Civilinė byla Nr.2-191-198/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
21.4.1.1;42.11.3;48.4;
Nuorašas
PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010m.
kovo 31 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė
Jonaitienė,
sekretoriaujant
Angelei Andrikonienei,
dalyvaujant ieškovo A. Č. atstovams advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,
advokato padėjėjui R. B.
atsakovės L. S. atstovei advokato
padėjėjai L. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
A. Č. ieškinį atsakovei L. S., trečiajam asmeniui Panevėžio
miesto 2-ojo notarų biuro notarei Ž. B. dėl sandorio
pripažinimo negaliojančiu ir iškeldinimo.
Teismas,
išnagrinėjęs bylą,
n u s
t a t ė:
Ieškovas A. Č.,
vadovaudamasis LR CK CK 1.89 str., 1.90 str., 1.91 str., 6.442 str. 4 d.,
prašo:
- pripažinti
negaliojančia 2007m. rugpjūčio 1 d. A. Č. ir L. S. sudarytą turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos
galvos sutartį, reg. Nr.2579;
- taikyti vienašalę restituciją:
grąžinti A. Č. nuosavybėn
446/892 dalis nuo 0,0892
ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 2701/0011: 109
Panevėžio m. k.v., adresas (duomenys
neskelbtini), Panevėžio m. ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio bendras
plotas 291,91 kv.m., tūris 947 kub.m., pažymėjimas plane 2A1p, būklė: nebaigtas
statyti, baigtumas 96%, ½ dalį pastato –
ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), kurio užstatytas plotas 44 kv.m., tūris 110 kub.m., pažymėjimas
plane 1I1ž, ½ dalį kitų statinių (inžinierinių), kiemo statinių (šulinys, kiemo
aptvėrimas), unikalus Nr.(duomenys
neskelbtini), (duomenys neskelbtini),
Panevėžio m;
- iškeldinti atsakovę L. S. iš ½ dalies namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpų: 1-10 (16,78), 1-11
(19,16), 1-12 (21,48), 1-13 (2,06), 1-14 ( 5,94), 1-15 (10,50), 1-16 (16,75),
R-5 (16,60), R-6 (4,85), G-1 (32,14) -
viso 146,26 kv.m. su visa manta, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios
patalpos;
- priteisti iš L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovė paaiškino, kad A. Č. sūnus A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). A.
Č. šeimos ir vaikų neturėjo. Po sūnaus mirties dėl jo turto paveldėjimo
ieškovas kreipėsi į Panevėžio m. 1- ąjį notaro biurą (2007-09-11 notaro pažyma
Nr.305) dėl palikimo po sūnaus mirties priėmimo ir sužinojo, kad 2007-08-01, keletą
dienų prieš mirtį, jo sūnus A. Č. sudarė su atsakove, savo
pussesere L. S., turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki
gyvos galvos sutartį, reg. Nr.2579, pagal kurią A. Č. perleido
atsakovei jam priklausiusią 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį gyv. namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., o
atsakovė L. S. įsipareigojo išlaikyti A.
Č. iki jo gyvos galvos, suteikti jam pilną išlaikymą: materialinį
aprūpinimą (maistu, rūbais ir kt.), leisti nemokamai naudotis visu aukščiau
nurodytu turtu, slaugyti ligos atveju (esant reikalui aprūpinti vaistais).
Paaiškino, jog tuoj pat po sutarties
pasirašymo atsakovė L.
S. išskrido į Airiją o ieškovo sūnus po kelių dienų, t.y. 2007-08-08, buvo išvežtas į VšĮ Panevėžio Palaikomojo
gydymo ir slaugos ligoninės stacionarą gydymui, kur (duomenys neskelbtini) mirė. Nurodė, jog A. Č. nuo
1986m. turėjo psichikos problemų, jam buvo diagnozuotas šizofreninis sutrikimas,
psichopatinis defektas. A. Č. buvo gydomas Všį Žiegždrių
psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, Panevėžio
ligoninės I psichosomatiniame sk., pastoviai taikytas palaikomasis gydymas dėl
psichikos sutrikimų ambulatoriškai. Taip pat buvo gydytas ir priverstinai. Pagal
gydytojų įrašus medicininiuose dokumentuose, A. Č. girdėdavo
įvairius balsus (klausos haliucinacijos), būdavo pastovios prislėgtos
nuotaikos, jautė didelį nerimą, savo būklės atžvilgiu trūkdavo kritikos, jis
neadekvačiai vertino ir savo sveikatos būklę. A. Č. mastė lėtai,
sunkiai socialiai adaptuotas, paskutiniais gyvenimo metais daug laiko praleisdavo gulėdamas lovoje, nuo
1993m. visiškai nedirbo. 1992-12-15
A.
Č. Kauno VI MSEK nustatyta trečia invalidumo grupė, pagrindinė
priežastis - bendras susirgimas, pagrindinė diagnozė - šizofrenija priepuolinė
eiga, psichopatijai panašus defektas. Vėliau ekspertų komisija tyrė A. Č. dar septynis kartus. Psichinė liga progresavo. A. Č. 1998-12-02 Kauno VI MSEK atlikta pakartotinė
psichiatrinė ekspertizė (akto Nr.3097). Diagnozuota nepertraukiama ligos,
paranoidinės šizofrenijos, su mąstymo sutrikimais, klausos haliucinacijos,
psichopatizacija. Funkcijų sutrikimai įvardinti kaip ryškūs, nustatytas pilnas
nedarbingumas. Nustatyta antra invalidumo grupė. 1999-12-06 ta pati MSEK
pakartojo minėtą diagnozę, tame tarpe ir nepertraukiamą ligos eigą. 1999-12-06
papildomai A. Č. diagnozuota depresija (akto Nr.3753). Be
šių susirgimų ginčijamo sandorio sudarymo metu A. Č. sirgo
ketvirtos stadijos vėžiu, kas buvo jo mirties priežastis.
Ieškovas mano, kad 2007-08-01
sutartį dėl turto perleidimo su pilnu išlaikymu iki gyvos galvos jo sūnus A. Č. pasirašė tinkamai nesuprasdamas savo sveikatos būklės,
šios sutarties esmės ir, galimai, savo veiksmų reikšmės. Nurodo, kad A. Č. atsakovės buvo apgautas. Atsakovė L.
S., gyvendama su A. Č. viename name, žinojo jo
bejėgišką sveikatos būklę ginčijamo sandorio sudarymo momentu ir tuo
pasinaudojo, sudarydama ginčijamą sutartį. Žinojo, kad dėl sveikatos būklės A. Č. išlaikyti nereikės, nes A. Č. po
operacinio ir chemoterapinio gydymo nuo ketvirtos stadijos vėžio buvo nusilpęs.
Gydymo kursas buvo baigtas 2007-07-24, gydymo rezultatai buvo neigiami. A. Č. vartojo stiprius psichotropinius ir nuskausminamuosius
vaistus, skausmui mažinti paskutinėmis gyvenimo dienomis buvo skirti netgi
narkotikai. Todėl mano, kad A. Č. negalėjo tinkamai
įvertinti nei sudaromo sandorio esmės, nei iš jo kylančių pasekmių. Dėl
sveikatos būklės galimai netgi nesuprato greitai mirsiąs. Atsakovė pasirašytos
sutarties vykdyti nepradėjo. Sandorio pasirašymo dieną atsakovė išvyko į
užsienį. Nuo sutarties sudarymo
dienos ji neketino šios sutarties vykdyti. A. Č. dėl
silpnos sveikatos ir savo sutartinių teisių nesupratimo, nesiėmė jokių veiksmų,
kad užprotestuotų tokį atsakovės elgesį, pareikalautų iš atsakovės jam pagal
sutartį priklausančio išlaikymo, slaugos ir medikamentų. Pritaikius
restituciją, atsakovė prarastų nuosavybę į A. Č. turtą ir
teisę gyventi jam priklausiusioje namų valdos dalyje.
Paaiškino, kad A.
Č. dar būdamas sveikesnis ir suprasdamas savo veiksmų esmę, niekada
neketino savo turto perleisti atsakovei. Laiške, rašytame 2002-11-11 sesers
vaikams P. ir A., jis užsimena, kad visą savo turtą paliks Andriui, o taip pat
rašo, kad nesutaria su giminaitėmis, gyvenančiomis tame pačiame name ( laiške
minima jo teta G. V. ir jos duktė bei A.
Č. pusseserė L. S.). VšĮ Panevėžio m. poliklinikos PSC
(psichikos sveikatos centro) A. Č. asmens sveikatos
istorijoje 10-1l psl. taip pat yra 2002-08-23, 2002-09-10 įrašai apie tai, kad
„...konfliktuoja su teta ir pussesere dėl turto...", „...nusiskundimų šiuo
metu neturi, tik pažymi, jog yra nesutarimų su giminaitėmis dėl turto".
2002-09-11 šioje asmens sveikatos istorijoje užfiksuotas socialinio darbuotojo
vizitas: kaimynai apibūdina A. Č. teigiamai ir parodo, kad
jo teta išprovokuoja jo agresyvų elgesį, dėl to kyla konfliktai ir po to jis
išvežamas į stacionarą. 2002-09-24 fiksuojamas tetos vizitas pas A. Č. gydytoją reikalaujant siųsti jį į stacionarą, nes jie
pykstasi, A. Č. neįleidžia jos į namus. Tos pačios dienos
asmens sveikatos istorijos įrašai rodo, kad A. Č. buvo
bandoma patalpinti į psichiatrinės ligoninės stacionarą tačiau jį apžiūrėjus, tam
pagrindo nerasta. Bandymas užvaldyti A. Č. turtą buvo
atsakovės inicijuota neveiksnumo nustatymo jam byla, kurioje 2003-01-31
sprendimu Nr.2-236-07/2003 Panevėžio m. apylinkės teismas pareiškimo pripažinti
A. Č. neveiksniu, neradęs tam pagrindo, netenkino. Įrašai
apie konfliktus su atsakove ir jos motina randami yra medikų išvadose.
Sveikatos istorijoje užfiksuoti A. Č. žodžiai, kad jis
stengiasi nuo tetos atsiriboti, mažiau bendrauti. Iš pateiktų duomenų matyti,
kad atsakovė su A. Č. nesutarė, pykosi, eilę metų siekė
užvaldyti jo turtą tačiau kol A. Č. buvo sveikesnis ir pajėgė jai pasipriešinti,
jie tik konfliktavo. A. Č. tapus bejėgiu pasipriešinti,
atsakovė kažkokiu būdu sugebėjo jį įkalbėti ar priversti pasirašyti ginčijamą
sutartį.
Ginčijamos sutarties atveju atsakovė gavo visą
sutartyje įvardintą A. Č. turtą o A. Č. -
iš atsakovės negavo nieko netgi paskutinėmis gyvenimo dienomis. CK 6.442str.4d.
imperatyviai reglamentuoja, kad sutartis, kurioje nustatytas rentos mokėjimas
asmeniui, kuris miršta praėjus ne daugiau kaip trisdešimt dienu nuo sutarties
sudarymo, negalioja. A. Č. mirė praėjus 9 dienoms nuo
ginčijamos sutarties pasirašymo. Nurodo, kad sutartis naikintina kaip atsakovės
nevykdyta, neatitinkanti teisingumo ir sąžiningumo principų bei imperatyvių
teisės normų reikalavimų. Ieškovui pareiškus atsakovei žodines pretenzijas dėl
ginčijamos sutarties sudarymo ir A. Č. turto užvaldymo,
atsakovė prašė neginčyti sutarties, teigė „išpirksianti" jos pagal šią
sutartį gautą turtą, tačiau to nepadarė iki šiol.
Atsakovė L. S. nesutinka su
ieškovo A. Č. pareikštu ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir
iškeldinimo. Atsakovės atstovė ieškinį prašo atmesti.
Mirusysis A. Č. ir atsakovė L. S. 2007-08-01 pasirašė turto perleidimo su sąlyga
išlaikyti iki gyvos galvos sutartį (reg. 2579) (toliau - sutartis), pagal kurią
A. Č. perleido nekilnojamąjį turtą atsakovei L. S., o atsakovė L. S. įsipareigojo
išlaikyti A. Č. iki jo gyvos galvos. Paaiškino, kad
ginčijamas sandoris įregistruotas
Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas A. Č. niekada
nesidomėjo savo sūnaus sveikatos būkle, niekada juo nesirūpino, nelankė, todėl
ieškinyje išdėstytos aplinkybės iš esmės neatitinka faktinių aplinkybių.
Ieškovo argumentai, jog
atsakovė L. S. net nesiruošė vykdyti sutarties, jog
atsakovė privertė A. Č. sudaryti sutartį, kad galėtų
užvaldyti jo turtą bet kokiomis priemonėmis, siekė A. Č. pripažinti
neveiksniu kaip ir atsakovės pasinaudojimas
ieškovo liga, yra nepagrįsti.
Tarp atsakovės L. S. ir mirusiojo A. Č. buvo normalūs
santykiai. Tai, kad medicininiuose dokumentuose nurodoma, jog A.
Č. konfliktuodavo su teta, kuri nėra šios bylos proceso dalyvė, nesuponuoja
išvados, jog atsakovė siekė užvaldyti turtą. Atsakovė L. S. jau
daug metų rūpinosi A. Č., lankė jį ligoninėse, pirko
medikamentus, sekė jo sveikatos būklę, tenkino jo būtiniausius poreikius, ėmėsi
visų priemonių, jog jam būtų suteiktos visos reikalingiausios ir būtiniausios
medicininės paslaugos. Mano, jog dar iki sutarties pasirašymo atsakovės
rūpinimasis A. Č. įgavo nuolatinės priežiūros pobūdį.
Mirus A. Č., visas laidojimo išlaidas padengė atsakovė L. S.. Atsakovė L. S. neveiksnumo A. Č. bylos neinicijavo, pareiškėjas civilinėje byloje Nr.
2-236-07/2003 dėl pripažinimo A. Č. neveiksniu buvo
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius. Kadangi
A. Č. sirgo psichine liga, jo pasakymai apie konfliktus
yra subjektyvaus pobūdžio, nepatvirtinti rašytiniais įrodymais, todėl jie nėra
ir negali būti vertinami, nes jų patikimumo nėra galimybės patvirtinti.
Su ieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų, jog A. Č. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti
(CK 1.89 str.1 d.). Tai, kad pastarasis sirgo vėžiu, neatėmė iš jo nuovokos,
gebėjimo valdyti veiksmų ar suprasti jų reikšmę. Kiekvienas sandoris yra
sudaromas laikantis sutarčių laisvės principo, kiekvienas sandoris yra sandorio
šalies valios išreiškimas. Ginčijamos sutarties 13 p. nurodyta, jog sutarties
šalims paaiškintas LR Civilinio kodekso 6.460, 6.461, 6.464 str. turinys, o sutarties
17 p. nustato, jog sutartis yra šalių perskaityta, suprastas turinys ir
pasekmės ir, kaip atitinkanti šalių valią, pasirašyta. Notarinį veiksmą
atlikusiam notarui nekilo jokių abejonių dėl A. Č. būklės,
dėl jo gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Notaras,
remiantis notarinių veiksmų atlikimą reglamentuojančiomis teisės normomis,
pirmiausia įsitikino dėl sandorio šalių tikrosios valios buvimo, dėl jų
gebėjimo suvokti sandorio teisines pasekmes, ir tik tuomet patvirtino sutartį,
Pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu, atsakovės atstovės nuomone, nėra.
Sutarties turinys buvo išaiškintas, šalys
patvirtino, kad suprato sandorio turinį ir kitas esmines sąlygas, todėl,
atsakovės atstovės nuomone, pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.90
str. pagrindu nėra.
CK 1.91 str. 5 d. atskleidžia "apgaulės"
turinį. Ieškinyje ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kokių aplinkybių žinojimas
nulemtų A. Č. apsisprendimą nesudaryti sandorio, kokios
aplinkybės buvo nuslėptos ir neatskleistos A. Č., kokios
kitos esminės aplinkybės egzistavo, sudarančios pagrindą daryti prielaidą jog
yra toks sandorio negaliojimo pagrindas. Sudarant sandorį notaras paaiškino
sutarties sudarymo pasekmes, sutartis atitiko sutarties šalių valią ir buvo
patvirtinta notariškai, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu dėl
apgaulės.
Ieškovo motyvai, jog po sutarties pasirašymo atsakovė L. S. išvyko dirbti į užsienį yra nepagrįsti. Atsakovė išvyko į užsienį ne dirbti, o
nutraukti darbo santykių, nes ketino vykdyti sutartį ir nuolat prižiūrėti A. Č.. Atsakovė L. S. sutarties
vykdymui pasitelkė artimuosius, nes sutartis to nedraudė. Ta aplinkybė, kad
atsakovės mama pasirašė medicininiuose dokumentuose, rodo tai, kad atsakovė L. S. kaip tik visais įmanomais būdais rūpinosi A. Č.. Be to, CK 6.464 str. 2 d. nustato, jog išlaikymo iki
gyvos galvos sutartį galima nutraukti rentos gavėjo reikalavimu, jei rentos
mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Sutarties pabaigos pagrindu laikytinas CK
6.464 str. 1 d. nurodytas pagrindas.
Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis - rentos porūšis,
reglamentuotas CK XXVI skyriaus ketvirtame skirsnyje. CK 6.460 str. 2 d.
nustato, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai taikomos šio skyriaus
trečiojo skirsnio normos, reglamentuojančios rentą iki gyvos galvos, jeigu šio
skirsnio normos nenustato ko kita. Trečiojo skirsnio normos, reglamentuojančios
rentą iki gyvos galvos, nustato tik vieną rentos sutarties negaliojimo pagrindą
t.y. CK 6.456 str. 4 d. nustato, jog rentos sutartis, kuri nustato rentą iki
gyvos galvos asmeniui, mirusiam sutarties sudarymo metu, negalioja. Tokiu būdu,
esant specialiosios ir bendrosios teisės normos konkurencijai, taikoma
specialioji teisės norma, o ieškovo nurodyta CK 6.442 str. 4 d. nėra taikytina,
todėl sutartis negali būti pripažintina negaliojančia CK 6.442 str. 4 d.
pagrindu. Atsakovės atstovė mano, kad visi atsakovės L. S. veiksmai
rodo jos sąžiningą sutarties vykdymą.
Ieškinys tenkintinas visiškai ( CK 6.442 str. 4 d., CK 1.89
str.1 d.)
Byloje
nustatyta, kad ieškovo sūnus A. Č. ir atsakovė L. S. 2007-08-01 sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį
(b.l.10-11), kuria A. Č. perleido atsakovei asmeninės
nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: 446/892 dalį nuo 0,0892 ha žemės sklypo ir
½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių
(šulinys, kiemo aptvėrimas), esančių (duomenys
neskelbtini), Panevėžio mieste, o atsakovė įsipareigojo teikti ieškovui iki
gyvos galvos pilną išlaikymą maistu, drabužiais, aprūpinti gyvenamuoju plotu,
slaugyti ligos atveju ( esant reikalui aprūpinti vaistais ). Iki ginčijamos
sutarties sudarymo 2006-09-07 sutartimi,
notarinio reg.Nr.5238, buvo nustatyta bendraturčių R. G.
V. (atsakovės motinos) ir A. Č. naudojimosi
gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini),
Panevėžio mieste, tvarka ( b.l.175). Pagal ginčijamą
2007-08-01 sutartį atsakovė L. S., perėmusi A. Č. nuosavybę, įgijo teisę naudotis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje,
patalpomis 1-10(16,78), 1-11(19,16), 1-12(21,48), 1-13(2,06), 114(5,94),
1-15(10,50), 1-16(16,75), R-5( 16,60), R-6(4,85), G-1(32,14), viso 146,26 kv.m.,
kas sudaro 50/100 dalį gyvenamojo namo. Po
devynių dienų nuo ginčijamos sutarties sudarymo A. Č. mirė
(b.l.12).
Nustatyta, kad A. Č. ir
atsakovės L. S. santykiai buvo konfliktiški, realus
nuolatinis išlaikymas A. Č. teikiamas nebuvo, 2007-08-01
sutartis nebuvo pradėta net vykdyti, A. Č. mirė praėjus 9
dienoms po sutarties sudarymo. Šalių
konfliktinius santykius iki ginčijamos sutarties sudarymo įrodo bylos
rašytiniai įrodymai: A. Č. ranka rašytas laiškas
(b.l.135), jo nusiskundimai gydytojams, fiksuoti medicininiuose dokumentuose (
b.l. 95, 96, 97, 98, 99, 103,105,108, 112 ), liudytojų A. A.,
R. C. paaiškinimai.
Išlaikymo iki gyvos galvos
sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja
teisę gauti, o rentos mokėtojas prisiima pareigą suteikti reikiamas paslaugas
ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems rentos gavėjo poreikiams
tenkinti. Taigi, šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo sutarties sudarymo.
Todėl atsakovės argumentas, kad atsakovės rūpinimasis A. Č. iki
sutarties sudarymo įgijo nuolatinės priežiūros pobūdį atmestinas kaip teisiškai
nepagrįstas. Be to, liudytojai A. A. ir R.
C. įrodė, jog A. Č. atsakovė pastoviai nesirūpino, jis
gyveno savarankiškai, dėl pastovių konfliktų su atsakove jam tik paūmėdavo
diagnozuota psichinė liga.
Išlaikymo iki
gyvos galvos sutarties ypatumai lemia tai, kad sutarties sąlygų laikymasis yra
itin svarbus. Klausimas, ar išlaikymo iki gyvos galvos
sutarties pažeidimas iš esmės pažeidė išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas
įvertinant paminėtus sutarties ypatumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
suformavo praktiką, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi
šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą
pagrįstai tikėjosi gauti. Sprendžiant reikalavimą dėl sutarties pripažinimo
negaliojančia teismas aiškinosi A. Č. ir atsakovės L. S. ketinimus ir lūkesčius, turėtus sutarties sudarymo
metu, sutarties šalių elgesį nuo sutarties sudarymo, t.y. nuo 2007-08-01 iki A. Č. mirties, t.y. iki (duomenys
neskelbtini). Minėta, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis turi
išskirtinę socialinę reikšmę, o jos svarbiausia paskirtis yra užtikrinti rentos
gavėjo būtiniausių, gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimą. Tuo tarpu turto
perleidimas rentos mokėtojui vertintinas kaip atlygis už rentos gavėjo
išlaikymą. Nustatyta, kad A. Č. ir atsakovę L. S. siejo artimas giminystės ryšys. Ši aplinkybė svarbi
aptariant sutarties sudarymą ir jos nevykdymą. Atsakovės teigimu, sudarydama
sutartį ji nesiekė materialios naudos, neturėjo savanaudiškų paskatų, o tik
norą pasirūpinti giminaičiu A. Č.. Šalių giminystės ryšys,
atsakovės fizinės galimybės sutarties sudarymo metu leidžia daryti išvadą, kad
atsakovė sutartimi prisiėmė ne tik materialų ieškovo išlaikymą - aprūpinti
maistu, drabužiais, gyvenamąja patalpa, slauga. Atsakovė L.
S., žinodama A. Č. psichinę būklę ( psichine
progresuojančia liga A. Č. sirgo nuo 1987 metų , b.l.71) bei gyvenimo būdą, sąmoningai prisiėmė ir
kitas su jo priežiūra susijusias pareigas – užtikrinti sveiką, tvarkingą ir
saugų gyvenimą tam, kad būtų tinkamai suteikiamas materialus išlaikymas. Tačiau
byloje nustatyta, kad nuo pat ginčijamos sutarties sudarymo ( 2007-08-01) A. Č. materialaus išlaikymo iš atsakovės negavo, nes atsakovė
tą pačią dieną, kai buvo sudaryta ginčijama sutartis, išvyko į Airiją. Šį faktą
šalys pripažįsta. Paskutinėmis A. Č. gyvenimo dienomis
minimaliai jį prižiūrėjo atsakovės motina, byloje apklausta liudytoja R. G. V.. Iš VšĮ Panevėžio Palaikomojo gydymo ir
slaugos ligoninės ligos istorijoje esančio „Paciento valios pareiškimo teikiant
stacionarines paslaugas" matyti, kad šį dokumentą pildė ir pasirašė ne A. Č., o jo teta, atsakovės motina, Renė G.
V., kuri, nurodyta kaip paciento globėja ir atstovė, nes atsakovė L. S. tuo metu buvo užsienyje (b.l.64). Liudytoja R.G. V. paaiškino, jog atsakovė iš Airijos grįžo 2007-08-09. A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, per visą ginčijamos sutarties
galiojimo laikotarpį atsakovės L. S. Lietuvoje nebuvo ir
ji savo pareigų pagal sutartį nevykdė ir faktiškai vykdyti negalėjo. Rentos
davėjo pareigų atsakovė savo motinai perkelti neturėjo teisės. Kadangi
išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esmė yra rentos gavėjui suteikti
būtiniausias ir gyvybiškai svarbias paslaugas, jų nesuteikimas reiškia esminį sutarties
pažeidimą. O nesuteikus sulygtų paslaugų, negali būti gaunamas ir atlygis. Be
to, CK 6.442 str.4 d. imperatyviai nustatyta, kad sutartis, kurioje nustatytas
rentos mokėjimas asmeniui, kuris miršta
praėjus ne daugiau kaip trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo, negalioja.
Ginčijama sutartis sudaryta 2007-08-01. Tuoj po sutarties pasirašymo atsakovė L. S. išskrido į Airiją, o ieškovo sūnus A.
Č. atsakovės motinos 2008-08-08 buvo atvežtas į VšĮ Panevėžio Palaikomojo
gydymo ir slaugos stacionarą gydymui, kur (duomenys
neskelbtini) mirė. Bylos faktinės aplinkybės, teisinė situacija visiškai
atitinka LR CK 6.442 str. 4 d. nuostatas. Nepagrįstas
atsakovės atstovės aiškinimas, kad šiuo atveju, esant bendrosios (CK 6.442
str.4 d.) ir specialiosios normos ( CK
6.456 str.4 d.) konkurencijai, CK 6.442 str.4 d. netaikytina. Visų pirma, šios
normos tarpusavyje nekonkuruoja, nes reglamentuoja skirtingus dalykus. CK 6.442
str. – tai bendrosios nuostatos apie rentos sutarties terminą, o CK 6.456 str.
– tai specialiosios nuostatos apie rentos iki gyvos galvos gavėją. Pažymėtina
tai, kad CK 6.456 str.4 d. nustato
imperatyviai, kad rentos sutartis negalioja, kai rentos iki gyvos galvos
gavėjas miršta sutarties sudarymo metu. A. Č. mirė praėjus
9 dienoms po ginčijamos sutarties sudarymo. Tačiau tai nereiškia, kad rentos
iki gyvos galvos sutartis negali būti ginčijama bendraisiais sandorių
negaliojimo pagrindais. Ginčijama sutartis pripažintina negaliojanti ne tik CK
6.442 str.4 d. pagrindu, bet ir CK 1.89 str. pagrindu. A. Č.,
būdamas sveikesnis ir suprasdamas savo veiksmų reikšmę, niekada neketino savo
turto perleisti atsakovei L. S.. A. Č. valia
aiškiai atsispindi jo 2002-11-12 rašytame laiške, iš kurio turinio matyti, kad su atsakove Liudmila (laiške Liuda) ir
jos motina ( laiške nurodyta teta) jis pastoviai konfliktuoja ( „kariauja“) ir
nurodo „ ...jei kas nors atsitiks su manim viską paveldės Andriukas..“ , t.y.
išreikšta valia dėl palikimo (b.l.135). Bylos medicininiai dokumentai įrodo ir
šalys neginčija, kad A. Č. nuo 1987 metų sirgo psichine
liga – šizofrenija, priepuoline eiga. Liga pastoviai progresavo. Nuo 1999-12-06
iki 2001-01-01 nustatyta antra invalidumo grupė, pagrindinė diagnozė –
paranoidinė šizofrenija, nepertraukiama eiga su mastymo sutrikimais, depresija.
Nuo 2001-12-21 A. Č. neterminuotam laikui pripažintas antros
grupės invalidu, pagrindinė priežastis – shizoafektinis sutrikimas, mišrus
tipas. Nuo 2004-1-24 A.
Č. invalidumas dėl progresuojančios psichinės ligos ( schizoafektinis
sutrikimas, mišrus tipas) prilygintas darbingumo lygiui – 35%. Dėl onkologinio susirgimo A. Č. 2006 gegužės mėnesį buvo operuotas, gydymosi VšĮ
Panevėžio ligoninėje laikotarpiu nuo 2007-07-20 iki 2007-07-24 (6 dienos prieš
ginčijamos sutarties sudarymą) jam buvo skiriami nuskausminamieji vaistai, dėl
vėžinės intoksikacijos dar po dviejų
savaičių konstatuotas išsekimas, o praėjus šešioms dienoms po ginčijamos
sutarties sudarymo (2007-08-07) esant beviltiškai būklei, nukreiptas į Slaugos
ligoninę, kur (duomenys neskelbtini)
mirė (b.l.53-55, 61-64). Šių faktinių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą,
kad 2007-08-01 A. Č. sudarydamas išlaikymo iki gyvos galvos
sutartį dėl progresuojančios psichinės ligos bei onkologinės ligos, vartojant
paskirtus stiprius nuskausminamuosius vaistus, nesuprato savo veiksmų reikšmės.
Todėl ginčijama sutartis pripažintina negaliojanti ir CK 1.89 str. pagrindu. Įrodymų
byloje, kad atsakovė apgavo A. Č. byloje nėra, todėl
ieškovo prašymas pripažinti sutartį negaliojančią CK 1.91 str. pagrindu
atmestinas. Teismo įsitikinimu, įvertinus visus bylos įrodymus ( CPK 185 str.) A. Č. 2007-08-01 sutartį sudarė nesuprasdamas savo veiksmų
reikšmės, o ne suklydus. Todėl prašymas pripažinti sutartį negaliojančia CK
1.90 str. pagrindu taip pat atmestinas.
Bylinėjimosi
išlaidos priteistinos iš atsakovės LR CPK 96 str. 1 d., 98 str. pagrindais.
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu
n u s p r e n d ž i a:
pripažinti negaliojančia 2007m.
rugpjūčio 1 d. A. Č. ir L. S. sudarytą
turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, reg. Nr.2579.
Taikyti vienašalę restituciją:
grąžinti A. Č. nuosavybėn
446/892 dalis nuo 0,0892
ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 2701/0011: 109
Panevėžio m. k.v., adresas (duomenys
neskelbtini), Panevėžio m. ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio bendras
plotas 291,91 kv.m., tūris 947 kub.m., pažymėjimas plane 2A1p, būklė: nebaigtas
statyti, baigtumas 96%, ½ dalį pastato –
ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), kurio užstatytas plotas 44 kv.m., tūris 110 kub.m.,
pažymėjimas plane 1I1ž, ½ dalį kitų statinių (inžinierinių), kiemo statinių
(šulinys, kiemo aptvėrimas), unikalus Nr.(duomenys
neskelbtini), (duomenys neskelbtini),
Panevėžio m.
Iškeldinti L. S. iš
½ dalies namų valdos, esančios (duomenys
neskelbtini), Panevėžyje, patalpų: 1-10 (16,78), 1-11 (19,16), 1-12
(21,48), 1-13 (2,06), 1-14 ( 5,94), 1-15 (10,50), 1-16 (16,75), R-5 (16,60),
R-6 (4,85), G-1 (32,14) - viso 146,26
kv.m. su visa manta, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti iš L. S.,
a.k. (duomenys
neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 200 Lt ( du šimtus litų) žyminio
mokesčio, 2000 Lt ( du tūkstančius litų) advokato pagalbos išlaidų A. Č., a.k (duomenys neskelbtini) naudai ir 3068 Lt ( tris tūkstančius šešiasdešimt aštuonis
litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti
skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos
teisme.
Teisėja Birutė
Jonaitienė