Civilinė byla Nr. 2-67/2014

        Procesinio sprendimo kategorija: 126.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 9 d.

Vilnius

          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės DNB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2485-343/2013, kuria netenkintas pareiškėjo akcinės bendrovės DNB banko skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GERTAUTA“ 2013 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

        Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi iškėlė UAB „GERTAUTA“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centrą. 2009 m. sausio 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino BUAB „GERTAUTA“ kreditorių finansinius reikalavimus. Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 6 d. gavo BUAB „GERTAUTA“ administratoriaus UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro pareiškimą, kuriuo jis prašė atstatydinti jį iš BUAB „GERTAUTA“ administratoriaus pareigų. Kauno apygardos teismui kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Dalis erdvės“ pateikė siūlymą BUAB „GERTAUTA“ administratoriumi paskirti UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centrą. Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartimi atleido UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centrą iš BUAB „GERTAUTA“ administratoriaus pareigų nuo 2013 m. balandžio 2 d. ir BUAB „GERTAUTA“ administratoriumi nuo tos pačios dienos paskyrė UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centrą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties dalį dėl UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centro paskyrimo atsakovo BUAB „GERTAUTA“ bankroto administratoriumi ir kito administratoriaus paskyrimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėta nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – BUAB „GERTAUTA“ turto ir veiklos visišką administravimą, administratoriaus funkcijas iki teismo nutarties dėl kito BUAB „GERTAUTA“ bankroto administratoriaus paskyrimo įsiteisėjimo pavesdamas vykdyti UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centrui. 2013 m. rugpjūčio 27 d. įvyko BUAB „GERTAUTA“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimtas nutarimas atsistatydinus bankroto administratoriui UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centrui, pritarti naujo BUAB „GERTAUTA“ bankroto administratoriaus UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centro kandidatūrai. Pavesta kreditorių susirinkimo pirmininkui pateikti UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centro kandidatūrą Kauno apygardos teismui, nagrinėjančiam naujo bankroto administratoriaus skyrimo klausimą. Pareiškėjas AB DNB bankas su šiuo kreditorių susirinkimo nutarimu nesutiko. Nesutikimą su kreditorių susirinkimo nutarimu grindė aplinkybėmis, jog kreditorių susirinkime balsavo D. B., nors jo kreditorinis reikalavimas yra tik iš dalies pagrįstas, o reikalavimo dalis dėl 4 243 779 Lt sumos yra ginčijama. Be to, kreditoriai nebuvo sąžiningi, nes balsavo už bankroto administratorių, kuris veikia kreditoriaus D. B. interesais. Pasak pareiškėjo, kreditorių susirinkimo pirmininko UAB „Dalis erdvės“ atstovė yra susijusi su buvusia visų UAB „GERTAUTA“ akcijų savininke M. V., kuri tikėtina yra R. N.,  buvusio UAB „GERTAUTA“ direktoriaus, o vėliau teikusio teisines paslaugas ir neteisėtai besinaudojusio prabangiu automobiliu ir įmonės finansais, sutuoktinė; R. N. susijęs su UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centro darbuotoja R. M., kuri jį samdė vykdant AB „Koordinatė“ bankroto procedūras. Pareiškėjas tvirtino, jog ginčijamu nutarimu siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūra yra netinkama, kadangi šis administratorius tęsia ankstesniojo (atsistatydinusio) administratoriaus veiklą, nukreiptą tik vieno kreditoriaus D. B. interesų gynimui. Kauno apygardos teismui pateiktu skundu AB DNB bankas prašė skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą panaikinti, o BUAB „GERTAUTA“ bankroto administratoriumi paskirti UAB Verslo administravimo centrą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

            Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) AB DNB banko skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditorių susirinkimo, kurio metu buvo priimtas ginčijamas nutarimas, sušaukimo, vedimo bei balsavimo dėl ginčijamo nutarimo priėmimo aplinkybes, sprendė, jog procedūrinės nutarimo priėmimo taisyklės nebuvo pažeistos. 

            Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus dėl kreditoriaus D. B. ginčytinos finansinio reikalavimo dalies, pažymėjo, jog ir be šio kreditoriaus ginčijamos finansinio reikalavimo dalies skundžiamas nutarimas būtų priimtas kitų kreditorių balsais. Tačiau teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog bankroto byloje patvirtintas D. B. finansinis reikalavimas nėra sumažintas ir jam nėra uždrausta kreditorių susirinkime balsuoti visa patvirtinta kreditorinio reikalavimo suma. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su skundo argumentu, esą kreditoriai, balsuodami už bankroto administratoriaus kandidatūrą, buvo nesąžiningi. Teismo vertinimu,  aplinkybė, jog tam tikrais klausimais administratoriaus nuomonė skiriasi nuo pareiškėjo nuomonės, nepatvirtina, kad administratorius veikia išskirtinai vieno kreditoriaus (D. B.) interesais. Pirmosios instancijos teismas atmetė skundo argumentus dėl kai kurių kreditorių ir skundžiamu nutarimu siūlomo bankroto administratoriaus sąsajų. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytus fizinius asmenis anksčiau siejo darbiniai santykiai, neturintys įtakos administratoriaus nešališkumui. Teismas svarbia laikė aplinkybę, jog pareiškėjas nenurodė įstatymu draudžiamų santykių egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kuriais grindžiamas administratoriaus lojalumas kreditoriui D. B.. Teismas akcentavo tarp pareiškėjo ir kreditoriaus D. B. kilusio konflikto esmę – pareiškėjo siekį įmonės bankroto administratoriumi paskirti jo pasirinktą asmenį. Pasak teismo, esant situacijai, kuomet pareiškėjas prieštarauja administratoriaus kandidatūrai, mažai tikėtina, jog šis administratorius savo veiksmus derins su pareiškėju. Pirmosios instancijos teismas svarbia laikė aplinkybę jog administratorius šias pareigas paskirtas eiti laikinai, jam nėra nustatytas atlyginimas, administratoriaus atlieka tik būtinus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą įmonės administratoriumi paskirti jo siūlomą UAB Verslo administravimo centrą. Teismas sprendė, jog pareiškėjas pagal turimą finansinio reikalavimo sumą neturi teisės teismui siūlyti administratoriaus kandidatūros.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (kreditorius) AB DNB bankas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra nustatyta 2013 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo ar vedimo tvarkos pažeidimų, nors pareiškėjas šio argumento skunde ir nenurodė. Skundo nagrinėjamas izoliuotai nuo visos BUAB „GERTAUTA“ bankroto bylos medžiagos neatskleidžia bendros situacijos, susiklosčiusios bankroto byloje.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ir be kreditoriaus D. B. balsų skundžiamas kreditorių nutarimas būtų priimtas. Teismas skundą nagrinėjo formaliai, kadangi skunde nurodytų asmenų tarpusavio sąsajomis pareiškėjas siekė įrodyti aplinkybę, jog UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centro kandidatūra buvo pasiūlyta pažeidžiant nustatytą tvarką. Pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo vertinti administratoriaus tinkamumą, o ne kreditorių nutarimo priėmimą lėmusių balsų skaičių.

3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas naujo bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą, nėra saistomas nei atskirų kreditorių nei kreditorių daugumos pasiūlytų kandidatūrų. Turi vyrauti bendrosios bankroto administratoriaus paskyrimo taisyklės, užtikrinančios bankroto administratoriaus kompetenciją, nešališkumą, skaidrų ir operatyvų bankroto procesą bei pašalinančios abejones dėl bankroto administratoriaus galimo suinteresuotumo ar šališkumo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo skundo argumentus dėl administratoriaus šališkumo ir kompetencijos.

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl skunde išvardintų asmenų tarpusavio ryšių. Esant pagrįstoms abejonėms dėl galimo šališkumo teismas neturėtų skirti tokio bankroto administratoriaus.

5. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl administratoriaus veiksmų, prieštaraujant pareiškėjo skundui, kuriuo buvo ginčijamas akivaizdžiai nesąžiningas ir nepagrįstas atlyginimas administratoriui, nustatytas kreditorių komiteto 2013 m. vasario 18 d. nutarimu.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

           Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo (kreditoriaus) AB DNB banko skundą dėl BUAB „GERTAUTA“ 2013 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo („Dėl BUAB „GERTAUTA“ administratoriaus kandidatūros) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai).

          CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ).

         ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

         ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, pabrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

          ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūriniai veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.

          Byloje nustatyta, kad BUAB „GERTAUTA“ administratorius 2013 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu įmonės kreditorius informavo apie 2013 m. rugpjūčio 27 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą (b. l. 51). Susirinkimas buvo sušauktas vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. ir 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimis, priimtomis BUAB „GERTAUTA“ bankroto byloje, t. y. bankroto bylą nagrinėjančio teismo įpareigojimu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2013 m. rugpjūčio 27 d. įvyko kreditorių susirinkimas, jame dalyvavo kreditoriai, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma sudarė 12 814 060,12 Lt arba 97,59 proc. visų teismo nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Apeliantas atskiruoju skundu ginčija 2013 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta „atsistatydinus bankroto administratoriui UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (įgaliotas asmuo V. Č.), pritarti naujo BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centras kandidatūrai. Pavesti kreditorių susirinkimo pirmininkui pateikti UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centras bankroto administratoriaus kandidatūrą Kauno apygardos teismui, nagrinėjančiam naujo BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus skyrimo klausimą“ (b. l. 53). Už šį nutarimą balsavo kreditoriai, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma sudarė 67,44 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu apelianto teiginį, esą pirmosios instancijos teismas be pagrindo (t. y. nesant atitinkamo skundo argumento) ginčijamo kreditorių nutarimo teisėtumą vertino procedūrinių taisyklių laikymosi aspektu. Aukščiau paminėtas kasacinio teismo išaiškinimas suponuoja išvadą, jog skundžiamojo kreditorių nutarimo priėmimo teisėtumo kontrolę procedūrinių taisyklių prasme skundą dėl šio nutarimo nagrinėjantis teismas turi atlikti ex officio. Apeliacinis teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, esą pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo formaliai. Šį argumentą apeliantas grindžia aplinkybe, jog skundas buvo išnagrinėtas atskirai nuo bankroto bylos medžiagos, todėl pirmosios instancijos teismas esą nevertino skundžiamo nutarimo priėmimo aplinkybių bankroto byloje esančių duomenų kontekste. Apeliacinis teismas pažymi tą aplinkybę, jog pareiškėjo skundą dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo BUAB „GERTAUTA“ bankroto bylą nagrinėjanti teisėja. Apeliacinio teismo įsitikinimu, šiai teisėjai neabejotinai yra žinoma visa šio juridinio asmens (BUAB „GERTAUTA“) bankroto bylos medžiaga ir bankroto proceso aplinkybės, be kita ko, akcentuotos ir paties apelianto. Tuo tarpu pareiškėjo skundo nagrinėjimo išskyrimas užvedant atskirą bylą, kurį paprastai sąlygoja teismo pareiga užtikrinti teisminio bankroto proceso operatyvumą, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo formaliai ir/ar neišsamiai.

   Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog priimant skundžiamąjį kreditorių susirinkimo nutarimą (siūlyti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui skirti naują bankrutuojančios įmonės administratoriaus kandidatūrą), buvo pažeista ĮBĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1561/2013, pažymėjo, jog ĮBĮ atskirai nereglamentuoja kito administratoriaus paskyrimo tvarkos, atsistatydinus anksčiau paskirtam įmonės bankroto administratoriui, tačiau sprendė, jog administratorius, pateikdamas prašymą teismui dėl atsistatydinimo iš užimamų pareigų pagal ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 1 punktą, tą pačią dieną šio prašymo kopiją turi pateikti kreditorių susirinkimo (komiteto) pirmininkui, kuris įgyja teisę, gavęs kreditorių susirinkimo (komiteto) pritarimą dėl kitos administratoriaus kandidatūros, pasiūlyti šią administratoriaus kandidatūrą teismui. Apeliacinio teismo vertinimu, faktiniai bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog aptariamu atveju skundžiamo kreditorių nutarimo priėmimas atitiko aukščiau paminėtą Lietuvos apeliacinio teismo aiškinimą. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog pareiškėjas (apeliantas) teigdamas, esą kreditorių susirinkimui UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centro kaip bankroto administratoriaus kandidatūra buvo pateikta slapta ir pažeidžiant ĮBĮ nustatytą tvarką, šio teiginio nepagrindžia. Aplinkybė, jog kreditorių susirinkimui atitinkamo administratoriaus kandidatūrą teikė kreditorių susirinkimo pirmininkas, nesudaro pagrindo manyti, jog būtent šis asmuo lėmė ginčijamo kreditorių nutarimo priėmimą. Kita vertus, kaip matyti iš kreditorių susirinkimo protokolo turinio, susirinkime buvo balsuojama ir dėl apelianto pasiūlytos alternatyvios bankroto administratoriaus kandidatūros. Taigi nagrinėjamu atveju skundžiamojo kreditorių nutarimo priėmimą lėmė kreditorių daugumos išreikšta nuomonė. Apeliacinis teismas nenustatė, jog teikiant kreditorių susirinkimui minėto administratoriaus kandidatūrą būtų pažeistos ĮBĮ nuostatos.

Kaip jau nurodyta, apeliantas skundžiamojo kreditorių nutarimo neteisėtumą grindė ir ta aplinkybe, jog tokio nutarimo priėmimą lėmė balsų daugumą BUAB „GERTAUTA“ kreditorių susirinkime turinčio kreditoriaus D. B., kuris yra suinteresuotas jam parankaus bankroto administratoriaus paskyrimu,  balsai. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Pirmiau minėta, kad bankroto procedūrose dalyvauja ir jas vykdo ne pavieniai, o visi kreditoriai (kreditorių susirinkimas). Kreditorių daugumos sprendimai, jeigu įstatymų nustatyta tvarka nepripažinta, kad jie prieštarauja teisės normoms ar teisės principams, privalomi visiems kreditoriams. Pastebėtina, jog vien ta aplinkybė, kad ginčijamo nutarimo priėmimą lėmė didžiausio kreditoriaus balsai, pati savaime nelemia tokio nutarimo neteisėtumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartį byloje Nr. 2-2065/2011). Kita vertus, pritartina ir tai pirmosios instancijos teismo išvadai, jog skundžiamas kreditorių nutarimas būtų priimtas ir be to D. B. turimų balsų skaičiaus, kurį sudaro ginčijama šio kreditoriaus kreditorinio reikalavimo dalis. Apeliacinis teismas teisiškai nereikšminga laiko apelianto akcentuojamą aplinkybę dėl jo inicijuotų teisminių procesų, kurių pagrindu siekiama sumažinti D. B. finansinį reikalavimą BUAB „GERTAUTA“ bankroto byloje. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu kreditoriaus D. B. finansinis reikalavimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo sumažintas ar panaikintas, nebuvo apribota ir šio kreditoriaus balsavimo teisė kreditorių susirinkimuose. Apeliacinio teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog teismine tvarka yra ginčijamas kreditoriaus finansinis reikalavimas, kuris buvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, savaime nereiškia šio kreditoriaus teisių (be kita ko dalyvavimo ir balsavimo kreditorių susirinkimuose teisių) ribojimo. Šios aplinkybės priešingas vertinimas sąlygotų teisinį neapibrėžtumą bei pažeistų atitinkamų kreditorių teises ir bankroto proceso operatyvumo principą.

Administratorius bankroto procese iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Todėl tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis bei padėti teismui nustatyti ir patvirtinti kreditorių pagrįstus finansinius reikalavimus. Šios bankroto administratoriaus funkcijos sudaro pagrindą įstatyme nustatyti specialią jo skyrimo tvarką. ĮBĮ normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui. Juo gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui: turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas pagal Ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-281 patvirtintas ,,Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisykles“, kurio kandidatūrai pritarė Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo (apelianto) argumentus dėl skundžiamuoju kreditorių susirinkimo nutarimu pasiūlytos bankroto administratoriaus UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centras kandidatūros galimo šališkumo. Apeliantas poziciją dėl galimo administratoriaus šališkumo grindė aplinkybėmis, jog kreditorių susirinkimo pirmininko UAB „Dalis erdvės“ atstovė yra susijusi su buvusia BUAB „GERTAUTA“ akcininke M. V., kuri galbūt yra R. N. (buvusio BUAB „GERTAUTA“ vadovo) sutuoktinė, o R. N. esą susijęs su UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centro darbuotoja R. M., nes ši samdė R. N. vykdant BAB „Koordinatė“ bankroto procedūras. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas nenurodė ĮBĮ draustinų santykių, siejančių nurodytus asmenis, egzistavimo, apelianto apibūdintus šių asmenų santykius teismas laikė darbiniais (dalykiniais). Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, toliau palaikė skunde dėl kreditorių nutarimo išdėstytus argumentus apie galimą administratoriaus šališkumą, teigdamas, jog teismas nėra saistomas nei atskirų kreditorių, nei kreditorių daugumos pasiūlytų administratoriaus kandidatūrų, todėl, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju galioja bendrosios bankroto administratoriaus skyrimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apelianto argumentui, jog nagrinėjamu atveju bankroto bylą nagrinėjančio teismo nesaisto atskirų kreditorių ar jų daugumos pasiūlytos administratorių kandidatūros. Kita vertus, ši nuostata neturi būti aiškinama pernelyg plačiai, t. y. teismas negali skirti administratoriaus, kurio kandidatūra nebuvo teikiama. Tokią išvadą suponuoja ĮBĮ imperatyviai apibrėžtas subjektų, turinčių teisę teikti teismui naujo administratoriaus kandidatūrą, ratas ir šios teisės realizavimo tvarka (ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punktai, 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 23 straipsnio 13 punktas). Apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsistatydinus bankroto administratoriui, teikiamai naujo administratoriaus kandidatūrai pritaria kreditorių dauguma, neatleidžia teismo nuo pareigos įsitikinti šio administratoriaus nešališkumu, kompetencija, jo veiklos skaidrumu. Tokią teismo pareigą suponuoja bankroto procese vyraujantis viešasis interesas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto motyvams, kuriais grindžiamas skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu teismui siūlomo bankroto administratoriaus galimas šališkumas ir suinteresuotumas BUAB „GERTAUTA“ bankroto procese. Apeliacinis teismas pažymi, jog apeliantas duomenų apie tai, kad kreditorių daugumos siūlomas bankroto administratorius neatitiktų ĮBĮ nustatytų reikalavimų, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Apelianto nurodyti argumentai (galimos aukščiau išvardintų fizinių asmenų sąsajos) nesudaro objektyvių prielaidų išvadai, jos kreditorių daugumos siūlomas bankroto administratorius gali būti šališkas, neobjektyvus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo pareiškėjo nurodytus fizinius asmenis siejusius (ar siejančius) santykius, kurie nesudaro objektyvių prielaidų abejoti skundžiamu nutarimu siūlomo bankroto administratoriaus nešališkumu.

Apeliacinis teismas atmeta pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiamas skundžiamuoju kreditorių nutarimu siūlomo administratoriaus netinkamumas dėl šio esą neteisėto veikimo, nukreipto į vieno kreditoriaus (D. B.) interesų gynimą. Pasak apelianto, administratoriaus netinkamumą pareigoms ir šališkumą patvirtina aplinkybė, jog administratorius nepalaiko apelianto pozicijos jo iniciatyva pradėtuose teisminiuose procesuose.  Teismas pažymi, jog administratorius turi įgaliojimus įvertinti jam pateiktus duomenis ir savarankiškai priimti sprendimus dėl procesų prieš įmonės skolininkus ar kreditorius inicijavimo ar palaikymo, kreipimosi į teismą visais bankroto procese aktualiais klausimais. Administratoriaus nesaisto kiekvieno kreditoriaus išsakyta nuomonė, o pateikti duomenys neįpareigoja su jais besąlygiškai sutikti, reikšti ieškinius ar imtis kitų veiksmų, kurių siekia ar pageidauja vienas ir kitas kreditorius. Tuo atveju, jeigu bankroto administratoriaus ir įmonės kreditorių pozicijos (nuomonės) dėl subjektinių teisių gynimo išsiskiria, įmonės kreditoriai turi teisę ginti savo teises kitais tokių teisių gynimo būdais (pavyzdžiui, reiškiant netiesioginius ieškinius įmonės skolininkams ar ieškinius administratoriui dėl žalos atlyginimo, priimant rekomendacinio pobūdžio nutarimus administratoriaus atžvilgiu kreditorių susirinkimuose ir pan. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1100/2013). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas mato būtinybę akcentuoti administratoriaus, kurio kandidatūrą siūlo kreditorių dauguma, dabartinį statusą. Kaip jau minėta, apeliantas šios bankroto administratoriaus kandidatūros (ne) tinkamumą vertina ir pagal administratoriaus veiklą, vykdytą iki skundžiamojo kreditorių nutarimo priėmimo. Visgi aptariamu atveju būtina įvertinti tą aplinkybę, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centras paskirtas laikinuoju BUAB „GERTAUTA“ administratoriumi (nustatant BUAB „GERTAUTA“ turto ir veiklos visišką administravimą). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šis administratorius turėjo pareigą atlikti tik būtiniausius administravimo veiksmus. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas apelianto motyvus dėl kreditorių daugumos siūlomo administratorius galimo šališkumo ir suinteresuotumo bankroto procese atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, jog sprendžiant klausimus dėl administratoriaus paskyrimo ar paskirtojo administratoriaus tinkamumo pareigoms, apeliacinio teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog nesant jokių pagrįstų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo paskirto administratoriaus, nežiūrint to, koks asmuo pagal ĮBĮ nuostatas siūlė administratoriaus kandidatūrą, nešališkumo ir objektyvumo, administratorius neturėtų būti keičiamas. Ši teisės taikymo taisyklė dėl teismo diskrecijos sprendžiant klausimą dėl administratoriaus pakeitimo, apeliacinio teismo įsitikinimu, taikytina ir sprendžiant aptariamu atveju keliamą klausimą – vertinant kreditorių susirinkimo nutarimu teismui siūlomos administratoriaus kandidatūros tinkamumą. Todėl apelianto nuomonė apie skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu teismui siūlomo bankroto administratoriaus netinkamą pareigų vykdymą ir (ar) jo galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, jei ši nuomonė yra grindžiama tik prielaidomis, o ne objektyviais faktiniais duomenimis, kurie sudarytų pagrindą atsirasti pagrįstoms abejonėms dėl bankroto administratoriaus tinkamumo, nesudaro pagrindo naikinti šį kreditorių nutarimą.

Kiti pareiškėjo (kreditoriaus) atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

         Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

              n u t a r i a:

         Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                        Gintaras Pečiulis