Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-1779-2013].docx
Bylos nr.: 2-1779/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Valstybės turto fondas" 110073154 atsakovas
"Baltisches Haus" 111543781 Ieškovas
Privatizavimo komisija trečiasis asmuo
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl valstybės ar savivaldybių turto privatizavimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio priėmimas
Atsisakymas priimti ieškinį:
Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme

Civilinė byla Nr. 2-1779/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01201-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija: 106.4

(S)

 

   

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. liepos 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui dėl 2013 m. balandžio 12 d. valstybinės įstaigos Valstybės turto fondo sprendimo (pranešimo Nr. (20)3R-807) pripažinimo neteisėtu bei įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis asmuo – Privatizavimo komisija) (civilinė byla Nr. 2-4505-881/2013), ir

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Pareiškėjas UAB „Baltisches Haus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu 2013 m. balandžio 12 d. VĮ Valstybės turto fondo (toliau – VTF, Turto fondas) sprendimą (pranešimą) Nr. (20) 3R-807 „dėl tiesioginių derybų“ pripažinimo neįvykusiomis ir sprendimą panaikinti; įpareigoti atsakovą - privatizavimo objekto Prekybos centro patalpų (privatizuojamo objekto kodas 50005545), esančių Klaipėdoje, Taikos pr. 28, tiesioginių derybų rezultatų apsvarstymui pakartotinai artimiausiam Privatizavimo komisijos posėdžiui pateikti: tiesioginių derybų dokumentų peržiūros protokolą, atsakovo patvirtintą tiesioginių derybų komisijos išvadą dėl tiesioginių derybų laimėtojo, privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektą, pažymą apie tiesioginių derybų dalyvius, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Baltisches Haus“ ieškinį, pareikštą atsakovui VĮ Valstybės turto fondui dėl atsakovo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo (pranešimo Nr. (20)3R-807) „Dėl tiesioginių derybų“ pripažinimo neteisėtu bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas sprendė, kad ginčijamas VTF pranešimas, kuris yra informacinio pobūdžio, negali sukelti pareiškėjui materialiųjų teisinių pasekmių, nes, kaip nurodyta šiame pranešime, derybos laikomos neįvykusiomis Vyriausybės patvirtintų nuostatų pagrindu, Privatizavimo komisijai priėmus sprendimą, o ne dėl atsakovo priimto pranešimo. Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Privatizavimo komisijos sprendimas nepritarti privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektui, kuris yra ginčijamas kitoje civilinėje byloje, kurioje, teismui panaikinus Privatizavimo komisijos sprendimą, klausimai dėl tiesioginių derybų turės būti sprendžiami iš naujo, o 2013 m. balandžio 12 d. atsakovo pranešimas savaime taps teisiškai neaktualus.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

 

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Baltisches Haus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jo ieškinį dėl pripažinimo neteisėtu 2013 m. balandžio 12 d. VĮ Valstybės turto fondo sprendimo (pranešimo Nr. (20)3R-807) dėl tiesioginių derybų bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

             Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. VĮ Valstybės turto fondo sprendimo, surašyto rašte Nr. (20) 3R-807 „Dėl tiesioginių derybų“, negalima vertinti vien kaip informacinio pobūdžio pranešimo, nes tai yra Turto fondo, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimas, atitinkantis individualaus administracinio akto sąvoką (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d. bei 8 str.). Dėl šio atsakovo sprendimo apeliantui atsiranda neigiamos teisinės pasekmės - apeliantas nebegali privatizuoti objekto - prekybos centro patalpų, esančių Klaipėdoje, Taikos pr. 28, tiesioginių derybų būdu, t. y. iš apelianto atimama įstatymų numatyta teisė.
  2.   Apeliantas neturi galimybės tiesiogiai ginčyti Privatizavimo komisijos sprendimo, kurį  skųsdamas, jis pirmiausiai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 19 d. paliko nepakeistą šią apygardos administracinio teismo nutartį. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti jo ieškinį, nes atsakovas – Privatizavimo komisija, neturi proceso šalies subjektiškumo (Privatizavimo komisija nėra juridinis asmuo ir neturi civilinio teisnumo bei veiksnumo). Esant tokiai situacijai ir teismui šioje byloje atsisakius priimti ieškinį, apeliantas netenka teisės ginčyti tiek Privatizavimo komisijos sprendimo, tiek ir Turto fondo sprendimo.
  3.   Iš faktinio ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovas savo ieškiniu atsakovui realiai skundžia ne tik Turto fondo veiksmus ir sprendimus, tačiau ir Privatizavimo komisijos sprendimą nepritarti prekybos centro patalpų pirkimo-pardavimo sutarties projektui, dėl ko ieškovas, būdamas prekybos centro nuomininku, investavęs lėšas į prekybos centro pagerinimą, nepagrįstai negali pasinaudoti įstatymuose numatyta teise tiesioginių derybų būdu šias patalpas. Išsprendus ieškinio priėmimo klausimą, ieškinys apygardos teismui bus patikslintas, nes vienintelė galimybė ieškovui ginti jo pažeistas teises tiek dėl VĮ Valstybės turto fondo, tiek dėl Privatizavimo komisijos sprendimų ir veiksmų yra nagrinėjamoje civilinėje byloje. Priešingu atveju ieškovas, nesant aiškaus teisinio reguliavimo, išbandęs visus galimus Privatizavimo komisijos ir Turto fondo sprendimų ir veiksmų apskundimo variantus, galiausiai neturėtų teisinės galimybės ginti savo pažeistų teisių.

                   IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d., 338 str.). 

   Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, ieškiniu prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2013 m. balandžio 12 d. atsakovo Turto fondo sprendimą (pranešimą) dėl tiesioginių derybų, faktinį ieškinio pagrindą nurodo pareiškėjo gautą iš atsakovo pranešimą Nr. (20)3R-807 „Dėl tiesioginių derybų“ VĮ Valstybės turto fondui, jog atsakovas laiko neįvykusiomis tiesiogines derybas dėl privatizuojamo objekto – prekybos centro patalpų privatizavimo, kadangi Privatizavimo komisija 2013 m. vasario 8 d. posėdyje priėmė sprendimą nepritarti nurodytų patalpų pirkimo-pardavimo sutarties projektui (b. l. 1-2, 15). Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo UAB „Baltisches Haus“ ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nurodė, kad VĮ Valstybės turto fondo pranešimas „Dėl tiesioginių derybų“ negali sukelti pareiškėjui materialiųjų teisinių pasekmių, kad tiesiogines teisines pasekmes jam sukelia Privatizavimo komisijos sprendimas nepritarti privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektui, kuris yra ginčijamas kitoje civilinėje byloje. Nors apeliantas ir be pagrindo nurodo, kad vienintelė galimybė jam ginti jo nurodytas pažeistas teises dėl Privatizavimo komisijos sprendimų ir veiksmų yra šioje civilinėje byloje, tačiau apygardos teismas be įstatyminio pagrindo nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas nenagrinėtinas teisme.

            CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Įstatymų leidėjas nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumams, kurių nepašalinus, ieškinys grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, esant CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindui, teismas atsisako priimti ieškinį.

           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą; teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje  byloje Nr. 3K-3-380/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui nustatytas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą, juo sukeliamas teisines pasekmes, todėl teismas ieškinio priėmimo stadijoje negali spręsti klausimo, ar apskritai ieškinio patenkinimas sukels teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

Be to, pagal Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartimi palikta nepakeista Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti UAB „Baltisches Haus“ skundą atsakovui Privatizavimo komisijai dėl šios komisijos sprendimo, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-4431-560/2013) pareiškėjo UAB „Baltisches Haus“ ieškinys atsakovui Privatizavimo komisijai dėl šios komisijos 2013 m. vasario 8 d. sprendimo panaikinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, konstatavus, kad pareiškėjas nepašalino 2013 m. gegužės 24 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų (nurodyti ieškinyje atsakovą, kuris turėtų civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą, kadangi Privatizavimo komisija neturi juridinio asmens teisių ir civiliniame procese negali būti ieškovu arba atsakovu). Taigi šiuo metu neatitinka faktinių aplinkybių ir apygardos teismo išvada, kad kitoje civilinėje byloje yra ginčijamas paminėtas Privatizavimo nagrinėjama komisijos sprendimas nepritarti privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektui.

         Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas yra nenagrinėtinas teisme, o skundžiama teismo nutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, tarp jų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą (CPK 5 str. 1 d., 137 str.),

           Dėl pasakyto panaikintina skundžiama apygardos teismo nutartis, o pareiškėjo ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str., 336 str., 338 str.).

 

      

   Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

 

          Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“ ieškinio atsakovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui (trečiasis asmuo – Privatizavimo komisija) priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėja                                                                                      Audronė Jarackaitė

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas