Civilinė byla Nr. e2A-128-854/2025

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00063-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.11.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Astos Radzevičienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Gresona“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Angis“ pabaigos, priimto likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Angis“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

4.       Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Angis“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, bankroto procesą nutarta vykdyti supaprastinta tvarka, bendrovės nemokumo administratore paskirta S. Š.

5.       Likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Angis“ nemokumo administratorė 2024 m. spalio 22 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą ir priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu nemokumo administratorės prašymą patenkino, pripažino LUAB „Angis“ veiklą pasibaigusia ir nusprendė ją išregistruoti iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras).

7.       Teismas nurodė, kad LUAB „Angis“ jokio turto neturi. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatė, kad aktyvių bylų, kuriose bendrovė dalyvauja kaip šalis, nėra. LUAB „Angis“ nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma sprendimo dėl veiklos pabaigos priėmimo dienos duomenimis sudaro 1 491 036 Eur. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorės pateikta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos 2023 m. gruodžio mėn. pažyma patvirtina, jog bendrovė aplinkosauginių įsipareigojimų neturi.

8.       Atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimai, numatyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 100 straipsnyje, yra įvykdyti, teismas priėmė sprendimą dėl bankrutavusios bei LUAB „Angis“ veiklos pabaigos.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Kreditorė UAB „Gresona“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – LUAB „Angis“ nemokumo administratorės prašymą priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Kreditorė nurodo, kad dėl bendrovės nemokumo administratorės neveikimo Šiaulių apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-218-650/2024 (naujas bylos Nr. e2-93-650/2025) yra pateikusi netiesioginį ieškinį už bendrovę, kuriuo reikalauja iš atsakovų R. B. ir M. A. priteisti žalos atlyginimą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Byloje teismo posėdžiai suplanuoti iki 2025 m. vasario mėn., šioje stadijoje nutraukti bylą, palikti netiesioginį ieškinį nenagrinėtą būtų akivaizdus viešojo intereso pažeidimas. Teismo skubėjimas priimti sprendimą, kai iki netiesioginio ieškinio, pareikšto už bendrovę, išnagrinėjimo likę tik keli mėnesiai, yra nepagrįstas bei neatitinka proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principų reikalavimų.

9.2.                      Tenkinus netiesioginį ieškinį, reikalaujamos žalos atlyginimo sumos bus priteistos bendrovei, o iš jų bus dengiami ir bendrovės kreditorių reikalavimai bei nemokumo administratorės bankroto administravimo išlaidos, atlygis. Taigi, bendrovė yra tikrasis netiesioginio ieškinio reikalavimų naudos gavėjas. Vien tai sudaro aiškų ir objektyvų pagrindą bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nepriimti sprendimo pripažinti bendrovės veiklą pasibaigusia, nes teismuose vyksta ginčai, kurių dalyvė yra bendrovė.

9.3.                      Apeliantė pažymėjo, kad pagrindai, kuriais yra pareikštas patikslintas netiesioginis ieškinys, kyla iš buvusių bendrovės vadovų neteisėtos, galbūt nusikalstamos veiklos UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ (toliau – VAATC) paskelbtame viešame konkurse bei šiuo konkursu vykdytų viešųjų pirkimų įgyvendinime.

9.4.                      Išregistravus bendrovę iš Juridinių asmenų registro kreditorės netiesioginis ieškinys nebeturės eigos, nes išnyks subjektas, kurio naudai bei už kurį ir pareikštas netiesioginis ieškinys. Šiaulių apygardos teismas paliks netiesioginį ieškinį nenagrinėtą ir taip bus neteisėtai apribota bendrovės bei jos kreditorių teisė į teisminę gynybą ir žalos atlyginimą.

9.5.                      Teismo sprendimas yra naudingas žalą padariusiems buvusiems bendrovės vadovams, nes jie išvengs civilinės atsakomybės ir pareigos atlyginti daugiau nei 1 400 000 Eur dydžio žalą. 

9.6.                      Teismas neteisingai nurodo, kad bendrovė nėra jokių civilinių bylų dalyvė ir dėl to galima pripažinti jos veiklą pasibaigusią. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias netiesioginio ieškinio institutą, neįsigilino į nagrinėjamą netiesioginį ieškinį. Netiesioginis ieškinys yra pareikštas už bendrovę ir dėl to ji yra Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-218-650/2024 dalyvė.

10.       Atsiliepime LUAB „Angis“ nemokumo administratorė S. Š. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Apeliantė buvo tinkamai informuota apie bylos dėl bendrovės pabaigos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, tačiau prieštaravimų iki posėdžio datos nepareiškė.

10.2.                      Bendrovė turto neturi, aktyvių bylų, kuriose ji dalyvauja kaip bylos šalis, nėra.

10.3.                      2024 m. spalio 17 d. nutartyje, spręsdamas nemokumo administratorės prašymą pratęsti bendrovės likvidavimo terminą, motyvuotą apeliaciniame skunde nurodyto netiesioginio ieškinio nagrinėjimu, teismas nurodė, kad bendrovės likvidavimo procedūros užbaigimas neužkerta kelio bendrovės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba jie patenkinti iš dalies), pretenduoti į naujai atsiradusį bendrovės turtą. Tuo atveju, jeigu po juridinio asmens pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios bendrovės kreditorių reikalavimai, kreditoriai turi teisę kreiptis į juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo laikantis bendrovės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo. 2024 m. spalio 17 d. nutartyje taip pat yra nurodyta, kad pasibaigusio juridinio asmens kreditoriai, esant atitinkamiems pagrindams, turi teisę reikšti ir tiesioginius ieškinius dėl žalos atlyginimo buvusiems juridinių asmenų vadovams ir (ar) dalyviams. Dėl minėtos nutarties apeliantė atskirojo skundo nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo LUAB „Angis“ veikla pripažinta pasibaigusia ir nuspręsta ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, kai Šiaulių apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-93-650/2025 (ankstesnis bylos Nr. e2-218-650/2024) tebevyksta procesas pagal kreditorės netiesioginį ieškinį dėl žalos bendrovei atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas).

12.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė netiesioginio ieškinio, patikslinto bendrovės kreditorių sąrašo ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-187-569/2017 kopijas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymas leidžia teismams remtis duomenimis iš LITEKO sistemos bei kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl apeliantės nurodytų dokumentų prijungimas prie šios civilinės bylos būtų perteklinis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus papildomus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

13.       Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi bendrovei iškėlė bankroto bylą ir nutarė pradėti jos likvidavimą. Bendrovės likvidavimo terminas buvo pratęstas Šiaulių apygardos teismo teisėjos rezoliucija: 2024 m. gegužės 22 d. – 3 mėnesiams (iki 2024 m. rugpjūčio 22 d.), 2024 m. rugpjūčio 19 d. rezoliucija – 2 mėnesiams (iki 2024 m. spalio 19 d.).

14.       Bendrovės nemokumo administratorė 2024 m. spalio 16 d. pateikė teismui prašymą pratęsti bendrovės likvidavimą dar 2 mėnesiams. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorės prašymu bendrovės likvidavimo terminas buvo pratęstas du kartus tais pačiais pagrindais, t. y. dėl kito teisme nagrinėjamo ginčo. Teismas įvertino, kad nemokumo administratorės nurodyta aplinkybė nepagrindžia būtinybės dar kartą pratęsti bendrovės likvidavimo procedūros terminą (žymiai viršijant nustatytąjį JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje) iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, dėl kurių toks terminas jau buvo pratęstas kelis kartus. Teismas, nustatęs, kad bendrovė neturi registruotino turto, kurį būtų galima realizuoti bankroto procese, konstatavo, jog nėra pagrindo likvidavimo terminą pratęsti vien dėl to, jog bendrovė dalyvauja neužbaigtame teisminiame procese. Teismas pabrėžė, kad likvidavimo procedūrų tęsimas neapibrėžtą laiką, nekonstatavus tam teisinio pagrindo, laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams bei tikslams siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo per pagrįstai trumpiausią laiką. Teismas pažymėjo, kad formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrina nei kreditorių, nei bendrovės interesų apsaugos ir pažeistų bankroto proceso tikslus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovės likvidavimo procedūros užbaigimas neužkerta kelio bendrovės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti iš dalies), pretenduoti į naujai atsiradusį likviduotos dėl bankroto bendrovės turtą, kadangi tuo atveju, jeigu po juridinio asmens pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios bendrovės kreditorių reikalavimai, kreditoriai turi teisę kreiptis į juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis bendrovės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo. Be to, teismas pažymėjo, kad pasibaigusio juridinio asmens kreditoriai, esant atitinkamiems pagrindams, turi teisę reikšti ir tiesioginius ieškinius dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusių juridinių asmenų vadovų ir (ar) dalyvių.

15.       2024 m. spalio 22 d. LUAB „Angis“ nemokumo administratorė pateikė prašymą priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą patenkino, 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu pripažino LUAB „Angis“ veiklą pasibaigusia ir nusprendė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Nesutikdama su šiuo teismo sprendimu, kreditorė UAB „Gresona“ pateikė apeliacinį skundą.

16.       LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Gresona“ 2024 m. sausio 22 d. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, reikalaudama priteisti iš atsakovų R. B. ir M. A. žalos atlyginimą LUAB „Angis“. Jo pagrindu Šiaulių apygardos teisme pradėta civilinė byla Nr. e2-93-650/2025 (senas bylos Nr. e2-218-650/2024) nėra išnagrinėta.

Dėl juridinio asmens pabaigos

17.       Apeliantės teigimu, įsiteisėjus sprendimui dėl juridinio asmens pabaigos ir išregistravus bendrovę iš Juridinių asmenų registro kreditorės netiesioginis ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-93-650/2025 nebeturės eigos, nes išnyks subjektas, kurio naudai bei už kurį jis yra pareikštas. Apeliantė nurodo, kad tokiu būdu bus pažeistas viešasis interesas ir neteisėtai apribota bendrovės bei jos kreditorių teisė į teisminę gynybą ir į žalos atlyginimą, iš kurio galėtų būti dengiami bendrovės kreditorių reikalavimai bei bankroto proceso administravimo išlaidos. Teisėjų kolegija su tokais apeliantės argumentais nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

18.       JANĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos priima teismas. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 2 dalis). Prie šio nemokumo administratoriaus prašymo pridedama: 1) įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; 2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; 3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; 4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 100 straipsnio 3 dalis).

19.       Iki JANĮ įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus. JANĮ nustatytos sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos nuostatos, palyginus su anksčiau galiojusio ĮBĮ nuostatomis, iš esmės nepasikeitė, todėl tikslinga vadovautis šiuo klausimu suformuota teismų praktika.

20.       Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020; 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-842-157/2017). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Bankroto procedūros gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1161-450/2021).

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo atveju reikalavimai, numatyti JANĮ 100 straipsnyje (procesinio pobūdžio sąlygos), yra įvykdyti, t. y. nemokumo administratorė, siekdama užbaigti bendrovės bankroto procedūras, pateikė visus reikalingus dokumentus. Taigi nagrinėjamoje byloje spręstina, ar apeliantės nurodomos aplinkybės laikytinos materialaus pobūdžio sąlygomis, objektyviai kliudančiomis priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos.

22.       Lietuvos apeliacinis teismo praktikoje aiškinama, kad materialaus pobūdžio sąlygos vertinimas turi būti atliekamas, siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais gali pažeisti ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015; 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-157-934/2024). Toks aiškinimas sietinas su tuo, kad JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šio tikslo siekti padeda vienas pamatinių nemokumo proceso principų yra efektyvumas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). 

23.       Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Bankroto procesui būdingas ir turi būti išlaikomas teisinis apibrėžtumas. Bankroto proceso metu verslas kaip visuma ar nenaudojamas turtas praranda vertę. Ją taip pat mažina bankroto administravimo išlaidos. Įmonės verslo, turto vertė, iš jos gaunama įmonės ekonominė nauda (pajamos) galėtų būti panaudotos kreditorių reikalavimams tenkinti. Pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas įstatyme įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – bankroto proceso operatyvumas. Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, lemia tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).

24.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės likvidavimo procedūra yra užsitęsusi, o JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatytas maksimalus (vienerių metų nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos) likvidavimo terminas ne kartą buvo pratęstas tais pačiais pagrindais, t. y. dėl bylos pagal kreditorės pareikštą netiesioginį ieškinį nagrinėjamo.

25.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bendrovės bankroto procesas užbaigtas pagrįstai, siekiant nepažeisti proceso operatyvumo principo, užtikrinti proceso efektyvumo principo įgyvendinimą, kadangi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia sręsti, kad taip užtikrinta visų bankroto proceso dalyvių interesų pusiausvyra ir įgyvendinti bankroto proceso tikslai.

26.       Bendrovės likvidavimo procedūrų tęsimas galėtų sudaryti pagrindą atsirasti papildomoms išlaidoms, dėl kurių dar sumažėtų kreditorių galimybes gauti finansinių reikalavimų patenkinimą. Kreditorės pareikštas netiesioginis ieškinys vis dar nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, byloje galima ir apeliacija, dėl to pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ši byla, kaip nurodo apeliantė, bus greitai išnagrinėta, nėra. Kol tebevyksta ginčas kitoje teisme nagrinėjamoje byloje, akivaizdu, kad galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus yra pagrįsta tik prielaidomis, t. y. pagrindo teigti, kad kreditorės patikslintas netiesioginis ieškinys bendrovės atžvilgiu bus patenkintas ir žala bus priteista bendrovei, nėra. Vertindama, ar (ne)tęsiant bendrovės bankroto procesą, bus užtikrinta nemokumo proceso dalyvių teisėtų interesų pusiausvyra, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantės reikalavimas bendrovei (įgytas apmokėjus šios įsiskolinimą VMI) ir patvirtintas pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi sudaro tik 1 064,06 Eur. Sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo dieną iš viso LUAB „Angis“ kreditorių nepatenkintų finansinių reikalavimų buvo už 1 491 036 Eur. 2023 m. rugsėjo 11 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintas didžiausios bendrovės kreditorės VAATC reikalavimas yra 144 9911,53 Eur. Kreditorė VAATC nereiškė prieštaravimų dėl bendrovės bankroto proceso pabaigos, o 2024 m. birželio 21 d., pateikdama Šiaulių apygardos teismui atsiliepimą į UAB „Gresona“ netiesioginį ieškinį, prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Taigi, nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, nei bankroto proceso principai, nei viešasis interesas pažeisti nebuvo, kadangi prioritetas pagrįstai suteiktas juridinio asmens pabaigai.

27.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kreditorių pareikšti netiesioginiai ieškiniai bankrutavusios įmonės naudai nėra pagrindas formaliai tęsti bendrovės bankroto procedūras. Esant tokiai situacijai, kai užbaigiant bankroto procesą, tebevyksta teisminiai ginčai pagal kreditoriaus pareikštus netiesioginius ieškinius likviduojamos dėl bankroto bendrovės naudai, nemokumo administratorius turi perleisti (parduoti, perduoti kreditoriams ir pan.) bendrovės reikalavimo teises, kurias siekiama įgyvendinti tose bylose. Teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimas ir įsiteisėjimas nėra kliūtis nemokumo administratoriui atlikti tokius veiksmus iki likviduotos dėl bankroto bendrovės išregistravimo Juridinių asmenų registre (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490-407/2022).

28.       Be to, priimtas sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos neatima teisės iš apeliantės reikšti ieškinį teisme, jei ji mano, kad jos, kaip bankrutavusios bendrovės kreditorės, interesai buvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas, 2024 m. spalio 17 d. nutartimi atmesdamas nemokumo administratorės prašymą dėl bendrovės likvidavimo termino pratęsimo, pagrįstai konstatavo, kad kreditorių teisė į teisminę gynybą (finansinių reikalavimų patenkinimą) yra užtikrinama ir po sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo, t. y. pasibaigusio juridinio asmens kreditoriai, esant atitinkamiems pagrindams, turi teisę reikšti ir tiesioginius ieškinius dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusių juridinių asmenų vadovų ir (ar) dalyvių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pastaroji pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėjo, ji nebuvo apskųsta, teismo joje padarytos išvados neginčytos.

29.       Apeliantė nepagrįstai kaip neteisingą vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad aktyvių bylų, kuriose bendrovė dalyvauja kaip šalis, nėra. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal apeliantės pareikštą netiesioginį ieškinį bendrovė nėra šalis (ieškovė ir (ar) atsakovė) (CPK 41 straipsnis), o dalyvauja trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu (CPK 47 straipsnis). Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose bankrutavusi bendrovė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu (net ir šalimi), patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, esant įstatyme numatytoms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A‑1197‑330/2017; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1161-450/2021; 2023 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-516-798/2023; 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-220-567/2023, kt.).

30.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, įvertinusi bylos medžiagą bei LITEKO duomenis, sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl kitos nagrinėjamos bylos ir jos įtakos bendrovės bankroto procedūroms nesudaro pagrindo konstatuoti, egzistavo kliūtys priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bendrovės formalus bankroto procedūrų tęsimas pažeistų operatyvumo ir efektyvumo principus bei neatitiktų bankroto proceso tikslų.

31.       Kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų įvertinimas neturi esminės teisinės reikšmės procesiniam šios apeliacijos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

32.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl LUAB „Angis“ pabaigos, tinkamai įvertino susiklosčiusias faktines aplinkybes, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami sprendimo dėl bendrovės veiklos pabaigos bankroto byloje priėmimo klausimai, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                          Giedrė Čėsnienė

             Dalia Kačinskienė

             Asta Radzevičienė