Civilinė byla Nr. e2A-489-524/2023

                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01753-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.10; 1.3.9.2.2; 1.4.4; 1.4.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.4.1.7

(S)

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 1  d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą  pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai ir Klaipėdos rajono savivaldybės J. L. viešajai bibliotekai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, ir ieškovės I. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo. 

 

Teismas

 

nustatė:

 

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė ieškiniu ir prašymu dėl ieškinio dalyko patikslinimu prašo: pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir grąžinti ją į darbą – Klaipėdos rajono savivaldybės J. L. viešosios bibliotekos (toliau – ir Biblioteka) direktoriaus pareigas; teismo sprendimo dalį dėl grąžinimo į darbą nurodyti skubiai vykdyti; priteisti jos naudai iš atsakovės Bibliotekos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; teismo sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos nurodyti skubiai vykdyti; priteisti iš atsakovės Bibliotekos netesybas – vidutinį darbo užmokestį proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui, t. y. 1 805,57 Eur nuo 2022-08-05 iki 2022-08-17, ir priteisti solidariai iš atsakovių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2022-08-04 Klaipėdos rajono savivaldybės tinklalapyje https://www.klaipedos-r.lt/index.php/1664174314 skiltyje „Naujienos“ buvo viešai paskelbta informacija su antrašte „Dėl netinkamo elgesio su darbuotojais ir naudojimosi tarnybine padėtimi atleidžiama J. L. viešosios bibliotekos direktorė“. Ji apie jos atleidimą iš darbo sužinojo tik iš viešo pranešimo internetinėje erdvėje. Taip pat ji sužinojo, kad 2022-08-03 buvo gautas anoniminis skundas, kuriame ji kaltinama netinkamu elgesiu, kenkimu psichologiniam klimatui darbo aplinkoje, nesugebėjimu užtikrinti komandinio darbo, palaikyti produktyvių socialinių ir darbo santykių darbo vietoje, tuo ji padarė DK 30 straipsnio pažeidimą, siekė asmeninės naudos, naudodama Bibliotekai nupirktą automobilį. Nurodė, kad jos nebuvo paprašyta pasiaiškinti dėl jai mestų kaltinimų, o apie 2022-08-05 Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. MP-125, kuriuo ji atšaukta iš Bibliotekos direktoriaus pareigų nuo 2022-08-05 praradus pasitikėjimą, ji sužinojo būdama darbe ir dėl to jai pablogėjo sveikata, ji kreipėsi į gydymo įstaigą ir jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

3.       Ieškovė nurodo, kad pagal 2016-03-31 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-88 patvirtintų Bibliotekos nuostatų 18 punktą Bibliotekos direktorių skiria ir atleidžia meras, tačiau direktoriaus atšaukimo iš pareigų tvarka ir jos taikymas nuostatose nenumatytas. Nurodo, kad jokio raštiško įspėjimo apie sutarties nutraukimą ji iš atsakovės negavo, be to, ji turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir atsakovė negalėjo jos atleisti laikino nedarbingumo laikotarpiu. Mano, kad atsakovė turėjo galimybę ištaisyti šį pažeidimą ir patikslinti jos atleidimo datą, tai yra nukelti į pirmą darbo dieną po nedarbingumo pasibaigimo, tačiau to nepadarė. Nurodo, kad ji 2022-08-05 vakare elektroniniu laišku kreipėsi į Klaipėdos rajono merą ir atsakingus darbuotojus, paaiškindama, kad ji nėra padariusi veiksmų, kuriais yra kaltinama viešu pranešimu ir dėl kurių vėliau atleidžiama, ir pakartotiniai informavo apie savo susirgimą, prašydama įvertinti visas aplinkybes, tačiau darbdavys jokių veiksmų nesiėmė. Mano, kad jos atleidimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ji nepadarė jokių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą prarasti pasitikėjimą, be to, atsakovė neatliko jokio tyrimo dėl jos pažeidimų.

4.       Dėl tarnybinio automobilio naudojimo ieškovė paaiškino, kad 2021-10-28 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo nuspręsta leisti Bibliotekai nuomotis automobilį ir buvo išnuomotas automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo naudojamas visų darbuotojų poreikiams ir jai nebuvo perduotas pagal perdavimo aktą. Kiekvieną mėnesį buvo pildomi automobilio kelionės lapai ir tiekiami centralizuotai atsakovės buhalterijai ir jokių pastabų dėl kuro normų, kelionės maršrutų ar panašiai ji niekada negavo. Be to, ji kreipėsi į Klaipėdos rajono merą, kaip savo darbdavio atstovą, dėl išaiškinimo, kaip ir kur turi būti laikomas tarnybinis automobilis ne darbo metu, ir jai buvo nurodyta vadovautis 2009-11-26 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-538 patvirtintomis Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinėse įstaigose taisyklėmis. Šių Taisyklių III skirsnyje 15 punkte nustatyta, kad „automobilis po darbo valandų, švenčių ir poilsio dienomis, turi būti laikomas (saugomas) įstaigai priklausančiame pastato kieme (jei jis aptvertas, įrengta garsinė apsaugos signalizacija ar saugoma saugos tarnybos) ar garaže (įstaigai priklausančiame ar nuomojamame)“. Kita nuolatinė tarnybinio automobilio saugojimo vieta gali būti nustatoma atskiru įstaigos vadovo įsakymu. Kadangi Biblioteka neturėjo nei garažo, nei saugomo kiemo, jai reikėjo priimti atskirą įsakymą ir atsakovė jai kaip pavyzdį pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo nustatyta, kad Dauparų-Kvietinių seniūnijos tarnybinis automobilis po darbo valandų yra saugomas seniūno, tai yra jos sutuoktinio, jos gyvenamojoje vietoje. Mano, kad nėra pagrindo pripažinti, kad laikydama tarnybinį automobilį po darbo valandų savo kieme ji galėjo prarasti darbdavio pasitikėjimą, nes, jos žiniomis, analogiškas saugojimo tvarkas yra nusistatę ir kitų savivaldybės įstaigų vadovai, tačiau tik jos atžvilgiu tai traktuojama kaip pažeidimas. Dėl potvarkyje nurodytų aplinkybių, kad jos atostogų metu, tai yra 2022 m. liepos 24–25 d., jos namų adresu buvo laikomas tarnybinis automobilis, nurodo, kad jai kasmetinės atostogos buvo suteiktos nuo 2022-07-18 iki 2022-07-25 ir prieš atostogas ji tarnybinį automobilį paliko saugoti saugomoje aikštelėje šalia Klaipėdos rajono savivaldybės pastato. Prieš atostogas ji pastebėjo, kad tarnybinio automobilio prietaisų skydelyje dega informacija apie automobilio dešinės pusės galinio rato gedimą. Kadangi jos atostogų metu šio gedimo niekas netvarkė, o pirmą dieną po atostogų, tai yra 2022-07-26, ji turėjo vykti į suplanuotą renginį Drevernoje, todėl apie tarnybinio automobilio paėmimą ji informavo savo pavaduotoją ir 2022-07-24 vakare pasiėmė tarnybinį automobilį iš Savivaldybės aikštelės, o 2022-07-25 servise, esančiame (duomenys neskelbtini), organizavo rato remonto darbų atlikimą ir pateikė tai patvirtinančią sąskaitą, tačiau atsakovės buhalterija atsisakė priimti šią sąskaitą, todėl už remonto darbus buvo sumokėta iš jos asmeninių lėšų ir jų jai nekompensavo, nes išlaidos patirtos jos kasmetinių atostogų metu. Nurodo, kad tarnybinis automobilis buvo naudojamas išimtinai jos darbo funkcijų atlikimui, nes ji vadovavo ne vienam skyriui, o jos darbas yra tiesiogiai susijęs su šių skyrių priežiūra, todėl jai dažnai tenka važinėti po visą rajoną, todėl automobilis buvo naudojamas ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai, kad ji būdama rūpestinga savo atostogų metu pasirūpino automobilio technine priežiūra, nėra pagrindas atleisti ją iš darbo. Nurodo, kad ji turi savo automobilius, kuriuos ne kartą naudojo atlikdama savo tarnybines funkcijas ir jai už tai nebuvo kompensuota. Tiek meras, tiek kiti atsakingi Savivaldybės darbuotojai, matydami įregistruotą įsakymą dėl tarnybinio automobilio naudojimo ir turėdami pareigą ją kontroliuoti, jai jokių priekaištų dėl automobilio naudojimo tvarkos nepateikė. Dėl potvarkyje nurodyto antro pagrindo, tai yra dėl 2022-0803 gauto Bibliotekos darbuotojų pranešimo, kurio pagrindu atsakovė nustatė, kad ji pažeidė DK 30 straipsnį, tai yra savo elgesiu kenkė pozityviam socialiniam klimatui darbo aplinkoje, nesugebėjo užtikrinti komandinio darbo, palaikyti produktyvių socialinių ir darbo santykių, nurodo, kad nesupranta, kuo yra kaltinama, nes teiginiai yra abstraktūs ir nesiejami su konkrečių darbo pareigų netinkamu vykdymu ir nepatvirtina jos katės. Nurodo, kad atsakovė net netyrė anoniminiame skunde pateiktos informacijos, neišklausė jos, o jau kitą dieną priėmė skundžiamą potvarkį, todėl tai turėtų būti vertinama kaip atsakovės siekis atleisti ją iš pareigų ir taip su ja susidoroti kaip su sąžiningai dirbančia, tačiau nepatogia darbuotoja, nes ji atsisakė vykdyti neteisėtus atsakingų savivaldybėse asmenų reikalavimus, pvz., nurodymą tenkinti Bibliotekos darbuotojos prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų pagal DK 54 straipsnį šalių susitarimu ir išmokėti 6 mėn. kompensaciją. Kadangi jokios jos kaltės nėra, todėl nėra pagrindo ją atšaukti iš pareigų DK 104 straipsnio nustatyta tvarka, be to, ji net nebuvo įspėta dėl atleidimo ir jai nebuvo leista pasiaiškinti, o tai pripažintina pažeidimu ir jos atleidimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir ji grąžinta į darbą. Mano, kad nėra jokių priežasčių, dėl ko ji negalėtų būti grąžinta į ankstesnį darbą, nes ne tik ji pati siekia sugrįžti į buvusias pareigas, bet ir Bibliotekos kolektyvas tiesiogiai kreipėsi į merą palaikydamas ją ir pageidaudamas, kad ji būtų grąžinta.

5.       Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pateikė atsiliepimą, juo prašo ieškovės ieškinį dėl netesėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Bibliotekos direktoriaus tiesioginis vadovas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas yra Klaipėdos rajono savivaldybės meras, tai yra B. M. Bibliotekos direktoriaus pareigybė įpareigoja direktorių gerai išmanyti įstatymus, tarybos sprendimus ir kitus poįstatyminius aktus, DK ir jais vadovautis. Praėjus vos keletui mėnesių po to, kai ieškovė pradėjo vadovauti Bibliotekai, Savivaldybės tarybos narius pasiekė žinios apie konfliktinius naujosios direktorės santykius su darbuotojais ir įtampą kolektyve. Nuo pat ieškovės tapimo Bibliotekos direktore prasidėjo didelė darbuotojų kaita, o Savivaldybės tarybos narius pasiekdavo darbuotojų nusiskundimai dėl ieškovės elgesio. 2022-07-25 Klaipėdos rajono savivaldybės merui buvo pateikta informacija, kad Bibliotekai priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės atostogų metu laikomas jos namų kieme Ginduliuose. Bibliotekos naudojamas automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuomojamas iš UAB „Transporent“ ir į nuomos mokestį yra įskaičiuotos automobilio eksploatavimo išlaidos. Kadangi 2022-07-25 ieškovė atostogavo, meras pasiaiškinti dėl automobilio naudojimo ir laikymo savo namuose aplinkybių ieškovės paprašė po jos atostogų. Ieškovė 2022-07-27 atvykusi į susitikimą pas merą nesutiko, kad jame dalyvautų ir mero pavaduotoja L. L., dėl to pavaduotoja išėjo. Pasiaiškindama ieškovė patvirtino, kad Bibliotekos automobilis buvo laikomas jos namuose, todėl buvo paprašyta pateikti dokumentus, kokiu pagrindu ji tai darė. Ieškovė neneigė, kad tarnybinis automobilis buvo laikomas jos namų kieme, ir paaiškino, kad nemato čia nieko blogo. Pokalbio metu ieškovė užsiminė, kad jos darbovietė yra toliau nuo namų ir automobilis jai reikalingas vykti į darbą bei iš darbo. Iš ieškovės pateiktos informacijos merui tapo aišku, kad tarnybinis automobilis buvo nuolat laikomas ieškovės gyvenamosios vietos adresu nuo pat jo nuomos pradžios. Po pokalbio ieškovė elektroniniu laišku merui pateikė Bibliotekos 2022-05-25 įsakymus dėl Bibliotekos tarnybinių automobilių laikymo, pagal vieną iš įsakymų tarnybinis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas ieškovės gyvenamosios vietos adresu. Ieškovė taip pat pateikė 2022-07-22 Bibliotekos pavaduotojos rašytinį patvirtinimą, kad ieškovė 2022-07-22 ją informavusi dėl tarnybinio automobilio paėmimo iš Klaipėdos rajono savivaldybės aikštelės. 2022-07-27 ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus dokumentus dėl automobilio remonto. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ši sąskaita atsakovės buhalterijai buvo pateikta ir jai jos nekompensavo, tačiau ši sąskaita nebuvo pateikta buhalterijai ir nebuvo prašoma jos apmokėti. Nurodo, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo sąskaitą už automobilio remontą teikti atsakovės buhalterijai, nes automobilis yra nuomojamas, be to, ši sąskaita yra išrašyta ieškovei. Ieškovė 2022-07-27 susitikimo metu šių aplinkybių merui dėl automobilio remonto nenurodė. Iš ieškovės pateiktų el. paštu tarnybinio automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapų matyti, kad šiuo automobiliu išimtinai naudojosi tik ieškovė ir tik retkarčiais kiti darbuotojai. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė pasiaiškindama merui dėl automobilio laikymo po darbo valandų savo gyvenamojoje vietoje nenurodė aplinkybių, kad ji taip darė, nes jai paprašius išaiškinimo, kur laikyti tarnybinį automobilį, jai kaip pavyzdys buvo pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl Dauparų-Kvietinių seniūnijos seniūno V. T. tarnybinio automobilio saugojimo vietos po darbo valandų jo gyvenamosios vietos adresu, ši versija atsirado ieškinyje. Nurodo, kad 2022-08-02 buvo gautas anoniminis skundas dėl netinkamo ieškovės kaip direktorės elgesio ir tai, kad darbuotojai formaliai išeina savo noru neapsikentę ieškovės elgesio, nes ieškovė su darbuotojais dažnai bendrauja pakeltu tonu ir nepagarbiai. 2022-08-02 buvo atvykęs Bibliotekos darbuotojų atstovas, jis mero pavaduotojoms L. L., V. R. bei administracijos direktoriaus pavaduotojui V. B. pateikė konkrečius pavyzdžius, patvirtinančius, kad ieškovė darbuotojus baugina, daro jiems spaudimą, bendrauja arogantiškai ir darbuotojai itin bijo, kad ieškovė susižinojusi pavardes tų, kurie skundžiasi jos elgesiu, jiems keršys. Nurodo, kad atsakovė turi įrodymų, kad ieškovė taikė nuobaudas darbuotojams, pvz., ilgametei darbuotojai D. C. drausminė nuobauda buvo skirta už tai, kad ji, ėjusi Bibliotekos direktoriaus pavaduotojo pareigas, išdrįso duoti interviu televizijos „LRT plius“ laidos „Kultūros diena“ kūrėjams, jos elgesys buvo įvertintas kaip „neatsakingas“ ir „pažeidžiantis įgaliojimus“. Pažymi, kad D. C. buvo nubausta ne už tai, kad atstovaudama Bibliotekai pateikė neteisingą informaciją, o vien dėl paties fakto, kad ji kalbėjo su žurnalistais. Meras, įvertinęs turimą informaciją, priėmė sprendimą atšaukti ieškovę iš Bibliotekos direktoriaus pareigų dėl prarasto pasitikėjimo įstaigos vadove, jai padarius kaltus veiksmus. Nurodo, kad meras vertino ne tik gautą informaciją, bet ir pačios ieškovės poziciją, nes ieškovė išaiškėjus faktams apie tarnybinio automobilio naudojimą nepripažino pažeidimo, o kurpė istorijas apie tai, kad ji ne tik kad nepažeidžia teisės aktų dėl tarnybinio automobilio naudojimo, bet ir atostogų metu rūpinasi tarnybinio automobilio remontu savo sąskaita. Nurodo, kad, mero įsitikinimu, ieškovės nurodyta versija dėl automobilio remonto yra sukurta siekiant pateisinti tarnybinio transporto naudojimą ir atostogų metu. Mero potvarkis dėl ieškovės atšaukimo iš pareigų buvo priimtas 2022-08-05 ir ieškovei šis potvarkis per Duomenų valdymo sistemą (toliau – DVS) buvo pateiktas 12:25:51 val. ir išsiųstas ieškovės darbiniu el. paštu, kurį ji atsidarė 13:57:03 val. Be to, informacija apie ieškovės atšaukimą iš pareigų buvo paskelbta ir Savivaldybės interneto svetainėje bei socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje ir tai buvo padaryta 2022-08-05, 13:00 val. Nurodo, kad buhalterija negalėjo atlikti ieškovei pavedimo, nes tik pati ieškovė turėjo teisę patvirtinti pavedimą banke, nors lėšų mokėjimo nurodymas buvo suformuotas 2022-08-05, 13:15:31 val., ieškovė tiek telefonu, tiek el. paštu buvo raginama pasirašyti, tačiau to nepadarė ir tik laikinai einančią pareigas pavaduotoją įregistravus Juridinių asmenų registre ir bankui suteikus teisę pasirašyti pavedimus ieškovei buvo išmokėta 1 250,72 Eur. Atšaukus ieškovę iš pareigų tos pačios dienos popietę ieškovė per Bibliotekos skyriaus vedėją L. D. kreipėsi į Bibliotekos darbuotojus prašydama skubos tvarka padėti „paneigti keliamus kaltinimus“ ir darbuotojams buvo nurodyta „parašyti kas pritaria, kas nepritariate“. Bibliotekos darbuotojai atsakovui pateikė L. D. žinutę vidinėje Bibliotekos darbuotojų grupėje, kuri buvo parašyta 14:07 val. Iš darbuotojų pateiktų fragmentinių susirašinėjimų šioje grupėje matyti, kad ir kitomis dienomis ieškovė nepaliko buvusių darbuotojų ramybėje, ji informavo darbuotojus: „Turėsite progą truputi nuo manęs pailsėti, nes kurį laiką nesusitiksime.“ Be to, iš susirašinėjimų matyti, kad ieškovė aiškinosi, kas galėjo taip melagingai ją apšmeižti, ir nepaliko darbuotojų ramybėje, kas tik patvirtina, kad darbuotojai pagrįstai bijo ne tik ieškovės, bet ir jos aplinkos. Dalis Bibliotekos darbuotojų, kurie 2022-08-05 pasirašė raštą „dėl Klaipėdos rajono savivaldybės J. L. direktorės darbo“, 2022-08-20 atsakovę informavo, kad jie buvo priversti pasirašyti tą raštą dėl ieškovės elgesio, nes tiek pati ieškovė, tiek jos pavaldinė reikalavo pasirašyti tą raštą nedelsiant, ir jie bijodami pasirašė šį raštą. Nurodo, kad ieškovė buvo atšaukta iš pareigų vadovaujantis teisės aktais (Savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punktu, Klaipėdos rajono savivaldybės veiklos reglamento 167.15 punktas ir Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalis).

6.       Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės J. L. viešoji biblioteka (toliau – Biblioteka) pateikė atsiliepimą, jame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad, ieškovei einant Bibliotekos direktoriaus pareigas, atmosfera įstaigoje buvo įtempta. Tarp ieškovės ir darbuotojų ne kartą kilo įvairaus pobūdžio konfliktų (dėl darbo apmokėjimo, darbų paskirstymo ir kt.), juos sprendžiant ieškovė visuomet siekė užtvirtinti savo viršenybę, menkinti darbuotojo nuomonę ar poziciją. Darbuotojai bijojo ieškovės, skundėsi, kad Bibliotekos vadovė laisvadienių metu nurodo atlikti įvairias darbo funkcijas, kiršina darbuotojus tarpusavyje, menkina jų darbo rezultatus ir pan. Ieškovės atšaukimo iš pareigų dieną, tai yra 2022-08-05, po pietų ieškovė ir Bibliotekos Metodinio skyriaus vedėja L. D. parengė raštą Klaipėdos rajono merui, kuriame nurodyta, jog darbuotojai nejuto įtampos, netinkamo elgesio ir t. t. Darbuotojams primygtinai buvo siūloma pasirašyti šį raštą ir pati ieškovė su L. D. vaikščiojo po darbuotojų kabinetus ir klausinėjo darbuotojų, ar jie skundėsi Savivaldybės atstovams, ar rašė pranešimus ir pan. Nurodo, kad visą 2022-08-05 dieną ieškovė buvo Bibliotekoje ir aktyviai bendravo su darbuotojais. Net ir po atšaukimo ieškovė įvairiais būdais (pranešimais Bibliotekos darbuotojų mesendžerio grupėje, asmeniniais pranešimais, teiginiais, išsakytais buvusiems pavaldiniams atvykimo į Biblioteką metu) trikdo, gąsdina buvusius pavaldinius ir juos kiršina. Pvz., 2022-09-21 Bibliotekos darbuotoja A. K. sulaukė žinutės iš ieškovės, kurioje ieškovė reiškė priekaištus buvusiai pavaldinei ir siūlė priminti laikinai einančiai pareigas Bibliotekos direktorei, kad ji privalanti A. K. išmokėti tam tikrą pinigų sumą, o 2022-09-22 ieškovė dalyvavo Bibliotekoje vykusioje diskusijoje „Žinau, ką renku“ ir į Biblioteką atvyko 40 min. prieš renginį, vaikščiojo po Bibliotekos kabinetus ieškodama darbuotojų, kurie atsakovei raštu pasakojo apie santykius su buvusia vadove bei rašto pasirašymo aplinkybes, ir priekaištavo darbuotojams ir klausinėjo, ką jie darys, kai ieškovė sugrįš į darbą ir pan. 2022-10-06 ir 2022-10-10 ieškovė lankėsi Bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje Gargžduose ir Bibliotekos Jakų filiale, kur taip pat vaikščiojo po patalpas, nurodinėjo darbuotojams, kokius papildomus daiktus reikia įsigyti, ir žadėjo darbuotojus lankyti po kiekvieno teismo posėdžio. Ieškovė šaipėsi iš Bibliotekos Jakų filialo ūkvedžio, klausinėjo, kas jam padėjo parašyti raštą (nes pats neva negeba). Darbuotojai dėl tokio ieškovės elgesio patyrė stresą ir įtampą.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Klaipėdos  apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d sprendimu ieškinį atmetė.  Priteisė iš I. T. 8 349,00 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt devynis Eur 0 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos naudai.

8.       Teismas nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 20 straipsnio 2 dalies 17 punkte kompetencija skirti į pareigas ir atleisti iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendinti kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priskirta savivaldybių merams. VSĮ aiškiai atribota savivaldybės tarybos ir mero kompetencija priimti sprendimus dėl tam tikrų savivaldybės BĮ vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų. BĮ, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas, vadovus priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės meras, o švietimo įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų priskirtas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Kadangi Biblioteka yra biudžetinė įstaiga, darytina išvada, kad Savivaldybės meras turėjo teisę atšaukti ieškovę iš Bibliotekos direktoriaus pareigų, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės nuomone, kad meras yra netinkamas subjektas, galintis vienavaldiškai nuspręsti dėl ieškovės atšaukimo iš pareigų. Tai, kad Bibliotekos nuostatuose nėra reglamentuota mero teisė atšaukti direktorių iš Bibliotekos direktoriaus pareigų, nėra pagrindas pripažinti, kad meras neturėjo teisės atšaukti Bibliotekos direktorių vadovaudamasis DK 104 straipsnio 1 dalimi, tai yra įstaigos vadovui praradus pasitikėjimą. Mero potvarkis yra darbo santykius pabaigiantis sprendimas, įsigaliojantis nuo jo priėmimo momento, todėl atskiras sprendimas dėl darbo santykių pabaigos nėra būtinas.

9.       Teismo

vertinimu, byloje nėra ginčo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2021-09-20 iki 2022-08-05 buvo Bibliotekos direktorė, tai yra pareigas užėmė trumpiau nei vienerius metus. Nuo 2017-02-05 įsigaliojusiame DK buvo įtvirtintas juridinio asmens vadovo atšaukimo institutas kaip savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (DK 104 straipsnis). Darbo santykių nutraukimas, atšaukus vadovą, net ir esant kaltiems jo veiksmams, yra paprastesnis, operatyvesnis, sudarantis galimybę greičiau skirti naują vadovą, lyginant su kitais DK nustatytais atleidimo pagrindais, siejamais su darbuotojo kalte (Lietuvos A. T. 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 45 punktas).Teisė atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka; šios teisės absoliutumą lemia vienasmenio juridinio asmens valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstu) santykių pobūdis; pagal bendrąją taisyklę nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas (Lietuvos A. T. 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018.).

10.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Savivaldybės meras priėmė potvarkį dėl atšaukimo vadovaudamasis VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 16 punktu, Tarybos reglamento 167.5 punktu ir DK 104 straipsnio 1 dalimi, o pačiame potvarkyje nurodė motyvus, dėl ko jis prarado pasitikėjimą Bibliotekos direktore, tai yra dėl to, kad ieškovė būdama Bibliotekos vadovė priėmė įsakymą, kuriuo Bibliotekos tarnybinis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po darbo valandų buvo saugomas jos gyvenamosios vietos adresu, be to, ieškovė tarnybinį automobilį laikė ir atostogų metu, tai yra 2022 m. liepos 24–25d., ir taip susikūrė palankias sąlygas minėtu automobiliu naudotis ne tarnybos reikmėms, sutaupyti asmeninių lėšų automobilio draudimo, techninio aptarnavimo ir remonto paslaugoms, ir nevykdė pareigos tinkamai ir racionaliai naudoti Savivaldybės biudžeto lėšas DK 30 straipsnyje direktorei nustatytos pareigos, netinkamu savo elgesiu kenkė pozityviam psichologiniam klimatui, nesugebėjo palaikyti produktyvių socialinių ir darbo santykių.

11.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2022-05-25 įsakymu Nr. O-12 nustatė, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po darbo valandų bus saugomas jos gyvenamosios vietos adresu, ir tokį sprendimą priėmė dėl to, kad Biblioteka neturi saugomos aikštelės ar garažo, kuriame būtų galima po darbo valandų laikyti Bibliotekos tarnybinį automobilį. Be to, ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad tokį įsakymą ji priėmė patarta mero, nes ji su juo konsultavosi, kaip pavyzdys jai buvo pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl Dauparų-Kvietinių seniūnijos tarnybinio automobilio laikymo. Byloje nėra ginčo, kad Biblioteka neturi saugomos aikštelės, o garaže, kurį valdo Biblioteka, yra saugomi kiti Bibliotekos valdomi tarnybiniai automobiliai, todėl ieškovei kaip Bibliotekos direktorei kilo pareiga atskiru įsakymu išspręsti tarnybinio automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini), saugojimo po darbo valandų klausimą, ką ieškovė ir padarė 2022-05-25 įsakymu Nr. O-12, kuriuo nustatė, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo po darbo valandų vieta nustatyta adresu (duomenys neskelbtini), tai yra ieškovės gyvenamoji vieta. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovė tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko į darbą ir iš jo, ir to, kad 2022-07-02 ieškovė savo atostogų metu iš Klaipėdos rajono savivaldybės saugomos aikštelės paėmė tarnybinį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes šių aplinkybių iš esmės neginčija ir pati ieškovė. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad ieškovė siekė išsiaiškinti, kur ir kaip turėtų būti laikomas Bibliotekos tarnybinis automobilis po darbo valandų, tai patvirtina ne tik į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, bet ir ieškovės, mero duoti paaiškinimai bei liudytojų J. R. ir J. B. parodymai.  

12.       Teismo

vertinimu, ieškovė neįrodė, kad meras ar kiti Savivaldybės darbuotojai jai nurodė, kad ji gali tarnybinį automobilį laikyti po darbo savo namų kieme, nes ieškovės nurodytas aplinkybes paneigė meras, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, ir kaip liudytojas apklaustas J. R., kuris tik patvirtino, kad ieškovė klausė jo dėl automobilio, tačiau jis jai nurodė, kad ji turėtų kreiptis į tiesioginį savo darbdavį. Be to, iš byloje esančio ieškovei mero patarėjos 2021-12-10 siųsto elektroninio laiško matyti, kad ieškovė buvo įspėta, kad turėtų būti atskirtos vykimo į darbą ir iš jo tarnybiniu automobiliu išlaidos. Minėtame laiške patarėja aiškiai nurodo: „Dėl automobilio saugojimo - na man vis tiek sunku įsivaizduoti, kad automobilis gali būti saugomas prie Jūsų namų. Tada kyla klausimas, kaip Jūs atskirsite išlaidas atvykti ir grįžti iš darbo į namus. Dar pagalvokite šiuo klausimu.“ Ieškovė būdama Bibliotekos direktorė privalo pati priimti sprendimus, kurie atitiktų įstatymų reikalavimus ir neprieštarautų Savivaldybės tarybos priimtiems sprendimams, o ne pasikliauti jai teiktais pavyzdžiais, nes būtent ji kaip vadovė atsako už įstaigos turtą ir dėl jo priimamus sprendimus. Iš byloje esančių tarnybinio automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapų matyti, kad daugiausiai tarnybiniu automobiliu naudojosi ieškovė, tačiau yra duomenų, kad retkarčiais šiuo automobiliu naudojosi ir kiti Bibliotekos darbuotojai. Nors iš šių kelionės lapų nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar ieškovė šį tarnybinį automobilį naudojo asmeniniams tikslams ir kaip dažnai, tačiau įvertinus tai, kad ieškovė priimdama įsakymą dėl šio tarnybinio automobilio laikymo po darbo valandų savo kieme minėtame įsakyme neišsprendė, kaip yra atskiriamos ieškovės vykimo į darbą ir iš darbo išlaidos, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė naudojosi tarnybiniu automobiliu savo asmeniniams tikslams, tai yra vykti į darbą ir iš jo, ir šių kelionės išlaidų nekompensavo. Ieškovė nurodė, kad, jos žiniomis, ir kitų įstaigų vadovai tarnybinius automobilius laiko savo gyvenamojoje vietoje, tačiau teismui tokių rašytinių įrodymų ieškovė nepateikė, o atsakovė pateikė kitų biudžetinių įstaigų saugomų tarnybinių automobilių vietas. Tai, kad ieškovė priimdama įsakymą vadovavosi savo sutuoktinio, kuris yra Dauparų-Kvietinių seniūnas, pavyzdžiu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės priimtas įsakymas yra teisėtas, nes seniūno ir Bibliotekos direktoriaus pareigos yra skirtingo pobūdžio. Be to, tai, kad Bibliotekos tarnybinis automobilis galėjo būti laikomas Klaipėdos rajono savivaldybės saugomoje aikštelėje, iš esmės patvirtina ir pačios ieškovės elgesys, nes ji atostogų metu šį tarnybinį automobilį buvo palikusi Savivaldybės aikštelėje, kas tik patvirtina, kad Savivaldybė tokiam ieškovės sprendimui neprieštaravo ir tarnybinis automobilis galėjo būti saugomas savivaldybės saugomoje aikštelėje, kuri yra netoli nuo Bibliotekos. Be to, neaišku, dėl kokių priežasčių ieškovė kaip pavyzdį dėl tarnybinio automobilio laikymo ėmė seniūnų pavyzdį, o ne kitų Savivaldybės biudžetinių įstaigų pavyzdį. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad meras lankydamasis jos namuose matė tarnybinį automobilį ir nieko dėl to nepasakė, vertintos kritiškai, nes, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, ieškovei einant Bibliotekos direktoriaus pareigas tarnybinis automobilis nebuvo pažymėtas Bibliotekos logotipu, todėl labai tikėtina, kad meras galėjo ir nesuprasti, kad tai yra Bibliotekos tarnybinis automobilis. Tai, kad tarnybinis automobilis buvo paženklintas jau po ieškovės atleidimo, patvirtino laikinai einanti Bibliotekos direktoriaus pareigas A. B.-N., o ieškovė šių aplinkybių neginčijo.

13.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ne visuomet tinkamai elgėsi su savo darbuotojais ir atmosfera Bibliotekoje buvo įtemta. Analogiškas aplinkybes iš esmės nurodė ir liudytojos E. Ž., Ž. M.-A., A. K. ir G. I. Tai, kad Bibliotekos darbo kolektyve yra tam tikrų nesutarimų ar darbuotojų nusiskundimų, matyti iš ieškovės 2022-04-22 siųsto elektroninio laiško Bibliotekos darbuotojams ir Bibliotekos darbo tarybos pirmininkės 2022-04-22 elektroninio laiško darbuotojams. Šis susirašinėjimas patvirtina, kad 2022-04-21 vykusio metodinio susirinkimo metu buvo tam tikra įtampa, nes, kaip galima suprasti iš šio susirašinėjimo, darbo tarybos pirmininkė metodinio susirinkimo metu bandė kelti kitiems darbuotojams aktualius klausimus ir aktualias problemas, tačiau diskusijos peraugo į duomenų atskleidimą ir įžeidimus. Darbo tarybos pirmininkė visus el. paštu informavo, kad nuo šiol viešai ji išsakys tik raštiškai gavusi darbuotojo nusiskundimus ar iškeltas problemas. Teismas neturi pagrindo abejoti Bibliotekos darbo tarybos pirmininkės E. Ž. parodymais, nes šiuos parodymus iš esmės patvirtina ir surinkta bylos medžiaga, nes, kaip matyti, po 2021-04-21 vykusio metodinio susirinkimo, kai vyko Bibliotekos direktorės organizuotas susitikimas su Bibliotekos darbo taryba, buvo keliamas klausimas, kad būtina darbo tarybos narius siųsti į mokymus, nes vis iškyla poreikis dėl darbuotojų pateikiamų prašymų ar nusiskundimų ir darbo taryba neturi tokios patirties.

14.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad  ieškovės nurodytos aplinkybės, kad su ja susidorota dėl jos sutuoktinio kandidatavimo į merus, nėra įrodytos, nes atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad oficialų sprendimą dėl kandidatavimo į merus ieškovės sutuoktinis viešai paskelbė tik po ieškovės atleidimo. Byloje nėra tiksliai nustatyta , kad ieškovė kreipėsi 2022-08-05 į medikus dėl pablogėjusios sveikatos, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad meras, priimdamas 2022-08-05 potvarkį apie 13.00 val., jokių duomenų apie ieškovės turimą nedarbingumą neturėjo. Kaip patvirtino pati ieškovė, ji apie mero potvarkį sužinojo iš „Facebooko“ ir apie 14.00 val. per DVS ir ne iš karto kreipėsi į medikus, nes dar vaikščiojo po Biblioteką ir bandė išsiaiškinti, kas galėjo parašyti anoniminį skundą, prašė, kad darbuotojai paneigtų anoniminiame skunde nurodytą informaciją, ir tik po to kreipėsi į medikus, tačiau tai padarė darbo metu, nes jai pablogėjo sveikata, sukilo kraujo spaudimas. Tai, kad ieškovė kartu su liudytoja L. D. vaikščiojo ir prašė pasirašyti ant rašto, kurį sukūrė liudytoja L. D., patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausos kaip liudytojos Ž. M.-A., A. K. ir G. I. ir rašytiniai kitų darbuotojų pranešimai, kuriais jie atšaukė savo parašus, padėtus ant L. D. rašto.

15.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors formaliai ieškovė nuo 2022-08-05 turėjo nedarbingumą, tačiau nustačius, kad ji į medikus kreipėsi tik po potvarkio priėmimo ir, labiau tikėtina, į darbo pabaigą, nėra pagrindo laikyti, kad ji atšaukta iš pareigų jos nedarbingumo metu.

16.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad būtent dėl pačios ieškovės veiksmų nebuvo laiku įgyvendinta Bibliotekos pareiga atsiskaityti su iš pareigų atšaukta ieškove, nes 2022-08-05 pati ieškovė bankinio pavedimo nepatvirtino ir tą dieną nebuvo kito Bibliotekoje atsakingo asmens, kuris turėtų teisę pasirašyti bankinį pavedimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Biblioteka 2022-08-05 neturėjo lėšų atsiskaityti su ieškove, be to, pateikti į bylą atsakovės rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buvo siekiama laiku atsiskaityti.

 

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

17.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą I. T. ieškinį patenkinti. Pridėti prie bylos pateiktus įrodymus.

18.       Apeliacinio skundo dalyje dėl mero teisės atšaukti įstaigos vadovą nurodomi šie motyvai:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nurodė, kad nagrinėjamu atveju Bibliotekos steigėjos tarybos, atstovaujamos mero, teisė atleisti biudžetinės įstaigos – Bibliotekos – vadovą yra absoliuti ir šiuo konkrečiu atveju neribojama. Ieškovė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi vadovaujantis tokia logika susiklosto situacija, kada konkurso būdu išrinktas ir terminuotą darbo sutartį sudaręs vadovas gali būti pakeičiamas bet kuriuo momentu neatsižvelgiant į jokius objektyvus kriterijus, o vien vadovaujantis subjektyvia steigėjo atstovo nuomone.

18.2.                      Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog tam tikrais atvejais kompetentingo organo diskrecija atšaukti vadovą gali būti ribojama. Apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos kasacinio teismo praktika – Lietuvos A. T. 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-248/2021,  2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008, Lietuvos A. T. 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2008; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-326/2010.

18.3.                      Bibliotekų įstatymo 61 straipsnyje nustatyti bibliotekų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų darbo santykių reglamentavimo ypatumai įtvirtinta, kad (1) bibliotekų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai į darbą priimami konkurso būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. (2) Lietuvos nacionalinės, apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų (išskyrus Vilniaus universiteto biblioteką) vadovai į pareigas skiriami 5 metų kadencijai. Bibliotekų įstatymo 61 straipsnyje nėra įtvirtinta galimybė atleisti savivaldybės bibliotekos vadovą nepasibaigus penkerių metų kadencijai nesant vadovo kaltės. Bibliotekų įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis bibliotekų, tarp jų ir savivaldybės, veiklą, todėl laikytinas specialiuoju Biudžetinių įstaigų įstatymo atžvilgiu.

18.4.                      Tais atvejais, kai teisinio reguliavimo srityje konkuruoja bendrosios ir specialiosios normos, taikomas principas lex specialis derogat legi generali. Šio teisės doktrinoje suformuluoto principo esmė ta, kad, esant bendrosios ir specialiosios normos konkurencijai, yra taikoma specialioji norma (numato tam tikras išimtis iš bendrų elgesio taisyklių, t. y. esant skirtingoms sąlygoms konkretizuoja bendrųjų normų įgyvendinimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, t. y. Bibliotekų įstatymo 61 straipsnį, kuris yra specialusis teisės aktas jau nurodytų DK ir Biudžetinių įstaigų įstatymo normų atžvilgiu.

18.5.                      Sisteminė  DK, Biudžetinių įstaigų įstatymo ir Bibliotekos nuostatų analizė leidžia teigti, kad biudžetinės įstaigos vadovas gali būti atleistas DK nustatytais pagrindais (dėl darbo drausmės pažeidimo) arba kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Šiuo konkrečiu atveju, kadangi Biblioteka yra biudžetinė įstaiga ir jos veikla reglamentuojama specialiuoju įstatymu, kuriame yra specifinis straipsnis, skirtas bibliotekų, kurios priklauso savivaldybėms, vadovų darbo santykių ypatumams reglamentuoti, privalu vadovautis specialiuoju įstatymu, kuris nenumato galimybės kitais nei DK nustatytais pagrindais atleisti savivaldybei priklausančios bibliotekos vadovą nepasibaigus penkerių metų kadencijai. Ginčo situacijoje pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovės atleidimo klausimą netinkamai pritaikė teisės aktus, privalėjo atsižvelgti ir į Bibliotekų įstatymo 61 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą ir teisėtą ieškovės lūkestį vykdyti Bibliotekos vadovo pareigas iki kadencijos pabaigos (5 metai).

18.6.                       Apeliaciniame skunde cituojami Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai.

18.7.                       Apeliaciniame skunde nurodomi biudžetinės įstaigos teisinio statuso ypatumai, nurodoma jos veikla turi būti vykdoma taip, kad nenukentėtų viešasis interesas, todėl sprendimai, susiję su biudžetinės įstaigos veiklos organizavimu, turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, suteikiančia nekontroliuojamą galimybę priimti bet kokių motyvų nulemtą sprendimą.

19.       Apeliacinio skundo dalyje dėl ieškovės atleidimo pagrindo ir tvarkos, įspėjimo termino nurodomi šie motyvai:

19.1.                      Darbo sutarties 10 punkte nurodyta, kad įspėjimo terminas, kai Darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55–57, 59, 61 ir 62 straipsnių nuostatas.

19.2.                       Ieškovės darbo sutartyje specifiškai yra nurodyta, kad jeigu ieškovė bus atleidžiama darbdavio iniciatyva, turi būti taikomi specifiniai DK 57 straipsnyje įtvirtinti terminai ir tvarka. DK 57 straipsnis numato darbuotojo atleidimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (7 punktas). Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų (8 punktas). Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

19.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Darbo sutarties 10 punkte įtvirtintos taisyklės ieškovei nėra taikomos, kadangi ji buvo atleista 104 straipsnio pagrindu. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo logika būtų galima suprasti, kad į Darbo sutartį 10 punktas buvo įtrauktas atsitiktinai, kadangi jau Darbo sutarties sudarymo dieną buvo aišku, kad jis nebus taikomas, kadangi ieškovės atleidimas vykdomas DK 104 straipsnio pagrindu. Tačiau tokiu atveju nesuprantama, kokiu tikslu darbdavys sudarydamas Darbo sutartį šiuo atskiru punktu įtraukė darbuotojo (ieškovės) atleidimo tvarką, jeigu ji bus atleidžiama darbdavio iniciatyva.

19.4.                      Nagrinėjamu atveju Darbo sutartį parengė ir pateikė ieškovei pasirašyti darbdavys, atstovaujamas mero, todėl kilus abejonių dėl Darbo sutartyje įtvirtintų nuostatų aiškinimo jos turėtų būti aiškinamos ieškovės naudai, t. y. atleidžiant ieškovę nesant jos kaltės jai turėjo būti išmokėta pusės jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o ieškovė, kadangi turi vaiką iki keturiolikos metų, apie atleidimą privalėjo būti įspėta prieš šešias savaites. Darbo sutartyje, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra nurodyta, kad, atleidžiant ieškovę 104 straipsnio pagrindu, jai nebus taikomos sąlygos, specifiškai susitartos Darbos sutarties 10 punkte.

19.5.                      Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos A. T. 2018 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018, ir ji nurodoma kaip analogiška šiai bylai. Nurodoma, kad teisė atšaukti ieškovą iš pareigų yra absoliuti, darbo sutarties šalims susitarus dėl specialių šios teisės įgyvendinimo sąlygų – įspėjimo termino taikymo atšaukiant iš pareigų, kai nėra darbuotojo kaltės, siekiant įvertinti ieškovo atšaukimo iš pareigų procedūros teisėtumą Darbo sutarties 11 punkto nuostatų aspektu, svarbu nustatyti pasitikėjimo ieškovu praradimo pagrindus ir įvertinti, ar egzistavo ieškovo kaltė.

19.6.                      Apeliaciniame skunde cituojami Lietuvos A. T. išaiškinimai 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje nurodė, kad vadovo atšaukimas tais atvejais, kai dėl pasitikėjimo praradimo nėra jo kaltės, savo esme yra atleidimas darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Sprendžiant dėl atšaukimo iš pareigų teisėtumo, turi būti ištirta ne tik tai, ar darbuotojas atšauktas esant įstatyme nustatytam pagrindui, bet ir įvertintos darbo sutarties nuostatos, įtvirtinančios, be kita ko, darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, tvarką.

19.7.                      Šiuo konkrečiu atveju meras 2022 m. gruodžio 5 d. duodamas paaiškinimus labai aiškiai nurodė aplinkybes (garso įrašas 42:27), kurios lėmė jo prarastą pasitikėjimą ieškove: 1. tarybos narių paklausimai dėl darbuotojų atleidimo; 2. Bibliotekos automobilio naudojimas; 3. vicemerių ir mero susitikimas su Bibliotekos darbo tarybos pirmininke E. Ž.; 4. 2022 m. rugpjūčio 3 d. anoniminis skundas.

20.       Apeliaciniame skunde nurodomi šie motyvai dėl tarybos narių paklausimų dėl darbuotojų atleidimo:

20.1.                      Kaip vieną iš pasitikėjimo praradimo pagrindų meras nurodė tai, kad tarybos nariai domėjosi, kodėl Bibliotekoje vyksta didelė darbuotojų kaita.

20.2.                      Pažymėjo, kad Biblioteka 2022 m. kovo 31 d. tarybai pateikė paaiškinimą, su kuriuo susipažinę tarybos nariai nepateikė papildomų klausimų ar pastabų, siūlymų, t. y. iš esmės nebuvo išreikšta jokių pastabų nei mero, nei tarybos narių dėl netinkamos Bibliotekos veiklos.

20.3.                      Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. kovo 31 d. su Biblioteka dėl asmeninių priežasčių darbo sutartis nutraukė 3 darbuotai, kas sudaro mažiau kaip 5 procentus visų Bibliotekos darbuotojų. Iš šių 3 darbuotojų dvi darbuotojos nutraukė darbo sutartis todėl, kad susirado kitus darbus. 2 darbuotojos buvo atleistos dėl struktūrinių pakeitimų, dėl kurių sprendimą priėmė taryba iki ieškovės priėmimo į darbą, viena atleista, nes pasibaigė terminuota darbo sutartis, viena – savo noru, dėl pablogėjusios sveikatos ir vieno darbuotojo funkcijos, kadangi faktiškai nevykdė darbo, už papildomą užmokestį perduotos jas faktiškai vykdžiusiai darbuotojai.

20.4.                      Kadangi po Bibliotekos 2022 m. kovo 31 d. pateikto raštiško paaiškinimo papildomai klausimai ir (ar) pastabos nebuvo pateikti, tyrimai nepradėti, akivaizdu, kad vieno tarybos nario – V. K. nuomonė dėl darbuotojų kaitos Bibliotekoje nelaikytina objektyviu pagrindu prarasti pasitikėjimą.

21.       Apeliaciniame skunde nurodomi šie motyvai dėl automobilio naudojimo:

21.1.                      Meras nenurodė, byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė naudojo Bibliotekos transporto priemonę savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Potvarkyje nurodoma, kad ieškovė 2022 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 0-12, nustatydama tarnybinio automobilio saugojimo vietą savo gyvenamosios vietos adresu, iš esmės ne tik kad sukūrė palankias sąlygas minėtąjį automobilį naudoti ne tarnybos reikmėms, sutaupyti asmeninių lėšų automobilio draudimo, techninio aptarnavimo ir remonto paslaugoms, bet ir nevykdė pareigos tinkamai ir racionaliai naudoti Savivaldybės biudžeto lėšas. Direktorė savo įsakymu siekė įteisinti tarnybinio automobilio naudojimą asmeninio pobūdžio jos kelionėms iš namų į darbovietę ir atgal, o tai prieštarauja Savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintam absoliučiam draudimui naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

21.2.                      Tarnybinių automobilių naudojimo tvarka reglamentuojama Tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T11-538 patvirtintose Tarnybinių automobilių naudojimo Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinėse įstaigose taisyklėse ir apeliaciniame skunde cituojamas Taisyklių punktas.

21.3.                      Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 543 patvirtintų Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigos taisyklių III skirsnyje taip pat numatyta, kad: tarnybiniai lengvieji automobiliai turi būti laikomi saugomoje aikštelėje arba kitoje saugioje vietoje (saugomoje teritorijoje, garaže ir panašiai). 14. Tarnybiniai lengvieji automobiliai po darbo, poilsio, švenčių dienomis, darbuotojų atostogų, ligos ar komandiruočių laikotarpiu laikomi įstaigos vadovo nustatytoje nuolatinėje laikymo vietoje, išskyrus tuos atvejus, kai į komandiruotę vykstama tarnybiniu lengvuoju automobiliu.

21.4.                      Byloje nėra ginčo, kad Biblioteka neturi saugomos aikštelės, o garažuose, kurie buvo perimti iš Savivaldybės ir kuriuos valdo Biblioteka, yra saugomi kiti Bibliotekos valdomi tarnybiniai automobiliai, todėl ieškovė privalėjo išspręsti tarnybinio automobilio saugojimo po darbo valandų klausimą. Automobilio saugojimo klausimas buvo išspręstas 2022 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. O-12, kuriuo automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo po darbo valandų vieta nustatyta adresu (duomenys neskelbtini), tai yra ieškovės gyvenamosios vietos adresu. 2022 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. O-12 nustatyta automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo tvarka nepažeidė galiojančios tvarkos, kadangi Biblioteka neturėjo saugomos ar aptvertos teritorijos, todėl ieškovė pagrįstai galėjo nustatyti automobilio saugojimui kitą aptvertą ir saugią vietą, kurioje būtų užtikrintas transporto priemonės saugumas. 

21.5.                      Ieškovės darbas buvo susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis, kadangi Biblioteka turi 22 teritorinius skyrius, kurie yra išsidėstę visoje Klaipėdos rajono teritorijoje, o ieškovės darbo vieta yra nustatyta Klaipėdos rajono savivaldybės J. L. viešojoje bibliotekoje, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties ieškovė nuolatos vykdavo į Bibliotekos teritorinius padalinius, tam ir buvo naudojamas tarnybinis automobilis.

21.6.                      Ne išimtis ir 2022 m. liepos 26 d., kada ieškovė pirmą dieną po atostogų vyko į suplanuotą renginį Drevernoje „Knygų namelio – lauko bibliotekėlė“. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

21.7.                      Ieškovė 2022 m. liepos 25 d., t. y. dieną prieš vykimą į komandiruotę, iš Savivaldybės aikštelės paėmė automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustačiusi gedimą jį pristatė į servisą, kad būtų saugiai galima vykti į komandiruotę. Ginčo, kad už automobilio remontą buvo išrašyta sąskaita ir kad už šias paslaugas ieškovė sumokėjo savo lėšomis, byloje nėra.

21.8.                      Pirmosios instancijos teismas iškėlė abejones, kad nuotraukos su gedimu, kurias kartu su ieškiniu pateikė ieškovė, galbūt yra ne automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl vertino, kad ieškovė neįrodė aplinkybių dėl automobilio gedimo. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutikti negalima, kadangi ieškovė į bylą pateikė įrodymus – fotonuotraukas. Šalys abejonių dėl šių įrodymų autentiškumo nekėlė, kitų įrodymų, kurie leistų abejoti šių įrodymų autentiškumu, byloje nėra.

21.9.                       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2022 m. gegužės 25 d. įsakymas Nr. O-12 visiškai atitinka galiojančią tvarką ir teisinį reglamentavimą; ieškovė darbo priemonę automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo išimtinai darbo funkcijų, kurios buvo vykdomos viso Klaipėdos rajono teritorijoje, vykdymui; nebuvo nustatyta faktų, kad ieškovė tarnybinį automobilį naudojo asmeniniams tikslams ar poreikiams tenkinti; 2022 m. liepos 25 d. automobilis buvo paimtas prieš kitos dienos komandiruotę, užtikrinant saugią kelionę. Ieškovės įsitikinimu, pasirūpinimas automobilio technine būkle atostogų metu negali būti pagrindas prarasti pasitikėjimą, nes tai ieškovė darė savo laiko ir lėšų sąskaita.

22.       Apeliaciniame skunde nurodomi šie motyvai dėl susitikimo su Bibliotekos darbo tarybos pirmininke E. Ž.:

22.1.                      2022 m. gruodžio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu meras nurodė, kad buvo susitikęs su Bibliotekos darbo tarybos pirmininke E. Ž. (2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas, 42:27), tačiau 2022 m. gruodžio 23 d. teismo posėdžio metu vicemerė V. R. nurodė aplinkybes, kad su E. Ž. buvo susitikusi viena, kadangi meras atostogavo (2022 m. gruodžio 23 d. posėdžio garso įrašas, 1:00:01), susitikime meras nedalyvavo. Susitikimas vyko 2022 m. rugpjūčio 3 d. (2022 m. gruodžio 23 d. posėdžio garso įrašas, 1:03:30).

22.2.                      Vicemerė V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad merui grįžus perdavė, kad buvo susitikusi su E. Ž., kuri nurodė, kad ieškovė E. Ž., kaip darbo tarybos pirmininkės, prašė pateikti informaciją apie darbuotojų nusiskundimus ir žodinius skundus (2022 m. gruodžio 23 d. posėdžio garso įrašas, 1:02:32), kad buvo paviešinta E. Ž. kintamojo atlyginimo dalis.

22.3.                      E. Ž. 2023 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškove santykiai buvo įtempti ir ji jautėsi neįvertinta, kadangi ne ji, o kita darbo tarybos narė buvo kviečiama į metinius pokalbius su darbuotojais (posėdžio garso įrašas, 33:40). Taip pat E. Ž. nebuvo sumokėta, jos nuomone, už jos papildomą darbą (posėdžio garso įrašas, 38:00) ir ji planavo su ieškove bylinėtis, bet ieškovę nušalinus nuo pareigų Bibliotekai pretenzijų nereiškė.

22.4.                      Byloje iš liudytojų parodymų nustatyta, kad meras su E. Ž. nebuvo susitikęs ir su ja nesikalbėjo, o apie susitikimą su ja jam perpasakojo vicemerė V. R. 

22.5.                      E. Ž. 2023 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad E. Ž. ir ieškovės santykiai buvo konfliktiški, kadangi ieškovė jautė nuoskaudą, jog į jos kaip darbo tarybos pirmininkės nuomonę nėra tiek atsižvelgiama, kiek ji pageidautų. E. Ž. duodama parodymus taip pat nurodė, kad nė vienas Bibliotekos darbuotojas raštu pretenzijų dėl neva netinkamo elgesio nėra pareiškęs ir nė vienas skundas nebuvo tirtas, tačiau, jos nuomone, buvo daugybinių DK pažeidimų, kurių specifiškai ji neįvardijo.

23.       Apeliaciniame skunde nurodomi šie motyvai dėl 2022 m. rugpjūčio 3 d. anoniminio skundo:

23.1.                      Meras 2022 m. gruodžio 5 d. duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. anoniminis skundas, kuriame buvo nurodomos aplinkybės, buvo paskutinis lašas, nulėmęs jo nepasitikėjimą ieškove. Anoniminis skundas specifiškai yra minimas ir potvarkyje, kaip vienas iš pasitikėjimo praradimo pagrindų.

23.2.                      Apeliaciniame skunde cituojami 2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu mero duoti paaiškinimai ir nurodoma, kad akivaizdu, kad meras netyrė anoniminiame skunde nurodytų aplinkybių, nepavedė tokio tyrimo atlikti kitiems asmenims, o vicemerei V. R. susitinkant su Bibliotekos darbo tarybos nare apie anoniminį skundą net nebuvo žinoma, todėl akivaizdu, kad anoniminis skundas, surašytas nežinomų asmenų, net nebuvo registruotas tarp Savivaldybės gautų dokumentų ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, nulėmusiu tai, kad ieškovė prarado mero pasitikėjimą. Objektyviai ieškovės kaltės, kad meras prarado pasitikėjimą ja perskaitęs anoniminį skundą ir net netyręs jame nurodytų aplinkybių, nėra, todėl akivaizdu, kad pasitikėjimo ieškove praradimas niekaip nėra susijęs su jos veiksmais.

24.       Apeliaciniame skunde nurodomi šie motyvai dėl  kitų byloje tirtų aplinkybių:

24.1.                      Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi Ž. M.-A., A. K., G. I. parodymais konstatuodamas ieškovės netinkamą bendravimą su darbuotojais, tačiau neatsižvelgė į aplinkybes, kad: iš liudytojos Ž. M.-A. parodymų buvo akivaizdu, kad liudytoja jaučia nuoskaudą ir pyktį už, jos nuomone, nepagrįstai sumažintą kintamąją dalį, dėl to jos paaiškinimai vertintini ypatingai kritiškai, jeigu jais apskritai galima vadovautis.

24.2.                      2022 m. gruodžio 23 d. teismo posėdžio metu liudytoja A. K. nurodė, kad jai nebuvo skirta premija, nors Savivaldybė darbuotojų premijoms skyrė 2 000 Eur. Pateikus klausimą, ar yra pikta, kad liudytojai premija nebuvo skirta, liudytoja nurodė: „Taip. Taip. Tikrai pikta, nes patikėkit kiek reikėjo įdirbio padaryt, kad tą sistemą sukurt <...>“ (garso įrašas, 2:01:16). A. K. taip pat nurodė, kad „jaučiasi neįvertinta ir labai įžeista“ (garso įrašas 2:02:00). Akivaizdu, kad liudytojo, kuris proceso šaliai jaučia nuoskaudą ir pyktį, paaiškinimais ir liudijimais vadovautis negalima, kadangi toks liudytojas gali būti linkęs sąmoningai iškraipyti tiesą siekdamas pakenkti šaliai.

24.3.                      2022 m. gruodžio 23 d. teismo posėdžio metu liudytoja G. I. nurodė, kad „<...> jautėsi, kad direktorė nenorėjo, jog darbuotojai būtų kartu. Norėjo išskaidyt asmenis <...>“ (garso įrašas, 2:28:00), tačiau patikslinusi nurodė, kad „I. T. dėka buvo įrengtas darbuotojams poilsio kambarys <...>“(garso įrašas, 2:34:00). Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nurodytų prieštaravimų liudytojos parodymuose nepašalino ir dėl jų nepasisakė.

24.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl ilgametės Savivaldybės Kultūros skyriaus darbuotojos J. P. liudijimo: „<...> I. T. yra reiklus vadovas“ (2022 m. gruodžio 5 d. garso įrašas, 1:35:30), „<...> susitikau bibliotekininkes. Jos sako fu.. pagaliau pradėjom dirbt, o ne užsiimti nedarbo reikalais <...>“ (2022 m. gruodžio 5 d. garso įrašas, 1:40:21), „<...> jokio tiesioginio nusiskundimo nesu gavusi [apie ieškovės santykius su darbuotojais] <...>“ (2022 m. gruodžio 5 d. garso įrašas, 1:41:35).

24.5.                      Įvertinus visas nurodytas aplinkybes pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai rinkosi įrodymus, kuriais rėmėsi ir vadovavosi, kadangi: rėmėsi šiuo metu Bibliotekoje dirbančių darbuotojų parodymais, kurie teismo posėdžio metu nurodė, kad jaučia nuoskaudą ieškovės atžvilgiu, kadangi buvo ieškovės tinkamai neįvertinti; neatsižvelgė į nesuinteresuotos ir Bibliotekoje nedirbančios, tačiau tiesiogiai su Bibliotekos darbuotojais susiduriančios liudytojos J. P. liudijimu, kuri paliudijo priešingas aplinkybes, liudytojos Ž. M.-A., A. K. ir G. I. parodymais.

24.6.                      Nesivadovavo liudytojų L. D. ir R. P. parodymais, kurios dėl savo Bibliotekai ir Savivaldybei nepalankių parodymų nukentėjo. L. D. dėl psichologinio spaudimo buvo priversta išeiti iš darbo (1 priedas), o R. P. buvo gerokai sumažintos metinės premijos.

25.       Apeliaciniame skunde nurodomi šie motyvai dėl atsisakymo priimti ieškovės įrodymus:

25.1                      2022 m. spalio 4 d. ieškovė į bylą pateikė prašymą prie bylos pridėti 2022 m. gegužės 25 d. garso įrašus ir ieškovės ir R. C. pokalbių stenogramas, 2022 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės pokalbio su V. G. garso įrašą ir jo stenogramą. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 28 d. rezoliucija atsisakė šiuo įrodymus priimti. Ieškovės vertinimu, tokiu būdu ieškovei buvo užkirsta galimybė paneigti melagingus kitų Savivaldybės liudytojų parodymus bei teiginius, išdėstytus bylos nagrinėjimo procese.

26.       Apeliaciniame skunde nurodomi šie motyvai dėl bylinėjimosi išlaidų:

26.1.                      Savivaldybėje yra atskiras Teisės ir personalo skyrius, kuriame dirba 8 darbuotojai, iš kurių pusė, t. y. 4, yra teisininkai. Savivaldybė savo teisėms ginti galėjo pasiremti turimu resursu, nebuvo būtinybės pasitelkti išorės teisininkus.

26.2.                       Ginčas kilo iš darbo teisinių santykių ir pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma kelis kartus viršija ieškovės gautą darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Ieškovė nuo atleidimo dienos yra bedarbė ir iki šios dienos jai dar nepavyko surasti darbo, atitinkančio jos kvalifikaciją

26.3.                      Ginčas nebuvo sudėtingas ir nereikalavo specialiųjų žinių, kad bylinėjimosi išlaidos galėtų būti tokios didelės, todėl atsižvelgiant į nesudėtingą ginčą jos galėtų būti sumažintos.

26.4.                      Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų neatsižvelgė į priteistinus advokatų užmokesčio dydžius, įtvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

26.5.                      Apeliaciniam teismui atmetus ieškovės apeliacinį skundą iš ieškovės Savivaldybės tarybos naudai neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos arba jos turėtų būti sumažintos iki 2 000 Eur.

27.       Atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog apeliacinio skundo motyvai, esą ieškovė negalėjo būti atšaukta iš pareigų vadovaujantis DK 104 str. 1 d., atleidimas iš darbo galimas tik dėl darbo drausmės pažeidimo DK nustatytais pagrindais, yra nepagrįsti, nelogiški ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Vietos savivaldos įstatymo, galiojusio atšaukiant ieškovę iš pareigų, 20 str. 2 d. 16 p. buvo nurodyta, jog savivaldybės meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Bibliotekos nuostatuose nurodyta, kad Biblioteka yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkas yra Klaipėdos rajono savivaldybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Pagal Bibliotekos nuostatų 18 p., Bibliotekai vadovauja direktorius, kurį įstatymų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia savivaldybės meras. Vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 167.11 p., meras, be kita ko, kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų bei įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, o 167.15 p. numatyta, kad meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

28.       Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė buvo atšaukta iš pareigų vadovaujantis teisės aktais (Savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 16 p., Klaipėdos rajono savivaldybės veiklos reglamento 167.15 p. ir DK 104 str. 1 d.). Nors vadovaujantis teismų išaiškinimais Klaipėdos rajono savivaldybės meras pasinaudojo absoliučia teisės aktuose įtvirtinta teise atšaukti biudžetinės įstaigos vadovą ir šios teisės įgyvendinimas nesiejamas su tokiomis sąlygomis kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan., meras potvarkyje dėl atšaukimo nurodė, dėl kokių ieškovės veiksmų jis prarado pasitikėjimą ja. Atmestini skundo argumentai, esą būtent biudžetinės įstaigos – Bibliotekos vadovas iš viso negali būti atšauktas dėl to, kad atšaukimo institutas nereglamentuotas Bibliotekų įstatyme. Kadangi Bibliotekų įstatyme apskritai nereglamentuojamas bibliotekos vadovo atšaukimas, šis įstatymas negali būti laikomas specialiuoju įstatymu Biudžetinių įstaigų įstatymo bei kitų teisės aktų atžvilgiu, reglamentuojant bibliotekų vadovų atšaukimą ir darbo sutarties nutraukimą, kadangi Bibliotekų įstatyme nėra jokių specialių normų (tiksliau, jų apskritai nėra), reglamentuojančių bibliotekų vadovų atšaukimą ir darbo sutarties nutraukimą.

29.       Atsiliepime nurodomi motyvai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovei netaikytini įspėjimo dėl atšaukimo iš pareigų terminai, nurodo motyvus, kodėl nėra pagrindo kaip analogija vadovautis ieškovės nurodoma Lietuvos A. T. 2018 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-258-313/2018, kadangi šioje byloje buvo nagrinėjama situacija, kai darbdavys, atleisdamas iš darbo vadovą, potvarkyje dėl darbo sutarties nutraukimo aiškiai nurodė, kad vadovui išmokama kompensacija pagal DK 57 str. 8 d., t. y. darbo sutartis buvo nutraukta nesant vadovo kaltės.

30.       Atsiliepime atkreipė dėmesį, jog neteisėtas ir netinkamas ieškovės elgesys buvo vertinamas ne pagal DK nuostatas, reglamentuojančias darbo drausmės pažeidimą, kadangi teisės aktai numato galimybę atšaukti biudžetinės įstaigos vadovą iš pareigų praradus pasitikėjimą, bet ne konstatavus darbo drausmės pažeidimą vadovaujantis DK. Be kita ko, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl kaltų vadovo veiksmų netaikytinas standartas, kasacinio teismo praktikoje suformuotas sprendžiant dėl kaltės kaip būtinos šiurkštaus pareigų pažeidimo sąlygos. Pasitikėjimo vadovu praradimą gali lemti ir tokie kalti vadovo veiksmai, kurie būtų nepakankami pažeidimui pripažinti šiurkščiu (LAT 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-284-638/2019; Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1874-638/2021).

31.       Atsiliepime nurodomi motyvai dėl apeliacinio skundo dalies, jog atitinkami ieškovės veiksmai sudarė pagrindą merui prarasti pasitikėjimą Bibliotekos vadove. Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. M. niekuomet neteigė, kad būtent po minėto savivaldybės tarybos posėdžio jis prarado pasitikėjimą ieškove. Kaip ir nurodyta skunde, pasitikėjimo praradimą lėmė daug veiksmų. Atsakovės 1 atsiliepimo paragrafe Nr. 17 taip pat nurodyta, jog merui buvo žinoma, kad nuo ieškovės tapimo Bibliotekos direktore prasidėjo didelė darbuotojų kaita, o Savivaldybės tarybos narius pasiekdavo darbuotojų nusiskundimai dėl ieškovės elgesio. Pati ieškovė nusiskundimus motyvuodavo savo reiklumu ir darbuotojų nenoru tinkamai eiti pareigas, o darbuotojai baiminosi ieškovės keršto. Taigi, merui jau buvo žinomi duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad ieškovė nesugeba palaikyti darnių santykių su Bibliotekos darbuotojais, dėl ko keletas darbuotojų jau nutraukė darbo santykius.

32.       Atsiliepimo motyvuose dėl tarnybinio automobilio naudojimo atsakovės nurodo, jog Atsakovė 1 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės teiginiai, esą Savivaldybės atstovai patarė jai nustatyti tarnybinio automobilio saugojimo vietą savo namų adresu ir netgi pateikė įsakymo pavyzdį, yra išsigalvoti. Atsakovė 1 pažymėjo, kad visai šalia Bibliotekos pastato, kuriame dirbo ieškovė (už maždaug 200 metrų), yra įrengta saugumo reikalavimus atitinkanti Klaipėdos rajono savivaldybės automobilių stovėjimo aikštelė, todėl akivaizdu, kad automobilio stovėjimo vieta ne darbo metu ieškovės namų adresu buvo nustatyta ne dėl to, kad nebuvo kitos saugios transporto priemonės saugojimo vietos, o todėl, kad automobiliu ieškovė naudojosi ir kelionėms į namus ir iš namų – į darbovietę. Taigi ieškovė naudojosi tarnybiniu transportu savo asmeninėms reikmėms, pažeisdama teisės aktuose įtvirtintą pareigą savivaldybės turtą naudoti racionaliai ir tik tarnybos tikslais. Atsiliepime Atsakovė 1 aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog ieškovės istorija apie automobilio remontą yra sukurpta siekiant pateisinti tarnybinio automobilio naudojimą ir atostogų metu (plačiau – atsiliepimo paragrafuose Nr. 56–73, II t., b. l. 15–18).

33.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, jog skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, jog ieškovės teiginius duodamas parodymus paneigė ne tik Savivaldybės meras, bet ir ieškovės iškviestas liudytojas J. R., kuris tik patvirtino, kad ieškovė klausė jo dėl automobilio, tačiau jis jai nurodė, kad ji turėtų kreiptis į tiesioginį savo darbdavį. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančio ieškovei mero patarėjos 2021 m. gruodžio 10 d. siųsto elektroninio laiško matyti, kad ieškovė buvo įspėta, jog turėtų būti atskirtos išlaidos vykimui į darbą ir iš jo tarnybiniu automobiliu. Minėtame laiške aiškiai nurodyta: „Dėl automobilio saugojimo – na man vis tiek sunku įsivaizduoti, kad automobilis gali būti saugomas prie Jūsų namų. Tada kyla klausimas, kaip Jūs atskirsite išlaidas atvykti ir grįžti iš darbo į namus. Dar pagalvokite šiuo klausimu.“ Ieškovės pasakojimus paneigė ir kitas liudytojas – J. B., kuris 2022 m. gruodžio 23 d. teismo posėdyje papasakojo su ieškove turėjęs tik vieną pokalbį 2021 m. gruodžio mėnesį, prieš Savivaldybės tarybos posėdį, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl automobilio pirkimo Bibliotekai. Tuomet ieškovė paprašė suorganizuoti jai susitikimą su meru ir nurodė, kad nori pasitarti dėl automobilio laikymo. Jis ieškovei išsakė savo nuomonę, kad automobiliu namo negalės važiuoti ir kad prie Savivaldybės yra saugoma aikštelė su užkardu, kur galės statyti automobilį, ir suorganizavo susitikimą su meru. Dėl atostogų metu paimto automobilio J. B. nurodė pastebėjęs, kad automobilių stovėjimo aikštelėje nėra tarnybinio Bibliotekos automobilio, ir peržiūrėjęs vaizdo kameras pamatė, kad ieškovė sekmadienį automobilį išvarė iš aikštelės. Tuomet meras kvietėsi ieškovę pokalbio.

34.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog sprendime pažymėta ir tai, kad iš byloje esančių tarnybinio automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapų matyti, jog daugiausiai tarnybiniu automobiliu naudojosi ieškovė, o įvertinus tai, kad priimdama įsakymą dėl šio tarnybinio automobilio laikymo po darbo valandų savo kieme ieškovė minėtame įsakyme neišsprendė, kaip yra atskiriamos ieškovės vykimo į darbą ir iš darbo išlaidos, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė naudojosi tarnybiniu automobiliu savo asmeniniams tikslams, tai yra vykti į darbą ir iš jo, ir šių kelionės išlaidų nekompensavo. Teismas sprendime aiškiai nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė ieškovės teiginius, esą ji vadovavosi kitų Savivaldybės įstaigų patirtimi, o Savivaldybės meras neva matė, kad ji tarnybinį automobilį laiko namie, tačiau tam neprieštaravo.

35.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji ūkvedžiui nieko nesakė, nes jis nevairuoja automobilio su automatine pavarų dėže, paneigė Bibliotekos direktoriaus pareigas einanti A. B.-N. Teismas nurodė, kad „ieškovė, prieš savo atostogas žinodama, kad galimai, kaip ji tvirtina, tarnybinis automobilis turi gedimų, būdama atsakinga ir rūpestinga įstaigos vadovė turėjo informuoti kitus savo pavaldinius, kad būtų pašalintas gedimas ar bent informuoti įmonę iš kurios yra nuomojamas šis tarnybinis automobilis, tačiau to nepadarė. Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovės nurodytos aplinkybės dėl galimo tarnybinio automobilio gedimo ir jo remontavimo jos atostogų metu buvo tikros. Be to, kaip nurodė meras, ši ieškovės versija atsirado po jo ir ieškovės pokalbio 2022-07-27, nes žodžiu pasiaiškindama šių aplinkybių ieškovė jam nenurodė, o patikrinus vaizdo įrašą, kaip ieškovė atostogų metu pasiima iš savivaldybės aikštelės automobilį nematė, kad ji būtų apžiūrėjusi automobilį, nes ieškovė tik įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Teismas neturi pagrindo abejoti mero duotais paaiškinimais, nes iš esmės juos patvirtino ir A. B. – N., kuri nurodė, kad ieškovė jos prašė meluoti merui, kad ji žinojo apie automobilio gedimą“.

36.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad vertindamas, ar Klaipėdos rajono savivaldybės meras turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą Bibliotekos vadove ir dėl jos elgesio su darbuotojais, teismas vertino liudytojų parodymų visumos kontekstą, o ne atskirus sakinius, kuriuos skunde nurodė ieškovė. Teismas pažymėjo, jog išklausius Bibliotekos pavaduotojos A. B.-N. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus akivaizdu, kad ieškovė ne visuomet tinkamai elgėsi su savo darbuotojais ir atmosfera Bibliotekoje buvo įtemta. Analogiškas aplinkybes iš esmės nurodė ir liudytojos E. Ž., Ž. M.-A., A. K. ir G. I. Teismas vertino ir rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad Bibliotekos darbuotojų kolektyve tvyrojo įtampa. Šias aplinkybes patvirtino darbuotojų 2022 m. balandžio 22 d. susirašinėjimai el. paštu (VI t, b. l. 163–169), įrodantys, jog bandymas diskutuoti apie problemas ieškovės iniciatyva peraugo į asmens duomenų atskleidimą ir įžeidimus. Teismas atkreipė dėmesį į ieškovės merui 2022 m. birželio 3 d. rašytą laišką, kuriame ji menkino kitą darbuotoją (t. I, b. l. 71). Teismas vertino ir faktą, jog ieškovės vadovavimo laikotarpiu dėl nepalankių jiems sudarytų darbo sąlygų net trys darbuotojai išėjo iš darbo savo noru, o viena darbuotoja po ieškovės atšaukimo iš pareigų vėl įsidarbino ir dirba.

37.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi motyvai dėl anoniminio skundo tyrimo ir apeliaciniame skunde nurodomų liudytojų parodymų vertinimo.

38.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pateikiama informacija apie neva nukentėjusias darbuotojas yra neteisinga, tiesiog išsigalvota. Kartu atsakovės pažymi, jog praėjus keletui mėnesių po ieškovės atšaukimo iš pareigų išaiškėjo aplinkybės, leidžiančios pagrįstai teigti, jog premijų skyrimas ir išmokėjimas kai kuriems darbuotojams buvo ne tik neskaidrus, bet ir galbūt neteisėtas. Plačiau šios aplinkybės nurodytos šio atsiliepimo paragrafuose Nr. 63–65, pateikiant rašytinį įrodymą.

39.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi motyvai dėl ieškovės teiginių, esą teismas neteisėtai atsisakė priimti ieškovės įrodymus, nepagrįstumo ir bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, nurodant, jog atmestini ir ieškovės teiginiai, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos daugiau nei 4 kartus dėl to, kad ji yra bedarbė, iki šiol nesusirado darbo pagal savo kvalifikaciją, o Savivaldybės finansinei situacijai bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iš esmės neturi įtakos. Atsakovės pažymi, jog ieškovė yra pasiturinti moteris, valdanti daug įvairaus nekilnojamojo turto, ji priėmė sprendimą bylinėjimosi metu užversti teismą ir atsakoves papildomai dokumentais, garso įrašais bei susirašinėjimais. Būtent toks ieškovės elgesys gerokai padidino teisinių konsultacijų poreikį, kadangi advokatas privalėjo analizuoti visus duomenis, klausytis įrašus, teikti papildomus paaiškinimus, aiškintis įvairias faktines aplinkybes su atsakovių atstovais ir pan.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

 

40.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėja, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

41.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

 

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

 

42.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023  m. vasario 20 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys. 

43.        Ieškovė iškėlė ginčą dėl to, kad Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. M. 2022 m. rugpjūčio 5 d. potvarkiu atšaukė ieškovę iš einamų biudžetinės įstaigos Klaipėdos rajono savivaldybės J. L. viešosios bibliotekos direktoriaus pareigų. Ieškovė iš pareigų buvo atšaukta merui praradus pasitikėjimą savivaldybės biudžetinės įstaigos vadove. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į visas ginčui aktualias aplinkybes ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, atsisakė priimti ieškovės teikiamus  įrodymus, priteisė iš ieškovės atsakovei per dideles išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. 

44.       Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl Savivaldybės mero teisės atšaukti biudžetinės įstaigos vadovą iš pareigų, dėl įspėjimo termino,  dėl pasitikėjimo praradimo apeliante vertinimo,  ieškovės nurodomų įrodymų vertinimo ir jų priėmimo taisyklių, bylinėjimosi išlaidų dydžio pagal apeliacinio skundo motyvus.

 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

 

45.       Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.

46.       Ieškovė prie bylos prašo pridėti du dokumentus – L. D. el. laišką, kuris patvirtina, kad ji darbą Bibliotekoje paliko dėl psichologinio spaudimo, kadangi liudijo prieš Biblioteką, ir pažymą iš Užimtumo tarnybos.

47.       Atsakovės kartu su šiuo atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia du įrodymus, nurodo, jog  pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. gavus apeliacinį skundą. Atsakovės 1 pažyma įrodinėjama, jog Atsakovės 1 darbuotojai – teisininkai, be kita ko, turi itin didelį darbo krūvį, todėl Atsakovė 1 teisingai ir pagrįstai priėmė sprendimą šios bylos nagrinėjimui pirkti paslaugas iš profesionalaus teisininko – advokato.  Teikia 2023 m. kovo 24 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos raštą dėl 2022 m. gruodžio 27 d. pradėto ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d.

48.       Atsakovės atsiliepė į ieškovės prašymą priimti buvusios Bibliotekos darbuotojos L. D. 2023 m. kovo 14 d. laišką ieškovei, nurodo, kad šiuo laišku bandoma sudaryti įspūdį, esą minėta darbuotoja buvo priversta išeiti iš darbo dėl psichologinio smurto, nors nei šiame laiške, nei nagrinėjant bylą teisme L. D. nenurodė nė vieno konkretaus netinkamo elgesio su ja Bibliotekoje pavyzdžio. Atsakovių manymu, iš darbo L. D. nusprendė išeiti dėl ikiteisminio tyrimo, pradėto nustačius, kad galbūt buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. („Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos“). Kaip matyti iš pridedamo 2023 m. kovo 24 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos rašto (1 priedas), 2022 m. gruodžio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d., įtarimai pateikti I. T. Iš šio rašto matyti, jog būtent L. D. dalyvavo veiksmuose perduodant tam tikras pinigų sumas ieškovei šioje civilinėje byloje (t. y. L. D. galbūt atidavė dalį savo premijos ir perdavė dalį kitos darbuotojos premijos). Tikėtina, jog vykstantis tyrimas ir vykdomos apklausos lėmė, kad L. D. nebenorėjo dirbti Bibliotekoje, kurioje ir vyko veikla, tiriama teisėsaugos.

49.       Spręsdamas prašymo priimti naujus įrodymus pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į tai, jog įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas.

50.       Byloje nustatyta, kad 2022-08-05 Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. MP-125 ieškovė atšaukta iš Bibliotekos direktoriaus pareigų nuo 2022-08-05 praradus pasitikėjimą, todėl ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktas 2023 m. kovo 14 d. L. D. rašytas laiškas ieškovei dėl jos atleidimo nuo 2023 m. vasario 21 d. nėra rašytinis įrodymas šioje byloje dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių. Byloje taip pat nelaikytina įrodymu bylos aplinkybėms įrodyti ieškovės pateikta Užimtumo tarnybos pažyma ir atsakovės pažyma apie jos darbuotojų darbo krūvį. Šiuos įrodymus atsisakytina priimti, kaip ir 2023 m. kovo 24 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos raštą dėl įtarimų ieškovei. Šis rašytinis įrodymas yra perteklinis, nes pagal CPK 179 str. 3 d. teismas gali naudoti duomenis iš Teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

 

Faktinės bylos aplinkybės

 

51.        Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės J. L. viešoji biblioteka (toliau – Biblioteka) yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra Klaipėdos rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė), o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Klaipėdos rajono savivaldybės taryba (toliau – Savivaldybės taryba) (Savivaldybės tarybos 2016-03-31 sprendimu Nr. T11-88 patvirtintų J. L. viešosios bibliotekos nuostatų (toliau – Bibliotekos nuostatai) I dalies 2, 3 ir 4 punktai). Bibliotekos nuostatų IV skyriaus 18 punkte numatyta, kad Bibliotekai vadovauja direktorius, kurį įstatymų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia Savivaldybės meras.

52.       2021-06-29 buvo paskelbtas viešas konkursas Bibliotekos direktoriaus pareigoms užimti, jį laimėjo ieškovė.

53.       Iš Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2021-08-27 potvarkio Nr. MP-117 „Dėl I. T. skyrimo eiti Klaipėdos rajono savivaldybės J. L. viešosios bibliotekos direktorės pareigas“ nustatyta, kad nuo 2021-08-23 penkeriems metams (iki 2026-09-16) ieškovė paskirta eiti Bibliotekos direktoriaus pareigas.

54.       Iš 2021-08-30 darbo sutarties Nr. T22-31 nustatyta, kad su ieškove darbdavė Savivaldybės taryba, atstovaujama Klaipėdos rajono savivaldybės mero B. M., veikiančio pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punktą, sudarė terminuotą darbo sutartį penkerių metų laikotarpiui, tai yra iki 2026-09-19, ir ieškovė nuo 2021-09-20 pradėjo eiti Bibliotekos direktoriaus pareigas.

55.       Šalių darbo sutarties 10 punkte nurodyta, kad įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55–27, 59, 61 ir 62 straipsnių nuostatas.

56.       Bibliotekoje veikė darbo taryba, kurios reglamentas buvo patvirtintas Bibliotekos darbo tarybos 2017-11-30 nutarimu ir pagal šį reglamentą darbo tarybai vadovauja pirmininkas, o laikinai negalint atlikti savo funkcijas, šias funkcijas atlieka darbo tarybos pirmininko paskirtas darbo tarybos narys.

57.       Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-07-09 įsakymu Nr. AV-1495 yra patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės dokumentų valdymo aprašas.

58.       2022-07-28 Bibliotekos direktorės įsakymu Nr. O-16 buvo patvirtintas Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos aprašas.

59.       Iš mero 2022-08-05 potvarkio Nr. MP-125 nustatyta, kad vadovaujantis Savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punktu, Savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T11-65, 167.17 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio 1 dalimi ieškovė nuo 2022-08-05 atšaukta iš Bibliotekos direktoriaus pareigų praradus pasitikėjimą dėl šių priežasčių ir motyvų: 1.1. 2022-05-25 Klaipėdos rajono savivaldybės Bibliotekos direktorė I. T. įsakymu Nr. 0-12 nustatė tarnybinio lengvojo automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo po darbo valandų vietą savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir šiuo adresu laikė tarnybinį automobilį ir kasmetinių atostogų laikotarpiu 2022 m. liepos 24–25 d., kai nebuvo vykdomos ir negalėjo būti vykdomos darbo pareigos. Direktorė 2022-05-25 įsakymu Nr. 0-12, nustatydama tarnybinio automobilio saugojimo vietą gyvenamosios vietos adresu, iš esmės ne tik kad sukūrė palankias sąlygas minėtąjį automobilį naudoti ne tarnybos reikmėms, sutaupyti asmeninių lėšų automobilio draudimo, techninio aptarnavimo ir remonto paslaugoms, bet ir nevykdė pareigos tinkamai ir racionaliai naudoti Savivaldybės biudžeto lėšas. Direktorė savo įsakymu siekė įteisinti tarnybinio automobilio naudojimą asmeninio pobūdžio jos kelionėms iš namų į darbovietę ir atgal, o tai prieštarauja įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintam absoliučiam draudimui naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai. 1.2. 2022-08-03 gautas darbuotojų pranešimas dėl Bibliotekos direktorės netinkamo elgesio su darbuotojais. Apklausus darbuotojus, jie raštu ir žodžiu patvirtino pranešime išdėstytas aplinkybes. Ieškovė, būdama bibliotekos vadovė, nevykdė DK 30 str. jai nustatytos pareigos ir savo netinkamu elgesiu kenkė pozityviam psichosocialiniam klimatui darbo aplinkoje, nesugebėjo užtikrinti komandinio darbo, nesugebėjo palaikyti produktyvių socialinių ir darbo santykių. Minėtu potvarkiu buvo pavesta išmokėti ieškovei 8,61 darbo dienos kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (už 2021-09-20–2022-08-05 darbo laikotarpį).

60.       Iš pateiktos „Sodros“ informacijos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2022-08-05 iki 2022-08-19 nustatyta, kad ieškovei 2022-08-05 išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. EG4595818 laikotarpiu nuo 2022-08-05 iki 2022-08-08, jį išdavė Klaipėdos r. savivaldybės Gargždų ligoninė; 2022-08-08 ieškovei išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. EG4599309 laikotarpiu nuo 2022-08-09 iki 2022-08-12, jį išdavė Klaipėdos r. savivaldybės Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centras; 2022-08-12 išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. EG4641738 laikotarpiu nuo 2022-08-13 iki 2022-08-26, jį išdavė Klaipėdos r. savivaldybės Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centras.

61.       Iš į bylą pateikto gimimo įrašo nustatyta, kad ieškovė turi nepilnametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini).

62.       Klaipėdos rajono savivaldybės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2022-08-04 paskelbta informacija, kad nuo 2022-08-05 iš Bibliotekos pareigų yra atšaukiama ieškovė, o toks sprendimas priimtas po išaiškėjusių faktų apie netinkamą įstaigos vadovės elgesį su darbuotojais ir naudojimąsi tarnybine padėtimi. Analogiška informacija paskelbta ir Klaipėdos rajono savivaldybės tinklalapyje 2022-08-05 15.22val.

63.       Dokumentų operacijų žurnalas patvirtina, kad 2022-08-05 potvarkis dėl ieškovės atšaukimo iš pareigų buvo priimtas 2022-08-05 12.25 val. ir išsiųstas el. paštu bei per DVS ieškovei, apie priimtą potvarkį ieškovė sužinojo DVS 2022-08-05 13.57 val.

64.       AB Luminor Bank 2022-08-05 lėšų pervedimo nurodymas Nr. 743 patvirtina, kad Bibliotekos vardu buvo parengtas 1 200,42 Eur sumos pavedimas ieškovei, mokėjimo paskirtis – „atlyginimas už 2022.08“ ir ieškovei buvo išsiųstas el. laiškas, prašant pasirašyti ant paraiškos banke.

65.       2022-08-11 Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės J. L. viešoji biblioteka (toliau – Biblioteka) yra biudžetinė įstaiga, jos vadove nuo 2022-08-08 paskirta A. B.-N., įrašas padarytas 2022-08-11.

66.       Luminor bankas A. B.-N. 2022-08-12 penktadienį 16.06 val. atsiuntė SMS, kad ji gali naudotis Bibliotekos sąskaita.

67.       AB Luminor Bank 2022-08-09 lėšų pervedimo nurodymas Nr. 744 patvirtina, kad Biblioteka parengė 1 250,75 Eur sumos pavedimą ieškovei, mokėjimo paskirtis – „atlyginimas už 2022.08“ ir šis mokėjimas buvo pasirašytas 2022-08-16 (8.27 val.) A. B.-N. ir 2022-08-18 banko darbuotojos.

68.       2022-09-20 pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ieškovei patvirtina, kad 2022-05 ieškovei buvo išmokėtas 2 029,67 Eur darbo užmokestis, 2022-06 – 2 029,67 Eur, o 2022-07 – 1 790,25 Eur.

69.       2022-12-16 Klaipėdos rajono švietimo centro raštas Nr. RS-205 patvirtina, kad, pagal jų centralizuotos biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyriaus pateiktą informaciją apie ieškovės trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą, gegužės mėn. priskaičiuota 3 354,82 Eur , 22 darbo dienos; birželio mėn. – 3 354,82 Eur, 21 darbo diena, liepos mėn. – 2 040,37 Eur, 20 darbo dienų, iš viso 8 750,01 Eur, 63 darbo dienos, vidutinis darbo dienų skaičius per 3 mėn. – 62,7, vidutinis dienos darbo užmokestis – 138,89 Eur, o vieno mėnesio VDU – 2 902,80 Eur.

70.       Fotonuotrauka patvirtina, kad 2022-08-05 16.27 val. Bibliotekos tarnybinis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas prie Gargždų ligoninės.

71.       Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-01-27 įsakymo Nr. AV- nustatyta, kad Dauparų-Kvietinių seniūnijos tarnybinio automobilio „Toyota RAV-4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo vieta po darbo valandų – (duomenys neskelbtini).

72.       Savivaldybės tarybos 2022-07-05 sprendimu Nr. T11-216 nuspręsta Bibliotekai perduoti 10 metų laikotarpiui neatlygintinai naudotis ir valdyti Klaipėdos rajono savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą: 641,56 kv. m ploto patalpas Kultūros namų pastate, adresu (duomenys neskelbtini), ir 60,66 kv. m garažą, adresu (duomenys neskelbtini).

73.       Iš T. T.-Markūnienės, mero patarėjos, 2021-12-10 ieškovei siųsto elektroninio laiško nustatyta, kad ieškovei buvo persiųstas tarybos sprendimas dėl automobilių. Ieškovei taip pat nurodyta: „Dėl automobilio saugojimo - na man vis tiek sunku įsivaizduoti, kad automobilis gali būti saugomas prie Jūsų namų. Tada kyla klausimas, kaip Jūs atskirsite išlaidas atvykti ir grįžti iš darbo į namus. Dar pagalvokite šiuo klausimu.“ Su šiuo laišku ieškovei buvo persiųstas 2009-11-26 Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T11-538 bei Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo savivaldybės biudžetinėse įstaigose taisyklės.

74.       Iš pateikto teismui Bibliotekos direktorės 2022-05-25 įsakymo Nr. O-12 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės J. L. viešosios bibliotekos tarnybinio automobilio „Volkswagen Passat“ (duomenys neskelbtini) saugojimo po darbo valandų“ nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo vieta po darbo valandų nustatyta adresu (duomenys neskelbtini).

75.       Iš Savivaldybės tarybos 2009-11-26 sprendimu Nr. T11-538 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo savivaldybės biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo savivaldybės biudžetinėse įstaigose taisyklių (toliau – Taisyklės) nustatyta, kad tarnybinis lengvasis automobilis – tai įstaigai tiesėtu pagrindu (nuosavybės teisės, nuomos ar nuomos pagal veiklos nuomos sutartį pagrindu) priklausantis lengvasis automobilis, kurį įstaigos darbuotojas naudoja tarnybos reikmėms.

76.        Pagal šių Taisyklių 7 punktą, tarnybiniu automobiliu su vairuotoju tarnybos reikmėms gali naudotis kiekvienas įstaigos darbuotojas. Pagal Taisyklių 8 punktą, tarnybiniai automobiliai vairuotojams ir darbuotojams, kurie galės naudotis tarnybiniu automobiliu ir be vairuotojo, skiriami įstaigų vadovų įsakymais, su kuriais darbuotojai supažindinami pasirašytinai.

77.        Pagal Taisyklių 15 punktą, automobilis po darbo valandų, švenčių ir poilsio dienomis turi būti laikomas (saugomas) įstaigai priklausančio pastato kieme (jei jis aptvertas, įrengta garsinė apsaugos signalizacija ar saugomas saugos tarnybos) ar garaže (įstaigai priklausančiame arba nuomojamame). Kita nuolatinė tarnybinio automobilio saugojimo vieta gali būti nustatoma atskiru įstaigos vadovo įsakymu. Komandiruotės metu automobilis turi būti pastatomas saugomoje teritorijoje, garaže ir pan.

78.       Pagal Taisyklių 21, 22 ir 23 punktus, už tarnybinių automobilių techninės būklės kontrolę atsakingas įstaigos vadovo paskirtas asmuo; už tarnybinio automobilio kasdieninę ir periodinę techninę priežiūrą atsakingas tarnybinio automobilio vairuotojas; tarnybinio automobilio gedimai šalinami įstaigos vadovo nustatyta tvarka.

79.        Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojams įstaigos vadovo įsakymu gali būti leidžiama išsinuomoti įstaigai priklausantį tarnybinį automobilį ne tarnybos reikmėms, esant motyvuotam raštiškam prašymui. Pagal Taisyklių 34 punktą, darbuotojai, pasinaudoję tarnybiniu automobilio ne darbo laiku ar poilsio dienomis ir ne tarnybos reikalais, apmoka automobilio eksploatacijos metu patirtas išlaidas. Pagal Taisyklių 38 punktą, asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 39 punkte nustatyta, kad kontroliuoti, kaip laikomasi šių taisyklių, pavedama įstaigų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims.

80.       Iš nuomos sutarties Nr. F-24-61 ir jos priedo nustatyta, kad Biblioteka (pagal sutartį – Užsakovas) ir UAB „Transporent“ (pagal sutartį – Tiekėjas) sudarė nuomos sutartį dėl automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal sutarties 7.1 punktą automobilio eksploatavimo išlaidos tenka Tiekėjui.

81.       Bibliotekos direktorės pavaduotoja A. B.-N. 2022-07-27 raštu, adresuotu merui, patvirtino, kad 2022-07-22 10.37 val. direktorė I. T. ją informavo dėl tarnybinio automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimo iš Klaipėdos rajono savivaldybės aikštelės.

82.       Nustatyta, kad ieškovė 2022-07-27 16.32 val. merui el. paštu išsiuntė sąskaitą faktūrą dėl automobilio serviso.

83.       2022-07-28 ieškovė el. paštu merui pateikė aiškinamąjį raštą dėl ateistų darbuotojų ir dar du priedus, laiške nurodė, kad vienintelis jos pažeidimas yra tai, kad ji paskutinę atostogų dieną pasirūpino padangos remontu, dėl to apgailestauja ir pažada pasitaisyti. Minėtame el. laiške ieškovė mero prašo skirti jai laiko grįžti prie sunaikintų įmonės dokumentų, ištrintų 3 kompiuterių ir oficialios įstaigos informacijos bei nelegalaus įdarbinimo klausimo, trukusio net 20 metų.

84.       Iš pateikto teismui Bibliotekos direktorės 2022-05-25 įsakymo Nr. O-13 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės J. L. viešosios bibliotekos tarnybinio automobilio-bibliobuso „Renault Master“ (duomenys neskelbtini) saugojimo po darbo valandų“ nustatyta, kad tarnybinio automobilio – bibliobuso „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo vieta po darbo valandų nustatyta bibliotekai priklausančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini).

85.       Iš Bibliotekos direktorės 2022-05-25 įsakymo Nr. O-14 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės J. L. viešosios bibliotekos tarnybinio automobilio „Citroen Berlingo“ (duomenys neskelbtini) saugojimo po darbo valandų“ nustatyta, kad tarnybinio automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo vieta po darbo valandų nustatyta bibliotekai priklausančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini).

86.       Iš ieškovės į bylą pateiktų fotonuotraukų (I tomas, b. l. 66–68) matyti, kad yra nufotografuotas automobilio prietaisų skydelis.

87.       Iš 2022-07-25 PVM sąskaitos faktūros Nr. 24 nustatyta, kad pardavėjas G. Š., kuris verčiasi individualia veikla, Nr. 980984, adresas (duomenys neskelbtini), o paslaugas teikia (duomenys neskelbtini), ieškovei išrašė sąskaitą 15,00 Eur sumai dėl automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangų remonto ir ieškovė sumokėjo 15,00 Eur pagal 2022-07-25 pinigų priėmimo kvitą, serija P, Nr. 07/25.

88.       Iš pateiktų teismui automobilio „Volskwagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapų nustatyta, kad 2022-01-31 automobilio kelionių lape Nr. 2022/01 nurodytos degalų sąnaudos – 129,94 l, 201,25 Eur; 2022-02-28 automobilio kelionės lape Nr. 2022/02 nurodytos degalų sąnaudos – 108,00 l, 201,52 Eur; 2022-03-31 automobilio kelionės lape Nr. 2022/03 nurodytos degalų sąnaudos – 217,02 l, 431,16 Eur; 2022-04-30 automobilio kelionės lape Nr. 2022/04 nurodytos degalų sąnaudos – 157,51 l, 239,01 Eur; 2022-05-31 automobilio kelionės lape Nr. 2022/05 nurodytos degalų sąnaudos – 196,00 l, 416 Eur; 2022-06-30 automobilio kelionės lape Nr. 2022/06 nurodytos degalų sąnaudos – 212,00 l.

89.       Iš ieškovės 2022-08-05 elektroninio laiško, adresuoto merui, L. L., V. J. ir J. P., nustatyta, kad ieškovė apie savo atleidimą sužinojo iš pranešimo spaudai ir tik po pietų ji gavo potvarkį. Nurodo, kad nesutinka su jai metamais kaltinimais, nes tarnybinio automobilio saugojimo tvarka neprieštarauja tarybos 2009-11-26 sprendimu Nr. T11-538 patvirtintų Taisyklių 15 punkte nustatytai galiojančiai tvarkai, o kiti kaltinimai yra abstraktūs, aplinkybės neaiškios ir ji nebuvo supažindinta su jokiais dokumentais, kaltinimais ar skundu, nenurodyti konkretūs asmenys, faktai ir datos ir nebuvo jokio tarnybinio patikrinimo ar prašymo pasiaiškinti dėl neva padarytų netinkamų veiksmų. Laiške ieškovė informuoja, kad dėl pablogėjusios sveikatos ji negali vairuoti, ir prašo organizuoti automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabenimą į saugią vietą, nes pagal įsakymą ir galiojančią tvarką automobilio saugojimo vieta yra (duomenys neskelbtini), o automobilis yra (duomenys neskelbtini).

90.        2022-08-05 rašte „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės J. L. direktorės darbo“ Nr. S-73, adresuotame merui, Savivaldybės tarybai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriui, rašoma: „Mes Klaipėdos rajono savivaldybės J. L. darbuotojai paneigiame, Klaipėdos rajono savivaldybės š.m. rugpjūčio 5 d. paskelbtame straipsnyje, jog bibliotekos naudoja nepagarbius kreipinius, pakeltą toną prieš darbuotojus, neužtikrina saugių darbo sąlygų ir aplinkos. Galime užtikrinti, jog direktorės daro laikotarpiu nejutome įtampos, netinkamo elgesio ar kenksmingo psichologinio klimato darbo aplinkoje. Mes, bibliotekos darbuotojai, teigiam, kad yra nuolatos yra gerinamos sąlygos, darbinė aplinka. Darbuotojams yra sudaromos sąlygos keliant kvalifikaciją, tobulėti savo darbo srityje.“ Po šiuo raštu yra pasirašę 25 asmenys, A. B.-N. prieš parašą atliko įrašą, kad „ji nepatyrė psichologinio smurto ar nepagarbaus elgesio darbe“. Šiam raštu pritarė ir dar viena Bibliotekos Venckų filialo darbuotoja atskiru raštu. Nustatyta, kad dalis pasirašiusiųjų šį raštą vėliau savo parašus atšaukė, tai buvo penki asmenys, savo atšaukimą motyvavo tuo, kad jie tą dieną pasirašė, nes juto psichologinį spaudimą.

91.       2022 m. kovo mėnesį Savivaldybės taryboje buvo svarstomas didelės darbuotojų kaitos Bibliotekoje klausimas. 2022 m. kovo 31 d. Biblioteka tarybos nariams pateikė Aiškinamąjį raštą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės J. L. viešosios bibliotekos atleistų darbuotojų per I. T. valdymą Nr. S-35, kuriame detaliai buvo paaiškintos  8 darbuotojų, kurie buvo atleisti iš Bibliotekos ieškovei pradėjus vadovauti Bibliotekai, atleidimo aplinkybės. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad dvi darbuotojos buvo atleistos dėl struktūrinių pakeitimų: viena dėl uždaryto Bibliotekos Daukšaičių filialo, kita dėl buhalterijos centralizavimo ir perėjo dirbti į centrinę buhalteriją. Trys darbuotojos atleistos savo noru, iš jų viena todėl, kad nelaimėjo konkurso į Bibliotekos vadovo pareigas (įsidarbino Vėžaičių kultūros centro direktore); viena išėjo, kadangi susirado darbą šalia gyvenamosios vietos (įsidarbino Klaipėdos miesto I. Kanto bibliotekoje); kita išėjo, gavusi kitą darbą verslo sektoriuje. Vienas darbuotojas atleistas iš valytojo pareigų, nes faktiškai jis šių pareigų neatliko, kadangi jas atliko jo sutuoktinė, darbuotojui buvo pasiūlyta būti bibliotekos vairuotoju, tačiau jis atsisakė (įsidarbino Vėžaičių kultūros centre), žmonai, kuri faktiškai dirbo, buvo skirtas priedas už patalpų valymą. Viena darbuotoja atleista, nes dirbo pagal trumpalaikę sutartį, ir gautas dar vienos darbuotojos prašymas ją atleisti dėl pablogėjusios sveikatos. Taryba, apsvarsčiusi Bibliotekos darbuotojų kaitą, pažeidimų nenustatė.

92.       Pateiktas susirašinėjimas iš socialinių tinklų.

93.       Iš ieškovės kaip Bibliotekos direktorės 2022-05-16 merui adresuoto rašto Nr. S-48 matyti, kad ieškovė kreipėsi dėl išaiškinimo, kokiomis sąlygomis tenkinti Bibliotekos darbuotojos, tai yra tarybos narės R. C., prašymą atleisti ją iš darbo pagal DK 54 straipsnį ir išmokėti 6 mėnesių išeitinę kompensaciją.

94.       Iš į bylą pateikto 2022-05-27 mero Bibliotekos direktorei adresuoto atsakymo į 2022-05-16 raštą Nr. S-48 nustatyta, kad ieškovei buvo išaiškinta, kad ieškovei pagal Bibliotekos nuostatų 20.3 puntą tenka pareiga priimti ir atleisti Bibliotekos darbuotojus.

95.       Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio mėnesio įsakymu buvo pakeistas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-07-02 įsakymas Nr. AV-1902 „Dėl darbo grupės sudarymo M. V. atminimui įamžinti“ ir į darbo grupę vietoje ieškovės paskirta Bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja darbui su kraštotyra G. I.

96.        Iš ieškovės merui adresuoto 2022-06-03 elektroninio laiško nustatyta, kad šiuo įsakymu ji buvo pašalinta iš darbo M. V. atminimui įamžinimui sudarytos darbo grupės ir mano, kad tai yra susidorojimas su ja, projekto žlugdymas, nes ji pusę metų dirbo šioje grupėje ir didžiąją projekto dalį ji valdo vienintelė, o į jos vietą paskiria „mano eilinę darbuotoją bibliotekininkę, kuri nė supratimo neturi apie ką visa tai“. Iš ieškovės laiško turinio matyti, kad ieškovė mano, kad su ja nori susidoroti (duomenys neskelbtini), nes ji nepakluso jos nurodymui dėl R. C.

97.       Atsakovės Klaipėdos rajono tarybos prie atsiliepimo pateikti rašytiniai įrodymai apie biudžetinių įstaigų laikomus tarnybinius automobilius patvirtina, kad Gargždų kultūros centro tarnybinis automobilis laikomas adresu (duomenys neskelbtini), Vėžaičių kultūros centro tarnybinis automobilis – adresu (duomenys neskelbtini), BĮ Veiviržėnų kultūros centro tarnybinis automobilis laikomas adresu (duomenys neskelbtini) kieme, Priekulės kultūros centro tarnybinis automobilis – adresu (duomenys neskelbtini) (garažas), Kretingalės kultūros centro tarnybinis automobilis – adresu (duomenys neskelbtini). 

98.       2022-08-02, 11.42 val. el. paštu meras gavo anoniminį laišką iš siuntėjo (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Bibliotekos darbuotojai anonimiškai kreipiasi į merą, nes ieškovės elgesys su darbuotojais ne visada yra tinkamas, bendravimo stilius kartais neatitinka dalykinio elgesio su darbuotojais normų – pakeltas tonas, nepagarbūs kreipiniai, spaudimas atlikti kartais abejotinus veiksmus, demonstruojama panieka atsakinėjant į nepatogius klausimus. Nurodo, kad nuo darbo pradžios direktorė nėra pristačiusi strateginio veiklos plano, todėl veiklose dažnai vyrauja chaosas, o vadovo nurodymai neretai prieštarauja vieni kitiems.

99.       Iš Bibliotekos 2021-12-28 įsakymo Nr. P-34 nustatyta, kad Bibliotekos pavaduotoja D. C.,             2021-12-12 per „LRT plius“ transliuotą laidą „Kultūros diena“ duodama interviu ir atstovaudama įstaigai kaip direktorės pavaduotoja viešojoje erdvėje, pasielgė neatsakingai ir pažeidė jai suteiktus įgaliojimus. Taip pat apie duotą interviu neinformavo darbdavio ir buvo įspėta, kad už pakartotinį pareigų pažeidimą, numatytą įsakymo pirmame punkte, jei toks bus padarytas per ateinančius 12 mėnesių nuo pirmo pažeidimo padarymo dienos, D. C. gali būti atleista iš užimamų pareigų.

100.       Iš Bibliotekos 2021-12-28 įsakymo Nr. P-35 nustatyta, kad direktorės pavaduotojai D. C. skirtas įspėjimas už tai, kad ji iki 2021-12-15 nepateikė direktorei sutarties projekto derinti ir nesusisiekė su klientu, neinformavo apie sutartyje ištaisytas klaidas.

101.       Iš pateikto ieškovės ir buvusios Bibliotekos pavaduotojos susirašinėjimo nustatyta, kad ieškovė būdama Bibliotekos direktorė 2021-10-11 elektroniniu laišku reikalavo, kad jos pavaduotoja D. C. ištaisytų iki 2021-11-21 sutartyje esančias klaidas ir į sutarties priedą įtrauktų suderintą grafiką, ištaisytų kitus sutarties trūkumus, nurodytus el. laiške. Ieškovei D. C. elektroniniu laišku atsakė, kad to padaryti negali dėl dviejų priežasčių: nes tai ieškovės darbas ir ji šiuo metu yra atostogose. Ieškovė el. laišku nurodė, kad sutartis buvo sudaryta iki jai pradedant eiti direktoriaus pareigas, už klaidas savo sudarytose sutartyse ji yra atsakinga asmeniškai ir direktorė laukia ištaisyto dokumento iš karto po atostogų.

102.       Iš D. C. 2021-12-21 rašytinio pasiaiškinimo nustatyta, kad ji Bibliotekoje dirbo nuo 1988 m., o nuo 2005 m. ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2021-09-17 laikinai ėjo Bibliotekos direktoriaus pareigas. Mano, kad ji duodama interviu neviršijo savo įgaliojimų, nes Bibliotekos direktoriaus pavaduotojo pareigybės 5 ir 6 punktai nurodo rūpintis, atstovauti ir reklamuoti, duodama interviu ji nepateikė konfidencialios informacijos ar dezinformacijos ir tai ji atliko savo atostogų metu.

103.       Iš Bibliotekos 2021-04-28 įsakymo Nr. S-43 nustatyta, kad vyriausiajai bibliotekininkei V. P. be pateisinamos priežasties neatvykus į darbą 2022-04-21 nuo 13.00 val. buvo skirtas įspėjimas. Darbuotoja informuota, kad neatvykimas į darbą dėl sveikatos problemų gali būti pateisinamas tik turint laikino nedarbingumo pažymėjimą, kuriame nurodytas laikino nedarbingumo laikotarpis, tai yra periodas, kiek laiko truks gydymas ir dėl ligos negalės eiti į darbą.

104.       Iš darbuotojos V. P. 2022-04-28 elektroninio laiško nustatyta, kad ji informavo ieškovę, jog 2021-04-21 antroje susirinkimo dalyje ji nedalyvavo, nes pradėjo tirpti, skaudėti ir svaigti galva. Nuo 2019-06-06 jai yra nustatyta jos nurodoma diagnozė.

105.       Iš O. G., Bibliotekos informacinių technologijų specialisto, rašytinio pranešimo darbo tarybai, nustatyta, kad dirbdamas jis iš ieškovės pusės nuolat jautė ilgalaikį spaudimą ir streso kėlimą, nepagarbų elgesį, norą įteigti, kad jos sprendimai teisingiausi, jam nepalankių sprendimų priėmimo neleidžiant apgalvoti ar apsispręsti pačiam ar pasitarus su kitais asmenimis.

106.       Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. T. 2022-10-01 viešai paskelbė, kad jis kandidatuos 2023-03-05 savivaldos rinkimuose į Klaipėdos rajono merus.

 

 

Dėl Savivaldybės mero teisės atšaukti biudžetinės įstaigos vadovą iš pareigų pagal DK 104 str. 1 d.

 

107.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė (ieškovė) buvo atšaukta  iš biudžetinės įstaigos vadovo pareigų motyvuotu sprendimu dėl vadovo atšaukimo iš pareigų praradus pasitikėjimą.

108.       Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės J. L. viešoji biblioteka (toliau – Biblioteka) yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra Klaipėdos rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė), o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Klaipėdos rajono savivaldybės taryba (toliau – Savivaldybės taryba) (Savivaldybės tarybos 2016-03-31 sprendimu Nr. T11-88 patvirtintų J. L. viešosios bibliotekos nuostatų (toliau – Bibliotekos nuostatai) I dalies 2, 3 ir 4 punktai). Bibliotekos nuostatų IV skyriaus 18 punkte numatyta, kad Bibliotekai vadovauja direktorius, kurį įstatymų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia Savivaldybės meras.

109.       Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 str. 3 d. 2 p. įtvirtinta, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą, o Vietos savivaldos įstatymas (20 str. 2 d. 16 p.) teisę atleisti biudžetinės įstaigos vadovus numato merui (VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 16 punktas).

110.       Vietos savivaldos įstatymo, galiojusio atšaukiant ieškovę iš pareigų, 20 str. 2 d. 16 p. buvo nurodyta, jog savivaldybės meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

111.       Bibliotekos nuostatuose nurodyta, kad Biblioteka yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra Klaipėdos rajono savivaldybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Pagal Bibliotekos nuostatų 18 p., Bibliotekai vadovauja direktorius, kurį įstatymų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia savivaldybės meras. Vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 167.11 p., meras kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų bei įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, o 167.15 p. numatyta, kad meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

112.       Atsakydama į apeliacinio skundo motyvą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (Bibliotekų įstatymo 6-1 straipsnį), kuris yra specialusis teisės aktas DK ir Biudžetinių įstaigų įstatymo atžvilgiu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiame įstatyme nėra reglamentuojama viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iki kadencijos pabaigos tvarka ir pagrindai, darbo sutarties su juo nutraukimas, todėl apeliantės nurodytas Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo 6-1 str. nelaikytinas specialiąja teisės norma DK 104 str. 1 d. atžvilgiu.

113.       DK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, pagal kurią, esant DK ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos DK normos, išskyrus atvejus, kai DK pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Pagal DK 4 straipsnį darbo teisės normų nereglamentuotiems darbo santykiams taikomos panašius santykius reglamentuojančios darbo teisės normos (1 dalis); jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei, darbo santykiams gali būti taikomos civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai (2 dalis).

114.       Analizuojant ieškovės ginčo darbo teisinių santykių pabaigos iki jos kadencijos pabaigos viešojoje įstaigoje teisinį reglamentavimą nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvu, jog šiuos teisinius santykius reglamentavo Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo 6-1 str., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė DK 3 str. 2 d.

115.       Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ir apeliantės nurodomas darbo sutarties 10 punktas paneigia jos apeliacinio skundo motyvą dėl Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo 6-1 str. taikymo, nurodoma, jog ji iš viso negali būti atleista iki jos kadencijos pabaigos. Šalių darbo sutarties 10 p. buvo numatytas ieškovės darbo sutarties nutraukimas nesiejant jo su kadencijos terminu, nustatytu Bibliotekų įstatyme.

116.       Teisėjų kolegija pažymi, kad priimti sprendimą dėl biudžetinės įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų, nepasibaigus jo kadencijos terminui, yra šios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, šio ginčo atveju Savivaldybės mero, diskrecijos teisė. Teismas tik gali patikrinti, ar biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas konkrečiu atveju nepiktnaudžiavo įstatymo suteikta diskrecijos teise, ar šią iš esmės absoliučią teisę įgyvendino atsižvelgdamas į viešąjį interesą, nepažeisdamas bendrųjų teisės principų – teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo.

117.       Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo 1 straipsnis apibrėžia, kad šis įstatymas nustato bibliotekų veiklos valstybinį valdymą, bibliotekų sistemą, bibliotekų fondo sudarymo tvarką, šio fondo struktūrą ir jo apsaugą. Šio įstatymo 6-1 straipsnyje reglamentuoti bibliotekų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų darbo santykių reglamentavimo ypatumai skiriant juos konkrečiai 5 metų kadencijai ir numatyta tvarka dėl galimybės eiti šias pareigas antrą kadenciją. Atkreiptinas dėmesys, jog šis įstatymas nereglamentuoja bibliotekos kaip biudžetinės įstaigos vadovų darbo santykių pabaigos nepasibaigus jų kadencijai, todėl įvertinus paminėtas kitų vietos savivaldos įstatymų nuostatas, Bibliotekos nuostatus darytina išvada, jog neparemtas įstatymu apeliacinio skundo motyvas, jog ieškovė negalėjo būti atšaukta iš užimamų pareigų iki jos kadencijos pabaigos.

118.       Šis motyvas prieštarauja ir suformuotai Lietuvos kasacinio teismo praktikai. Teisė atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka; šios teisės absoliutumą lemia vienasmenio juridinio asmens valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstu) santykių pobūdis; pagal bendrąją taisyklę nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas (Lietuvos A. T. 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018.kt.).

119.       DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje įtvirtintas savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Darbo santykių nutraukimas, atšaukus vadovą, net ir esant kaltiems jo veiksmams, yra paprastesnis, operatyvesnis, sudarantis galimybę greičiau skirti naują vadovą, lyginant su kitais DK nustatytais atleidimo pagrindais, siejamais su darbuotojo kalte (Lietuvos A. T. 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 45 punktas).

120.        DK VII skyriaus pirmojo skirsnio, reglamentuojančio vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus, 104 straipsnis numato, jog, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. DK 104 straipsnio 1 dalis neišskiria, apie kokio juridinio asmens, privataus ar viešojo, vadovo atšaukimą kalbama, taigi, ši norma taikoma visų tipų juridinių asmenų vadovams.

121.        Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos A. T. 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018), vertinant tai, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiame DK įtvirtintas juridinio asmens vadovo atšaukimo institutas kaip savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (DK 104 straipsnis), įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija iš esmės turi priimti motyvuotą sprendimą dėl įstaigos vadovo atšaukimo, kadangi atšaukimas lemia darbo santykių pabaigą (darbo sutarties nutraukimą), o motyvavimas siejamas su atšaukiamo vadovo kalte ar kaltės nebuvimu. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi absoliučią teisę atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų praradus pasitikėjimą juo be jokios motyvacijos, tačiau nemotyvuotas sprendimas dėl vadovo atšaukimo iš pareigų praradus pasitikėjimą vertintinas kaip vadovo atšaukimas iš pareigų nesant jo kaltės, todėl tokiu atveju atšaukiamas iš pareigų asmuo išsaugo visas garantijas, o motyvavus tokį sprendimą ir įrodžius kaltus vadovo veiksmus, atšauktas vadovas netenka visų garantijų (DK 104 straipsnio 2 dalis).

122.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad DK 104 straipsnio 1 dalyje nėra išskirta, jog vadovo atšaukimo institutas taikytinas tik tam tikros formos juridiniams asmenims, todėl atleidžiant ieškovę dėl prarasto pasitikėjimo DK 104 straipsnio nuostatos buvo taikytos pagrįstai.

 

          Dėl apeliantės nurodomo įspėjimo termino

 

123.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ginčo atveju įspėjimo terminas neturėjo būti taikomas, nes šalių darbo sutarties 10 punkte nurodyta, kad įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55–57, 59, 61 ir 62 straipsnių nuostatas.

124.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog, aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos A. T. 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).

125.       Atsakydama į apeliacinio skundo motyvą, jog turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.193 str. 4 d. nuostatomis, numatančiomis, kad, abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, vadovaujantis anksčiau pateiktomis CK normomis ir kasacinio teismo sutarčių aiškinimo taisyklėmis, pirmiausiai atkreipiamas dėmesys į rašytinės darbo sutarties punkto turinį, jo atitiktį šalių valiai ir šiame punkte nurodytų Darbo kodekso straipsnių, nustatančių įspėjimo terminus, turinį. 

126.       Nagrinėjamoje byloje  nustatyta, kad darbo sutartimi (10 punktas) šalių sulygta, jog įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal Darbo kodekso 55–57, 59, 61 ir 62 straipsnių nuostatas. Tačiau įvertinus visus šiame punkte nurodytus atleidimo pagrindus darytina išvada, jog jie nėra susiję su kaltais darbuotojo veiksmais ar jo nepasitikėjimu. DK 55 ir 56 straipsniai reglamentuoja  darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ir darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, 59 str. reglamentuoja darbo sutarties pasibaigimą darbdavio valia, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, DK 57 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, DK 61 str. reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą su konkrečiai įstatyme išvardintais socialiai ginamais asmenimis, o DK 62 str. reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio bankroto atveju. Todėl pagal paminėtas sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinant apeliantės nurodomą sutarties 10 p., darytina išvada, jog darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl įspėjimo termino taikymo darbo sutarties nutraukimo atvejais, kai ji nutraukiama darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltų veiksmų ir nesant nepasitikėjimo juo pagrindų.

127.        Lietuvos A. T. praktikoje pripažįstama, kad darbo sutartyje su juridinio asmens vadovu, be kita ko, gali būti susitariama dėl specialių absoliučios teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą įgyvendinimo sąlygų (įspėjimo terminų, darbuotojui mokėtinų išmokų ir pan.) (žr. Lietuvos A. T. 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016 32 punktą). Tokiu atveju šios sutarties sąlygos tampa šalims privalomos, t. y. turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos A. T. 2013 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2013; 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018 25 punktą), tačiau šioje byloje taikyti paminėtos praktikos ir Lietuvos A. T. 2018 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-258-313/2018 pateiktų išaiškinimų nėra pagrindo.

128.       Lietuvos A. T. 2018 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-258-313/2018 buvo nagrinėjama situacija, kai darbdavys, atleisdamas iš darbo vadovą, potvarkyje dėl darbo sutarties nutraukimo aiškiai nurodė, kad vadovui išmokama kompensacija pagal DK 57 str. 8 d., t. y. darbo sutartis buvo nutraukta nesant vadovo kaltės. Darbo sutarties  su buvusiu vadovu 11 p. buvo susitarta,  kad, nutraukiant darbo sutartį nesant vadovo (darbuotojo) kaltės, taikomas DK 130 straipsnyje (redakcijoje, galiojusioje darbo sutarties sudarymo metu, numatytas įspėjimo terminas). Kasacinis teismas konstatavo, jog vadovo atšaukimas tais atvejais, kai dėl pasitikėjimo praradimo nėra jo kaltės, savo esme yra atleidimas darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės.

129.       Šioje byloje paminėtų Lietuvos A. T. 2018 m. spalio 5 d. nutartyje aptartų aplinkybių nenustatyta.

130.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

131.       Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą; tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 60 punktą; 2020 m. birželio 3 d. nutarties Nr. e3K-3-277-248/2020 24 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

 

Dėl pasitikėjimo apeliante praradimo vertinimo

 

132.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai įforminti atleidimą iš darbo ir suformuluoti sutarties nutraukimo priežastis yra darbdavio pareiga (DK 65 straipsnio 3 dalis). Tai yra viena iš darbuotojo teisių apsaugos garantijų, kadangi darbuotojas turi teisę žinoti, dėl ko yra atleidžiamas, tai svarbu, įgyvendinant teisę kreiptis į teismą. Faktinės aplinkybės, dėl kurių darbdavys prarado pasitikėjimą apeliante, išdėstytos šios nutarties 59 p. nurodytame potvarkyje dėl apeliantės atšaukimo iš pareigų.

133.       Vertindamas pasitikėjimo apeliante praradimo klausimą pirmosios instancijos  teismas pagrįstai  įvertino kaip turinčias pagrindą atšaukti darbdavio nurodytas ir potvarkyje dėl atšaukimo iš pareigų nurodytas aplinkybes.

134.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus bylos įrodymus darytina išvada, jog apeliantė buvo atleista praradus darbdavio pasitikėjimą dėl jos kaltų veiksmų.

135.       Vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įstaigos vadovo teisinė padėtis įmonėje ir jam keliama lojalumo pareiga lemia tai, kad vadovas nebūtinai turi būti atšauktas iš pareigų tik esant konkretiems darbo pareigų pažeidimams. Pasitikėjimo įmonės vadovu netekimą gali lemti ne tik kalti jo veiksmai, bet ir negebėjimas tinkamai organizuoti įmonės darbo, parinkti optimalios jos veiklos strategijos ir pasiekti laukiamų rezultatų, įgyvendinti tikslų, nors tam tikros pastangos tam ir dedamos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad dėl bendrovės vadovą, kuris atsako už visos bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, ir bendrovę siejančių pasitikėjimo (fiduciarinių) santykių vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, vengti privačių ir bendrovės interesų konflikto. Šie kasacinio teismo išaiškinimai taikytini ir viešųjų įstaigų bei visų valstybės bei savivaldybės įmonių vadovams. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-248/2021 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra diferencijuotas pagal tai, kas yra įmonės steigėjai ar akcininkai (fiziniai asmenys, juridiniai privatūs ir viešieji asmenys), jame nėra ir jokių išlygų šiuo pagrindu dėl įmonės vadovų atšaukimo.

136.       Atsakydama į apeliacinio skundo motyvą, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi šiuo metu Bibliotekoje dirbančių darbuotojų Ž. M.-A., A. K., G. I. parodymais, kurie teismo posėdžio metu nurodė, kad jaučia nuoskaudą dėl ieškovės, kadangi buvo ieškovės tinkamai neįvertinti, teisėjų kolegija konstatuoja, jog  Klaipėdos rajono savivaldybės meras vien remdamasis apeliantės apeliaciniame skunde cituojamais liudytojų parodymais turėjo pakankamą pagrindą prarasti pasitikėjimą ieškove ir dėl jos netinkamo elgesio su darbuotojais. Apeliantės nurodomos liudytojos R. P. parodymais nenuginčytos atsakovės potvarkyje nurodytos nepasitikėjimo ieškove aplinkybės dėl DK 30 str. įtvirtintos pareigos netinkamo vykdymo. DK 30 str. nustatyta, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų veiksmų. Iš apeliantės apeliaciniame skunde cituojamų liudytojų parodymų nustatyta, jog nurodytos darbuotojos tokius priešiškus veiksmus patyrė ieškovės vadovavimo metu. Apeliantės nurodomos darbuotojos jautė skriaudą dėl sumažinto atlyginimo ar neskirtos premijos. Tai, kad Bibliotekos darbo kolektyve yra tam tikrų nesutarimų ar darbuotojų nusiskundimų, matyti iš ieškovės 2022-04-22 siųsto elektroninio laiško Bibliotekos darbuotojams ir Bibliotekos darbo tarybos pirmininkės 2022-04-22 elektroninio laiško darbuotojams.

137.       Pirmosios instancijos teismas apeliaciniame skunde nurodomų liudytojų Ž. M.-A., A. K., G. I. parodymus vertino visų įrodymų kontekste ir nekonstatavo, kad jos davė melagingus parodymus. Dėl to vien šių liudytojų  darbo santykių faktas, nenustačius, kad jų parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ar jos skirtingai interpretuoja byloje nustatytas aplinkybes, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jie yra melagingi ir jais negali būti remiamasi priimant procesinį sprendimą. 

138.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo darbo tarybos pirmininkės E. Ž. parodymų vertinimu, rašytinės bylos medžiagos dėl ieškovės pašalinimo iš M. V. projekto darbo grupės, nustatytų aplinkybių dėl ieškovės medžiagos neperdavimo kitiems darbuotojams, D. C. 2021-12-21 rašytinio pasiaiškinimo įvertinimu, nustatant apeliantės DK 30 str. nustatytų pareigų pažeidimą užtikrinant darnų kolektyvo darbą.

139.       Teisėjų kolegija dėl apeliantės nurodomos L. D. išėjimo iš darbo aplinkybių nepasisako dėl Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos.

140.       Atsakydama į apeliacinio skundo motyvus dėl tarnybinio automobilio naudojimo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog biudžetinės įstaigos vadovo pareigos, kaip ir bet kurios kitos pareigos valstybės tarnyboje, turi būti įgyvendinamos pagal įstatymus. Įstatymas įpareigoja valstybės tarnyboje dirbantį asmenį vykdyti jam pavestas funkcijas ir vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. sausio 1 d., 9 str. įtvirtinti principai draudžia valstybės nuosavybę naudoti ne tarnybinei veiklai. Paminėto įstatymo 10 str. 2 dalyje nustatyta, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės.
 Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. Subjektas, turintis teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, savo sprendime dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise turi teisę nustatyti ir kitas patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas.

141.       Todėl apeliantė negalėjo savo įsakymu pakeisti įstatymuose nustatytos valstybės ir savivaldybių turto naudojimo tvarkos ir įteisinti tarnybinio transporto naudojimo ne tarnybinėms reikmėms ir juo išimtinai grįžti iš darbo namo ir vykti iš namų į darbą.

142.       Iš pateikto teismui Bibliotekos direktorės 2022-05-25 įsakymo Nr. O-12 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės J. L. viešosios bibliotekos tarnybinio automobilio „Volkswagen Passat“ (duomenys neskelbtini) saugojimo po darbo valandų“ nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo vieta po darbo valandų nustatyta adresu (duomenys neskelbtini).

143.       Aptariamas įsakymas prieštarauja įstatymo nuostatoms, nes buvo priimtas nevengiant interesų konflikto, sudarant galimybę naudotis Savivaldybės valdomu turtu ne tarnybinei veiklai. Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą dėl pasitikėjimu biudžetinės įstaigos vadovu, šis veiksmas sudarė pagrindą nepasitikėti ieškove ir tam nėra reikalaujama įrodyti padarytos žalos dydį, pakanka vien neetiško veiksmo.

144.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus dėl ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodomų faktinių aplinkybių, susijusių su tarnybiniu automobiliu ieškovės vadovavimo biudžetinei įstaigai laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš byloje esančio ieškovei mero patarėjos 2021 m. gruodžio 10 d. siųsto elektroninio laiško matyti, kad ieškovė buvo įspėta, jog turėtų būti atskirtos išlaidos vykti į darbą ir iš jo tarnybiniu automobiliu. Minėtame laiške nurodyta: „Dėl automobilio saugojimo - na man vis tiek sunku įsivaizduoti, kad automobilis gali būti saugomas prie Jūsų namų. Tada kyla klausimas, kaip Jūs atskirsite išlaidas atvykti ir grįžti iš darbo į namus. Dar pagalvokite šiuo klausimu.“ Ieškovės motyvus paneigė liudytojas J. B., kuris 2022 m. gruodžio 23 d. teismo posėdyje parodė, kad su ieškove turėjo tik vieną pokalbį 2021 m. gruodžio mėnesį prieš Savivaldybės tarybos posėdį, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl automobilio pirkimo Bibliotekai. Jis ieškovei išsakė savo nuomonę, kad automobiliu namo negalės važiuoti ir kad prie Savivaldybės yra saugoma aikštelė su užkardu, kur galės statyti automobilį. Dėl ieškovės atostogų metu paimto automobilio J. B. parodė pastebėjęs, kad automobilių stovėjimo aikštelėje nėra tarnybinio Bibliotekos automobilio, ir peržiūrėjęs vaizdo kameras pamatė, kad ieškovė sekmadienį automobilį išvarė iš aikštelės.

145.       Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinėse įstaigose taisyklių (11 ieškinio priedas) 2 p. nurodyta, jog taisyklės privalomos visiems Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojams ir automobiliais galima naudotis tik tarnybos reikmėms (6 p.). Taisyklių 9 p. numatyta, jog tarnybiniais lengvaisiais automobiliais, kurie priskirti darbuotojams, su įstaigos vadovo leidimu gali naudotis ir kiti darbuotojai. 15 p. įtvirtinta, kad automobilis po darbo valandų, švenčių ir poilsio dienomis laikomas įstaigai priklausančio pastato kieme (jei jis aptvertas, įrengta garsinė apsaugos signalizacija ar saugomas saugos tarnybos) ar garaže (įstaigai priklausančiame arba nuomojamame). Kita nuolatinė tarnybinio automobilio saugojimo vieta gali būti nustatoma atskiru įstaigos vadovo įsakymu. Taisyklėse įtvirtinta, kad už tarnybinių automobilių techninės būklės kontrolę yra atsakingas įstaigos paskirtas asmuo (21 p.), už kasdienę priežiūrą ir periodinę techninę priežiūrą – atsakingas tarnybinio automobilio vairuotojas (22 p.), o gedimai šalinami įstaigos vadovo nustatyta tvarka (23 p.). Atsiliepimo į ieškinį 8 priedas įrodo, kad kitų Savivaldybės kultūros įstaigų vadovai tarnybinius automobilius laiko  šalia darboviečių, todėl ieškovės įsakymas dėl tarnybinio automobilio laikymo jos gyvenamosios vietos teritorijoje sudarė pagrindą nepasitikėti ieškove.

146.       Atsakydama į apeliacinio motyvą dėl automobilio remonto išlaidų padengimo ieškovės lėšomis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė įstatymu ar lydymuoju aktu nebuvo įpareigota atlikti tarnybinio automobilio remontą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomos faktinės aplinkybės dėl tarnybinio automobilio pagrįstai pirmosios instancijos teisme įvertinos kaip neetiškos, neatitinkančios ieškovės užimtų tarnybinių pareigų.

147.       Teismo

vertinimu, apeliantė deklaratyviai apeliuoja į viešojo intereso pažeidimą, tačiau neatskleidžia, kaip jos atšaukimas pažeidžia viešąjį interesą.

 

Dėl ieškovės nurodomų įrodymų vertinimo ir ieškovės nurodomo įrodymo priėmimo taisyklių

 

148.       Atsakydama į apeliacinio skundo motyvą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės įrodymus – 2022 m. gegužės 25 d. garso įrašus ir ieškovės ir R. C. pokalbių stenogramas, 2022 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės pokalbio su V. G. garso įrašą ir jo stenogramą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo motyvu, jog jos teisės į tinkamą procesą buvo pažeistos, nes teismas atsisakė priimti apeliaciniame skunde nurodomą garso įrašą.

149.        Kasacinio teismo nurodyta, kad įrodymais galima laikyti tik tokius faktinius duomenis, kurie atitinka keturis požymius: pirma, įrodymas turi būti tam tikri duomenys, informacija, žinios apie faktus, sudarančius įrodinėjimo dalyką; antra, įrodymas turi turėti ryšį su byla, su faktais, sudarančiais įrodinėjimo dalyką (įrodymų sąsajumas); trečia, įrodymas turi būti gautas, pateiktas, surinktas, ištirtas ir įvertintas tik įstatyme nustatyta tvarka; ketvirta, informacija turi būti gauti tik iš įstatyme nustatyto šaltinio ar įrodinėjimo priemonės (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal N. C. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-439/2008). 

150.       Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, jog šis privačiu būdu užfiksuotas garso įrašas atitinka paminėtus požymius.

151.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsakovės apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydžio

 

152.        Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba turi teisininkus, taip pat tai kad išskirtinio poreikio samdyti advokatą nebuvo, nes ginčas nebuvo sudėtingas ir nereikalavo specialiųjų žinių, priteistos patirtos 8 349 Eur bylinėjimosi išlaidos neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų ir turėtų būti sumažintos iki 2 000 Eur. 

153.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, kad teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Visais atvejais teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos yra priteisiamos laimėjusiai bylos šaliai iš pralaimėjusios bylos šalies. 

154.       Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, argumentuoja, jog jos nepagrįstai didelės ir, nepaisant to, kad neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir 2023 m. sausio 31 d. pateiktas atsakovės sąskaitas bei bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo įrodymus, su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

155.       Bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos turi sumokėti bylos šalys už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, ir bylos šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos valstybei ar viena kitai sumoka byloje dalyvavusios šalys ir kurios yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos išlaidos, jos turėtos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos A. T. 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015). Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio  (Lietuvos A. T. 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

156.       Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos A. T. 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

157.       Teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti į Rekomendacijas. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Tokie kriterijai yra bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos, kitos svarbios aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama.

158.       Sutiktina su atsakove, jog jos atstovas turėjo surinkti gausius įrodymus, juos įvertinti ir atlikus surinktų dokumentų analizę, parengęs atsiliepimą jį pateikti teismui, byloje vyko 5 teismo posėdžiai, apklausti 9 liudytojai. Ieškovė teikė didelės apimties papildomus dokumentus. Prašymą dėl rašytinių įrodymų (įvairių susirašinėjimų, taisyklių, reglamentų) ieškovė teikė  2022 m. lapkričio 16 d., o atsakovės atstovas tuos duomenis analizavo, aiškinosi pateiktus susirašinėjimus ir t. t. ir atsakovės vardu 2022 m. gruodžio 1 d. pateikė paaiškinimus. 2022 m. gruodžio 2 d. ieškovė tikslino ieškinio dalyką, todėl atsakovės pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį.

159.        Sutiktina su atsakove, jog už  ieškinio analizę ir atsiliepimo parengimą ir pateikimą atsakovei  buvo pateikta 1 936 Eur sąskaita (įskaitant pridėtinės vertės mokesčio sumą), nors teisingumo ministro rekomendacijose didžiausia už atsiliepimą rekomenduojama suma siekia 4 451,25 Eur, įvertintina tai, jog byloje buvo teikiami du atsiliepimai į ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

 

160.       Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos A. T. 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

 

161.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

162.       Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pateiktas į elektroninę bylą 2023 m. gegužės 4 d. 16.45 val, t. y. po bylos apeliacine tvarka išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šia nutartimi priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas nėra teisinio pagrindo. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. d. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti ieškovės I. T. ir atsakovių Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos ir Klaipėdos rajono savivaldybės J. L. viešosios bibliotekos įrodymus, pateiktus su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinį skundą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                Erika Misiūnienė

 

 

                                                                                                                  Almantas Padvelskis

 

 

                                                                                                                  Giedrė Seselskytė