais palėpėje susijusias butais susijęs lubų bute Nr. (duomenys neskelbtini)  drėkimas; duomenų apie buto Nr. (duomenys neskelbtini)  ir namo palėpėje esančių butų planų, taip pat namo šildymo ir vandens tiekimo (kanalizacijos) inžinerinių tinklų planų (schemų), iš kurių būtų galima spręsti, kokia yra vandens nutekėjimo ir buto Nr. (duomenys neskelbtini)  lubų drėkimo priežastis ir kurioje vietoje yra prakiuręs vamzdynas, iš kurio nutekėjo vanduo. Ne pats ieškovas atliko neeilinę bendrų inžinerinių tinklų apžiūrą. Tačiau neaišku, ar uždaroji akcinė bendrovė „Mano būsto priežiūra“ naudojo kokius nors organizacinius ir techninius metodus (pasitelkė reikiamus specialistus, išnagrinėjo principinę namo šildymo ir vandentiekio-kanalizacijos inžinerinių tinklų veikimo sistemą, peržiūrėjo ir įvertino turimus šildymo ir vandentiekio-kanalizacijos inžinerinių tinklų planus ir schemas), pasitelkė tinkamas technines priemones (pvz. termovizorius ir kt.) buto Nr. (duomenys neskelbtini)  tyrimui atlikti. UAB „Mano būsto priežiūra“ apžiūrą aktu įformino tik 2020 m. rugpjūčio 6 d., t. y. ilgiau kaip po trijų mėnesių nuo pirminės apžiūros.

8.       Kadangi atsakovė dažnai būna išvykusi į užsienį, įgaliotas asmuo G. L. kartu su sutuoktiniu A. L. dalyvavo 2020 m. balandžio 27 d., 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. liepos 23 d., 2020 m. rugsėjo 29 d., 2020 m. spalio 12 d. įvykusiose apžiūrose kurių metu nenustatyta vandens nuotėkis patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pirminėse apžiūrose ieškovė teigė, kad trūkusio vamzdžio reikia ieškoti perdangoje tarp trečio ir antro aukšto, 2020 m. rugsėjo 29 d. apžiūros metu konstatavo, kad vamzdžio trūkimas yra sienoje, reikia keisti šildymo stovų keitimą per perdangą iš trečio į antrą aukštą, todėl ieškovė siūlė ardyti grindis, po to sienas ir tokiu būdu ieškoti trūkusio vamzdyno. Taigi tikslios trūkimo vietos nustatyti nebuvo galima be vamzdyno atidengimo galimybės. Kai atsakovės įgaliotinė pasiūlė naudotis termovizoriumi, užuot griovus naujai suremontuotą sieną, UAB „Mano būsto priežiūra“ darbuotojas nurodė apžiūros metu, kad bendrovė neturi kokybiško termovizoriaus ir negali negriaudama surasti vamzdžio defektą. Apie šias aplinkybes ieškovės direktoriui pranešta 2020 m. spalio 15 d. raštu.

9.       Atsakovė niekada netrukdė ieškovei, kaip tik ragino ir nurodė priemones, metodus nustatinėti šildymo sistemos defektą pasitelkus tyrimo metodologiją, specialistus, technines priemones, namo šildymo inžinerinės dalies planus ir schemas, tačiau atsakovė nenorėjo, kad ieškovė jos patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini)  vykdytų mechaninius sienų ir blokų ardymo darbus, pasitelkusi neaiškios kvalifikacijos darbuotojus, priemones. Ieškovė turi  nustatyti šildymo sistemos nuotėkio defektą, jo vietą, vėliau parengti darbų remonto sąmatą, kurioje turėtų būti aiškiai numatytas reikalingų darbų kiekis ir kaina, darbų atlikimo terminai ir kt. (CK 6.653 straipsnis). Sudarytinos sąmatos pagrindu turi būti sudaryta rangos sutartis (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Atsakovė baiminasi, kad jos turtui gali būti padaryta neproporcinga žala. Ieškovė nežino, kaip minimaliomis sąnaudomis bei efektyviausiu, labiausiai pagrįstu inžinieriškai, atsakovei bei kitiems butų savininkams suprantamiausiu būdu nustatyti ir ištaisyti esantį defektą. Tai būtina atlikti dėl to, kad kuo mažiau pažeisti ne tik atsakovės buto, bet ir kitų šiame gyvenamajame name esančių butų grindis, sienas, lubas bei kitas jų dalis.

10.       Ieškovė nepagrįstai prašo teismo leisti teismo spendimą vykdyti skubiai, nes jos nurodomas pagrindas, kad susidarė socialiai reikšminga problema, t. y. namo, patalpų savininkams kyla grėsmė dėl žemiau esančių patalpų apliejimo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovės butui Nr. (duomenys neskelbtini), šildymas atjungtas, o kiti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, butai yra šildomi ir nėra nei vieno daugiau aplieto buto.

11.       Pastatas (duomenys neskelbtini), pagal vertinimo tarybos aktą priskiriamas prie vertingųjų savybių požymių turinčių statinių ir dėl to pasiūlytas įrašyti į Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registrą. Šiuo metu patalpa (duomenys neskelbtini)  yra pastate, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje. Kol nebaigta įrašymo procedūra ir neparengti šio pastato paveldosauginiai aktai, bet koks autentiškos materijos, galėsiančios sudaryti paveldo objekto vertingąsias savybes, naikinimas yra draudžiamas įstatymu. Dėl šios priežasties minėtam pastate esančios, autentiškos grindų dangos, ar kitų autentiškų elementų ardymas yra draudžiamas. Kultūros paveldo departamentas rekomendavo numatyti kitą vamzdynų avarijos šalinimo būdą, kuris mažiau įtakotų pastato autentiškumą, bei jo vertingus elementus, užtikrinti tokių elementų išsaugojimą, bei atkūrimą ir pareikalavo reikalingą projektinę dokumentaciją dėl numatomų darbų kultūros paveldo statinyje derinti su Kultūros paveldo departamentu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 straipsnio nuostatomis teisę rengti tvarkomųjų statybos darbų projektus, atlikti tvarkomuosius statybos darbus, vadovauti tokiems darbams kultūros paveldo objekte ar jo teritorijoje turi teisę atestuoti specialistai. Tuo tarpu ieškovė ketina imtis neteisėtų statybos-remonto darbų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, akivaizdžiai neturi tam parengtų kvalifikuotų specialistų ir nesinaudoja elementariomis nebrangiomis techninėmis priemonėmis, kurių jeigu neturi, gali išsinuomoti.

12.       Butas (duomenys neskelbtini), draustas būsto draudimu (liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. Ieškovė nerengė numatomų remonto darbų sąmatų, nėra galimybės pagrįsti ir apskaičiuoti namo administratoriaus (jo pasamdyto rangovo) numatomų remonto darbų apimties, lokalizacijos ir vertės nustatymo darbų, ieškovė neįrodė, kad ji ir jo rangovas turi reikiamą kvalifikaciją vykdyti darbus kultūros paveldo objekte, parengė reikiamus projektus, todėl gali kilti situacija, kad patirtos žalos draudikas nekompensuos (Būsto draudimo taisyklių Nr. 67, 9 punktas, 3.1. punktas). Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

III. Trečiojo asmens pozicija

13.       Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Kaunas“ atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1751 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismas

 k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmetamas.

V. Faktinės aplinkybės

14.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „(duomenys neskelbtini)  pagrindu ieškovė paskirta namo, (duomenys neskelbtini)  administratore. Butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei K. L.. Ieškovė ir UAB „Mano būsto priežiūra“ (duomenys neskelbtini) sudarė Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis); trečiojo asmens teikiamų paslaugų apimtis nustatyta sutarties Priede Nr. 1.

15.       2020 m. gegužės 24 d. akte fiksuota, kad virš (duomenys neskelbtini)  bute drėgstančios lubų vietos yra (duomenys neskelbtini)  buto vonios patalpa, kurioje yra įrengtas radiatorius, radiatorius pajungtas nuo centrinės šildymo sistemos, vamzdynai paslėpti sienos šachtoje. Patikrinus šildymo sistemos slėgį vamzdyne nustatyta, kad periodiškai krenta slėgis ir šildymo sistemą reikia papildyti termofikaciniu vandeniu. Tai rodo, kad nuotėkis yra būtent šildymo sistemoje. Šildymo sistemoje įrengus papildomą uždaromąją armatūrą, kurios pagalba atjungus šildymo sistemos atšaką, (duomenys neskelbtini)  ir kitų butų šildymo stovui, slėgis sistemoje išlieka pastovus, kas rodo, kad termofikacinio vandens nuotėkis yra būtent šioje atšakoje. Šildymo sistemos dalies eksplaotavimas neįmanomas, kol nebus pašalintas nuotėkis šio šildymo sistemos stovo dalyje.

16.       2020 m. rugpjūčio 6 d. akte fiksuota, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) namo bendrų inžinerinius tinklus nustatyta, kad galimai dėl nesandarios šildymo sistemos drėksta (duomenys neskelbtini)  buto lubos; vizualiai nustatyti protėkio vietos galimybės nėra, nes visi šildymo vamzdynai sienose po apdaila; siekiant nustatyti nesandarumo vietą reikalingas šildymo vamzdynų atidengimas virš (duomenys neskelbtini)  buto palėpės patalpose įrengtuose butuose; virš (duomenys neskelbtini)  buto esančiose patalpose drėkimo požymių nesimato; ties minėta drėkstančia (duomenys neskelbtini)  buto lubų vieta šildymo vamzdynų nesimato; įtariama, kad trūkimas šildymo sistemoje yra perdangoje tarp 2 ir 3 aukštų, o termofikatas nuo vieno iš stovų esančio prie laukinės namo sienos atbėga perdanga iki patalpų vidurio, kur (duomenys neskelbtini)  bute prasisunkia pro lubas; siekiant rasti ir lokalizuoti protėkio vietą, būtinas šildymo stovų keitimas per perdangą iš 3 į 2 aukštą.

17.       Iš ieškovės į bylą pateikto 2020 m. rugpjūčio 12 d. (atsakovės į bylą pateiktas raštas datuotas 2020 m. rugpjūčio 13 d., rašto Nr. (duomenys neskelbtini)) rašto adresuoto atsakovei nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę nurodydama įsileisti administratoriaus atstovus į butą ir leisti atlikti reikalingus darbus, susijusius su bendrojo naudojimo inžinerine įranga – įsileisti į patalpas bei sudaryti galimybes atlikti būtinus veiksmus, siekiant nustatyti tikrąjį gedimo židinį; per 7 dienas nuo šio rašto gavimo dienos susiekti su už namo administravimą atsakingu vadybininku telefonu bei suderinti patogų laiką.

18.       2020 m. rugsėjo 29 d. akte fiksuota, kad 2020 m. rugsėjo mėn. 28 d. adresu (duomenys neskelbtini) bute Nr. (duomenys neskelbtini)  buvo atlikta neeilinė šildymo sistemos apžiūra, šildymo sistemos trūkimo vietos ir darbų apimties nustatymui. Apžiūros metu nustatyta, kad minėtame bute bendro naudojimo šildymo stovai yra sienose, po apdaila; nustatyti tikslią trūkimo vietą neatidengus vamzdynų galimybės nėra; siekiant rasti ir lokalizuoti protėkio vietą, būtinas šildymo stovų keitimas per perdangą iš 3 į 2 aukštą (pagal ieškovės pridėtą schemą).

19.       2020 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)  ieškovė atsakovei nurodė, kad įsipareigoja atlikti visus reikiamus griovimo, remonto ir atstatymo darbus, įskaitant ir plytelių sudėjimą, po atliktų darbų, bute Nr. (duomenys neskelbtini)  sutikus buto savininkui; informuoti apie savo sprendimą administratorių iki 2020 m. spalio 5 d. 2020 m. spalio 12 d. akte fiksuota: apžiūros metu nenustatyta trūkio vieta; neaišku, kur eina vamzdžiai; vamzdynas po apdaila, reikalingi atidengimo darbai.

VI. Dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo

20.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, neperžengiant šių nagrinėjimo ribų, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Taigi asmuo, naudodamasis savo nuožiūra civilinėmis teisėmis, turi įvertinti savo būsimo elgesio variantus ir neperžengti savo turimų civilinių teisių ribų. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą (tarp jų ir ieškinio pagrindą arba dalyką), šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Taigi bylos nagrinėjimo ribas nulemia pareikštas reikalavimas ir tokio reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės.

21.       Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti alternatyviais būdais – gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Nagrinėjamu atveju namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas teikia ieškovė. Bylos ribas sudaro ieškinio reikalavimas – įpareigoti atsakovę leisti per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, įsileisti ieškovę su jos atstovais į atsakovei priklausančias patalpas ir leisti atlikti šildymo stovų keitimą per perdangą iš 3 į 2 aukštą.

22.       Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Pagal CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktą, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.

23.       Ieškovė, būdama namo administratoriumi, vadovaudamasi nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 ,,Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ 7.7 punktu, priėmė sprendimą atlikti šildymo stovo keitimo darbus. Toks sprendimas tiesiogiai susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 d. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“, todėl administratorius privalo nedelsdamas imtis veiksmų, pakeičiant netinkamus vamzdynus, taip apsaugant patalpų savininkus nuo didesnių nuostolių. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintu Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, administruoja ir kaupia administruojamo namo kaupiamąsias lėšas. Pagal nutarimo 13 punktą visos patalpų savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam patalpų savininkui atskirai. Sukauptos lėšos naudojamos pagal paskirtį – ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti (14 punktas). Lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas rangos darbų ar paslaugų pirkimo sutartimis ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais, ūkio būdu atliktų darbų priėmimo aktais ir atitinkamais mokestiniais dokumentais (15 punktas). Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai [9.6]. Taigi tiek stovų keitimo darbų organizavimo tvarka ir šių darbų pagrindimas ir apmokėjimas iš kaupiamųjų lėšų fondo reglamentuotas teisės aktais, kuriais savo veikloje vadovaujasi ieškovė.

24.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė turi imperatyvią pareigą įsileisti administratoriaus atstovus į butą remontuoti bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, tačiau šios pareigos nevykdo. Byloje nustatyta, kad atsakovę pagal įgaliojimą situacijos apžiūrose atstovaudavo ir dalyvaudavo jos motina G. L., šią aplinkybę patvirtino ir posėdžio metu liudytojas A. Č., 2020 m. spalio 7 d. raštas patvirtina, kad atsakovė pati kreipėsi į ieškovę dėl šildymo sistemos gedimo šalinimo, pati kvietėsi asmenis situacijai įvertinti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė su namo administratoriumi nebendradarbiauja ir į butą neįsileidžia, tačiau pripažįsta, kad nesutinka su darbų atlikimu.

25.       Atsakovė nesutinka su darbų atlikimu, kadangi ieškovė nepateikė jokių planų, schemų, sutarčių, todėl nėra aiški numatomų atlikti darbų apimtis ir būdai, dėl ko atsakovės turtui gali būti padaryta neproporcinga ir nepataisoma žala. Teismo posėdyje liudytoja G. L. paaiškino, kad 2020 m. balandžio 27 d. buvo pranešta apie vandens nutekėjimą, po savaitės atjungė šildymą. Pas kitus gyventojus radiatoriai šilo, pas atsakovę nešilo gyvatukas ir radiatoriai. Dėl ieškovės nurodomos problemos darbuotojai apžiūrai buvo atėję balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio mėnesiais. Darbuotojai sakydavo skirtingas versijas, pvz., kad šilumos sistemos stovas yra vienas, reiks ardyti plyteles, nuimti unitazą; kitą kartą – kad stovai du, o susisiekus su ieškovės direktoriumi buvo nurodyta, kad trūkis yra po slenksčiu. Liudytoja kvietėsi ir savo specialistus, kad apžiūrėtų situaciją. Po apžiūrių aktų niekas nesurašydavo, liudytoja pati spalio 18 d. surašė aktą. Ieškovė siūlė viską sutvarkyti, tačiau reikalinga sutartis ir sąmata, turi būti aiškiai nurodyta, kur darbai bus atliekami.

26.       Atsakovės argumentus, jog iš situacijos apžiūras atlikusių ieškovės darbuotojų nebuvo aišku, kokie ir kur darbai bus atliekami patvirtina teismo posėdžio metu ieškovės atstovų paaiškinimai, kad darbų apimties mastas ieškovei nežinomas, nes nėra išlikusių namo vamzdynų planų, o jų parengimas kainuotų apie 3 000 Eur, šalinat gedimą reikės atsakovės buto patalpoje VI-2/2,40 kv. m atidengti dalį sienos vertikaliai pagal schemą, pridėtą prie 2020 m. rugsėjo 29 d. apžiūros akto. Paskutiniame teismo posėdyje ieškovės atstovas pateikė 2021 m. gegužės 24 d. apžiūros aktą su priedais apie numanomą vamzdynų padėtį atsakovės bute, iš kurio matyti, kad atliktinų darbų vieta pažymėta patalpoje VI-2/2,40 kv. m, o drėkimo vieta pažymėta aukštų perdangoje už šios patalpos ribų. Šios aplinkybės bei trečiojo asmens darbuotojo paaiškinimu, jog įvyko šildymo sistemos trūkimas tarp (duomenys neskelbtini)  buto perdangų, todėl tikslu abiejuose butuose pakeisti vamzdžius reikalinga atidengti vamzdynus, kurie yra atsakovės buto patalpos VI-2/2,40 kv. m sienoje bei dalį jų pakeisti, o jos neatidengus, tikslios trūkio vietos nurodyti negali, taip pat negali pasakyti detalios darbų apimties, galima paklaida – pusė metro grindų atsakovės buto ir pusė metro lubų (duomenys neskelbtini) buto; būtų atidenginėjama nuo grindų ir ieškoma geros vamzdžio vietos, kur galima daryti sujungimą, o tada (duomenys neskelbtini)  bute ties lubomis būtų atliekami griovimo darbai ir ieškoma geros vamzdžio vietos. Iš visų faktinių aplinkybių spręstina, kad ieškovė jai palankaus teismo sprendimo pagrindu iš esmės ketina vykdyti protėkio vietos paieškos atsakovės bute darbus, apimančius vamzdynų atidengimo darbus ne tik 3 ir 2 aukštų perdangoje, bet ir atsakovės bute esančioje patalpoje VI-2/2,40 kv. m vertikalios sienos ardymą, o poreikiui esant, ir kitų patalpų grindų. Todėl vertinama, kad pagal prie aktų pridėtas schemas, o ir kitokių, šiose schemose nenumatytų, ieškovės ir trečiojo asmens nurodomų darbų atlikimas nepatenka į darbų, kuriuos ieškovė prašo sprendimu įpareigoti atsakovę leisti atlikti, apimtį. Ieškovei buvo suteikta teisė patikslinti ieškinį ir tuo tikslu atidėtas posėdis, bet suformuluoto pradinio ieškinio reikalavimo dėl ketinamų atlikti darbų apimties ieškovė netikslino, jį palaikė, tačiau bylos nagrinėjimo ribas nulemia ieškovo suformuluoti reikalavimai, kurių teismas negali peržengti.  

27.       Atsakovės argumentus dėl galimai jos turtui kilsiančios neproporcingos žalos dėl to, kad ieškovė nepateikė sutarties, kurioje būtų numatoma darbų apimtis, jų atlikimo būdas ir sąnaudos, teismas remdamasis tuo, jog ieškovė atsakovės bute darbus privalės atlikti laikydamasi teisės aktų nustatytos tokių darbų organizavimo ir atlikimo tvarkos, vertina savaime nepakankamais pripažinti atsakovės atsisakymą leisti vykdyti ieškovei vandens stovo pakeitimo darbus pagrįstu. Sugedusio stovo pakeitimo darbų atlikimas yra susijęs su kitų daugiabučio namo gyventojų ir patalpų savininkų teisėtais interesais gauti nepertraukiamą šilumos tiekimą į patalpas taip apsaugant patalpų savininkus nuo didesnių nuostolių, todėl vienos atsakovės, kaip savininkės, interesai nelaikytini svarbesniais už kitų bendraturčių teisėtus interesus ir gali būti laikinai apriboti (CK 4.37 straipsnio 1  dalis,  4.39 straipsnio 1 dalis). Ieškovė kreipėsi į teismą nenustačiusi gedimo židinio, tačiau ieškinio reikalavimo atitinkami nesuformulavo. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad jos suformuluotas avarijos šalinimo būdas – šildymų stovų keitimas per perdangą iš 3 į 2 aukštą, atitinka realų poreikį darbų, būtinų nustatyti tikrąjį gedimo židinį, apimčiai. Byloje nustatytų aplinkybių ir aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu teismas ieškovės reikalavimą neturi pagrindo pripažinti įrodytu ir pagrįstu, todėl ieškinys netenkinamas (CPK 185 straipsnis).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovė pagal pateiktus bylinėjimosi išlaidas ir jų dydžius patvirtinančius įrodymus byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur žyminis mokestis, 180,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovė patyrė 1 320,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,  

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios  akcinės bendrovės Mano Būstas Kaunas, juridinio asmens kodas 305174520, 1 320,00  Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

              Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

             Teisėja                                                                    Edita Vitonė