Administracinė byla Nr. eA-5189-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00353-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėja I. Š. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 3P-154 „Dėl I. Š. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas įsakymas), grąžinti ją į Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus (A lygis, 19 kategorija) pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja nurodė, kad Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Ginčijamu įsakymu ji buvo atleista iš Tarnybos direktoriaus pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Įsakymo neteisėtumą pagrindžia vien tai, kad jos pareigybė nėra panaikinta, nepasikeitusios nei funkcijos, nei keliami reikalavimai. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir atsakovas, ministerija) nėra priėmęs jokio administracinio akto dėl jos pareigybės panaikinimo. Žemės ūkio ministras 2017 m. rugsėjo 12 d. pranešime Nr. 19P-75 (toliau – ir Informacinis pranešimas) nurodė, jog yra keičiama tik Tarnybos direktoriaus darbo vieta iš Vilniaus į Klaipėdą, tačiau darbo vietos pakeitimas nėra ir negali būti prilyginamas pareigybės panaikinimui.

3.       Pasak pareiškėjos, aplinkybę, kad jos pareigybė nėra panaikinta, patvirtina ir tai, jog šiuo metu paskelbtame Tarnybos direktoriaus konkurse, pareigybės aprašyme nurodomas tas pats A lygis ir 19 kategorija, tos pačios funkcijos, kokios buvo pareiškėjos pareigybės aprašyme, kuris po Įsakymo priėmimo nebuvo keičiamas (Tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymo galiojanti redakcija patvirtinta žemės ūkio ministro 2016 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 40P-11).

4.       Pareiškėjos teigimu, atsakovas darbo vietą iš Vilniaus į Klaipėdą perkėlė tik formaliai, nes jokių objektyvių kliūčių vykdyti darbo funkcijas Vilniuje nėra. Pagal Įsakymu patvirtintą struktūrą, Vilniuje liko ne tik Veiklos administravimo skyrius bei Žuvininkystės įsipareigojimų vykdymo skyrius, bet ir Tarnybos direktoriaus pavaduotojo, vyriausiojo patarėjo pareigybės.

5.       Pareiškėja pažymėjo, kad augina du vaikus iki 14 metų, todėl apie aplinkybes, kurias atsakovas traktuoja kaip pareigybės panaikinimą, jai turėjo būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius iki panaikinimo. Informaciniame pranešime nurodyta, kad jos darbo vieta keičiama nuo 2018 m. sausio 1 d., ir šias aplinkybes atsakovas laikė pareigybės panaikinimu, todėl apie tai turėjo būti pranešta ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovas, Informacinį pranešimą pateikęs tik 2017 m. rugsėjo 12 d., pažeidė VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą pranešimo pateikimo terminą.

6.       Pareiškėjos turimais duomenis, nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. Informacinio pranešimo jai įteikimo iki aplinkybių, kurias atsakovas laikė pareigybės panaikinimu, atsiradimo, jos darbovietėje buvo laisva Įsakymu pakeistos struktūros 3 punkte numatyta pareigybė – Tarnybos direktoriaus vyriausiasis patarėjas (Vilniaus mieste). Atsakovas nesiūlė jai užimti šią pareigybę, nors ji atitiko šioms pareigoms užimti keliamus reikalavimus, taip grubiai pažeisdamas VTĮ 43 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 2 dalį. Ši pareigybė buvo įsteigta tik 2017 m. spalio mėnesio pabaigoje, į šią vietą skubiai ir slaptai tarnybinio kaitumo būdu buvo pervestas Tarnybos vyriausias patarėjas.

7.       Pareiškėja teigė, kad atsakovas, atleidęs ją iš įstaigos vadovo pareigų, privalėjo ją perkelti į aukštesnės ar tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybę Tarnyboje, juo labiau, kad atleidimo metu buvo laisva vyriausiojo patarėjo pareigybė, be to, atsakovas, atleisdamas ją iš pareigų, pažeidė ir garantijas, numatytas VTĮ 43 straipsnio 8 dalyje.

8.       Teismo posėdyje pareiškėja akcentavo, kad realiai jos darbo vieta galėjo likti Vilniuje. Vyriausiojo patarėjo pareigybė 2018 m. sausio 17 d. buvo specialiai panaikinta, kad nebūtų jokių galimybių pareiškėją grąžinti į Tarnybą. Atsakovas turėjo tikslą nutraukti darbo sutartį būtent su ja. Laimėjusi konkursą, ji buvo laikinai perkelta į įstaigos vadovo pareigas, remiantis VTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, todėl turėjo būti taikomos VTĮ 43 straipsnio 8 dalyje nurodytos garantijos.

9.       Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10.       Atsakovas nurodė, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. 2017 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjai buvo įteiktas Informacinis pranešimas, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. keičiasi jos einamų pareigų darbo vieta, t. y. darbo vieta nustatoma Klaipėdos mieste ir prašoma per 5 darbo dienas pranešti raštu apie sutikimą arba atsisakymą eiti pareigas. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 28 d. raštu informavo, kad nesutinka keisti darbo vietos iš Vilniaus į Klaipėdą. Įsakyme nurodyta, kad ji atleidžiama iš pareigų 2017 m. gruodžio 31 d., nukeliant atleidimo datą į 2018 m. sausio 12 d., nurodyta išmokėti 4 mėnesių gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir visas priklausančias pinigų sumas. Taigi pranešimo įteikimo termino nepažeidė.

11.       Atsakovas pažymėjo, kad pagal Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-259 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pavadinimo ir nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Tarnybos nuostatai), 5 punktą, Tarnybos buveinės adresas yra Naujoji uosto g. 8A, Klaipėda. Vadovaujantis 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 3D-548 „Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas dėl struktūros), buvo pakeista Tarnybos struktūra, taip pat ir įstaigos vadovo pareigybės darbo vieta – panaikinta Vilniuje ir įsteigta Klaipėdoje (Žuvininkystės tarnybos buveinės vietoje), į kurią perkelta dalis Tarnybos padalinių. Valstybės tarnybos departamentas, vertindamas valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų, kai valstybės institucija pakeičia buveinės adresą, į esantį kitoje vietovėje, pateikė nuomonę, kad valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų dėl nesutikimo su pasikeitusiomis darbo sąlygomis (keičiantis darbo vietai) turėtų būti prilyginamas atleidimui iš pareigų, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė.

12.       Atsakovas paaiškino, kad Tarnybos pertvarka vykdoma etapais. Siekiant stiprinti kontrolės funkcijas ir priartinti paslaugas prie galutinio vartotojo, Tarnybos būstinė 2018 m. sausio 1 d. buvo perkelta į Klaipėdą. Pagal Įsakymą dėl struktūros Vilniuje buvo palikti tik Veiklos administravimo skyrius ir Žuvininkystės įsipareigojimų vykdymo skyrius bei jų funkcijų vykdymui koordinuoti ir kontroliuoti Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojo bei vyriausiojo patarėjo pareigybės.

13.       Žemės ūkio ministro 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 3D-28 „Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ vyriausiojo patarėjo pareigybė buvo panaikinta. Nuo 2018 m. liepos 1 d. planuojama panaikinti Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrių. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. planuojama atsisakyti žuvų veisimo ir auginimo, panaikinti Veiklos administravimo skyrių, Šilavoto veislininkystės grupę, Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biurą bei Žeimenos ir Trakų Vokės žuvivaisos grupę. Planuojama, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. visi Tarnybos padaliniai bus Klaipėdoje, kuri yra tinkamiausia vieta kontrolės funkcijų vykdymui.

14.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėja buvo valstybės tarnautoja – įstaigos vadovė, o ne karjeros valstybės tarnautoja, todėl jai taikoma VTĮ 43 straipsnio 3 dalis. Įstaigos vadovui, siekiančiam atkurti valstybės tarnautojo statusą, tokia teisė suteikiama tik VTĮ 16 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu, o pareiškėja neatitinka VTĮ 16 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenims keliamų reikalavimų. Atkreipia dėmesį, jog įteiktame Informaciniame pranešime buvo pranešta apie pareigybės naikinimą, tačiau atleidimo terminas nukeltas, siekiant nepažeisti VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nurodyto 4 mėnesių termino. Taigi 2018 m. sausio 12 d. atleidus pareiškėją, jos teisės nebuvo pažeistos.

15.       Atsakovas atkreipė dėmesį, jog VTĮ 43 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos garantijos taikomos tik laikino perkėlimo į kitas pareigas pagal VTĮ įstatymo 18 straipsnį atveju. Pareiškėja skunde nurodė, jog laimėjo konkursą į Tarnybos direktoriaus pareigas, o ne buvo laikinai į jas perkelta. Atsižvelgiant į tai, jai negali būti taikomos minėtos garantijos. Pareiškėja buvo Tarnybos vadovė ir VTĮ nuostatos bei jų taikymas jai, kaip buvusiai įstaigos vadovei, atsakingai ir už įstaigos personalo valdymą, turėjo būti žinomos. Pareiškėja, siekdama būti perkelta į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, galėjo teikti prašymą VTĮ 20 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

16.       Dėl prašymo grąžinti į pareigas atsakovas pažymėjo, kad Įsakymu dėl struktūros Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pareigybė buvo perkelta į Klaipėdą, pareiškėja su darbo vietos pakeitimu nesutiko, todėl teismui šį prašymą tenkinus, jo nebūtų galima įgyvendinti.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

II.

18.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19.       Teismas nustatė, kad pareiškėja, laimėjusi konkursą, žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3P-28 „Dėl I. Š. paskyrimo į pareigas“, be kita ko, vadovaujantis VTĮ 10 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 13 straipsnio 1 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi, nuo 2015 m. balandžio 1 d. ketverių metų kadencijai paskirta Tarnybos direktore. Žemės ūkio ministras Informaciniu pranešimu, vadovaudamasis VTĮ 5 straipsniu, DK 45 straipsniu, 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 3D-548 „Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ informavo pareiškėją, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. keičiasi jos einamų pareigų darbo vieta, t. y. darbo vieta nustatoma Klaipėdos mieste. Taip pat nurodė, kad, nesutikus su būtinųjų darbo sąlygų pakeitimu, ji bus atleista pagal VTĮ 41 straipsnio 2 dalį, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą 2017 m. gruodžio 29 d., atleidimo datą nukeliant keturiems mėnesiams po šio informacinio pranešimo įteikimo dienos. Pranešimas elektroniniu paštu pareiškėjai buvo išsiųstas 2017 m. gruodžio 29 d. Įsakyme dėl struktūros nurodyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. Tarnybos struktūrą sudaro Tarnybos direktorius (Klaipėdos miestas; 1 p.). Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 18 d. atsakovui pranešė, kad Informacinis pranešimas ir Įsakymas dėl struktūros apskųsti teismui, o 2017 m. lapkričio 8 d. papildomai nurodė, kad su nurodyta darbo vieta nesutiks, jei Įsakymas dėl struktūros bus pripažintas neteisėtu. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 28 d. informavo žemės ūkio ministrą, kad dėl pasikeitusių aplinkybių, susijusių su šeima ir sveikata, nesutinka keisti darbo vietos iš Vilniaus į Klaipėdą. Žemės ūkio ministras įsakymu „Dėl I. Š. atleidimo iš pareigų“, vadovaudamasis VTĮ 41 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 41 straipsnio 5 dalimi, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Įsakymu dėl struktūros ir atsižvelgdamas į pareiškėjos 2017 m. gruodžio 28 d. informaciją, atleido ją iš pareigų 2017 m. gruodžio 31 d., nukeliant atleidimo datą į 2018 m. sausio 12 d.

20.       Teismas nurodė, kad pareiškėja iš esmės ginčija teisinį pagrindą, kuriuo remiantis ji buvo atleista iš pareigų. Ginčo dėl Įsakymo pagrindu išmokėtos 4 mėnesių gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės sumos ir kitų sumų nėra.

21.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-2-438/2018 (toliau – ir LVAT nutartis), išnagrinėjęs norminę administracinę bylą, pripažino, jog Įsakymas dėl struktūros pagal priėmimo tvarką neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“ 2 punktui. Taigi, žemės ūkio ministras pagal jam suteiktą kompetenciją įgyvendino Tarnybos struktūrinius pertvarkymus, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų bei atitinkamai įgyvendindamas minėto nutarimo 2 punkte suteiktus įgaliojimus tvirtinti įstaigų prie ministerijų nuostatus ir administracijos struktūrą, jeigu jų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.

22.       Teismas nurodė, kad Įsakyme dėl struktūros nustatyta, jog Tarnybos struktūrą sudaro Tarnybos direktoriaus (Klaipėdos miestas) pareigybė. Tarnybos nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad Tarnybos buveinės adresas – Naujoji uosto g. 8A, Klaipėda. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad realiai buvo pakeista Tarnybos struktūra ir įstaigos vadovo pareigybės darbo vieta nustatyta Klaipėdoje. Dalis Tarnybos padalinių perkelta į Klaipėdą. Žemės ūkio ministras turi diskrecijos teisę spręsti, kurias pareigybes perkelti, o kurias palikti. Tarnybos pertvarka buvo vykdoma etapais, siekiant stiprinti kontrolės funkcijas ir priartinti paslaugas prie galutinio vartotojo. Šios pertvarkos tikslas buvo žinomas ir pareiškėjai. Pagal Įsakymą dėl struktūros Vilniuje buvo palikti du skyriai, t. y. Veiklos administravimo skyrius ir Žuvininkystės įsipareigojimų vykdymo skyrius bei jų funkcijų vykdymui koordinuoti ir kontroliuoti Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojo bei vyriausiojo patarėjo pareigybės. Teismas konstatavo, kad atsakovo sprendimai dėl pertvarkos pagrįsti objektyviu poreikiu atlikti Tarnybos struktūrinius pertvarkymus, siekiant nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. visus padalinius perkelti į Klaipėdą. Tai, atsakovo vertinimu, yra tinkamiausia vieta kontrolės funkcijų vykdymui. Pareiškėjos teiginiai pertvarkos realumo nepaneigė. Teismas nenustatė jokių subjektyvių atsakovo nusistatymų pareiškėjos atžvilgiu.

23.       Teismas pažymėjo, kad Tarnybos būstinė nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo perkelta į Klaipėdą, įstaigos vadovo darbo vieta nustatyta Klaipėdoje. Ginčijamo Įsakymo priėmimą lėmė pareiškėjos atsisakymas dirbti perkėlus darbo vietą į Klaipėdą. DK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijų, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Taigi darbovietė yra būtinoji darbo sutarties sąlyga. Minėtos nuostatos VTĮ nereglamentuotos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, kaip įstaigos vadovui, atsisakius dirbti, perkėlus jos pareigybę į Klaipėdą, žemės ūkio ministras turėjo teisę ją atleisti iš tarnybos pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kai tarnautojo pareigybė panaikinama). Teismas pareiškėjos skundo argumentus, jog jos pareigybė realiai nepanaikinta ir ji šiuo pagrindu negalėjo būti atleista, laikė nepagrįstais. Ne realus pareigybės panaikinimas, o darbo vietos pakeitimas, pareiškėjai atsisakius eiti pareigas Klaipėdoje, buvo teisiškai kvalifikuotas kaip pareigybės panaikinimas. Teismo vertinimu, žemės ūkio ministras nepažeidė pareiškėjos teisių ir tinkamai taikė teisės aktus.

24.       Teismas nustatė, kad Informacinis pranešimas pareiškėjai įteiktas 2017 m. rugsėjo 12 d. (tai pripažino ir pati pareiškėja). Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad Įsakymu atleidimo data nukelta į 2018 m. sausio 12 d., padarė išvadą, jog atsakovas nepažeidė pareiškėjos teisių ir tinkamai taikė VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kaip asmeniui auginančiam du vaikus iki 14 m. Informaciniame pranešime buvo nurodytas tiek teisinis pagrindas, tiek ir teisinės pasekmės, atsisakius eiti pareigas. Taigi, pati pareiškėja turėjo teisę vertinti realią situaciją ir apsispręsti.

25.       Teismas pareiškėjos teiginius, kad pareigybė fiktyviai perkelta į Klaipėdą, vertino kritiškai. Šiuo atveju Tarnybos pertvarkymai buvo nulemti ne subjektyvių, su pareiškėjos asmenybe susijusių veiksnių, o objektyvių ir realių Tarnybos pertvarkymų, kurie LVAT nutartimi pripažinti teisėtais. Tarnyboje vykdoma pertvarka, siekiant ją perkelti į Klaipėdą. Taigi atliekami struktūriniai pertvarkymai yra realūs, atlikti kompetentingo subjekto pagal suteiktus įgaliojimus.

26.       Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, jog jai atsakovas turėjo siūlyti pareigas Tarnyboje. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėja buvo valstybės tarnautoja – įstaigos vadovė, bet ne karjeros valstybės tarnautoja, o Tarnyboje tokia pareigybė buvo vienintelė.

27.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2015 m. kovo 31 d. įsakymu, vadovaujantis VTĮ 13 straipsnio 1 dalimi (konkurso būdu), 18 straipsnio 1 dalimi, buvo paskirta Tarnybos direktore. Minėtoje normoje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į įstaigos vadovo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, ne vėliau kaip per 17 kalendorinių dienų nuo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas pateikimo įstaigos vadovą į pareigas priimančiam asmeniui dienos šio asmens sprendimu perkeliamas į laimėtas pareigas. Akivaizdu, kad minėtas įsakymas įgyvendina VTĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl teismas pareiškėjos teiginius, jog ji laikinai buvo perkelta į Tarnybos vadovo pareigas, laikė nepagrįstais, todėl pripažino, kad VTĮ 43 straipsnio 8 dalis nagrinėjau atveju netaikytina.

28.       Teismas nurodė, kad buvęs valstybės tarnautojas, siekiantis atkurti valstybės tarnautojo statusą, turi kreiptis į Valstybės tarnybos departamentą ir pateikti rašytinį prašymą atkurti valstybės tarnautojo statusą. Tokių duomenų byloje nėra. Atsakovas nėra atsakingas už pareiškėjos, kaip įstaigos vadovo, statuso atkūrimo procedūrą.

29.       Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundo argumentai grindžiami karjeros valstybės tarnautojams taikomomis garantijomis, t. y. VTĮ 43 straipsnio 1 dalimi. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjai neturėjo būti siūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigos Tarnyboje. Pareiškėjos teiginius, kad, siekiant jos nepriimti į Tarnybos vyriausiojo patarėjo pareigas, ši pareigybė 2018 m. sausio 17 d. įsakymu buvo panaikinta, teismas laikė nepagrįstais. Be to, šis vertinimas dėl pareigybės įsteigimo ir panaikinimo, nepaneigia žemės ūkio ministro diskrecijos atlikti Tarnybos struktūrinius pertvarkymus pagal suteiktą kompetenciją.

30.       Teismas, įvertinęs tai, kad Tarnybos struktūriniai pertvarkymai yra realūs ir pagrįsti, atlikti žemės ūkio ministro pagal jam suteiktą kompetenciją, nenustačius procedūrinių pažeidimų, tinkamai informuojant pareiškėją apie darbo vietos pakeitimą ir jai atsisakius užimti pareigas Klaipėdoje, darė išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinami ir išvestiniai reikalavimai grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

III.

31.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

32.        Pareiškėja, be kita ko, nurodydama ir skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Teismas, skundžiamame sprendime nustatęs, kad jos pareigybė realiai nebuvo panaikinta, kartu turėjo konstatuoti ir aplinkybę, jog ji neteisėtai ir nepagrįstai buvo atleista iš pareigų vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pagal administracinių teismų praktiką, darbo vietos pakeitimas negali būti prilyginamas pareigybės funkcijų panaikinimui. Priešingas aiškinimas leistų atsakovui piktnaudžiauti VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nustatant valstybės tarnautojų darbo vietas kituose miestuose, taip inicijuojant jų atleidimą, kaip panaikinus pareigybę, nors pareigybės nėra panaikinamos, tokiu būdu nepagrįstai išplečiant pareigų panaikinimo sąvoką.

33.       Pareiškėja nurodo, kad teismas netyrė aplinkybių, ar jos darbo vieta realiai buvo perkelta į Klaipėdą, ar nebuvo objektyvių galimybių jai dirbti Vilniaus mieste. Žuvininkystės tarnybos direktoriaus darbo vietos pakeitimo fiktyvumą patvirtina ir tai, kad iki šios dienos naujojo Žuvininkystės tarnybos direktoriaus kontaktai nurodomi Vilniuje, t. y. kabinetas Nr. 525, esantis adresu J. Lelevelio g. 6, Vilniuje, telefono numeris (8 5) 2398 485. Jokių Žuvininkystės tarnybos direktoriaus kontaktų Klaipėdoje nėra nurodyta. Nuo pat Įsakymo priėmimo dienos, Žuvininkystės tarnybos direktoriaus funkcijas vykdžiusio asmens nuolatinė darbo vieta buvo Vilniuje, iš jo nebuvo reikalaujama dirbti Klaipėdoje. Be to, praėjus vos kiek daugiau nei mėnesiui po pareiškėjos atleidimo, Žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3D-123 buvo pakeista Žuvininkystės tarnybos struktūra, kurioje prie Tarnybos direktoriaus nebenurodomas Klaipėdos miestas. Taigi ir pareiškėja galėjo eiti šias pareigas Vilniuje.

34.       Pareiškėja nurodo, kad teismas netyrė atsakovo vadovaujančių pareigūnų asmeninio nusistatymo jos atžvilgiu ir siekio atleisti iš pareigų. Prisidengiant fiktyviu pareigų perkėlimu į Klaipėdą nuo 2018 m. sausio 1 d., šie pareigūnai paskelbė nedetalizuotų ir abstrakčių pareiškimų apie pareiškėją. 2017 m. rugpjūčio 22 d. naujienų agentūros BNS išplatintame pranešime atsakovo viceministras nurodė, kad „ministerija reiškia nepasitenkinimą dabartinės tarnybos vadovės I. Š. darbu“, „viceministras taip pat patvirtino, kad nėra patenkintas dabartinės tarnybos vadovės I. Š. darbu, tačiau nenorėjo detalizuoti, ką vadovė daro blogai“.

35.       Pareiškėja teigia, kad pagal teismų praktiką, pagal VTĮ 2 straipsnio 8 dalį bei 13 straipsnio 1 dalį, ji, kaip įstaigos vadovė, savo statuso prasme yra karjeros valstybės tarnautoja, todėl jai nepagrįstai netaikytos garantijos, numatytos VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A‑05‑172/2005 yra konstatuota, kad VTĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta įstaigos vadovo sąvoka. Jis apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojas, konkurso būdu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai. To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į įstaigų vadovų pareigas priimama konkurso būdu ar įstatymų nustatytais atvejais, politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstaigų vadovai jų statuso prasme gali būti dviejų kategorijų: karjeros valstybės tarnautojas (priimamas konkurso būdu) ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojas, priimamas į pareigas be konkurso politiko ar kolegialios institucijos pasirinkimu jį priimančio politiko (ar kolegialios institucijos) įgaliojimų laikui. Šioje nutartyje taip pat konstatuota, kad tik įstaigos vadovas politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojas gali būti atleidžiamas iš tarnybos nesilaikant karjeros valstybės tarnautojo atleidimui taikytinos procedūros ir garantijų.

36.       Pareiškėja, eidama Žuvininkystės tarnybos direktorės pareigas, buvo įstaigos vadovė, karjeros valstybės tarnautoja, kuriai turėjo ir privalėjo būti taikomos karjeros valstybės tarnautojo atleidimui skirtos procedūros ir garantijos, tame tarpe ir numatytos VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje. Darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) pareigos siūlyti tarnautojui užimti laisvas (esamas ar numatomas) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis yra tinkamas užimti, nevykdymas ir (ar), esant šio tarnautojo sutikimui, jo nepaskyrimas į šias pareigas, paprastai yra savarankiškas pagrindas tokio tarnautojo atleidimą pripažinti neteisėtu. Atsakovas, atleisdamas pareiškėją dėl pareigybės panaikinimo, pažeidė VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją, nes ji buvo atleista nepateikus jokių siūlymų užimti tos pačios ar žemesnes kategorijos laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigybės. Žuvininkystės tarnybos 2018 m. vasario 22 d. raštas patvirtina, kad vien Žuvininkystės tarnyboje iki pareiškėjos atleidimo buvo 39 laisvos pareigybės (įskaitant Žuvininkystės tarnybos vyriausiojo patarėjo pareigybę (A lygio, 17 kategorija), į kurias pareiškėja galėjo pretenduoti, tačiau nė viena iš šių laisvų vietų jai nebuvo pasiūlyta užimti. Be to, pareiškėjos darbdaviu laikytina Žemės ūkio ministerija (VTĮ 2 str. 14 d.), todėl, pareiškėjos nuomone, jai privalėjo būti siūlomos ir laisvos žemesnės kategorijos pareigos Žemės ūkio ministerijoje. VTĮ 43 straipsnio 1 dalies garantijų netaikymas pareiškėjai iš esmės nulemtų, kad, atleidžiant įstaigos vadovus karjeros valstybės tarnautojus, jų padėtis karjeros valstybės tarnautojų (ne įstaigos vadovų) atžvilgiu būtų neproporcingai ir nepagrįstai blogesnė.

37.       Pareiškėja nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė VTĮ 43 straipsnio 8 dalį, kurioje expresis verbis įtvirtina, jog ši garantija yra taikoma karjeros valstybės tarnautojams, kurie dėl laikino perkėlimo pagal šio VTĮ 18 straipsnį negali eiti pareigų. Pareiškėja buvo laikinai (4 metų kadencijai) iš karjeros valstybės tarnautojos Žuvininkystės tarnybos Tarptautinių reikalų ir rinkos skyriaus vedėjo pareigų (A lygis, 15 kategorija, pirma kvalifikacinė klasė) perkelta į įstaigos vadovo karjeros valstybės tarnautojo – Žuvininkystės tarnybos direktoriaus (A lygis, 19 kategorija, trečia kvalifikacinė klasė) pareigas, būtent VTĮ 18 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tokia faktinė situacija patvirtina, kad pareiškėjai, pasibaigus laikino perkėlimo laikotarpiui (4 metų kadencijai) ar panaikinus pareigybę, į kurią ji buvo perkelta, yra garantuojamos anksčiau eitos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Laikinas perkėlimas pagal VTĮ 18 straipsnio 1 dalį, o tuo pačiu ir VTĮ 43 straipsnio 8 dalyje numatyta garantija, yra taikoma tik tais specialiais atvejais, kai karjeros valstybės tarnautojas laimi konkursą į įstaigos vadovo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, todėl tokiu atveju yra užtikrinama valstybės tarnautojo teisė tęsti valstybės tarnybą toje pačioje institucijoje ar įstaigoje, kai baigiasi įstaigos vadovo karjeros valstybės tarnautojo kadencija ar asmuo atleidžiamas iš įstaigos vadovo pareigybės pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (dėl pareigybės panaikinimo). 

38.       Pareiškėja pažymi, kad jai VTĮ 16 straipsnio 2 dalis nėra taikoma, nes ji neatitinka nė vieno iš šioje dalyje įtvirtinto atvejo (ji buvo perkelta pagal VTĮ 18 str. 1 d. iš karjeros valstybės tarnautojos į įstaigos vadovus karjeros valstybės tarnautojus, o ne savo noru atsistatydino iš ankstesnių pareigų prieš ją paskiriant į įstaigos vadovus), todėl pareiškėja neturėjo jokios teisės ir galimybės kreiptis dėl valstybės tarnautojo statuso atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintų Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam valstybės tarnautojui taisyklių nuostatas.

39.       Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

40.       Atsakovas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija, nurodo tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

41.        Iš bylos matyti, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 3D-548 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 ,,Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino naują Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) struktūrą, pagal kurią Tarnybos buveinė nustatyta – Naujoji uosto g. 8A, Klaipėdos m., Tarnybos direktoriui darbo vietą nustatant taip pat Klaipėdos mieste. Šiuo įsakymu buvo pakeista prieš tai buvusi Tarnybos struktūra, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-260, pagal kurią tiek Tarnybos , tiek jos  direktoriaus darbo vieta buvo nustatyta Vilniaus mieste.

42.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-2-438/2018, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 3D-548 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 ,,Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ (su pakeitimais, padarytais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 3D-28 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 ,,Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 ,,Dėl įstaigų prie ministerijų“ 2 punktui.

43.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendime taip pat konstatuota, kad Žuvininkystės tarnyba – tai Vyriausybės steigiama įstaiga prie ministerijos, kurios teisinis statusas – biudžetinė įstaiga, kurios struktūrą tvirtinti yra įgaliotas žemės ūkio ministras.

44.       Lyginant Tarnybos struktūras, kurios buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymais Nr. 3D-260; Nr. 3D-548, matyti, kad naujosios struktūros patvirtinimas yra susijęs su esminiais šios Tarnybos pertvarkymais, panaikinat vieną Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybę, atitinkamus skyrius, įsteigiant naujus Tarnybos padalinius ir pan. (t.1 b. l. 13; t.3 b. l. 19).

45.       Šios aplinkybės patvirtina, kad  Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministru 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 3D-548 Tarnyboje buvo atlikti struktūriniai pertvarkymai, sudarantys teisinį pagrindą pergrupuoti Tarnyboje dirbančius darbuotojus, o tuo pačiu ir dalį jų atleisti iš valstybės tarnybos VTĮ 43 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492–1570/2012; 2013 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520–255/2013).

46.        Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėja pagal savo profesinius gebėjimus atitiko Tarnybos direktoriaus pareigybės reikalavimus, nustatytus po įvykdytų Tarnybos struktūrinių pertvarkymų, tačiau atsisakė užimti šias pareigybes dėl pasikeitusios darbo vietos.

47.       Darbo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose darbo vieta (darbovietė) yra viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų (Darbo kodekso 34 str. 4 d. (redakcija galiojusi iki byloje nagrinėjamų teisinių santykių atsiradimo)), kurios pakeitimas sudaro teisines prielaidas darbuotojui atsisakyti dirbti tokiomis naujomis darbo sąlygomis, o darbdaviui nutraukti tolesnius darbo teisinius santykius su darbuotoju (Darbo kodekso 45 str.; 57 str. 1 d. 3 p.). Tačiau darbdavio teisė nutraukti tolesnius darbo teisinius santykius su darbuotoju yra ribojama reikalavimu perkelti darbuotoją, esant jo sutikimui, į kitą laisvą darbo vietą, su sąlyga, jei tokia darbo vieta pas darbdavį yra (Darbo kodekso 57 str. 2 d.).

48.       Aptartų teisinių santykių esminis požymis yra tai, kad būtinosios darbo sąlygos yra pakeičiamos darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Tačiau tokio teisinio santykio atsiradimas sukuria atitinkamas teises ir pareigas šio teisinio santykio dalyviams. Darbuotojui sukuria teisę toliau tęsti darbo teisinius santykius su darbdaviu, o darbdaviui pareigą darbuotoją priimti į naują laisvą darbo vietą, su sąlyga, jei tokia laisva darbo vieta yra. Tai lemia, kad būtinųjų darbo sąlygų pakeitimas darbdavio iniciatyva, yra viena iš darbuotojo garantijų darbo teisinių santykių srityje, užtikrinanti jo teisę, esant galimybei, tęsti darbo teisinius santykius pas darbdavį.

49.       VTĮ teisės normų reglamentuojančių aptartą teisinį santykį, nėra įtvirtinta.

50.       Sąlygas taikyti darbo teisinius santykius ir socialines garantijas reglamentuojančias teisės normas valstybės tarnybos teisiniams santykiams, nustato VTĮ 5 straipsnis. Pagal šią teisės normą darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. 

51.       Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad jos tikslas yra ne sumažinti, o užtikrinti atitinkamų socialinių garantijų, taikomų darbo teisinių santykių srityje, taikymą ir valstybės tarnautojams, tokiu būdu išvengiant diskriminacijos  asmenų, dirbančių panašiomis sąlygomis, atžvilgiu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62 – 929/2011; 2013 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520–255/2013; 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492– 1570/2012; žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimo II dalies 698-703 psl.).

52.       Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad aptarta garantija – darbuotojo teisė tęsti darbo teisinius santykius, pasikeitus esminėms darbo sąlygoms dėl darbdavio iniciatyvos (ne dėl darbuotojo kaltės), yra taikytina ir valstybės tarnybos teisiniams santykiams.

53.       Tai savo ruožtu taip pat lemia, kad atitinkamos valstybės tarnybos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos bei taikomos atsižvelgiant į aptariamos garantijos nuostatas.

54.       Minėta, kad         VTĮ teisės normų reglamentuojančių, byloje nagrinėjamą teisinį santykį, nėra įtvirtinta. Todėl darytina išvada, kad  šiam teisiniam santykiui sureguliuoti turi būti  taikomos  tos teisės normos, kurios atitiktų minėtos garantijos esmę, šiuo atveju tai reikštų, jog turi būti taikomos tos teisės normos, kurios numato galimybę valstybės tarnautojui, esant laisvų pareigybių, kurias jis gali užimti, tęsti valstybės tarnybos teisinius santykius (VTĮ 43 str.), o nesant tokių pareigybių, jį atleisti iš valstybės tarnybos (VTĮ 44 str. 1 d. 9 p.).

55.       Apibendrinus darytina išvada, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjos atleidimą iš valstybės tarnybos, pritaikant VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kvalifikavo teisingai. Dėl ko priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami

56.       Tačiau pirmosios instancijos teismo išvados bei kitų proceso dalyvių argumentai dėl taikytinų teisės normų, kurios reglamentuoja pareiškėjos minėtą garantiją – tęsti valstybės tarnybos teisinius santykius, yra nepagrįsti bei neteisingi.

57.       Pagal VTĮ 18 straipsnio 1 dalį į įstaigos vadovo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra perkeliami karjeros valstybės tarnautojai. Tai reiškia, kad tokio valstybės tarnautojo statuso pagrindinis požymis yra karjeros  valstybės tarnautojas, o papildomas požymis – įstaigos vadovas. Šie požymiai pasireiškia kaip bendrasis (karjeros) ir specialusis (įstaigos vadovo). Toks šių požymių pobūdis apsprendžia ir jų taikymo prioritetus. Jei egzistuoja teisinės prielaidos ir sąlygos, pirmiausiai yra taikomos teisės normos reglamentuojančios specialųjį požymį, o jei tokių nėra, taikomos teisės normos reglamentuojančios bendrąjį požymį.

58.       Byloje nagrinėjamu atveju, taikyti teisės normas reglamentuojančias pareiškėjos, kaip įstaigos vadovo, statusą nėra teisinių prielaidų ir sąlygų.

59.       VTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tik tų karjeros valstybės tarnautojų arba įstaigos vadovų atžvilgiu, kurie savo noru atsistatydino iš prieš tai užimtų karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų, ir tik po to buvo paskirti, išrinkti ar priimti į kitas pareigas VTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. Byloje nustatyta, kad pareiškėja į ginčo pareigybes buvo perkelta VTĮ 18 straipsnio tvarka (t. 1 b. l. 7), t. y. , ji karjeros valstybės tarnautojo statuso, prieš paskiriant ją į ginčo pareigybes, neprarado.  Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos atžvilgiu pritaikydamas šios teisės normos nuostatas, priėmė nepagrįstą bei neteisingą sprendimą, nes netinkamai išaiškino bei pritaikė materialines teisės normas.

60.       Nepagrįsti ir apeliantės teiginiai dėl VTĮ 43 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo jos atžvilgiu. Pagal VTĮ 43 straipsnio 8 dalį „eitos pareigos garantuojamos valstybės tarnautojui, kai jis <...> dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas pagal šio Įstatymo 18 straipsnį negali eiti pareigų.“ Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėja buvo perkelta į ginčo pareigybes VTĮ 18 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. 1 b. l. 7), kuris reglamentuoja  karjeros valstybės tarnautojų, laimėjusių konkursą į įstaigos vadovo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje tvarką. Šiuo atveju laikino perkėlimo į kitas pareigas sąlygas ir tvarką reglamentuoja specialios teisės normos, kurios yra įtvirtintos VTĮ 18 straipsnio 5 -11 dalyse. Iš aptartų teisės normų matyti, kad jos yra skirtos reglamentuoti skirtingas teisines situacijas. Pirmuoju atveju, nustato bendrąją perkėlimo į kitas pareigas tvarką, neribojant perkėlimo trukmės (VTĮ 18 str. 1 d.), o antruoju atveju, tai sieja su tarnybine būtinybe ir ribota perkėlimo trukme (VTĮ 18 str. 5-7d.;10 d.). Dėl šių priežasčių taikyti VTĮ 43 straipsnio 8 dalies nuostatas pareiškėjos atžvilgiu taip pat nėra teisinio pagrindo.

61.        VTĮ 43 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos buvusiam įstaigos vadovui, kuris tokį statusą teisės aktų nustatyta tvarka yra praradęs, ir jam šešių mėnesių laikotarpyje nuo atleidimo iš pareigų dienos, yra taikomos garantijos numatytos šioje teisės normoje. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja iki jos atleidimo iš ginčo pareigų, įstaigos vadovo statuso nebuvo praradusi, todėl nebuvo ir pagrindo jos atžvilgiu, atleidimo iš tarnybos dieną, taikyti šios tesisės normos nuostatų. Dėl ko priešingi šiuo klausimu atsakovo teiginiai yra  taip pat nepagrįsti bei neteisingi.

62.        Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjos  atleidimo iš ginčo pareigų dieną, egzistavo teisinės prielaidos bei sąlygos, jos atžvilgiu taikyti VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatas. Bylos duomenys patvirtina, kad tuo metu Tarnyboje  buvo laisvų kitų pareigybių, kurių darbo vieta buvo Vilniaus m. ir kurias galimai užimti galėjo pareiškėja, tačiau jos jai VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nebuvo pasiūlytos (t. 2 b. l. 5-7; 13).

63.       Kadangi nustatymas aplinkybės ar pareiškėja galėjo užimti atitinkamas laisvas pareigybes Tarnyboje, ar ne, yra susijęs su teisiškai reikšmingų aplinkybių, VTĮ 43 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, nustatymu, todėl byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tikslu tai ištirti bei nustatyti. Be to, tokių aplinkybių nustatymas apeliacinės (paskutinės) instancijos teisme, kurios nebuvo pirmosios instancijos teismo tyrimo dalyku, būtų susijęs ir su proceso dalyvių teisių ribojimu į pilnavertę apeliaciją.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos I. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.