Civilinė byla Nr. e2A-42-450/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00230-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3;
2.6.1.3.6; 2.6.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU
2020 m. sausio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nuova Capital“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. galutinio sprendimo dalies, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tophaus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nuova Capital“ dėl įsiskolinimo ir netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tophaus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Nuova Capital“ priteisti: 1) 129 421,72 Eur skolą, 5 573,13 Eur delspinigių ir 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) 2 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Materialiniai reikalavimai buvo kildinami iš tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių netinkamo vykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė UAB „Nuova Capital“ yra sudariusios 2015 m. liepos 28 d. statybos darbų rangos sutartį, 2015 m. liepos 29 d. statybos darbų rangos sutartį, 2016 m. gegužės 4 d. statybos darbų rangos sutartį (toliau – Sutartis), 2016 m. rugpjūčio 5 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. 2016/08/05 bei 2018 m. sausio 8 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 2018/01/08. Šalys tarpusavyje suderino ir sutartyse nurodė visų minėtų sutarčių kainų sumokėjimo tvarką ir terminus. Ieškovė laiku ir tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus – atliko sutartyse numatytus ir su atsakove suderintus statybos ir projektavimo darbus ir juos perdavė atsakovei. Tačiau atsakovė sutartinių prievolių neįvykdė, t. y. pažeidė nurodytų sutarčių pagrindu prisiimtą įsipareigojimą atsiskaityti su ieškove sutartyse (7.3.2, 4.5 ir 2.2 punktai) nustatytais terminais ir tvarka. Atsakovė ieškinio pareiškimo dieną už ieškovės atliktus statybos ir projektavimo darbus ieškovei yra skolinga 129 421,72 Eur. Atsakovei laiku neatsiskaičius pagal sutartis, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sutartyse nustatyto dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną atsiskaityti uždelstą dieną, kas sudaro 5 573,13 Eur. Sutartyse šalys dėl palūkanų dydžio nesusitarė, todėl atsakovės mokėtinų procesinių palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikytina 8 proc. palūkanų norma.
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. priėmė preliminarų teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino visiškai.
4. Atsakovė UAB „Nuova Capital“ pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškovės ieškinio ir priimto preliminaraus teismo sprendimo. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad su priimtu preliminariu sprendimu sutinka iš dalies, tačiau mano, kad ieškovės reikalavimai dėl 84 052,91 Eur skolos ir 3 059,53 Eur delspinigių nepagrįsti, nes reikalaujama apmokėti už papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti 2016 m. gegužės 4 d. rangos sutartyje ir kurie atsakovės nebuvo priimti. Taip pat nurodė, kad šalys statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes. Sutarties 7.5 punkte numatyta, kad ieškovė neturi teisės reikalauti išlaidų, viršijančių sutarties kainą, nes nebuvo jokių atskirų rašytinių susitarimų, kaip to reikalavo sutarties 5.2.1 punktas. Be to, atliktų darbų aktai nėra pasirašyti atsakovės, pateikti nesilaikant sutartyje numatytos darbų perdavimo tvarkos. Pateiktas skolų suderinimo aktas neįrodo, kad atsakovė šią skolą pripažįsta. Be to, atsakovė vėlavo atlikti darbus sutartyje nustatytais terminais, todėl ieškinys turi būti tenkinamas tik iš dalies, o preliminarus sprendimas pakeistas.
5. Atsakovė taip pat prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes reikšdama ieškinį dėl ginčo sumos nesąžiningai nutylėjo teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepateikė duomenų, kad atsakovė ne kartą atsisakė įtraukti minėtą sąskaitą į buhalterinę apskaitą.
6. Ieškovė UAB „Tophaus“ atsiliepime į prieštaravimus prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, nurodydama, kad rangos sutartyje buvo numatyta sutarties kaina 194 991,80 Eur, kuri nustatyta pagal 2011 m. techninio projekto kiekių žiniaraščius, kurie tikslinami pateikus darbo projektą, kadangi rangos sutarties sudarymo metu atsakovė nebuvo parengusi darbo projekto sprendinių. Atsakovės už atliktus darbus mokėtina suma buvo apskaičiuota ne pagal lokalinėse sąmatose Nr. S001 ir Nr. S002 nurodytus šių darbų kiekius, bet pagal faktiškai atliktų darbų kiekius, kurie detalizuojami darbo projekto sprendiniuose. 2016 m. spalio 5 d.–2017 m. kovo 1 d. atliktų darbų aktuose Nr. S005-A003 ir Nr. S003-A004 nurodyti darbai ir šių darbų rūšys nėra papildomi darbai, kaip teigia atsakovė, pagal rangos sutarties 5.2.1. punkto nuostatas, ką patvirtina atitinkami techninio ir darbo projektų sprendiniai. Atliktų darbų aktuose fiksuojamas atliktų darbų kiekių pasikeitimas negali būti vertinamas kaip papildomų, sutartyje nenumatytų darbų, kuriems reikalingas rašytinis susitarimas, atlikimas. Taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo, nes ieškinys dokumentinio proceso tvarka buvo pareikštas vadovaujantis leistinais rašytiniais įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Tophaus“ reikalavimus patenkino visiškai – priteisė iš atsakovės 129 421,72 Eur skolą, 5 573,13 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas, perskaičiavo iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog šalių sudarytoje rangos sutartyje bendra sutarties įvykdymo kaina už ieškovės atliktus visus darbus yra 161 150,25 Eur (194 991,80 Eur su PVM), o ieškovės nurodomų atliktų darbų kaina viršija sutartyje numatytą kainą 61 749,76 Eur (222 900,01–161 150,25). Nepaisant rangos sutartyje fiksuotos darbų kainos, rangovas turi teisę į papildomų, t. y. normatyviniuose statybos dokumentuose (statinio projekte) nenumatytų darbų apmokėjimą, jei iki jų atlikimo buvo pranešęs užsakovui apie jų būtinumą ir su tuo susijusį sutarties kainos padidėjimą (CK 6.653 straipsnio 5 dalis, 6.684 straipsnio 1,2 ir 4 dalys).
9. Teismas pažymėjo, kad Sutarties pasirašymo metu atsakovės pateikti techninio projekto sprendiniai darbų vykdymo eigoje buvo tikslinami, o darbo projektas buvo pateikiamas etapiškai. Teismas nurodė, jog sulyginus pirmo aukšto sąramų ir sijų planą, antro aukšto sienų ir kolonų planą, antro aukšto perdangų planą, trečio aukšto perdangų, sąramų ir sijų planus, mansardinio aukšto sienų ir kolonų, sąramų ir sijų, stogo konstrukcijų planus, mazgų koregavimo projektą, požeminio lygio perdangų ir sijų planus iki ir po techninio projekto tikslinimo (2016 m. gegužės mėn.), fasado brėžinio sprendinius matyti, kad atsiranda nauji elementai – monolitinė g/b 200 mm storio terasa, surenkami laiptų elementai (laiptakiai ir laiptų aikštelės), monolitinis g/b 200 mm storio balkonas, kitokios langų angos – didėja jų skaičius nuo 4 iki 8, langai numatomi su varstomomis durimis), nauji technologiniai sprendiniai – monolitinės armuotos juostos virš langų 250x300h, tikslinami langų ir durų angų pločiai, nurodomos papildomos pastabos darbų atlikimui ir medžiagoms (laikančių mūro silikatinių plytų markė S150, skiedinys S10; laikančios mūro sienos armuojamos kas trečią eilę, tinkliukais Ø45500/Ø45500/50/50; nelaikančios mūro sienos armuojamos kas penktą eilę, tinkliukais Ø45500/Ø45500/50/50; atliekant mūro darbus žiemos metu būtina vienu žingsniu didinti plytų ir skiedinio markę, reikalavimai perdangų sujungimui, monolitinių plokščių armavimui, mazgų tvirtinimui, kt. Taip pat, jog vietoje perdangų iš surenkamų gelžbetonio plokščių, buvo nuspręsta naudoti monolitinę (liejamą) perdangą, kuri nebuvo numatyta techniniame projekte pasirašant sutartį ir sudarant lokalines sąmatas.
10. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė atsakovės reikalavimu faktiškai atliko daugiau darbų, kurie nebuvo numatyti nei Sutartyje, nei pradiniame techniniame projekte, kituose normatyviniuose statybos dokumentuose ir dėl to jie pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį laikytini papildomais darbais.
11. Pasisakydamas dėl apmokėjimo už papildomus darbus, teismas nurodė, jog atsakovei neneigiant atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atlikimo fakto, ieškovė įgijo teisę juos pasirašyti vienašališkai pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, o atsakovei nesiekiant tokiu būdu atlikto darbų perdavimo pripažinti negaliojančiu, darbai pripažinti perduoti tinkama forma ir turi būti apmokėti pilna apimtimi.
12. Teismas pažymėjo, jog pati atsakovė buvo visų nurodytų papildomų darbų iniciatorė ir koreguotuose statybos dokumentuose aiškiai išreiškė savo poreikį dėl šių darbų atlikimo, todėl atsakovė buvo laiku (prieš papildomų darbų atlikimą) informuota apie jų poreikį, su jais ir papildomų darbų kaina pagal pačios nurodytus įkainius sutiko, kas reiškia, kad teisėtų lūkesčių, nepiktnaudžiavimo teise ir sąžiningumo principai, sudarė pakankamas ir pagrįstas prielaidas ieškovei nurodytą atsakovės poziciją vertinti, kaip sąlyginį sutikimą, ir neatsisakyti sutarties (CK 6.653 straipsnio 4 dalis), o atvirkščiai – atlikti papildomus darbus (nors ir be atsakovės aiškiai patvirtintos kainos) bei ateityje pretenduoti į jų pagrįsto dydžio apmokėjimą. Net ir negavusi užsakovės sutikimo dėl konkrečių papildomų darbų kainos, rangovė išsaugo savo teisę reikalauti jos apmokėjimo, jeigu įrodo, kad jos veiksmai atitiko užsakovės interesus. Šiuo atveju papildomų darbų atlikimas visiškai atitiko atsakovės interesus, nes ji pati reikalavo jų atlikimo iš ieškovės. Užsakovui inicijavus papildomų darbų atlikimą, kai rangovas apsiima atlikti šiuos darbus ir juos vykdo, tarp šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu susiformuoja rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis) ir užsakovui kyla prievolė už atliktus darbus apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Nuova Capital“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. galutinio sprendimo dalį dėl 84 052,91 Eur sumos pagal 2017 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TOP Nr.0000946, 3 059,53 Eur delspinigių priteisimo ir ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Sutartyje yra konkrečiai įvardijama, jog Sutarties kaina – 161 150,25 Eur be PVM ir, vertinant Sutarties sąlygų visumą, nėra jokio pagrindo teigti, jog buvo sutarta orientacinė, apytikslė darbų kaina. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog šalys susitarė tik dėl konkrečių darbų įkainių, kurie bus taikomi aktuojant faktiškai atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Sutartimi šalys susitarė dėl konkrečios fiksuotos darbų kainos. Toks aiškinimas atitinka Sutarties nuostatas ir tikrąją šalių valią. Sutarties 7.5 punkte numatyta, jog į Sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą ir kitų įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymą numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių Sutarties kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro susitarimo.
13.2. Teismas pripažino, kad: 1) šalys Sutartimi buvo susitarusios dėl konkrečios darbų kainos; 2) ieškovo atlikti darbai, už kuriuos reikalaujama apmokėti, pasirašant Sutartį nebuvo numatyti techninio projekto sprendiniuose, poreikis juos atlikti atsirado atsakovei techninius sprendinius pakeitus Sutarties vykdymo metu, todėl aptariami darbai laikytini papildomais darbais pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį. Atsakovė su teismo išvada, jog ieškovės atlikti darbai, už kuriuos prašoma apmokėti, kvalifikuotini kaip papildomi darbai sutinka, tačiau mano, jog darydamas išvadą dėl atsakovės prievolės sumokėti ieškovei už papildomai atliktus darbus egzistavimo, netinkamai taikė CK 6.156 straipsnio, 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.193, 6.200 straipsnių, 6.653 straipsnio 4 dalies, 6.684 straipsnio 4 dalies nuostatas bei kitas aptariamas ginčo teisinius santykius reglamentuojančias normas, netinkamai aiškino ir taikė Sutartį, nepagrįstai nukrypo nuo jos sąlygų turinio.
13.3. Situaciją, kuomet vykdant statybos rangos darbus iškyla poreikis atlikti papildomus darbus, šalys aptarė Sutarties 5.2.1. punkte, numatydamos rangovo teisę reikalauti Sutarties kainos pakeitimo, jei užsakovo pageidavimu padidinama darbų apimtis. Visi papildomi darbai įforminami papildomu susitarimu ar priedu prie pagrindinės sutarties, taip pat ir Sutarties 4.2. punkte, kuriuo šalys numatė, jog užsakovas (atsakovė) turi teisę pakeisti ir / arba papildyti darbus tiek, kiek tai netrukdo Sutarties įvykdymui (darbų atlikimo terminams). Jei dėl užsakovo pateiktų pakeitimų būtina keisti darbų atlikimo terminus, įkainius, sąmatas, šalys susitaria dėl darbų atlikimo terminų ir kainos pakeitimo atskirai raštu (Sutarties 7.5 punktas). Todėl ieškovė, numatydama, kad pagal atsakovės pateiktą (patikslintą) užduotį reikia atlikti papildomus darbus, dėl kurių nebuvo susitarta Sutartimi, privalėjo iš anksto (prieš atliekant papildomus darbus) tartis su atsakove dėl šių darbų įtraukimo į rangos sutartį (į sąmatą, kaip sudedamąją rangos sutarties dalį; CK 6.653 straipsnio 3 dalis) bei dėl darbų kainos didinimo, tuo tikslu pasirašant atitinkamų sutarties sąlygų pakeitimus. Šiuo atveju ieškovė negali reikalauti daugiau, nei buvo sutarta Sutartimi, nes konkrečios darbų kainos nustatymas buvo esminė šios sutarties sąlyga. Be to, ginčo sąskaitos suma sudaro daugiau nei 50 proc. Sutarties kainos ir atsakovė apie tokį kainos padidėjimą Sutarties vykdymo metu nežinojo iki jai buvo įteikta jau galutinė atliktų darbų dokumentacija. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė dėl atsakovės veiksmų ar dėl susiklosčiusios situacijos neturėjo galimybės apskaičiuoti ir su atsakove suderinti papildomų darbų apimtis ir sąmatą.
13.4. Byloje liudytoju apklaustas P. S. 2018 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje nurodė, kad Sutarties vykdymo metu su ieškovės atstovu apie Sutarties kainos didėjimą niekada nekalbėjo ir sumų nederino. Taip pat patvirtino, jog apie kainos didėjimą niekada nebuvo kalbama ir per gamybinius susirinkimus. Aplinkybę, jog per gamybinius susirinkimus nebuvo kalbama apie Sutarties kainos didinimą patvirtino ir tame pačiame posėdyje liudytoju apklaustas A. Š..
13.5. Nesutinka su teismo argumentu, kad net ir negavusi užsakovės sutikimo dėl konkrečių papildomų darbų kainos, rangovė išsaugo savo teisę reikalauti jos apmokėjimo, jeigu įrodo, kad jos veiksmai atitiko užsakovės interesus, nes nurodytas argumentas būtų teisiškai reikšmingas tik tuo atveju, jei be atsakovės sutikimo papildomi darbai būtų atlikti siekiant statybos objektą išsaugoti nuo žuvimo ar sugadinimo (CK 6.884 straipsnio 5 dalis).
13.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei neneigiant atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atlikimo fakto, ieškovė įgijo teisę pasirašyti aktus vienašališkai pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, o atsakovei nesiekiant tokiu būdu atlikto darbų perdavimo pripažinti negaliojančiu, darbai pripažinti perduoti tinkama forma ir turi būti apmokėti pilna apimtimi. Be to, teismas nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, jog ieškovė 2017 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TOP Nr. 0000946, pažymą Nr. 403, atliktų darbų aktą S005-A003 ir atliktų darbų aktą S003-A004 atsakovei pateikė tik 2017 m. kovo 20 d., nesilaikant Rangos sutarties Nr. 3 7.3.2 punkte numatytos darbų perdavimo tvarkos.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Tophaus“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
14.1. Skirtingai nei nurodo atsakovė, teismas padarė išvadą, kad Rangos sutartyje nurodyta darbų kaina negali būti vertinama kaip fiksuota. Rangos sutartis buvo sudaryta ne ieškovės iniciatyva, bet pagal atsakovės standartiškai naudojamą šabloninę sutarties formą, kurios 7.2. punkte nurodytos darbų kainos susidarymas ir pagal šią sutartį atliktinų darbų detalizavimas yra pateikiamas Rangos sutarties prieduose esančiose lokalinėje sąmatoje Nr. S001 ir lokalinėje sąmatoje Nr. S002. Sisteminis Rangos sutarties nuostatų aiškinimas ir faktiniai šalių veiksmai, vykdant šią sutartį, pagrindžia, kad Rangos sutarties 7.2. punkte nurodyta darbų kaina nėra fiksuota, o šios sutarties vykdymo eigoje iš atsakovės pusės buvo atliekami mokėjimai pagal Rangos sutartį tik už faktiškai ieškovės atliktus darbus (ir jų kiekius), nepaisant to, kad šie atliktų darbų kiekiai ir skyrėsi nuo Rangos sutartyje nurodytų darbų kiekių.
14.2. Vien tik papildomų darbų atlikimas pagal rangos sutartį, dėl kurių nebuvo sudaryta atskiro rangovo ir atsakovo rašytinio susitarimo (nors toks įpareigojimas ir buvo nustatytas šalių sudarytoje rangos sutartyje), negali būti vertinama kaip teisinė prielaida užsakovui atsisakyti apmokėti už tokių darbų atlikimą nustatytą kainą. Nustačius, kad rangovas yra atlikęs papildomų darbų pagal rangos sutartį, turėtų būti vertinama, kieno iniciatyva ar konkliudentinių veiksmų pagrindu tokie papildomi rangos darbai buvo atliekami. Tais atvejais, kai papildomų ir rangos sutartyje nenumatytų darbų atlikimas buvo inicijuotas paties užsakovo, CK 6.653 straipsnio 4 dalyje (ir tuo pačiu – sutartyje, į kurią buvo perkeltos šios nuostatos) įtvirtinti užsakovo teisių gynimo būdai negali būti taikomi, o užsakovui kyla prievolė už šiuos jo paties iniciatyva suplanuotus ir rangovo atliktus darbus sumokėti.
14.3. Atsakovė išimtinai savo iniciatyva pareikalavo Akte/1 ir Akte/2 nurodytų darbų atlikimo ir šie darbai buvo būtini objekto statybos procese, o tuo pačiu šie darbai net negali būti vertinami kaip papildomi darbai. Šie darbai turi būti vertinami kaip statybos rangos darbai, dėl kurių atlikimo šalys susitarė Rangos sutartimi ir kurių tikslūs kiekiai, o tuo pačiu ir kaina pagal Rangos sutartyje nustatytus sutartinius vieneto įkainius buvo nustatyti Rangos sutarties vykdymo eigoje pagal atsakovės parengtą projektinę dokumentaciją ir atliktus esminius pirminio techninio projekto sprendinių pakeitimus.
14.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad atliktų darbų aktuose vartojama formuluotė „papildomi darbai“ buvo nurodyta pačios atsakovės ir reiškia ne papildomus darbus, kaip klaidingai nurodo atsakovė, bet tik papildomus šių darbų kiekius, kurių šalys, sudarydamos Rangos sutartį, negalėjo tiksliai numatyti dėl neaiškių projektinių sprendinių. Rangos sutarties sudarymo metu atsakovė dar nebuvo parengusi darbo projekto sprendinių, kurių pagrindu būtų galima apskaičiuoti tikslius darbų ir medžiagų kiekius pastate ir tokiu būdu tiksliai apibrėžti Rangos sutarties kainą (7.2. punkte tik preliminariai nurodė, kad Rangos sutarties kaina yra 194 991,80 Eur).
14.5. Teismas, atlikęs išsamią lyginamąją techninio projekto sprendinių analizę, pagrįstai padarė išvadą, kad Akte/1 ir Akte/2 nurodyti darbai buvo atlikti išimtinai atsakovės užsakymu ir atitiko jos poreikius bei tuo pačiu buvo būtini pastato, kaip nekilnojamojo daikto, statybos darbų atlikimui. 2018 m. rugpjūčio 29 d. 09.00 val. teismo posėdžio metu liudytojų duoti paaiškinimai patvirtina, kad apie Rangos sutartyje nurodytų darbų kiekių ir tuo pačiu Rangos sutarties kainos pasikeitimą buvo žinoma ir atsakovei, kadangi ji pati iniciavo pastato projektinių sprendinių pakeitimus, lėmusius Rangos sutartyje nurodytų darbų kiekių pasikeitimą.
14.6. Nepaisant to, jog pats 2017 m. kovo 27 d. pranešimas Nr. NC038 kelia pagrįstų abejonių dėl jo autentiškumo (sudarytas 2017 m. kovo 27 d., jame daromos tiesioginės nuorodos į aplinkybes, kurios šio dokumento sudarymo metu net neegzistavo – į 2017 m. balandžio 3 d. ieškovės pateiktą atsakymą Nr. 14/04-03), tačiau 2017 m. kovo 1 d. PVM sąskaita faktūra Serija TOP Nr. 0000946, Aktas/1, Aktas/2 ir pažyma Nr. 403 atsakovei buvo pateikti ne 2017 m. kovo 20 d., o 2017 m. kovo 1 d., kas visiškai atitinka Rangos sutarties nuostatas, ir po pateikimo ieškovei nebuvo grąžinti, kas suteikė teisę jai šiuos dokumentus pasirašyti vienašališkai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. galutinio sprendimo dalį dėl 84 052,91 Eur priteistos skolos sumos pagal 2017 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TOP Nr.0000946 ir 3 059,53 Eur priteistų delspinigių. Todėl apeliacijos objektą sudaro apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Tophaus“ ir apeliantė (atsakovė) UAB „Nuova Capital“ 2015 m. liepos 28 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti fasado šiltinimo ir apdailos statybos darbus pagal apeliantės pateiktus statinio konstruktyvinės dalies techninį ir darbo projektus objekte adresu: (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 29 d. šalys sudarė statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti fasado šiltinimo ir apdailos statybos darbus pagal apeliantės pateiktus statinio konstruktyvinės dalies techninį ir darbo projektus objekte adresu: (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 4 d. šalys sudarė statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti pastato pirmo, antro, trečio ir mansardinio aukštų konstrukcijų statybos darbus pagal atsakovės pateiktus statinio konstruktyvinės dalies techninį ir darbo projektus ir šalių suderintą sąmatą, objekte adresu: (duomenys neskelbtini). Šalys 2016 m. rugpjūčio 5 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. 2016/08/05, pagal kurią ieškovė įsipareigojo per sutartyje numatytą terminą pagal apeliantės pateiktą ir suderintą interjero projektą, medžiagas bei jų technines charakteristikas, atlikti statybos – montavimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu apeliantė pagal minėtas statybos darbų rangos sutartis įsipareigojo sutartyse nustatytais terminais ir tvarka atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti numatytą kainą. 2018 m. sausio 8 d. projektavimo darbų sutartimi Nr. 2018/01/08 ieškovė įsipareigojo per sutartyje numatytą terminą parengti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų interjero projektų korektūrą, o apeliantė įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais su ieškove atsiskaityti.
18. Tarp šalių nėra ginčo, kad apeliantė nėra apmokėjusi už atliktus darbus pagal 2017 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TOP Nr. 0000960; PVM sąskaitą faktūrą Serija TOP Nr. 0000961; PVM sąskaitą faktūrą Serija TOP Nr. 0000970 ir 2018 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TOP Nr. 0001001. Šalių neginčijama skolos suma yra 52 500,92 Eur, delspinigių suma – 2 513,60 Eur, iš viso – 55 014,52 Eur. Ginčas byloje tarp šalių kilo dėl atsiskaitymo pagal 2016 m. gegužės 4 d. statybos darbų rangos sutartį, pažymą apie atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas Nr. 403, atliktų darbų aktus Nr. S005-A003, Nr. S003-A004 bei 2017 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TOP Nr. 0000946.
Dėl Sutarties kainos
19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių sudarytoje Sutartyje bendra sutarties įvykdymo kaina už ieškovės atliktus visus darbus yra 161 150,25 Eur (194 991,80 Eur su PVM). Byloje pateikta pažyma Nr. 403 apie 2016 m. spalio 5 d. – 2017 m. kovo 1 d. atliktus darbus patvirtina, kad per visą statybos laikotarpį atlikta darbų už 222 900,01 Eur (be PVM), t. y. atliktų darbų kaina sutartyje numatytą kainą viršija 61 749,76 Eur (222 900,01–161 150,25).
20. Apeliantė teigia, kad Sutartyje buvo nustatyta fiksuota statybos darbų kaina, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja skolos už papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti sutarties prieduose – lokalinėse sąmatose Nr. 1 ir Nr. 2, ir nebuvo apeliantės priimti. Ieškovės nuomone, visi darbai buvo numatyti lokalinėse sąmatose, kito tik jų kiekiai, o statybos darbų kaina kito dėl apeliantės keičiamų techninio ir darbo projekto sprendinių.
21. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę; kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami; kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.652, 6.662, 6.694 straipsniai).
22. Statybos rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.681 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi tinkamas kainos nustatymas yra viena esminių statybos rangos sutarties sąlygų. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintos dispozityvios teisės normos, nustatančios galimybę šalims pačioms pasirinkti kainos nustatymo būdą: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant sąmatą arba įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė ją keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Iš esmės tai yra imperatyvusis įstatymo reikalavimas, drausminantis sutarties šalis bei užtikrinantis šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti tokias išimtines aplinkybes bei buvus užsakovo pritarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015).
24. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, kad joje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį. Rangovui apie papildomus darbus pranešus užsakovui, šis turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo. Reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009).
25. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nepaisant rangos sutartyje fiksuotos darbų kainos, rangovas turi teisę į papildomų, t. y. normatyviniuose statybos dokumentuose (statinio projekte) nenumatytų, darbų apmokėjimą, jei iki jų atlikimo buvo pranešęs užsakovui apie jų būtinumą ir su tuo susijusį sutarties kainos padidėjimą bei gavęs užsakovo sutikimą.
26. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nors pagal Sutarties 7.2, 7.5 punktus yra nustatyta apibrėžta Sutarties kaina (161 150,25 Eur plius PVM, iš viso su PVM 194 991,80 Eur), į kurią įtrauktas visas už darbų atlikimą ir kitų įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymą numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių Sutarties kainą, tačiau yra numatyta ir išimtis – jeigu darbų apimtis padidinama užsakovo pageidavimu ir / ar dėl projektinių sprendinių pakeitimų arba jeigu darbų apimtis sumažėja palyginus su iki to Sutarties dokumentuose nustatyta apimtimi, tuomet sutarties kaina mažinama atitinkamai sumažėjusiai darbų apimčiai. Be to, Sutarties kaina susideda iš 2015 metais sudarytų lokalinių sąmatų Nr. S001 ir Nr. S002 sumų 89 217,41+105 774,39 (194 991,80 Eur), kuriose (sąmatose) nurodyta, jog „skaičiavimai atlikti pagal Techninio projekto (2011 m.) kiekių žiniaraščius, pateikus Darbo projektą kiekiai ir kainos bus tikslinami“; „reikalingas DP galutiniam konstruktyvo įvertinimui“. Taigi, tarp šalių nėra ginčo, kad Sutarties pasirašymo momentu buvo parengtas tik 2011 m. techninis projektas, nebuvo sudarytas darbo projektas, neaiškūs jo sprendiniai, tuo pačiu nebuvo aiškūs ir tikslūs darbų kiekiai, o tai reiškia, kad sąmatose nurodomi darbų kiekio ir kainos skaičiavimai nėra tikslūs ir galutiniai.
27. Pagal Sutarties 1.1 punktą ieškovė įsipareigojo iš savo ir apeliantės medžiagų, savo priemonėmis, savo rizika ir atsakomybe, laikydamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, atlikti pastato pirmo, antro, trečio ir mansardinio aukštų konstrukcijų statybos darbus pagal apeliantės pateiktus statinio konstruktyvinės dalies techninį ir darbo projektus ir šalių suderintą sąmatą, o apeliantė Sutartyje nustatytais terminas ir tvarka įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti Sutartyje nustatytą kainą. Vykdydamas Sutartį rangovas privalo vadovautis užsakovo nurodymais (Sutarties 6.2.3 punktas); taip pat – papildomais brėžiniais / paaiškinimais, kurie gali būti perduodami ir skaitmenine forma ir / arba telekomunikacijų galiniais įrenginiais (Sutarties 5.1.5 punktas); užsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip iki darbų fronto priėmimo–perdavimo dienos rangovui perduoti parašais patvirtintą Darbo projektą vykdyti (Sutarties 6.1.11 punktas). Iš paminėtų Sutarties nuostatų akivaizdu, kad nors Sutartyje nurodyta apibrėžta jos kaina, tačiau darbai atliekami pagal apeliantės pateiktus pastato konstruktyvinės dalies techninį ir darbo projektus bei apmokami pagal faktinius darbų kiekius, vadovaujantis Rangos sutartyje įtvirtintais sutartiniais įkainiais, todėl nėra pagrindo Sutarties 7.2 punkte nurodytos darbų kainos vertinti kaip visiškai tikslios ir galutinės.
Dėl atliktų darbų vertinimo
28. Apeliantė sutinka su teismo išvada, jog ieškovės atlikti darbai, už kuriuos prašoma apmokėti, kvalifikuotini kaip papildomi darbai, tačiau mano, kad tokių darbų atlikimas privalėjo būti įformintas pagal Sutarties 4.2, 5.2.1, 7.5 punktuose nustatytą tvarką, t. y. papildomu šalių susitarimu ar priedu prie sutarties. Atsižvelgiant į tai, kad toks rašytinis ieškovės ir apeliantės susitarimas dėl minėtuose atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atlikimo nebuvo sudarytas, vertina, kad jai negali būti taikoma ir pareiga atlyginti su šių darbų atlikimu susijusias ieškovės išlaidas. Tuo tarpu, ieškovė atliktus darbus vertina ne kaip papildomai atliktus darbus, o tik kaip skirtingus atliktų darbų ir medžiagų kiekius.
29. Kaip minėta, pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Šalių pasirašytos Sutarties 14.1 punkte taip pat yra numatyta, kad atlikti darbai perduodami ir priimami pagal atliktų darbų aktus, be to, pagal Sutarties 14.3–14.7 punktus atsakovė turi teisę nepriimti darbų ir nepasirašyti aktų, toks atsakovės sprendimas turi būti motyvuotas ir kartu su nurodytomis pastabomis per penkias darbo dienas grąžintas ieškovei.
30. Iš 2016 m. spalio 5 d. – 2017 m. kovo 1 d. atliktų darbų aktų Nr. S005–A003 ir S003–A004 matyti, kad šie dokumentai yra vienašališkai pasirašyti UAB „Tophaus“ statinio statybos vadovo A. P., ieškovės direktoriui pažymint, jog UAB „Nuova Capital“ pasirašyti atsisakė. UAB „Nuova Capital“ 2017 m. kovo 27 d. pranešimuose Nr. NC034 ir NC038 nurodoma atsisakymo pasirašyti atliktų darbų aktus priežastis yra ta, kad juose nurodomi darbai, kurių nėra Sutartyje ir šalys dėl jų papildomai nesitarė, taip pat vertinama, jog neįspėjusi užsakovės apie papildomus darbus, kainų didėjimą, nesudariusi su užsakove susitarimo dėl papildomų darbų, rangovė pati prisiėmė riziką dėl papildomų darbų atlikimo, todėl neturi pagrindo reikalauti už juos apmokėti.
31. Nors 2016 m. spalio 5 d. – 2017 m. kovo 1 d. atliktų darbų aktuose Nr. S005–A003 ir S003–A004 ginčo darbai ir įvardijami kaip papildomi darbai, tačiau iš darbų ir išlaidų aprašymų matyti, kad atliktų darbų aktuose fiksuojamas tik atliktų darbų kiekių pasikeitimas, kuris apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti traktuojamas kaip papildomų ir Sutartyje nenumatytų darbų atlikimas. Šalys, sudarydamos Sutartį, negalėjo tiksliai numatyti darbų kiekių dėl neaiškių projektinių sprendinių. Šias aplinkybes patvirtina ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų P. S. ir A. Š. duoti parodymai. Kaip teisingai savo atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo ieškovė, ginčo atliktų darbų aktuose nurodyti darbai ir šių darbų rūšys iš esmės sutampa su tais statybos darbais, kurie yra nurodyti Sutarties prieduose esančiuose lokalinėse sąmatose Nr. S001 ir S002, tačiau skiriasi tik šių atliktų darbų kiekiai, kurie buvo koreguojami darbų vykdymo eigoje pagal darbo projekto dokumentacijoje nurodytus šių darbų kiekius.
32. Ieškovė turėjo pareigą atlikti darbus pagal parengtą darbo projektą, taip pat ir tuos darbo projekte numatytus darbus, kurie nebuvo nurodyti ir aptarti techniniame projekte. Parengus darbo projektą, techninio projekto brėžinyje „Fasadas tarp ašių 15-1“ nurodytose vietose buvo suprojektuoti gelžbetoniniai monolitiniai balkonai, o taip pat buvo numatyta atlikti papildomus statybos darbus, susijusius su lango angos padidinimu iki perdangos. Siekdama įgyvendinti šiuos darbo projekto sprendinius, ieškovė turėjo atlikti darbus, kurie detalizuojami 2016 m. spalio 5 d. – 2017 m. kovo 1 d. atliktų darbų akte Nr. S003–A004. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ankstesniuose atliktų darbų aktuose Nr. S001–A001 ir S002–A002 nurodomi darbų kiekiai taip pat skiriasi nuo lokalinėse sąmatose Nr. S001 ir S002 nurodytų darbų kiekių, nes pastarieji buvo skaičiuojami pagal techninio projekto kiekių žiniaraščius, tačiau apeliantė už šiuos darbus yra sumokėjusi. Taigi atliktų darbų aktuose vartojama formuluotė „papildomi darbai“ reiškia papildomus darbų kiekius, kurių šalys, sudarydamos Sutartį, negalėjo tiksliai numatyti, nes, kaip minėta, nebuvo parengti darbo projekto sprendiniai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atlikta išsamia lyginamąja techninio projekto sprendinių analize, kuria remiantis padaryta išvada, kad ginčo atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo atlikti išimtinai apeliantės užsakymu ir atitiko jos poreikius.
33. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad parengus darbo projektą keitėsi techniniame projekte ir atitinkamai Sutarties prieduose esančiuose lokalinėse sąmatose Nr. S001 ir S002 nurodyti šių darbų kiekiai, todėl parengus darbo projektą šie kiekiai pagrįstai perskaičiuoti kaip tai yra numatyta pačiose lokalinėse sąmatose pagal darbo projektą, taip pat pagrįstai atitinkamai pagal faktiškai atliktų darbų kiekius perskaičiuotos ir kainos. Apeliantė neginčijo atliktų darbų aktuose Nr. S001–A001 ir S002–A002 aprašytų darbų atlikimo ir jų kiekių, atsisakydama juos apmokėti vien tuo pagrindu, jog dėl jų, kaip papildomų darbų, atlikimo su ja nebuvo susitarta, tačiau nustačius, kad faktiškai kito tik darbų kiekiai ir jie atsispindėjo projektiniuose sprendiniuose (apeliantė buvo šių darbų iniciatorė ir aiškiai išreiškė savo poreikį dėl šių darbų atlikimo), apeliantė turi pareigą už juos apmokėti.
Dėl atliktų darbų aktų pateikimo ir pasirašymo
34. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5–6 dalys). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus.
35. Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 5 d. – 2017 m. kovo 1 d. atliktų darbų aktai Nr. S005–A003 ir S003–A004 apeliantei pateikti 2017 m. kovo 1 d. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ne tik ieškovės vadovas, bet ir apeliantės projektų vadovas P. S., kuris yra įgaliotas pasirašyti atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras pagal Sutartį. Tuo tarpu atsakovės pasirinktą poziciją dėl Sutartyje numatytos atliktų darbų priėmimo–perdavimo tvarkos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, nes, viena vertus, apeliantės pozicija šiuo klausimu yra prieštaringa ir nenuosekli (2017 m. kovo 27 d. pranešime Nr. NC038 daromos nuorodos į vėlesnės priėmimo datos – 2017 m. balandžio 3 d. ieškovės pateiktą atsakymą Nr. 14/04-03). Kita vertus, tokią apeliantės poziciją paneigia byloje surinkti įrodymai (minėti ieškovės vadovo ir apeliantės projektų vadovo parodymai).
36. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Todėl apeliantei neneigiant atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atlikimo fakto, ieškovė atliktų darbų aktus įgijo teisę pasirašyti vienašališkai pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, o apeliantei nesiekiant tokiu būdu atlikto darbų perdavimo pripažinti negaliojančiu, darbai pripažinti perduoti tinkama forma ir turi būti apmokėti visa apimtimi.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vertindamas ieškovės atliktus statybos ir remonto darbus, pagrįstai konstatavo, jog apeliantė privalo sumokėti už ieškovės atliktus darbus pagal 2017 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TOP Nr. 0000946, taip pat pagrįstai priteisė Sutartyje numatytus delspinigius. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindų naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
38. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tuo tarpu ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
39. Ieškovė UAB „Tophaus“ pateikė prašymą iš atsakovės UAB „Nuova Capital“ priteisti 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Teismui pateikti duomenys (2019 m. lapkričio 21 d. sąskaita faktūra Serija APB9 Nr. 596 už teisines paslaugas, 2019 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 7723) patvirtina, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 512,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą paruošimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija) nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių (rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1 675,70 Eur), todėl ieškovei UAB „Tophaus“ iš apeliantės priteistina bylos sudėtingumą atitinkanti 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nuova Capital“ (juridinio asmens kodas 152540575) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tophaus“ (juridinio asmens kodas 300037133) 1 512,50 Eur (tūkstantį penkis šimtus dvylika Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Kazys Kailiūnas
Asta Radzevičienė