Civilinė byla Nr. e2-364-567/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00147-2026-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.22; 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 23 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Laimono konsultacijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutarties dalies paskirstyti bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Laimono konsultacijos“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maro group“ iškėlimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Laimono konsultacijos“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Maro group“ bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėja yra atsakovės kreditorė pagal su UAB „Talino 10“ 2025 m. lapkričio 17 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Skola kildinama iš atsakovės neapmokėtos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas pagal atsakovės ir UAB „Talino 10“ 2025 m. liepos 4 d. sudarytą sutartį. Atsakovės skola pareiškėjai yra 13 765,22 Eur. Atsakovė 2026 m. sausio 15 d. pranešimu buvo įspėta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, jei nebus sumokėta skola, tačiau atsakovė į pranešimą nesureagavo. Atsakovė įsteigta 2025 m. sausio 20 d. ir neteikia duomenų apie savo turtinę būklę bei nuolat turi skolų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais, jos pradelsti įsipareigojimai viršija turimo turto vertę ir nėra duomenų, jog atsakovės turtinė padėtis artimiausiu metu pagerės, todėl atsakovei keltina bankroto byla.

2.       Atsakovė UAB „Maro group“ atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti, pripažinti atsiliepimo priedą Nr. 19 nevieša bylos medžiaga, skirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos priteisiant atsakovei, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėja nėra atsakovės kreditorė, 2025 m. lapkričio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartyje nenurodyta, kokias teises ir pareigas bei kokiu pagrindu pirminė kreditorė UAB „Talino 10“ perleido pareiškėjai. UAB „Maro group“ ir UAB „Talino 10“ (atstovaujamos to paties, kaip ir MB „Laimono konsultacijos, vadovo L. J.) 2025 m. liepos 4 d. sudarė paslaugų sutartį, kuriuo UAB „Talino 10“ įsipareigojo surasti UAB „Maro group“ vystomam nekilnojamojo turto projektui naują finansuotoją, tačiau sutartis nebuvo įvykdyta ir 2025 m. gruodžio 11 d. nutraukta, įpareigojant grąžinti sumokėtą 3 452 Eur avansą, sutarties nutraukimas nebuvo ginčijamas. Nepaisant sutarties nutraukimo, atsakovė 2025 m. lapkričio mėn. buvo informuota apie tai, kad pagal minėtos sutarties pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už santechnikos, vėdinimo ir šildymo paslaugas liko skolinga 13 550 Eur, nors minėtų paslaugų atsakovė neužsakė. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9341-1099/2026 nagrinėjamas ieškinys dėl avanso grąžinimo, ginčijamas pareiškėjos reikalavimas. Atsakovė yra moki, dirba pelningai, turi didelės vertės turto, piniginių lėšų, nepritaikyti areštai turtui. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra nepagrįstas, todėl pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis turi būti paskirta bauda.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 17 d. nutartimi:

3.1.                      atsisakė iškelti atsakovei UAB „Maro group“ bankroto bylą;

3.2.                      priteisė iš pareiškėjos MB „Laimono konsultacijos“ atsakovei UAB „Maro group“ 7 040 Eur bylinėjimosi išlaidas;

3.3.                      paskyrė pareiškėjai MB „Laimono konsultacijos“ 900 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš šios sumos – 450 Eur priteisiant valstybei ir 450 Eur priteisiant atsakovei UAB „Maro group“;

3.4.                      pripažino atsakovės UAB „Maro group“ pateikto atsiliepimo į pareiškimą priedą Nr. 19 (kreditorių sąrašą) nevieša bylos medžiaga.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovės 2025 m. gruodžio 31 d. ir 2026 m. vasario 26 d. finansinių atskaitomybės dokumentų duomenimis jos turtas viršija turimus įsipareigojimus, trumpalaikiai ir pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės turimo turto vertės, didžioji dalis turimų įsipareigojimų sudaro neterminuota akcininko R. M. paskola. Atsakovė 2025 m. ir 2026 m. pradžioje veikė pelningai – 2025 m. pelnas sudarė 1 302 Eur, 2026 m. vasario mėn. pabaigai – jau 347 749 Eur. Atsakovė yra gana jauna ir tik pradedanti generuoti pajamas (pelną) bendrovė (įkurta 2025 m. sausio 20 d.). Atsakovės atžvilgiu nėra vykdoma priverstinių išieškojimų, nėra areštuotas turtas (turtinės teisės). Teismuose atsakovės atžvilgiu nėra aktyvių bylų, išskyrus tarp ieškovų UAB „Maro group“, UAB „Maro invest“ ir atsakovės UAB „Talino 10“, kuri valdoma to paties asmens, kaip ir MB „Laimono konsultacijos“. Atsakovės banko sąskaitose esančių piniginių lėšų likutis kelis kartus viršija pareiškėjos nurodomą (deklaruojamą) ir atsakovės ginčijamą 13 550 Eur reikalavimą. Atsakovė neturi skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Atsakovė savo veiklą vykdo aktyviai – stato ir parduoda nekilnojamąjį turtą. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti sunkią atsakovės finansinę padėtį, negyvybingumą, veiklos nevykdymą, negebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus, akivaizdų nemokumą ir dėl to nutarė atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą.

5.       Spręsdamas klausimą dėl baudos pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, teismas konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1156-921/2025 pareiškėjai buvo paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesu, teismui konstatavus, jog pareiškėja padavė pareiškimą prieš kitą asmenį dėl bankroto bylos iškėlimo, nesinaudojant alternatyviomis gynybos priemonėmis (pavyzdžiui, prieš tai kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo), o vien tik savo susikurtų dokumentų pagrindu preliminariai įrodinėjant skolos faktą, nepagrindžiant nemokumo požymių, bet žinant apie tai, jog atsakovė skolos faktą ginčija.

6.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nenurodydama konkrečių aplinkybių, kurios rodytų blogą atsakovės finansinę padėtį, negyvybingumą, nemokumą, nepateikdama įrodymų, kurie preliminariai patvirtintų atsakovės nemokumą, negyvybingumą, pradelstus finansinius įsipareigojimus ir negebėjimą vykdyti įsipareigojimus ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems kreditoriams. Pareiškėja pateikė viešai prieinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie atsakovės 2025 m. buvusias smulkias (apie 40 Eur) nepriemokas biudžetui, tačiau pakartotinai vertinant atsakovės finansinę padėtį 2026 m. nėra nepriemokų (skolų) valstybės biudžetui. Pareiškėja įrodinėjo tik atsakovės skolos pareiškėjai faktą, nurodydama, kad jos reikalavimas atsakovei sudaro 13 550 Eur, žinodama, jog 2025 m. liepos 4 d. sutarties, iš kurios pareiškėja ir kildina 13 550 Eur reikalavimą, tinkamo vykdymo klausimas yra ginčijamas teisme kitoje civilinėje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9341-1099/2026 yra pareikštas UAB „Maro group“ ir UAB „Maro invest“ ieškinys atsakovei UAB „Talino 10“, vadovaujamai to paties asmens, kaip ir MB „Laimono konsultacijos“, perleidusiai MB „Laimono konsultacijos“ reikalavimo teises į atsakovę, dėl 3 452 Eur avanso ir palūkanų priteisimo pagal jų tarpusavyje sudarytas sutartis, kurioje UAB „Maro invest“ ir UAB „Maro group“ nepripažįsta ir kvestionuoja bet kokių įsiskolinimų UAB „Talino 10“ buvimą.

7.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju (kaip ir analogiškoje pirmiau nurodytoje Kauno apygardos teismo byloje, kuri gali būti laikoma teismo precedentu) pareiškėja kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo prieš tai neišnaudojusi kitų būdų, galinčių sukelti mažesnį neigiamą efektą potencialiai skolininkei, veikiančiai nekilnojamojo turto vystymo srityje, skolai išieškoti. Šalių tarpusavio elektroninio (toliau – el.) susirašinėjimo turinys patvirtina, kad pareiškėja reikalavo atsakovės nedelsiant sumokėti nurodomą pinigų sumą, grasino atsakovei būsima bankroto byla. Pareiškėjai, teikiančiai juridines paslaugas, taikytini aukšti profesionalumo standartai, t. y. prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ji turėtų atlikti bent jau minimalią asmens mokumo analizę ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tik išnaudojus kitus savo galimai pažeistų teisių gynybos būdus. Teismas konstatavo nesąžiningą pareiškėjos procesinį elgesį ir skyrė pareiškėjai 900 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc., t. y. 450 Eur, baudos priteisiant atsakovei.

8.       Teismas, įvertinęs atsakovės atsiliepimo į pareiškimą priede Nr. 19 pateiktą turinį, atsakovės pateiktus argumentus, nutarė pateiktą dokumentą pripažinti nevieša bylos medžiaga, pažymėdamas, jog tai neapriboja, nepažeidžia ir nepaneigia pareiškėjos procesinių teisių, kadangi esminiai šio dokumento duomenys yra nurodyti nutartyje.

9.       Teismas iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų (2026 m. kovo 3 d. dokumento registracijos Nr. DOK-7799; 2026 m. kovo 16 d. dokumento registracijos Nr. DOK-9399) nustatė, kad atsakovė neabejotinai patirs 7 040 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į pareiškimą ir kitų procesinių dokumentų (prašymo dėl pareiškėjos įpareigojimo sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, rašytinių paaiškinimų ir kt.) parengimą. Teismas konstatavo, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, yra proporcingos, todėl, įvertinus atsakovės atstovo parengtų procesinių dokumentų kokybę, apimtį, pobūdį ir patirtas intelekto bei laiko sąnaudas, turi būti atlygintos, jas priteisiant atsakovei iš pareiškėjos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Pareiškėja MB „Laimono investicijos“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei priteisti pareiškėjai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismas bylinėjimosi išlaidas atsakovei priteisė, remdamasis rašytiniais įrodymais, nors atsakovė nebuvo pateikusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkančio prašymo. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą. Vienintelė nuoroda, kaip gauta 7 040 Eur suma, yra atsakovės 2026 m. kovo 3 d. prašymo išnašoje, kurioje nurodyti rekomenduojami priteisti maksimalūs dydžiai, tačiau vien ši informacija nepatvirtina atsakovės realiai patirtų išlaidų dydžio ar susitarimo su advokatu dėl išlaidų apmokėjimo ateityje.

10.2.                      Priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstai didelis, nes atsakovė vietoje vieno atsiliepimo iš viso pateikė šešis procesinius dokumentus, kurių teikti nebuvo būtina, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir bylinėjimosi išlaidų dydžio nevertino.

10.3.                      Teismas neatsižvelgė, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė pačios atsakovės elgesys, nes tik bylos nagrinėjimo metu atsakovė pakeitė savo turtinę padėtį, t. y. 2026 m. kovo 3 d. atliko refinansavimą, ir dėl buhalterinių veiksmų tapo mokia. Apeliantė, prieš kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekė išsiaiškinti atsakovės finansinę būklę, tačiau atsakovė nepateikė tokios informacijos.

11.       Atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą atsakovė UAB „Maro group“ prašo jį atmesti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

11.1.                      Atsakovės bylinėjimosi išlaidos atsirado tik dėl apeliantės kaltės, pareiškiant nepagrįstą pareiškimą ir nereaguojant į atsakovės raginimus atsiimti pareiškimą bei sutelkti dėmesį į Vilniaus miesto apylinkės civilinės bylos Nr. e2-9341-1099/2026 nagrinėjimą, kurioje apeliantė galėjo pareikšti reikalavimus atsakovei. Apie nagrinėjamoje byloje atsakovės patirtinų bylinėjimosi išlaidų dydį ir atsakovės įsipareigojimą ateityje sumokėti advokatui už suteiktas teisines paslaugas apeliantė buvo informuota 2026 m. kovo 3 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties daliai, kuria atsakovei atsisakyta iškelti bankroto bylą, įsiteisėjus, atsakovė sumokėjo advokatui 7 040,04 Eur už suteiktas teisines paslaugas.

11.2.                      Teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių. Patirtos išlaidos buvo būtinos ir adekvačios, siekiant apsiginti nuo nepagrįsto pareiškimo ir apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

12.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria dėl atsisakymo iškelti atsakovei bankroto bylą, priteistos iš pareiškėjos atsakovei bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujo įrodymo

13.       Atsakovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ 2026 m. balandžio 3 d. patvirtinimą dėl apmokėjimo, kuriame nurodyta, kad atsakovė sumokėjo pirmosios instancijos teisme ją atstovavusiam advokatui 7 040,04 Eur už suteiktas teisines paslaugas.

14.       CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).

15.       Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 101 punktas).

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl atsakovės pateiktas naujas įrodymas nepriimamas.

Dėl pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų

17.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

18.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

19.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.

20.       Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti šalies pareigą teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu ribojanti tokių išlaidų atlyginimo priteisimą, jeigu prašymas dėl jo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, negali būti aiškinama kaip užkertanti kelią šalių susitarimu atidėti išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą, o teismui – spręsti dėl tokių atidėtų išlaidų atlyginimo priteisimo iš priešingos šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies, svarbu, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas. Pažymėtina, jog toks CPK 98 straipsnio 1 dalies aiškinimas ir taikymas užtikrina priešingos šalies teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl kitos šalies išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, teismui atitinkamai tenka pareiga procesiniame sprendime pasisakyti dėl tokių išlaidų pagrįstumo, sąsajumo su nagrinėjama byla bei jų atitikties Rekomendacijų nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 102 punktas).

21.       Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. Atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Svarbu, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis įsipareigojimas bus vykdomas.

22.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė 2026 m. kovo 3 d. pateikė teismui prašymą įpareigoti MB „Laimono konsultacijos“ iki 2026 m. kovo 5 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 7 040,04 Eur užstatą būsimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui ir palikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nenagrinėtu, jei užstatas nebus sumokėtas (dokumento registracijos Nr. DOK-7799). Prie minėto prašymo dėl užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui sumokėjimo atsakovė pateikė 2026 m. kovo 3 d. patvirtinimą dėl įsipareigojimo atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas, kuriuo įsipareigojo po nutarties įsiteisėjimo apmokėti Advokatų profesinei bendrijai „Motieka ir Audzevičius“ sąskaitas dėl 7 040,04 Eur už suteiktas teisines paslaugas (už atsiliepimo į pareiškimą ir minėto prašymo parengimą). Atsakovė 2026 m. kovo 16 d., t. y. iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, pateikė teismui Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ 2026 m. kovo 16 d. išrašytą avansinę sąskaitą 7 040,04 Eur už teisines paslaugas (dokumento registracijos Nr. DOK-9399). Pažymėtina, kad visus atsakovės pirmosios instancijos teismui teiktus procesinius dokumentus (iš viso 5 prašymus, atsiliepimą į pareiškimą) jos vardu teikė Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatas. 

23.       Taigi, iki bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, dokumentą, kuriame užfiksuotas atsakovės įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas ateityje, įrodymus, pagrindžiančius suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, jog atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimų atitinkančio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 pateiktais išaiškinimais atmestini kaip nepagrįsti.

24.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas CPK sureguliuotas taip, jog būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tai reiškia, kad teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, jog, netenkinus jo procesiniame dokumente pareikšto reikalavimo, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidas.

25.       Pareiškėja atskirajame skunde nenurodė argumentų, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, apsiribodama tuo, kad atsakovei nebuvo poreikio teikti į bylą dalies procesinių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka ir pažymi, kad atsakovė pateikė procesinius dokumentus (prašymą pratęsti terminą atsiliepimui ir dokumentams pateikti, prašymą įpareigoti pareiškėją sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti, atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prašymą atmesti pareiškėjos prašymą suteikti terminą atsiliepti į prašymą dėl užstato sumokėjimo, atsiliepimą į pareiškimą, rašytinius paaiškinimus), kurių bendras skaičius savaime nereiškia, jog bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės ir atitinka išlaidavimo požymius. Pažymėtina, kad pati pareiškėja atskirajame skunde pacitavo atsakovės prašymo įpareigoti pareiškėją sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti duomenis (skaičiavimus, atliktus pagal Rekomendacijas), iš kurių matyti, jog atsakovė 7 040 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmiausia prašė už atsiliepimo į pareiškimą ir minėto prašymo dėl užstato sumokėjimo parengimą. Pareiškėja atsakovės atliktų skaičiavimų už šiuos procesinius dokumentus neginčijo, taip sutikdama, kad apskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Taigi, vien tai, kad atsakovė vėliau bylos nagrinėjimo metu pateikė dar kelis procesinio pobūdžio prašymus, nepagrindžia pareiškėjos argumentų dėl atsakovės nepagrįsto išlaidavimo teisinėms procesinių dokumentų parengimo išlaidoms. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovės bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir būtinos. Taigi, pareiškėjos argumentai, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė pačios atsakovės netinkamas procesinis elgesys ir nepagrįstas išlaidavimas atmestini kaip nepagrįsti. 

26.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir priežastis, dėl kurių susidarė atsakovės bylinėjimosi išlaidos, konstatuoja, kad pareiškėja nepagrindė, jog būtent pačios atsakovės veiksmai lėmė jos patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atsiradimą, todėl atsisakymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bylą laimėjusiai atsakovei, neatitiktų dalyvaujančių byloje asmenų interesų pusiausvyros bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

27.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato teisinę pagalbą, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

28.       Apeliacinės instancijos teismui atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė (CPK 93, 98 straipsniai). 

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai atstovavimo išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, o teismui nurodytu terminu yra pateikiamas dokumentas, patvirtinantis šalies susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, nustatant priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydį pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas, nustatomas pagal teismo procesinio sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą, t. y. nuo šios datos skaičiuojamas užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį. Atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Svarbu, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 102, 105 punktai).

30.       Atsakovė UAB „Maro group“ 2026 m. balandžio 17 d. pateikė prašymą priteisti 3 155,88 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsakovė prie prašymo pateikė patvirtinimą, kuriuo įsipareigojo sumokėti 3 155,88 Eur Advokatų profesinei bendrijai „Motieka ir Audzevičius“ po to, kai įsiteisės ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis.

31.       Toks atsakovės patvirtinimas apie bylinėjimosi išlaidų susidarymą ir įsipareigojimą jas apmokėti ateityje atitinka minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl sprendžiamas klausimas dėl išlaidų, kurių mokėjimas atidėtas, priteisimo iš pareiškėjos atsakovei. Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis priimama 2026 m. balandžio 23 d., todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2025 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 2 526,80 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 1 010,72 Eur (0,4 x 2 526,80 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Apeliacinės instancijos teisme atsakovės susidariusių bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, todėl priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas iki Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio. Taigi, priteisiamas iš pareiškėjos atsakovei 1 010,72 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria priteista iš pareiškėjos mažosios bendrijos „Laimono konsultacijos“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maro group“ 7 040 Eur bylinėjimosi išlaidų, palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos mažosios bendrijos „Laimono konsultacijos“ (juridinio asmens kodas 307086503) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maro group“ (juridinio asmens kodas 307071768) 1 010,72 Eur (vieno tūkstančio dešimties eurų ir 72 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Teisėja                                               Neringa Švedienė