Administracinė byla Nr. A2.6.-282-870/2011

                                     Proceso numeris Nr. 4-02-3-06452-2011-9

                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2011 m. kovo 07 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,

sekretoriaujant Galinai Levickienei,

dalyvaujant advokato padėjėjai V. V.,

išnagrinėjusi G. C., a. k. (duomenys neskelbtini) registruoto (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu, vedusio, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, -

n u s t a t ė:

G. C. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. už tai jog jis 2010 m. gruodžio 18 d. 19 val. 6 min. Geležinio Vilko – Gerosios Vilties gatvių sankryžoje Vilniuje vairavo automobilį Mercedes Benz valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus (nustatytas 1,39 promilių girtumas), į reguliuojamą sankryžą įvažiavo užsidegus draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu ir sukusiu automobiliu ir abi transporto priemones apgadino.

G. C. teismo posėdyje nurodė, kad jis pripažįsta, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, bet nesutinka, kad dėl jo kaltės įvyko avarija. Jo nuomone, dėl avarijos kaltas automobilio Audi vairuotojas, kuris iššoko ant kelio. Jis patikino, kad važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Pradėjo signalas mirksėti, kai jis jau buvo įvažiavęs į sankryžą. Audi automobilis pradėjo sukti likus maždaug 5 metrams iki jo automobilio ir užkirto jam kelią. Avarija buvo nedidelė: jo automobiliui įtrūko lempa, o AUDI automobiliui nukrito bamperis. Jo nuomone, žmonės, kurie yra apklausti yra Audi vairuotojo draugai, todėl, kad jis iš karto po avarijos priėjo vairuotojas ne prie  jo, o prie liudytojų automobilio ir pradėjo jų kažką klausinėti.

G. C. savo iniciatyva pateikė skelbimą į laikraštį „Alio reklama“, kur prašė atsiliepti liudytojus, kurie matė autoįvykį 2010 m. gruodžio 18 d. Į pateiktą skelbimą atsiliepė J. G., gyvenantis Parko g. 22-24, Vilniuje. Jis teisme apklausiamas liudytoju paaiškino, kad jis nežino ar blaivus, ar neblaivus važiavo G. C., anksčiau jo niekada nepažinojo. J. G. stovėjo sankryžoje, važiavo iš Gerosios Vilties gatvės, jam reikėjo sukti į kairę į Geležinio Vilko gatvę. Buvo labai blogas oras, prietema. J. G. suko į kairę pusę, jam tuo metu degė raudonas šviesoforo signalas. Iš tos pusės, kur važiavo G. C. vienareikšmiškai nedegė raudona šviesa. Trečia juosta važiavo mašina, jis jau pamatė kai susidūrė dvi mašinos. Paskui pamatė, kaip iš mašinos išlipo šitas žmogus (parodo į G. C.) ir dar buvo kažkoks senas žmogus. Bet aš atkreipiau dėmesį į tą žmogų, kuris tuo metu suko į kairę pusę, kuris važiavo baltos spalvos automobiliu (Audi automobiliu). Jis išlipo iš savo mašinos ir vietoje to, kad eiti aiškintis situaciją, jis iš karto su telefonu rankoje nuėjo prie automobilio, kuris važiavo jam iš paskos. Jis nežino, ar ten buvo jo pažįstami ar nepažįstami žmonės, bet jam susidarė įspūdis, kad pažįstami. Tuo metu jam užsidegė žalia šviesa ir jis nuvažiavo. Atsakydamas į G. C. atstovės V. V. klausimus liudytojas paaiškino, kad jam nekilo abejonių dėl eismo įvykio kaltininko, kaltas buvo balto automobilio vairuotojas, kuris suko į kairę.

Teismo iniciatyva liudytoju pakviestas N. V. paaiškino, kad važiavo Geležinio Vilko gatve, jam reikėjo sukti į kairę į Gerosios Vilties gatvę. Privažiavus sankryžą jis sustojo, jam degė raudonas šviesoforo signalas. Buvo apie 19 val. ir nebuvo daug  automobilių. Jam pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, jis įvažiavo į sankryžą, praleido visas priešais atvažiuojančias mašinas, paskui pradėjo mirksėti geltonas šviesoforo signalas. Užsidegus raudonam signalui pradėjo važiuoti. Tik jam pajudėjus, trečia juosta atvažiavo mikroautobusas ir atsitrenkė į jo mašinos kampą, nors ten visos mašinos stovėjo ir niekas nejudėjo. Už jo dar stovėjo kiti  automobiliai, ten sėdėjo žmonės ir matė tą visą įvykį. Atsakydamas į teisėjos klausimus, N. V. paaiškino, kad mikroautobusas Mercedes tikrai važiavo per raudoną šviesoforo signalą, nes užsidegus geltonam signalui, jis jau įsijungė pirmą pavarą, pasiruošdamas judėti ir, užsidegus raudonam signalui, jis pradėjo daryti manevrą. Atsitikus autoįvykiui jis išlipo iš mašinos, ėjo prie to automobilio, kuris į jį atsitrenkė. Vairuotojas ten kažką pasakė, jis pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Tada nuėjo pažiūrėti į galą, ar ten automobilis neatsitrenkė, ar nėra sužalotų gale, nes vienas važiavo. Paklausė, ar viskas žmonėms tvarkoj, paklausė jų, ar jie sutiks papasakoti, kas įvyko. Paskui jį važiavęs T. R. jam nepažįstamas. Jo bendrakeleivės G. A. taip pat nepažinojo. Susipažino po eismo įvykio.

Liudytojas A. J. paaiškino, kad gavo pranešimą apie eismo įvykį. Atvykę į vietą su dar vienu pareigūnu rado du apgadintus automobilius. Iš vairuotojų ir liudininkų paaiškinimų pareigūnai suprato, kad AUDI A6 automobilis, kuris važiavo Geležinio Vilko gatve nuo Pietario gatvės pusės ir norėjo sukti į kairę į Gerosios Vilties gatvę, įvažiavo į sankryžą, o kitas automobilis, važiavęs Geležinio Vilko gatve nuo Savanorių pr. žiedo, nepraleido jo ir jie susidūrė. AUDI A6 vairuotojas paaiškino, kad jis įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui ir, baigiant manevrą, tai yra jau užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, jis norėjo sukti į kairę į Gerosios Vilties gatvę, bet degant draudžiamam šviesoforo signalui į sankryžą įvažiavo automobilis Mercedes ir susidūrė su juo. Pareigūnui nekilo įtarimo, kad AUDI A6 vairuotojas yra pažįstamas su liudytojais. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad jie pažįstami. Atvykus į įvykio vietą nekilo įtarimų, kad G. C. yra neblaivus, todėl jis savo automobiliu vyko duoti paaiškinimų į policijos įstaigą.

Liudytoja G. A. teismo posėdyje paaiškino, kad automobilį vairavo jos draugas, o ji sėdėjo greta. Jie su draugu važiavo paskui AUDI A6 automobilį. Pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui priekyje stovintis automobilis pradėjo po truputį judėti ir jie pradėjo. Kai įvyko pati avarija, jau degė geltona šviesa ir jau užsidegė raudona, atsimena tai, kad jau buvo praėjęs didelis laiko tarpas ir jau reikėjo važiuoti, nes turėjo užsidegti raudona. Tai kada jau pradėjo mirksėti žalia, tada ir įvyko tas susidūrimas. Kokiam šviesos signalui degant į sankryžos važiuojamąją dalį įvažiavo prieš mus važiavęs automobilis tiksliai neprisimena, bet atsimena tą, kad jie stovėjo jau ilgai ir pradėjo mirksėti žalia, o kai buvo susidūrimas tikrai jau degė raudona. Liudytojos nuomone, kaltas tas vairuotojas, kuris atvažiavo iš priekio (G. C.), nes neleido pabaigti manevro.

Liudytojas T. R. nurodė, kad pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui AUDI pradėjo jau truputį sukti į kairę. Jis irgi jau pasiruošė judėti, užsidegė geltonas signalas ir tuo metu įvyko autoįvykis. Jo nuomone, tas automobilis, kuris nepraleido sukantį į kairę AUDI automobilį, važiavo degant geltonam šviesoforo signalui.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų paaiškinimų, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė tokias bylos faktines aplinkybes:

2010 m. gruodžio 18 d. 19 val. 6 min. Geležinio Vilko – Gerosios Vilties Vilniuje gatvių šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje vairuojamas G. C. automobils Mercedes Benz valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu ir sukusiu į kairę automobiliu Audi A6 v/n (duomenys neskelbtini) (abi transporto priemonės apgadintos).

Pastebėtina, jog G. C. kategoriškai neigia važiavęs per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, jo parodymus patvirtina liudytojas J. G., kuris kategoriškai tvirtina, kad G. C. važiavimo kryptimi negalėjo degti raudonas šviesoforo signalas. N. V. teigia, kad automobilio su kuriuo jis susidūrė vairuotojas važiavo degant raudonam šviesoforo signalui. G. A. bei T. R. (važiavę paskui N. V.) negali tiksliai pasakyti kokiam šviesoforo signalui degant važiavo G. C., tačiau jų nuomone, avarijos kaltininkas yra G. C., nes neleido pabaigti manevro. Pareigūnas A. J. paties įvykio nematė, todėl negali nei patvirtinti nei paneigti kokiam degant šviesoforo signalui važiavo G. C.. Taigi, esant skirtingiems parodymams vienareikšmiškai teigti, jog G. C. pažeidė kelių eismo taisykles – važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, teigti negalima.

Įvardinti tikrąjį eismo įvykio Geležinio Vilko – Gerosios Vilties gatvių sankryžoje Vilniuje kaltininką, neesant jokių objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, kuris iš vairuotojų pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko kontaktas tarp AUDI A6 ir Mercedes Benz automobilių, nėra. Tokių duomenų surinkti nebeįmanoma, todėl, išnaudojus visas įstatymo numatytas galimybes byloje esančioms abejonėms pašalinti, jos traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir jam administracinė byla pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Yra nustatyta, kad G. C. tuo metu vairavo automobilį neblaivus, jam buvo nustatytas 1,39 prom. girtumas (b. l. 5). Tą patvirtina jis pats bei byloje esantys duomenys tarnybinis pranešimas (b. l. 3), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 12). Akivaizdu, kad jis padarė administracinį pažeidimą ir jam taikytina administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl šio pažeidimo G. C. pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, šią aplinkybę teismas vertina kaip lengvinančią (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. C. dirba, jo darbas susijęs su automobilio vairavimu, jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi – yra vienintelį kartą baustas 2009 m. vairavimą be saugos diržo. G. C. vedęs, augina mažametį vaiką, taigi privalo išlaikyti šeimą – netekus ilgą laiką teisės vairuoti transporto priemones, jis gali prarasti darbą, jo šeimos turtinė padėtis iš esmės pasunkėtų. Iš darbovietės pateikta charakteristika jį apibūdina kaip kruopštų ir atsakingą darbuotoją. Tačiau nustatytų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, neteikia pagrindo taikyti ATPK 301 nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Teismas pažymi, kad G. C.. padarė vieną pavojingiausių pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, nustatytas net 1,39 promilių girtumas, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į išdėstytą G. C. skirtina minimali nuobauda, straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, ribose.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 286 str., 287 str., teismas,

n u t a r i a:

G. C., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

G. C. administracinę bylą pagal 127 straipsnio 3 dalį nutraukti

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 57813. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis LR ATPK 329 straipsniu, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomeninės organizacijos, darbdavio tarpininkavimą, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, – ir pagal Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Nutarimas per dešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                              Virginija Liudvinavičienė