
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-58-125/2012
Teisėjas Albinas Bazilius Proceso Nr. 2-46-3-00860-2009-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
52.4; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. sausio 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Arūnui Žliobai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurometras“ apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurometras“ ieškinį atsakovės Tauragės apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjai Valstybei, atstovaujamai Finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl atliktų darbų pripažinimo baigtais (perduotais–priimtais), 57 477,36 Lt skolos už atliktus darbus ir 9 656,20 Lt delspinigių priteisimo, tretieji asmenys Šilalės rajono savivaldybės taryba, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atliktus darbus pagal sudarytą Valstybinės žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 08/06-114 pripažinti baigtais (perduotais–priimtais); iš atsakovės Tauragės apskrities viršininko administracijos priteisti už atliktus darbus 57 477,36 Lt, 9 656,20 Lt delspinigius už pavėluotą atsiskaityti laikotarpį, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2009-06-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Tauragės apskrities viršininko administracija, remiantis viešojo supaprastinto atvirojo konkurso sąlygomis, 2008-06-13 su UAB „Eurometras“ sudarė Valstybinės žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 08/06-114 (toliau tekste Sutartis Nr. 08/06-114). Pagal sudarytą Sutartį Nr. 08/06-114 ieškovė UAB „Eurometras“ įsipareigojo atlikti valstybinės žemės sklypų kadastrinių matavimų darbus siekiant suformuoti Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, numatomus perduoti patikėjimo ar panaudos teise esantiems valstybės institucijų ir įstaigų valdomiems statiniams, esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdiniams eksploatuoti (Viešojo pirkimo dalis Nr. 2). 2008-10-02 atsakovė raštu Nr. SD-3-1330, vykdydama Sutarties Nr. 08/06-114 5.1.1 punktą, ieškovei perdavė turimą medžiagą, pagal ją ieškovė turėjo atlikti kadastrinius matavimus. Pagal atsakovės pateiktą medžiagą ieškovė atlikto kadastrinius matavimus prie tokių objektų: 6,70 ha Bilionių piliakalnio (Šventakalnio), esančio Bilionių k., Šilalės r., sav., kitų piliakalnių ir sklypų, esančių Jaunodavos k., Šilalės r., sav. Atsakovė už dalį pagal Sutartį Nr. 08/06-114 atliktų darbų ieškovei apmokėjo ir pretenzijų nepareiškė. 2008-12-22 teikimu Nr. I-448 ieškovė Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilalės rajono žemėtvarkos skyriui perdavė pagal Sutartį Nr. 08/06-114 atliktų likusių darbų dalį – parengtas valstybinės žemės sklypų, esančių Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, kadastrinių matavimų bylas ir pateikė ieškovei žinomą papildomą informaciją, susijusią su atliktais darbais, kurią, ieškovės manymu, turėjo žinoti atsakovė. 2008-12-22 teikimu ieškovės atsakovei perduotas teikimas Nr. I-448 kartu su kadastrinių matavimų bylomis laikytinas tinkamu darbų perdavimą patvirtinančiu dokumentu, nes minimas teikimas Nr. I-448 yra šalių sudarytos Sutarties Nr. 08/06-114 vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuotas ieškovės atliktų darbų rezultatas ir juo darbai perduoti atsakovei. Atsakovė gavo minimą teikimą. Sutarties Nr. 08/06-114 4.2 punktas nustato, kad atliktus darbus užsakovė (atsakovė) priima per 10 darbo dienų. Nesutikdama su atliktais darbais, jų apimtimi, komplektacija ar kokybe, atsakovė, atsisakydama priimti ieškovės atliktus darbus bei pateiktą dokumentaciją, privalo raštu nurodyti tokio atsisakymo priežastis. Ieškovės manymu, atsakovė neturėjo jokių pretenzijų ieškovei dėl atliktų darbų apimties bei kokybės, be pastabų priėmė darbus, todėl prisiėmė pareigą atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Ieškovė teigė, kad turėtų būti pripažinta, kad 2008-12-22 ji atliktus darbus perdavė atsakovei, o atsakovė darbus priėmė 2009-01-08, t. y 10-ą darbo dieną po perdavimo, todėl atsakovė privalo apmokėti pagal Sutartį Nr. 08/06-114 atliktų darbų vertę. Atsakovė, praleidusi 10 dienų terminą pretenzijai dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti, 2009-01-19 raštu Nr. V20-19 pareiškė ieškovei pretenziją dėl darbų trūkumų ir nurodė, kad atsakovė pirko žemės sklypų kadastrinių matavimų rengimo formuoti valstybinės žemės sklypus paslaugą ir turėjo tinkamai suformuoti sklypus ir darbus perduoti Šilalės rajono žemėtvarkos skyriui. 2009-02-17 raštu Nr. I-563 ieškovė grąžino visą gautą dokumentaciją, pateiktą atsakovės kadastrinių matavimų darbų atlikimui. 2009-04-03 raštu Nr. V5-404 atsakovė sugrąžino ieškovės 2009-03-23 atsakovei išrašytas PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 157, ir kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 2, dėl 64 292,07 Lt už atliktus darbus (paslaugas) ir dėl 6 814,71 Lt delspinigių už pavėluotai atliktas paslaugas ir nurodė, kad PVM sąskaita faktūra, serija SIM Nr. 157, išrašyta nepagrįstai, nepateikus pasirašyto paslaugų priėmimo–perdavimo akto. Ieškovė teigė, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė apmokėti už Sutartyje Nr. 08/06-114 atliktus darbus, yra nesąžininga ir sąmoningai vengia atsiskaityti už atliktus darbus. Sutarties Nr. 08/06-114 4.3 punktas nustato, kad užsakovė (atsakovė) nustatytu laiku neatsiskaičiusi su vykdytoja (ieškove) už kiekvieną dieną sumoka užsakovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo priklausančios jai sumokėti sumos, todėl ieškovė, terminą dėl delspinigių priteisimo skaičiuodama po trijų dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų išsiuntimo atsakovei dienos, prašė priteisti iš atsakovės 9 656,20 Lt delspinigių.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-03-05 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad 2008-06-13 Tauragės apskrities viršininko administracija ir UAB „Eurometras“ sudarė paslaugų pirkimo sutartį Nr. 08/06-114, kurios 1 p. apibrėžtas sutarties (darbų) objektas žemės sklypų kadastrinių matavimų rengimas, formuoti valstybinės žemės sklypus, numatomus perduoti patikėjimo ar panaudos teise esamiems valstybės institucijų ir įstaigų valdomiems statiniams, esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdiniams eksploatuoti Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Teismas konstatavo, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, jog bandė atliktus darbus aktais perduoti užsakovui, o šis jų nepasirašė. Pagal Sutarties 4.2 punktą užsakovas priima tik tinkamai atliktus darbus, o ieškovė Teikime pripažino, kad visi darbai, dėl kurių kyla ginčas, atlikti netinkamai. Atsakovo teismui pateiktos 171 ir 172 bylos nederintos su suinteresuotais asmenimis (kviestiniais), nepasirašytos vadovo, inžinieriaus, kviestiniams asmenims neįteikti kvietimai. Kultūros paveldo departamento Tauragės teritoriniam padaliniui nurodžius, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 punktais kultūros paveldo objektų sklypai turėtų būti formuojami taip, kad sutaptų su nustatytomis kultūros paveldo objektų teritorijų ribomis, ieškovė dėl planų derinimo pakartotinai nesikreipė. Teismas sprendė, kad ieškovė suprato konkurso nuostatų ir Sutarties sąlygas dėl žemės sklypų formavimo – tai patvirtina dalies darbų pagal Sutartį įvykdymas. Be to, darbai, priskirti sklypo kadastro duomenų nustatymui, išvardyti Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punkte. Teismas pažymėjo, kad ieškovė atliko didžiąją dalį darbų pagal Sutartį, tačiau pagal jo pateiktus dokumentus įregistruoti sklypų negalima. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės teritoriniam padaliniui atsisakius derinti formuojamų sklypų ribas ir Tauragės apskrities viršininko administracijai atsisakius pratęsti sutarties vykdymo terminą, ieškovė šio atsisakymo teisme neginčijo.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-03-05 sprendimą, priimti naują – ieškinį visiškai patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, pažeidė procesinės teisės normas, taip pat netinkamai aiškino ir taikė bendrąją sutarčių teisę ir tarp šalių susiklosčiusius rangos civilinius teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Nurodo, kad teismo prašė pripažinti pagal šalių sudarytą valstybinės žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo paslaugų pirkimo sutartį atliktus darbus baigtais (perduotais ir priimtais), tačiau teismas darbų priėmimo–perdavimo aplinkybių iš esmės netyrė, šio ieškinio reikalavimo iš esmės neišnagrinėjo, sprendimu nustatė bylai nereikšmingas aplinkybes ir neatskleidė bylos esmės. Apeliantė nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovė, remiantis Sutartimi Nr. 08/06-114, Viešojo supaprastinto atvirojo konkurso sąlygomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 su vėlesniais pakeitimais patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punktu, privalėjo suformuoti ir žemės sklypus, nes teismas aiškindamas šalių sudarytos sutarties sąlygas nesilaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, reglamentuojančių, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šalių sudarytos Sutarties 1 p. nustatytas sutarties dalykas – žemės sklypų kadastrinių matavimų rengimas formuoti žemės sklypus, numatomus perduoti patikėjimo ar panaudos teise juose esantiems valstybės institucijų ir įstaigų valdomiems statiniams, esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdiniams eksploatuoti Šilalės savivaldybės teritorijoje pagal formuojamų žemės sklypų plotus, kainas ir terminus. Sutarties 2 p. pavadintas valstybinės žemės sklypų kadastriniu matavimų vykdymu; Sutarties 2.1. p. suprantamai įvardytas sutarties dalykas – valstybinės žemės sklypų kadastrinių matavimų paslaugų sutartimi. Viešojo supaprastinto atvirojo konkurso sąlygų 2 p. aiškiai nurodytas pirkimo objektas – valstybinės žemės sklypų kadastrinių matavimu atlikimas ir žemės sklypų individualaus turto vertinimo paslaugos pirkimas. Atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus rengiant Žemės reformos projektus suformuotiems valstybinės žemės sklypams, numatomiems parduoti ir nuomoti. Todėl apeliantė teigia, jog akivaizdu, kad jai valstybinės žemės sklypų suformavimo pareiga nebuvo apskritai nustatyta, o žemės sklypų formavimas šiuose dokumentuose paminėtas tik kaip atsakovės tikslai – suformuoti valstybinės žemės sklypus, parengti Žemės reformos projektus suformuotiems valstybinės žemės sklypams, kurių įgyvendinimui jis ir užsakė grynai techninius darbus. Ieškovės prievolėms pagal sutartį apskritai neturi jokios įtakos, kuriam tikslui užsakovė atliktus darbus užsakė, siekia panaudoti ir ar apskritai panaudos, jeigu tokios sąlygos nėra perkeltos į pačią sutartį ir susietos su tinkamu sutarties įvykdymu. Nors teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 p. nustato, kokie veiksmai atliekami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu, tačiau apie žemės sklypų suformavimą apskritai neužsimenama. Nurodo, kad šalys nesudarė sutarties dėl valstybinės žemės sklypų formavimo projekto rengimo. Šalys sutarė dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų, kurių metu nustatomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. Naujų valstybinės žemės sklypų formavimas nebuvo šalių sudarytos sutarties dalykas, nes tokia pareiga nebuvo numatyta šalių sudarytoje sutartyje, ieškovė atliko tik sutartus kadastrinių matavimų darbus. Ieškovė teigia, jog ji negalėjo atlikti užduoties tinkamu būdu dėl atsakovės kaltės, nes pagal užduoties vykdymui pateiktą medžiagą atsakovės suformuotų žemės sklypų ribos skyrėsi nuo Kultūros paveldo departamento turimų duomenų dėl kultūros paveldo objektų ribų. Tokia aplinkybė atsakovei buvo nurodyta darbų perdavimo metu 2008-12-22. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, jog ieškovė pati pripažino, kad visi darbai, dėl kurių kyla ginčas, atlikti nekokybiškai. Saugomų teritorijų sistema ir jos dalys yra specialaus teritorijų planavimo objektas, saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymų nuostatomis ir atsakovė, kaip specialiojo planavimo organizatorė, apie tokią aplinkybę privalėjo žinoti rengdama, tvirtindama ir įgyvendindama teritorijų planavimo dokumentus, turėjo visas galimybes tinkamai parengti ieškovės užduočiai įvykdyti būtinus suformuotų žemės sklypų projektus. Ieškovė pažymi, kad ji atliko tik techninio pobūdžio darbus pagal atsakovės pateiktą medžiagą, mėgino šią problemą geranoriškai ir savarankiškai išspręsti: 2008-12-08 kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Apskaitos skyrių, 2008-12-19 Kultūros paveldo departamento Tauragės teritoriniam padaliniui pateikė valstybinės žemės sklypų Šilalės rajono teritorijoje kadastrinių matavimų planus. Nesuprantamas teismo sprendimo argumentas, kad ieškovė nesikreipė dėl pakartotinio kadastrinių matavimų planų derinimo į Kultūros paveldo departamento teritorinį skyrių, nes derinimas tapo nebeįmanomas vien dėl atsakovės atsisakymo pratęsti žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo paslaugų sutartį. Aplinkybę, kad ieškovei tinkamu būdu įvykdyti savo sutartines prievoles sukliudė vien atsakovės pateikta netinkama medžiaga, patvirtina ir tas faktas, kad ieškovės atlikti darbai žemės sklypuose, kurių ribos nepažeidė nustatytų kultūros paveldo objektų teritorijų ribų, buvo atlikti tinkamai ir atsakovė jokių pretenzijų nepareiškė. Ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, suinteresuota tinkamai atlikti savo sutartinius įsipareigojimus ir gauti už tai sutartą atlyginimą. Pagrindinė ieškovės pareiga buvo per sutartą terminą atlikti numatytus darbus pagal atsakovės užduotį, o atsakovės pareiga – sudaryti rangovei būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Ieškovė pagal atsakovės pateiktą medžiagą sutartį įvykdė tinkamai, o formalios atsakovės pretenzijos dėl kviestinių asmenų atsirado tik ieškovei nusprendus ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme. Nurodo, kad 2009-12-17 teismui pateikė rašytinį paaiškinimą, kad vykdant sutartį gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys buvo sukviesti į žemės sklypų ženklinimo procedūrą nesiunčiant jiems kvietimų raštu ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktų 4 p., taip išreikšdami savo sutikimą su sklypų ribomis. Atskirais atvejais žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktų 4 p. kviestinių parašų (sutikimų) nėra todėl, kad nėra suformuota gretimų sklypų, gretimybėse yra laisvas valstybinis žemės fondas, su kurių savininkais reikėtų derinti sklypų ribas. Apeliantė teigia, jog teismo sprendime išsamiai išnagrinėtos procedūros dėl kviestinių asmenų nagrinėjamos bylos atveju apskritai yra teisiškai nereikšmingos, nes nepriklausomai nuo kviestinių informavimo būdo, kadastrinių matavimų planai Kultūros paveldo departamento nebūtų derinami neišsprendus kultūros paveldo objektų teritorijų ribų.
Ieškovė nurodo, kad sudarė projektavimo darbų finansuojamų iš valstybės biudžeto rangos sutartį, pagal kurią įsipareigojo atlikti pagal užsakovės užduotį kadastrinių matavimų darbus, žemės sklypų įvertinimą, parengti techninius dokumentus ir darbų rezultatą perduoti užsakovei, o užsakovė įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Atsakovė perdavė ieškovei darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis, ieškovė atliko darbus nenukrypdama nuo užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytų reikalavimų. Sutarties 4.2 p. šalys susitarė, kad atliktus darbus atsakovė priima per 10 darbo dienų. Sutarties 5.2.3. p. buvo nustatyta pretenzijų dėl netinkamo darbų vykdymo pareiškimo tvarka: užsakovei nustačius sutartimi sutarto atlikti darbo trūkumus, užsakovė grąžina žemės tvarkymo bylas vykdytojai, kuri per 15 kalendorinių dienų nuo nekokybiškai parengtų bylų grąžinimo dienos ištaiso klaidas savo lėšomis. Sutartyje buvo aiškiai nustatyta užsakovės pretenzijų pareiškimo tvarka ir pasekmės, atsakovė pretenzijų dėl netinkamo darbų vykdymo ieškovei sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nepareiškė nei sutarties vykdymo metu, nei iš ieškovės gavusi darbų rezultatą, kaip sutarties šalis elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo su ieškove, gavusi darbų rezultatą nesiėmė jokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Ieškovė nurodo, kad perduodama darbų rezultatą atsakovei nurodė, kad konkrečių žemės sklypų kadastrinių matavimų nederina Kultūros paveldo departamento teritorinis padalinys, todėl atsakovė, manydama, kad sutarties įvykdymo trūkumai yra dėl ieškovės kaltės, turėjo suteikti galimybę trūkumus pašalinti ir sustabdyti savo piniginių prievolių įvykdymą, galėjo nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, nes sutartyje buvo numatyta jos pratęsimo galimybė net dvejiems metams. Apeliantei nesuprantami teismo sprendimo motyvai, kad atsakovei atsisakius pratęsti sutarties vykdymo terminą, ieškovė atsisakymo teisme neginčijo, taip pat, kad tarp šalių derybos dėl darbų užbaigimo, termino pratęsimo šiuo metu negalimos, nes kadastriniai matavimai nefinansuojami iš valstybės biudžeto lėšų, apskrities viršininko administracija yra biudžetinė įstaiga ir savų lėšų neturi. Ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus, kurie kilę iš šalių sudarytos rangos sutarties jos galiojimo ir vykdymo metu, o ne dėl sutarties nepratęsimo. Aplinkybė, kad sutartis pasibaigė ar dėl kokių nors priežasčių, jei tokias atsakovė įrodytų, atsakovė pratęsti sutarties negali, nešalina atsakovės pareigos atlyginti ieškovei už sutarties galiojimo metu atliktus darbus. Apeliantė pažymi, kad teismas, ieškinio atmetimo grįsdamas aplinkybe, kad atsakovė yra biudžetinė įstaiga ir savų lėšų neturi, atsakovei neteisėtai suteikė procesinį pranašumą, pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Be to, teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nenurodė materialinės teisės normos, reglamentuojančios tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, teismas taip pat nenurodė, kokius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas taikė nagrinėdamas šalių ginčą ir atmesdamas ieškinį. Apeliantei neaišku, vadovaujantis kokia materialinės teisės norma teismas atleido atsakovę nuo piniginės prievolės įvykdymo.
Atsakovė Tauragės apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-03-05 sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo teiginiais, kad pagal sudarytą Sutartį ieškovė turėjo atlikti tik žemės sklypų kadastrinius matavimus. 2008-10-02 Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. SD-3-1330 „Dėl kadastrinių matavimų atlikimo valstybės saugomų piliakalnių“ UAB „Eurometras“ buvo perduota piliakalnių dokumentacija ir prašoma atliekant kadastrinius matavimus suformuoti valstybinės žemės sklypus Šilalės rajono teritorijoje prie piliakalnių. Kad apeliantė suprato sutarties dalyką, jog atliekant kadastrinius matavimus privalo suformuoti žemės sklypus, patvirtina 2008-12-22 teikimu Nr. I-448 UAB „Eurometras“ Šilalės rajono žemėtvarkos skyriui grąžinta dokumentacija ir UAB ,,Eurometras“ pranešimas, kad Kultūros paveldo departamento Apskaitos skyriaus turimos kultūros paveldo objektų ribos skiriasi nuo pagal skyriaus pateiktą medžiagą suformuotų žemės sklypų. Tai reiškia, kad UAB ,,Eurometras“, gavusi užsakymą, formavo žemės sklypus prie piliakalnių atliekant kadastrinius matavimus. 2009-01-26 rašto Nr. 1-528 turinys Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos taip pat įrodo, kad apeliantė UAB„Eurometras“ suprato sutarties dalyką – atlikti kadastrinius matavimus suformuojant valstybinės žemės sklypus. Atsakovė sutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad UAB „Eurometras“ privalėjo suformuoti žemės sklypus atliekant kadastrinius matavimus. Sutartis su ieškove buvo sudaryta ne naujų valstybinės žemės sklypų formavimui, o valstybinės žemės sklypų, numatomų perduoti patikėjimo ar panaudos teise juose esamiems valstybės institucijų ir įstaigų valdomiems statiniams, esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, suformavimui, įteisinant esamą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Sutarties 4.2 p. nustatyta, kad priimami tik kokybiškai atlikti darbai, o Sutarties 4.3 p. – kad lėšos už tinkamai atliktus darbus pervedamos į ieškovės nurodytą sąskaitą per 7 darbo dienas po atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo pagal PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė darbus atliko nekokybiškai ir tai pati nurodė 2008-12-22 teikime Nr. I-448. Neparengusi darbų perdavimo–priėmimo akto bei nepateikusi PVM sąskaitos faktūros, apeliantė pripažino, kad darbai yra nebaigti. 2009-04-03 raštu Nr. V5-404 apeliantei buvo sugrąžinta PVM sąskaita faktūra, apeliantė teisės aktų nustatyta tvarka neskundė Tauragės apskrities viršininko administracijos atsisakymo priimti PVM sąskaitą faktūrą. Taip pat atsakovė nesutiko su apeliantės teiginiu, kad Tauragės apskrities viršininko administracija kaip sutarties šalis elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo su ieškove, kad gavusi darbų rezultatą nesiėmė jokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Tauragės apskrities viršininko administracija elgėsi sąžiningai, bendradarbiavo su apeliante, nes iš anksto 2008-12-02 raštu Nr. V5-1382 „Dėl sutarties“ pranešė ieškovei, jog paslaugų pirkimo sutartis nebus tęsiama; už darbus, kurie atlikti tinkamai ir yra baigti apmokėjo sutartyje numatytais terminais pagal ieškovės parengtą perdavimo–priėmimo aktą bei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė kaip sutarties šalis elgėsi nesąžiningai – klaidino Tauragės apskrities viršininko administraciją. Apeliantė 2008-11-25 raštu Nr. 1-421 informavo Šilalės rajono žemėtvarkos skyrių, kad pagal gautą užsakymą darbai yra atlikti: Pavėžio, Drobūkščių, Rubaičių, Vaičių, Biržų lauko, Prienų, Jaunėdavos piliakalnių, Palentinio kaimo tvenkinio, Dubulio botaninio draustinio, nors realiai darbai daugelyje objektų net nebuvo pradėti vykdyti, tai matyti iš žemės sklypų paženklinimo parodymo aktų.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė prašė iš atsakovės Tauragės apskrities viršininko administracijos priteisti 57 477,36 Lt už atliktus darbus vykdant 2008-06-13 valstybinės žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 08/06-114, 9 656,20 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Sutartis tarp šalių sudaryta remiantis atsakovės supaprastinto atvirojo konkurso sąlygomis, patvirtintomis 2008-03-06 sprendimu. Sutartimi ieškovė įsipareigojo per keturias savaites atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ruošiant suformuoti valstybinės žemės sklypus, numatomus perduoti patikėjimo ar panaudos teise juose esamiems valstybės institucijų valdomiems statiniams, susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti Šilalės savivaldybės teritorijoje. Taigi ginčas šioje byloje kilęs iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių. Šiuos santykius reguliuoja CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 str. 2 d., taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos. Remiantis CK 6.700 str. projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Kad projektuotojas galėtų įvykdyti užsakovui reikalingus projektavimo darbus, jam turi būti žinoma darbų užduotis, todėl CK 6.701 str. yra įtvirtinta taisyklė, kad darbai atliekami pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, o nukrypimai nuo jų yra galimi tik užsakovui sutikus. Pažymėtina, kad užduotį ir kitus pradinius duomenis perduoti rangovui privalo užsakovas. Tačiau įstatyme nustatyta, kad užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas, o užduotis tokiu atveju tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Šios teisinio reguliavimo nuostatos leidžia teigti, kad užduoties ir kitų pradinių duomenų, būtinų techniniams dokumentams parengti, pateikimas rangovui yra privaloma projektavimo darbų rangos sutartinių santykių dalis. Remiantis CK 6.701 str. 1 d. užduotis rangovui pateikiama sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Iš atsakovės 2008-10-02 rašto ieškovei matyti, kad ieškovė turėjo atlikti kadastrinius matavimus ir suformuoti valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra kultūros vertybės – piliakalniai. Tuo pačiu raštu ieškovei buvo perduota sutarties 5.1.1 p. nurodyta dokumentacija. 2009-01-26 rašto Nr. 1-528 turinys Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos įrodo, kad ieškovė suprato sutarties dalyką – atlikti kadastrinius matavimus suformuojant valstybinės žemės sklypus. Ieškovė darbus turėjo atlikti per 4 savaites, tai yra iki 2008-11-02, tačiau šių darbų per nurodytą terminą nebaigė. Ieškovė darbus turėjo atlikti vadovaudamasi Sutarties 2.2 p. numatyta teisine šių darbų reglamentacija, tarp jų ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ nuostatomis. Taisyklių 16 p. numato, su kuo turi būti suderintas žemės sklypo planas (užsakovu, institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, teritoriniu žemėtvarkos skyriumi), taisyklių V skyrius nustato, kad turi būti suformuota kadastrinių matavimų byla. Tai rodo, kad į ieškovės pareigas įėjo ir plano projekto derinimas su Kultūros paveldo departamento institucijomis, o ne tik iš atsakovės gautuose dokumentuose esančių duomenų atkartojimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad dalį darbų ieškovė atsakovei perdavė sutarties 4.1 p. numatytu perdavimo–priėmimo aktais ir už tuos darbus buvo sumokėta, likusių darbų ieškovė atlikti nebaigė. Nors apeliantė teigia, kad pagal perduotą dokumentaciją ji negalėjo iki galo atlikti darbų, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, dalį darbų ieškovė pagal pateiktą dokumentaciją atliko, be to, kaip jau buvo minėta, ieškovė suprato sutarties dalyką – atlikti kadastrinius matavimus suformuojant valstybinės žemės sklypus, tačiau ieškovė darbus atliko nekokybiškai ir tai pati nurodė 2008-12-22 teikime Nr. I-448. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jie net patys nesuderino projekto, t. y. ant projektų nėra vykdytojų parašų. Apeliantė pripažino, jog darbai atlikti nekokybiškai, planai nustatyta tvarka nesuderinti su Kultūros paveldo departamento institucijomis, neatitinka sklypų ribos, numatytos paveldosaugininkų planuose ir ieškovei pateiktuose planuose. Tačiau būtent ieškovės pareiga ir buvo, kad atlikti darbai atitiktų paveldosaugos reikalavimus, jie turėjo tuo pasirūpinti ir pagal sutartį tai buvo jų darbo dalis. Ieškovės darbo rezultatas turėjo būti pagrindu atsakovei ruošiant LR teritorijų planavimo įstatyme reglamentuojamus teritorijų tvarkymo dokumentus. Iš dalies atliktas darbas negali būti panaudotas tam tikslui, kuriam jis buvo skirtas. Kaip jau minėta, CK 6.700 str. nustato, kad rangovas įsipareigoja atlikti darbus ir perduoti juos užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą, tačiau tiek įstatyme, tiek šalių sudarytos sutarties 4.2 p. nustatyta, kad priimami tik kokybiškai atlikti darbai, o sutarties 4.3 p. nustatyta, kad lėšos už tinkamai atliktus darbus pervedamos per 7 darbo dienas po atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo pagal PVM sąskaitą faktūrą. Šalių pasirašytos sutarties 4.1 p. nustato, kad atlikti darbai perduodami perdavimo–priėmimo aktu. Pagal sutarties 4.2 p. užsakovė (atsakovė) aktu perėmusi darbą per 10 dienų turi patikrinti atliktų darbų kokybę ir nustačiusi darbų trūkumus sutarties 5.2.3 p. pagrindu grąžina jau perduotus darbus trūkumui ištaisymui. Ieškovė nustatyta tvarka darbų neperdavė, nebaigtus darbus pateikusi atsakovei siekė gauti atlyginimą už neatliktą darbą, kurio atsakovė negalėtų panaudoti, todėl konstatavus, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai, darytina išvada, kad atsakovė (užsakovas) pagrįstai nesumokėjo už nekokybiškai atliktus darbus (CK 6.700 str., 6.702 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 p., 6.704 str. 1 p., CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Bronius Valius
Kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė
Audrius Saulėnas