Baudžiamoji byla Nr. 1-62-972/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03738-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.2.4.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,

sekretoriaujant Svajonei Krakienei,

dalyvaujant prokurorei Ingridai Rimkutei,

nukentėjusiojo D. A. (D. A.) atstovui advokatui Andrejui Proškinui (Andrej Proškin),

kaltinamajam V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „H. G.“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis V. M. sunkiai sužalojo žmogų: jis 2023-01-29, apie 04.04 val., prie naktinio klubo „A.“, esančio (duomenys neskelbtini), vykusio konflikto metu tyčia alkūne sudavė vieną smūgį D. A. į galvos sritį, šis nuo suduoto smūgio krito ir atsitrenkė į grindinį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam D. A. sužalojimus – galvos sumušimą su muštine žaizda kairės akies viršutiniame voke, dešinio smilkinkaulio lūžiu, nusitęsiančiu į priekinę kaukolės pamato daubą, kraujo išsiliejimu po minkštuoju galvos smegenų dangalu dešinėje momeninėje srityje, galvos smegenų dešinės momeninės skilties sumušimu ir kairio skruostikaulio lūžiu, sukėlusius jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. M. neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti: jis 2023-05-02, apie 11.25 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo piniginėje laikė folijos lankstinuką su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė yra 0,0048 g (3,6 %), iki kol šią psichotropinę medžiagą apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis V. M. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, parodė, kad 2023-01-29 su draugais buvo naktiniame klube „A.“. Į klubą atėjęs nukentėjusysis ir jo draugas pradėjo prie jų lįsti, kabinėtis. Nukentėjusiojo ir jo draugo nepažinojo, juos matė pirmą kartą. Tokie minėtų asmenų veiksmai nebuvo agresyvūs, tačiau nemalonūs, nukentėjusysis buvo neblaivus ir prie jo (kaltinamojo) įkyriai lindo, kabinosi už kaklo, bandė elgtis kaip bičiulis, nors jokie pažįstami ar draugai jie nebuvo, be to, nukentėjusysis, priėjęs prie jų staliuko, bandė kilnoti jų stikliukus su alkoholiniais gėrimais („šotus“). Tuo metu klubo viduje konflikto tarp jų nekilo, jis (kaltinamasis) draugiškai bendravo su nukentėjusiuoju. Kai nukentėjusysis paskutinį kartą priėjo prie jų staliuko, norėdamas paimti stikliuką, jo (kaltinamojo) draugas sudavė nukentėjusiajam per rankas, jis (kaltinamasis) nuėjo pas apsaugos darbuotoją paprašyti, kad nukentėjusįjį ir jo draugą išprašytų iš klubo, kadangi jie elgėsi neadekvačiai. Tada jis (kaltinamasis) su draugu J. išėjo į lauką parūkyti, kitas draugas liko klube, tuo metu prie jų priėjo ir nukentėjusysis su savo draugu. Prie J. pradėjo kabinėtis nukentėjusiojo draugas, greičiausiai supykęs, kad jie kreipėsi pagalbos į apsaugos darbuotoją. Nukentėjusiojo draugas su J. pradėjo stumdytis, o nukentėjusysis norėjo savo draugui padėti. Nukentėjusysis pakėlė ranką virš J. galvos, ir jis (kaltinamasis), išsigandęs bei norėdamas apginti savo draugą, alkūne sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį. Po smūgio jis (kaltinamasis) iš karto pasitraukė, daugiau nekonfliktavo, tai buvo vienintelis smūgis. J. toliau stumdėsi su nukentėjusiojo draugu, šis parkrito, tada atsistojo ir pabėgo. Jie pamatė, kad nuo smūgio nugriuvęs nukentėjusysis nesikelia, prarado sąmonę, todėl jis (kaltinamasis) paprašė kitų žmonių iškviesti greitąją ir su draugais išsigandęs pasišalino iš įvykio vietos. Po to jis (kaltinamasis) skambino apsaugos darbuotojui, klausė apie nukentėjusiojo būklę. Jis (kaltinamasis) suprato, kad jo smūgis galėjo sukelti kažkokias pasekmes nukentėjusiajam. Ikiteisminio tyrimo metu kontaktų su D. A. neieškojo, dėl žalos atlyginimo nesitarė. Su nukentėjusiuoju po įvykio nekontaktavo, kadangi tyrėja nurodė, jog to daryti negalima, jei būtų galėjęs, būtų nukentėjusiojo atsiprašęs. Nuo nusikalstamos veikos padarymo iki jo suradimo praėjo tam tikras laiko tarpas, o jis pats į policiją nesikreipė, kadangi manė, kad visgi smūgis sunkesnių pasekmių nukentėjusiajam nesukėlė ir viskas taip baigėsi. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo D. A. pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta visiškai, sutinka atlyginti nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Civilinius ieškinius padėtų atlyginti artimieji. Su Klaipėdos teritorine ligonių kasa susitarė dėl žalos atlyginimo dalimis, šiai dienai yra atlyginęs 100 Eur, po posėdžio sumokės dar 50 Eur. Šiuo metu dirba, turi du mažamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą po 250 Eur per mėnesį, vaikai gyvena su savo mamomis. Jo atlyginimas yra apie 1 300 Eur per mėnesį, vasarą papildomai užsidirba dirbdamas su statybomis susijusius darbus, daugiau finansinių įsipareigojimų neturi. Folijos lankstinuką su psichotropine medžiaga įsigijo klube savo reikmėms iš nepažįstamo asmens ir pamiršo, kad turi jį piniginėje, o apžiūros metu tyrėjas jį rado. Savo veiksmus vertina kritiškai, dėl jų labai gailisi, nenorėjo, nesiekė tokių pasekmių.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo D. A. atstovas advokatas paaiškino, kad šiuo metu nukentėjusysis yra išvykęs į reisą (nukentėjusysis yra jūrininkas), po įvykio nukentėjusysis skundžiasi dažnais galvos skausmais. Kitą kartą, prieš išvykstant į reisą, jam reikės pasitikrinti sveikatą, todėl jis labai išgyvena, kad gali prarasti darbą, kadangi nebeatitiks sveikatai keliamų reikalavimų. D. A. po įvykio nesikreipė į medikus dėl nedarbingumo nustatymo, tačiau praleido 5 savaičių jūrinį reisą. Dėl vykimo į reisą nukentėjusysis su darbdaviu dažniausiai susitaria telefonu, tada pasirašo kontraktą ir išvyksta. Tą kartą D. A. atsisakė vykti, tačiau dėl kokių priežasčių, nenurodė, kadangi nenorėjo, jog darbdavys sužinotų apie šią situaciją.          

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Iš 2023-05-03 parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedų matyti, kad buvo atliktas V. M. parodymų patikrinimas vietoje. Protokole užfiksuotos V. M. nurodomos įvykio aplinkybės (4 t., b. l. 64–72).

Nukentėjusysis D. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-01-29 į barą „A.“, (duomenys neskelbtini), atvyko vienas apie vidurnaktį. Sėdėjo prie baro ir ten susipažino su vyriškiu (jo vardo ir pavardės nežino), su juo bendravo prie baro. Bare gėrė alų, negali pasakyti, kiek išgėrė, tačiau buvo gerokai apsvaigęs. Neatsimena, kad bare ar išėjus iš baro būtų kilęs koks nors konfliktas, kad kas nors būtų buvę blogai. Jokių tyrimui reikšmingų aplinkybių nurodyti negali, nes po patirtos traumos neatsimena tos nakties įvykių. Į klausimą, ar kai atgavo sąmonę, jam ant rankų ir krumplių buvo kokių nors sužalojimų, atsakė, kad ne, nepamena, kad jam būtų buvusios sužalotos rankos. Nori, kad būtų nubausti jį sužaloję asmenys ir jam būtų atlyginta žala (1 t., b. l. 71–73, 77–80).

Liudytojas R. C. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-01-29, apie 01.30 val., taksi automobiliu atvyko į barą „A.“, (duomenys neskelbtini). Buvo išgėręs viskio, bare užsisakė ir išgėrė dar apie 2–3 bokalus alaus. Bare susipažino su kitu vyriškiu, jie draugiškai šnekučiavosi, vartojo alkoholį. Po kurio laiko jis pasiūlė eiti į lauką parūkyti. Išėjus į lauką, prie baro prasidėjo muštynės. Kaip tiksliai viskas vyko, neprisimena, tik pamena tai, kad juos užpuolė nepažįstami jauno amžiaus smulkaus kūno sudėjimo vaikinai, kuriems buvo apie 20–25 m. Daugiau apibūdinti nepažįstamųjų negali, nes neįsidėmėjo. Vaikinus, kurie juos sumušė, matė prieš tai bare, jie sėdėjo kampe, prie staliuko. Kiek suprato, jie buvo apsaugos darbuotojo pažįstami, nes matė juos bendraujančius. Kiek pamena, baro viduje su niekuo nekonfliktavo. Ar asmuo, kuris vėliau nukentėjo kartu su juo, ėjo prie kitų staliukų ir gėrė svetimus alkoholinius gėrimus, neatsimena. Labiau atsimena, kaip atvyko į barą, o po to nepamena tikslios įvykių sekos. Lauke konflikto pradžios taip pat neatsimena, negali pasakyti, dėl ko kilo konfliktas. Naktį po muštynių matė, kad ant asfalto guli tas pats asmuo, su kuriuo jis susipažino bare. Negali pasakyti, dėl kokių priežasčių jis gulėjo, kas jį mušė, kur gavo smūgį ir panašiai. Įvykio metu dėvėjo mėlynos spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes ir avėjo raudonos spalvos sportinius batelius. Asmuo, su kuriuo susipažino bare ir kuris nukentėjo, kiek prisimena, dėvėjo juodos spalvos džemperį su gobtuvu ir mėlynos spalvos džinsus. Vaikinai, kurie juos užpuolė, kalbėjo lietuviškai, tačiau ką jie sakė, neprisimena (1 t., b. l. 116–119, 122–125).

Liudytojas P. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neatsimena kada, bet panašiai prieš tris mėnesius, su J., kurio pavardės nežino, ir V. M. buvo naktiniame bare „A.“, (duomenys neskelbtini). Jie sėdėjo prie arčiausiai baro esančio stalo. Visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Į barą atėjo apie 00.00–00.30 val. Bare buvo nemažai žmonių, tarp jų du nepažįstami vyresni asmenys, kurie ateidavo prie jų stalo ir nuo jo pasiėmę gerdavo jų „šotus“, t. y. alkoholinius gėrimus. Jis negalėtų apibūdinti jų išvaizdos, nes neįsidėmėjo. Jis pats su niekuo tą vakarą nekonfliktavo. Vienu momentu iš lauko parūkę grįžo J. su V. M. ir pasakė: „varom lauk“. Išėjęs į lauką pamatė ant asfalto gulintį žmogų, jis nejudėjo. Prie gulinčiojo buvo dar vienas asmuo, kuris galimai norėjo jam padėti. Jie nieko nelaukdami užėjo už baro, išsikvietė taksi automobilį ir, šiam atvažiavus, visi trys juo išvažiavo pas jį (P. V.) į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Važiuojant taksi, J. ir V. pasakojo, kad jie išėjo į lauką parūkyti ir tie du žmonės pradėjo ant jų „rautis“. Pirmiausia su vienu iš tų asmenų pradėjo muštis J., o to asmens draugas norėjo trenkti J., todėl V. M. pirmas trenkė tam žmogui, norėjusiam trenkti J.. Kas atsitiko tam žmogui, kuriam trenkė V. M., nedetalizavo, tačiau suprato, kad jam kliuvo „normaliai“, t. y. smūgis buvo stiprus. Apie smūgių sudavimą nieko pasakyti negali, nes įvykio metu jis buvo baro viduje ir kas vyko lauke, nematė. Atvažiavus į jo namus, nei vienas iš kartu buvusių asmenų nesiskundė, kad kas nors jiems skaudėtų, jų rankos ir krumpliai neatrodė sužaloti ar prakirsti. Kitą dieną, kai atsikėlė, matė, kad tiek J., tiek V. M. veidai buvo lyg patinę, šiek tiek paraudę, matėsi, kad jie dalyvavo muštynėse (1 t., b. l. 170–173).

Liudytojas J. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio mėn. pabaigoje su V., kurio pavardės nežino, ir asmeniu pravarde V. buvo klube „A.“, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie sėdėjo prie staliuko, kuris buvo arti baro, kairėje pusėje, prie sienos. Jam apklausos metu parodytame baro „A.“ vaizdo įraše, kurio pavadinimas „0330“, jis atpažįsta jų kompaniją. Šiuo metu su V. nebendrauja, su juo susipažino tą vakarą, kai įvyko įvykis. Tą naktį klube apsaugos darbuotoju dirbo E., kurio pavardės nežino. Būnant bare, prie jų vis prieidavo stipriai apgirtę du vyriškiai, jie bandė nuo jų stalo paimti stikliukus su alkoholiniu gėrimu. Pasakė jiems to nedaryti. Viduje su tais vyriškiais jokių susistumdymų ir grumtynių nebuvo. Vėliau (nežino kiek buvo valandų), jam ir V. išėjus į lauką parūkyti, vienas iš tų vyriškių, kurie prie jų kabinėjosi (tas, kuris buvo stambesnis), pasakė: „aš tau tuoj pisiu į galvą“. Jo paklausė, už ką. Tada tas stambesnis vyriškis bandė jam (J. B.) suduoti ranka į veido sritį, tačiau jis išvengė smūgio apsisukdamas bei pritūpdamas, ir jie pradėjo tarpusavyje stumdytis. Pamena, kad šalia jo susistumdymo metu buvo apsaugos darbuotojas E., tačiau ką jis darė, pasakyti negali, nes neatkreipė dėmesio, neatsimena. Buvo tas vyriškis, kuris jam „pasiūlė į galvą“, jis ir E.. Jie trise stumdėsi. Jis neatsimena, ar sudavė smūgius, galimai sudavė vieną ar du smūgius, nes pamena mostą ranka, tačiau nežino, kur sudavė, į kurią kūno sritį. Ar asmuo, su kuriuo stumdėsi/mušėsi, buvo nukritęs ant žemės, nepamena, nes viskas įvyko labai greitai, be to, jis tą vakarą buvo pavartojęs alkoholio, gėrė „šotus“, t. y. spiritinius gėrimus. Kiek pamena, po susistumdymo su tuo žmogumi, kuris „siūlė jam į galvą“, viskas įvyko labai greitai, galėjo trukti apie 2 minutes. Netrukus išgirdo didelį garsą, kuris buvo trumpas, bet stiprus ir įvyko jam už nugaros. Tik pamatęs gulintį žmogų suprato, kad garsas buvo nuo žmogaus kritimo. Nukritęs žmogus iš karto pradėjo knarkti. Paklausus V., kas atsitiko, šis jam pasakė, kad tas žmogus norėjo pulti jį (J. B.) iš nugaros, todėl jis (V. M.) jį gynė. Jis (J. B.) suprato, kad V. tam žmogui sudavė, dėl to šis krito ant žemės. V. dar paminėjo, kad tam žmogui sudavė iš alkūnės. Matė, kaip žmogus guli ant asfalto ir knarkia, nuėjęs prie jo, pavertė ant šono, kad jei apsivemtų, neužspringtų. Tada E. pasakė, kad iškviestų greitąją pagalbą. E. dar pasitikslino, ar tikrai reikia kviesti greitąją, jam pasakė, kad tikrai reikia, ir jis skambino. Konflikto metu V. buvo baro viduje. Po konflikto jis (J. B.), V. ir V., palikę visus gėrimus, išėjo iš baro, nes buvo išsigandę. Nuėjo pas V. į namus, ten būdami skambino E.. Pavyko susisiekti tik iš antro karto. E. pasakė, kad tą asmenį, kuris nukrito ant asfalto, išsivežė greitoji pagalba (1 t., b. l. 176–181).

Liudytojas E. M. (E. M.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bare „A.“, (duomenys neskelbtini), dirba apsaugos darbuotoju. Dirbo nuo 2023 m. sausio 28 d. 22.00 val. iki sausio 29 d. 06.00 val. Apie vidurnaktį į barą atėjo trys jaunuoliai, juos žino tik iš matymo. Visi trys jaunuoliai panašaus amžiaus, t. y. apie 23–25 metų. Vienas iš jų apie 175–180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Kiti du jaunuoliai apie 165–170 cm ūgio, vienas iš jų sportiško kūno sudėjimo. Keletą kartų vienas iš minėtų jaunuolių priėjo prie jo (E. M.) paprašyti, kad jis pakalbėtų su bare buvusiais dviem stambaus kūno sudėjimo vyrais, kurie negražiai elgėsi, specialiai užkliudydavo jaunuolius šokdami ar praeidami. Jis priėjo prie minėtų vyrų ir paprašė, kad jie nusiramintų, nurodė, kad kitu atveju bus išprašyti iš baro. Vyrai nerišliai kažką pradėjo atsikalbinėti. Kadangi jie abu buvo stipriai išgėrę, jis (E. M.) pasakė, kad jiems jau laikas išeiti. Vyriškiams išėjus, jis pro langą pamatė, kad lauke prie baro vyksta konfliktas tarp minėtų asmenų ir trijų jaunuolių, kurie taip pat buvo išėję iš baro. Išėjęs į lauką pamatė, kad vyksta muštynės. Matė, kaip vienas iš jaunuolių lyg (nėra įsitikinęs) smūgiavo vienam iš vyriškių į galvą, po to vyriškis nugriuvo ir liko gulėti ant žemės. Kiti du jaunuoliai mušė kitą vyriškį (R. C.), smūgiavo rankomis jam stovint. Siekdamas nutraukti konfliktą, jis (E. M.) pribėgo prie besimušančiųjų, stojo tarp jaunuolių ir vyro (R. C.). Jam pasirodė, kad kitas vyras (D. A.) prarado sąmonę, jam bėgo kraujas, bet iš kur, nepastebėjo. Galimai jis nukritęs galva trenkėsi į asfaltą. Jis minėtą vyrą pavertė ant šono ir iškvietė greitąją pagalbą. Jaunuoliai, pamatę, kad vienas vyras guli be sąmonės, nustojo mušti kitą vyrą ir iš karto pasišalino. Jis (E. M.) liko vietoje prie gulinčiojo, sulaukė policijos pareigūnų ir medikų, kurie be sąmonės gulėjusį vyriškį išvežė į ligoninę (2 t., b. l. 27–30, 36–39).

BIRT ataskaitų žiūryklės išraše užfiksuota, kad 2023-01-29, apie 04.10 val. buvo gautas pranešimas (ROIK: (duomenys neskelbtini)), jog prie baro „A.“ guli apie 35 metų vyras, jis nesąmoningas, kraujuoja antakis, kiek anksčiau vyko muštynės. Praneša apsaugos darbuotojas. Taip pat 2023-01-29 gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, jog apie 04.39 val. buvo pristatytas D. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sumuštas nepažįstamų asmenų prie baro „A.“. Diagnozė: politrauma, paguldytas į Reanimacijos skyrių (1 t., b. l. 54–55).

BIRT ataskaitų žiūryklės išraše užfiksuota, kad 2023-01-29, apie 04.12 val. buvo gautas pranešimas (ROIK: 0123000054080), jog prie klubo sumušė pranešėją ir jo draugą. Yra vienas nukentėjęs asmuo, jis guli. Pranešėjas laukia prie „Piterio“ (1 t., b. l. 56).

Iš 2023-01-29 tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-282057-23 matyti, kad 2023-01-29, apie 04.10 val. buvo gautas apsaugos darbuotojo pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prie baro „A.“, guli apie 35 m. vyras, jis nesąmoningas, kraujuoja antakis. Kiek anksčiau vyko muštynės. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko naktinio baro „A.“ apsaugos darbuotojas E. M. ir paaiškino, kad apie 03.50 val. baro viduje įvyko konfliktas tarp asmenų. Vėliau visi konflikto dalyviai išėjo į lauką, ten įvyko muštynės. Kaip minėjo E. M., jis matė, kaip trys vaikinai lauke užpuolė du vyriškius. Jis bandė juos skirti. E. M. paaiškino, kad minėtas vyriškis konflikto metu patyrė traumą, kažkas jį pastūmė, dėl to vyriškis parkrito ant grindinio ir susižalojo galvą. Kalbant su apsaugos darbuotoju, prie pareigūnų priėjo R. C. ir paaiškino, kad jį kartu su D. A. sumušė nepažįstami vaikinai. Jį, užpultą nepažįstamų vaikinų, bandė ginti D. A.. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad netoli baro, ant grindinio, gulėjo kruvinas vyriškis, kaip vėliau nustatyta, D. A., jis buvo be sąmonės. Asmuo, patyręs galvos traumą, skubiai išgabentas į ligoninę. Konflikte dalyvavę asmenys iš įvykio vietos pasišalino iki atvykstant policijos pareigūnams (1 t., b. l. 57–59).

Iš 2023-01-29 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu prie baro „A.“, ant dviračių tako, apie 2,5 metrų atstumu nuo įėjimo į barą, užfiksuota apie 80 cm raudonos spalvos (galimai kraujo) bala (1 t., b. l. 60–65).

Iš 2023-01-29 asmens apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad D. A. apžiūros metu užfiksuotas kairės akies ir nosies srities patinimas, kairiojo skruosto, smakro nubrozdinimai, nubrozdinimas virš kairės akies antakio ir viršutinės lūpos, raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės ant veido. Ant asmens veido kairės pusės, ties akies kampu užklijuotas baltas pleistras (D. A. nurodė, jog buvo susiūta prie kairės akies) (1 t., b. l. 81–88).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 255/2023 (03) matyti, kad D. A. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos sumušimas su muštine žaizda kairės akies viršutiniame voke, dešinio smilkinkaulio lūžiu, nusitęsiančiu į priekinę kaukolės pamato daubą, kraujo išsiliejimu po minkštuoju galvos smegenų dangalu dešinėje momeninėje srityje, galvos smegenų dešinės momeninės skilties sumušimu ir kairio skruostikaulio lūžiu. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos trys trauminių kontaktų sritys – kairės akies, dešinio smilkinio ir kairio skruosto, kurios ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavo su kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2023-01-29 04.12 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Galvos sumušimo pasėkoje padarytas kaukolės skliauto ir pamato kaulų – dešinio smilkinkaulio ir priekinės kaukolės pamato daubos lūžis, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Kairio skruostikaulio lūžis sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl jis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Muštinė kairės akies viršutinio voko žaizda yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Imant sužalojimų visumą, D. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 90–91).

Iš 2023-04-04 ir 2023-04-06 tarnybinių pranešimų Nr. IBPS-V-931523-23 ir Nr. IBPS-V- 962420-23 matyti, kad 2023-01-29 04:34:12 val. į E. M. naudojamą mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambinta iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi J. B., pokalbis truko 24 sekundes. 2023-01-29 04:49:11 val. E. M. iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 63 sekundes (2 t., b. l. 92–94, 102–104).

Iš 2023-04-17 tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-1049460-23 matyti, kad V. M. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2023-01-28 23:08:56 val. iki 2023-01-29 04:08:56 val. fiksuojamas prisijungiantis prie telekomunikacinio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris apima baro „A.“ veikimo zoną. 2023-01-29 04:33:12 val. V. M. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas jau fiksuojamas prisijungiantis prie telekomunikacinio bokšto (duomenys neskelbtini). 2023-01-29 04:33:12 val. V. M. iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi E. M., pokalbis truko 0 sekundžių. 2023-01-29 21:17:19 val. V. M. vėl iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi E. M., pokalbis truko 0 sekundžių. 2023-01-29 21:18:09 val. V. M. pakartotinai iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi E. M., pokalbis truko 0 sekundžių (2 t., b. l. 112–114).

Iš 2023-10-04 – 2023-10-06 kitų objektų apžiūros protokolo patyti, kad peržiūrėti 2023-01-29 vaizdo įrašai iš baro „A.“, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus. Vaizdo įraše, kurio pavadinimas „0330“ (data: 2023-01-29, įrašo pradžios laikas: 03.30.35 val., pabaiga: 03.59.59 val.), užfiksuota, kad aplink baro dešinėje pusėje esantį stalo žaidimą stovi asmenų kompanija, ten yra, kaip nustatyta tyrimo metu, V. M. ir aktyviai šokantis R. C.. R. C. apsirengęs kombinezonu. Prie jų nuo baro šokantis ateina, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, D. A. (past. vaizdo įrašo laikas 03:31:32 val.), atsistoja prie žaidimų stalo, netrukus šokdamas nueina. Tada prieina prie kito staliuko, galimai pasako kažką žmonėms, toliau šokdamas vaikšto. 03.33.34 val. iš lauko ateina, kaip nustatyta tyrimo metu, J. B.. 03.34.15 val. J. B., P. V. ir V. M. atsisėda prie staliuko kairėje pusėje, arčiau baro. D. A. pakartotinai ne kartą eina prie staliuko, kur sėdi V. M., J. B. ir P. V.. Priėjęs prie jų pasilenkia, ką konkrečiai daro, nesimato. Asmenys nesistumdo ir agresyviai nesielgia, kažką tarpusavyje kalba. Prie jų prieina E. M. (past. vaizdo įrašo laikas 03:40:56 val.). Netrukus minėti asmenys išeina į lauką. E. M. grįžta į baro vidų, prieina prie staliuko, prie baro (J. B., V. M., P. V. staliukas), prie kurio sėdi vienas asmuo, kažką su juo kalba ir netrukus nueina. Į baro vidų grįžta V. M., J. B., D. A. (past. vaizdo įrašo laikas 03:43:41 val.). Iš pažiūros asmuo, panašus į V. M., kalbasi su D. A.. Nuo stalo atsistoja J. B. ir patempdamas link stalo asmenį, panašų į V. M., skatina nutraukti pokalbį su D. A.. Jie atsisėda prie stalo, o D. A. nueina prie baro. 03.46.14 val. D. A. vėl grįžta prie J. B., V. M., P. V. staliuko, kažką kalba, netrukus prie staliuko atsitupia. Tuo tarpu asmuo, panašus į V. M., šoka atsistojęs arčiau baro su R. C.. Netrukus atsistoja D. A.. Jis apsikabina šokančiuosius ir šoka kartu. 03.49.33 val. V. M. grįžta prie savo staliuko, salėje lieka šokti D. A. ir R. C.. Prie jų prisijungia šokti kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo. Netrukus R. C. eina bendrauti prie J. B., V. M., P. V. staliuko. D. A. ir R. C. vėl šoka tarpusavyje. 03.54.07 val. D. A. vėl ateina prie J. B., V. M., P. V. staliuko. Po to vėl išeina šokti. Netrukus šoka su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina. 03.56.38 val. prie J. B., V. M., P. V. staliuko prieina E. M., kažką kalba ir grįžta prie baro. 03.59.44 val. į lauką išeina V. M.. Vaizdo įraše, kurio pavadinimas „0400“ (data: 2023-01-29, įrašo pradžios laikas: 04.00.04 val., pabaiga: 04.29.59 val.), užfiksuota, kad 04.00.17 val. į lauką išeina J. B.. 04.01.17 val. D. A. ir R. C. labai priartėja prie E. M., kuris sėdi netoli baro. Pastarasis atsistoja, kažką jiems pasako. Po to nueina už baro, vėl grįžta prie D. A. ir R. C. ir vėl kažką sako. R. C. pasiima striukę ir šokdamas bando ją apsivilkti, o D. A. kalbasi su E. M.. 04.03.28 val. nuo J. B., V. M., P. V. staliuko į tualetą nueina asmuo, pagal bylos duomenis tikėtina, kad tai P. V.. Netrukus D. A. taip pat pasiima striukę ir kartu su R. C. 04.03.56 val. išeina į lauką. E. M. nueina prie baro, kažką paima (sprendžiant iš daikto dydžio, jo laikymo ir pašvietimo – telefoną) ir grįžta prie išėjimo (past. vaizdo įrašo laikas 04:04:25 val.). 04.06.13 val. iš tualeto išeina asmuo, tikėtina, kad P. V., jis pasuka link staliuko, tačiau netrukus persigalvoja ir nueina prie išėjimo. 04.06.46 val. į barą grįžta V. M.. Su juo kartu asmuo, kuris buvo tualete, tikėtina, kad P. V.. Jie nueina prie staliuko, kur sėdėjo. 04.07.04 val. į baro vidų įbėga J. B.. Iš karto nubėga iki V. M., kažką jam sako ir netrukus išeina. V. M. pasiima striukę, pradeda ją vilktis, po to nusivelka, padeda ant atlošo. Asmuo, kuris buvo tualete, tikėtina, kad P. V., nueina prie kito, tolimesnio nei jų staliuko, kur nėra žmonių, ir atsisėda. Grįžta J. B., ir jie visi trys išeina (past. vaizdo įrašo laikas 04:08:20 val.) (3 t., b. l. 7–13).

Iš 2023-01-29 tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-283739-23 matyti, kad buvo peržiūrėtas Klaipėdos miesto vaizdo kameros, esančios (duomenys neskelbtini), prie baro „A.“, įrašas, jame užfiksuota, jog 2023-01-29 04.04 val. prie baro įėjimo durų stovi 5 vyriškiai, kurie rūko ir tarpusavyje kalbasi. Tuomet vienas iš vyriškių ranka suduoda į galvos sritį, kaip tyrimo metu nustatyta, D. A., šis dėl patirto smūgio nukrenta ant žemės ir guli galimai be sąmonės. Tuomet vyksta muštynės, kurios trunka apie 40 sekundžių. Po to visi asmenys nusiramina ir prieina pasižiūrėti prie ant žemės gulinčio D. A. (1 t., b. l. 14–15).

Iš 2023-04-04 – 2023-04-11 apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad peržiūrėtas Klaipėdos miesto vaizdo kameros, esančios (duomenys neskelbtini), 2023-01-29 vaizdo įrašas. Vaizdo įraše, kurio pavadinimas „IMG_6125.MOV“ (data: 2023-01-29, įrašo pradžia: 04.04.33 val., įrašo trukmė: 1 min. 46 sek.), fiksuojama Vaidilos aikštė, Taikos pr. 39T, Klaipėda. Prie įėjimo į barą „A.“ stovi ne mažiau kaip penki asmenys, tarp jų įvyksta susistumdymas. Po to vienas iš vyriškių (past. ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai D. A.) po smūgio į galvos sritį nukrenta ant žemės, priešais įėjimą į barą „A.“, ir ten lieka gulėti galimai be sąmonės. Toliau tarp kitų asmenų vyksta muštynės. E. M. bando jas sustabdyti, t. y. stumdamas ranka nuo R. C. kitus asmenis. E. M. rankų mostais galimai rodo asmenims eiti į baro vidų bei stovėdamas apžiūri galimai be sąmonės gulintį vyriškį (kaip nustatyta tyrimo metu, D. A.). Prie gulinčio asmens taip pat prieina ir V. M. bei J. B., pasižiūri, tačiau nieko nedaro (3 t., b. l. 18–23).

Iš 2023-03-30 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2023-01-29 04:06:52 val. skambučio garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip E. M. kviečia greitąją pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), prie baro „Ak.“. Nurodo, kad ant asfalto guli žmogus, kuris nukrito į jį veidu ir neatsikelia, žmogus prarado daug kraujo, jam kraujuoja iš antakio, jis yra nesąmoningas (3 t., b. l. 29–32).

Iš 2023-03-20 apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis 2023-01-29 įvykio vietoje daryti įrašai. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip 2023-01-29, apie 04.18 val. policijos ekipažas privažiuoja prie baro „A.“. Matyti atvykusi greitoji medicinos pagalba. Prie pareigūnų prieina vyras, kuris prisistato baro apsaugos darbuotoju, pasako, kad iškvietė greitąją pagalbą ir kad informacija automatiškai buvo perduota policijai. Apsaugos darbuotojas nurodo, kad įvyko konfliktas tarp dviejų vyrų ir trijų jaunuolių. Išėjęs į lauką, jis pamatė juos besistumdančius, bandė skirti. Tuo metu, kai jis traukė vieną vyrą, prie kito vyro kažkas pribėgo iš nugaros ir pastūmė, vyras nukrito. Medikai, padedami kitų asmenų, užkelia ant žemės gulėjusį vyrą ant neštuvų ir informuoja pareigūnus, kad nukentėjusįjį veža į ligoninę, kadangi jis yra patyręs galvos traumą. Šalia pareigūnų stovi vyras, kaip nustatyta tyrimo metu, R. C.. R. C. pareigūnams sako, kad lauke prie baro jį sumušė, nors jis nieko nedarė. Kas sumušė, nežino, nematė, o vyras, gulėjęs ant žemės, jį gynė. Pareigūnai pradeda aiškintis aplinkybes, apklausia kitus asmenis, galimai mačiusius įvykį. Vienas vyriškis, kurio asmenybė nenustatyta, nurodo įvykio nematęs, tik prieš tai bare matė tris jaunuolius, tačiau jie pasišalino (3 t., b. l. 33–35).

Iš 2023-05-19 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta J. B. mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi 12x“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), skaitmeninių duomenų ataskaita (gauta su 2023-05-03 išvada Nr. 30-379/23 (3 t., b. l. 41–43)). Apžiūros metu nustatyta, kad 2023-01-29, laikotarpiu tarp 04.33 val. ir 04.46 val., iš J. B. telefono buvo skambinta Nr. (duomenys neskelbtini) (tyrimo duomenimis, šiuo numeriu naudojasi E. M.), t. y. pirmo skambučio metu galimai įvyko sujungimas 25 sek., toliau du kartus E. M. praleido skambutį. Po to 04.49 val. E. M. perskambino J. B.. Analizuojant skiltį „Pokalbis internetu“ užfiksuota, kad 2023-01-29 09:33:53(UTC+0) (realus laikas – 11.33 val.) J. B. per socialinio tinklo „Facebook“ anketą ID (duomenys neskelbtini), kurios pavadinimas „J. B.“, bendravo su naudotoju „R. D.“ (ID (duomenys neskelbtini)), pokalbio metu J. B. pasakojo, kad prie baro „A.“ vos neužmušė žmogaus, matė daug kraujo, išėjo iki pareigūnams atvykstant, tačiau žino, kad tam žmogui labai blogai. Taip pat J. B. giriasi, kad vieną nukentėjusįjį spardė kaip futbolo kamuolį. Toliau pasakoja, kad jam bandė trenkti iš galo, tačiau draugas išgelbėjo trenkdamas alkūne. Girdėjo, kaip nukritęs žmogus knarkia, jį išvežė su greitąja (3 t., b. l. 44–81).

Iš 2023-05-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2023-05-02, apie 11.25 val., tarnybiniame kabinete Nr. 441, (duomenys neskelbtini), V. M. piniginėje rastas folijos lankstinukas su baltos spalvos milteliais. Folijos lankstinukas su baltos spalvos milteliais paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 437171. V. M. pareiškė, kad folijos lankstinuką su baltos spalvos milteliais turi jau seniai, kokie tai milteliai, nežino (3 t., b. l. 119–121).

Iš 2023-05-02 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas iš V. M. 2023-05-02, be kitų daiktų, paėmė folijos lankstinuką su baltos spalvos milteliais (4 t., b. l. 1–2).

Iš 2023-05-15 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. IBPS-V-1326661-23 matyti, kad baltos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko (paketas Nr. 437171), paimtų (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,0048 g (3,6 %) (3 t., b. l. 126–129).

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs jų visumą, konstatuoja, kad V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta visiškai. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2023-01-29, apie 04.04 val., prie naktinio klubo „A.“, esančio (duomenys neskelbtini), vykusio konflikto metu tyčia alkūne sudavė vieną smūgį D. A. į galvos sritį, šis nuo suduoto smūgio krito ir atsitrenkė į grindinį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam D. A. sužalojimus – galvos sumušimą su muštine žaizda kairės akies viršutiniame voke, dešinio smilkinkaulio lūžiu, nusitęsiančiu į priekinę kaukolės pamato daubą, kraujo išsiliejimu po minkštuoju galvos smegenų dangalu dešinėje momeninėje srityje, galvos smegenų dešinės momeninės skilties sumušimu ir kairio skruostikaulio lūžiu, sukėlusius jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Šį nusikaltimą V. M. padarė veikdamas netiesiogine tyčia: jį darydamas (suduodamas smūgį alkūne D. A. į gyvybiškai svarbią galvos sritį) suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai taip pat patvirtina, kad kaltinamasis V. M. 2023-05-02, apie 11.25 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo piniginėje laikė folijos lankstinuką su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė yra 0,0048 g (3,6 %), iki kol šią psichotropinę medžiagą jo apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. V-1161 redakcija) patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 178 punktą, amfetamino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g. Tokia kaltinamojo veika atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad neteisėtai laiko psichotropinę medžiagą, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui skiriant bausmes yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir toliau pažymi, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tų išimtinių aplinkybių nustatymą vis labiau sieja su tiek nusikalstamą veiką, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių visetu. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja optimalaus kaltininko resocializacijai būtinos bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo, kad būtų paskirta proporcinga ir teisinga bausmė, o ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

Už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, numatyta vienintelė galima skirti bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 10 metų. Svarstydamas bausmės kaltinamajam skyrimo klausimą, teismas įvertina tai, kad V. M. padarė minėtą vieną tyčinį sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis pripažino pareikštus civilinius ieškinius byloje, teigė, jog yra pasirengęs juos atlyginti su artimųjų pagalba, jau yra atlyginęs dalį padarytos žalos Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, su ja yra susitaręs dėl žalos atlyginimo dalimis. V. M. yra jauno amžiaus, dirba, jo teistumas išnykęs, todėl yra laikomas neteistu, niekada anksčiau nebuvo teistas ar baustas už smurtinio pobūdžio teisės pažeidimus, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tačiau už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, turi du mažamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, spontaniškas, jo nusikalstamas elgesys nebuvo nulemtas iš anksto susiformavusių nuostatų nesilaikyti įstatymų reikalavimų. V. M. alkūne sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį reaguodamas į susiklosčiusią konfliktinę situaciją, dėl to šis krito ir galva atsitrenkė į grindinį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam sužalojimus, sukėlusius jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimo padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) atžvilgiu kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, t. y. jis nesiekė būtent sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo. Daugiau jokių smurtinių veiksmų V. M. neatliko, bylos duomenimis, jis nėra asmuo, linkęs smurtauti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas būtų sukėlęs negrįžtamojo pobūdžio jo sveikatos pakenkimų, liekamųjų reiškinių jo sveikatai šiuo metu, nulėmusių pablogėjusią gyvenimo kokybę. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis neprarado darbingumo, toliau dirba tą patį darbą, kurį ir anksčiau dirbo. Visos aptartos aplinkybės rodo mažesnį V. M. padaryto BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo bei jo paties asmenybės pavojingumo laipsnį. V. M. paskyrus net ir BK numatyto minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę, nukentėtų ne tik jo socialiniai ryšiai, tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju švelnesnė bausmės rūšis užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, todėl V. M. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, jam skirtina švelnesnė, nei sankcijoje numatyta, bausmės rūšis, tai yra laisvės apribojimas, nustatant maksimalų jo dydį (BK 48 straipsnis). Kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; jam uždraustina bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas). Teismas sutinka su valstybės kaltintojos pozicija, kad būtent ši bausmės rūšis padės pasiekti bausmės tikslus, kadangi V. M. bus kontroliuojamas probacijos tarnybos ir turės atsiskaityti už teismo skirtų įpareigojimų ir draudimo vykdymą. Nurodyti kaltinamajam skirtini įpareigojimai ir draudimas, teismo vertinimu, yra pakankami siekiant bausmės paskirties įgyvendinimo. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajam taip pat skirtina laisvės apribojimo bausmė (ji numatyta BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje), jos dydį nustatant mažesnį nei apskaičiuotas šios bausmės vidurkis. Kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės apribojimo bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse, 5 dalies 2 punkte numatyta tvarka, bausmių apėmimo būdu, ir kaltinamajam skirtina subendrinta bausmė. Kadangi yra visos sąlygos BK 641 straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023-05-02 07.30 val. iki 2023-05-03 13.05 val., jį prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam V. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, naikintinos.

Nukentėjusysis D. A. byloje ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 100–103), kuriuo prašo priteisti 15 170 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad dėl šio įvykio patyrė 170 Eur turtinę žalą, sumokėdamas UAB „L.“ už sveikatos priežiūros paslaugas – gydytojo otorinolaringologo konsultacijas. Taip pat nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jautė didelį fizinį skausmą, patyrė politraumą, buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės Reanimacijos skyrių, jam teko vartoti skausmą malšinančius vaistus. Traumos padariniai paveikė miegą ir poilsį, jis negalėjo miegoti pasukęs galvą šonu, nes tai sukeldavo skausmus, buvo sutrikdytas normalus miegas, dažnai naktimis prabusdavo iš skausmo, buvo paralyžiuota dešinioji veido pusė (visiškai nebeužsimerkė akis ir nepavykdavo pajudinti lūpos), sutrikusi klausa ir kalba. Negalėjo normaliai maitintis, valgė tik skystą maistą per šiaudelį. Buvo priverstas saugotis vėjo, šalčio, infekcijų dėl galimo uždegimo ir komplikacijų. Dėl įtariamojo smurtinių veiksmų bei dėl to atsiradusių pasekmių jis patyrė ir daugybę dvasinių išgyvenimų, stresą, buvo žymiai sumažėjusios jo bendravimo galimybės, jis negalėjo normaliai bendrauti su savo šeimos nariais ir draugais, nuolat jautė papildomą stresą dėl to, kad matė, jog savo išvaizda (dėl akivaizdžiai visiems matomų sumušimų) stipriai gąsdina savo vaiką ir sugyventinę, nuolat jautė, kaip jo vaikas ir sugyventinė sielvartauja, nerimauja dėl jo būklės. Taip pat jam buvo apribota galimybė dirbti, kadangi jis, būdamas jūrininku, buvo priverstas atsisakyti vykti į 5 savaičių trukmės jūrinį reisą, todėl negalėjo uždirbti pinigų sau ir savo šeimos nariams. Gyvenimo kokybė buvo akivaizdžiai pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo, šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius, dėl nuolat jaučiamos emocinės įtampos ir streso, išgyvenimo ir neužtikrintumo dėl savo sveikatos, dėl nežinomybės, ar jo sveikata pagerės, ar jis galės ateityje normaliai gyventi ir užsidirbti pragyvenimui. Jis iki šiol jaučia sumušimo pasekmes, galvos skausmus, nerimą ir susirūpinimą dėl tikėtinų komplikacijų ateityje, šiai dienai nėra aišku, kaip patirtas sužalojimas paveiks jo tolimesnį gyvenimą. Į bylą pateikti mokėjimo kvitai ir 2023-06-22 PVM sąskaita faktūra (1 t., b. l. 104–106) pagrindžia nukentėjusiojo D. A. patirtas 170 Eur gydymosi išlaidas, jos priežastiniu ryšiu yra susijusios su įvykdytu nusikaltimu, todėl ši ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai ir iš kaltinamojo V. M. nukentėjusiojo D. A. naudai priteistina 170 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad šiuo atveju neturtinė žala kilo dėl tyčinio smurtinio kaltinamojo veiksmo, nukreipto į nukentėjusiojo sveikatą, alkūne suduodant vieną smūgį nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią galvos sritį, dėl to pastarasis krito ir galva atsitrenkė į grindinį. Tokiu būdu nukentėjusiajam buvo padarytas galvos sumušimas su muštine žaizda kairės akies viršutiniame voke, dešinio smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į priekinę kaukolės pamato daubą, kraujo išsiliejimas po minkštuoju galvos smegenų dangalu dešinėje momeninėje srityje, galvos smegenų dešinės momeninės skilties sumušimas ir kairio skruostikaulio lūžis, tai sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą (3 t., b. l. 90–91). Iš bylos medžiagos matyti, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis nuo 2023-01-29 iki 2023-02-09 buvo gydytas ligoninėje, chirurginis gydymas netaikytas, po to jam skirta 14 dienų ambulatorinė reabilitacija, po gydymo konsultuotas specialistų (1 t., b. l. 155–157; 3 t., b. l. 90–91). Teismui nekyla abejonių, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, patyrė stresą, nerimą, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo patirtas sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su negrįžtamojo pobūdžio jo sveikatos pakenkimais, objektyvių duomenų apie liekamuosius patirto sveikatos sutrikdymo reiškinius šiuo metu, dėl to pablogėjusią gyvenimo kokybę teismui nepateikta, nukentėjusysis neprarado bendrojo darbingumo, jam nebuvo nustatytas ilgalaikis nedarbingumas. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė nukentėjusiojo atstovas, nukentėjusysis D. A. po įvykio dėl nedarbingumo nustatymo į medikus nesikreipė, šiuo metu yra išvykęs į reisą, dirba tą patį darbą, kurį dirbo ir anksčiau, darbo santykiai nenutrūko. To, kad nukentėjusysis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų praleido 5 savaičių jūrinį reisą, dėl to neteko pajamų, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Teismas taipogi įvertina ir tokias aplinkybes, kad nukentėjusiojo kraujyje po įvykio buvo rasta net 3,22 prom. alkoholio (tai užfiksuota specialisto išvadoje Nr. G 255/2023 (03)), tai irgi galėjo turėti įtakos nukentėjusiojo judesių koordinacijai, jo nugriuvimui po suduoto vieno smūgio. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, todėl ji mažintina. Teismo vertinimu, 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas D. A. atitiks protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir bus pakankamas kompensuoti jo patirtus išgyvenimus, nepažeis ir nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyros. Todėl ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, nukentėjusiajam D. A. iš kaltinamojo V. M. priteisiant 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 512,16 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo D. A. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 153–157). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo veikos yra priežastinis ryšys. Bylos duomenimis, kaltinamasis V. M. yra sudaręs sutartį su Klaipėdos teritorine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo PSDF biudžetui dalimis (4 t., b. l. 117). Nuosprendžio priėmimo dieną kaltinamasis yra atlyginęs 162,16 Eur padarytos žalos, todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo V. M. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 1 350 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo D. A. atstovas advokatas pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo V. M. nukentėjusiajam D. A. 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, susidedančių iš teisinių konsultacijų, susipažinimo su bylos medžiaga, civilinio ieškinio surašymo, atstovavimo ikiteisminio tyrimo institucijoje ir pirmosios instancijos teisme, bei pridėjo tai patvirtinančius dokumentus (4 t., b. l. 131–134). Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, nukentėjusiojo D. A. turėtos išlaidos – 1 500 Eur – jo atstovo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo  V. M.. 

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 6 skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje; vokas su po objektų tyrimo likusiomis tuščiomis pakuotėmis (plastikiniu paketu ir folijos lankstinuku), saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Kauno g. 6, Klaipėda, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteisti jį 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

V. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę V. M. paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 2 d. 07.30 val. iki 2023 m. gegužės 3 d. 13.05 val., jį prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiojo D. A. (D. A.) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. M. nukentėjusiojo D. A. naudai priteisti 170 Eur turtinės žalos ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. M. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 1 350 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo V. M. nukentėjusiajam D. A. 1 500 Eur jo turėtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 6 skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; voką su po objektų tyrimo likusiomis tuščiomis pakuotėmis (plastikiniu paketu ir folijos lankstinuku), saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Kauno g. 6, Klaipėda, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                  Viktorija Teišerskienė