Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1438-524/2012
Teisėja J. Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-05396-2012-9)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
122.3; 129.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. rugpjūčio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-09 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B., N. B., D. K. dėl baudos skyrimo,
n u s t a t ė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas suinteresuotiems asmenims R. B. ir N. B. skirti 2000 Lt baudą arba nubausti areštu iki 30 parų. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys nevykdo antstolio įpareigojimų ir nepristato areštuotų transporto priemonių.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-09 nutartimi prašymą tenkino: suinteresuotiems asmenims R. B. ir N. B. už antstolio A. S. 2011-10-18 patvarkymo Nr. S1-91486 ir 2012-04-13 patvarkymo Nr. S1-1290232011-03-23 nevykdymą skyrė kiekvienam po 500 Lt baudą. Nurodė, kad antstolio patvarkymai skolininkams įteikti tinkamai, duomenų, kad šie patvarkymai būtų vykdomi nėra pateikta, skolininkai nereagavo į antstolio įpareigojimus, todėl pareiškimą tenkino.
Suinteresuotas asmuo skolininkas R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-09 nutartį ir antstolio pareiškimą atmesti. Nurodė, kad antstolis negali atlikti jokių vykdymo veiksmų, pagal vykdomąjį raštą, kuris jau yra įvykdytas. Dėl šių priežasčių antstolio patvarkymai, kuriais jis įpareigojo apeliantą pristatyti apžiūrai areštuotas transporto priemones ir motorinę valtį yra neteisėti. Pažymi, kad suinteresuoti į antstolio įpareigojimus reagavo, tačiau nagrinėjant antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo rašytinio proceso tvarka, neturėjo galimybės teismui paaiškinti susidariusios situacijos žodžiu ar raštu. Teigia, kad skolininkai informavo antstolį žodžiu, kad nurodytų transporto priemonių ir motorinės valties pristatyti negali, nes neturi. Paaiškina, kad nurodytos transporto priemonės yra perleistos (parduotos, atiduotos į sąvartyną), pavogtos, motorinė valtis buvo išvežta į Švediją ir sugedo. Teigia, kad antstolio nurodyto turto negali fiziškai pristatyti. Teigia, kad antstoliui nebuvo jokio pagrindo areštuoti transporto priemonių, nes kito skolininkų turto pakanka išieškojimui įvykdyti.
Pareiškėjas antstolis atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad skolininkai nevykdė antstolio įpareigojimų, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas paskyrė baudą.
Suinteresuotas asmuo išieškotoja D. K. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-09 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad skolininkai pažeidė antstolio nurodymus, tuo vilkindami išieškojimo procesą, todėl pagrįstai jiems buvo skirta bauda.
Suinteresuotas asmuo skolininkė pareiškimu prisidėjo prie suinteresuoto asmens skolininko R. B. atskirojo skundo ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad sutinka ir palaiko atskirąjį skundą.
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr.0010/11/02146, pradėtą pagal 2009-08-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo Nr.187-2N/2009 dėl 255237,30 Lt skolos išieškojimo iš R. B. ir N. B. D. K. naudai. Antstolis 2011-10-18 patvarkymu Nr.S1-91486 ir pakartotinai 2012-04-13 patvarkymu Nr.S1-129023 įpareigojo skolininkus pristatyti antstoliui apžiūrai areštuotas transporto priemones (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motorinę valtį (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), arba nurodyti jų saugojimo vietą. 2011-10-18 patvarkymas skolininkams išsiųstas registruotu paštu, abu patvarkymai asmeniškai įteiktas R. B.. Byloje nėra pateikta duomenų apie minėtų patvarkymų vykdymą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tik baudos dėl antstolio įpareigojimų nevykdymo pagrįstumas. Išaiškintina, kad šioje byloje nėra sprendžiami klausimai dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, nes šie klausimai gali būti kitos bylos nagrinėjimo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo motyvų nepasisako.
Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, nebuvo suteikta galimybė žodžiu ar raštu duoti teismui paaiškinimus, tokiu būdu pažeistos jo teisės. Apeliacinės instancijos teismas šiuos motyvus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo išnagrinėtas LR CPK 593 str. nustatyta tvarka. Minėtos teisės normos 3 d. nustato, kad pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotoms šalims. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas antstolio prašymą nepranešus apie jį skolininkams, teisės normų nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto teisė būti išklausytai ir pasisakyti dėl antstolio pareiškimo, nurodant su tuo susijusius atsikirtimus, iš esmės yra užtikrinama pateikus šį atskirąjį skundą. Nagrinėjamos bylos atveju atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su antstolio patvarkymo neįvykdymu, jos įvertintinos sprendžiant pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teisinė valstybė grindžiama visuotiniu įstatymų privalomumu, įstatymuose nustatytos teisinės tvarkos įgyvendinimas inter alia užtikrinamas per valstybės įgaliotų subjektų, turinčių valdingus įgalinimus kitų asmenų atžvilgiu, veiklą. Vienas iš tokių subjektų yra antstolis. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (LR antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Antstolio reikalavimai vykdyti teismo sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, duodami neviršijant suteiktų įgaliojimų (intra vires), yra privalomi visiems asmenims (LR CPK 585 str.).
LR CPK 645 str.1 d. pasakyta, jog skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų tūkstančių litų baudą. Bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą pagal LR CPK 616 str. yra viena iš LR CPK įtvirtintų teismo nuobaudų rūšių (LR CPK 103 str.). Nagrinėjamu atveju antstolio priimti patvarkymai dėl areštuotų transporto priemonių ir motorinės valties pristatymo buvo įteikti skolininkui. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių 2011-10-18 patvarkymo „Dėl areštuotų transporto priemonių pristatymo“ Nr. S1-91486 bei 2012-04-13 patvarkymo „Dėl areštuoto turto pristatymo“ Nr. S1-129023 įvykdymą, taip pat nėra jokių duomenų, kad skolininkai informavo antstolį apie priežastis, dėl kurių negali pristatyti nurodytų transporto priemonių. Darytina išvada, kad skolininkai nebendradarbiavo su antstoliu, nenurodė įpareigojimo nevykdymo priežasčių. Nors apeliantas teigia, kad informavimo antstolį apie priežastis, dėl kurių negali pristatyti nurodyto turto, tačiau nepateikė jokių tai atvirtinančių duomenų, todėl šie motyvai atmestini kaip neįrodyti (LR CPK 178 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus antstolio duomenis ir pagrįstai konstatavo antstolio nurodymo nevykdymo faktą bei nustatė pagrindą baudos skyrimui.
Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šias aplinkybes, todėl skyrė skolininkams po 500 Lt baudą, vietoj antstolio prašomos 2000 Lt baudos.
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už antstolio įpareigojimo nevykdymą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-09 nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Erika Misiūnienė