3.2.6.1; 2.6.16.8.1; 3.2.4.11; 3.2.6.5
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,
sekretoriaujant Kornelijai Butkutei, Salomėjai Paulauskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Audriui Saulėnui,
atsakovės atstovui A. P. (A. P.),
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovei I. P.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės S. J. leidyklos-spaustuvės ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę išnuomoti ieškovei 2,5104 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas - (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ne aukciono būdu bei priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2016 m. balandžio 25 d., ieškovė pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui (toliau – NŽT) išnuomoti 2,5104 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). NŽT 2016 m. birželio 13 d. raštu Nr. 13SD-855-(14.13.55.) ieškovę informavo, kad parengė valstybinės žemės nuomos sutarties projektą, pagal kurį numatyta išnuomoti 2,5104 ha žemės sklypo dalį, sudarančią 0,4824 ha, reikalingą pagrindiniam pastatui – šiltnamių buitiniam pastatui eksploatuoti. Ieškovei pateikus skundą, NŽT 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 13SD-1249-(14.13.55.) atsisakė pakeisti sprendimą, motyvuodama tuo, kad atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę, buvo nustatyta, kad žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, t. y. jame yra tik vienas pastatas su sienomis ir stogo danga, o kitų pastatų likę tik apgriuvę pamatai. Taip pat ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu žemės nuomos mokestį ieškovei skaičiuoti tik už faktiškai naudojamą valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plotą, t. y. 1,3253 ha. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini)yra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, įregistruoti ir jame esantys statiniai. Visas sklypas, kurio plotas 2,5104 ha, yra naudojamas esamų statinių eksploatacijai ir už jį turi būti mokamas žemės nuomos mokestis. Ieškovė dar kartą teikė NŽT prašymą dėl žemės sklypo nuomos ir prašė ieškovei išnuomoti 2,5104 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad ieškovei įsiteisėjusiu teismo sprendimu suteikta teisė įsigyti žemės sklypą, todėl skyriaus nuomone, privalu vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą, o išnuomoti žemės sklypą nėra teisinio pagrindo. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-242-112/2014 nutarė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą ir įpareigojo NŽT valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti ieškovei individualiai įmonei (toliau – IĮ) S. J. leidyklai-spaustuvei lengvatinėmis sąlygomis įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra IĮ S. J. leidyklai-spaustuvei priklausantys pastatai, kurių unikalūs: Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Minėti pastatai yra nebaigtos statybos, o siekiant pabaigti juos statyti yra būtina turėti žemės sklypą nuosavybės teise arba jį nuomotis. Kadangi nustatyta 2,5104 ha valstybinės žemės sklypo vertė yra nepagrįstai didelė, vienintelė galimybė eksploatuoti IĮ S. J. leidyklai-spaustuvei priklausančius pastatus yra minėto žemės sklypo nuoma, t. y. būtina sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, jog susiklosto paradoksali situacija – vienas viešojo administravimo subjektas (NŽT) atsisako sudaryti 2,5104 ha ploto valstybinės žemės nuomos sutartį, tuo tarpu kitas viešojo administravimo subjektas (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) nurodo, jog IĮ S. J. leidykla-spaustuvė turi mokėti žemės nuomos mokestį už 2,5104 ha ploto valstybinę žemę. Nurodė, jog žemės sklype esančių pastatų paskirtis nurodyta nekilnojamojo turto registro išraše, kokia jų būklė negali pasakyti, tačiau ieškovė ketina vystyti veiklą nurodytu adresu, todėl prašo tenkinti ieškinį ir įpareigoti atsakovę išnuomoti nurodytą žemės sklypą ieškovei.
Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutinka, mano, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą ieškovės teisės nėra pažeistos, tuo remiantis ieškinį prašo atmesti. Nurodo, jog ieškovė valią išsinuomoti žemės sklypą be aukciono buvo išreiškusi 2016 m. balandžio 25 d. prašyme išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą. Šis prašymas buvo išnagrinėtas NŽT direktoriui priėmus 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 1T-36-(8.5.), kuriuo buvo atsisakyta išnuomoti žemės sklypą bei nurodyta, kad turi būti vykdomas įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-242-112/2014. Šis įstaigos vadovo sprendimas administracine tvarka nebuvo apskųstas, taigi yra galiojantis. Ieškovė dar kartą teikė 2019 m. gruodžio 27 d. prašymą dėl sklypo nuomos. NŽT 2020 m. sausio 29 d. raštu Nr. 13SD-286-(14.13.7.) atsisakė išnuomoti žemės sklypą. Šis teritorinio skyriaus sprendimas nebuvo apskųstas, todėl yra galiojantis. Mano, kad NŽT priimti sprendimai dėl ieškovo pageidaujamo žemės sklypo nuomos nebuvo ginčyti, jie yra galiojantys ir klausimas dėl žemės sklypo nuomos yra išspręstas, todėl ieškovė negali teismine tvarka reikalauti įpareigoti atsakovę išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Nurodė, jog vadovaujantis civilinių santykių stabilumo principu bei protingumo principu pripažinti nuomos teisę ieškovei nėra pagrindo dėl šių priežasčių: 1. Galiojantis teismo sprendimas dėl žemės sklypo pardavimo ieškovei yra privalomas ir turi būti vykdomas, nes bylos išsprendimas užtikrino taiką tarp šalių ir civilinių santykių stabilumą. 2. Administracine tvarka atsakovė išnagrinėjo klausimą dėl žemės sklypo nuomos ir sprendimai ieškovės nebuvo ginčyti taigi yra įsigalioję. Šie atsakovės priimti įsigalioję sprendimai leido tikėtis, kad ieškovė neginčydama sprendimų nupirks žemės sklypą ir taip įvykdys įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ieškinį prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jei ieškovei žemės sklypo kaina atrodė per didelė, atsakovė galėjo sudaryti sąlygas įsigyti žemės sklypą išsimokėtinai per 15 metų. Tokiu būdu būtų įvykdytas įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimas. Tik dėl ieškovo valios žemės sklypo pardavimas nevyksta jau 6 metus. Mano, jog Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimu, kuriuo atsakovė įpareigota parduoti ieškovei žemės sklypą atsirado abipusės pareigos, tiek ieškovei pirkti, tiek atsakovei parduoti. Atsakovė neturi kito pasirinkimo, kaip tik vykdyti nurodytą sprendimą ir parduoti žemės sklypą, o ne jį išnuomoti.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį neteikė. Teismo posėdžio metu dalyvaujanti trečiojo asmens atstovė prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), registro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame Lietuvos Respublikai, nuo 2006 m. gruodžio 5 d. yra įregistruoti ieškovei IĮ S. J. leidyklai-spaustuvei nuosavybės teise priklausantys šie statiniai, registro Nr. (duomenys neskelbtini):
pastatas – šiltnamių buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46 procentų baigtumo (statybos pradžios metai 1985, statybos pabaigos metai 2006, fizinio nusidėvėjimo procentas 36 proc.),
pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo (statybos pradžios metai 1987, statybos pabaigos metai 2006, fizinio nusidėvėjimo procentas 70 proc.),
pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo (statybos pradžios metai 1987, statybos pabaigos metai 2006, fizinio nusidėvėjimo procentas 70 proc.),
pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo (statybos pradžios metai 1987, statybos pabaigos metai 2006, fizinio nusidėvėjimo procentas 70 proc.),
pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo (statybos pradžios metai 1987, statybos pabaigos metai 2006, fizinio nusidėvėjimo procentas 70 proc.),
pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo (statybos pradžios metai 1987, statybos pabaigos metai 2006, fizinio nusidėvėjimo procentas 70 proc.),
pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo (statybos pradžios metai 1987, statybos pabaigos metai 2006, fizinio nusidėvėjimo procentas 70 proc.),
pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo (statybos pradžios metai 1987, statybos pabaigos metai 2006, fizinio nusidėvėjimo procentas 70 proc.),
pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo, (statybos pradžios metai 1987, statybos pabaigos metai 2006, fizinio nusidėvėjimo procentas 70 proc.).
Klaipėdos apygardos 2015 m. vasario 25 d. sprendimu atsakovė įpareigota įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas pagal 2011 m. birželio 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1133 patvirtintą žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, kaip atskirąjį nekilnojamojo turto vienetą. Taip pat atsakovė įpareigota valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti ieškovei IĮ S. J. leidyklai-spaustuvei lengvatinėmis sąlygomis įstatymų nustatyta tvarka. Vykdant teismo sprendimo dalį NŽT skyriaus vedėjas 2016 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą Nr. 13SK-148-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, suformavimo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, kurio pagrindu žemės sklypas 2016 m. gegužės 16 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Nuo priimto teismo sprendimo dienos iki 2019 birželio 17 d. nenustatyti šalių aktyvūs veiksmai siekiant įvykdyti likusią Klaipėdos apygardos 2015 m. vasario 25 d. sprendimo dalį dėl žemės sklypo pardavimo. Iš ieškovės nurodytų duomenų, nustatyta, jog ieškovė 2019 m. birželio 17 d. NŽT pateikė prašymą informuoti kokia yra 2,5104 ha valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas - (duomenys neskelbtini)), pardavimo kaina. NŽT 2019 m. rugsėjo 11 d. rašte „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ Nr. 13SD-2100-(14.13.104.) nurodė, jog pagal 2019 m. rugpjūčio 29 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. TVA-1582(9.2 E.) 2,5104 ha valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 2101/0039:1456), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. rugpjūčio 16 d.) yra 957 000 Eur. Kitų ieškovės prašymų ar atsakovės sprendimų dėl žemės sklypo pardavimo byloje nėra pateikta.
Ieškovė dėl to paties žemės sklypo nuomos, o ne įsigijimo, į atsakovę kreipėsi 2016 m. balandžio 25 d. NŽT skyrius 2016 m. birželio 13 d. raštu Nr. 13SD-855-(14.13.55.) ieškovę informavo, kad parengė valstybinės žemės nuomos sutarties projektą, pagal kurį numatyta išnuomoti 2,5104 ha žemės sklypo dalį, sudarančią 0,4824 ha, reikalingą pagrindiniam pastatui - šiltnamių buitiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti. Ieškovė NŽT skyriui 2016 m. liepos 12 d. pateikė skundą, kuriame siūlė pakeisti sprendimą išnuomoti žemės sklypo (0,4824 ha) dalį ir priimti sprendimą išnuomoti visą (2,5104 ha) žemės sklypą. NŽT skyrius 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 13SD-1249-(14.13.55.) atsisakė pakeisti sprendimą išnuomoti ieškovei visą (2,5104 ha) žemės sklypą, motyvuodamas tuo, kad atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę buvo nustatyta, kad žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, t. y. jame yra tik vienas pastatas su sienomis ir stogo danga, o kitų pastatų likę tik apgriuvę pamatai. Ieškovė, pasinaudodama išankstine ginčų sprendimo ne teismo tvarka, 2016 m. rugsėjo 12 d. skundu prašė panaikinti skundžiamą raštą ir priimti sprendimą išnuomoti visą (2,5104 ha) žemės sklypą. NŽT 2016 m. lapkričio 23 d. direktoriaus sprendimu Nr. 1T-36-(8.5) „Dėl IĮ S. J. leidyklos-spaustuvės skundo išnagrinėjimo“ nusprendė panaikinti NŽT skyriaus 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 13SD-1249-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos sutarties“; pasiūlyti ieškovei kreiptis į NŽT skyrių ir pateikti prašymą pirkti žemės sklypą.
Ieškovė pakartotinai į NŽT skyrių dėl žemės sklypo nuomos kreipėsi 2019 m. gruodžio 27 d. NŽT skyriaus 2020 m. sausio 29 d. raštu Nr. 13SD-286-(14.13.7) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos“ ieškovei atsakyta, jog išnuomoti žemės sklypą lengvatine tvarka (be aukciono), kai žemės sklype Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatai neatitinka statinio sąvokos, nustatytos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, todėl išnuomoti žemės sklypą natūroje neegzistuojantiems statiniams nėra teisinio pagrindo. Taip pat tai, jog IĮ S. J. leidyklai-spaustuvei įsiteisėjusiu teismo sprendimu suteikta teisė įsigyti žemės sklypą, todėl NŽT privalo vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą, o išnuomoti žemės sklypą neturi teisinio pagrindo.
Taigi, ginčas tarp šalių nagrinėjamoje byloje iš esmės yra dėl to, ar ieškovė turi teisę nuomotis žemės sklypą be aukciono. Ieškovė teigia, jog jai žemės sklypas turi būti išnuomotas, nes yra užstatytas jai priklausančiais pastatais, be to už visą žemės sklypą moka žemės nuomos mokestį. Atsakovė teigia, jog ieškovė neturi teisės išsinuomoti žemės sklypo be aukciono, nes tarp tų pačių šalių kilus ginčui dėl to paties žemės sklypo pardavimo atsakovė teismo sprendimu yra įpareigota ginčo sklypą parduoti ieškovei, be to priimti atsakovės sprendimai neišnuomoti ginčo žemės sklypo nebuvo skundžiami administracine tvarka.
Dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą dėl nuomos sutartinių santykių.
Ieškovė ieškinyje nurodo, jog nesutinka su atsakovės 2016 m. lapkričio 23 d. direktoriaus sprendimo Nr. 1T-36-(8.5) „Dėl IĮ S. J. leidyklos – spaustuvės skundo išnagrinėjimo“ ir 2020 m. sausio 29 d. rašto Nr. 13SD-286-(14.13.7) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos“ motyvais, kuriais ieškovei atsisakyta išnuomoti ginčo sklypą. Tiek sprendime, tiek rašte nurodyta jų apskundimo tvarka. Atsakovė nurodo, jog ieškovė sprendimo ir rašto neskundė nurodyta tvarka, todėl NŽT sprendimai neišnuomoti žemės sklypo yra galiojantys, nenuginčyti administracine tvarka, o ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį.
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-470/2009). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu. Pažymėtina, jog ieškovė kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, prašydama įpareigoti atsakovę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Ieškovės keliamas ginčas yra susijęs su valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais ir yra civilinio teisinio pobūdžio. Ieškovė nekėlė reikalavimų panaikinti NŽT 2016 m. lapkričio 23 d. direktoriaus sprendimą Nr. 1T-36-(8.5) „Dėl IĮ S. J. leidyklos-spaustuvės skundo išnagrinėjimo“ ir 2020 m. sausio 29 d. raštą Nr. 13SD-286-(14.13.7) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos“, nors šalių ginče remiamasi juose išdėstytais argumentais ir motyvais. Ieškovei keliant ginčą ar ji iš esmės turi teisę nuomotis valstybinį žemės sklypą ant kurio stovi jai priklausantys statiniai teismas pagrįstai priėmė ieškovės ieškinį ir toks reikalavimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o ne administraciniame teisme.
Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek raštuose ieškovei, kuriais atsisakyta išnuomoti valstybinės žemės sklypą, tokio nesutikimo pagrindiniu argumentu nurodo įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą. Atsakovės įsitikinimu teismui sprendimu įpareigojus atsakovę valstybinės žemės sklypą parduoti ieškovei lengvatinėmis sąlygomis įstatymų nustatyta tvarka, atsakovė negali spręsti klausimo dėl to paties sklypo nuomos. Su tokiu atsakovės argumentu teismas neturi pagrindo sutikti.
Valstybinės žemės pardavimas ir valstybinės žemės nuoma – dvi atskiros procedūros, kurias vykdant vertinamos skirtingos aplinkybės ir tikrinama, ar egzistuoja konkrečios, kiekvienai iš šių procedūrų būdingos sąlygos. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės) I skyrius reglamentuoja procedūras kreipiantis dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo, o Taisyklių II skyrius – dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos, taigi taip išskiriami atskiri nuomos ir pirkimo-pardavimo reglamentavimai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą ir ji yra terminuota bei susijusi su pastatų eksploatavimo tikslais bei trukme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2013 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013). Tuo tarpu pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai apima ir disponavimo daiktu teisę. Teismui išsprendus tarp šalių ginčą dėl pirkimo-pardavimo santykių ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimu įpareigojus atsakovę parduoti ieškovei IĮ S. J. leidyklai-spaustuvei lengvatinėmis sąlygomis įstatymų nustatyta tvarka ginčo žemės sklypą, toks priimtas sprendimas neužkerta kelio ieškovei kreiptis į atsakovę dėl ginčo sklypo nuomos. Be to ir pačiame Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendime buvo nurodyta, jog nustačius, kad yra pagrindas ieškovei parduoti žemės sklypą be aukciono, nes ant jo yra pastatyti ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai ir įrenginiai, nėra tikslinga pasisakyti dėl valstybinės žemės nuomos teisinių santykių nagrinėjamoje byloje. Užbaigtame sprendimu ginče nebuvo nagrinėtas valstybinės žemės nuomos klausimas. Jeigu žemės sklypas užstatytas ieškovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais, t .y. ieškovė atitinka Taisyklių tiek I skyriaus 1 ir 2 punktų, tiek II skyriaus 27 ir 28 punktų reikalavimus, ji turi teisę kreiptis į atsakovę su prašymu tiek dėl valstybinės žemės nuomos, tiek dėl pardavimo, o tokių prašymų atitikimą teisės aktams patikrina atsakovė. Pažymėtina, jog net ir sudarius valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ieškovė neprarastų teisės jį įsigyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 punktas taip pat numato, jog valstybinės žemės sklypai pagal Taisykles parduodami arba išnuomojami atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens, turinčio teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, valią – pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą.
Tuo remiantis teismas konstatuoja, jog Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimu numatytas įpareigojimas atsakovei parduoti ieškovei ginčo žemės sklypą nepanaikina ieškovės kaip pastatų savininkės įstatymu numatytos teisės lengvatine (ne aukciono) tvarka kreiptis į atsakovę dėl jos pastatais užstatytos valstybinės žemės nuomos.
Dėl valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų taikymo.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnį valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Taigi, valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Viešajai teisei yra būdingas imperatyvusis reguliavimo metodas, kurio principas - viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Viešojo santykio dalyviams neleidžiami nukrypimai nuo teisinių imperatyvų. Valstybinė žemė parduodama arba nuomojama vadovaujantis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis.
Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje pirmiausia reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį.
Analogiškos nuostatos įtvirtintos Taisyklių 28 punkte, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse konstatavo, kad žemės sklypo pardavimui ar nuomai be aukciono būtina sąlyga yra tai, kad žemės sklypas turi būti reikalingas jame esančio statinio ar įrenginio eksploatacijai. Svarbu, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią ar kitokią veiklą. Pardavimas ar nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statiniu, vykdant tam tikrą veiklą jį eksploatuojant pagal paskirtį. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, valstybinis žemės sklypas išnuomojamas be aukciono, jei žemės sklype esantis statinys (įrenginys) priklauso asmeniui nuosavybės teise arba asmuo juos nuomoja. Be to, šis statinys (įrenginys) turi būti eksploatuojamas (tinkamas eksploatuoti) pagal jo tiesioginę paskirtį ir šiame statinyje (įrenginyje) gali būti vykdoma konkreti veikla, t. y. statinys (įrenginys) turi turėti apibrėžtą naudojimą arba ūkinės veiklos pobūdį.
Nagrinėjamu ginčo atveju nustatyta, jog ieškovei priklauso 8 šiltnamių paskirties įregistruoti pastatai, kurių statybos baigtumas yra 10 procentų ir fizinio nusidėvėjimo procentas 70 procentų bei vienas administracinės paskirties pastatas - šiltnamių buitinis pastatas, kurio statybos baigtumas yra 46 procentai, o fizinio nusidėvėjimo procentas 36 procentai. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovė ketina vystyti veiklą pagal įregistruotą pastatų paskirtį, tačiau šiuo metu to daryti negali, nes pastatai apleisti, reikia užbaigti jų statybą ir tą galės padaryti kai teisėtai naudosis valstybiniu žemės sklypu jį išsinuomojus.
NŽT 2020 m. sausio 29 d. rašte Nr. 13SD-286-(14.13.7) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos“ ieškovei nurodė, jog nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyti statinių duomenys neatitinka natūroje esančių duomenų, todėl kyla abejonių dėl statinių registravimo teisėtumo ir ši priežastis taip pat yra pagrindas netenkinti ieškovės prašymo. Pažymėtina, jog ginčas dėl statinių egzistavimo, statinių duomenų tikrumo buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimu, kuriame teismas konstatavo, jog statiniai yra ir jų būklė atitinka registre nurodytą būklę – nebaigti statyti, todėl atsakovė nepagrįstai konstatavo, kad Nekilnojamo turto registre įregistruoti duomenys nesutampa su esančiais natūra. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta: „Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Šio nagrinėjamo ginčo metu šalys neteikė naujesnių duomenų apie statinių būklę, todėl byloje remiamasi registruose užregistruotais ir išviešintais duomenimis bei šalių paaiškinimais, pagal kuriuos nėra ginčo, jog statinių būklė yra bloga ir juos reikia rekonstruoti.
Esant statinių registracijos faktui ieškovės vardu, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Taisyklių 28 punktu turi teisę išsinuomoti žemę ne aukciono būdu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė 2020 m. sausio 29 d. rašte Nr. 13SD-286-(14.13.7) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos“ nepagrįstai konstatavo, kad išnuomoti žemės sklypą natūroje neegzistuojantiems statiniams nėra teisinio pagrindo, taip pat nepagrįstai konstatavo, jog įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimas yra privalomas ir IĮ S. J. leidyklai-spaustuvei, ir Nacionalinei žemės tarnybai, todėl IĮ S. J. leidykla-spaustuvė negali nuomotis žemės sklypo, o turi jį įsigyti.
Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, byloje esančiais duomenimis, jog NŽT skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 13SK-148-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, suformavimo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ ginčo žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, į tai, kad ieškovė prašo išnuomoti tokio dydžio žemės sklypą, koks yra suformuotas, taip pat atsižvelgiant į tai, jog iki nuomos sutarties sudarymo ieškovė valdydama jai priklausančius pastatus moka žemės nuomos mokestį už visą 2,5104 ha ploto žemės sklypą, teismas konstatuoja jog atsakovė nepagrįstai atsisako ieškovei išnuomoti 2,5104 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ne aukciono būdu. Atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą ieškovei išsinuomoti valstybinį žemės sklypą, pažeidė ieškovės kaip pastatų, stovinčių ant valstybinės žemės sklypo, konstitucinę teisę į nuosavybę, nepagrįstai ją savo neveikimu apribodama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1-2 dalys, CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.39 straipsnio 1-2 dalys).
Teismui konstatavus, kad viešasis administravimo subjektas pažeidė imperatyvias įstatymo normas, susijusias su asmens disponavimu nuosavybės teise į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys tenkinamas ir atsakovė įpareigojama išnuomoti ieškovei IĮ S. J. leidyklai-spaustuvei 2,5104 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ne aukciono būdu.
CPK 273 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Vadovaujantis nurodyta nuostata, teismas nustato atsakovei 2 mėnesių terminą, per kurį turi būti įvykdytas teismo sprendimas dėl nurodyto sutikimo išdavimo įforminimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos ieškovės patirtos 1 575 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 Eur žyminio mokesčio ir 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88, 93, 98 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnuomoti ieškovei individualiai įmonei S. J. leidyklai-spaustuvei 2,5104 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ne aukciono būdu, nurodant, kad teismo sprendimas dėl nuomos sutarties įforminimo turi būti įvykdytas per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti ieškovei individualiai įmonei S. J. leidyklai-spaustuvei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 575 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Justė Visakavičienė