Administracinė byla Nr. P-8-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01784-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.2; 60.3.8; 60.3.10; 60.3.12

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. D. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1858-629/2018 pagal pareiškėjos G. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja G. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), priteisti jai 70 000 Eur turtinės ir 230 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja nurodė, jog tarp jos ir NŽT nuo 2004 metų vyksta ginčai dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)  (toliau – ir Sklypai), kuriuos ji paveldėjo po savo tėvų J. V. ir V. V. mirties. Teigė, jog jos tėvui J. V. buvo suprojektuoti 0,3 ha namų valdos ir 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypai, o motinai V. V. suprojektuoti 0,61 ha namų valdos ir 2,89 ha žemės ūkio paskirties sklypai. Pareiškėjos teigimu, dėl NŽT neteisėtų veiksmų, neveikimo, proceso vilkinimo ji neturi galimybės atkurti nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus, įteisinti priimto tėvų palikimo. Pareiškėja nurodė, jog kiti asmenys, t. y. V. J., valdo jai teisėtai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Taigi, dėl atsakovo kaltės pareiškėja patyrė 70 000 Eur turtinę žalą, kaip prarastas ir negautas pajamas, nes nuo 2003 metų negali naudotis paveldėtais 0,3 ha ir 0,61 ha namų valdos žemės sklypais bei 3 ha ir 2,89 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypais ir iš to gauti naudos, negali įteisinti šių Sklypų. Taip pat pareiškėja patyrė 230 000 Eur neturtinę žalą ne tik dėl to, jog jai neatkuriamos nuosavybės teisės ir ji negali naudotis paveldėtu turtu, jo įteisinti, bet ir dėl to, jog NŽT paviešino jos asmens duomenis ir duomenis apie asmeninį gyvenimą V. J. Atsakovui elgiantis atidžiai ir rūpestingai, jos duomenys nebūtų buvę paviešinti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas nurodė, jog viešajai civilinei atsakomybei kilti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš privalomų sąlygų, todėl valstybės atsakomybei kilti nėra teisinio pagrindo. Nurodė, jog asmeninio ūkio žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai išnuomoti dešimčiai metų. 2015 m. rugpjūčio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 14SNŽ-(14.14.62.)-106 ir Nr. 14SNŽ-(14.14.62.)-105 įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, asmeninio ūkio planai, paženklinimo aktai suderinti su pareiškėja, todėl yra galiojantys. Pareiškėjos nuosavybės teisė į 0,41 ha dalį namų valdos žemės sklypo su statiniais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) neįregistruota dėl jos pačios klaidingo valios išreiškimo ir nesupratimo. Buvo pradėtos šio namų valdos sklypo dalies pirkimo procedūros, tam kliūčių iš NŽT pusės nebuvo, tačiau dėl pačios pareiškėjos nesutikimo su pateiktu žemės sklypo planu procedūra liko nebaigta. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjai buvo pasiūlyta teisės aktų nustatyta tvarka atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus, ji buvo informuota, kad pateikus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, pradėtos namų valdos dalies įteisinimo procedūros bus tęsiamos, tačiau pareiškėja kategoriškai nesutiko su tuo, jog dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso V. J.

Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėja yra įgyvendinusi savo teisę į asmeninio ūkio žemę, t. y. ją nuomoja, nuomos sutartys registruotos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos teisė išsipirkti namų valdos sklypo dalį yra neįgyvendinta dėl pačios pareiškėjos kategoriško nesutikimo, jog namų valdos sklypas padalintas tarp bendraturčių pagal jiems priklausančias nekilnojamojo turto dalis. Atsakovo atstovas neigė, jog atskleidė kokius nors pareiškėjos asmens duomenis ar duomenis apie jos asmeninį gyvenimą V. J. Pažymėjo, jog V. J. turi teisę gauti duomenis, kurie yra Nekilnojamojo turto registre, kaip žemės sklypo ir statinių bendraturtė. Nurodė, jog pareiškėja buvo iškėlusi civilinę bylą Kretingos rajono apylinkės teisme Nr. e2-130-474/2015 atsakovei V. J., todėl ji, kaip proceso šalis, turėjo teisę susipažinti su pareiškėjos (ieškovės civilinėje byloje) pateiktas duomenimis.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumo. Pareiškėja NŽT veiksmų neteisėtumą siejo su negalėjimu įteisinti paveldėtos tėvų J. V. ir V. V. turėtos žemės ir jos asmens duomenų paviešinimu kitam asmeniui.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjos teiginiai, kad dėl NŽT neteisėtų veiksmų ir neveikimo ji neturi galimybės įteisinti jai tenkančios sklypo dalies, nepagrįsti. Pagal jos 2014 m. liepos 30 d. ir 2014 m. spalio 16 d. prašymus, pateiktus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui (toliau – ir Kretingos skyrius) buvo pradėta administracinė procedūra dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Kretingos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104)-2556 pareiškėja buvo informuota, jog dėl 0,41 ha ploto namų valdos dalies pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo bus informuota rugsėjo mėnesį. Kretingos skyriaus 2014 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104)-2863 pareiškėjai buvo išsiųstas pirkimo–pardavimo sutarties projektas suderinimui ir pasirašymui, kurią pareiškėja pasirašė su pastabomis. Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-867 buvo nuspręsta parduoti pareiškėjai 0,41 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį iš bendro 0,61 ha žemės sklypo. Iš įsakymo ir bylos duomenų nustatyta, jog už sklypo 0,3 ha dalį valstybės vienkartinėmis išmokomis yra sumokėta 16,20 Lt J. V., o už likusią 0,11 ha sklypo dalį nustatyta mokėtina 910,80 Lt kaina. Kretingos skyriaus 2014 m. spalio 23 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104)-3551 pareiškėja buvo informuota apie mokėjimo tvarką ir rekvizitus (VI t., b. l. 82–88), tačiau už perkamą sklypą nesumokėjo, todėl sutartis nebuvo nesudaryta.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2015 m. liepos 7 d. prašė sudaryti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 30 arų žemės pirkimo–pardavimo sutartį (siekiant paveldėti tėvo J. V. 1992 m. išpirktą namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis) ir 11 arų namų valdos žemės sklypo daliai sudaryti nuomos sutartį. Kretingos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 14SD-2507-(14.14.7.) „Dėl valstybinės žemės nuomos bei pirkimo ir pardavimo sutarčių suderinimo“ pareiškėjai buvo išsiųsti žemės sklypo dalies (0,11 ha), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutarties projektas ir žemės sklypo 0,3 ha dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas. Pareiškėja nesutiko su pateiktu sklypo planu, kuris yra neatskiriama valstybinės žemės nuomos bei pirkimo– pardavimo sutarties dalis (I t., b. l. 186–198), todėl sklypo pirkimo ir nuomos procedūros liko nebaigtos. Kretingos skyrius siūlė pareiškėjai, nesutinkančiai su sklypo planu, pačiai teisės aktų nustatyta tvarka atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus ir informavo, kad pateikus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, bus tęsiamos pradėtos namų valdos dalies įteisinimo procedūros (I t., b. l. 195–198). Teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, kad pareiškėja būtų atlikusi matavimus ir pateikusi sklypo planą NŽT.

Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Tarybos I-o šaukimo 27 sesijos, įvykusios 1993 m. balandžio 15 d., sprendimu pareiškėjos tėvui J. V. buvo skirta 3 ha asmeninio ūkio žemės. Kretingos rajono valdybos 1993 m. balandžio 1 d. potvarkiu Nr. 168v J. V. buvo leista nusipirkti privačia namų valda užimtą 3 000 kv. m žemės sklypą, už kurį jis sumokėjo 16,20 Lt valstybės vienkartinių išmokų (V t., 116–118, 173). J. V., sumokėdamas 16,20 Lt valstybės vienkartinių išmokų, neįgijo nuosavybės teisių į skirtą namų valdos žemę, o tapo teisėtas 3 000 kv. m valstybinės žemės naudotojas, t. y. įgijo teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, o sumokėtos 16,20 Lt valstybės vienkartinės išmokos užskaitomos už 3 000 kv. m žemės sklypo kainą.

J. V. ir V. V. žemės pirkimo sutarties sudarę nebuvo, todėl pareiškėjai, kaip jų paveldėtojai, Kretingos skyrius išaiškino galimybę išsipirkti proporcingai nuosavybės teise turimų statinių ir pastatų daliai tenkančią namų valdos sklypo dalį, t. y. 0,41 ha, už 0,3 ha įskaitant J. V. sumokėtų 16,20 Lt valstybės vienkartinių išmokų, o už 0,11 ha siūlant pareiškėjai sumokėti 910,80 Lt. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nebuvo trukdoma pasinaudoti paveldėtomis J. V. sumokėtomis 16,20 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis įgyjant nuosavybės teisę į 0,41 ha namų valdos dalį. Teismas konstatavo, kad dėl nuo pačios pareiškėjos veiksmų ir neteisingo situacijos suvokimo priklauso, jog aptartos namų valdos sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta. Iš 2014 m. birželio 23 d. papildomo paveldėjimo teisės liudijimo matyti, jog pareiškėja paveldėjo ne žemės sklypo dalį, o teisę į asmeninio ūkio žemę, atsiradusią Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Tarybos I-o šaukimo 27 sesijos, įvykusios 1993 m. balandžio 15 d., sprendimo, kuriuo J. V. buvo skirta 3 ha žemės ūkio naudmenų asmeniniam ūkiui, pagrindu, ir pareiškėjai nebuvo trukdoma pasinaudoti šia teise, tačiau ji pati stabdė pirkimo–pardavimo procedūrą, neatlikdama reikiamų veiksmų.

Iš atsakovo atsiliepimo teismas nustatė, jog J. V. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui, tačiau šia teise nepasinaudojo, t. y. turėjo pateikti prašymą Kretingos rajono agrarinei tarnybai dėl asmeninio ūkio žemės įskaitymo privatinėn nuosavybėn ir nurodyti, kiek turėjo susigrąžintinos žemės, tačiau prašymo nepateikė, dėl ko prarado teisę pirkti asmeninio ūkio žemę. Iš minėto 2014 m. birželio 23 d. papildomo paveldėjimo teisės liudijimo matyti, jog pagal Kretingos rajono Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 418, J. V. suprojektuoti ir natūroje paženklinti asmeniniam ūkiui žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini): žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,35 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,46 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos J. V. pageidavo nuomoti iš valstybės (VI t., b. l. 44). Teismas atkreipė dėmesį, jog nurodyti žemės sklypai taip pat nebuvo pareiškėjos tėvo nuosavybė, todėl jų, kaip nekilnojamųjų daiktų, pareiškėja negalėjo paveldėti ir nepaveldėjo, o paveldėjo tik teisę į juos. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog šie žemės sklypai pareiškėjai yra išnuomoti, nuomos sutartys registruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėjos teisė į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgyvendinta tinkamai (V t., b. l. 166–167, 133–140; VI t., b. l. 1–18). Žemės sklypų ribos paženklintos vietovėje pagal 2004 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktus, kurie atitinka Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 418, ir kuriuos pasirašė pati pareiškėja, sklypų ribos įbraižytos ir nurodytos abrisuose (V t., b. l. 135–138, 145–149, 163–165). Duomenų, kad nuomos sutartys ar kiti aktai būtų panaikinti ar neteisėti, nėra.

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjos nurodomų neteisėtų NŽT veiksmų ar neveikimo, trukdymo jai įteisinti paveldėtą tėvų turėtą žemę. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja klaidingai suvokia teisinę situaciją teigdama, jog paveldėjo tėvų valdytus Sklypus, kadangi iš faktinių bylos aplinkybių ir paveldėjimo teisės liudijimų matyti, jog pareiškėja paveldėjo ne Sklypus, kaip nekilnojamojo turto objektus, bet teisę į asmeninio ūkio žemę. Pareiškėjos teisė į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,35 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,46 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgyvendinta tinkamai – pareiškėjai šie valstybinės žemės sklypai yra išnuomoti, o dėl 0,41 ha namų valdos dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja pati kelia nepagrįstus ginčus, kreipiasi į teisėsaugos institucijas, nesutinka su NŽT jai pateiktų pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarčių projektais ir sklypo planais, todėl kliūtys įteisinti šią namų valdos dalį kyla iš pačios pareiškėjos elgesio klaidingai suvokiant situaciją.

Teismas konstatavo, jog šiuo atveju buvo nenustatyti institucijos neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei. Dėl šios priežasties kitų sąlygų egzistavimo teismas nenagrinėjo. Akcentavo, kad pareiškėja objektyviais duomenimis ir įrodymais nepagrindė jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja nepagrindė skunde nurodytų aplinkybių, jog jos asmens duomenis ir duomenis apie jos asmeninį gyvenimą atsakovas paviešino kitiems asmenims, o būtent V. J. Pareiškėja nekonkretizavo, kokius ir kokiu būdu jos asmens duomenis ir duomenis apie asmeninį gyvenimą V. J. atskleidė NŽT ir kodėl būtent 230 000 Eur dydžio neturtinę žalą ji dėl to patyrė. Iš atsakovo atstovės paaiškinimų teismas nustatė, jog NŽT nėra žinomi duomenys apie pareiškėjos asmeninį gyvenimą, o tam tikrus duomenis apie pačią pareiškėją V. J. turi teisę gauti kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkė (tiek, kiek tie duomenys yra įregistruoti viešame registre). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, jog pagal pareiškėjos ieškinį Kretingos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-130-474/2015 atsakovams V. J., NŽT dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir pažeistų savininkės teisių gynimo, todėl V. J., kaip atsakovė šioje byloje, turėjo procesinę teisę susipažinti su ieškovės G. D. pareikštu ieškiniu ir pateiktais duomenimis, tarp jų – ir asmens duomenimis. Teismas konstatavo, jog nenustačius neteisėtų NŽT veiksmų atskleidžiant V. J. pareiškėjos asmens duomenis ar duomenis apie jos asmeninį gyvenimą, t. y. nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei.

Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jai 70 000 Eur turtinės ir 230 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės dėstė tuos pačius argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėja nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepaisė įstatymų viršenybės principo, negerbė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatų. Teismas netinkamai tyrė ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, nevertino aplinkybės, kad atsakovas neatsakė į pareiškėjos 2004 m. gruodžio 15 d. prašymą – parengti dokumentus, kuriuos pareiškėja norėjo pateikti notarui, kad galėtų įteisinti turimą turtą.

Pareiškėja nesutiko, kad yra sklypo bendrasavininkė kartu su V. J., taip pat nesutiko su jai tenkančio sklypo dydžiu. Nurodė, jog pareiškėjos sklypas turi būti 0,3 ha, tačiau faktiškai yra 0,25 ha. Pareiškėja skunde ginčijo Sklypų ribas ir jų dydžius.

2018 m. gegužės 4 d. pareiškėja pateikė prašymą prijungti naujus dokumentus į bylą. Prašyme nurodė, jog yra įsitikinusi, kad namų valdos žemė buvo jos tėvų nupirkta, tai patvirtina kartu su šiuo prašymu pateikti įrodymai (Kretingos rajono valdybos 1993 m. balandžio 1 d. potvarkio Nr. 168v kopija, 1992 m. rugsėjo 25 d. Taupomojo banko pranešimas, Taupomojo banko taupomoji knygelė), kurių anksčiau pareiškėja negalėjo pateikti į bylą, nes juos tik dabar rado sodyboje, kurioje ji vengia lankytis dėl nesaugios kaimynystės.

Pareiškėjos vertinimu, dėl pažeisto viešojo intereso, tikslinga bylą nagrinėti iš esmės, panaikinant Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 16258, Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr.4-1718-(1.3), nes šie administraciniai aktai yra neteisėti iš esmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.), panaikinti Sklypų teisinę registraciją, priimti atitinkamus sprendimus, kad būtų išspręstas daug metų besitęsiantis administracinis ginčas dėl apeliantės Sklypų įteisinimo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teisme rašytiniais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis pagrįsta ir įrodyta, kad kitos paskirties namų valdos 0,61 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius statinius bendrosios dalinės nuosavybės teise (1/3 pastato) valdo V. J., kuri pagal statinių dalį valdo ir 2000/6100 ha namų valdos žemės sklypą. Kitą 2/3 statinių dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo pareiškėja – G. D., kuri ir turi teisę įsiteisinti 0,41 ha namų valdos žemės sklypą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pagrįsta, kad G. D. 2003 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo 2/3 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/3 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini)  ir įgijo juridinį pagrindą įsiteisinti dalį 0,41 ha namų valdos žemės, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš 0,61 ha bendro ploto. Pagal G. D. 2014 m. liepos 30 d. ir 2014 m. spalio 16 d. prašymus, pateiktus Kretingos skyriui, buvo pradėta administracinė procedūra dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Kretingos skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-867 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)  pardavimo G. D.“ nurodė parduoti G. D. 0,41 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį iš bendro 0,61 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą. Kretingos skyrius 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-2556 G. D. išsiuntė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą, kurį pareiškėja pasirašė su pastabomis, tačiau už 0,11 ha perkamą žemės sklypo dalį grynais pinigais į sutarties projekte nurodytą NŽT sąskaitą pinigų nepervedė.

7. 2015 m. liepos 3 d. Kretingos skyriui G. D. pateikė prašymą „Dėl žemės sklypų išsipirkimo bei nuomos sutarčių sudarymo“, kuriuo prašė „sudaryti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)  30 arų žemės pirkimo–pardavimo sutartį (siekiant paveldėti tėvo J. V. 1992 m. išpirktą namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis) bei 11 arų namų valdos žemės sklypo daliai sudaryti nuomos sutartį, suformuotame 61 arų sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini)“. Kretingos skyrius 2015 m. rugpjūčio 4 d. lydraščiu Nr. 14SD-2507-(14.14.7.) „Dėl valstybinės žemės nuomos bei pirkimo ir pardavimo sutarčių suderinimo“ pareiškėjai išsiuntė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (0,11 ha), valstybinės žemės nuomos sutarties projektą, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (0,30 ha), valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano kopiją. G. D. prie Kretingos skyriui 2015 m. rugsėjo 24 d. pateikto prašymo pridėjo pasirašytus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (0,11 ha), valstybinės žemės nuomos sutarties projektą, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (0,3 ha), valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą, tačiau nesutiko su institucijos pateiktu planu, kuris yra neatskiriama tiek valstybinės žemės nuomos, tiek pirkimo–pardavimo sutarties dalis, todėl įteisinimo procedūros buvo sustabdytos. Kadangi pareiškėja nesutiko su institucijos pateiktu planu, atsakovas siūlė pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus ir informavo, kad pareiškėjai pateikus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovas tęs pradėtos namų valdos dalies įteisinimo procedūra, tačiau šių dokumentų apeliantė Gražio atstovas nesutiko su apeliantės argumentais, kad jis atskleidė jos asmens duomenis V. J. Nurodė, jog pati apeliantė kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir pažeistų savininkės teisių gynimo civilinėje byloje Nr. e2-l30-474/2015, kurioje atsakovai buvo NŽT ir V. J., kuri galėjo susipažinti su pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais. NŽT V. J. 2003 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimo neteikė.

Atsakovo atstovas pabrėžė, kad pareiškėjos asmeninio ūkio žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įteisinti, neapskųsti ir teisėti, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, asmeninio ūkio planai, paženklinimo aktai suderinti su pareiškėja. Namų valdos žemė su statiniais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kurios 0,20 ha dalis iš bendro 0,61 ha namų valdos ploto nuosavybės teisė įregistruota V. J., o į likusią 0,41 ha dalį nuosavybė įregistruota Lietuvos Respublikos vardu, tačiau tik dėl pačios pareiškėjos G. D. klaidingo teisinės situacijos bei valios išreiškimo suvokimo, namų valdos įteisinimo procedūros nėra užbaigtos.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjai už galimai neteisėtus atsakovo veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Teismas vadovavosi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nenagrinėjo. Vertindamas pareiškėjos naujai pateiktus įrodymus, akcentavo, jog, atsižvelgus į dokumentų sukūrimo datą, jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir šiuo atveju pareiškėja nepagrindė, kodėl jie nebuvo pateikti laiku. Pareiškėjos nurodomos priežastys dėl jos nenoro lankytis sodyboje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nepripažintos svarbiomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis priežastimis. Įvertinęs tai, kad pareiškėjai nebuvo užkirstas kelias šiuos įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui, teismas šiuos gautus dokumentus atsisakė pridėti prie bylos medžiagos.

Patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, teismas konstatavo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatomis ir pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, jog NŽT pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procese veikė netinkamai, neįgyvendino jos teisės į asmeninio ūkio žemę, bei pagrįstai padarė išvadas, kad namų valdos sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymas buvo nulemtas pačios pareiškėjos nesutikimo su NŽT pateiktu žemės sklypo planu, o pareiškėjai savarankiškai neatliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų yra trukdoma baigti pradėtas namų valdos įteisinimo pareiškėjos vardu procedūras.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis taip pat vertino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo neteisėtų atsakovo veiksmų atskleidžiant trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. pareiškėjos asmens duomenis ar duomenis apie jos asmeninį gyvenimą.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjos skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kad nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo kilti ir civilinei atsakomybei. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktu šių aplinkybių teisiniu vertinimu, šių motyvų nekartojo.

Atsakydamas į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo, teismas vadovavosi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalimi ir pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių, spręsdamas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo, nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, t. y. išvadą, jog atsakovas veikė teisėtai, padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, o ne vieną kurį nors įrodymą atskirai.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

V.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos G. D. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1858-629/2018. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamoje nagrinėjamu atveju yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2, 8, 10 ir 12 punktuose nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, neobjektyviai, šališkai vertino bylos duomenis ir pareiškėjos pateiktus įrodymus, taip pažeisdamas ABTĮ 56 straipsnio 4 ir 6 dalis, 57 straipsnį, 111 straipsnį. Teismas ignoravo byloje esančius dokumentus, reikšmingus 2003 m. priimto pareiškėjos tėvų palikimo galutiniam įteisinimui. Pareiškėjos vertinimu, teismas neteisingai nustatė, kad iš namų valdos žemės su statiniais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 0,61 ha ploto 0,20 ha dalis nuosavybės teisė priklauso V. J., o pareiškėja turi teisę į likusią 0,41 ha dalį. Neteisingai buvo įvertintas 2014 m. gruodžio 15 d. susitarimas, kuris neatitinka nei CK, nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatų, ir kiti su tuo susiję pareiškėjos su skundu pateikti dokumentai. Pareiškėjos nuosavybė tokiu būdu perduota trečiajam suinteresuotam asmeniui, taip leidžiant V. J. visiškai užvaldyti pareiškėjai priklausantį turtą. Pareiškėja akcentuoja, kad paveldėjo 0,30 ha ir 0,61 ha namų valdos ir 2,89 ha ir 3,00 ha asmeninio ūkio žemės sklypus, o ne 2,81 ha. Pareiškėjai neaišku, kaip 3,00 ha sklypas, išnuomotas 2008 m., sumažėjo iki 2,81 ha. Pareiškėja taip pat ginčijo Sklypų ribas ir jų dydžius.

Pareiškėjos vertinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas be pagrindo nepridėjo prie bylos papildomų dokumentų, pateiktų kartu su apeliaciniu skundu, nes minėti dokumentai negalėjo būti pateikti anksčiau. Be to, pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, jog atsakovas nėra kaltas dėl jos ir jos tėvų asmens duomenų paviešinimo, nes netiki, kad su atsakovo medžiaga pateiktas 2003 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo pateiktas, kaip proceso šaliai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja G. D. prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1858-629/2018, remdamasis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2, 8, 10 ir 12 punktuose įtvirtintais pagrindais. 

Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010; 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014; 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018).

Nagrinėjamu atveju dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi pareiškėja. Pareiškėjos prašyme nepateiktas joks alternatyvus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikytų materialiosios teisės normų aiškinimas, kuris akivaizdžiai prieštarautų apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir iš kurio būtų galima spręsti apie teismo aiškiai nepagrįstą materialiosios teisės normų nuostatų interpretavimą. Įvertinusi pareiškėjos prašymo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo prašymu iš esmės siekiama, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, nes nesutinkama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu. Prašyme teigiama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, neobjektyviai, šališkai vertino bylos duomenis ir pareiškėjos pateiktus įrodymus, ir aptariami konkretūs pareiškėjos pateikti įrodymai, kurie buvo netinkamai įvertinti. Pareiškėja taip pat mano, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas be pagrindo nepridėjo prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, todėl negalėjo visapusiškai išnagrinėti administracinės bylos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Skirtingas įrodymų vertinimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-99/2009; 2014 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P552-24/2014; 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-54/2014; 2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-68-552/2017; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-78-858/2017). Be to, pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikiami tapatūs argumentai, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjos skundas pirmosios instancijos teismui arba apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos teismas ir apeliacinis teismas pateikiamus argumentus išnagrinėjo ir jų analize grindė savo sprendimų motyvus.

Administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, taikant tam tikras teisės aktų nuostatas, arba dėl to, kad proceso šalis nesutinka su sprendimo motyvacija, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principui. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad kai byla atnaujinama remiantis argumentais, kurie jau buvo pateikti vienos iš šalių nagrinėjant bylą, tai gali būti vertinama kaip tos šalies pastangos iš naujo ginčyti bylą tais aspektais, dėl kurių byla jau buvo pralaimėta (žr. EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo byloje Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04) 40–41 p.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktu

Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaujantis šiuo pagrindu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-68-552/2017; 2018 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-502/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu apskritai (žr., pvz., 2018 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-3-502/2018).

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties motyvuojamosios dalies yra akivaizdu, kokiais konkrečiais motyvais ir teisės aktų normomis vadovavosi teismas, priimdamas šį procesinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis yra pakankamai motyvuota, pagrįsta byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu bei atitinkamų teisės aktų nuostatomis. Nors pareiškėja teigia, jog nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra be motyvų, tačiau akivaizdu, kad ji pati nesutinka su nutarties motyvais, t. y. su faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimu.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 12 punktais

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Dėl pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytų pagrindų – ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 12 punktų – pažymėtina, kad pareiškėja prašyme juos tik pamini, tačiau nedetalizuoja ir nenurodo jokių su jais susijusių argumentų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai, teikiančiai prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje, yra nustatyta pareiga pagrįsti tokį prašymą (ABTĮ 160 str.), tačiau nagrinėjamu atveju ji to nepadarė, dėl pareiškėjos prašyme nurodytų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 12 punktų nepasisakytina.

Įvertinusi teisinio tikrumo, res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2, 8, 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. A-1858-629/2018 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Pareiškėja taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, todėl pareiškėja neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. D. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1858-629/2018 atmesti.

Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. A-1858-629/2018 pagal pareiškėjos G. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė