Civilinė byla Nr. 2-1215-433/2018

  Proceso Nr. 2-68-3-20968-2015-2

  Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.6.1.3.6; 2.6.18.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

                                                  VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

                                                                   S P R E N D I M A S

                                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                     Vilnius, Laisvės pr. 79A                                                   2018 m. rugpjūčio mėn. 20 d.

                    Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,

    sekretoriaujant Anai Usačiovai, Alicijai Falkovskai,

    dalyvaujant ieškovo atstovams V. M., advokatei E. T.,

    atsakovų atstovui advokato padėjėjui L. M.,

                     viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo MB „Vladingsta“ ieškinį                                                              atsakovui UAB „Atlantic line“, trečiajam asmeniui UAB „Baltic system“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Atlantic line“ priešieškinį ieškovui MB „Vladingsta“, trečiajam asmeniui UAB „Baltic system“ dėl nuostolių atlyginimo

                     n u s t a t ė:

     Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atliko atsakovui santechnikos montavimo ir demontavimo darbus VŠĮ Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, adresu Josvainių g. 2, Kaimas, pateikdamas atsakovui apmokėti 2016-10-05 PVM sąskaitas- faktūras serija VIA Nr. 051016VM02, 4973,10 Eur ir VIA Nr. 051016VM01-1801,69 eurų sumoms. Atsakovas iki šiol ieškovui nėra dalinai apmokėjęs 2016-10-05 PVM sąskaitos- faktūros serija VIA Nr. 051016VM02, 4973,10 eurų sumai, t. y. viso 4973,10 eurų skolos. Tai patvirtina teismui kartu su ieškiniu dėl skolos priteisimo pateiktos PVM sąskaitos- faktūros, darbų perdavimo priėmimo aktai 2016-10-05 Nr. 01/17 ir 02/17,2016-07-28 ir 2016-08- 22, AB DNB banko įeinantys mokėjimai Nr. 0162358281 ir 0162107558, t. y. avansas už darbus pagal sutartį Kauno ligoninė, 1000 eurų ir 800 eurų gauti iš atsakovo, taip pat pokalbių įrašai dėl atsiskaitymo ir atliktų darbų su UAB ATLANTIC LINE darbų vadovu D. Ž.. Atsakovo prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas yra įtvirtinta išrašytose ir atsakovui pateiktose PVM sąskaitose- faktūrose, darbų perdavimo priėmimo aktuose. Atsakovo darbų vadovas D. Ž., t. y. asmuo kuris užsakė santechnikos montavimo ir demontavimo darbus Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, adresu Josvainių g. 2, Kaunas pateikė ieškovui VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės šildymo sistemos 1-o, 2-o, 3-io, 4-to aukšto planus būtiniems darbams atlikti, vis žadėjo atiduoti pasirašytą darbų sutartį, tačiau iki šios dienos sutarties ieškovui neatidavė, pagal minėtą sutartį už darbus buvo atlikti avansiniai  mokėjimai į MB Vladingsta banko sąskaitą iš UAB ATLANTIC LINE banko sąskaitos Nr. LT97730001012526566. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas nepaisant visų raginimų ir toliau vengia įvykdyti savo prievoles. Paskutinį kartą ieškovas atsakovui apie neįvykdytus įsipareigojimus priminė 2016-10-07 elektroniniu paštu, elektroniniu laišku, adresu atlanticline@micro.lt ir atlanticline@info.lt išsiųsdamas neapmokėtą ir apmokėtą PVM sąskaitas- faktūras, darbų perdavimo priėmimo aktus, tačiau atsakovas ir toliau nevykdo savo įsipareigojimų. Atsakovas piktybiškai vengia bendrauti su ieškovu, neatsako nei į telefono skambučius, nei į elektroninius laiškus. Atsakovas šios pareigos iš dalies neįvykdė ir iki šios dienos nėra sumokėjęs Ieškovui 4973,10 eurų. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog atsakovas nepagrįstai atsisako įvykdyti savo prievolę ir sumokėti ieškovui 4973,10 eurų, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. CK 6.249 str. 1 d. įtvirtinta žalos ir nuostolių sąvoka. Žala apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovas viso patyrė 4973,10 eurų turtinę žalą. CK 6.37 str. 1 d. įtvirtina, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanų paskirtis yra dvejopa: pirma, tai atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, antra, jos kompensuoja kreditoriaus praradimus, tokiu būdu apsaugomi kreditoriaus turtiniai interesai. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų numatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl vadovaujantis CK 6.210 str. 2 d., atsakovas taip pat privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 88 str. prie bylinėjimosi išlaidų priskiria išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Šiuo pagrindu prašome priteisti iš Atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašo priteisti iš atsakovo 4973,10 eurų, 6% dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

    Atsakovas pateiktame priešieškinyje nurodo, kad VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje ieškovas atliko radiatorių montavimo darbus. Minėtą darbų užsakymo ir atlikimo faktą patvirtina į civilinę bylą ieškovo pateikta PVM sąskaita-faktūra Serija VIA Nr. 051016VM02 bei Darbų priėmimo perdavimo aktas Nr. 02/17 - „Naujų radiatorių sumontavimas". Pažymi, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarta, kad ieškovas atliks 135 vienetų radiatorių montavimo darbus objekte - VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje (Gydimo paskirties pastatas), adresu Josvainių g. 2, Kaimas, tačiau ieškovas faktiškai sumontavo 115 vienetų naujų radiatorių. Tai matyti ir iš 2016-10-05 ieškovo pateiktos sąskaitos-faktūros Serija VIA. Nr. 051016VM01, kurioje nurodoma, kad darbai atlikti tik dėl 115 vienetų radiatorių montavimo. Atsižvelgiant į tai, pažymi, jog ieškovas minėtus darbus atliko netinkamai, dėl ieškovo vykdytų darbų kokybės trūkumų buvo patirti nuostoliai, atsakovas privalėjo šalinti ieškovo darbų defektus, todėl ir nekilo atsakovui pareiga atsiskaityti visa apimtimi su ieškovu. 2016-09-30 UAB "Baltic system" (generalinis rangovas) atliko darbų apžiūrą, kurios metu nustatė, kad darbai atlikti netinkamai, ką patvirtina pridedamas 2016-09-30 Netinkamai atliktų darbų broko aktas. Apie šiuos darbų kokybės trūkumus ieškovas buvo informuotas 2016-09-30, su ieškovu buvo sutarta, kad ieškovas pašalins atliktų darbų trūkumus savo lėšomis, tačiau to nepadarė ir darbų kokybės trūkumų nepašalino. Dar daugiau, dėl ieškovo netinkamai atlikto radiatorių montavimo įmonei UAB „Inservis“, eksploatuojančiai pastatą, paleidinėjant šildymą buvo užlietas 1 aukšto archyvas, t. y. patalpa Nr. 116/115 ir 1 aukšto vaistinė, t. y. patalpa Nr. 118. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, bei į tai, kad objektas yra specifinio pobūdžio, t. y. gydymo įstaiga, pastate būtinos komforto sąlygos, privalu suteikti ligoniams šiltas patalpas, ypač šaltuoju metų laikotarpiu, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nereagavo į raginimus taisyti defektus, todėl atsakovas pats privalėjo nedelsiant atlikti darbų kokybės trūkumų pašalinimo darbus. Atliktų aktualių darbų kokybės trūkumus, jų šalinimo ir bei patirtų nuostolių faktines aplinkybes pagrindžia minėtas 2016-09-30 Netinkamai atliktų darbų broko aktas, 2016-10- 03 Šildymo sistemos hidraulinių bandymų broko aktas, 2016-10-17 Nuslėptų darbų broko aktas, 2016-11-17 Defektinis aktas, pasirašytas komisijos, sudarytos iš Kauno Klinikinės ligoninės atstovo - užsakovas - ir UAB „Baltic system“ atstovo - generalinis rangovas. Visi minėti dokumentai įrodo ir patvirtina, jog ieškovas netinkamai atliko darbus objekte VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje (Gydimo paskirties pastatas), adresu Josvainių g. 2, Kaunas, dėl jo darbų atsakovas patyrė nuostolių, papildomas išlaidas. Ieškovo atliktų darbų trūkumus atsakovas šalino savo pastangomis ir sąnaudomis. Atsakovas dalį defektų pašalino savo pastangomis 2016 m. spalio mėn. ir darbus perdavė UAB „Baltic system“, suderindama darbų broko ištaisymą žymomis ant 2016-09-30 Netinkamai atliktų darbų broko akto, 2016-10-03 Šildymo sistemos hidraulinių bandymų broko akto, 2016-10-17 Nuslėptų darbų broko akto, 2016-11-17 Defektinio akto. Tačiau, atsakovui ištaisius ieškovo darbų brokus, užsakovas ir rangovas 2016-11-17 Defektiniu aktu nustatė papildomus defektus, kurie atsirado būtent dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų, todėl atsakovas privalėjo juos šalinti. Atsakovas galutinai darbus užsakovui perdavė tik 2016 m. lapkričio mėn., galutinis apmokėjimas gautas pagal 2016-11-22 PVM s. f. Serija ATL Nr. 00803, kas patvirtina ir įrodo, jog atsakovas ieškovo netinkamai atliktų darbų defektus šalino iki 2016 m. lapkričio mėn. Atsakovas ieškovo netinkamai atliktų darbų defektus šalino iš viso 43 darbo dienas, todėl atsakovas per minėtą laikotarpį patyrė sąnaudas susijusias su darbo užmokesčio (įskaitant visus privalomuosius mokėjimus susijusius su darbo užmokesčiu) mokėjimu įmonės darbuotojams (5261,36 Eur), išlaidas susijusias automobilių nuoma (600,00 Eur), kuro išlaidas (382,53 Eur) bei išlaidas, susijusias su būtinų statybinių medžiagų įsigijimu (603,14 Eur). Iš viso atsakovas patyrė 6847,03 Eur nuostolių dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų. Pažymi, jog kuro išlaidos faktiškai buvo ženkliai didesnės, tačiau atsakovas teikia dalį kvitų, pagrindžiančių faktiškai patirtas išlaidas. Per 1 darbo dieną atsakovas nuvažiuodavo 212 km su dviem automobiliais, automobilio Mazda 6 darbinis tūris yra 2.3 1, todėl kuro norma 100 km yra 10 l benzino, o automobilio Mercedes-Benz S400 darbinis tūris yra 4 l, todėl kuro norma 100 km yra 9,2 l. Atsižvelgiant į tai, faktiškai patirtos degalų išlaidos yra ženkliai didesnės, kadangi preliminariai skaičiuojant 1 1 degalų kainą 1 Eur, atsakovas per 1 darbo dieną patirdavo 40,70 Eur (212 km x 0,092) + (212 km x 0,1) = (40,70 1x1 Eur) išlaidų degalams, t. y. iš viso 43 darbo dienos x 40,70 Eur = -1750,10 Eur. Pagal CK 6.658 straipsnio 5 dalį, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Taip pat CK 6.665 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Be to, CK 6.666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau | išdėstyta, ieškovas nepagrįstai teikia reikalavimą atsakovo atžvilgiu Prašo priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 6847,03 Eur žalos, o ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

       Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodo, kad ieškovas atsakovui pagal žodinę statybos rangos sutartį demontavo 115 vnt. senų radiatorių ir sumontavo 137 vnt. naujų radiatorių. Minėtą faktą pavirtina 2016 m. spalio 5 d. Darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 01/17 (115 vnt. senų radiatorių demontavimas), 2016 m. spalio 5 d. PVM sąskaita-faktūra Serija VIA. Nr. 051016VM01 (115 vnt. senų radiatorių demontavimas), 2016 m. spalio 5 d. Darbų perdavimo- priėmimo aktas Nr. 02/17 (137 vnt. naujų radiatorių sumontavimas) ir 2016 m. spalio 5 d. PVM sąskaita-faktūra Serija VIA. Nr. 051016VM02 (137 vnt. naujų radiatorių sumontavimas) (ieškinio priedas Nr. 4). Akcentuoja, jog šiuos atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas-faktūras ieškovas 2016 m. spalio 7 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui. Pažymi, kad ieškovo demontuotų ir naujai sumontuotų radiatorių kiekis skiriasi, nes ieškovo direktorius V. M. savaitę laiko sirgo ir atsakovo darbuotojai patys demontavo 22 vnt. senų radiatorių objekte - VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, adresu Josvainių g. 2, Kaunas. Todėl ieškovas atsakovui pateikė 2016 m. spalio 5 d. Darbų perdavimo-priėmimo aktus bei 2016 m. spalio 5 d. PVM sąskaitas-faktūras, kuriuose nurodytas 115 vnt. senų radiatorių demontavimas ir 137 vnt. naujų radiatorių sumontavimas. Ieškovas kategoriškai nesutinka su atsakovo teiginiu, kad ieškovas faktiškai sumontavo tik 115 vienetų naujų radiatorių. Priešieškinyje atsakovas pažymėjo, kad ieškovas darbus atliko netinkamai, dėl ieškovo vykdytų darbų trūkumų buvo patirti nuostoliai, atsakovas privalėjo šalinti ieškovo darbų defektus, todėl ir nekilo atsakovui pareiga atsiskaityti visa apimtimi su ieškovu. Priešieškinyje teigiama, jog 2016-09-30 UAB „Baltic system“ (generalinis rangovas) atliko darbų apžiūrą, kurios metu nustatė, kad darbai atlikti netinkamai, ką patvirtina pridedamas 2016-09-30 Netinkamai atliktų darbų broko aktas. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad apie šiuos darbų kokybės trūkumus ieškovas buvo informuotas 2016-09-30, su ieškovu buvo sutarta, kad Ieškovas pašalins atliktų darbų trūkumus savo lėšomis, tačiau to nepadarė ir darbų kokybės trūkumų nepašalino. CK 6.663 str. 1 d. numatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - Įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Aiškinant nurodytas taisykles Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad darbų rezultato, kokybės samprata, apibrėžta CK 6.663 straipsnyje, siejama ne tik su darbų rezultato - pagaminto daikto sėkmingu funkcionavimu, gedimų nebuvimu, bet ir su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui. Šiuo atveju ieškovo atlikti darbai pagal žodinę statybos rangos sutartį atitiko darbams keliamus reikalavimus. Pažymi, kad pats objektas ir ieškovo atlikti darbai šiuo metu yra naudojami pagal paskirtį. Todėl ieškovas kategoriškai nesutinka, kad darbus pagal žodinę statybos rangos sutartį atliko su trūkumais. Be to, pažymi, kad atsakovas apskritai nekvietė ieškovo atstovų nustatant statybos rangos darbų defektus, o 2016-09-30 netinkamai atliktų darbų broko aktas, 2016-10-03 šildymo sistemos hidraulinių bandymų broko aktas, 2016-10-17 nuslėptų darbų broko aktas ir 2016-11-17 defektinis aktas buvo parengti ir surašyti nedalyvaujant Ieškovo atstovams. Pabrėžia, jog kai UAB „Irdaiva" atstovai atvažiuodavo apžiūrėti rangos darbų eigos, ieškovo darbuotojams buvo liepiama arba tą dieną nevažiuoti dirbti arba sėdėti ir nedirbti, kol yra UAB „Irdaiva“ atstovai. Akcentuoja, kad 2016 m. nuo gegužės mėnesio iki rugpjūčio mėnesio UAB „Irdaiva“, UAB „Baltic System“ ir VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninės atstovams apžiūrint ieškovo atliktus darbus, jokie defektiniai aktai surašyti nebuvo, o 2016-09-30 netinkamai atliktų darbų broko aktas, 2016-10-03 šildymo sistemos hidraulinių bandymų broko aktas, 2016-10-17 nuslėptų darbų broko aktas ir 2016-11-17 defektinis aktas sudaryti, kai ieškovo darbuotojų rangos darbų objekte jau nebebuvo. Norime akcentuoti, jog ieškovas būtų sutikęs pašalinti rangos darbų trūkumus, atsiradusius dėl jo kaltės, per protingą terminą, jeigu būtų gavęs konkrečius atsakovo reikalavimus, tačiau atsakovas ieškovui nenurodė jokių konkrečių ieškovo atliktų darbų trūkumų ir defektų. Todėl ieškovas kategoriškai nesutinka su 2016-09-30 netinkamai atliktų darbų broko aktu, 2016-10-03 šildymo sistemos hidraulinių bandymų broko aktu, 2016-10-17 nuslėptų darbų broko aktu ir 2016-1 1-17 defektinis aktu ir šiuose aktuose neva tai užfiksuotais ieškovo darbų trūkumais. Vadovaujantis CK 6.665 str. 3 d., jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Šiuo atveju, norime akcentuoti, kad ieškovas būtų sutikęs pašalinti darbų trūkumus, atsiradusius dėl Ieškovo kaltės, per protingą terminą, jeigu būtų gavęs konkrečius atsakovo reikalavimus. Tuo tarpu tai, kad atsakovas pats savo iniciatyva tariamai objekte atliko darbus, tokiu būdu neva tai šalindamas ieškovo darbų trūkumus, nėra niekaip susiję su ieškovo atsakomybe pagal sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovo atliktų darbų trūkumus atsakovas šalino savo pastangomis ir sąnaudomis. Atsakovas pažymėjo, jog atsakovas ieškovo netinkamai atliktų darbų defektus šalino iš viso 43 darbo dienas, todėl atsakovas per minėtą laikotarpį patyrė sąnaudas, susijusias su darbo užmokesčiu (įskaitant visus privalomuosius mokėjimus susijusius su darbo užmokesčiu), mokėjimu įmonės darbuotojams (5261,36 Eur), išlaidas, susijusias su automobilių nuoma (600,00 Eur), kuro išlaidas (382,53 Eur) bei išlaidas, susijusias su būtinų statybinių medžiagų įsigijimu (603,14 Eur). Priešieškinyje teigiama, kad iš viso atsakovas patyrė 6847,03 Eur nuostolių dėl Ieškovo netinkamai atliktų darbų. Pažymi, kad atsakovo reikalavimo atlyginti nuostolius pagrįstumas turėtų būti sprendžiamas analizuojant, ar yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Tuo tarpu atsakovas priešieškinyje netgi neįrodinėja civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str ). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis kasacinio teismo praktika, „žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas.“ Atsakovas įrodinėdamas patirtus nuostolius su 2017-04-04 priešieškiniu pateikė 2016 m. darbo užmokesčio priskaitymų už spalio mėn. ir 2016 m. darbo užmokesčio priskaitymų už lapkričio mėn. lenteles. Pažymi, jog atsakovo priešieškinyje nurodytą 5261,36 Eur sumą sudaro UAB „Atlantic line” darbuotojų (direktoriaus ir penkių santechnikų) darbo užmokestis su privalomaisiais mokesčiais bei lauko priedas/komandiruotpinigiai. Tačiau atkreipia dėmesį, kad atsakovas 2016-12-28 atsiliepime į ieškovo 2016-10-28 ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo nurodė, jog atsakovas pats privalėjo nedelsiant atlikti darbų kokybės trūkumų pašalinimo darbus, dėl ko patyrė nuostolių iš viso 4166.41 Eur sumai. Be to, atsakovas su 2016-12-28 atsiliepimu į 2016-10-28 ieškinį pateikė lentelę dėl Patirtų kaštų defekto šalinimui, kurioje taip pat nurodė bendrą 4166.41 Eur sumą kaip neva patirtų kaštų defektų šalinimui. Akcentuoja, kad lentelėje dėl Patirtų kaštų defekto šalinimui atsakovas nurodė, kad tiek 2016 m. spalio mėnesį, tiek 2016 m. lapkričio mėnesį „50 proc. įmonės laiko truko broko šalinimas”, o darbo užmokesčio išlaidos, susijusios tiesiogiai su broko šalinimu - 1084,32 Eur 2016 m. spalio mėn. ir 1057,66 Eur 2016 m. lapkričio mėn. Tuo tarpu priešieškinyje Atsakovas prie sąnaudų, susijusiu su darbo užmokesčiu, priskiria jau ne 50 proc., o viso mėnesio UAB „Atlantic line” darbuotojų (direktoriaus ir penkių santechnikų) darbo užmokestį su privalomaisiais mokesčiais bei lauko priedus/komandiruotpinigius. Be to, ieškovas nesupranta, ar atsakovo direktorius V. Ž., kurio darbo užmokesčio su mokesčiais dydžio išlaidas už 2016 m. spalio mėnesį bei 2016 m. lapkričio mėnesį atsakovas prašo priteisti iš ieškovo, taip pat taisė tariamus ieškovo radiatorių montavimo darbų defektus ir trūkumus. Pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo darbuotojai dėl to, kad šalino tariamus ieškovo darbų trūkumus, tuo metu negalėjo dirbti kitame objekte. Todėl darytina išvada, kad mėnesinis atsakovo darbuotojams už darbą mokamas darbo užmokestis nelaikytinas išlaidomis, kurias atsakovas patyrė dėl ieškovo kaltės. Nors atsakovas 2017-04-04 priešieškinyje nurodė, kad ieškovo netinkamai atliktų darbų defektus šalino iš viso 43 darbo dienas, tačiau prašo priteisti 600,00 Eur automobilių nuomos išlaidas už du mėnesius. Taip pat kaip matyti iš atsakovo su priešieškiniu pateiktos 2016 m. darbo užmokesčio priskaitymų už lapkričio mėnesį lentelės, 2016 m. lapkričio mėn. Atsakovas darbo užmokestį mokėjo keturiems santechnikams ir direktoriui todėl, ieškovo nuomone, penki žmonės nuvykti į darbų objektą - VSĮ Kauno klinikinę ligoninę, adresu Josvainių g. 2, Kaunas, galėjo ir su vienu automobiliu, taigi atsakovui nebuvo būtina nuomotis antrą automobilį. Be to, atkreipia dėmesį, kad atsakovas automobilius nuomojasi iš savo darbuotojų - santechniko N. J. ir santechniko D. A., todėl tai taip pat sudaro pagrindą abejoti šių išlaidų objektyvumu. Priešieškinyje atsakovas nurodė 44,53 Eur (382,53 - 338) didesnes kuro išlaidas negu buvo nurodęs su 2016-12-28 atsiliepimu į 2016-10-28 ieškinį pateiktoje lentelėje dėl Patirtų kaštų defekto šalinimui. Be to, dalis atsakovo pateiktų kuro kvito yra neįskaitomi. Taip pat akcentuojame, jog atsakovas pateikė kvitus, patvirtinančius, kad įsigijo dyzelinį kurą (DK, dyzelinas, D Milės), tačiau iš atsakovo su priešieškiniu pateiktų kvitų nematyti, kad atsakovas pirko ir benziną. Taip pat pabrėžiame, jog atsakovas skaičiuoja lengvųjų automobilių kontrolines (bazines) kuro sąnaudų normas remdamasis nuo 2015-11-06 negaliojančia Automobilių kuro normų nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405. Dėl blogos atsakovo pateiktų kvitų kopijų kokybės neįmanoma nustatyti kai kurių kvitų atspausdinimo datų, tačiau matyti, jog atsakovas pateikė 2016-09-30 - 2016-12-07 laikotarpio kvitus. Pažymi, kad atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovo neva netinkamai atliktų darbų defektus šalino iš viso 43 darbo dienas, tačiau atsakovas konkrečiai nenurodė, nei kada pradėjo šalinti tariamus ieškovo darbų defektus ir trūkumus, nei kada baigė. Vis dėlto, atsakovas priešieškinyje nurodė, jog „Atsakovas dalį defektų pašalino savo pastangomis 2016 m. spalio mėn. ir darbus perdavė UAB „Baltic system (...) Atsakovas galutinai darbus užsakovui perdavė tik 2016 m. lapkričio mėn., galutinis apmokėjimas gautas pagal 2016-11-22 PVM s. f. Serija ATL Nr. 00803, kas patvirtina ir įrodo, jog Atsakovas Ieškovo netinkamai atliktų darbų defektus šalino iki 2016 m. lapkričio mėn. “ Taigi nors atsakovas priešieškinyje nurodė, kad tariamus ieškovo darbų trūkumus šalino 2016 m. spalio - lapkričio mėnesiais, tačiau atsakovas pateikė ir 2016-09-30 bei 2016-12-07 kuro įsigijimo kvitus. Todėl minėtos aplinkybės kelia ieškovui pagrįstų abejonių, ar atsakovas pagal su priešieškiniu pateiktus kvitus pirktą kurą panaudojo būtent šalindamas tariamus ieškovo darbų trūkumus objekte, esančiame adresu Josvainių g. 2, Kaunas. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad „2016-09-30 UAB „Baltic system“ (generalinis rangovas) atliko darbų apžiūrą, kurios metu nustatė, kad darbai atlikti netinkamai, ką patvirtina pridedamas 2016-09-30 Netinkamai atliktų darbų broko aktas“. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovas pradėti taisyti tariamus ieškovo darbų defektus pagal 2016-09-30 Netinkamai atliktų darbų broko aktą galėjo ne anksčiau negu 2016-09-30, Netinkamai atliktų darbų broko akto surašymo dieną, o atsakovas nurodė, kad dalį defektų pašalino 2016 m. spalio mėn. Tuo tarpu PVM sąskaitos faktūros Nr. KVS021883, 345,96 Eur sumos, išrašymo data yra 2016 m. rugsėjo 27 d. Keista, kad atsakovas medžiagas tariamiems ieškovo darbų trūkumams šalinti įsigijo dar nežinodamas, kad atsakovui apskritai reikės šalinti ieškovo darbų trūkumus, kokius konkrečiai Ieškovo rangos darbų trūkumus ir defektus šalinti reikės bei kokių medžiagų tiems trūkumams šalinti atsakovui reikės įsigyti. Pabrėžia, jog ieškovo pateiktos PVM sąskaitos - faktūros, tuo labiau išrašyta anksčiau negu atsakovas faktiškai galėjo pradėti šalinti tariamus ieškovo darbų trūkumus ir defektus, neįrodo, kad pagal šias PVM sąskaitas - faktūras įsigytas prekes atsakovas panaudojo būtent šalindamas ieškovo rangos darbų trūkumus objekte, esančiame adresu Josvainių g. 2, Kaunas. Atsakovas pagal pateiktas PVM sąskaitas - faktūras galėjo Įsigyti prekes ne tariamų ieškovo atliktų darbų defektų šalinimui, o kitoms reikmėms. Be to, nors atsakovas priešieškinyje nurodė, kad patyrė 603,14 Eur išlaidų, susijusių su būtinų statybinių medžiagų Įsigijimu, tačiau atsakovo su priešieškiniu pateiktų dokumentų, patvirtinančių medžiagų darbų broko taisymui ištaisyti pirkimą, suma sudaro ne 603,14 Eur, o 570,42 Eur. Taip pat pastebi, jog atsakovas nepateikė jokių minėtų PVM sąskaitų - faktūrų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų (kvitų, mokėjimo nurodymų (pavedimų) ar pinigų priėmimo kvitų), todėl nėra aišku, ar atsakovas realiai patyrė PVM sąskaitose - faktūrose nurodyto dydžio išlaidas. Taip pat pažymi, kad atsakovas su priešieškiniu pateikė 2016-11-11 Pardavimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. KERV/16-1627 paslėpęs joje esančią informaciją, nors teismas nėra priėmęs nutarties dėl šio dokumento pripažinimo konfidencialia informacija. Daro išvadą, kad šie atsakovo pateikti įrodymai neįrodo atsakovo reikalaujamų atlyginti nuostolių realumo fakto (CPK 178 straipsnis). Pažymi, kad atsakovas ne tik tariamus darbų defektus, bet ir jų šalinimo kaštus nustatė vienašališkai. Be to, tai kad atsakovas pats pašalino darbų defektus, verčia kritiškai vertinti patį defektų buvimo faktą bei jų šalinimo kaštų objektyvumą. Akcentuoja, kad atsakovas nepateikė nei Atliktų darbų defektams šalinti akto, nei valstybės įgalioto asmens faktinio aplinkybių konstatavimo protokolo apie defektų šalinimo darbų atlikimą pagal defektinį aktą, nei eksperto išvadų. Todėl galima daryti išvadą, kad atsakovas, reikšdamas reikalavimą dėl 6.847,03 Eur nuostolių už atliktų darbų defektų šalinimą priteisimo iš ieškovo, jo neįrodė (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad „CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.“ Akcentuoja, kad ieškovas būtų sutikęs pašalinti darbų trūkumus, atsiradusius dėl ieškovo kaltės, per protingą terminą, jeigu būtų gavęs konkrečius atsakovo reikalavimus. Tuo tarpu žodine rangos sutartimi šalys nesitarė, kad atsakovas turės teisę pats pašalinti ieškovo rangos darbų trūkumus. Todėl šiuo atveju nėra ieškovo neteisėtų veiksmų. CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju priežastinis ryšys neegzistuoja, nes nėra ieškovo neteisėtų veiksmų, o atsakovas neįrodė patirtų nuostolių fakto. Taigi šiuo atveju ieškovo veiksmuose nėra civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Prašo priešieškinį atmesti.

             Trečiasis asmuo UAB „Baltic system“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį bei priešieškinį nurodo, kad byloje kilo ginčas dėl radiatorių demontavimo ir montavimo darbų atlikimo, jų kokybės ir apmokėjimo už juos. Informuoja teismą, kad UAB „Baltic system" 2016 m. balandžio 12 d. su Rangovu sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2016/04/12, pagal kurią Rangovas įsipareigojo pagal pateiktą techninį projektą ir kitą projektinę dokumentaciją savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti sutarties priede Nr. 1 „įkainotas veiklų grafikas (arba sąmatos)" nurodytus šildymo sistemos įrengimo rangos darbus (toliau - Sutartis). Kartu su Sutartimi pateikė lokalines sąmatas, kuriose yra detalizuoti objekte atliktinų darbų kiekiai bei su Rangovu suderinta jų kaina. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, objekte be kitų darbų turėjo būti atliekami taip pat radiatorių demontavimo ir naujų sumontavimo darbai. Informuoja teismą, kad Sutarties vykdymo metu UAB „Baltic system" nebuvo žinoma aplinkybė, jog dalies darbų pagal Sutartį atlikimą Rangovas perleido Subrangovui. Tik Rangovui atlikus darbus ir UAB „Baltic system" nustačius atliktų darbų trūkumus bei pareikalavus juos ištaisyti, Rangovas pranešė UAB „Baltic system", jog darbus, kurių atžvilgiu yra nustatyti trūkumai, atliko Subrangovas ir ši įmonė buvo pasitelkta darbų atlikimui.   UAB „Baltic system" žiniomis, darbų trūkumus ištaisė pats Rangovas. Informuoja, kad UAB „Baltic system" nėra žinomos jokios aplinkybės, susijusios su Rangovo ir Subrangovo sutartiniais santykiais, t. y. nei šalių sutarta kaina, nei kiek konkrečiai darbų atliko Subrangovas, nei kokio dydžio ir ar buvo išvis atliekami mokėjimai. Akcentuoja, kad dalies darbų pagal Sutartį perleidimo Subrangovui faktas paaiškėjo tik pareiškus Rangovui pretenzijas dėl nustatytų darbų kokybės trūkumų. Daugiau jokių aplinkybių, susijusių su byla UAB „Baltic system" negali nei paneigti, nei patvirtinti. Prašo civilinę bylą nagrinėti ir procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra bei priteisti UAB „Baltic system" patirtas bylinėjimosi išlaidas.

           Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytas aplinkybes ir argumentus.

           Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo priešieškinyje išdėstytus motyvus.

           Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

           Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas UAB „Atlantc Line“ ir trečiasis asmuo UAB „Baltic system“ 2016 m. balandžio mėn. 12 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2016/04/12 (toliau – Sutartis), pagal kurią Rangovas (UAB „Atlantic Line“) įsipareigojo pagal Užsakovo (UAB „Baltic system“) jam pateiktą techninį projektą ir kitą projektinę dokumentaciją savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti Sutarties priede Nr. 1 „Įkainotas veiklų grafikas (arba sąmatos)“ nurodytus šildymo sistemos įrengimo rangos darbus ir perduoti Darbų rezultatą Užsakovui (UAB „Baltic system“) šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka.  Sutarties 1.2. punkte nurodyta, kad darbų atlikimo vieta: Gydymo paskirties pastatas Josvainių g. 2, Kaunas. Lokalinėje sąmatoje nurodoma, kad turi būti sumontuoti 433 radiatoriai, vieno radiatoriaus montavimo kaina – 24,80 Eur (be PVM). Ieškovas su atsakovu UAB „Atlantic line“ sudarė žodinę rangos (subrangos) sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sumontuoti 135 vnt. radiatorių, o atsakovas už tai sumokėti ieškovui po 30,00 Eur už kiekvieną sumontuotą radiatorių. Atsakovas UAB „Atlantic Line“ 2016-07-28 ir 2016-08-22 pervedė ieškovui atitinkamai 1000,00 Eur ir 800,00 Eur, nurodydamas, kad tai yra avansinis mokėjimas už darbą pagal sutartį Kauno ligoninėje. Ieškovas 2016 m. spalio 5 d. surašė Darbų perdavimo-priėmimo aktus Nr. 01/17 ir Nr. 02/17. Darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 01/17 nurodoma, kad 2016 m. gegužės ir birželio mėnesiais Kauno 2-je klinikinėje ligoninėje, adresu Josvainių g. 2, Kaunas atlikta darbų už 1801,69 Eur (su PVM) sumą (senų radiatorių demontavimas – 115 vnt.; skylių per perdangas gręžimas 5 aukštai; senos vonios pajungimas; pirmo aukšto senų stovų prijungimas). Darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 02/17 nurodyta, kad 2016 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais Kauno 2-je klinikinėje ligoninėje, adresu Josvainių g. 2, Kaunas atlikta darbų už 4110,00 Eur (be PVM) sumą (137 vnt. naujų radiatorių sumontavimas). 2016 m. spalio 5 d. ieškovas atsakovui taip pat išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija VIA. Nr. 051016VM01 – 1801,69 Eur (su PVM) sumai, ir PVM sąskaitą-faktūrą Serija VIA. Nr. 051016VM02 4973,10 Eur (su PVM) sumai.

             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; etc.).

                          Dėl ieškinio

             Ieškovas savo ieškinį grindžia žodiniu susitarimu su atsakovu dėl statybos darbų atlikimo bei 2016 m. spalio 5 d. surašytais Darbų perdavimo-priėmimo aktais Nr. 01/17 ir Nr. 02/17 bei tą pačią dieną atsakovui išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis Serija VIA. Nr. 051016VM01 – 1801,69 Eur (su PVM) sumai, ir Serija VIA. Nr. 051016VM02 4973, 4973,10 Eur (su PVM) sumai. Pažymėtina, kad pagal CK 6.681 straipsnio, įtvirtinusio statybos rangos sutarties sampratą, pirmosios dalies nuostatą, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutartyje. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą yra pažymėta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Taigi atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; etc.). Teismas atkreipia dėmesį, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl statybos darbų atlikimo, dėl ko nėra galimybės tiksliai nustatyti sudarytos sutarties sąlygų, darbų apimties, darbų atlikimo terminų, apmokėjimo tvarkos ir sąlygų. Ieškovas ir atsakovas skirtingai aiškina sudarytos sutarties sąlygas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teismui pateikti darbų perdavimo-priėmimo aktai bei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros pasirašytos tik ieškovo MB „Vladingsta“ direktoriaus. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad ieškovo pateikti aukščiau minėti rašytiniai įrodymai turi būti vertinami kritiškai. Iš teismui pateiktų darbų perdavimo-priėmimo aktų bei PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad ieškovas nurodytus aktuose atsakovo užsakytus darbus atliko laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki  2016 m. lapkričio mėnesio. Tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus  teismui pateiktų 2017-11-03 pažymų apie draudėjo apdraustųjų asmenų skaičių matyti, kad MB „Vladingsta“ 2016-05-01, 2016-05-30, 2016-10-31 apdraustųjų asmenų, t. y. darbuotojų, skaičius – 0. MB „Vladingsta“ apdraustųjų asmenų, t. y. darbuotojų, skaičius 2016-08-01 – 1. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 8 d. Sprendimu dėl darbo bylos Nr. APS-36-3248 nustatyta, kad E. R. dirbo MB „Vladingsta“ santechniku 2016-06-06 darbo sutarties Nr. DS-02 pagrindu nuo 2016-06-07 iki 2016-09-07. Iš to darytina išvada, kad MB „Vladingsta“ laikotarpiu nuo 2016-06-07 iki 2016-09-07 dirbo tik du darbuotojai: direktorius V. M. ir E. R.. Apklaustas liudytoju E. R. parodė, kad dirbdamas MB „Vladingsta“ Kauno 2-je klinikinėje ligoninėje, adresu Josvainių g. 2, Kaunas, kartu su direktoriumi demontavo ir sumontavo radiatorius. Tačiau demontavo ir sumontavo apie 30-35 radiatorių. Liudytojas kategoriškai paneigė, kad demontavo ir sumontavo 100 – 130 radiatorių, kaip nurodo MB „Vladinsta“ direktorius, nes vienam demontuoti sunkų radiatorių neįmanoma. Liudytojas taip pat parodė, kad, be radiatorių demontavimo ir montavimo darbų dar reikėjo gręžti skyles, buvo demontuota viena vonia. Be to, apklaustas liudytojas parodė, kad tuo pačiu metu aukščiau minėtame objekte kitus radiatorius demontavo ir montavo UAB „Atlantic Line“ darbuotojai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovo 2016 m. spalio 5 d. darbų perdavimo-priėmimo aktuose Nr. 01/17 ir 02/17 nesutampa nurodytų demontuotų ir sumontuotų radiatorių kiekiai. Apklaustas liudytojas D. Ž. parodė, kad ieškovas darbus aukščiau minėtame objekte pradėjo 2016 m. birželio mėnesio pradžioje. Tačiau objekte faktiškai dirbo tik vienas ieškovo darbuotojas. Pats ieškovo MB „Vladingsta“ direktorius pasirodė objekte tik kelis kartus. Visi ieškovo darbai turėjo būti atlikti iki 2016 m. liepos pabaigos. Nors kiekvieną dieną nekontroliavo ieškovo atliekamų darbų, patvirtina, kad kažkiek radiatorių buvo sumontuota, tačiau darbai atlikti su trūkumais. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių prievolių departamento rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Trakų poskyris 2018-06-05 Nr. (7.1) 46-MPD-6907 rašte informavo teismą, kad MB „Vladingsta“ pateiktame laikotarpio nuo 2016-10-01 iki 2016-10-31 išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre 2016-10-05 PVM sąskaitos faktūros Serija VIA Nr. 051016VM01 (1801,69 Eur suma) ir 2016-10-05 PVM sąskaitos faktūros Serija VIA Nr. 051016VM02 (4864,20 Eur suma) nenurodė, ką pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 str. privalėjo padaryti iki 2016 m. lapkričio 25 d. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors ieškovo 2016 m. spalio 5 d. išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje Serija VIA. Nr. 05101VM01 nurodyta mokėtina 1801,69 Eur suma už atliktus darbus, o ieškovui buvo sumokėtas 1800,00 Eur avansas, ieškovas 1,69 Eur sumos priteisti neprašo.

             Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovas neatliko visų jo 2016-10-05 darbų perdavimo-priėmimo aktuose Nr. 01/17 ir 02/17 nurodytų darbų. Kaip minėta aukščiau, atsakovas UAB „Atlantic Line“ 2016-07-28 ir 2016-08-22 pervedė ieškovui atitinkamai 1000,00 Eur ir 800,00 Eur, nurodydamas, kad tai yra avansinis mokėjimas už darbą pagal sutartį Kauno ligoninėje. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad už realiai atliktus darbus, t. y. radiatorių demontavimą ir sumontavimą, ieškovui MB „Vladingsta“ buvo sumokėta, atsakovas nėra skolingas ieškovui, todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti.

             Dėl priešieškinio

             Atsakovas prašomų priteisti nuostolių dydį grindžia tokiais įrodymais: 2016-06-01 Automobilių nuomos sutartimis Nr. AN160601/1 ir AN160601/2, pagal kurias atsakovui buvo perduotos dvi transporto priemonės, ir kuriomis buvo vežiojami atsakovo darbuotojai į objektą Kauno mieste (600,00 Eur) bei kuro sąnaudas patvirtinančiais čekiais (382,53 Eur); UAB „Atlantic Line“ darbo užmokesčio priskaitymo už 2016 m. spalio ir lapkričio mėn. pažymomis Nr. 16/10 ir 16/11 dėl darbo užmokesčio išmokėjimo atsakovo UAB „Atlantic Line“ darbuotojams (5261,36 Eur); bei statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinančiais įrodymais (603,14 Eur).

            Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Atlantc Line“ ir trečiasis asmuo UAB „Baltic system“ 2016 m. balandžio mėn. 12 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2016/04/12 (toliau – Sutartis), pagal kurią Rangovas (UAB „Atlantic Line“ įsipareigojo pagal Užsakovo (UAB „Baltic system“ jam pateiktą techninį projektą ir kitą projektinę dokumentaciją savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti Sutarties priede Nr. 1 „Įkainotas veiklų grafikas (arba sąmatos)“ nurodytus šildymo sistemos įrengimo rangos darbus ir perduoti Darbų rezultatą Užsakovui (UAB „Baltic system“) šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka.  Sutarties 1.2. punkte nurodyta, kad darbų atlikimo vieta: Gydymo paskirties pastatas Josvainių g. 2, Kaunas. Lokalinėje sąmatoje nurodoma, kad turi būti sumontuoti 433 radiatoriai, vieno radiatoriaus montavimo kaina – 24,80 Eur (be PVM). Kaip nustatyta byloje tik dalį darbų, susijusių su radiatorių keitimu turėjo atlikti ieškovas MB „Vladingsta“. Iš 2016-09-30 UAB „Baltic system“ Netinkamai atliktų darbų broko akto matyti, kad šiame akte nurodyti atliktų darbų trūkumai galutinai pašalinti 2016-10-29, ir trūkumus pašalino UAB „Atlantic Line“. Aukščiau minėtame akte nėra pažymėta kokie trūkumai atsirado dėl ieškovo MB „Vladingsta“ atliktų darbų, nors darbų trūkumai išvardinti net 48 punktuose.     

            Iš teismui pateiktos atsakovo UAB „Atlantc Line“ ir trečiojo asmens UAB „Baltic system“ 2016 m. balandžio mėn. 12 d. sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. 2016/04/12 ištraukos matyti, kad būtent UAB „Atlantic Line“ buvo įsipareigojusi atlikti statybos darbus, tame terpe ir šildymo sistemos įrengimo rangos darbus Kauno 2-je klinikinėje ligoninėje, adresu Josvainių g. 2, Kaunas, ir perduoti darbų rezultatą Užsakovui (UAB „Baltic system“) ir tam samdė subrangovus.  Lokalinėje sąmatoje nurodoma, kad viso aukščiau minėtame objekte turėjo būti sumontuoti 433 radiatoriai. Iš rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų nustatytas, kad ieškovas atliko tik nedidelę dalį radiatorių išmontavimo ir montavimo darbų, o pagrindinius darbus objekte atliko atsakovo UAB „Atlantic Line“ darbuotojai“. Todėl kelia rimtų abejonių atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovo atliktų darbų trūkumams pašalinti prireikė net 43 dienų ir trūkumus šalino net keturi atsakovo darbuotojai. Kaip minėta aukščiau, 2016-09-30 UAB „Baltic system“ Netinkamai atliktų darbų broko akte nurodyta, kad šiame akte konstatuoti atliktų darbų trūkumai galutinai pašalinti 2016-10-29, tačiau atsakovas prašo priteisti iš ieškovo transporto priemonių nuomos mokestį, darbuotojų darbo užmokestį bei kuro sąnaudas ir už 2016 m. lapkričio mėnesį. Visiškai neaišku kokių pagrindų į nuostolius įskaičiuotas ir UAB „Atlantic Line“ direktoriaus darbo už-mokestis už 2016 m. spalio – lapkričio mėnesius. Jokių įrodymų, kad direktorius dalyvavo šalinant neva padarytų darbų trūkumus teismu nepateikta (CPK 178 str.). Kadangi būtent atsakovas UAB „Atlantic Line“ buvo įsipareigojęs atlikti statybos darbus Kauno 2-je klinikinėje ligoninėje, adresu Josvainių g. 2, Kaunas, pilnai tikėtina, kad jo darbuotojai buvo vežiojami iš Vilniaus į Kauna pagal nuomos sutartis išnuomotomis transporto priemonėmis, tačiau teismui nepateikta pakankamai įrodymų, kad transporto priemonės buvo naudojamos du mėnesius būtent nustatytiems atliktų darbų trūkumams pašalinti. 

            Nors teismui yra pateiktos PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad atsakovas 2016 m. spalio - lapkričio mėn. pirko prekes iš UAB „Kerpita“, UAB „Systems&Solutions“, UAB „Sanistal“, tačiau visiškai neaišku kokių darbų atlikimui šios prekės buvo reikalingos ir ar jos pirktos būtent siekiant pašalinti atsakovo teigimų ieškovo atliktų statybos darbų trūkumus.

                 Teismas kritiškai vertina teismui pateiktą UAB „Šilumos projektai“ 2008-01-05 Pažymą dėl atliktų darbų, kurioje pažymima, jog objekte – VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, esančiame adresu Josvainių g. 2, Kaunas, atliko radiatorių demontavimo darbu. Pažymoje nėra tiksliai nurodoma kokių pagrindų buvo atlikti joje nurodyti darbai, kada darbai buvo atlikti, demontuotų radiatorių kiekis. Teismas jokių kategoriškų išvadų iš šio pateikto rašytinio įrodymo daryti negali. Teismas taip pat nepripažįsta tinkamu įrodymų ieškovo pateiktus pokalbių garso įrašą bei garso įrašo stenogramą, nes neaišku kokiomis aplinkybėmis šis garso įrašas buvo daromas, kada ir kokiu tikslu jis yra padarytas, nėra galimybės identifikuoti įrašyto pokalbio dalyvius. 

              Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė patirtų nuotolių dydžio, todėl priešieškinis atmestinas.

         Atmetus ieškinį ir priešieškinį, netenkinamas ir reikalavimais priteisti metines procesines palūkanas.

         Ieškinį ir priešieškinį atmetus, ieškovo, atsakovo bei trečiojo asmens atsakovo pusėje patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

         Ieškinį ir priešieškinį atmetus, teismo patirtos 8,94 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovo ir atsakovo lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011-11-11) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau 8,94 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo ir atsakovo, t. y. po 4,47 Eur iš kiekvienos šalies.

         Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

         Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

         n u s p r e n d ž i a:

         Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

              Priteisti iš ieškovo MB „Vladingsta“, juridinio asmens kodas 303334862, į valstybės biudžetą 4,47 Eur (keturi eurai 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti ieškovui, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

              Priteisti iš atsakovo UAB „Atlantic Line“, juridinio asmens kodas 302579613, į valstybės biudžetą 4,47 Eur (keturi eurai 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti ieškovui, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

              Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                         Edvardas Juozėnas