Administracinio nusižengimo byla Nr. II-5-780/2019
Proceso Nr. 4-27-3-00096-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.1.7; 21.3.3; 21.10.4.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. vasario 7 d.
Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka
sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. Č. ir jo atstovei advokatei V. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo T. Č. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 72-ANR_N-1089-2018.
Teismas
n u s t a t ė :
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas (toliau – Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK) 2018 m. rugpjūčio 22 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 72-ANR_N-1089-2018 priėmė nutarimą, kuriuo T. Č. už Kelių eismo taisyklių 134 punkto pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį paskyrė 450 Eur baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių už tai, kad jis 2018-05-25, 06.09 val., kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 15,62 km, būdamas pradedantysis vairuotojas ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų, kelyje, kuriame leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu, vairavo automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 126 km/h greičiu ir leistiną greitį viršijo, įvertinus greičio matuoklio paklaidą (-4 km/h), 52 km/h.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. Č. nesutinka su nutarimu ir prašo bylą nutraukti, nes jis nepadarė nutarime nurodyto nusižengimo. Jis paaiškino, kad 2018-05-25, anksti ryte su automobiliu Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo Lazdijų rajone į savo darbą Kauno rajone. Automobilis priklauso jo buvusios draugės, pas kurią tuo metu gyveno, tėvui R. K., kuris ir leido jam tą dieną važiuoti automobiliu. Jis vienas išvažiavo į darbą, bet apie 06 val. (duomenys neskelbtini) netoli Kauno užvažiavo pas savo brolį, kuris nakvojo pas dėdę. N. L. iki jo darbovietės automobilį Peugeot 206 vairavo jo brolis M. Č., o jis miegojo ant galinės sėdynės, nes buvo pavargęs, kadangi ryte anksti kėlėsi. Apie viršytą greitį kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai jis sužinojo tik 2018 m. rugpjūčio pabaigoje, kai iš policijos gavo nutarimą, kuriuo buvo nubaustas. Tik po šio nutarimo gavimo apie tai, kad buvo viršytas greitis jam pasakė ir jo brolis M. Č., kuris ir vairavo automobilį bei padarė pažeidimą. Pranešimo iš policijos apie šį pažeidimą ir pasiūlymo pateikti paaiškinimus 2018 m. liepos 20 d. jis negavo, nes tuo metu buvo komandiruotėje užsienyje ir grįžo tik 2018-08-05. Kiti šeimos nariai nesakė, kad būtų paėmę jam skirtą pranešimą. L. R. K. 2018-05-25 grįžęs iš darbo pasakojo apie kitą atvejį kai buvo užfiksuotas greičio matuokliu, o ne apie tą dieną, t. y. ne apie 2018-05-25.
Alytaus AVPK Lazdijų r. PK savo atsiliepime nesutina su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundu ir prašo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2018 m. liepos 16 d. T. Č. buvo išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jis per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo galėjo pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių, tačiau toks paaiškinimas, koks nurodomas skunde, nebuvo gautas. Todėl darytina išvada, kad ši versija yra gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės (b. l. 25).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Įstatymas numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas T. Č. ginčija skundžiamą nutarimą tuo pagrindu, kad jis nėra nurodyto administracinio nusižengimo subjektas, nes jis nevairavo automobilio, kurio neleistiną greitį užfiksavo stacionarus greičio matuoklis. Taigi, pagrindinis klausimas šio skundo išnagrinėjimui yra įrodymų pakankamumo klausimas T. Č. kaltei pagrįsti.
Savo nekaltumą T. Č. grindžia tik savo paties ir savo brolio M. Č. parodymais, kuriuos jie davė teisme, o skundžiamas nutarimas nubausti T. Č. buvo priimtas remiantis 2018 m. birželio 25 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole Nr. 39-ANR_P-179826-2018 užfiksuotais duomenimis apie greičio viršijimą ir liudytojo R. K. raštu pateikta informacija, kad greitį viršijusį automobilį vairavo T. Č..
Ištyrus administracinio nusižengimo byloje Nr. 72-ANR_N-1089-2018 surinktus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas skundžiamas nutarimas, ir skundo nagrinėjimo teisme metu papildomai surinktus įrodymus bei nustatytas papildomas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad T. Č. buvo nubaustas pagrįstai, o jo ir jo brolio parodymai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą, nes yra prieštaringi, nelogiški, neįtikinami ir prieštarauja visų kitų įrodymų visumai.
Pirmiausiai pažymėtina, kad liudytoju teisme apklaustas automobilio Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas R. K. ne tik patvirtino nusižengimo tyrimo metu policijai nurodytą informaciją, kad šį automobilį pažeidimo metu vairavo T. Č., bet ir patvirtino, kad savo pažeidimą dėl viršyto greičio T. Č. pats pripažino dar tą pačią dieną. L. R. K. parodė, kad T. Č. anksčiau draugavo su jo dukra ir 2018 m. gegužės mėnesį keletą dienų gyveno jo namuose. 2018 m. gegužės 24 ir 25 d. T. Č. dirbo ir į darbą važinėjo iš jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiu automobiliu Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). T. Č. 2018 m. gegužės 25 d. anksti ryte, gal apie 5.30 val., su šiuo automobiliu vienas išvažiavo į darbą kažkur Kauno rajone, o apie 17-18 val. grįžo atgal. Grįžęs po darbo T. Č. pats pasakojo, kad tą dieną ryte pravažiavo pro greičio matuoklį kažkur prie Kauno, kuris jį nufotografavo, ir sakė, kad dabar lauks kol ateis bauda, kurią sakė susimokėsiąs. Apie tai pasakė pats, savo iniciatyva. T. Č. kalbėjo būtent apie tą dieną jį užfiksavusį greičio matuoklį ir sakė: „šiandien pralėkiau“, „pareis bauda aš susimokėsiu“. Šį T. Č. pokalbį girdėjo ir liudytojo žmona L. K. bei dukra, su kuria T. Č. vėliau susipyko ir daugiau nebendrauja. Liudytojas patvirtino, kad jo santykiai su T. Č. buvo geri ir jie nėra dėl nieko susipykę.
Teisme apklausta liudytoja L. K. taip pat parodė, kad T. Č. draugavo su jos dukra ir 2018 m. kovo - gegužės mėnesiais gyveno jos namuose kartu su jos dukra K. 2018 m. gegužės 25 d. T. Č. ryte išvažiavo į darbą Kaune su automobiliu Peugeot, kuris registruotas jos vyro vardu. T. Č. išvažiavo vienas, o vakare grįžo taip pat vienas. Grįžęs iš darbo T. Č. pats sakė, kad „nusifotkino“ ryte važiuodamas į darbą kai viršijo greitį. Jis sakė, kad „viską sutvarkys, susimokės“. Jis dar tos pačios dienos ryte - 06.19 val., per Facebook‘ą rašė kitai jos dukrai, kad jam atsitiko nelaimė ir prašė, kad jam paskambintų Karolina, kai atsikels. Apie tai, kad T. Č. viršijo greitį ji sužinojo tą pačią dieną, kai jis pats grįžęs vakare apie tai pasakė. Jos vyras pranešimą apie greičio viršijimą iš policijos gavo vėliau. Liudytoja patvirtino, kad jos dukra Karolina 2018 m. birželio pabaigoje išsiskyrė su T. Č. ir dabar jie bylinėjasi teisme dėl žalos atlyginimo. Tačiau ji asmeniškai piktumų T. Č. neturi.
Liudytojos L. K. parodymus patvirtina jos pateikta žinutė, rašyta iš Tado Č. F. paskyros, kurioje 2018 m. gegužės 25 d., 06.19 val. jis rašė: „Labas. Kai atsikelsi pasakyk K. kad man pasuktu biski nelaime atsitiko“ (b. l. 87).
Nurodytų vienas kitą patvirtinančių ir tarpusavyje sutampančių įrodymų visuma visiškai atitinka 2018 m. gegužės 25 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole Nr. 39-ANR_P-179826-2018 užfiksuotus duomenimis, kad 2018-05-25, 06.09 val., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 15,62 km automobilis Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 126 km/h greičiu (administracinio nusižengimo bylos Nr. 72-ANR_N-1089-2018, b. l. 6) bei šio automobilio savininko R. K. raštu pateiktą informaciją policijai, kad šį automobilį pažeidimo metu vairavo T. Č. (administracinio nusižengimo bylos Nr. 72-ANR_N-1089-2018, b. l. 10). Nors 2018 m. gegužės 25 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39-ANR_P-179826-2018 nuotraukos, padarytos greičio matavimo prietaisu, neleidžia identifikuoti vairuotojo iš jo veido, o skundo nagrinėjimo teisme metu gautos skaitmeninės nuotraukos nėra geresnės kokybės (b. l. 26) bei nėra galimybių šią kokybę pagerinti (b. l. 56), tačiau minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad automobilį vairavo būtent T. Č., o ne jo brolis M. Č.. Pažymėtina, kad liudytojai R. K. ir L. K. patvirtino, jog T. Č. su automobiliu Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne tik vienas išvažiavo ir vienas grįžo, bet ir pats papasakojo, kad ryte važiuodamas į darbą viršijo greitį ir buvo nufotografuotas greičio matavimo prietaiso. Be to, liudytojų parodymus patvirtina ir objektyvus įrodymas – paties T. Č. rašyta žinutė iš jo Facebook paskyros, kurioje jis netrukus po pažeidimo užfiksavimo (pažeidimas užfiksuotas 2018 m. gegužės 25 d. 06.09 val., o žinutė rašyta 2018 m. gegužės 25 d. 06.19 val.) rašė savo merginos seseriai, kad jį ištiko nelaime. Toks žinutės turinys visiškai atitinka liudytojų nurodytą situaciją ir pažeidimo padarymo laiką, nes vienintelis neigiamas dalykas, kurį pakeliui į darbą T. Č. 06.19 val. turėjo pagrindą pavadinti „nelaime“ kaip tik ir buvo jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio jis suvokė neišvengiamai patirsiantis neigiamų padarinių.
Teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojų R. K. ir L. K. parodymais, nes jie sutampa su kitais minėtais objektyviais įrodymais. Tai, kad šių liudytojų dukra K. K. šiuo metu teisme reikalauja iš T. Č. žalos atlyginimo už neįvykusias vestuves (b. l. 67-86) neduoda pagrindo abejoti liudytojų parodymų patikimumu ir jais nesivadovauti, nes aplinkybės, apie kurias jie davė parodymus, įvyko dar tada kai T. Č. ir jų dukra gyveno jų namuose ir jie nebuvo susipykę. Be to, liudytojas R. K. raštu policijai pranešė, kad pažeidimo metu automobilį vairavo T. Č. dar 2018 m. liepos 13 d., t. y. tuo metu kai jo dukra K. K. dar nebuvo pareiškusi minėto ieškinio T. Č. (ieškinys surašytas 2018 m. spalio 10 d.) ir jie nebuvo tokiuose santykiuose kaip šios bylos nagrinėjimo metu. Tai patvirtina, kad liudytojų parodymai teisme nėra išgalvoti šiai bylai ir nėra sąmoningas bandymas pakenkti T. Č., nes teisme liudytojai tik patvirtino dar 2018 m. liepos 13 d. R. K. suteiktą informaciją policijai. Be to, kaip minėta, T. Č. kaltę įrodo ne vien tik liudytojų R. K. ir L. K. parodymai, bet ir juos patvirtinantys objektyvūs įrodymai, kurie visiškai sutampa, todėl atmesti šių liudytojų parodymų vien dėl to, kad po to, kai jie sužinojo šiai bylai svarbias aplinkybes, jų dukra susipyko su T. Č., nėra pagrindo.
Teisme apklaustas liudytoju T. Č. brolis M. Č. parodė, kad 2018 m. gegužės 25 d, 06.09 val., kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai jis vairavo automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 15,62 kilometre viršijo greitį. Paaiškino, kad tą dieną jam buvo laisva nuo darbo diena Lietuvos kariuomenės Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione ir jis nakvojo pas savo dėdę (duomenys neskelbtini). Anksti ryte pas jį atvažiavo brolis T. Č. iš Lazdijų rajono, kuris važiavo į darbą Kauno rajone. Kadangi brolis buvo pavargęs jis pasiūlė pavairuoti brolio automobilį. B. T. Č. atsisėdo ant galinės sėdynės, o jis iki brolio darbovietės vairavo automobilį Peugeot 206. N. M. kaimo matė, kad blykstelėjo stacionarus greičio matuoklis, pro kurį jis pravažiavo. Brolis to nematė, nes miegoje ant galinės sėdynės. B. T. Č. apie viršytą greitį tą dieną nieko nesakė, nes nenorėjo nervinti. Vėliau brolis jam pasakė, kad gavo laišką iš policijos kur buvo nurodyta, kad greitį viršijo jo brolis T. Č., taip pat buvo nurodyta, kad gresia teisės vairuoti atėmimas. Tiksliai negali pasakyti koks tai buvo pranešimas, jo viso nepamena. Jų tėvas vėliau jam sakė, kad priėmė iš policijos atsiųstą laišką, kuris buvo įteiktas 2018 m. liepos 20 d., tačiau jį sudegino krosnyje kartu su kitais popieriais. Ar apie šį laišką tėvas pasakė broliui T. Č. nežino. M. Č. patvirtino, kad stacionariu greičio matuokliui užfiksuotoje nuotraukoje matomas vairuotojas yra jis, o ne jo brolis T. Č.
Nors tokie liudytojo M. Č. parodymai patvirtina administracinės atsakomybėn traukiamo T. Č. paaiškinimus, tačiau teismas juos atmeta kartu su paties T. Č. parodymais kaip nepatikimus ir nepakankamus T. Č. nekaltumui pagrįsti.
Visų pirma, liudytojas M. Č. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens brolis, todėl jis yra suinteresuotas savo broliui palankia šios bylos baigtimi ir jo parodymai turi būti vertinami itin atidžiai ir kritiškai. ANK 569 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėjamu atveju, skirtingai nei anksčiau aptartų liudytojų parodymuose, administracinėn atsakomybėn traukiamo T. Č. ir liudytojo M. Č. parodymuose yra nelogiškų ir prieštaringų aplinkybių, nesutampančių su likusių įrodymų visuma ir leidžiančių pagrįstai abejoti tokių parodymų objektyvumu.
Visų pirma, T. Č. ir M. Č. nurodyta priežastis, dėl kurios automobilį pažeidimo metu tariamai vairavo M. Č., yra nelogiška ir argumentuotai byloje nepagrįsta. Nors abu jie teigia, kad M. Č. perėmė automobilį vairuoti dėl to, kad T. Č. buvo tariamai pavargęs, tačiau tiek pats T. Č., tiek liudytojai R. K. ir L. K. patvirtino, jog T. Č. visą savaitę kasdien ryte važinėjo į darbą iš Kuklių kaimo Lazdijų rajone į Kauno rajoną, todėl tai buvo visiškai įprastas T. Č. maršrutas ir jam įprastas laikas, prie kurio jis buvo pripratęs. Be to, 2018 m. gegužės 25 d. T. Č. į darbą važiavo išsimiegojęs namuose po praeitos eilinės darbo dienos, jis nenurodė, kad naktį prieš išvažiuodamas būtų daręs ką nors neįprasto, išskyrus poilsį ir miegą prieš sekančią darbo dieną. Todėl jo ir jo brolio paaiškinimas, kad po nakties poilsio, dirbant įprastu savaitės darbo ir poilsio režimu, jis jautėsi tiek pavargęs, kad nenorėjo vairuoti automobilio iki savo darbovietės, ir dar po to, kai didesniąją kelio dalį jis jau buvo nuvažiavęs, yra neįtikinantis ir nepagrįstas jokiais kitais objektyviais įrodymais.
Kita aplinkybė, leidžianti atmesti T. Č. ir M. Č. parodymus kaip neobjektyvius, yra ta, kad neva T. Č. pažeidimo metu miegojo, o apie greičio viršijimą sužinojo tik 2018 m. rugpjūčio mėnesį, kai gavo iš policijos skundžiamą nutarimą. Tokius parodymus paneigia liudytojos L. K. parodymai ir jos dukrai parašyta žinutė iš T. Č. F. paskyros, kurioje jis vos po dešimties minučių nuo greičio viršijimo įvardijo šį pažeidimą kaip jį ištikusią nelaimę. Šių tarpusavyje sutampančių įrodymų visuma paneigia T. Č. ir M. Č. parodymus neva greičio viršijimo metu T. Č. miegojo ant galinės automobilio sėdynės ir apie tai sužinojo tik 2018 m. rugpjūčio mėnesį, nes jis jau po dešimties minučių apie tai rašė savo draugės seseriai.
Suprantamai ir logiškai nepaaiškinamas yra ir T. Č. mėginimas paneigti liudytojų R. K. ir L. K. parodymus apie tai, kad jis pats tą pačią dieną jiems pripažino viršijęs greitį ir buvęs užfiksuotas greičio matuoklio fotokameros. T. Č. teismo posėdžio metu neneigė, kad 2018 m. gegužės 25 d. vakare liudytojams pasakojo apie savo greičio viršijimą, tačiau jis įtikinamai ir argumentuotai nepaaiškino, kodėl jis jiems pasakojo neva apie kažkokį ankstesnį greičio viršijimo atvejį, o ne apie tos dienos įvykį, kaip teigia liudytojai. Šiuo atveju liudytojų parodymai, kaip minėta, ne tik atitinka ir kitus objektyvius įrodymus, bet ir yra logiški, nes natūralu, kad grįžęs po darbo T. Č. papasakojo būtent aktualų tos dienos įvykį, kuris nėra kasdienis ir įprastas. Tuo tarpu savo versijos, kodėl nei iš šio nei iš to jis tariamai pasakojo liudytojams apie neva kažkada anksčiau buvusį atvejį T. Č. nesugebėjo argumentuotai paaiškinti.
Neįtikinami ir nelogiški yra ir liudytojo M. Č. paaiškinimai, kad jis neva nenorėjo brolio nervinti pasakydamas apie viršytą greitį iš karto, o jų tėvas 2018 m. liepos 20 d. priėmė iš policijos atsiųstą laišką jo broliui T. Č., tačiau jį sudegino krosnyje kartu su kitais popieriais, apie tai iš karto niekam nepasakęs. Tokie M. Č. nurodyti tariami jo ir jo tėvo veiksmai būtų visiškai nelogiški ir neadekvatūs savo artimo giminaičio atžvilgiu, nes įprastai tiek brolis, tiek tėvai savo namuose gyvenančiam sūnui neabejotinai pasakytų apie teisės pažeidimą ir perduotų, ar bent jau nedelsiant praneštų apie iš policijos atsiųstus dokumentus, bet tikrai to neslėptų ir nesunaikintų tai liečiančių dokumentų. Toks tariamas elgesys prieštarautų elementariai logikai ir artimo giminaičio interesams, nes reikštų sąmoningą kenkimą savo artimam giminaičiui. Pastebėtina, kad T. Č. policijos siųstas administracinio nusižengimo protokolas ir pranešimas dėl užfiksuoto greičio viršijimo buvo įteikti adresatui 2018 m. liepos 20 d. (administracinio nusižengimo bylos Nr. 72-ANR_N-1089-2018, b. l. 3-5, b. l. 56-58), kai Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis 2018 m. liepos mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 20,1–21,9 °C, o liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio - 21,7–23,9 °C (www.meteo.lt), todėl visiškai neįtikinamai atrodo M. Č. aiškinimas, kad karčiausią metų mėnesį jo tėvui galėtų būti poreikis kūrenti krosnį. Be to, T. Č. teisme ne tik teigė, kad 2018 m. liepos 20 d. jis buvo komandiruotėje užsienyje ir grįžo tik 2018 m. rugpjūčio 5 d., bet ir nurodė, jog pateiks sekančiam posėdžiui tai patvirtinančius įrodymus, tačiau jų taip ir nepateikė.
Pažymėtina, kad ir paties T. Č. paaiškinimai šioje byloje prieštarauja vieni kitiems, nes savo skunde jis nurodė, jog pažeidimo metu automobilio nevairavo, kadangi tuo metu buvo savo namuose Kačiūniškės kaime, Kauno r. sav., o automobilį buvo paskolinęs savo broliui (b. l. 3-4), tuo tarpu teismo posėdžio metu jis jau paaiškino, kad pažeidimo metu automobilyje jis buvo, tik miegojo ant galinės sėdynės.
Taigi, T. Č. ir M. Č. parodymų prieštaringumas, nelogiškumas ir neatitikimas visų kitų įrodymų visumai nesudaro pagrindo konstatuoti T. Č. nekaltumą ir skundžiamo nutarimo nepagrįstumą. Noras išvengti atsakomybės yra natūralus kiekvienam pažeidėjui, tačiau vien šiuo noru grįsti paaiškinimai, kurie prieštarauja kitų įrodymų visumai, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą. Pabrėžtina, kad 2018 m. liepos 16 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir būsima bylos nagrinėjimo data bei pranešimas dėl užfiksuoto greičio viršijimo su pasiūlymu pateikti dėl jo paaiškinimus, T. Č. buvo išsiųsti tą pačią dieną, o įteikti 2018 m. liepos 20 d. (administracinio nusižengimo bylos Nr. 72-ANR_N-1089-2018, b. l. 3-5, b. l. 56-58), todėl jis žinojo kada policijoje bus nagrinėjama jo byla ir turėjo laiko bei galimybę arba raštu pateikti savo paaiškinimus iki nutarimo priėmimo, arba atvykti į bylos nagrinėjimą ir betarpiškai paaiškinti tas aplinkybes, kurios patvirtintų jo nekaltumą. T. T. Č. to nepadarė ir jokių paaiškinimų iki nutarimo priėmimo nepateikė, todėl teismui pateiktas jo skundas, kuris grindžiamas tik suinteresuoto jo brolio parodymais, vertintinas tik kaip bandymas išvengti atsakomybės, bandant priderinti savo paaiškinimus prie situacijos ir prie kitų įrodymų, o ne kaip siekis padėti nustatyti objektyvią tiesą.
Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, taip pat administracinėn atsakomybės traukiamo T. Č. ir jo brolio parodymų nenuoseklumą, jų prieštaringumą, nelogiškumą ir aplinkybes, kuriomis T. Č. tik po nutarimo priėmimo sugalvojo būdą kaip išvengti atsakomybės, teismas konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą nėra.
T. Č. yra pradedantysis vairuotojas, neturintis dvejų metų vairavimo stažo (administracinio nusižengimo bylos Nr. 72-ANR_N-1089-2018, b. l. 7), todėl didžiausias leistinas greitis, kuriuo jis galėjo važiuoti ne automagistralėje, buvo 70 km/h (Kelių eismo taisyklių 134 punktas). Kadangi jis važiavo 126 km/h greičiu ir, įvertinus greičio matuoklio paklaidą (-4 km/h), leistiną greitį viršijo 52 km/h, tai jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, kuri numato atsakomybę už greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h. Skundžiamu nutarimu T. Č. paskirta minimali bauda ir minimali administracinio poveikio priemonė, nors byloje ir nėra jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nuobauda negali būti laikoma per griežta ar neteisinga. Taigi, skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas.
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
n u t a r i a:
T. Č. skundo netenkinti.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 72-ANR_N-1089-2018 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Teisėjas Ramūnas Šarka