PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės 

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant:

prokurorui Mindaugui Ražauskui,

nuteistajam I. K. (I. K.) ir jo gynėjui Antanui Cemnolonskui,

 viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. nuteistas pagal:

 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams,

BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 1 straipsniu, ši bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie šios bausmės pridėjus dalį bausmės skirtos Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteista iš I. K.: A. B. 650 Eur, D. G. 600 Eur, J. V. 150 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) 456 Eur, ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ 4783 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       I. K. nuteistas už tai, kad 2024-04-20 laikotarpiu nuo 18 iki 23 val. padarė tęstines nusikalstamas veikas:

1.1. adresu (duomenys neskelbtini), išlaužęs S. L. priklausančių patalpų plastikinio lango rėmo su stiklo paketais slankiojančias duris 2400 eurų vertės, įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) kavinę (duomenys neskelbtini), iš kurios pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - iš kasos aparato stalčiaus pinigus – 456 eurus;

1.2. sugadinęs A. B. priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), plastikines lauko duris 650 eurų vertės, įsibrovė į grožio saloną - kirpyklą (duomenys neskelbtini), iš kurio pasikėsino pavogti svetimą turtą - pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pinigų nerado;

1.3. (duomenys neskelbtini), išlaužęs dėvėtų rūbų parduotuvės šonines lauko duris 500 eurų vertės bei sugadinęs metalines grotas su staktomis bendros 100 eurų vertės, įsibrovė į D. G. priklausančias patalpas, iš kurių pagrobė J. V. priklausantį turtą – iš kasos aparato stalčiaus 150 eurų;

1.4. (duomenys neskelbtini), sugadinęs kepyklos lango stacionarų tinklelį - rėmelį ,,Mosquito“ 50 eurų vertės bei atidaręs plastikinį stiklo paketo langą,  įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią kepyklėlę (duomenys neskelbtini), iš kurios pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: iš kabinete esančio seifo pagrobė pinigus – 45 eurus, pliušinį meškiną 50 eurų vertės, ašarinių dujų balionėlį RSG200 23,14 eurų vertės, po to, sugadinęs vadybininkės kabineto duris 20 eurų vertės, pateko į kepykloje esančią parduotuvę, kurioje iš kasos aparatų stalčių pagrobė pinigus bendros 50 eurų vertės, t. y. sugadino UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 70 eurų vertės bei pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 168,14 eurų vertės;

2.       (duomenys neskelbtini), sugadinęs plastikinio lango varčią 470 eurų vertės, sulaužęs plastikinio lango varčios rėmą, darinėjimo mechanizmą ir įskėlęs stiklo paketą bendros 780 eurų vertės, įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią kepyklą (duomenys neskelbtini), iš kurios pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: šviesios spalvos metalinį seifą 35 eurų vertės, 150 eurų, buvusių seife, iš kasos aparato pinigų stalčiaus pagrobė pinigus - 25 eurus, ašarinių dujų balionėlį RSG200 23,14 eurų vertės, t. y. pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 233,14 eurų vertės bei sugadino UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 1250 eurų vertės.

3.       Apeliacinio skundo argumentai

4.       Apeliaciniame skunde nuteistasis I. K. prašo pakeisti nuosprendį – sušvelninti jam skirtą bausmę, kad galėtų grįžti namo, sukurti pilnavertišką šeimą. Nurodo, kad šiuo metu visais įmanomais būdais stengiasi padengti jam priteistus ieškinius bei vykdomuosius raštus, padėjo atskleisti visas nusikaltimo aplinkybes, nuoširdžiai prisipažino ir sutiko pilnai atlyginti žalą. Prieš bausmės atlikimą, turėjo pastovų darbą, dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pastolių montuotoju – demontuotoju. Sąžiningai atlygino žalas. Yra paprastas jaunuolis, kuris negalėjo atrasti tinkamo, doro ir pilietiško gyvenimo būdo, bet pirmos bausmės atlikimo metu neturėjo tokių vertybių, kaip dabar. Po ilgo bausmės atlikimo, turėjo santuoką, tačiau su žmona išsiskyrė. Skyrybos su žmona palaužė, kadangi žmona padėjo integruotis į visuomenę, nes nuo 14 metų atlikinėjo bausmę ir paleistas iš įkalinimo įstaigos, nemokėjo gyventi laisvėje. Per 2 savaites tiek „prisidirbo“, bet tai suprato per vėlai. Šiuo metu pradeda pilnai subręsti, suvokti savo veiksmų pasekmes.

8.1. šiuo metu yra pervežtas į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) būrį, kuriame dirba, kad galėtų užsidirbti pinigų ir bent minimaliai padėtų išlaikyti bendrai auginamą dukrą, kuri gimusi (duomenys neskelbtini), taip pat bent dalimi prisidėtų prie komunalinių mokesčių mokėjimo. Taip pat stengiasi padengti žalą, kuri jam yra priteista. Savanoriškai nuo kiekvieno gauto atlyginimo po 10 eurų skiria žalai atlyginti pagal vykdomuosius raštus. Turi tėvą, kuris šiuo metu yra ligoninėje sunkios būklės.

5.       Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

I. A. instancijos teismo argumentai ir išvados

6.       Apeliacinis skundas atmestinas.

7.       Apeliacinės

8.       Nuteistasis I. K. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo švelninti bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra pagrindo.

9.       Skundžiamu nuosprendžiu I. K. pripažintas kaltu padaręs vieną nesunkų nusikaltimą (BK 187 straipsnio 1 dalis), už kurio padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bei vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 3 dalis), už kurio padarymą baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

10.       Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už atskiras veikas ir nustatydamas jos trukmę nuteistajam I. K., bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose.

11.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam I. K., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą (įvykdė du tyčinius, nesunkų ir apysunkį nusikaltimus), jo asmenybę – praeityje teistas, teisiamas 22 kartą, nusikaltimus pradėjo vykdyti, būdamas nepilnamečiu, vagystės pasižymi pasikartojančiu modeliu, vagystes vykdė ir po laisvės atėmimo bausmių atlikimo, vagystės tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi. Teismas dėl visų nusikalstamų veikų nenustatė I. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertino I. K. teistumo duomenis, sistemingą nusikalstamų veikų darymą ir padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtys bus pasiektos tik I. K. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

12.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam I. K. už aptariamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirdamas griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę ir jos trukmę už kiekvieną veiką atskirai nustatydamas artimą straipsnių sankcijose nustatytas šių bausmių vidurkiui, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nuteistajam I. K. paskyrė teisingą bausmę. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, jog jis nuoširdžiai prisipažino, padėjo atskleisti visas nusikaltimo aplinkybes, sutiko pilnai atlyginti žalą, buvo tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo. Pirmosios instancijos teismas akcentavo tai, jog nenustatytas I. K. nuoširdus gailėjimasis, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti I. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog I. K. vagystės pasižymi pasikartojančiu modeliu, vagystes jis vykdė ir po laisvės atėmimo bausmių atlikimo, vagysčių darymas tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi, o tai rodo, kad I. K. savo poelgių nevertina kritiškai, nedaro išvadų dėl savo ankstesnių teistumų ir nekeičia gyvenimo būdo. Šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022). Šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis I. K. būtų ėmęsis kokių nors priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti; daromų nusikaltimų sistemingumas, pirmosios instancijos teisme nuteistojo pozicija, jog vagysčių darymas jam buvo adrenalinas; nebuvo taip, kad reikėjo pasipinigauti; atvyko į (duomenys neskelbtini) vogti (4 t., b. l. 88), akivaizdžiai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimo. Apelianto sistemingai daromi nusikaltimai rodo jo pasirinktą nusikalstamą gyvenimo būdą ir nenorą jį keisti. Apeliaciniu skundu prašoma įvertinti skunde nurodomas aplinkybes, apelianto nuomone, turinčias reikšmės teisingai bausmei paskirti, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, I. K. skundžiamu nuosprendžiu už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirta bausmė, taip pat galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems mėnesiams aštuoniems mėnesiams, atsižvelgus tiek į aptariamų veikų pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę, taip pat nėra per griežta. Juolab, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, bausmės subendrintos I. K. palankesniu bendrinimo būdu, t. y. dalinio sudėjimo būdu. Šiuo atveju už nusikaltimus I. K. skirti švelnesnę bausmę, kaip prašo nuteistasis, teigdamas – jog jis gailisi, laisvės atėmimo vietoje įsidarbino, padeda išlaikyti vaiką, turi sunkiai sergantį tėvą, atlygins žalą, ir kt. – nėra pagrindo, nes, akivaizdu, kad apelianto nurodomos šeiminės aplinkybės, nesulaikė apelianto nuo nusikalstamų veikų darymo, o duomenų, kad šios bylos nukentėjusiems nuteistasis būtų atlyginęs nors dalį žalos, byloje nėra. Bylos duomenys rodo, kad nors nuteistasis I. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jauno amžiaus, tačiau jis sistemingai, dar būdamas nepilnamečiu pradėjo vykdyti nusikalstamas veikas, teisiamas nuo 2013 metų, jo atžvilgiu buvo taikytos įvairios baudžiamojo poveikio priemonės, švelnesnės bausmių rūšys, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, skiriant auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus, draudimus, tačiau iš ankstesnių teistumų, teisių suvaržymų bausmės vykdymo metu nuteistasis teigiamų išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, bausmės (laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas) savo tikslų nepasiekė, kadangi nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenėje priimtas normas, nesilaiko įstatymų, vykdo nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šiuo nuosprendžiu I. K. nuteistas už veikas, įvykdytas keleto valandų laikotarpyje, padarant žalą net penkiems nukentėjusiems, todėl nors nuteistasis skunde prašo švelninti jam paskirtą bausmę, tačiau atsižvelgus į visas pirmiau aptartas aplinkybes, toks prašymas pripažįstamas nepagrįstu. Pripažįstama, jog pagal bylos duomenis I. K. yra nusikalsti linkusi asmenybė, dėl to nėra pagrindo tikėtis, kad naujus nusikaltimus darančiam I. K. bausmės tikslai – atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo, gali būti pasiekti, skiriant švelnesnę bausmę ar be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas taip pat nėra.

13.       Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025-06-05 pažyma Dėl antrinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog antrinės pagalbos išlaidų suma yra 125 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Duomenų apie I. K. finansinę padėtį byloje nėra. Taip pat įvertintina ir tai, kad I. K. nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, priteisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą I. K. (I. K.) nepriteisti.

Teisėjai                                         Donatas Jatužis

Jolanta Raščiuvienė

Daina Vaidachavičienė