Baudžiamoji byla Nr. 1A-33-999/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08709-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.2.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dainos Dyburienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Giedraičio,

sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,

dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui,

nuteistajam K. P. ir jo gynėjui advokatui Robertui Klovui,

nuteisto juridinio asmens UAB „N“ atstovui pagal įgaliojimą M. G. ir jo gynėjui advokatui Broniui Varsackiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. P. ir UAB „N“ generalinio direktoriaus R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 straipsnio 2 dalyje (2019 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2558 redakcija), ir jam skirta 100 MGL (5000 eurų) dydžio bauda. Juridinis asmuo UAB „N“ pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 270 straipsnio 2, 3 dalyje (2019 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2558 redakcija), ir jai skirta 200 MGL (10 000 eurų) dydžio bauda. K. P. įpareigotas sumokėti baudą per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o UAB „N“ per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuspręsta priteisti Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 304766622) iš K. P. ir juridinio asmens UAB „N“ solidariai 10 237,20 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus trisdešimt septynis eurus 20 ct) aplinkai padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo šioje dalyje. Nuspręsta priteisti iš juridinio asmens UAB „N“, įm. k. (duomenys neskelbtini), 810,84 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų ir 84 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų. K. P. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, K. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, nurodyta konfiskuoti 2022 m. kovo 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu K. P. pateiktą žarną ir siurblį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu K. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 29 d. darbo sutarties Nr. Nxx9 pagrindu, eidamas vadovaujančias pareigas – būdamas UAB „N“ (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir būdamas atsakingas už viso terminalo veiklą, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2022 m. vasario vidurio iki 2022 m. vasario 25 d., pažeisdamas aplinkos apsaugos teisės aktuose nustatytą tvarką, o būtent: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įsakymo 9 straipsnį, nustatantį, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų; 32 straipsnio 3 dalį – tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnį, nustatantį, kad atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu; 8 straipsnį, nustatantį, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6 punktą, nustatantį, kad Atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; 7 punktą, nustatantį, kad Atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti; 74 punktą, nustatantį, kad įmonės, kuriose susidaro pavojingosios atliekos, privalo identifikuoti susidariusias pavojingąsias atliekas, nustatyti jų sudėtį ir deklaruoti susidariusias pavojingąsias atliekas atliekų apskaitoje, tyčia iš UAB „N“ (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminale (duomenys neskelbtini), esančio rezervuaro Nr. R-2 (TA-01-01xx5), panaudojant guminę žarną ir drenažinį siurblį, ne per vieną kartą išpylė jame kaupiamas pavojingąsias naftos produktų atliekas 276,78 m3 – 228,34 t., į valstybinį (duomenys neskelbtini) mišką (65 kvartalo 15, 16, 17 ir 21 sklypuose) užteršdamas 0,453 ha valstybinio miško žemės plotą ir melioracijos griovį ir užteršė naftos produktais 1334 m2 gruntinio vandens, kurio tūris teritorijoje – 1032 m3; 30,8 m3 gruntą, kurio plotas teritorijoje 154 m2, dėl ko grunto ir gruntinio vandens tarša naftos produktais plėvelių pavidalu yra išplitusi 46,13 arų teritorijoje – taip padarydamas didelę žalą, žemei, vandeniui, gyvūnijai ir augmenijai, kurią šalinant patyrė 179 895,75 Eur išlaidų, bei neatlygintą 15 355,80 eurų žalą medžiams bei miško paklotei.

2.       UAB „N“ pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad veikdama per K. P., dirbusį UAB „N“ (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir būnant atsakingu už viso terminalo veiklą, veikiant UAB „N“ naudai ir interesais, dėl nepakankamos UAB „N“ vadovybės priežiūros ir kontrolės, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2022 m. vasario vidurio iki 2022 m. vasario 25 d., pažeisdama aplinkos apsaugos teisės aktuose nustatytą tvarką, o būtent: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įsakymo 9 straipsnį, nustatantį, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų; 32 straipsnio 3 dalį – tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnį, nustatantį, kad atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu; 8 straipsnį, nustatantį, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6 punktą, nustatantį, kad Atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; 7 punktą, nustatantį, kad Atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti; 74 punktą, nustatantį, kad įmonės, kuriose susidaro pavojingosios atliekos, privalo identifikuoti susidariusias pavojingąsias atliekas, nustatyti jų sudėtį ir deklaruoti susidariusias pavojingąsias atliekas atliekų apskaitoje, tyčia iš UAB „N“ (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminale (duomenys neskelbtini) esančio rezervuaro Nr. R-2 (TA-01-01xx5), panaudojant guminę žarną ir drenažinį siurblį, ne per vieną kartą išpylė jame kaupiamas pavojingąsias naftos produktų atliekas 276,78 m3 – 228,34 t., į valstybinį (duomenys neskelbtini) mišką (65 kvartalo 15, 16, 17 ir 21 sklypuose) užteršdamas 0,453 ha valstybinio miško žemės plotą ir melioracijos griovį ir užteršė naftos produktais 1334 m2 gruntinio vandens, kurio tūris teritorijoje – 1032 m3; 30,8 m3 gruntą, kurio plotas teritorijoje 154 m2, dėl ko grunto ir gruntinio vandens tarša naftos produktais plėvelių pavidalu yra išplitusi 46,13 arų teritorijoje – taip padarydama didelę žalą, žemei, vandeniui, gyvūnijai ir augmenijai, kurią šalinant patyrė 179 895,75 Eur išlaidų, bei neatlygintą 15 355,80 eurų žalą medžiams bei miško paklotei.

3.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvertinus byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, nuteistojo K. P. kaltė padarius BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir juridinio asmens UAB „N“ kaltė padarius BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 270 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą nusikalstamą veiką, visiškai pasitvirtino. Tokią išvadą teismas padarė nuosekliai ir sistemiškai vertinant byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, juos susiejus, palyginus tarpusavyje ir įsitikinus jų patikimumu, leistinumu ir liečiamumu.

4.       Teismas, vertindamas nuteistojo K. P. parodymus apie tai, kad išpylė mažesnį kiekį naftos produktų atliekų, nei nurodyta pakeistame kaltinime, ir kad naftos produktus išpylė per vieną kartą, ir kad tai padarė netyčia, siekdamas išvengti didesnės žalos, bei vertindamas nuteistosios UAB „N gynėjo parodymus, kuriais neigia padarę BK 270 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, atmeta juos kaip jų pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokius nuteistųjų parodymus paneigia byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad K. P., siekdamas sumažinti naftos produktų atliekų tvarkymo ir šalinimo kaštus, laiko ir darbo laiko sąnaudas, atsikratė naftos produktų atliekomis tam neskirtose vietose, t. y. panaudodamas guminę žarną ir drenažinį siurblį iš rezervuaro tyčia išleido pavojingas chemines medžiagas, tuo pažeidė aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir dėl to atsirado didelė žala gamtai.

5.       Atsižvelgiant į bylos duomenis teismas konstatavo, kad kita vykdyta veikla negalėjo nulemti didelės žalos aplinkai. Taigi, byloje nėra neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių istorinę taršą UAB „N” teritorijoje. Šioje situacijoje nustatyta tarša, paneigus istorinį taršos faktą, laikoma būtent šios įmonės veiklos rezultatas ir ji privalo prisiimti atsakomybę už atsiradusias pasekmes.

6.       Teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas apie sunkių padarinių aplinkai kilimą, atsižvelgė ne tik į aplinkai padarytų materialinių nuostolių dydį, tačiau vertino ir nuteistųjų padarytų aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, žalos mastą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš pateiktų byloje išvadų, liudytojo G. I. parodymų bei atliktų augalijos tyrimų matyti, kad taršos pėdsakai pašalinti, užteršta teritorija atsikuria sėkmingai, žolinė danga atsinaujina, tačiau miško paklotė neatsinaujinusi. Todėl, įvertinus aplinkybių visetą, teismas konstatavo, jog nuteistųjų veiksmais buvo padaryta didelė žala tiek materialine, tiek žalos ekosistemai prasme.

7.       Spręsdamas dėl UAB „N“ pareikšto kaltinimo teismas pažymėjo, kad išties, valstybinis kaltintojas pateikė šiek tiek ydingą pradinį kaltinimą, tačiau teismo vertinimu, jis nelaikytinas esminiu, suvaržančiu juridinio asmens teisę į gynybą ir trukdančiu teismui priimti teisingą sprendimą. Bylos duomenys pagrindžia išvadą, kad juridinio asmens UAB „N” atstovas M. G. ir juridinio asmens gynėjas advokatas Bronius Varsackis suprato, kuo UAB „N” yra kaltinama ir pareikštas pradinis kaltinimas bei pakeistas kaltinimas jiems netrukdė tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą.

8.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl juridinio asmens UAB „N“ kaltės, pažymėjo, jog K. P. dirba UAB „N” priklausančiame (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminale (duomenys neskelbtini) pareigose, buvo ir yra visiškai atsakingas už (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminalo veiklą ir yra pavaldus UAB „N” generaliniam direktoriui R. V., dirbdamas UAB „N” priklausančiame (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminale turėjo teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, t. y. ir veikė bendrovės vardu ir interesais. Kad nebuvo tinkamai kontroliuojama ir prižiūrima K. P. darbinė veikla, pripažino ir pats UAB „N“ direktorius R. V., bei šią aplinkybę patvirtino ir įmonės darbuotoja I. D.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naftos produktų atliekomis K. P. atsikratė jas išleidžiant į aplinką, jų nereikėjo surinkti ir vežti į perdirbimo įmones ar kitaip apdoroti. Taigi, tokiu būdu būtent UAB „N“ sutaupė atliekų transportavimo kaštus, darbo laiko sąnaudas, kartu nepatyrė ir atliekų perdirbimo ar utilizavimo išlaidų. Visos bylos aplinkybės teismui leido spręsti, kad K. P., išleisdamas naftos produktus ant žemės, o ne priduodamas jas perdirbti ar utilizuoti, veikė UAB „N“ naudai ir interesais, tarp K. P. ir UAB „N“ nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, kadangi jie atliko šio nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmus, o pasekmės neginčytinai nustatytos specialistų išvadomis ir kitais aptartais įrodymais.

9.       Teismo vertinimu, nors UAB „N“ nesitarė su K. P. padaryti nusikalstamą veiką ir sukelti žalą, tačiau UAB „N“ vadovybė tinkamai nevykdydama savo darbuotojo K. P. darbo kontrolės prisidėjo prie jo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, todėl šioje situacijoje nustatytas nuteistųjų objektyvusis bendrininkavimo atvejis ir jiems taikoma solidarioji atsakomybė.

10.       Spręsdamas priteistinos žalos dydžio, teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad užteršta teritorija pilnai sutvarkyta nuteistųjų pastangomis, į jų aktyvius veiksmus - ėmėsi priemonių kuo operatyviau pašalinti nusikalstamos veikos padarinius, kad sumažinti teršalų kenksmingumo aplinkai poveikį, ir į patirtas UAB ,,N” dideles - 179 895,75 Eur išlaidas, šalinant užterštumo pasekmes, sprendė, kad šios visos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir mažinti žalos dydį trečdaliu, priteisiant solidariai iš nuteistųjų 10 237,20 Eur žalos atlyginimo.

11.       Teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. P., kaip neteistam, jaunam, dirbančiam asmeniui, už nusikalstamos veikos padarymą piniginę baudą. Bausmės dydis, įvertinus išdėstytas aplinkybes, tame tarpe – vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytinas minimalus, skiriamas už apysunkio nusikaltimo padarymą. Tuo tarpu UAB „N“ anksčiau nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn, jos įgaliotas atstovas iš dalies sutiko su bendrovei pareikštais kaltinimais. Juridinis asmuo UAB „N“ padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas baigtas. Parenkant bausmę, teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - savo noru atlygino ir pašalino didžiąją dalį žalos, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad juridinis asmuo nevengė atsakomybės, dar ikiteisminio tyrimo metu ėmėsi skubių veiksmų kuo greičiau pašalinti padarytą žalą aplinkai, bei į tai, kad pavojingais naftos produktais užteršta teritorija buvo pilnai išvalyta ir sutvarkyta, į nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydį ir sukeltų pasekmių mastą bei juridiniams asmenims numatytų baudų griežtumą, bendrovės turtinę padėtį, ir skyrė švelniausią bausmės rūšį - baudą. Parinkdamas baudos dydį, teismas atsižvelgė į bendrovės ekonominės veiklos rezultatus, juridinių asmenų registre pateiktą pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, kad juridinio asmens finansinė padėtis nėra bloga, į tai, kad juridinis asmuo UAB „N“ ėmėsi skubių veiksmų padarytai žalai pašalinti ir ją pašalino, taip pat į protingumo bei teisingumo kriterijus, ir darė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti nustatant minimalų baudos dydį.

12.       Įvertinęs tai, kad juridinio asmens finansinė padėtis nėra bloga, teismas sprendė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš juridinio asmens UAB „N“ priteistinos.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

13.       Apeliaciniu skundu nuteistieji K. P. ir UAB „N“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį ir priimti jų atžvilgių naują – išteisinamąjį nuosprendį arba baudžiamąją bylą nutraukti atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu. Alternatyviu prašymu apeliantai prašo sumažinti jiems skirtų baudų dydžius, civilinį ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą.

13.1.                      Skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju priimant apkaltinamąjį nuosprendį nuteistųjų atžvilgiu nebuvo nustatytas BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis – didelė žala. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat pažeidė nekaltumo prezumpciją, neatsižvelgė į baudžiamosios teisės, kaip paskutinės priemonės specifiką.

13.2.                      Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nuteistieji išpylė į aplinką 228,34 tonas pavojingų naftos produktų atliekų, nors dar ikiteisminio tyrimo metu tiek tyrėjas, tiek ir prokuroras visiškai teisingai pažymėjo, kad tokie kiekiai neįrodyti. Nuosprendyje net nepaaiškinta, kuo, kokiais įrodymais remdamasis teismas darė išvadą, kad į aplinką buvo išpiltas nurodytas kiekis naftos produktų atliekų. Tuo tarpu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 17 d. Žalos aplinkai skaičiavimo patikslinime nurodyti skaičiavimai yra visiškai absurdiški. Pažymi, jog 2022 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr.(12.6)-PA-19x9 yra nurodyta, jog tariamai rulete atlikti matavimai net nebuvo užfiksuoti 2022 m. vasario 25 d. apžiūros akte Nr. (12.6)-TVR-9x3 ir apžiūros akto priede, tai tokiais net neužfiksuotais matavimais grindžiami minėti į aplinką išleistų naftos produktų kiekio skaičiavimai yra visiškai nepagrįsti.

13.3.                      Nurodo, kad byloje esantis „Teršalų paskleidimo apmatavimo aktas“ su teršalų padengimu centimetrais yra net nepasirašytas, nėra aišku, kas jį surašė, ar tai buvo padaryta laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, nėra galimybės patikrinti, ar iš tiesų tie matavimai atlikti šiuo atveju aktualioje teritorijoje, todėl jis ne tik neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, bet ir apskritai yra niekinis. Juo labiau, jis niekaip nepatvirtina to, koks buvo tikrasis teritorijos padengimas teršalais, jame buvo pamatuotas skysčio gylis tik tam tikruose teritorijoje esančiuose taškuose, o tai reiškia, kad yra pateikiamas padengimo skysčiu tik tuose keliuose akte nurodytuose taškuose vidurkis, o ne padengimo skysčiu visame 4613 m² plote vidurkis, kaip kad teigiama 2022 m. liepos 17 d. Žalos aplinkai skaičiavimo patikslinime. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo surinkti jokie įrodymai, kad 4613 m² plotas buvo padengtas ištisiniu 6 cm storio naftos produktų sluoksniu, niekaip nebuvo išsiaiškinta, ar toje konkrečioje vietoje esantis skystis yra būtent ištisinis naftos produktų sluoksnis.

13.4.                      Apeliantų nuomone, teismas visiškai neįvertino byloje buvusių duomenų apie rezervuaro Nr. R-2 talpą ir jame rastų naftos produktų kiekį – nuosprendyje teigiama, kad rezervuaras Nr. R-2 yra 100 m³ talpos, todėl yra akivaizdu, kad iš 100 m³ talpos rezervuaro negalėjo būti išpilta nuosprendyje nurodomas naftos produktų atliekų kiekis - 276,78 m³ (228,34 tonos). Pagal skunde atliktus paskaičiavimus nuteistieji nurodo, jog byloje nėra surinkti objektyvūs duomenys apie pradinį (iki išpylimo) rezervuaro Nr. R-2 buvusį naftos produktų kiekį, todėl yra nepaneigta tai, kad į aplinką galėjo būti išpilta dar netgi mažiau naftos produktų, nei 5,42 m³.

13.5.                      Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog buvo užterštas 30,8 m³ gruntas, kurio plotas teritorijoje 154 m², o tai yra nedidelis užterštumo plotas, tik dar kartą patvirtinantis tai, kad į aplinką nebuvo išpilta net 228,34 tonas (beveik keturios geležinkelio cisternos) naftos produktų atliekų. Iš UAB „DGE Baltic Soil and Environment" pateiktos
„Teritorijos, esančios šalia naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini) baigiamoji sutvarkymo ataskaitos“ matyti, kad kitose vietose pastebėta tarša yra tik vizualinė (naftos plėvelių pavidalu, kurios neviršija ribinių verčių, todėl ta teritorijos dalis nelaikytina užteršta naftos produktais), o pati naftos produktų plėvelė ant žemės paviršiaus ir paviršinio vandens sankaupų buvo stebima lokaliai, reljefo pažemėjimuose (t. y. net ne visame 4613 m² plote). Pažymi, jog nėra taip, kad buvo išpilta daug naftos produktų - tiesiog taip sukrito aplinkybės, kad dėl vandens balų vizualinė tarša (plėvelių pavidalu, net neviršijanti ribinių verčių) matoma didesniame plote, tačiau reali tarša fiksuota tik 154 m² plote.

13.6.                      Nuteistųjų teigimu, jokių įrodymų apie tai, kad naftos produktai pasiekė ir užteršė gruntą 2,4 m. gylyje, byloje nėra. Priešingai, UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ pateikta „Teritorijos, esančios šalia naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini) baigiamoji sutvarkymo ataskaita“ patvirtina, kad naftos produktai grunto 2,4 m. gylyje nepasiekė ir neužteršė.

13.7.                      Nurodo, kad byloje nėra jokių patvirtinančių įrodymų, kad naftos produktais (naftos bei daugiacikliais angliavandeniliais) 0,04-2,4 m. gylyje slūgstantis užterštas gruntinis vanduo išplito 1334 m² plote, ir sudarė 1032 m³ tūrį”. Juo labiau, UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ pateiktoje „Teritorijos, esančios šalia naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini) baigiamoji sutvarkymo ataskaita“ nurodyta, jog paviršiniame grunte (iki 1,0 m gylio) 6 iš 13 bandinių buvo aptikta naftos produktų, tačiau RV viršijančios koncentracijos nustatytos tik dviejuose bandiniuose, o RVp viršijančios koncentracijos nustatytos tik viename bandinyje. Juo labiau, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nenustatė, koks gruntinio vandens kiekis buvo užterštas ir kokia dėl to buvo padaryta žala aplinkai.

13.8.                      Apeliantų nuomone, nepagrįsta skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog valant užteršto miško teritoriją iš miško buvo išsiurbtas didelis kiekis - 212,18 tonų skystų pavojingų atliekų, bet įvertinus, kad nuteistieji išpylė 228,34 tonų pavojingų naftos produktų, kita dalis skystų pavojingų atliekų susigėrė į miško paklotę ir gruntą. Iš bylos duomenų matyti, kad buvo išgabentos 208 tonos, tačiau ne naftos produktų atliekų, o plonyte naftos produktų plėvele padengto vandens, tai yra vandens svoris, o ne naftos produktų svoris.

13.9.                      Nurodo, kad jokiais įrodymais nepagrįstas storis, kuriame neva pasklido skystos pavojingos atliekos, t. y. 0,06 m. Taip pat pirmosios instancijos teismo hipotetiniai teiginiai apie tai, kad angliavandeniliai galėjo greitai pasklisti gruntiniuose ir požeminiuose vandenyse, nepagrindžia padarytos didelės žalos fakto BK 270 straipsnio 2 dalies prasme. Juo labiau, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ pateiktoje „Teritorijos, esančios šalia naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini) baigiamoji sutvarkymo ataskaita“ nurodytos informacijos apie tai, kad tirta teritorija net nepatenka į vandenviečių apsaugos zonas.

13.10.                      Teigia, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai apie tai, kad poveikis aplinkai pavojingų teršalų išleidimo į aplinką metu gali būti akivaizdžiai nepastebimas ir toksiškumas gali išlikti, niekaip nepagrindžia to, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta didelė žala, kadangi net ir pagal teisės aktus yra leistinas tam tikras užterštumas - iš liudytojos V. K. parodymų matyti, kad gali būti 5 mg leistina koncentracija.

13.11.                      Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo visiškai pagrįstai atkreiptas dėmesys į duomenų, kuriais pasirėmė pirmosios instancijos teismas, klaidingumą, t. y. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus 2022 m. liepos 21 d. rašte Nr. IBPS-S-395634-22 yra nurodyta, kad užteršto grunto plotas yra tik 154 m² plotas, kad 4613 m² plote yra tik plėvelės, todėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atlikti apskaičiavimai kelia abejonių. Tačiau atsakydamas į minėtą raštą Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos patikslino savo skaičiavimus, pritaikydamas tik sumažintą užterštumo plotą, neatsižvelgdamas į esminius prieštaravimus.

13.12.                      Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog K. P. negalėjo atsakyti į klausimą, kaip jis nustatė išpiltų atliekų kiekį, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi nustatyti, kiek tiksliai naftos produktų pateko į aplinką, privalėjo baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos.

13.13.                      Pažymi, kad miškininkystėje sunkiosios technikos naudojimas yra įprastas dalykas (ji naudojama išvežant medžius iš miško ir kt.), tačiau tokios technikos naudojimas ir išrauti medžių kelmai savaime niekaip nereiškia, kad buvo padaryta didelė žala aplinkai BK 270 straipsnio 2 dalies prasme. Jei valstybės institucijos būtų prieštaravusios tokioms priemonėms, tai būtų pasirinktos kitokios tvarkymo priemonės. Nepagrįsti ir teismo teiginiai, kad žala aplinkai buvo padaryta iškertant perspektyvų, jauną medyną, kurį atkurti reikia ne vieno dešimtmečio (liudytojo G. I. teigimu, miško paklotės atsikūrimui šioje teritorijoje prireiks ne daugiau kaip 10 metų), o teiginiai apie perspektyvų medyną yra akivaizdžiai perdėti. Juo labiau, šiuo atveju į aplinką patekę naftos produktai nesukėlė medžių žūties – jie buvo kertami ir raunami todėl, kad taip susigalvojo pačios valstybės įstaigos. Pažymi, kad miško paklotė nėra išskirtinis gėris - ji didina gaisringumo pavojų, padeda žemutiniam gaisrui plisti, sudaro geras sąlygas veistis graužikams, kurie naikina sėklas, žaloja pomiškį ar daigus.

13.14.                      Nuteistųjų teigimu, nuosprendžio teiginiai apie tai, kad pažeistas miško paklotės plotas yra 2350 m², nepagrįsti jokiais įrodymais, byloje nėra ir jokių įrodymų apie pirminę tariamai sužalotos miško paklotės kokybę, nenurodyti konkretūs sunaikinti mikroorganizmai, nepagrįstas jų unikalumas ir vertingumas. Dar iki byloje nagrinėjamo įvykio miškas buvo kertamas, todėl akivaizdu, kad jau prieš tai miško paklotė turėjo būti sužalota, tuo tarpu minėtoje teritorijoje buvo jaunuolynas, ploni, rankos storio medeliai, teritorija šlapia, joje gausu vandens balų, todėl akivaizdu, kad tokioje aplinkoje kokia nors vertinga miško paklotė negalėjo susiformuoti. Juo labiau, ginčo teritorija buvo sutvarkyta, užpiltas naujas dirvožemis, o užteršta žemė išvalyta, nėra duomenų, kad mikroorganizmų populiacija toje vietoje negalės atsikurti.

13.15.                      Skunde kaip spėliones vertina specialistų teiginius apie tai, kad dalis teršalų galėjo išplisti į aplinkinius vandenis - upelius, griovas, kitus telkinius, teršalai gali sukelti vandens gyvūnijai reikšmingus neigiamus poveikius, žalingas poveikis gali pasireikšti ir kitiems komponentams: grybams, augalams, visai biologinei įvairovei. Nurodo, kad išleistos į aplinką cheminės medžiagos - naftos produktai yra ne turinčios ilgalaikes pasekmes ekosistemai, kaip tai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o galinčios sukelti vandens gyvūnijai reikšmingus neigiamus poveikius. Nagrinėjamu atveju teršalų pateko į mišką, todėl kalbėti apie kažkokią realią, didelę žalą vandens gyvūnijai, apskritai nėra.

13.16.                      Teigia, kad dalis Daphnia magna judrumo slopinimo tyrimo, kuris parodė, kad visi ištirti atliekų mėginiai yra labai toksiški vandens aplinkai, net nesusijusi su aktualiu įvykiu - atliekų mėginiai Nr. P-001-2022-KT-99, P-001-2022-KT-97 yra paimti iš antžeminės talpos Nr. R10 ir antžeminės talpos Nr. R9, tuo tarpu naftos produktų atliekos buvo išleistos į aplinką iš rezervuaro Nr. R2. Dar daugiau, nors mėginys Nr. P- 001-2022-KT-101 paimtas iš rezervuaro Nr. R2, tačiau iš to mėginio protokolo matyti, kad skiltyje „Metodas akredituotas“ yra pateiktas atsakymas „Ne“, jis paimtas ne iš aplinkos, todėl nėra jokių duomenų apie tai, kokie būtų tų tyrimų rezultatai dėl poveikio Daphnia magna, jei būtų tiriamas į aplinką patekęs ir jos paveiktas mėginys.

13.17.                      Šalinant užterštumą buvo patirta 179 895,75 Eur išlaidų, tačiau tai nėra žalos aplinkai dydis. Tai, kad teritorijos užterštumo šalinimo darbams buvo pasitelkti juridiniai asmenys, naudojama speciali technika, kuri atliko grunto surinkimo, vežimo, užteršto skysčio susiurbimo ir kitus darbus, irgi niekaip nereiškia to, kad buvo padaryta didelė žala aplinkai.

13.18.                      Teigia, kad nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad K. P. veiksmais ne per vieną kartą aplinka buvo užteršta pavojingomis naftos produktų atliekomis, o nuotraukose, darytose turto administratoriaus, nors ir buvo užfiksuota žarna, tačiau jose neužfiksuoti iš žarnos bėgantys naftos produktai ar juos pilantis K. P.. Pirmosios instancijos teismas neįvertino specialisto T. B. parodymų, jog ilgalaikio teršimo nebuvo. Nesutinka su teismo išvada, jog tai, kad atliekos buvo šalinamos ne kartą, neva įrodo K. P. veiksmai pamačius, kad išsiliejo naftos produktai, t. y. direktoriaus ar kitų atsakingų asmenų neinformavimas, siurblio ir nutiestos žarnos palikimas ir išvykimas, kadangi proceso metu nuteistasis paaiškino, kad jis ketino viską sutvarkyti, tačiau nespėjo, nes susirgo COVID-19, tai patvirtinantis pažymėjimas yra byloje.

13.19.                      Nurodo, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei 3 metai, todėl savaime suprantama, kad bėgant laikui kai kurios aplinkybės gali būti primirštamos, kas paaiškina nuteistojo K. P. duotų parodymų nenuoseklumą. Šiuo atveju svarbu tai, ar K. P. duotų parodymų skirtumai yra esminiai, o to šiuo atveju nėra - iš visų K. P. parodymų matyti, kad išpylimas truko trumpai.

13.20.                      Teigia, kad byloje nėra jokių nusikalstamos veikos padarymo laiką patvirtinančių įrodymų, o į įvykio vietą atvykę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai neaptiko, kad vyktų naftos produktų nusiurbinėjimas iš rezervuaro Nr. 2 į aplinką. Nurodo, kad nors liudytojas (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas R. S. parodė nusikalstamos veikos laikotarpį kaip 2022 metų žiemos pabaigą, tačiau jis kalbėjo ne apie nusikalstamos veikos laikotarpį, o apie laikotarpį, kada jis gavo gyventojų nusiskundimų, kad vakarais juntamas naftos produktų kvapas. Juo labiau, šio liudytojo parodymai yra abstraktūs, juose nėra kalbama apie tai, kad jis matė nuosprendyje paties teismo nurodytu laikotarpiu vykusį išpylinėjimą.

13.21.                      Apeliantai nurodo, kad nuosprendyje nėra pateikti bent kokie platesni motyvai, kodėl yra daroma išvada, kad pažeisti teisės aktų (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įsakymas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklės ir kt.) reikalavimai, o apsiribojama tik formaliomis nuorodomis, nėra pateikiama nurodytų teisės aktų nuostatų vertinimo analizė, iš kurios būtų galima suprasti, kodėl yra konstatuojami atitinkami pažeidimai. Tuo tarpu tariamas Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto pažeidimas, t. y. kad atliekos nebuvo perduotos atliekų tvarkymo įmonei, ar Atliekų tvarkymo taisyklių 74 punkto pažeidimas, t. y. kad nebuvo identifikuotos susidariusios pavojingosios atliekos, nebuvo nustatyta jų sudėtis ir deklaruotos susidariusios pavojingosios atliekos atliekų apskaitoje, nesudaro pagrindo konstatuoti nusikalstamos veikos pagal BK 270 straipsnio 2 dalies padarymą. Tuo tarpu Atliekų tvarkymo įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatos, kurios reglamentuoja būtent atliekų tvarkymo klausimus, apskritai negali būti taikomos. Nuteistųjų teigimu, kvalifikuojant veiką pagal BK 270 straipsnį, reikia remtis aplinkos apsaugą reguliuojančiais teisės aktais, nustatančiais konkrečias leistino ar privalomo elgesio taisykles bei draudimus, tačiau tokių teisės aktų pažeidimo pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrindė.

13.22.                      Skunde nurodo, kad iš teismo nurodytų duomenų, jog įvykio vietoje tarša buvo fiksuota dar 2016 metais, yra akivaizdu, kad tarša yra istorinė. Teigia, kad teismas visiškai neįvertino 2020 m. UAB „Grota” parengtos “UAB „J“ naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini), Aplinkos monitoringo (poveikio požeminiam vandeniui dalies) 2015-2019 metų apibendrinančios ataskaitos”, iš kurios yra akivaizdžiai matyti, kad vietovė istoriškai nėra gera, 2019 m. (t. y. dar gerokai iki tol, kol terminale pradėjo veiklą UAB „N”) buvo stebima šviežia tarša. Specialistė J. S. patvirtino, kad istorinė tarša buvo, o tai, kad buvo dar ir šviežios taršos atvejis (augalai ir krūmai esą buvo padengti plonyte naftos produktų plėvele, kuri net neviršija ribinių verčių) niekaip nepaneigia akivaizdaus fakto - teritorija jau seniai yra užteršta. Istorinės taršos buvimą patvirtina ir geologo T. B. parodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė abstrakčiais, tuo tarpu specialistės V. G. parodymais, kuriuose ji abstrakčiai tvirtino, kad istorinės taršos nėra, pasirėmė, t. y. vertindamas parodymus taikė dvigubus standartus. Pažymi, kad liudytojas E. M. istorinės taršos buvimą neigė remdamasis vien tik savo paties nusistatymu, kad tarša pateko būtent iš UAB „N“, o tai, kad miškininkai, anksčiau kirtę mišką, taršos nepastebėjo, ar apie tai neinformavo, niekaip nepaneigia to, kad vietovė yra istoriškai užteršta. Nurodo, kad liudytojo A. K. parodymai prieštarauja UAB „Grota” ataskaitose nurodytiems duomenims, iš kurių aiškiai matyti, kad vanduo jau seniai yra užterštas. Istorinės taršos buvimą, pasak apeliantų, patvirtina ir aplinkybės, jog didžiausi taršos kiekiai nustatyti ne tik toje vietoje, kur buvo nutiestos žarnos galas, bet ir tolimiausioje vietoje.

13.23.                      Nuteistųjų teigimu, skundžiamame nuosprendyje nėra nurodytas teisės normos, numatančios UAB „N“ pareigą ateinant į teritoriją nustatyti tos teritorijos taršą ir tuometinį foną, atlikti gretimos teritorijos (valstybinio miško) ekogeologinius tyrimus. Pažymi, kad Lietuvos geologijos tarnybos 2022 m. kovo 7 d. rašte Nr.(6)-1.7-7x0 nurodyta, kad terminalo teritorija yra registruota valstybinėje geologinės informacijos sistemos GEOLIS vidutinio pavojingumo taršos šaltiniu Nr. PTŽ-83x3, ir kad teritorijoje istoriškai stebima tarša. Nurodo, kad liudytojų V. P., R. V. ir K. P. parodymai taip pat patvirtina įvykio vietoje buvus istorinę taršą.

13.24.                      Pažymi, kad naftos produktai nebuvo išpilti į gamtine prasme itin vertingą vietovę, kadangi įvykio vietos miškas priklauso pačiai žemiausiai - IV – grupei, jame nebuvo brandžių medžių.

13.25.                      Pažymi, kad teismas pasirėmė bankroto administratoriaus D. V. parodymais, kad jo administruojama bankrutuojanti įmonė UAB „J“ pagal turto panaudos sutartį perdavė visą savo turtą panaudos pagrindu naudotis UAB „N“, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino to, jog liudytojas D. V. yra akivaizdžiai suinteresuotas duoti tokio turinio parodymus ir atsakomybę versti UAB „N“.

13.26.                      Apeliantų teigimu, išpylinėti naftos produktus į aplinką K. P. neturėjo jokio motyvo, tą daryti jam nebuvo jokios prasmės, kadangi atsižvelgiant į panaudos sutarties, kuria UAB „N“ perėmė iš BUAB „J“ rezervuaruose buvusius naftos produktus, esmę, naftos produktai turėjo būti grąžinti BUAB „J”. UAB „N” neturėjo jokios pareigos naftos produktų atliekas surinkti, vežti į perdirbimo įmones ar kitaip apdoroti, nes UAB „N” nėra jų savininkas, dėl ko pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad išleidžiant naftos produktų atliekas į aplinką, tokiu būdu UAB „N" sutaupė atliekų transportavimo kaštus, darbo laiko sąnaudas, kartu nepatyrė ir atliekų perdirbimo ar utilizavimo išlaidų. Be to, apylinkės teismas neįvertino byloje esančio UAB „N” ir UAB „J” 2021 m. balandžio 29 d. susitarimo dėl naftos produktų saugojimo, iš kurio yra matyti, kad UAB „N” naftos produktus perėmė tik saugojimui, juos UAB „N” turės grąžinti, taip pat atsako už jų praradimą ir trūkumą.

13.27.                      Apeliantai teigia, kad K. P., manė, jog nudrenuodamas vandenį iš rezervuaro Nr. 2, išvengs didesnės žalos - naftos produktų išsipylimo į aplinką. Paaiškina, jog nors liudytojas E. M. nurodė, kad pareigūnams imant iš rezervuaro mėginius, rezervuaro frakcija buvo vientisa, tiršta ir vienos spalvos, kas neva paneigė K. P. parodymus, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas ėmė mėginius iš rezervuaro Nr. 2 jau po įvykio, o tuo metu vanduo jau buvo išleistas.

13.28.                      Tai, kad K. P. buvo (duomenys neskelbtini), niekaip nepatvirtina to, kad spręsdamas kitokį - techninio pobūdžio – klausimą, jis tyčia išleido iš rezervuaro naftos produktus. Jo pareiginių nuostatų 3.9. papunktis nurodo, kad (duomenys neskelbtini) „turi parašo teisę - už bendrovės ribų pagal direktoriaus duotus raštinius įgaliojimus“, taigi, jis jokios teisės priimti sprendimus juridinio asmens vardu neturėjo. Pažymi, jog joks tyčia į aplinką atliekas išleidžiantis asmuo nepila atliekų iš karto už savo tvoros ir nepila atliekų į kitam asmeniui priklausančią teritoriją. Todėl aplinkybių visumoje daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. P. veikė tyčia, yra visiškai nepagrįsta.

13.29.                      Nuteistieji teigia, kad pirmosios instancijos teismas dalies byloje surinktų įrodymų neįvertino, o kitus įrodymus vertino paviršutiniškai, nesigilindamas į jų turinį, padarė klaidų dėl įrodymų turinio, nesiėmė įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, o skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas iš esmės tik Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir kitų valstybės institucijų duomenimis. K. P. ir UAB „N“ teisinančios aplinkybės buvo ignoruojamos arba menkinamos, pažymint, kad tai neva yra tik gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistųjų gynėjai pirmosios instancijos teismo proceso metu buvo aktyvūs, teikė į bylą įvairius dokumentus, tačiau jie skundžiamame nuosprendyje liko neįvertinti. Mano, kad kai kurie apklausiami liudytojais ar specialistais asmenys dėstė savo subjektyvią nuomonę, o ne tai, ką jie matė, žino, ir pan.

13.30.                      Nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamentas, atlikdamas atitinkamus veiksmus, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl to pasekmėje jo surašytuose dokumentuose užfiksuoti duomenys irgi yra neteisėti. Departamento pareigūnai 2022 m. vasario 25 d. į privačią UAB „N“ teritoriją pateko be teritorijos savininko, valdytojo ar jų įgalioto atstovo, patys pareigūnai pasirinko šių asmenų nekviesti.

13.31.                      Teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno užduotis atlikti objektų tyrimą, kurioje buvo prašoma atsakyti į teisinio pobūdžio klausimus, buvo duota Aplinkos ministerijai, tačiau 2022 m. gegužės 10 d. išvadą pateikė iš esmės pats Aplinkos apsaugos departamentas. Minėtoje užduotyje nebuvo nurodyta ir tai, kad ją surašę specialistai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingos išvados surašymą ir pateikimą. Pažymi, kad tyrimui nebuvo pateiktas joks konkretus objektas, o išvadoje tiesiog aprašinėjamos įvairios aplinkybės. Todėl mano, kad 2022 m. gegužės 10 d. išvada negali būti pripažįstama specialisto išvada, o valstybės įstaigų darbuotojų parodymai teisme nevertintini kaip specialisto parodymai. Juo labiau, iš esmės visi šią išvadą pasirašę asmenys (ar jų darbovietės) vienaip ar kitaip jau buvo susiję su nagrinėjamu įvykiu, o byloje nagrinėti klausimai susiję su jų (jų darbovietės) darbo kokybės vertinimu, todėl buvo jų suinteresuotumas bylos baigtimi.

13.32.                      Apeliantų teigimu, iš specialistės J. S. parodymų matyti, kad ji yra šališka, turėjo išankstinį nusistatymą nuteistųjų atžvilgiu, gynė savo pačios sprendimą pritarti kreipimuisi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl jos parodymai vertintini itin kritiškai. Taip pat kritiškai vertina V. G. parodymus kaip tendencingus.

13.33.                      Apeliantų nuomone, K. P. ir UAB „N“ teisinančius įrodymus pirmosios instancijos teismas arba apskritai ignoravo, arba jiems neteikė jokios reikšmės, nepateikdamas konkrečių argumentų, kodėl jie yra atmetami.

13.34.                      Teigia, kad civilinis ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad žala aplinkai padaryta neteisėtai sunaikinus medžius IV grupės miškuose, ir vertinama pagal faktiškai sanitariniais kirtimais iškirstą tūrį – 5,46 m³ likvidinės medienos, o žalos dydžio įkainis - 115 Eur už 1 m³, tačiau byloje nebuvo reiškiamas kaltinimas dėl neteisėtai iškirstų medžių, juo labiau, medžiai buvo iškirsti teisėtai, turint leidimus - buvo sudaryta komisija, kuri ir nusprendė, kad medžiai neva yra blogos sanitarinės būklės, užteršti naftos produktais, todėl buvo nuspręsta atlikti plyną sanitarinį kirtimą. Teigia, kad į aplinką išpylus naftos produktus medžiai nebuvo sunaikinti - byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl naftos produktų patekimo į aplinką medžiai būtų išdžiūvę, juo labiau, dalis medžių, dėl kurių iškirtimo yra pareikštas civilinis ieškinys, vis tiek būtų iškirsti.

13.35.                      Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tų aplinkybių, jog valstybės įstaigų sprendimo, t. y. iškirsti medžius ir paskaičiuoti žalą pagal nubaudimo elementą turinčią Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodiką, pasekmėje pasipildytų Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžetas, iš kurio po to pačios valstybės įstaigos ir jų darbuotojai gali gauti naudos.

13.36.                      Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas įvertinant pirminę aplinkos būklę, o šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų apie pirminę tariamos miško paklotės būklę. Atsižvelgiant į tai, jog civiliniame ieškinyje buvo teigiama, kad buvo sužalotas 2350 m² miško paklotės plotas, civilinis ieškovas turėjo pateikti įrodymus apie pirminę aplinkos būklę - kad būtent tame 2350 m² plote buvo susiformavusi miško paklotė, kokia buvo miško paklotės būtent tame plote kokybė iki žalos miško paklotei padarymo. Nagrinėjamu atveju eina kalba apie šlapią teritoriją, kurioje susidariusios vandens balos, todėl akivaizdu, kad jokia miško paklotė tokioje vandens balų kupinoje teritorijoje negalėjo susidaryti, atitinkamai - negalėjo būti padaryta ir žala miško paklotei, todėl ją atlyginti jokio teisinio pagrindo nėra. Pažymi, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas R. V. žalos miško paklotei plotą apskaičiavo tiesiog pagal biržės plotą, nė nevertindamas, ar visame tame plote iš tiesų bent jau buvo miško paklotė. Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes, apeliantai teigia, kad reikštas ieškinys dėl 15 355,80 Eur žalos miškui priteisimo yra visiškai neįrodytas.

13.37.                      Nuteistųjų vertinimu, miškas nebuvo sunaikintas naftos produktais, todėl remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249, patvirtinto Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos 4 punktu, nuostolių dydį didinti du kartus nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nepaisant to, apskaičiuotas žalos dydis (7050,00 Eur) dar buvo automatiškai padidintas 2 kartus, o visa tai yra būdinga baudoms, bet ne civilinės teisės reglamentuojamam žalos atlyginimu. Teigia, kad minėtoje metodikoje įtvirtintas ydingas tarifas apskaičiuojant žalos atlyginimo dydžius - konkrečiu atveju turi būti individualiai įvertinta, kokio dydžio padaryta ir yra atlygintina žala, tuo tarpu joje naudojama dedamoji, kurios tikslas nubausti asmenį, tačiau baudimas yra nesuderinamas su kompensacine žalos atlyginimo funkcija.

13.38.                      Akcentuoja, jog teismo teiginiai apie derlingo grunto pašalinimą, apie dirvožemio atsistatymą, apie grunte aptiktus ekotoksiškus junginius ir pan. neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant, ar padaryta žala dėl miško kirtimo ir žala miško paklotei, kadangi ekotoksiškumo tyrimai buvo atlikti ne pagal ėminius iš grunto, o pagal ėminius iš rezervuaro, todėl ekotoksiškumas grunte nebuvo nustatytas.

13.39.                      Pažymi, jog šiuo metu aplinka yra kokybiškai sutvarkyta, aplinkos būklė netgi pagerinta, vietovėje buvęs istorinis užterštumas naftos produktais irgi buvo pašalintas atliekant tvarkymo darbus, dėl ko valstybės gauta nauda turėjo būti įskaityta į tariamus nuostolius dėl miško kirtimo ir miško paklotės žalojimo.

13.40.                      Teigia, kad šiuo atveju nėra juridinio asmens atsakomybės sąlygų. Pažymi, jog kaltinimas UAB „N“ nebuvo reiškiamas tuo pagrindu, jog K. P. veikė įmonės naudai ir interesais, neatskleista kuo konkrečiai toks veikimas pasireiškė, įmonė nebuvo kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, dėl ko teismas turėjo bylą perduoti prokurorui. Šios aplinkybės paaiškėjo tik iš skundžiamo nuosprendžio, todėl UAB „N“ neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti pirmosios instancijos teisme, dėl ko nuosprendis neabejotinai yra siurprizinis.

13.41.                      Nurodo, kad UAB „N“ generalinis direktorius R. V., būdamas atsakingas už visą UAB „N“ organizacinę, ūkinę ir finansinę veiklą, į technologinius procesus nesikišo, pasitikėjo darbuotojo, K. P. vykdoma veikla, tačiau tai niekaip nepatvirtina to, kad buvo nepakankama UAB „N“ vadovybės priežiūra ir kontrolė. Pažymi, kad tinkama priežiūra ir kontrolė negali būti suprantama kaip ištisinis vadovo vaikščiojimas paskui kiekvieną darbuotoją, ir nepertraukiamas stebėjimas, ką darbuotojas veikia. Šiuo atveju K. P. elgesys buvo savarankiškas, UAB „N“ nežinomas, dėl ko nėra UAB „N“ kaltės.

13.42.                      Mano, kad tiek K. P., tiek UAB „N“ skirtos bausmės yra neteisingos, nes nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, o pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, todėl teisingumo principo įgyvendinimą užtikrintų BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas bausmės švelninimas.

13.43.                      Tiek UAB „N“, tiek ir K. P. atveju buvo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl turi būti taikomas BK 39 straipsnis, reglamentuojantis atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, jog UAB „N“ nusikaltimą padarė tyčia.

13.44.                      Nurodo, kad iš UAB „N“ buvo nepagrįstai priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos. Valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo skirta UAB „N” paties teismo sprendimu 2023 m. sausio 19 d. ir 2023 m. sausio 23 d. nutartimis, tačiau jis nėra tinkamai pagrįstas teisės normomis, teismas gynėją skyrė pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 52 straipsnio 1 dalį, prieš UAB „N“ valią, taigi yra neteisėtas. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas neįvykdė BPK 51 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos ir neišaiškino UAB „N”, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Be to, UAB „N“ pasinaudojo teise atsisakyti gynėjo, o nė vieno iš BPK 52 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nepriimti gynėjo paslaugų atsisakymo šiuo atveju nebuvo.

13.45.                      Pažymi, kad naikintina ir nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo.

14.       Atsiliepimu į nuteistųjų K. P. ir UAB „N“ apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė pagal įgaliojimą J. K. prašo nuteistųjų apeliacinio skundo dalį dėl civilinio ieškinio tenkinimo iš dalies atmesti, likusioje dalyje – priimti sprendimą teismo nuožiūra.

14.1.                      Nurodo, kad 2022 m. vasario 25 d. įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad aštrus naftos produktų kvapas sklido nuo pavojingų naftos produktų atliekų, išpiltų (duomenys neskelbtini) miško 65 kvartalo 15, 16, 17 ir 21 sklypuose, pavojingos naftos produktų atliekos miško sklypuose ir melioracijos griovyje išleistos iš BUAB „J“ (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminalo. BUAB „J“ bankroto administratoriaus D. V. paaiškinimu, minėtą terminalą pagal panaudos sutartį eksploatuoja UAB „N“, vykdanti naftos atliekų perdirbimo veiklą. 2022 m. kovo 2 d. BUAB „J“ bankroto administratorius Inspekcijos pareigūnams pateikė 2021 m. rugpjūčio 11 d. susitarimo tarp BUAB „J“ ir UAB „N“ kopiją. Po pažeidimo nustatymo VĮ Registrų centro duomenų bazėje tikrinimo metu susitarimas nebuvo įregistruotas.

14.2.                      2022 m. vasario 25 d. nustatę šiurkštų aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimą, Inspekcijos pareigūnai į minėtą terminalą iškvietė asmenis, kurie dalyvavo tolimesnėje terminalo teritorijos apžiūroje. UAB „N“, vadovaudamasi tvarkymo priemonių planu, iš valstybinio miško teritorijos surinko (išsiurbė) dalį skystų pavojingų atliekų ir jas sutvarkė. Kita dalis skystų pavojingų atliekų susigėrė į miško paklotę ir gruntą.

14.3.                      VĮ Valstybinių miškų urėdija 2022 m. gruodžio 12 d. rašte nurodė, kad valstybinio miško teritorijoje sunaikinus miško paklotę, žala aplinkai padaryta 0,235 ha plote. Žala aplinkai padaryta neteisėtai sunaikinus medžius IV grupės miškuose gali būti vertinama pagal faktiškai sanitariniais kirtimais iškirstą tūrį – 5,46 m³ likvidinės medienos, o sanitarinio kirtimo metu buvo pagaminta 8,14 m³ kirtimo atliekų.

14.4.                      Nors pradinis civilinio ieškovo ieškinys buvo pareikštas 2 396 028,60 Eur sumai, tačiau UAB „N“ įvykdžius suderintus aplinkos tvarkymo darbus, buvo perskaičiuota žala aplinkai, konstatavus, kad likusi žala aplinkai – 15 355,80 Eur miške padaryta žala aplinkai (žala medžiams, miško paklotei).

14.5.                      Nesutinka su apeliantų argumentu, kad medžiai buvo iškirsti teisėtai. Užterštos teritorijos Tvarkymo plane pavojingomis atliekomis užterštoje teritorijoje numatyta pašalinti ir yra pašalinta užteršta miško paklotė, iškirsti medžiai, užterštas gruntas iškastas ir tvarkomas. Nors UAB „N“ prieš pavojingų atliekų pašalinimo iš gamtinės aplinkos darbų pradžią gavo VĮ Valstybinių miškų urėdijos sutikimą išpjauti dalį miško medžių ir jaunuolyną, tačiau pažymi, kad vykdant pavojingomis atliekomis užterštos miško žemės tvarkymo darbus buvo padaryta žala ir miško paklotei bei medžiams. Šiuo atveju, miško paklotės bei medžių iškirtimas buvo sąlygotas nuteistųjų neteisėtų veiksmų, išpylus į aplinką kenksmingas medžiagas. Tvarkymo planas su VĮ Valstybinių miškų urėdija buvo suderintas jau po žalos padarymo, ir jis tik patvirtino pasekmių likvidavimo būtinybę, siekiant pašalinti taršos, kurias neteisėtais veiksmais aplinkai padarė nuteistieji, pasekmes.

14.6.                      Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo pinigais, yra taikoma Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249, patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika. Jokie kiti metodai, apskaičiuojant aplinkai (miškui, miško paklotei) padarytos žalos dydį pinigais, nacionaliniuose teisės aktuose nėra numatyti.

14.7.                      Akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio 2025 m. kovo 26 d. akte nurodyta, jog pažeistame miško plote būdingų miško paklotei požymių apžiūros metu nenustatyta.

15.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė atmesti nuteistųjų apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

III.                      Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai

16.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu UAB „N“ buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, tačiau šis straipsnis nebuvo inkriminuotas UAB „N“ kaltinamuoju aktu. Nors kaltinamajame akte nuorodos į šį BK straipsnį nebuvo, bet pačiame kaltinamajame akte suformuluota, kad K. P. ėjo vadovaujančias pareigas UAB „N“, buvo atsakingas asmuo bendrovėje ir galėjo atstovauti juridinį asmenį, priimti sprendimus juridinio asmens vardu, kas atitiktų BK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl tuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas atnaujino įrodymų tyrimą, įspėjo nuteistosios UAB „N“ įgaliotą atstovą dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį. UAB „N“ įgaliotas atstovas po pertraukos, kuri buvo padaryta atstovui išreiškus poziciją pasiruošti gynybai, papildomų paaiškinimų dėl šio inkriminuojamo straipsnio neteikė.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų K. P. ir UAB „N“ generalinio direktoriaus R. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

17.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys), tačiau šio reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo detaliai atsakyti į visus apeliacinio skundo argumentus – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10-976/2016, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018, 2K-77-489/2022 ir kt.).

18.       Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnio 2 dalyje (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalyje (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtinta išskirtinė teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-9/2012, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-87-942/2017).

19.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinį, proceso dalyvių pateiktus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pripažino juos įrodymais bei jais vadovavosi motyvuodamas savo sprendimą K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 270 straipsnio 2 dalyje ir UAB „N“ pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 270 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Atsižvelgiant į tai, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliantų skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Tai, kad nuteistieji byloje surinktus įrodymus vertina kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas pripažinti, kad byloje priimtas nuosprendis yra nepagrįstas. Dėl to šiuo atveju K. P. ir UAB „N“ nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

Dėl UAB „N“ kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį

20.       Vienas iš nuteistųjų apeliacinio skundo argumentų – kad kaltinamuoju aktu ir viso pirmosios instancijos teismo proceso metu UAB „N“ nebuvo inkriminuota BK 20 straipsnio 2 dalis, tačiau skundžiamu nuosprendžiu UAB „N“ buvo pripažinta kalta ir pagal šį straipsnį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantai pagrįstai nurodo, jog toks kaltinimo pakeitimas buvo padarytas neįspėjus gynybos iš anksto. Tačiau kaltinimo keitimo procedūrų pažeidimo pripažinimas esminiu, t. y. suvaržiusiu įstatymų garantuotas kaltinamojo (nuteistojo) teises, priklauso nuo to, ar gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo galėtų būti kitokia, ar gynyba turėjo galimybę ginčyti naują teismo nustatytų aplinkybių teisinį vertinimą fakto ir teisės aspektu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-278-788/2018 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, kurioje aiškinamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies a ir b punktų taikymo taisyklės, susijusios su kaltinimo keitimu, suformulavo atitinkamus reikalavimus kaltinimo keitimui, nepriklausomai nuo to, ar kaltinimas keičiamas į sunkesnį, ar į švelnesnį. Būtent, tuo atveju, kai kaltinimas iš esmės pakeičiamas, kaltinamajam turi būti suteikiama tinkama galimybė įgyvendinti savo gynybos teises dėl pakeisto kaltinimo. Šiuo atveju lemiamą reikšmę vertinant gynybos teisių užtikrinimo atitiktį Konvencijai turi būtent kaltinimo pakeitimo poveikis galimybėms gintis – t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų buvusi kitokia (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010)

21.       Apeliacinio proceso metu BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiamos kaltinime nurodytos esminės faktinės veikos aplinkybės ir jos kvalifikavimas. Tai darant turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis) (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, 2K-7-25-495/2020, 2K-219-693/2019, 2K-7-66-648/2018, 2K-278-788/2018, 2K-7-29-942/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015).

22.       Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-42-942/2016, 2K-112-697/2016, 2K-44-648/2016, 2K-265-693/2015).

23.       Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jeigu jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą. Ar asmens teisė į gynybą, pakeitus kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą teisme ir neįspėjus apie tai gynybos, buvo suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-25-495/2020, 2K-383-1073/2018, 2K-375-1073/2018); kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, pasikeičia nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-162-303/2019, 2K-8-696/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-265-693/2015). Pavyzdžiui, išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės buvo pakeistos iš esmės skirtingomis ir dėl to gynyba būtų kitokia, prieita kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-56-511/2020).

24.       Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma nustatyta BK 20 straipsnyje, todėl sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, t. y. tiek kaltinamajame akte kaltinant juridinį asmenį nusikalstamos veikos padarymu, tiek teismo nuosprendyje, kuriuo juridinis asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, su BK Specialiosios dalies straipsniu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už juridinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, turi būti nurodomas ir BK 20 straipsnis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 5 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-478/2023).

25.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad valstybinis kaltintojas pateikė ydingą kaltinimą, jame nenurodydamas, kad UAB „N“ kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, taigi, buvo padarytas BPK 219 straipsnio pažeidimas, tačiau jo teismas nelaikė esminiu, suvaržančiu nuteistosios UAB „N“ teisės į gynybą. Todėl apylinkės teismas skundžiamų nuosprendžiu konstatavo, kad K. P., dirbęs UAB „N“ (duomenys neskelbtini) ir būdamas atsakingu už viso terminalo veiklą, išleisdamas naftos produktus ant žemės, o ne priduodamas jas perdirbti ar utilizuoti, veikė UAB „N“ naudai ir interesais, dėl ko UAB „N“ veiką kvalifikavo ir pagal BK 20 straipsnio 2 dalį.

26.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas kaltinimą pakeitė kaltinamųjų BPK 255 ir 256 straipsnių nustatyta tvarka iš anksto neįspėjęs; prokuroro prašymas dėl tokio kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo ir faktinių aplinkybių pakeitimo nebuvo pateiktas, todėl buvo pažeisti pirmiau aptarti šių BPK straipsnių reikalavimai. Tačiau šis pažeidimas buvo ištaisytas apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą.

Dėl BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

27.       Pagal BK 270 straipsnio 1 dalį (2019 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2558 redakcija) atsako tas, kas, be kita ko, pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas, be kita ko, aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, atsako pagal BK 270 straipsnio 2 dalį. Už šiame straipsnyje nurodytas veikas atsako ir juridinis asmuo (BK 270 straipsnio 3 dalis).

28.       BK 270 straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektas yra aplinkos apsauga ir ekologinis saugumas; dalykas – aplinka ir gamtos ištekliai. Objektyviąją nusikaltimo pusę apibūdina veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Veika pasireiškia teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimu. Šios taisyklės gali būti pažeidžiamos tiek veikimu, tiek ir neveikimu, kai neatliekamos iš tokių taisyklių kylančios pareigos. Kadangi šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl kvalifikuojant veiką pagal BK 270 straipsnį reikia remtis aplinkos apsaugą reguliuojančiais teisės aktais, nustatančiais konkrečias leistino ar privalomo elgesio taisykles bei draudimus (pvz., Aplinkos apsaugos įstatymas, Atliekų tvarkymo įstatymas, Žemės gelmių įstatymas, Atliekų tvarkymo taisyklės ir kt.). Šiame straipsnyje nustatyti padariniai gali pasireikšti: 1) pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai sukėlimu; 2) didelės žalos gyvūnijai, augalijai padarymo ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradimo grėsme (BK 270 straipsnio 1 dalis); 3) didelės žalos padarymu orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradimu (BK 270 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-303/2023)

29.       BK 270 straipsnio 2 dalyje nurodytas didelės žalos aplinkos komponentui ar kitų sunkių padarinių požymis yra vertinamasis, todėl išvada dėl šio sudėties požymio buvimo turi būti daroma vertinant visas konkrečias bylos aplinkybes. Dėl šio požymio teismų praktikoje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje turi būti įvertinta konkrečios žalos ar sunkių padarinių pasireiškimo forma ir dydis bei nuspręsta, ar ši orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams padaryta žala yra didelė, ar padariniai aplinkai sunkūs, ar aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudžiamąją ar administracinę atsakomybę. Apskaičiuotas materialinių nuostolių dydis negali būti vienintelis ir didelę žalą lemiantis kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-489/2020). Pagal teismų praktiką, yra vertinami konkretūs ir realūs nusikalstamos veikos padariniai, todėl, neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumas, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 323 straipsnį, yra tik viena iš bylos aplinkybių, į kurią gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl žalos dydžio, bet tai nėra vienintelis ir lemiamas žalos vertinimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-654/2025).

30.       Nagrinėjamu atveju, K. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 270 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2021 m. balandžio 29 d. darbo sutarties Nr. N0x9 pagrindu, eidamas vadovaujančias pareigas – būdamas UAB „N“ (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir būdamas atsakingas už viso terminalo veiklą, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2022 m. vasario vidurio iki 2022 m. vasario 25 d., tyčia iš UAB „N“ (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminale (duomenys neskelbtini), esančio rezervuaro Nr. R-2 (TA-01-01xx5), panaudojant guminę žarną ir drenažinį siurblį, ne per vieną kartą išpylė jame kaupiamas pavojingąsias naftos produktų atliekas 276,78 m3 – 228,34 t., į valstybinį (duomenys neskelbtini) mišką (65 kvartalo 15, 16, 17 ir 21 sklypuose) užteršdamas 0,453 ha valstybinio miško žemės plotą ir melioracijos griovį ir užteršė naftos produktais 1334 m2 gruntinio vandens, kurio tūris teritorijoje – 1032 m3; 30,8 m3 gruntą, kurio plotas teritorijoje 154 m2, dėl ko grunto ir gruntinio vandens tarša naftos produktais plėvelių pavidalu yra išplitusi 46,13 arų teritorijoje. Taip K. P. pažeidė aplinkos apsaugos teisės aktuose nustatytą tvarką, o būtent: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įsakymo 9 straipsnį, nustatantį, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų; 32 straipsnio 3 dalį – tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnį, nustatantį, kad atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu; 8 straipsnį, nustatantį, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6 punktą, nustatantį, kad Atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; 7 punktą, nustatantį, kad Atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti; 74 punktą, nustatantį, kad įmonės, kuriose susidaro pavojingosios atliekos, privalo identifikuoti susidariusias pavojingąsias atliekas, nustatyti jų sudėtį ir deklaruoti susidariusias pavojingąsias atliekas atliekų apskaitoje, ir taip padarė didelę žalą, žemei, vandeniui, gyvūnijai ir augmenijai, kurią šalinant patyrė 179 895,75 Eur išlaidų, bei neatlygintą 15 355,80 eurų žalą medžiams bei miško paklotei.

31.       UAB „N“ buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2, 3 dalis už tai, kad veikdama per K. P., dirbusi UAB „N“ (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir būnant atsakingu už viso terminalo veiklą, veikiant UAB „N“ naudai ir interesais, dėl nepakankamos UAB „N“ vadovybės priežiūros ir kontrolės, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2022 m. vasario vidurio iki 2022 m. vasario 25 d., tyčia iš UAB „N“ (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminale (duomenys neskelbtini) esančio rezervuaro Nr. R-2 (TA-01-01xx5), panaudojant guminę žarną ir drenažinį siurblį, ne per vieną kartą išpylė jame kaupiamas pavojingąsias naftos produktų atliekas 276,78 m3 – 228,34 t., į valstybinį (duomenys neskelbtini) mišką (65 kvartalo 15, 16, 17 ir 21 sklypuose) užteršdamas 0,453 ha valstybinio miško žemės plotą ir melioracijos griovį ir užteršė naftos produktais 1334 m2 gruntinio vandens, kurio tūris teritorijoje – 1032 m3; 30,8 m3 gruntą, kurio plotas teritorijoje 154 m2, dėl ko grunto ir gruntinio vandens tarša naftos produktais plėvelių pavidalu yra išplitusi 46,13 arų teritorijoje, taip pažeisdama aplinkos apsaugos teisės aktuose nustatytą tvarką, o būtent: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įsakymo 9 straipsnį, nustatantį, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų; 32 straipsnio 3 dalį – tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnį, nustatantį, kad atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu; 8 straipsnį, nustatantį, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6 punktą, nustatantį, kad Atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; 7 punktą, nustatantį, kad Atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti; 74 punktą, nustatantį, kad įmonės, kuriose susidaro pavojingosios atliekos, privalo identifikuoti susidariusias pavojingąsias atliekas, nustatyti jų sudėtį ir deklaruoti susidariusias pavojingąsias atliekas atliekų apskaitoje taip padarydama didelę žalą, žemei, vandeniui, gyvūnijai ir augmenijai, kurią šalinant patyrė 179 895,75 Eur išlaidų, bei neatlygintą 15 355,80 eurų žalą medžiams bei miško paklotei.

32.       K. P. apklaustas pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, jog sutinka, kad atliko tam tikrus veiksmus, nurodytus kaltinime, tačiau aiškino, kad pavojingas atliekas išpylė per vieną kartą. Anksčiau dirbo UAB „J“, vykdė panašaus pobūdžio veiklą. Jam buvo žinoma, kad privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius, kad atliekų turėtojas atliekas turi perduoti įmonei, tvarkančiai atliekas, kad nekeltų poveikio žmonių sveikatai, aplinkai. Atliekų tvarkymo taisykles žinojo. Dirbant bendrovėje veikė bendrovės interesais. Matavimo priemonės parodė, kad rezervuare R-2 kyla vandens lygis, o ant viršaus yra naftos produktų sluoksnis. Jei būtų vandens lygis pakilęs iki viršaus, būtų išsipylę naftos produktai. Norėjo nudrenuoti keletą kubų vandens, kad nepersipiltų rezervuaras, nes pakilus naftai į viršų, pirma būtų išsipylę naftos produktai, o tik po to vanduo. Paėmęs įrenginį, su kuriuo imami mėginiai, nuleido į rezervuaro viršų - apačią - vidurį ir sulygino visus mėginius. Ant viršaus buvo susidariusi plėvelė, viduryje buvo švarus vanduo be jokio kvapo. Spėjo, kad rezervuaras buvo kažkur kiauras ir į jį pateko gruntinis vanduo. 2022 m. vasario mėnesio viduryje į rezervuarą R-2 įkėlė drenažinį siurblį, kad išsiurbti gruntinį vandenį, kuris rinkosi tame rezervuare. Dėl fizinės jėgos pasikvietė kolegą V. P. ir su juo nuleido siurblį į rezervuaro vidurį. Norėjo nuleisti apie 4 kubus vandens, iki kol vandens lygis pradės kristi. Pylė apie pusvalandį. Žarna buvo apie 50 - 100 m ilgio, svėrė apie 200 kg. Žarną jis vienas nutiesė link miško. Pradėjus vandeniui bėgti pastovėjo 5 minutes ir įsitikinęs, kad bėga švarus, be jokio kvapo vanduo nuėjo. Grįžo prie rezervuaro maždaug po valandos. Pamatė, kad pro šlangą į mišką bėga ne tik vanduo, protarpiais bėgo naftos produktai susimaišę su vandeniu, matė baloje besidedančią plėvelę. Suprato, kad išsiliejo naftos produktai. Pamatęs, kad daro žalą iš karto išjungė siurblį ir nutraukė visus veiksmus. Sprendimą priėmė vienasmeniškai. Siurblys veikė apie 1 val. 40 min. Išsigando padarinių, todėl apie įvykį direktoriaus neinformavo, nes bijojo, tikėjosi vienas išspręsti problemą. Paliko siurblį toje pačioje vietoje, galvodamas išpumpuoti viską atgal, ir tokiu būdu likviduoti avariją, tačiau susirgo Covid-19. Po penkių dienų atvyko aplinkos apsaugos darbuotojai, apie susidariusią situaciją sužinojo direktorius. Jis nuvyko į savo darbo vietą, ten jau buvo atvykę aplinkos apsaugos pareigūnai. Viskas buvo užfiksuota apžiūros protokoluose, su jais buvo supažindintas. Ten kur buvo fiksuotas šviežias naftos produktų išpylimas, dalinai buvo jo išpilta. Taip pasielgė, nes tuo metu atrodė geriausias sprendimas eliminuoti naftos produktų išsipylimą. Tikslo išpilti naftos produktais užterštą vandenį neturėjo, norėjo nudrenuoti tik švarų vandenį ir tokiais savo veiksmais apsaugoti naftos produktų išsipylimą. Per vieną kartą išpylė rezervuare kaupiamas pavojingas medžiagas. Išpilamos atliekos neturėjo jokio kvapo, manė, kad jos nepavojingos žmonėms. Matė įvykio foto nuotraukas, tačiau nebuvo išpiltas kaltinime nurodytas teršalų kiekis, nepripažįsta, kad į valstybinį (duomenys neskelbtini) mišką išpylė tiek daug pavojingų medžiagų - 276,78 m3 t. y. 228,34 t. Taip pat nepripažįsta, kad užteršė 0,453 ha valstybinio miško žemės plotą ir melioracijos griovį naftos produktais, ir kad užteršė 1334 m2 gruntinio vandens. Mano, kad išpylė nuo 3 iki 5 tonų naftos produktų. Kokio dydžio teritorija galėjo būti užteršta, negali pasakyti, tačiau mano, kad nebuvo užteršti 45 arai žemės ploto. Toje teritorijoje yra istorinė tarša. Anksčiau toje vietoje buvo sovietų karinė bazė. Atlikus vandens tyrimus buvo nustatyta daug istorinės taršos iš anksčiau. Po žiemos pasirodydavo naftos produktai. Porą metų yra matęs kaip kiekvieną pavasarį į paviršių sukyla daug naftos, tačiau tai nutinka ne dėl įmonės kaltės. Apie tai nieko neinformavo, nes tai buvo už teritorijos ribų, be to, nenorėjo, kad būtų stabdoma terminalo veikla. Atlikus tyrimą taršos normos buvo viršytos. UAB „N“ užteršė tik nedidelę dalį. Gruntinis vanduo užterštas tik 10 arų 1032 m2, o gruntas 154 arų plote, tačiau naftos produktai plėvelės pavidalu rasti 0,453 ha plote. Bendrovė sutvarkė žymiai daugiau, nei buvo padaryta žalos. Kartu su UAB „N” direktoriumi ir kitais darbuotojais buvo atsakingas už aplinkos sutvarkymą. Šiuo metu visos atliekos sutvarkytos, priduotos atliekų tvarkymo įmonėms. Sutvarkyta aikštelė ir teritorija, kur buvo išsipylę naftos produktai. Atvykę aplinkos apsaugos atstovai patikrino atliktus darbus, pretenzijų jiems neturėjo, pagyrė, kad viską greitai, tvarkingai ir kokybiškai atliko. Galimai teritorija buvo užteršta dėl jų veiksmų, tačiau jie viską sutvarkė. Pagal panaudos sutartį UAB „N“ perėmė turtą iš UAB „J“. UAB „J“ šiuo metu yra bankroto procese. UAB „N“ nebuvo perduoti visi rezervuarų likučiai. Koks turinys buvo tuose rezervuaruose jam nežinoma, susidariusių atliekų nefiksavo. Buvo atsakingas už terminalą, stebėjo visus rezervuarus, nors jie nebuvo jiems perduoti.

33.       Nuteistosios UAB „N“ įgaliotas atstovas M. G. apklaustas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu juridinio asmens kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad dirba UAB „N“ (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. kovo pradžios. Įsidarbino po šio įvykio. Negali atsakyti ar tinkamai buvo kontroliuojamas (duomenys neskelbtini) K. P., ar buvo vykdoma jo darbo kontrolė. (duomenys neskelbtini) K. P. kontrole įmonėje užsiima direktorius. Nebuvo taip, kad įmonė tyčia būtų siekusi užteršti aplinką ir kad direktorius būtų davęs tokius nurodymus K. P.. K. P. buvo naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini) ir buvo atsakingas už terminalo priežiūrą. Pripažįsta nustatytą byloje faktą, kad buvo padaryta žala, tačiau bendrovė viską sutvarkė, kad ateityje išvengtų problemų. Žala aplinkai buvo pašalinta su kaupu, buvo įvykdyti aplinkos apsaugos pareigūnų nurodymai.

34.       UAB „N“ gynėjas advokatas Bronius Varsackis pirmosios instancijos teisme parodė, kad juridinis asmuo kaltės neprisipažįsta. UAB „N“ faktinių aplinkybių nepripažįsta. Bendrovė nedarė ir neinicijavo kaltinime nurodytų veiksmų. Tiksliai išpiltų naftos produktų kiekis nenustatytas. Neįrodytas istorinės taršos faktas. Nebuvo tirta, ar naftos produktai buvę cisternoje sutampa su naftos produktais, rastais teritorijoje, nebuvo nustatyta kuro kilmė. Prokuroras pripažino, kad teritorijoje anksčiau veikė kita įmonė, kuri galėjo būti taršos šaltiniu, tačiau nebuvo atlikti tyrimai, kiek ir kokių teršalų galėjo būti išpilta anksčiau. Pripažįsta, kad išpilti naftos produktai galėjo turėti poveikį aplinkai, tačiau padarytą žalą UAB „N“ likvidavo. Mano, kad juridiniam asmeniui, kuris užsiima ūkine veikla, susijusia su taršiomis medžiagomis, turi būti žinomi aplinkos apsaugos reikalavimai. Bendrovei Atliekų tvarkymo taisyklės buvo žinomos, buvo žinoma, kaip bendrovė turi tvarkyti atliekas. Mano, kad bendrovė vykdė pakankamą K. P. priežiūrą ir kontrolę.

35.       Nuteistieji K. P. ir UAB „N“ savo apeliaciniame skunde neginčija tos aplinkybės, kad iš UAB „N“ (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminale (duomenys neskelbtini), esančio rezervuaro Nr. R-2 (TA-01-01xx5), panaudojant guminę žarną ir drenažinį siurblį, buvo išpiltos kaupiamos pavojingosios naftos produktų atliekos. Tačiau apeliaciniame skunde ginčijamas tokių išleistų atliekų kiekis, laikas, kada jos buvo išleistos, nuteistųjų tyčia padaryti jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, šios veikos pasekmėje padaryta didelė žala. Vis dėlto, byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visetas patvirtina, kad būtent kaltinime nurodytos ir pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis aplinkybėmis K. P. ir UAB „N“ padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

36.       Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis – didelė žala. Priešingai, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad dėl K. P. ir UAB „N“ veiksmų, buvo padaryta didelė žala žemei, vandeniui, gyvūnijai ir augmenijai.

37.       Bankroto administratorius D. V. 2021 m. balandžio 28 d. su UAB „N“ sudarė turto panaudos sutartį Nr. 2021/04-1 su priedais, dėl BUAB „J“ (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminalo eksploatavimo ir priežiūros, laikantis galiojančių teisės aktų. Sutartyje numatytas 2.1.1. punktas, kuriame nustatyta, kad panaudos gavėja (UAB „N“) įsipareigoja laikytis priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir sandėliavimo taisyklių, taip pat higienos bei sanitarinių normų. UAB „N“ atsako už šių taisyklių bei normų nesilaikymo pasekmes ir atlygina dėl to atsiradusią žalą.

38.       2022 m. kovo 8 d. iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos gautu raštu nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) Kauno valdyboje (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) pareigūnai 2022 m. vasario 25 d. gavo telefoninį pranešimą dėl (duomenys neskelbtini), juntamo aštraus kvapo. Reaguodami į pranešimą, Inspekcijos pareigūnai atliko teritorijos apžiūrą pranešėjo nurodytoje vietoje. Apžiūros metu nustatyta, kad aštrus naftos produktų kvapas sklido nuo pavojingų naftos produktų atliekų, išpiltų (duomenys neskelbtini) miško 65 kvartalo 15, 16, 17 ir 21 sklypuose. Vykdydami apžiūrą Inspekcijos pareigūnai į Terminalo teritoriją pateko pro nerakintus, visiškai atvirus Terminalo vartus. Teritorijos apžiūros metu Terminalo darbuotojų teritorijoje nebuvo, ūkinė veikla nebuvo vykdoma. Apžiūros metu Inspekcijos pareigūnai nustatė, kad į vieną rezervuarų Nr. R-2 (TA-01-01xx5) buvo panardinta guminė žarna su primontuotu panardinamu siurbliu. Žarnos ilgis – 48 m., išorinis skersmuo – 50 mm., vidinis skersmuo – 35 mm. Guminė žarna nuo Terminalo įrenginių šiaurės kryptimi buvo nuvesta per Terminalo teritoriją link Urėdijai priklausančio miško. Neprijungtas žarnos galas buvo numestas už Terminalo teritorijos tvoros ant miško žemės žolinės dangos. Žarnos gale buvo ištekėję skystų naftos produktų atliekų. Inspekcijos pareigūnai patikrinę teritoriją už Terminalo tvoros nustatė, kad už tvoros žolėje išpiltos pavojingos naftos produktų atliekos. Departamento pareigūnai vietoje užfiksavo pirminį teršalų pasklidimo mastą, fiksuodami užteršto miško ploto taškus WGS koordinatėse. Apskaičiavus užterštą plotą nustatyta, kad tikslingai per žarną išpiltos pavojingos atliekos pasklidusios Urėdijai priklausančiame (duomenys neskelbtini) miško 65 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypuose, apie 0,6 ha plote. Apžiūros metu Inspekcijos pareigūnai įvertino, kad skystos pavojingos naftos produktų atliekos į miško teritoriją iš rezervuaro buvo išpiltos tikslingai, sumontavus prie giluminio siurblio 48 m ilgio guminę žarną ir sąmoningai paleidus siurblį. Nustatę šiurkštų aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimą, Inspekcijos pareigūnai į Terminalą iškvietė asmenis, kurie dalyvavo tolimesnėje Terminalo teritorijos apžiūroje, tai yra: UAB „N“ atstovai I. D., R. E., K. P., (duomenys neskelbtini) r. sav. administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas R. S., (duomenys neskelbtini) girininkijos vadovas K. K.. Iškviestas Aplinkos apsaugos agentūros Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistas paėmė mėginius naftos produktų koncentracijai nustatyti iš rezervuaro Nr. R-2 (TA-01-01xx5) ir valstybinio miško teritorijos, kurioje pasklidusios skystos pavojingos naftos produktų atliekos. Apžiūrėjus teritoriją nustatytas pirmines aplinkybes Inspekcijos pareigūnai užfiksavo 2022 m. vasario 25 d. apžiūros akte Nr. (12.6)-TVR-9x3. Pažymėtina, kad šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog 2022 m. vasario 25 d. įvykio vietos apžiūroje nebuvo kviesti ir nedalyvavo UAB „N“ atstovai, dėl ko neva jos metu užfiksuoti duomenys yra neteisėti.

39.       2022 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta tiksli įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matyti teritorija, kuri aptverta vieline tvora. Į teritoriją patenkama pro metalinius vartus. <...> Užėjus į teritorija matyti kairėje pusėje trys metalinės talpos ant kurių matomi numeriai 12, 13, 14. <...> Teritorijos dešinėje pusėje matyti dvi horizontalios talpos pažymėtos numeriais 9 ir 10. <...> Priėjus prie tvoros, miško masyve matomi juodos spalvos skysčiai.

40.       2022 m. spalio 12 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė, kurioje 35 fotonuotraukos, ir vaizdo įrašas. Fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta, t. y. (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminalo teritorija ir šalia esanti valstybinio (duomenys neskelbtini) miško teritorija, adresu (duomenys neskelbtini). Nuotraukose fiksuotas (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminalo teritorijoje esantis rezervuaras Nr. 2, į kurį buvo įleista guminė žarna su panardinamu siurbliu. Taip pat fiksuojama vaizdas, kaip minėta guminė žarna buvo nutiesta per visą įmonės teritoriją, perkišta per įmonės teritorijos tvorą ir numesta į valstybinio (duomenys neskelbtini) miško teritoriją. Vaizdo įraše, trukmė 50 sek. Fiksuojama (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminalo įmonės teritorija, matyti guminį žarna, kuri nutiesta per įmonės teritoriją, perkišta per įmonės teritorijos tvorą ir numesta į valstybinio (duomenys neskelbtini) miško teritoriją. Vaizdo įraše matyti, kas už tvoros, kur buvo nuvesta guminė žarna, griovyje ir miško masyve išpilta naftos produktų.

41.       Teritorijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios šalia naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini) detalaus ekogeologinio tyrimo ataskaita nustatyta, kad detalus ekogeologinis tyrimas teritorijoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioje šalia naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) miškas, 65 kv., 15, 16, 17 žemės sklypai), atliktas UAB „N“ užsakymu. Naftos produktų terminale (duomenys neskelbtini), UAB „N“ vykdo naftos produktų perdirbimo veiklą. <...> Tirta teritorija yra (duomenys neskelbtini) r. savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, šalia naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini). Tyrimai atlikti 0,60 ha teritorijoje, kurios sąlyginio centro koordinatės pagal LKS-94: rytai - (duomenys neskelbtini); šiaurė - (duomenys neskelbtini). Teritorija nepatenka į vandenvietės apsaugos zonas ar kitas saugomas teritorijas. Už 5,0 km į vakarus nuo sklypo yra artimiausia saugoma teritorija - Neries upė, patenkanti į Natūra 2000. Artimiausias paviršinio vandens telkinys - (duomenys neskelbtini) kanalas - upelis, prateka už 130,30 m į šiaurės vakarus nuo teritorijos. Teritorija nepatenka į paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir pakrantės apsaugos juostas. Tyrimų metu buvo išgręžta dvylika 100 mm diametro tiriamųjų gręžinių. Gręžinių gyliai kito nuo 0,3 iki 3,0 m, bendras jų metražas - 19,5 m. Tiriama teritorija yra miške. Paviršinis grunto sluoksnis - dirvožemis, slūgso iki 0,30 metrų gylio. Giliau yra smulkus - vidutinis limnoglacialinio smėlio sluoksnis (lglllbl), paplitęs visoje teritorijoje, iki 1,50 - 2,50 m gylio nuo žemės paviršiaus (lglllbl) su lokaliais aleurito intarpais. Po smėlingomis nuogulomis slūgso priesmėlio sluoksnis (gIIIbl). Gruntinis vanduo išplitęs visoje teritorijoje. Centrinėje teritorijos dalyje plyti balos. Gruntinis vanduo kaupiasi dirvožemyje ir smulkiagrūdžio smėlio sluoksniuose. Gruntinio vandens lygis yra 0,04 - 0,38 m nuo žemės paviršiaus. Bendra gruntinio vandens tėkmės kryptis - vakarai, šiaurės vakarai. Kadangi tirta teritorija yra miške, pagal LR aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-230 patvirtintus Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus ir LAND 9-2009 Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus, priskirta Ill grupei (vidutiniškai jautrių taršai). Paviršiniame grunte (iki 1,0 m gylio) naftos produktų aptikta 6 iš 13 tirtų bandinių paimtų paviršiniame grunto sluoksnyje, dirvožemyje. Nustatytos naftos produktų koncentracijos kito nuo 257 mg/kg iki 43600 mg/kg. Ribinė vertė viršijama viename taške NC-2. Likusiuose bandiniuose naftos produktų koncentracijos buvo žemiau laboratorijos prietaisų nustatymo ribos. Gilesniųjų sluoksnių grunte (nuo 1,0 m gylio) naftos produktai aptikti l iš 4 tirtų bandinių. Bandinyje naftos produktų koncentracija yra 103 mg/kg ir ribinės vertės neviršija. Likusiuose bandiniuose naftos produktų koncentracijos buvo žemiau laboratorijos prietaisų nustatymo ribos. Sunkiųjų metalų ir daugiaciklių aromatinių angliavandenilių koncentracijos nei viename tirtame grunto bandinyje neviršijo RV pagal Dl-230. Gruntiniame vandenyje nerasta bendrųjų cheminių komponentų, kurių koncentracija viršytų ribines vertes pagal normatyvą D1-230. Tačiau šio vandens kokybę stipriai įtakoja tarša organine medžiaga (galimai naftos produktas). Vertinant pagal „Ekogeologinių tyrimų reglamentą“, smarkiai padidintas reikšmes rodo permanganato skaičiaus (PS) ir cheminio deguonies suvartojimo (ChDS) koncentracijos. Vertinant pagal permanganato skaičiaus reikšmę (133 mgO2/ 1) ir cheminio deguonies suvartojimo rodiklio reikšmę (493 mgO2/1), pietinėje teritorijos dalyje (gręžinys NC-2) gruntinio vandens taršos lygis labai didelis. Teritoriją vertinant bendrai pagal cheminį deguonies suvartojimą - didelės reikšmės nustatytos visoje tirtoje teritorijoje, išsiskiria taškas NC-4 teritorijos centre, kur cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) yra ypač didelis – 1620 mgO2/l. Teritorijos centre tarša naftos produktais nėra proporcingai didesnė, tad aukštą ChDS vertę gali lemti pelkėjimo procesai teritorijoje. Vertinant pagal nustatytų sunkiųjų metalų kiekį, gruntinis vanduo tiriamoje teritorijoje neužterštas. Visų tirtų sunkiųjų metalų koncentracijos mažesnės už ribines vertes pagal D-l 230. Gruntiniame vandenyje, tiriamos teritorijos pietinėje dalyje, benzino grupės angliavandenilių C6-C10 ir dyzelino grupės angliavandenilių C10-C28 koncentracija viršija RV pagal LAND 9-2009 atitinkamai 1,17 ir 6,78 kartus. Vertinant tyrimų rezultatus, pagal D1-230, pietinėje teritorijos dalyje benzeno ir tolueno koncentracijos RV viršija 39,2 ir 1,5 karto. Centrinėje teritorijos dalyje benzeno koncentracija RV viršija 17 kartų. Didžiausios naftos produktų koncentracijos gruntiniame vandenyje ir grunte fiksuotos pietinėje teritorijos dalyje šalia naftos produktų terminalo. Tiek gruntiniame vandenyje, tiek grunte vyrauja tarša dyzelino grupės angliavandeniliais. Atsižvelgiant į teritorijos tipą, taršos paplitimą ir teritorijos gretimybių veiklą praeityje, galima teigti, kad taršos naftos produktais židinys yra pietinėje teritorijos dalyje, prie pat naftos produktų terminalo. Naftos produktais užteršto gruntinio vandens teritorija yra pietinėje teritorijos dalyje, ties riba su naftos produktų terminalu. Tarša aromatiniais angliavandeniliais pastebima ir teritorijos centrinėje dalyje. Naftos produktais užteršto gruntinio vandens paplitimo plotas - 1334 m2, užteršto gruntinio vandens tūris teritorijoje ~ 1032 m3. Didžiausia tarša naftos produktais nustatyta paviršiniame grunto sluoksnyje, ties taršos židiniu pietinėje teritorijos dalyje kur tarša RVp viršija 10,46 kartų. Pagal organoleptines savybes tarša naftos produktais išplitusi toliau, šiaurės kryptimi. Remiantis laboratoriniais tyrimais likusioje užterštoje teritorijos dalyje naftos produktų koncentracija yra įvairi, tačiau RVp neviršija. Gilesniuose grunto sluoksniuose tarša naftos produktais yra lokali, koncentruota ties taršos židiniu, didžiausia nustatyta naftos produktų koncentracija yra 103 mg NP/kg sauso grunto ir neviršija RV. Bendras naftos produktais virš RVp užteršto grunto tūris teritorijoje siekia 30,8 m3, užteršto grunto plotas – 154 m2. Tačiau, remiantis vizualine analize ir organoleptinėmis paviršinio grunto ir vandens savybėmis, tarša naftos produktais akivaizdžiai išplitusi didesnėje teritorijoje, 46,13 arų plote. Tarša šioje teritorijoje paplitusi naftos produktų plėvelių pavidalu ant paviršinio vandens ir paviršinio grunto. Teritorijoje nustatyta grunto ir gruntinio vandens tarša naftos produktais, taršos židinys yra lokalus, pietinėje teritorijos dalyje šalia naftos produktų terminalo. Tarša naftos produktais plėvelių pavidalu yra išplitusi 46,13 arų, teritorijoje.

42.       2022 m. gegužės 10 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ specialistų parengta išvada konstatuota, kad  <...> 2022 metų vasario 25 d. apžiūros metu Inspekcijos pareigūnai nustatė, kad įvažiavimo į Terminalo teritoriją vartai buvo atidaryti. Terminalo teritorijoje nebuvo nei vieno darbuotojo, ūkinė veikla nebuvo vykdoma. Apžiūros metu Inspekcijos pareigūnai nustatė, kad Terminalo teritorijoje savavališkai sumontuotas įrenginys, kuris nepriskiriamas Terminalo eksploatacijai. Įrenginį sudarė panardinamas siurblys ir link valstybei nuosavybės teise priklausančio miško nuvesta guminė žarna. Iš guminės žarnos į mišką buvo ištekėję juodos spalvos teršalai, turintys naftos produktų kvapą. Inspekcijos pareigūnai įvertinę situaciją bei pamatę sumontuotą įrangą skirtą sąmoningai atsikratyti ar pašalinti į aplinką juodos spalvos skystį, turintį naftos produktų kvapą, bei išnagrinėję Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą atliekų sąvoką, nusprendė, kad į miško teritoriją siurblio pagalba sąmoningai išpiltos pavojingos naftos produktų atliekos. <...> Apžiūros metu nustatyta, kad savavališkai sumontuotas įrenginys su panardinamu siurbliu ir į mišką nuvesta žarna bei išleistu juodos spalvos skysčiu tai medžiaga, kuria jos turėtojas atsikratė. Atsikratydamas pavojinga atlieka bei užteršdamas aplinką atliekos turėtojas pažeidė Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio, 8 straipsnio, reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6,7, 74, 132 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies reikalavimus. <...> Terminalo tiesioginė paskirtis - naftos produktų saugojimas. Terminale naftos produktų saugojimui sumontuotos 3 antžeminės vertikalios talpos po 1000 m 3, 1 antžeminė vertikali talpa 200 m3, 2 antžeminės horizontalios talpos po 100 m 3, 4 požeminės talpos po 100 m 3, 4 požeminės talpos po 50 m3 ir kitos talpos. 2020 metais Terminale buvo sandėliuojamas dyzelinė frakcija. Sandėliavimas vyko vienoje antžeminėje vertikalioje 1000 m 3 talpoje. Paskutinį kartą dyzelino frakcija buvo sandėliuojama 2021 metų sausio mėnesį. Pagal Inspekcijos pareigūnų surinktus duomenis 2021 lapkričio iki 2022 metų sausio mėnesių Terminale UAB „N“ sandėliavo iš UAB „N“ veiklavietės (duomenys neskelbtini) atvežtus naftos produktų atliekų apdorojimo veikloje gautus produktus. Apžiūros metu Inspekcijos pareigūnai, kartu su iškviestais į apžiūrą asmenimis, nustatė, kad į vieną požeminį 100 m 3 talpos rezervuarą Nr. R-2 (TA-01-01xx5) buvo panardintas siurblys su guminė žarna. Inspekcijos pareigūnai išmatavo žarnos ilgį ir diametrus. Žarnos ilgis – 48 m, išorinis skersmuo – 50 mm, vidinis skersmuo – 35 mm. Guminė žarna nuo požeminio rezervuaro Nr. R-2 (TA-01-01xx5) šiaurės kryptimi buvo nuvesta per Terminalo teritoriją į valstybinio miško teritoriją. Neprijungtas, išeinamasis guminės žarnos galas buvo numestas už Terminalo teritorijos metalinio tinklo tvoros ant VĮ Valstybinių miškų urėdijai (toliau – Urėdija) priklausančio (duomenys neskelbtini) miško žemės žolinės dangos. Detaliau apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) miško teritoriją Inspekcijos pareigūnai nustatė, kad juodos spalvos naftos produktų kvapo teršalai pasklidę už Terminalo tvoros (duomenys neskelbtini) miško 65 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypuose. Inspekcijos pareigūnai, naudodami tarnybinį mobilųjį telefoną užfiksavo užteršto miško ploto taškus pagal WGS koordinatėse (teršalų pasklidimo apmatavimo aktas priedas prie Apžiūros akto Nr. (12.6)-TVR-9x3). Preliminariai apskaičiavus teršalais užterštą plotą nustatyta, kad per guminę žarną išpiltos pavojingos atliekos pasklidę (duomenys neskelbtini) miško 65 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypuose apie 0,6 ha plote. Išmatuotas preliminarus vidutinis naftos produktų atliekų įsiskverbimo į miško paklotę gylis apie – 6 cm. <...> 2022 m. kovo 18 d. Departamento specialistai drono pagalba permatavo miške pasklidusių teršalų plotą ir atliko tikslius skaičiavimus. Teršalais užterštas miško plotas – 0,453 ha. Inspekcijos pareigūnai iškvietė Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Pietų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistus, kurie pasėmė mėginius teršalų nustatymui iš rezervuaro Nr. R-2 (TA-01-01xx5) ir miško daubos, į kurią buvo sutekėję skystos atliekos. Atlikti laboratoriniai tyrimai parodė, kad naftos produktų koncentracija atliekose rezervuare R-2 (TA-01-01xx5) – 5823 mg/l (2022 m. kovo 4 d. tyrimų protokolas Nr. P-109-2022-31/1) ir miško dauboje – 4172 mg/l (2022 m. kovo 4 d. tyrimų protokolas Nr. P-109-2022-32/1). Gauti laboratorinių tyrimų rezultatai įrodo, kad UAB „N“ atstovai atsikratė savavališkai išleisdami į aplinką naftos produktų atliekomis. <...> Kadangi užteršus aplinką atliekomis aplinkai buvo padaryta didelė žala, apskaičiuotas žalos aplinkai dydis – 309 6522 eurai. Šiais veiksmais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) 9 straipsnis, 14 straipsnio 3 dalis, ir galimai 19 straipsnis), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnis, 8 straipsnis, 35 straipsnis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6 punktas, 7 punktas, 74 punktas, XXII skyrius, 132 punktas. <...> Dėl padarytos veikos buvo padaryta žala aplinkai (žemės paviršiui ir gilesniems jos sluoksniams, miškui ir jo ekosistemai). <...> 2022 m. kovo 1 d. paimtų dirvožemio ėminių ir 2022 m. kovo 23 d. gautame tyrimų protokole Nr. P-110-2022-28/1 gauta naftos produktų koncentracija dirvožemyje – 11000 mg/kg (sudėtinis dirvožemio ėminys). Įmonė UAB „DGE Baltic Soil“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) pagal su UAB „N“ 2022 m. kovo 8 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 2022/03/08/01 2022 m. kovo 24 d. paėmė ekogeologinių tyrimų mėginius iš užterštos valstybinio miško teritorijos. UAB „DGE Baltic Soil and Environment” atliko (duomenys neskelbtini) miško 65 kvartalo, 15, 16, 17 žemės sklypuose (centro koordinatės (duomenys neskelbtini)) teritorijos detalų ekogeologinį tyrimą ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 1-104 „Dėl Ekogeologinių tyrimų reglamento patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas) 35 punkte nurodyta tvarka tyrimo teritorijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios šalia naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini) detalus ekogeologinis tyrimas / B. T.; UAB „DGE Baltic Soil and Environment“. - Vilnius, 2022. - CD. - (LGT fondas; Nr. 44xx0). - (lydr. 2022-05-03, Nr. 13-2x5) (toliau - Ataskaita) pateikė Lietuvos Geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau - LGT). LGT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. Dl-230 „Dėl Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų patvirtinimo“ (toliau - Reikalavimai), LAND 9-2009 ir Reglamentu, išnagrinėjo Ataskaitą ir Reikalavimų 19 punkte nurodyta tvarka 2022 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (6)-1.7-2916 pateikė miško sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) detalaus ekogeologinio tyrimo vertinamąsias išvadas. Tyrimas užsakytas 2022 m. kovo 4 d. gavus Inspekcijos atsakymą į preliminarų priemonių planą dėl Valstybinio miško teritorijos ((duomenys neskelbtini)) užterštos naftos produktais tvarkymo. Jame nurodyta, kad tvarkymo plane turi būti įtrauktas ekogeologinių tyrimų atlikimas pavojingosiomis naftos produktų atliekomis užterštame Valstybiniame miške ((duomenys neskelbtini) miškas, 65 kv., 15, 16, 17 žemės sklypai). Tyrimais nustatyta, kad visos teritorijos grunte vyrauja dyzelino C10-C28 frakcijos naftos produktai (toliau -NP). Labiausiai NP užterštas terminalui artimiausio NC-2 ir tolimiausio NC-l2 gręžinių paviršinis gruntas, kur bendras NP kiekis atitinkamai siekia 43,6 ir 2,78 g/kg ir 17,44 bei 1,11 kartų viršija ribinę vertę GšV-ZSOO mg/kg) bei patikslintą ribinę vertę (RVp-4l67 mg/kg) pagal LAND 9-2009 1 priedą. Gilesnių nei l m sluoksnių grunte NP kiekis nesiekia RV pagal LAND 9-2009. Viršutiniame grunte tirtų sunkiųjų metalų bei daugiaciklių aromatinių angliavandenilių kiekiai taip pat nesiekia RV, nurodytų Reikalavimų 3 priede. Tyrimų teritorijos paviršiuje slūgsančiame gruntiniame vandenyje dėsningai vyrauja lengvesnė bei tirpesnė benzino C6-C10 NP frakcija, o terminalui artimiausiame gręžinyje NC-2 siekia 8,86 mg/l ir 1,77 karto viršija RV pagal LAND 9-2009. C10-C28 NP frakcijos kiekis šio gręžimo vandenyje siekia 33,9 mg/l ir 6,78 kartus viršija RV pagal LAND 9-2009. Be to, NC-2 gręžimo vanduo užterštas daugiacikliais angliavandeniliais - ksilenų kiekis siekia 1169 ug/l, tolueno - 1510 ;Lg/l , benzeno - 1960 ug/l ir atitinkamai 2,34, 1,51 ir 39,2 kartus viršija RV pagal Reikalavimus. Benzeno kiekiai 17 bei 1,5 karto viršyti ir NC-4 bei NC-7 gręžinių gruntiniame vandenyje. Vadovaujantis Reglamento 5 priede pateiktų netiesioginių vandens taršos rodiklių reikšmėmis, visas teritorijos gruntinis vanduo yra labai užterštas - cheminis deguonies suvartojimas teritorijos gruntiniame vandenyje svyruoja 48,6 - 1620 mgO2/l ir rodo labai didelį (>200 mgO2/l) taršos lygį, tik viename NC-7 gręžinyje tarša yra vidutinė (3 0-100 mgO2/l). Remiantis detalaus ekogeologinio tyrimo duomenimis įvertinta, kad: a) naftos produktais (naftos bei daugiacikliais angliavandeniliais) 0,04-2,4 m gylyje slūgsantis užterštas gruntinis vanduo išplitęs 1334 m2 plote ir, įvertinus jį talpinančio smulkiagrūdžio smėlio poringumo koeficientą (n-0,43) sudaro 1032 m3 tūrį; b) pietinėje tirtos teritorijos dalyje neleistinai naftos angliavandeniliais užterštas O-0,2 m gylio durpingas paviršinis gruntas apima 150 m2 plotą ir sudaro 30,8 m3 tūrį; c) remiantis vizualine analize ir organoleptinėmis paviršinio grunto ir vandens savybėmis, tarša naftos produktais akivaizdžiai išplitusi didesniame 46,13 arų plote, kuriame NP pasklidę plėvelių pavidalu ant paviršinio vandens ir paviršinio grunto. <...> Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Biologinių tyrimų skyriaus laboratorija atliko 3-jų mėginių Ūmaus toksinio poveikio tyrimus (48 val. EC50 Daphnia magna judrumo slopinimo tyrimas). Nustatyta, kad visi ištirti mėginiai buvo labai toksiški vandens aplinkai. Tyrimas paremtas medžiagos (atliekos) koncentracija, kuri sukelia 50 % populiacijos judrumo slopinimą (mirtingumą). Tai reiškia, kad esant nurodytai medžiagos (atliekos) koncentracijai yra stebimas pusės Daphnia magna populiacijos judrumo slopinimas (mirtingumas). Atliekų mėginai, kurių registracijos Nr. yra: P-001-2022-KT-99, P-001-2022-KT-97 ir P- 001-2022-KT-101 pasižymėjo labai toksiškomis savybėmis, jų koncentracijos, kurios sukėlė 50 % Daphnia magna populiacijos judrumo slopinimą (mirtingumą), atitinkamai buvo 5,8 %, 9,17 % ir 2,84 %. Remiantis IS AIVIKS duomenimis BUAB „J“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registracijos vieta: (duomenys neskelbtini)) 2018 - 2020 m. disponavo nuo 19 tūkst. iki 34 tūkst. tonų naftos produktų, kuriuos įmonė importavo bei užsiėmė didmenine prekyba. Šių įmonės disponuotų cheminių medžiagų (naftos produktų) pavojaus klasifikacija pateikta 2-oje lentelėje, remiantis Europos cheminių medžiagų agentūros viešai prieinama Europos Bendrijos lygiu suderinta cheminių medžiagų klasifikavimo / ženklinimo inventoriaus duomenų baze ir cheminių medžiagų gamintojų / importuotojų pateiktu Savarankiškų konkrečios cheminės medžiagos pavojingumo įvertinimu. Nurodytos cheminės medžiagos (naftos produktai) yra klasifikuojamos kaip pavojingos (labai toksiškos ir toksiškos) vandens aplinkai, turinčias ilgalaikės pasekmes ekosistemai. Cheminės medžiagos, kurios yra priskirtos ūmaus toksiškumo vandens aplinkai l kategorija (pavojingumo frazė H400), ūmaus toksiškumo vertės (EC / LC50) yra mažesnės nei 1 mg/L. Cheminės medžiagos, kurios yra priskirtos lėtinis toks. vandens aplinkai 1 kategorija (pavojingumo frazė H410) lėtinio toksiškumo vertės (NOEC / EC10) yra mažesnės nei 0,1 mg/L. Cheminės medžiagos, kurios yra priskirtos lėtinis toks. vandens aplinkai 2 kategorija (pavojingumo frazė H411), lėtinio toksiškumo vertės (NOEC / EC10) yra mažesnės nei 1 mg/L. Taigi, net esant medžiagos koncentracijai mažesnei nei 0,1 mg/L yra sukeliamas reikšmingas neigiamas poveikis vandens aplinkai, pvz.: genetiniai, mutageniniai, reprodukciniai pakitimai, morfologiniai pakitimai, biomasės, augimo greičio, dauginimosi, judėjimo, dydžio ir įvairus kt. organizmų/mikroorganizmų biologiniai pokyčiai. BUAB „J” disponavo vandens aplinkai pavojingomis cheminėmis medžiagomis (priskirtos pavojingumo frazės H400, H4lO ir H411), o pagal 2022 m. vasario 25 d. paimtų ėminių (iš rezervuaro R-2(TA-01-0l135), ėminio koordinatės: (duomenys neskelbtini) ir iš miške susidariusios balos į kurią sutekėjusios nuotekos, šalia įmonės ėminio koordinatės: (duomenys neskelbtini)) naftos angliavandenilių koncentracijos buvo 5 823 mg/L ir 4172 mg/L. Kaip minėta anksčiau, naftos angliavandeniliai yra klasifikuojami kaip 1 ir 2 kategorijos vandens aplinkai toksiškos medžiagos, todėl nustatytos koncentracijos ženkliai viršija tokių medžiagų toksiškumo vertes. Vadovaujantis Reglamentu (ES) 2017/9971 atliekai yra priskiriama pavojinga savybė HP 14 „Ekotoksiškos“, jeigu atliekų sudėtyje yra viena ar daugiau cheminių medžiagų, kurios yra klasifikuojamos kaip lėtinis toksiškumas vandens aplinkai l, 2 ar 3 kategorija (pavojingumo frazės H4lO, H41l arba H412) ir tokių medžiagų koncentracija atliekoje padauginus iš atitinkamų daugiklių yra 225% ((H4l0*100) + (H4ll*10) + H4l2 = 225%). Nustatytos naftos angliavandenilių koncentracijos išreiškus procentais būtų 0,5823 % ir 0,4172 %, tačiau, kadangi visų naftos produktų atliekos yra praskiestos ir visiškai susimaišiusios tarpusavyje, negalima išskirti, kokios kategorijos vandens aplinkai toksiškų medžiagų yra atliekoje išreiškus procentais. Todėl atliekant atliekos pavojingų savybių priskyrimą buvo vadovautasi atsargumo principu ir apskaičiuojant pritaikytas 1 kategorijai nustatytas dauginimo koeficientas 100. Mėginys iš rezervuaro R-2(TA-0l-0l135), ėminio koordinatės: (duomenys neskelbtini): 0,5823 % * 100 = >25 % atliekai priskirta pavojinga savybė HP 14 (Ekotoksiškos). Mėginys iš miške susidariusios balos į kurią sutekėjusios nuotekos, šalia įmonės, ėminio koordinatės: (duomenys neskelbtini): 0,4172 % * 100 = >25 % atliekai priskirta pavojinga savybė HP 14 (Ekotoksiškos). Tai atitinka bendrą taisyklę, kad tais atvejais, kai negalima aiškiai pagrįsti, kad atlieka turi būti priskirta nepavojingai, ji turi būti priskirta pavojingai atliekai. Aplinkos apsaugos agentūros išvados: a) BUAB „J” 2018 - 2020 m. disponavo pavojingomis (labai toksiškomis ir toksiškomis) vandens aplinkai, turinčias ilgalaikės pasekmes ekosistemai, cheminėmis medžiagomis (pavojingumo frazės H400, H4lO, H41 1). b) Ūmaus toksinio poveikio tyrimai (48 val. EC50 Daphnia magna judrumo slopinimo tyrimas) parodė, kad tiriamos atliekos yra ekotoksiškos, todėl tokioms atliekoms yra priskiriama pavojinga savybė HP 14 „Ekotoksiškos“. c) Paimtuose mėginiuose nustatytos naftos produktų koncentracijos ženkliai viršija ūmaus ir lėtinio toksiškumo vandens aplinkai vertes. d) Įvertinus mėginiuose nustatytas naftos produktų koncentracijas išreikštas procentais daroma išvada, kad atliekoms turi būti priskirta pavojinga savybė HP 14 „Ekotoksiškos“.e) BUAB „J” 2018 - 2020 m. disponuotos cheminės medžiagos klasifikuojamos kaip pavojingos žmogaus sveikatai cheminės medžiagos, pasižyminčios kancerogeniškumu, mutageniškumu, toksiškumų reprodukcijai (CMR), specifiniu toksiškumu konkrečiam organui ir kt. <...> Pagal atliktus Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Pietų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistų laboratorinius tyrimus ir gautus rezultatus nustatyta, kad tai – naftos produktų atliekos. Naftos produktų koncentracijos atliktais laboratoriniais tyrimais atitinkamai nustatytos požeminiame rezervuare R-2 (TA-01-01xx5) – 5823 mg/l (2022 m. kovo 4 d. tyrimų protokolas Nr. P-109-2022-31/1), iš užterštos miško teritorijoje susidariusios balos – 4172 mg/l (2022 m. kovo 4 d. tyrimų protokolas Nr. P-109-2022-32/1). Taip pat sudėtiniai dirvožemio ėminiai imti ir iš užterštos miško teritorijos - 11 000 mg/kg (2022 m. kovo 23 d. tyrimų protokolas Nr. P-110-2022-28/1). (duomenys neskelbtini) NPT paskirtis - dyzelino priėmimas, laikymas ir realizavimas. Jokia kita veikla su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ar atliekomis šioje vietoje negalima, nes šioje vietoje įmonė neturi AAA išduoto Taršos ar TIPK leidimo. Departamento turimais duomenimis minėtas neteisėtas teršalų išleidimas į aplinką (mišką) nėra technologinis procesas. Tai buvo atlikta neteisėtu būdu. Siurblio pagalba išpilamas teršalas į mišką. Į aplinką buvo pašalinti Teršalai (skystos naftos produktų atliekos). 2022 m. kovo 9 d. preliminariais žalos skaičiavimo duomenimis, pašalintų Teršalų kiekis į aplinką buvo 297 t (360 m3). Pagal 2022 m. kovo 7 d. duotą privalomąjį nurodymą Nr. (12.6)-PN-179 iki 2022m. kovo 31 d. (imtinai) iš miško UAB „N“ surinko 208 t Teršalų ir apskaitė UAB „N“ Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje – GPAIS, atliekoms suteikdami atliekų sąrašo kodą 13 05 07* (naftos produktų / vandens separatorių tepaluotas vanduo). <...> Dėl Teršalų pašalintų aplinkoje (miške) buvo padaryta didelė žala žemės paviršiui ir gilesniems jos sluoksniams, miškui. Buvo užterštas valstybinio miško 0,45 ha plotas, žemės paviršius ir gilesni jo sluoksniai. Miško valdos, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (Urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 6x kvartalo 1x sklypo dalyje) apie 0,6 ha Urėdijos patikėjimo teise valdomo miško sklypo plote šių metų vasario 25 d. buvo užfiksuotas aplinkos teršimas naftos produktais. Naftos produktais užterštas vanduo siurblio ir guminės žarnos pagalba buvo leidžiamas į mišką iš greta Terminalo rezervuaro. UAB ,,N‘‘ iki 2022 m. balandžio 1 d. susiurbė nuo miško paklotės paviršiaus skystos frakcijos naftos produktų atliekas ir patalpino į talpas. Iki 2022 m. balandžio 1 d. įmonė surinko 208 000 l skystos frakcijos naftos produktų atliekų. <...> Užterštoje teritorijoje auga juodalksnynas (2012 m. pasodintas medynas), kurį sudaro 60 proc. juodalksnių ir 40 proc. beržų, šis juodalksnynas 2018 m. buvo įvertintas kaip geros būklės medynas. Vėliau jame buvo atliekami ugdomieji kirtimai, kurių paskirtis medyno priežiūra, atsparumo, sveikatingumo ir vertės didinimas. Šiuo metu naftos produktais užterštoje miško sklypo dalyje augantys medžiai dar nežuvo, bet vadovaujantis ilgamete patirtimi, galima teigti, kad po užteršimo naftos produktais lapuočių medynai, priklausomai nuo taršos laipsnio, dažniausiai pradeda džiūti po kelių metų nuo užteršimo. Jeigu bus nuspręsta pašalinti dalį užteršto grunto, tą bus įmanoma padaryti tik užterštoje miško sklypo dalyje plynai iškirtus visus augančius medžius ir išrovus jų kelmus. Tokiu atveju Urėdija, kaip miško savininkui, bus padaryta turtinė žala, <...> kuri susidės iš: a) buvusio medyno įveisimo kainos; b) buvusio medyno priežiūros išlaidų (vykdyti ugdomieji kirtimai); c) dabar augančio medyno iškirtimo kainos; d) kelmų išrovimo kainos; e) želdavietės paruosimo kainos; f) naujo medyno atkūrimo kainos. Vadovaujantis Reikalavimais miško sklypas yra priskirtinas III grupės vidutiniškai jautrioms taršai teritorijoms. Objektas pietuose ribojasi su naftos produktų terminalu, registruotu valstybinėje geologinės informacijos sistemoje GEOLIS vidutinio pavojingumo potencialiu taršos židiniu PTŽ Nr. 83x3. Į rytus nuo objekto yra (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotis ir geležinkelis, o už jo, šiaurės rytuose įrengti valymo įrenginiai - PTŽ Nr. 83x8. Šiaurėje, šiaurės vakaruose už ~130 m teka kanalizuotas (duomenys neskelbtini) upelis. Artimiausios gyvenamos sodybos yra pietuose, pietryčiuose už 160 - 300 m. Artimiausi geriamo gėlo vandens gręžiniai (Nr. 60171 ir 63201) yra Veseluvkos gyvenvietėje, už ~570 m į rytus nuo tyrimų objekto. Į saugomas teritorijas ir sanitarinės apsaugos zonas objektas nepatenka. Tyrimo objekte - (duomenys neskelbtini) miško 65 kv., 15, 16, 17 žemės sklypuose - yra išretintas miškas, jame lokaliai slūgso balos, kai kurios iš jų užterštos naftos produktais. Vizualiai ir pagal kvapą stebima, kad grunto paviršius fragmentiškai taip pat užterštas naftos produktais, ypač teritorijos pietinėje ir centrinėje dalyse. Tyrimo metu 2022 m. kovo 25 d. išgręžta 12 gręžinių 0,3-3,0 m gylio, paimta 19 grunto mėginių iš įvairaus gylio, ir 7 gruntinio vandens, slūgsančio 4-38 cm gylyje ir besifiltruojančio link (duomenys neskelbtini) upelio, mėginiai. Beveik viso tirto ploto paviršiuje matomos naftos produktų plėvelės, o didžiausios naftos produktų koncentracijos gruntiniame vandenyje ir grunte fiksuotos pietinėje teritorijos dalyje šalia naftos produktų terminalo. Tiek gruntiniame vandenyje, tiek grunte vyrauja tarša dyzelino grupės angliavandeniliais. Atsižvelgiant į teritorijos tipą, taršos paplitimą ir teritorijos gretimybių veiklą praeityje, galima teigti, kad taršos naftos produktais židinys yra pietinėje teritorijos dalyje, prie pat naftos produktų terminalo. <...> Vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalies reikalavimais, atkurtini žuvę medynai turi būti atkurti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo, todėl iškirtus juodalksnyną, išrovus kelmus ir pašalinus užterštą gruntą sąlygų natūraliam medyno atsikūrimui nelieka - būtina taikyti dirbtinį želdinimą. Remiantis moksline literatūra 1 litras naftos produktais gali užteršti l milijoną litrų vandens, nes naftos produktai plėvelės pavidalu paplitę paviršiuje blokuoja deguonies patekimą augalams bei gyvūnams, sukelia dusulį, ilgalaikį maisto atsargų apnuodijimą. Natūralios atsikūrimo galimybės mūsų klimato juostoje yra menkos ir ilgai trunkančios, todėl tokios užterštos teritorijos yra tvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-228 „Dėl Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatyta tvarka. Atkūrimo priemonių parinkimas priklauso nuo užteršto objekto individualių hidrogeologinių sąlygų bei įvairių ūkinių finansinių aplinkybių ir yra nurodytos leidinyje Cheminėmis medžiagomis užteršto grunto ir požeminio vandens valymo metodai / Januševičiūtė D., Marcinonis A., Janulevičius S., Meištininkas R., Samosionokas J., Lietuvos geologijos tarnyba, UAB „Grota“ - Vilnius, 2015 - 98, 99 psl. <...> Minėtus aplinkos būklės pokyčius (cheminę būklę ir pan.) reglamentuoja Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymas; Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671); Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (2019 m. birželio 6 d. Nr. XIII-2166); Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Įsakymas dėl žalos, padarytos laukinei augalijai, apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo (2000 m. balandžio 28 d. Nr. 179); Lietuvos Respublikos įsakymas dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo (2002 m. rugsėjo 9 d. Nr. 471); Lietuvos Respublikos įsakymas dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo.

43.       Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LGT) raštu nustatyta, kad vadovaudamasi ataskaitoje Teritorijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio šalia naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini), detalus ekogeologinis tyrimas / Butėnas T.; UAB „DGE Baltic Soil and Environment“. - Vilnius, 2022. - CD. - (LGT fondas; Nr.44xx0). - (lydr. 2022-05-03, Nr. 13-2x5) pateiktais grunto granuliometrinės sudėties tyrimo rezultatais savo kompetencijos ribose informuoja, kad išskaičiuotasis filtracijos koeficientas vidutinio rupumo smėlyje yra 12–15 m/parą ribose. Be to, statybos techninio reglamento STR 2.05.17:2005 „Gruntinių medžiagų užtvankos”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-627, 11.15 punkte nurodytos analogiškos vertės: „filtracijos koeficientas, kf – grunto laidumo vandeniui rodiklis, turintis greičio dimensiją (cm/s; m/d). Nustatomas laboratoriniais ir (ar) lauko bandymais, apskaičiuojamas empirinėmis formulėmis. Orientacinės kf vertės, m/parą: molio <0,001, priemolio 0,005–0,05, priesmėlio 0,1–0,5, smulkiagrūdžio smėlio 1–5, vidutiniagrūdžio smėlio 10–20, žvyro >50–100“. Atsižvelgiant į tai, informuojama, kad 2022 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini) miške, greta BUAB „J“ (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminalo, adresu (duomenys neskelbtini), aptikti naftos produktai galėjo pasiekti ir užteršti gruntą 2,4 m. gylyje.

44.       2022 m. rugpjūčio 5 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos raštu Nr. AD-148x6 dėl žalos aplinkai skaičiavimo patikslinimo nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) Kauno valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai (toliau – pareigūnai) teikia patikslintą pirminės žalos aplinkai skaičiavimą dėl Valstybinio miško teritorijoje (65 kv., 15, 16, 17 žemės sklypuose) išpiltų naftos produktų atliekų (toliau – Raštas). Departamento pareigūnai pirminį preliminarų žalos aplinkai skaičiavimo variantą pateikė 2022 m. kovo 9 d., pagal 2022 m. vasario 25 d. vietoje surašytą apmatavimo aktą, kuriame vietoje buvo vizualiai įvertintas teršalų pasklidimo plotas, turimomis technologinėmis priemonėmis fiksuojant vietos koordinates, bei vietoje turėtomis priemonėmis t. y. matavimo rulete Nr. U-0001159 nustatytas teritorijos padengimas (sluoksnio storis (cm)) pavojingosiomis naftos produktų atliekomis, pirminiam skaičiavimui išvedant aritmetinį teršalų padengimo sluoksnio storio vidurkį. Pirminį preliminarų žalos aplinkai skaičiavimą pareigūnai atliko pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. (suvestinė redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d.) įsakymo Nr. 471 patvirtintą „Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką“ (toliau – Metodika). Pagal pirminius vietoje vizualiai nustatytus žalos skaičiavimo duomenis, kurie nurodomi Metodikoje, apskaičiuotas preliminarus išpiltų pavojingųjų naftos produktų atliekų kiekis (m3) ir plotas (m2) Valstybinio miško teritorijoje (65 kv., 15, 16, 17 žemės sklypuose). Žalos aplinkai skaičiavimo metu pareigūnai rėmėsi fizikiniais medžiagų/naftos produktų (alyvos, dyzelino, mazuto, benzino) santykiniais tankiais, išvesdami bendrą medžiagų santykinių tankių aritmetinį vidurkį. 2022 m. gegužės 12 d. UAB ,,N‘‘ pateiktoje Teritorijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios šalia naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini), detalaus ekogeologinio tyrimo ataskaitoje (toliau – Ataskaita) nustatytas užterštas plotas 0,4613 ha. Todėl pirminė žala aplinkai perskaičiuojama pagal patikslintą teršalų pasklidimą plotą (mąstą). Departamento pareigūnų teikiama patikslinta pirminė žala aplinkai dar nėra galutinė, nes UAB ,,N“ pagal Ataskaitą yra parengusi Užterštos teritorijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios šalia naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini), tvarkymo planą (toliau – Tvarkymo planas), kuris šiuo metu yra derinamas. Galutinė padaryta žala aplinkai bus perskaičiuojama po užterštos Valstybinio miško teritorijos (Un. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios šalia naftos produktų terminalo, (duomenys neskelbtini) sutvarkymo plano įvykdymo. Departamento pareigūnai siekdami atsakyti į klausimą ,,įvertinti aplinkybes ar galėjo 2022 m. vasario mėn. UAB „N“ užteršti naftos produktais gruntą iki 2.4 m. gylio‘‘, raštu kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, kuri savo kompetencijos ribose 2022 m. rugpjūčio 4 d. pateikė atsakymą Nr. (6)-1-7-51x8.

45.       Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos raštu dėl žalos paskaičiavimo ir civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08709-22 nustatyta, kad <...> nustatęs sąmoningą atsikratymą pavojingomis atliekomis ir įvertinęs UAB „N“ darbuotojų įvykdytos veikos pavojingumą visuomenei bei aplinkai, Departamentas 2022 m. kovo 4 d. raštu AD5-38x6 kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. (duomenys neskelbtini) AAI pareigūnai nedelsiant paskaičiavo aplinkos komponentui – žemės paviršiui ir gilesniems jos sluoksniams, padarytą preliminarią žalą. 2022 m. vasario 25 d. Departamento pareigūnai naudodami mobilųjį telefoną nustatė atliekų pasklidimo ant žemės paviršiaus ploto koordinates, liniuote išmatavo išpiltų skystų atliekų sluoksnio storį. Pagal koordinačių taškus apskaičiuotas užterštas pavojingomis atliekomis plotas – 0,6 ha, skystomis atliekomis padengto žemės paviršiaus storį nuo 6 cm iki 9 cm. Žalos skaičiavimui priimtas vidutinis apsemto skystomis atliekomis sluoksnio storis – 6 cm. Departamento pareigūnai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimų dydžių apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) (galiojanti redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d.) 31 punkte nustatyta tvarka apskaičiavo žalos, padarytos aplinkos komponentams, teršiant pavojingomis atliekomis preliminarų atlyginimo dydį – 3 096522 eurus. <...> 2022 m. kovo 1 d. UAB „N“ pateikė valstybinio miško teritorijos ((duomenys neskelbtini) r. sav.), užterštos naftos produktais, preliminarų tvarkymo priemonių planą. UAB „N“ vadovaudamasi tvarkymo priemonių planu iš valstybinio miško teritorijos surinko (išsiurbė) dalį skystų pavojingų atliekų ir jas sutvarkė. Kita dalis skystų pavojingų atliekų susigėrė į miško paklotę ir gruntą. Metodikos 20 punkte nustatyta, kad jei pažeidėjas savo objektui patvirtintuose galimų avarijų likvidavimo planuose numatytais teršalų arba atliekų surinkimo būdais, priemonėmis ir terminais arba kitaip suderinęs su aplinkos apsaugos institucija surenka išmestus teršalus arba atliekas, visiškai ar iš dalies atstato pažeistą aplinkos kokybę, žalos atlyginimo suma mažinama surinktų teršalų arba atliekų kiekį atitinkančiu žalos dydžiu. Departamento pareigūnai 2022 m. kovo 9 d. UAB „N“ įteikė privalomąjį nurodymą Nr. (12.6)-PN-1x2 UAB „N“ atlikti ekogeologinius tyrimus ir pagal ekogeologinių tyrimų ataskaitą paruošti ir suderinti su Departamentu valstybinio miško teritorijos, užterštos naftos produktais, tvarkymo planą (toliau – Tvarkymo planas). UAB „N“ 2022 m. gegužės 12 d. pateikė užterštos pavojingomis atliekomis valstybinio miško teritorijoje, šalia UAB „N“ naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini), detalaus ekogeologinio tyrimo ataskaitą (toliau – Ataskaita). Ataskaitoje pateikta, kad į aplinką išpylus pavojingas skystas atliekas jomis užteršta 30,8 m3 žemės paviršiaus ir gilesnių jos sluoksnių (grunto) ir 1032 m3 gruntinio vandens, pavojingomis atliekomis užterštos teritorijos plotas – 0,4613 ha. Pagal Ataskaitoje pateiktą pavojingomis atliekomis užterštą teritorijos plotą Departamento pareigūnai 2022 m. liepos 27 d. perskaičiavo pirminės preliminarios žalos aplinkai dydį – 2 380672,8 eurus. <...> Departamento pareigūnai Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikdami patikslintos žalos aplinkai dydį dar nevertino iš valstybinio miško teritorijos surinktų (išsiurbtų) ir sutvarkytų skystų pavojingų atliekų kiekio, nes pavojingos atliekos ir jomis užterštas gruntas dar buvo valstybinio miško teritorijoje ir Tvarkymo planas dar nebuvo parengtas ir suderintas. Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos apsaugos kontrolės skyriaus specialistai 2022 m. liepos mėn. 1 d. raštu Nr. AD5-125x3 suderino UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ parengtą užterštos teritorijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios šalia UAB „N“ naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini), Tvarkymo planą. 2022 m. rugpjūčio mėn. UAB „DGE Baltic Soil and Environment” paruošė Tvarkymo plano papildymą. Tvarkymo plano papildymą Departamentas suderino 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. AD5-160x1. Tvarkymo plane ir papildyme numatyta, kad pavojingomis atliekomis užterštas gruntas sutvarkomas iki galo, o gruntinis vanduo paliekamas natūraliam išsivalymui, vykdant monitoringą. <...> Tvarkymo plane pavojingomis atliekomis užterštoje teritorijoje numatyta pašalinti ir yra pašalinta užteršta miško paklotė, iškirsti medžiai, užterštas gruntas iškastas ir tvarkomas. UAB ,,N“ prieš pavojingų atliekų pašalinimo iš gamtinės aplinkos darbų pradžią, gavo valstybinės įmonės Valstybinių miškų urėdijos sutikimą išpjauti dalį miško medžių ir jaunuolyną (Valstybinė miškų tarnyba išdavė leidimą). Vykdant pavojingomis atliekomis užterštos miško žemės tvarkymo darbus padaryta žala ir miško medžiams, kuri šiuo metu yra vertinama (atsižvelgiant į atsikūrimo, atželdinimo galimybės). Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal Metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalis). Metodikos 24 punkte nustatyta, kad užbaigus taršos likvidavimo darbus, aplinkos apsaugos institucija padarytą žalą įvertina, apskaičiuoja padarytos žalos dydį bei pateikia pažeidėjui pretenziją su aplinkai padarytos žalos apskaičiavimais. UAB „N“ išpylus skystas pavojingas atliekas į aplinką bei vykdant užterštos pavojingomis atliekomis teritorijos darbus žala padaryta šiems aplinkos komponentams: žemės paviršiui ir jo gilesniems sluoksniams (gruntui), gruntiniams vandenims, miško paklotei, miško medžiams. <...> Žalos apskaičiavimas žemės paviršiui ir jo gilesniems sluoksniams (gruntui) ir gruntiniams vandenims bus vykdomas vadovaujantis Metodikos reikalavimais, įvertinus duomenis, pateiktus naujoje UAB „N“ ekogeologinių tyrimų ataskaitoje. Žalos apskaičiavimas miško paklotei ir miško medžiams bus vykdomas vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. UAB „N“ baigus pavojingomis atliekomis užterštos teritorijos sutvarkymo darbus Departamento pareigūnai paskaičiuos visiems aplinkos komponentams padarytą žalą bei UAB „N“ pateiks patikslintą civilinį ieškinį.

46.       UAB „Grota“ pateikta (duomenys neskelbtini), aplinkos monitoringo (poveikio požeminiam vandeniui) 2016 m. ataskaita nustatyta, kad 2016 m. UAB „J” (iki 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo „X”) (duomenys neskelbtini) naftos terminalo (duomenys neskelbtini), poveikio požeminiam vandeniui monitoringas įvykdytas pagal parengtą ir suderintą programą 2016-2019 metams. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringo tinklą sudaro 4 stebimieji gręžiniai Nr. 39xx2, Nr. 3xx0, Nr. 36xx1, Nr. 36xx2, kurie įrengti į pirmą nuo žemės paviršiaus vandeningąjį sluoksnį. Visi gręžiniai yra (duomenys neskelbtini) naftos terminalo teritorijoje. Nustatyta, kad gruntinio vandens kokybė 2016 m. gera nebuvo. Gruntiniame vandenyje iš stebimųjų gręžinių aptikta naftos angliavandenilių. Gruntiniame vandenyje iš gręžinio Nr. 36xx0 NP koncentracija 1,3 karto viršijo leistiną RV pagal LAND-9-2009. Ataskaitiniu 2016 m. laikotarpiu stebimas NP terminalas nedarė reikšmingo neigiamo poveikio gruntinio vandens kokybei (aprobavimo metu šviežios taršos NP atveju nenustatyta). Aukšta NP koncentracija gruntiniame vandenyje lėmė virš RV benzeno ir epizodiškai ksilenų koncentraciją. Kitų ištirtų vandens kokybės rodiklių koncentracijų vertės neviršijo leistino pagal normatyvų reikalavimus. Ataskaitiniu 2016 m. laikotarpiu stebimas NP terminalas nedarė reikšmingo neigiamo poveikio gruntinio vandens kokybei (aprobavimo metu šviežios taršos NP atvejų nenustatyta). NP terminalo teritorijoje neigiamas poveikis gruntinio vandens kokybei pasireiškia dėl senos (liekaninės) taršos naftos produktais. Didelį poveikį gruntinio vandens kokybei vis dar daro naftos angliavandeniliai išplaunami iš anksčiau užteršto NP grunto. Pažymėtina, kad monitoringo duomenys nerodo taršos arealo plėtros.

47.       Teritorijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios šalia Naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini), detalaus ekogeologinio tyrimo tarpine ataskaita nustatyta, kad tirta teritorija yra (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) esančio naftos produktų terminalo ((duomenys neskelbtini) miškas, 65 kv., 15, 16, 17 žemės sklypai). Bendras tiriamos teritorijos plotas apie 60 arų. Teritorija ribojasi su į pietus nuo jos esančiu naftos produktų terminalu (potencialaus taršos židinio (PTŽ) Nr. 83x3) ir yra (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos ribose. Į rytus nuo tiriamos teritorijos yra (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotis ir geležinkelis, o už jo, šiaurės rytuose įrengti valymo įrenginiai (potencialaus taršos židinio (PTŽ) Nr. 8343). Į šiaurę - šiaurės vakarus tiriamos teritorijos atžvilgiu teka upelis - kanalas (duomenys neskelbtini). Rytuose už geležinkelio bėgių yra (duomenys neskelbtini) tvenkinys. Šalia teritorijos esantis naftos produktų terminalas iki 1992 m. buvo naudojamas Rusų kariuomenės. Vėliau terminalas nenaudotas iki kol buvo rekonstruotas 1996-1997 metais ir pradėtas naudoti pagal paskirtį. Teritorija nepatenka į saugomų teritorijų ribas. Už 5,0 km į vakarus nuo sklypo yra artimiausia saugoma teritorija – Neries upė, patenkanti į Natūra 2000 kaip buveinių apsaugai svarbi teritorija. Už Neries, 6,7 km nuo tiriamos teritorijos į vakarus, plyti (duomenys neskelbtini) geomorfologinis draustinis, skirtas išsaugoti moreniniame gūbryje susiformavusio erozinio raguvyno išlikusius fragmentus. Artimiausia požeminio vandens vandenvietė yra už 1,10 km į vakarus. Tirta teritorija nepatenka į vandenviečių apsaugos zonas. Teritorija tvarkyta pagal UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ parengtą ir suderintą teritorijos tvarkymo planą. Užterštos teritorijos tvarkytojas – UAB „Ekovalis”.Tvarkymo plane buvo numatyta pašalinti naftos produktais užterštą gruntą, o teritorijoje susidariusias negilias iškasas išlyginti panaudojus aplinkui esantį vietinį gruntą, jo pritrūkus iškasas užpildyti atvežtu švariu gruntu. Bendras tvarkymo plane numatytas tvarkomo grunto plotas buvo 4613 m2 , tūris - 164,6 m3 (atliekos kodas 17 05 03*). Teritorijos tvarkymo metu buvo išvalytas užteršto miško, esančio šalia UAB „N” naftos produktų terminalo, plotas. Miško teritorijoje nuo paviršiaus buvo išsiurbta ir priduota 10,02 t naftos produktai užteršto vandens (atliekos kodas 17 05 03*). Nuo žemės paviršiaus ir iš gilesnių sluoksnių buvo iškasta apie 700 m3 užteršto grunto, velėnos ir miško paklotės. Iš jų 88,08 t labiausiai užteršto gilesnių sluoksnių grunto buvo išvežta į UAB „GVT LT” tvarkymo aikštelę, likę apie 540 m3 grunto, sandėliuojami įrengtoje izoliuotoje nuo aplinkos laikinoje užteršto grunto saugojimo/tvarkymo aikštelėje. Į teritoriją atvežta, paskleista ir išlyginta 516 m3 švaraus grunto. Kontrolinių tyrimų metu buvo surinkta 12 grunto bandinių. Grunto bandiniai imti iš paviršinio grunto sluoksnio. Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad nė viename iš tirtų bandinių nebuvo fiksuotas naftos produktų koncentracijos viršijančios ribinę vertę pagal LAND 9-2009 Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus, keliamus III grupei priskiriamai teritorijai (vidutiniškai taršai jautri teritorija). Remiantis kontrolinio tyrimo rezultatais teritorijoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioje šalia Naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini), įgyvendintos aplinkos atkūrimo priemonės užtikrino III grupės (vidutiniškai jautrioms taršai) teritorijoms keliamus reikalavimus, pagal „Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos“ ir „Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos” reikalavimus. Pagal teisės aktų reikalavimus sutvarkius ir išvežus laikinoje aikštelėje sandėliuojamą užterštą gruntą, turi būti parengta baigiamoji užterštos teritorijos tvarkymo ataskaita ir pateikta Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos derinimui.

48.       Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Ekologijos ir aplinkotyros centro 2025 m. gegužės 7 d. pateikta Miško sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) augalinės įvairovės ir buveinės atsistatymo po teritorijos sutvarkymo darbų vertinimo išvada nustatyta, kad buvusioje užterštoje teritorijoje, kurioje 2022 metais buvo pašalintas užterštas dirvožemis ir gruntas, o vietoje jų paskleistas švarus, vietovei būdingas gruntas, vertinant žolinės dangos atsistatymo rezultatus, matyti, kad tiek žemumose, tiek aukštumose augalija atsikuria sėkmingai. Vizualinio vertinimo duomenimis, pionierinė sukcesijos stadija jau yra apie 80 % praeita, o tai rodo, kad 80 % teritorijos augalinė danga jau sėkmingai vystosi ir yra pakeliui į drėgno klimaksinio miško formavimąsi. Šiuo metu teritorijoje dominuoja pereinamoji stadija tarp daugiamečių augalų ir krūmų bei jaunų medžių. Tai liudija spartų buveinės atsistatymą, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo atkūrimo darbų pradžios praėjo tik šiek tiek daugiau nei dveji metai. Prie spartesnio buveinės atsinaujinimo prisideda aplinkiniai iš trijų pusių augantys miškai. Tikėtina, kad per artimiausius 50 metų čia galėtų susiformuoti jaunas, Lietuvos klimatinei zonai ir šiai teritorijai būdingas miškas.

49.       Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus ir valstybės įmonės valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio 2025 m. kovo 26 d. apžiūros aktu nustatyta, kad: 1) naftos produktais pažeistame plote, 2023 metų plyno sanitarinio kirtimo biržėje, 2024 metų pavasarį VĮ VMU atkūrė biržę mišriu būdu – pasodino 500 vienmečių konteinerinių beržo sodinukų. Atlikus pirmų metų mišrių želdinių apskaitą 2024 m. lapkričio 15 d., nustatyta, kad 83 % arba 413 želdinių prigijo. Biržėje formuojasi žolinė danga, tačiau jos įtaka pasodintų želdinių išlikimui bei miško paklotės atkūrimui laikoma nežymia. Pažymėtina, kad miško paklotė – tai virš dirvožemio po medžių ir krūmų lajomis susiformavęs organinis sluoksnis, susidedantis iš miško nuokritų (lapų, spyglių ir kt.), esantis įvairiose irimo stadijose. Nepažeistame medyne ši paklotė jau yra susiformavusi, o pažeistame plote apžiūros metu būdingų paklotės požymių dar nebuvo nustatyta; 2) objekte naujai pasodinti beržo medeliai yra 40 cm aukščio, savaime auga panašaus arba tokio paties aukščio juodalksnio, drebulės, savaiminukai, vegetacija neprasidėjusi. Šiuo metu objekte augantys medeliai yra miško želdinių ir žėlinių stadijoje, biržėje bus būtina atlikti želdinių ir žėlinių priežiūros darbus. Savaime augantys ir pasodinti medeliai medyno kriterijų neatitinka. Tame pačiame taksaciniame sklype, nepažeistame medyne, susiformavęs mokslinius terminus atitinkantis 14 metų amžiaus medynas, kuriame pilnai susiformavęs mišrus lapuočių medynas ir kuriame šiais metais VĮ VMU numato atlikti ugdomuosius miško kirtimus.

50.       Civilinis ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau –Departamentas) 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė dar vieną patikslintą civilinį ieškinį dėl žalos aplinkai, kuriuo sumažino prašomą priteisti žalos dydį ir prašo priteisti solidariai iš civilinių atsakovų UAB „N” ir K. P. 15 355,80 Eur aplinkai padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad po UAB „N“ atliktų teritorijos tvarkymo darbų buvo pakartotinai apmatuotas patikėjimo teise valdomo VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 6x kvartalo 1x miško sklypo sutvarkytas plotas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Valstybinio miško teritorijoje sunaikinus miško paklotę, žala aplinkai padaryta 0,235 ha plote. Žala aplinkai padaryta neteisėtai sunaikinus medžius IV grupės miškuose gali būti vertinama pagal faktiškai sanitariniais kirtimais iškirstą tūrį – 5,46 m³ likvidinės medienos. Ieškovas pažymėjo, jog UAB ,,N“ prieš pavojingų atliekų pašalinimo iš gamtinės aplinkos darbų pradžią, gavo VĮ Valstybinių miškų urėdijos sutikimą išpjauti dalį miško medžių ir jaunuolyną (Valstybinė miškų tarnyba išdavė leidimą). Vykdant pavojingomis atliekomis užterštos miško žemės tvarkymo darbus, buvo iškirstas miškas, pašalintas užterštas gruntas jį nukasant kartu su visa miško paklote, kaltinamųjų neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala ir miško paklotei bei medžiams. Departamento Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus pareigūnai, vadovaudamiesi Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249, paskaičiavo 15 355,80 Eur miške padarytą žalą aplinkai (žala medžiams, miško paklotei).

51.       Liudytojas E. M., įvykio metu dirbęs Aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) aplinkosaugos inspekcijos vyriausiuoju specialistu, parodė, kad nuo 1-ojo požeminio rezervuaro iki miško buvo nutiesta guminė žarna, kurios gale buvo tamsios spalvos teršalų dėmė, vizualiai atrodė, kad teršalai užliejo apie 60 arų, tačiau tiksliai išmatuota – 45 arai. Apskaičiuojant pirminę žalą, užterštas plotas buvo matuojamas su rulete, matuojamas balų gylis buvo iki 9 cm. Buvo skaičiuojamas vidurkis, siekiant apskaičiuoti preliminarią žalą. Preliminariai buvo paskaičiuota kiek išpilta pavojingų atliekų. Iš rezervuaro, kuriame rastas panardintas siurblys, buvo nusiurbta apie 20% turinio nuo viršaus iki skysčio pradžios. Užterštoje teritorijoje valymo darbus atliko UAB „Ekovalis“. Iš miško hidrodinaminės mašinos išsiurbė apie 200 tonų skystos frakcijos pavojingų teršalų. Mano, kad teršalai buvo pilami ilgesnį laiką, nes tokio dydžio plotą užpilti per dieną būtų neįmanoma. Nemano, kad tai galėjo būti istorinė tarša, teršalai negalėjo savaime iškilti į paviršių. Vertinant skystos frakcijos kiekį, mano, kad ši tarša pateko iš UAB „N“ teritorijos. Imant mėginius iš rezervuaro frakcija buvo vientisa ir tiršta. Įprastai vanduo nuo naftos produktų atsisluoksniuoja, o ten buvo vientisa, vienos spalvos tiršta frakcija. Liudytoja I. D. parodė, kad užterštas plotas nebuvo vientisas, dėmės buvo prie tvoros, prie šlangos galo ir pavieniai užteršti miško plotai. Įmonė nekontroliavo K. P. veiklos (duomenys neskelbtini) terminale. Liudytojas R. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu. Praėjusių metų žiemos pabaigoje iš (duomenys neskelbtini) gyventojų sulaukė skundų dėl vakarais sklindančio stipraus naftos produktų kvapo. Apskaičiavo, kad teršalai išplito apie 60 arų teritorijoje. Liudytojas V. K. parodė, kad nuo už praeitų metų spalio ar lapkričio mėnesį pradėjo jausti neaiškios kilmės labai nemalonų kvapą, lyg būtų dujų. Pamatė didžiulį miško plotą, užterštą naftos kilmės teršalais. Įkišus pirštą jautėsi riebalai, konsistencija buvo pakankamai tiršta, panašiai kaip automobilinės alyvos. Aplinkosaugininkai paaiškino, jog buvo užteršta apie 0,7 ha plotas, kas, pagal jo subjektyvius matavimus, atitinka. Liudytojas D. V. parodė, kad jis yra nemokumo administratorius, administruoja UAB „J“ bankroto procesą. 2021 m. balandžio 28 d. iš UAB „J“ direktoriaus V. P., turto priėmimo - perdavimo aktu, buvo perimtas visas įmonės turtas ir tą pačią dieną, pagal turto panaudos sutartį, perduotas UAB „N“ direktoriui R. V.. Rezervuarų yra ne vienas, pagal apskaitos dokumentus juose buvo laikomas kuras. Perimant turtą nebuvo tikrinamas kiekvienas rezervuaras. Apie nelaimę jį telefonu informavo aplinkosaugos specialistė, tačiau tuo metu turtu naudojosi UAB „N“, kuri ir turėjo imtis veiksmų dėl saugaus teritorijos eksploatavimo. Atvykęs į teritoriją po incidento matė naftos produktais užterštą mišką šalia UAB „N“ teritorijos. Po turto perdavimo teritorijoje nebuvo juntami pašaliniai kvapai ar oro tarša, pažeidimų nepastebėjo, viskas buvo tvarkinga. Pagal panaudos sutartį UAB „N“ buvo perduotas žemės sklypas, todėl būtent UAB „N“ turėjo užtikrinti žemės sklype esančių talpų saugumą ir imtis priemonių, kad nelaimė neįvyktų. Liudytojas A. K. parodė, kad dirba Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriuje vyriausiuoju specialistu. Aplinka buvo užteršta pavojingomis atliekomis - skysta frakcija, buvo padaryta žala aplinkai, augmenijai, vandeniui bei dirvožemiui. Giluminis gruntas buvo užterštas 12 arų bendroje teritorijoje, kitame plote užterštas maždaug virš 30 arų naftos produktų plėvele. Nemano, kad čia galimas giluminio užterštumo variantas, kadangi tai yra miško žemė, prieš tai miškas buvo kirstas, po to ataugęs. Miškininkai būtų apie tai pranešę. Informacijos, patvirtinančios istorinę taršą, neturi. Mano, kad tarša buvo vykdoma ne vieną kartą, o kelis mėnesius. Turto administratoriaus nuotraukose šlanga buvo matyti kelis mėnesius. Jeigu būtų išpilta per vieną kartą, teršalai tiek nepasklistų ir į gylį nenueitų. Liudytojas R. V. parodė, kad yra UAB „N“ generalinis direktorius. (duomenys neskelbtini) naftos terminalo veiklą vykdė ir kontroliavo UAB „N“ (duomenys neskelbtini) K. P.. K. P. dirba (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį, pagal priimtus pareigybinius nuostatus, su kuriais buvo supažindintas, yra pilnai atsakingas už visą (duomenys neskelbtini) naftos terminalo veiklą, kaip bendrovės darbuotojas veikė bendrovės naudai ir jos interesais. Prieš tai K. P. buvo UAB „J” vadovas, buvo atsakingas už tokią pačią veiklą, tai buvo tęstinė jo veikla ir jam buvo žinoma, kaip turi būti tvarkomi naftos produktai. Jis, kaip UAB „N“ direktorius, į technologinius procesus nesikišo, dirbo administracinį darbą. Negali atsakyti, ar buvo tinkamai vykdoma K. P. priežiūra ir kontrolė. Pagal dokumentus dėl padarytos žalos ir padarinių pašalinimą yra atsakinga UAB „N“. UAB „N“ pagal panaudos sutartį priklauso šis terminalas. Tarybiniais laikais toje vietoje buvo naftos bazė, po to perėmė grupė „A“ ir ten buvo laikomi naftos produktai. Tos talpos - sovietmečio palikimas. Ten yra istorinė tarša, apie ją sužinojo iš BUAB „J“ vadovo. Pavasarį, pakilus gruntiniams vandenims viskas išlįsdavo į žemės paviršių. Atliekant užterštos teritorijos valymo darbus pasimatė istorinė tarša. Taršos rodikliai rasti požeminiuose rezervuaruose labai panašūs į tuos, kas rasta išpiltoje vietoje. Specialistas T. B. parodė, kad dirba UAB „DGE Baltic Soil And Environment“ projektų vadovu ir ekologu, tvirtina byloje pateiktą ataskaitą. Taršos ribinės vertės viršijimai buvo išskirti keliuose taškuose ir keliuose arealuose. Giluminė tarša su didesnėmis taršos koncentracijomis buvo fiksuota pietinėje tiriamos teritorijos dalyje, kur buvo taršos židinys - 20-30 m2 areale šalia naftos produktų perdirbimo terminalo. Ten buvo didžiausia taršos koncentracija. Vizualiai matėsi paviršinės taršos arealas. Didžiausia 46 arų plote fiksuota vizuali tarša, ji buvo vandens paviršiuje ir sklido plėvelių pavidalu. Taršos paplitimas plėvelių pavidalu buvo nustatytas vizualiai tiriant gruntą, imant mėginius, nes vizuali tarša taipogi tarša. Visoje kitoje teritorijoje (pagal mėginių paėmimo metodiką paimti mėginiai), tarša neviršijo ribinių verčių, tačiau ši tarša taip pat fiksuota. Ataskaitos 23 lape 15 punkte nurodytas užteršto grunto plotas 154 m2. Užteršto grunto tūris -30,8 m3 paskaičiuotas ekologinių tyrimų metu atliekant gręžinius. Teoriškai yra įmanoma, kad tarša yra likusi ir nuo tarybinių laikų. Dėl senesnio užteršimo - stipriai svyruojat vandens lygiui, teoriškai galėtų išsiskirti giliau esantys naftos produktai į paviršių. Plėvelės pavidalu išplitusį užterštumą vertina kaip užterštą gruntą. Gruntas vienareikšmiškai užterštas, nes vizualinė tarša irgi yra tarša, nepaisant, kad laboratorijoje ribinės vertės nebuvo viršijamos, nes grunto plėvelė itin plona ir laboratoriniuose tyrimuose ribinės vertės nebūna tokios didelės. Užterštoje teritorijoje vandens lygis aukštas, telkšojo balos ir į tokias sąlygas patekę naftos produktai išplinta labai staigiai. Išpylus vieną litrą perdirbtų naftos produktų galima užteršti didelę teritoriją, nes naftos produktų plėvelė yra itin plona ir vandens paviršiumi ji plinta staigiai, ir labai plonu sluoksniu. Per kelias valandas galima išleisti tam tikrą kiekį naftos produktų, kurie gali užteršti 40 arų teritoriją. Vertinant taršos arealą vizualiai, tarša, kuri teritorijoje išplitusi plėvelių pavidalu galėjo pasklisti itin greitai, galėjo per pusvalandį ar valandą pilant 25 cm skersmens vamzdžiu. Liudytojas K. K. parodė, kad įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) girininkijos girininku. Vizualiai miške matė daug naftos produktų teršalų, buvo juntamas kvapas. Buvo užlietas nemažas plotas. Miško teritorijos užterštumas buvo didelis. Gamtosaugininkai išmatavo, buvo užteršti apie 46 arai. Miško paklotė buvo visiškai sunaikinta, žuvo, riebalai teršalai ją uždusino negavus deguonies ir šviesos. Pražuvo medžiai - juodalksniai ir beržai, kurie buvo pasodinti prieš 11 metų. Medžiai buvo maždaug rankos storio, jie išdžiūvo. Valant miško plotą medžiai turėjo būti iškirsti, miško plotas išvalytas. Liudytojas K. C. parodė, kad dirba Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos viršininku. Praeitais metais vasario mėnesį inspektoriai vyko į teritorijos apžiūras. Teritorijoje už tvoros matėsi išbėgusios tamsios spalvos atliekos, kurios turi specifinį naftos produktų kvapą. Sprendė, kad tai yra atliekos, kuriomis norima atsikratyti. Pagal veiksmus buvo daroma išvada, kad specialiai buvo bandoma išleisti atliekas. Pamatavus pasklidusių atliekų gylį, buvo nustatytas nuo 3 iki 9 cm gylis. Preliminariai buvo paskaičiuotas išpiltų atliekų kiekis ir įvertinta įkainiu - 1 tona pavojingų atliekų virš 10 000 Eur. Buvo nustatyta, kad tarša prasiskverbė gilyn nuo 10 cm iki 25 cm. Atliekos negali prasiskverbti labai lygiai ir tolygiai, nes vienoje vietoje dirvožemis molis, kitoje smėliukas. Paskaičiuota, kad į aplinką buvo išpilta 228 tonos, o susiurbta 221 tona atliekų. Pirmu etapu buvo suskaičiuotos skystos atliekos, kurios buvo surinktos ir tas kiekis iš pirminės žalos atimtas (išminusuotas). Kitos atliekos įsiskverbė į gruntą. Padarius gręžinius vienur jų nebuvo rasta, kitur buvo rasta nedaug, o dar kitur, buvo rastas didesnis kiekis. Liudytoja V. K. parodė, kad dirbo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) inspekcijoje. Po įvykio įmonei buvo pavesta atlikti ekogeologinius tyrimus, kurių ataskaitoje nustatyta, kad buvo užterštas grunto paviršius, gilesni sluoksniai ir gruntiniai vandenys. Kartu su ekogeologinių tyrimų ataskaita buvo parengtas ir tvarkymo planas, tačiau, gruntinių vandenų tvarkymo plano faktiškai nėra – jų išvalymą gali užtikrinti tik laikas. Žalos dydis buvo apskaičiuotas pagal ekogeologinių tyrimų ataskaitoje nurodytus teršalų koncentracijų vidurkius gręžiniuose, taikant Metodiką. Iš galutinės sumos buvo atimta leistina tarša pagal 2009 m. Land‘o reikalavimus, o už viršytą kiekį apskaičiuota žala – 2002 eurai, susijusi su gruntinių vandenų užterštumu. Buvo girdėjusi, kad (duomenys neskelbtini), kur yra įmonės teritorija, sovietmečiu galėjo būti užkasti naftos produktai. Apie istorinę taršą ar likusį užterštumą informacijos neturi. Gruntinių vandenų užterštumo žala gali pasireikšti po ilgo laiko – teršalai gali nutekėti į šulinius per gruntą. Pirminėse žalose gruntinių vandenų užterštumas nebuvo vertintas, nes tokie duomenys buvo gauti tik po ekogeologinių tyrimų ataskaitos. Iki tol žala buvo skaičiuojama pagal plotą. Atlikus 8 gręžinius buvo nustatyti dyzelino ir benzino frakcijų svyravimai, buvo išvestas vidurkis. Ekogeologinių tyrimų ataskaitos 9 lentelėje nurodyta, kad naftos produktais užterštas gruntinis vanduo buvo aptiktas 0,04–2,4 m gylyje, užteršto vandens tūris siekė 1032 m³, benzino koncentracija – 8,86, dyzelino – 33,9. Nurodytas visas užteršto vandens tūris ir maksimali koncentracija, todėl tai nėra vidutinis atvejis. Liudytojas R. V. parodė, kad dirba Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus vyriausiuoju specialistu. Buvo įvykio vietoje, jautėsi naftos produktų kvapas. Buvo nustumdytas gruntas, kertami medžiai, dirbo sunkioji technika. Dirvožemis nustumtas kartu su visa miško paklote, miško paklotė sunaikinta. Miške augo jaunuolynas, kuris buvo sveikas, žalias, perspektyvus. Medžiai buvo iškirsti su leidimais, bet tokio amžiaus medžiai nekertami, tai buvo padaryta nes reikėjo tvarkyti teritoriją. Šis kirtimas buvo taršos pasekmė, nes sveikų medžių niekas nekerta. Valstybinių miškų valdytojo pranešime apie ketinimą parašyta, kad buvo plynas sanitarinis miško kirtimas. Sanitarinis miško kirtimas atsirado dėl to, kad Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio miškininkas, aplinkos apsaugos specialistas ir girininkas apžiūrėję nustatė, kad tokiame plote dėl naftos teršalų reikia iškirsti tam tikrą miško plotą, šiuo atveju - jaunuolyną. Valstybinė miškų urėdiją pateikė duomenis, kokiam komponentui ir kokia apimtimi padaryta žala gamtai ir jis skaičiavo miške padarytos žalos dydį pagal fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytą žalos aplinkai dydžio metodiką. Žala 15 355,80 eurų atsirado dėl iškirstų medžių ir sunaikintos miško paklotės. Buvo nukirsta 5.46 m3 medienos bei pažeistas miško paklotės plotas – 2350 m2. Dėl miško paklotės sunaikinimo - skaičiavo pagal nukastą plotą, o dėl medžių - pagal nukirstos medienos tūrį. Už miško paklotės 1 m2 – sunaikinimą 3 eurai. Miško paklotė atsikuria per ilgą laiką, tai gali užtrukti 100 ar daugiau metų, kad ji atsistatytų iki pirminės būsenos. Miško kirtimo neteisėtumas atsirado dėl to, kad reikėjo sutvarkyti užterštą miško paklotę. Buvo padaryta žala gyvūnijai, augmenijai. Buvo nustumtas dirvožemis kartu su visa miško paklote. Miško paklotė tai samanos, žolės, grybai, mikroorganizmai, vabalai, bakterijos. Miško paklotė be žmogaus pagalbos gali atsistatyti, tačiau ilgas atsistatymo laikas - nuo dešimtmečių iki šimtmečių. Pasodinti sodinukai dar nereiškia, kad bus atkurta miško paklotė, jie tik gali paspartinti miško paklotės atkūrimą. Užteršimas naftos produktais, priklausomai nuo koncentracijos tirštumo, vienareikšmiškai sunaikino visus mikroorganizmus pilnai - tiek gyvus, tiek negyvus. Specialistas J. V. parodė, kad dirba Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Pakruojo aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu, 2022 m. gegužės 10 d. pateiktą išvadą tvirtina. Matė naftos produktų išsipylimo faktą, jautėsi naftos produktų kvapas. Tokio mąsto užterštumo nebuvo matęs, buvo užteršta didelė dalis miško.

52.       Specialistė V. G. parodė, kad dirba Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus vyriausiąja specialiste. 2022 m. gegužės 10 d. pateiktą išvadą patvirtina, kurios pagrindą sudarė UAB „DGA“ atlikta teritorijos, esančios šalia naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini), detalaus ir ekogeologinio tyrimo ataskaita. Buvo užterštas ir gruntinis vanduo, ir gruntas, ribinės vertės buvo viršytos. Pasekmės atviruose vandens telkiniuose yra ilgalaikės, o dirvožemiui - praktiškai negrįžtamos, nes gruntas buvo nukastas, išvežtas ir išvalytas. Natūralaus dirvožemio toje vietoje nebeliko, o jo susidarymas labai lėtas. Dirvožemio atsistatymas iki natūralių savybių yra laikomas neatsistatančiu gamtiniu resursu, dėl to, kad jis labai lėtai formuojasi. Tai yra nurodyta Europos direktyvose. Istorinė tarša būtų, jeigu taršos pagrindiniai rodikliai būtų nustatyti iki 2005 m. sausio 1 d. Istorinės taršos čia nebėra. Tyrimų duomenimis, 2022 m. kovo 25 d. vandenyje buvo rasta beveik 9 mg/l benzino, benzino frakcijos buvimas rodo šviežią taršą miške šalia UAB „N“ veiklavietės. Dėl teritorijoje anksčiau buvusios karinės bazės - per laiką naftos produktai galėjo degraduoti. Sena tarša būtų arba išgaravusi, arba virtusi sunkesnėmis dyzelino arba mazutų frakcijomis. Vanduo maždaug 2 metrų diapazone pavasarį pakyla, nusileidžia, benzino vandenyje neturėjo ir negalėjo būti. Kadangi teritorija smėlinga, istorinė tarša, jei būtų ir buvusi, per griovius jau būtų pasiekusi Nemuną. Pagal 2005-2019 m. požeminio vandens monitoringo ataskaitas, požeminio vandens kokybės kaita įvairiai pulsuojanti. Kadangi buvo nustatinėjama visos trys frakcijos, surašant aktualią ataskaitą tyrėjai padarė išvadą, kad senos taršos arealas nesiplečia, tačiau stebima šviežia tarša. Specialistė J. S. parodė, kad dirba Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktore, 2022 m. gegužės 10 d. išvadą dėl (duomenys neskelbtini) išleistų į aplinką teršalų tvirtina. Kaip mokslininkai straipsniuose teigia, visiškai išvalyti ir atkurti naftos produktų pašalinimą aplinkoje neįmanoma. Buvo nustatyta, kad į miško žemę pašalintos naftos produktų atliekos. Įmonės, eksploatuojančios rezervuarus, privalo turėti naftos gaudykles, kad įvykus incidentui teršalai nepatektų į aplinką, tačiau šiuo atveju dalis naftos produktų išsiplovė per gruntinius ir paviršinius vandenis. Žala aplinkai buvo padaryta, nes teršalai - naftos produktai, kurie garuodami, susigerdami į gruntą galėjo išplisti į gilesnius sluoksnius bei paviršinius vandenis, taip sukeldami žalą. Kadangi išsiliejo pavojingi produktai, buvo atliktas ekotoksiškumo tyrimas. Nustatyta, kad mėginiuose aptikti junginiai yra ekotoksiški, t. y. sutrikdė augalų bei gyvūnų gyvenamąją aplinką, pažeidė biologinę įvairovę, nes buvo sudarytos nenatūralios ir toksiškos sąlygos. Užterštos teritorijos tvarkymo darbai buvo pradėti vėliau, todėl galėjo naftos produktai išsiplauti, išplisti ir užteršti gruntinius vandenis per upelius, griovas, patekti ir į kitus vandens telkinius, ypač pavasarį. Kiek yra žinoma, nustatyta istorinė tarša, tačiau šviežios taršos atvejis buvo akivaizdus – augalai ir krūmai buvo padengti naftos produktų plėvele. Istorinė tarša ne tokia, kaip šviežia tarša. Specialistė O. Š. parodė, kad dirba Aplinkos apsaugos agentūroje cheminių medžiagų skyriaus vedėja, tvirtina 2022 m. gegužės 10 d. išvadą. Gavusi tyrimų protokolus pagal juos nustatinėjo galimą neigiamą poveikį. Ėminiuose buvo paimtos atliekos ir daromi ekotoksiškumo tyrimai su vėžiagyviu Daphnia magna - mirtingumas arba slopinimas. Daphnia magna yra standartas, modelinis gyvūnas, ant kurių išbandomi įvairiausi teršalai. Visi trys paimti mėginiai buvo pripažinti ekotoksiškais ir pavojingais vandens aplinkai – Daphnia magna žuvo net prie žemų koncentracijų, kas rodo vandens užterštumą. Tokie teršalai gali sukelti vandens gyvūnijai reikšmingus neigiamus poveikius: genetinius, mutageninius, reprodukcinius, morfologinius pakitimus, gyvūnai gali žūti, nesidauginti, keisti lytį ar nepriaugti masės. Vandens aplinka yra jautriausia ir greičiausiai reaguoja į teršalus, todėl šis metodas laikomas lengviausiu ir patikimiausiu ekotoksiškumo nustatymo būdu. Žalingas poveikis pasireiškia po tam tikro laiko, gali pasireikšti ir kitiems komponentams: grybams, augalams, visai biologinei įvairovei. Specialistas M. I. parodė, kad dirba Valstybės įmonės Valstybinėje miškų urėdijoje miškininkystės skyriaus vyresniuoju specialistu, 2022 m. gegužės 10 d. išvadą tvirtina. Žala atsirado, nes 2012 m. pasodintas 10 metų amžiaus juodalksnynas pagal teritorijos sutvarkymo planą dėl taršos naftos produktais turėjo būti iškirstas, pašalinta miško paklotė, išvalytas gruntas, sustabdyta gruntinio vandens tarša. Iškirstas miškas priskiriamas 4 miškų grupei, neturinčiai specialaus apsaugos statuso, tačiau tai buvo perspektyvus jaunuolynas.  Teritorija yra drėgna ir derlinga, todėl žolinė augmenija atsigaus greitai – po 2–3 metų vizualiai bus žalia danga, tačiau iki tikro miško paklotės atsistatymo labai toli. Specialistas V. L. parodė, kad dirba Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėju, 2022 m. gegužės 10 d. išvadą tvirtina. Šalinant teršalus iš užterštos vietovės buvo pašalintas ne tik gruntas, bet ir visa, kas yra virš jo. Gretimoje teritorijoje, kur laikomi naftos produktai, anksčiau buvo vykdoma stebėsena ir monitoringas, tačiau pastaruoju metu tokia veikla nebevyko, informacijos apie galimą taršą į aplinką iš šios teritorijos neturi. 

53.       Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visetas patvirtina tiek tai, kad K. P. ir UAB „N“, veikdama per K. P., neteisėtais veiksmais išpylė būtent 228,34 t pavojingųjų naftos atliekų, tiek tai, kad tokiais jų veiksmais buvo padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams. Tokį manymą patvirtina nurodyti institucijų priimti dokumentai, atlikti tyrimai ir matavimai. Neabejotina, kad itin pavojingų – naftos atliekų išpylimas į miško teritoriją, neigiamai paveikia natūralią gamtos ir aplinkos būklę. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijami institucijų priimti dokumentai ir jų priėmimo procedūros, yra nepagrįsti.

54.       Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl išpiltų pavojingųjų naftos atliekų kiekį, pažymėtina, kad jis buvo nustatytas sistemiškai ir logiškai įvertinus byloje esančius įrodymus. Pirminio patikrinimo metu, 2022 m. vasario 25 d. buvo surašytas Teršalų pasklidimo apmatavimo aktas valstybinio miško teritorijoje, kuriame buvo nustatytas teršalų pasklidimas. Priešingai nuteistųjų teiginiams, šis aktas yra pasirašytas ne tik jį surašiusių Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos darbuotojų, bet ir pačių UAB „N“ atstovų – K. P. ir I. D., jame nurodyta, kad matavimai atlikti adresu (duomenys neskelbtini), taigi, juo nesivadovauti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

55.       Nuteistiesiems inkriminuotą išpiltų pavojingųjų naftos atliekų kiekį ir jais užterštą aplinkos plotą patvirtina ir kiti, pirmosios instancijos teismo nurodyti įrodymai, tame tarpe - teritorijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios šalia naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini), detalaus ekogeologinio tyrimo ataskaita, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad naftos produktais užteršto gruntinio vandens paplitimo plotas – 1334 m2, užteršto gruntinio vandens tūris teritorijoje – 1032 m2. Bendras naftos produktais virš RVp užteršto grunto tūris teritorijoje siekia 30,8 m3, užteršto grunto plotas – 154 m2. Tačiau, remiantis vizualine analize ir organoleptinėmis paviršinio grunto ir vandens savybėmis, tarša naftos produktais akivaizdžiai išplitusi didesnėje teritorijoje, 46,13 arų plote. Tarša šioje teritorijoje paplitusi naftos produktų plėvelių pavidalu ant paviršinio vandens ir paviršinio grunto. Šioje vietoje atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog priešingai apeliacinio skundo argumentams, tarša naftos plėvelių pavidalu yra taip pat laikytina tarša, todėl argumentai dėl žalos padarymo siejimo tik su mažesnio ploto taršos pasklidimu grunte yra nepagrįsti ir atmestini.

56.       Dar daugiau, naftos produktų pasklidimą ir aplinkos užteršimo plotą patvirtina ir 2022 m. gegužės 10 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ specialistų parengta išvada, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad atlikti aplinkos tyrimai parodė, jog visų naftos produktų atliekos yra praskiestos ir visiškai susimaišiusios tarpusavyje, negalima išskirti, kokios kategorijos vandens aplinkai toksiškų medžiagų yra atliekoje išreiškus procentais, todėl, pagal bendrą taisyklę, tais atvejais, kai negalima aiškiai pagrįsti, kad atlieka turi būti priskirta nepavojingai, ji turi būti priskirta pavojingai atliekai. Be to, pagal 2022 m. kovo 7 d. duotą privalomąjį nurodymą <...> UAB „N“ surinko 208 t teršalų.

57.       Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte nurodyta, kad 2022 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini) miške, greta BUAB „J“ (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminalo, adresu (duomenys neskelbtini), aptikti naftos produktai galėjo pasiekti ir užteršti gruntą 2,4 m. gylyje.

58.       Nesutiktina su skundo argumentais, jog tai, kad šalinant užterštumą buvo patirta 179 895,75 Eur išlaidų, nėra žalos aplinkai dydis. Visų pirma pažymėtina, kad pirminė apskaičiuota aplinkai padaryta žala buvo 2 380 672,80 Eur, tuo tarpu dėl atliktų aplinkos tvarkymo darbų apskaičiuota žala buvo sumažinta. Todėl šiuo atveju patirtos išlaidos šalinant padarytą didelę žalą, žemei, vandeniui, gyvūnijai ir augmenijai yra aktualios ir pagrįstai buvo vertintos įrodymų viseto kontekste. Antra, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistųjų veiksmais pašalinta padaryta aplinkai žala pagrindžia tokios žalos mastą ir kilusius padarinius. Valant užteršto miško teritoriją iš miško buvo išsiurbtas didelis kiekis – 212,18 t skystų pavojingų atliekų, kas savaime leidžia teigti, kad į aplinką pateko ne mažiau nei 218,18 t pavojingų atliekų, vis tik, kita išleistų atliekų dalis tikėtinai susigėrė į miško paklotę ir gruntą. Be to, aplinkai žala buvo padaryta iškertant medžius. Sutiktina, kad šie medžiai buvo iškirsti turint tam leidimą, tačiau šiuo atveju aktualu tai, kokiu tikslu buvo nuspręsta išduoti leidimą kirsti įvykio vietoje buvusius medžius. 2022 m. gegužės 10 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ specialistų parengtoje išvadoje buvo nurodyta, kad pašalinti dalį užteršto grunto įmanoma tik užterštoje miško sklypo dalyje plynai iškirtus visus augančius medžius ir išrovus jų kelmus. Taigi, toks medžių kirtimas buvo susijęs būtent su nuteistųjų neteisėtai išleistomis pavojingosiomis naftos atliekomis, kadangi jomis užteršus aplinką, nebuvo įmanoma pašalinti padarytos žalos. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl naftos produktų patekimo į aplinką medžiai būtų išdžiūvę, tačiau byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad išleidžiant naftos atliekas tiek minėtiems medžiams, tiek aplinkai neabejotinai buvo sukelti negrįžtami padariniai, todėl vien aplinkybė, kad duotuoju momentu šie medžiai nebuvo nudžiūvę, savaime neleidžia teigti, kad jiems nebuvo padaryta žala. Tapačiai, nors nuteistieji nurodo, kad nustatytas pavojingųjų atliekų pasklidimo žemės paviršiuje storis, t. y. 0,06 m nėra įrodytas, vis tik, pagal bylos duomenis matyti, kad šis atliekų pasklidimo storis buvo apskaičiuotas išmatavus teritorijoje telkšančių balų gylius (nuo 3 cm iki 9 cm) ir išvedus jų aritmetinį vidurkį – 3 cm + 9 cm = 12 cm / 2 = 6 cm, t. y. 0,06 m.

59.       Kaip matyti, tiek nurodyti institucijų pateikti dokumentai, tiek kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir šiame nuosprendyje nurodyti įrodymai ir dokumentai patvirtinta būtent kaltinime nurodytą išpiltą naftos produktų atliekų kiekį ir jomis užterštą aplinkos plotą. Analogiškai, tokią išvadą leidžia daryti ir liudytojų parodymai, kurie iš esmės visi nurodė tokį patį ar labai panašų atliekomis užterštą įvykio teritorijos plotą. Tuo tarpu nuteistųjų nurodomas plotas, kurį jie užteršė, t. y. ne daugiau nei 5,42 m3, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Dar daugiau, jį iš esmės paneigia tiek bylos rašytiniai įrodymai, tiek apklaustų liudytojų parodymai, tiek objektyvūs duomenys – antai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal 2022 m. spalio 18 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, iš kurių matyti, kad guminės žarnos, per kurią buvo leidžiamos naftos produktų atliekos, vidinis skersmuo yra tik – 35 mm, taigi visiškai netikėtina, kad per 1 val. 40 minučių, kaip teigė K. P., būtų galima išpumpuoti 228,34 t. teršalų.

60.       Nors apeliantai nurodo, kad šiuo atveju matavimais užfiksuotas teritorijos padengimas teršalais neatitiko realios padėties, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais. Visų pirma, matavimais užfiksuotą naftos produktų atliekų pasklidimą įvykio vietos teritorijoje patvirtina ir kiti, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti rašytiniai įrodymai. Antra, šias aplinkybes patvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai apie nagrinėjamą įvykį ir jo vietą.

61.       Atsakant į skundo argumentus, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 27 d. Žalos aplinkai skaičiavimo patikslinime nurodyti skaičiavimai buvo atlikti vadovaujantis 2022 m. gegužės 12 d. užterštos pavojingomis atliekomis valstybinio miško teritorijoje, šalia UAB „N“ naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini), detalaus ekogeologinio tyrimo ataskaita, kuri, teismo vertinimu, yra išsami, pagrįsta ir nekelianti abejonių savo patikimumu. Tuo tarpu apeliantų nurodomas argumentas, kad 2022 m. liepos 27 d. Žalos aplinkai skaičiavimo patikslinime nurodyti skaičiavimai yra visiškai absurdiški, yra niekuo nepagrįstas ir negali būti laikomas patvirtinančiu šių skaičiavimų nepagrįstumą. Pažymėtina, jog šiame patikslinime nurodytuose skaičiavimuose buvo remiamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintų „Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika“ 31 punktu, kuris, kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-9-415/2023, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, todėl yra taikytinas pagrįstai. Juo labiau, šis 2022 m. liepos 27 d. Žalos aplinkai skaičiavimas buvo patikslintas vėlesniais skaičiavimais, o paskutiniu ir aktualiu skaičiavimu sudarė 15 355,80 Eur neatlygintos žalos medžiams ir miško paklotei.

62.       Apeliantai skundu ginčija institucijų priimtus dokumentus, jų priėmimo procedūrų teisėtumą, apklaustų liudytojų parodymų patikimumą, tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo tokių nuteistųjų argumentų vertinti kaip pagrįstų. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad joje surinkti įrodymai laikantis įstatymų reikalavimų, o pateikti dokumentai atitinka jiems keliamus reikalavimus. Nors apeliaciniame skunde nuteistieji nurodo, kad atliktas Daphnia magna judrumo slopinimo tyrimas ir jo metu gauti rezultatai yra nepatikimi, tačiau matyti, kad šį tyrimą atliko atitinkamas specialiąsias žinias turintis asmuo, t. y. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Biologinių tyrimų skyriaus specialistė, mėginys tyrimui buvo paimtas būtent iš požeminio rezervuaro R2, iš kurio ir buvo į aplinką išleistos pavojingosios naftos produktų atliekos. Nors nuteistieji pažymi, kad šio mėginio tyrimo protokole skiltyje „metodas akredituotas“ pateiktas atsakymas „ne“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad prie šio atsakymo taip pat yra pateikta informacija, kad „tyrimas atliekamas pagal Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. birželio 1 d. išduotą Leidimą Nr. 1488160 atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus. Leidimo priedas atnaujintas 2021-08-03“. Ši aplinkybė teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad Daphnia magna judrumo slopinimo tyrimas atliktas laikantis jam taikomų reikalavimų ir jo metu gautos išvados galėjo būti naudojamas pagrindžiant nuteistiesiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

63.       Atmestinas skundo argumentas, kad 2022 m. gegužės 10 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ specialistų parengta išvada negali būti pripažįstama specialisto išvada. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ši išvada atitinka BPK 90 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Specialistai dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingos išvados surašymą ir pateikimą buvo įspėti, išvadoje nurodyta specialistams pateikta užduotis, beveik į visus pateiktus klausimus duoti konkretūs atsakymai, todėl laikyti jas netinkamais įrodymais nėra pagrindo, juolab, nenustatytas nei vieno specialisto asmeninis suinteresuotumas bylos baigtimi, su kuo sutinka ir aukštesnysis teismas. Tuo tarpu nuteistųjų argumentai, kad šią išvadą pasirašę asmenys vienaip ar kitaip buvo susiję su nagrinėjamu atveju, o byloje nagrinėti klausimai susiję su jų (jų darbovietės) darbo kokybės vertinimu, niekaip neįrodo apklaustų ir 2022 m. gegužės 10 d. išvadą patvirtinusių asmenų suinteresuotumo bei jų duotų parodymų nepatikimumo. Analogiškai, nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ir kiti pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai buvo šališki, jų parodymai tendencingi, tačiau tokioms aplinkybėms patvirtinti nepateikti jokie objektyvūs duomenys. Priešingai, apklaustų liudytojų parodymai patvirtina baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, visi apklausti liudytojai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus.

64.       Atmestini nuteistųjų argumentai dėl to, kad jų neteisėtais veiksmais nebuvo padaryta didelė žala aplinkai. Pažymėtina, kad 2022 m. gegužės 10 d. specialistų išvadoje nurodyta, kad remiantis UAB „DGE Baltic Soil“ atlikta Teritorijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios šalia Naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini), kontrolinio ekogeologinio tyrimo tarpine ataskaita, nustatyta, kad naftos produktais (naftos bei daugiacikliais angliavandeniliais) 0,04-2,4 m gylyje slūgsantis užterštas gruntinis vanduo išplitęs 1334 m2 plote ir, įvertinus jį talpinančio smulkiagrūdžio smėlio poringumo koeficientą (n-0,43) sudaro 1032 m3 tūrį. Šios aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad rasti užterštoje teritorijoje angliavandeniliai galėjo greitai pasklisti gruntiniuose ir požeminiuose vandenyse. Nors nuteistieji pažymi, kad tirta teritorija nepatenka į vandenviečių apsaugos zonas, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad užterštas vanduo negalėjo užteršti artimai esančių vietovių - (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje esančių geriamo gėlo vandens gręžinių, (duomenys neskelbtini) kanalo – upelio ir kt. Be to, kaip jau minėta, dėl nuteistųjų veiksmų buvo iškirsti visi įvykio teritorijoje augę medžiai, kurie buvo perspektyvūs, sunaikinta visa augmenija, o pasklidę teršalai buvo labai toksiški aplinkai ir gyviems organizmams. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai pagrindžia didelės žalos padarymą žemei, vandeniui, gyvūnijai ir augmenijai. Sutiktina, kad teisės aktų reikalavimai numato tam tikrą leistiną taršos kiekį, tačiau, visų pirma, nuteistųjų veiksmais padaryta žala neabejotinai ir įrodytai viršijo tokius leistinus kiekius, dėl jų veiksmų nukentėjo įvykio vietos augmenija, ekosistema ir pan., dėl ko nuteistųjų veiksmai neabejotinai peržengė leistinumo ribas. Antra, kaip nurodė pati liudytoja V. K., apskaičiuojant nuteistųjų padarytą žalą, iš galutinės sumos buvo atimta leistina tarša, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manymui, kad K. P. ir UAB „N“ neteisėti veiksmai galėtų būti laikomi nepavojingais.

65.       Atmestini skundo argumentai, kuriais nuteistieji bando įrodyti, kad miško paklotė nėra išskirtinis gėris – didina gaisringumo pavojų, sudaro geras sąlygas veistis graužikams. Atkreiptinas nuteistųjų dėmesys, jog netgi vertinant, kad tokie teiginiai galimai pagrįsti, vis tik, teršalų paskleidimas miške negali būti pripažįstamas teisėta ar mažai pavojinga veikla, kadangi aplinkos apsauga turi neabejotiną ir pagrįstą reikšmę. Todėl tiek inkriminuojant K. P. ir UAB „N“ BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tiek priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį buvo pagrįstai konstatuota, kad buvo pažeista aplinkos apsaugos teisės aktuose nustatyta tvarka, o būtent: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įsakymo 9 straipsnį, nustatantis, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų; 32 straipsnio 3 dalis – tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnis, nustatantis, kad atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu; 8 straipsnį, nustatantį, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6 punktas, nustatantis, kad Atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; 7 punktas, nustatantis, kad Atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti; 74 punktas, nustatantis, kad įmonės, kuriose susidaro pavojingosios atliekos, privalo identifikuoti susidariusias pavojingąsias atliekas, nustatyti jų sudėtį ir deklaruoti susidariusias pavojingąsias atliekas atliekų apskaitoje. Nuteistieji, išleisdami naftos produktų atliekas, nesaugojo aplinkos, netausojo gamtos išteklių, pažeidė kitų gamtos išteklių naudotojų teises bei interesus. Jie, disponuodami pavojingomis naftos atliekomis, nesilaikė tokių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatų, dėl ko buvo padaryta didelė žala.

66.       Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog įvykio vietoje buvo istorinė tarša, kurios padariniai ir buvo pašalinti nuteistųjų veiksmais. Istorinės taršos faktas paneigia liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai, bei UAB „Grota“ pateikta Ūkio subjektų aplinkos monitoringo 2016 m. ataskaita. Šioje ataskaitoje, be kita ko, buvo nurodyta, kad 2016 m. BUAB „J“ (iki 2016 m. rugsėjo 14 d. – „X“) (duomenys neskelbtini) naftos terminale (duomenys neskelbtini), buvo vykdomas požeminio vandens monitoringo programos įgyvendinimas pagal suderintą 2016–2019 m. planą. Monitoringo tinklą sudarė keturi gręžiniai, įrengti pirmame vandeningame sluoksnyje terminalo teritorijoje. Nustatyta, kad 2016 m. gruntinio vandens kokybė buvo prasta – visuose stebimuosiuose gręžiniuose aptikta naftos angliavandenilių. Ypač gręžinyje Nr. 36xx0 naftos produktų (NP) koncentracija 1,3 karto viršijo leistiną ribinę vertę (RV) pagal LAND-9-2009. Taip pat buvo nustatytas benzeno ir epizodiškai ksilenų RV viršijimas. Kitų rodiklių normatyvai nebuvo viršyti. Ataskaitiniu laikotarpiu šviežios NP taršos nenustatyta, todėl daryta išvada, kad terminalas reikšmingo neigiamo poveikio gruntinio vandens kokybei 2016 m. nedarė, tačiau aukštos taršos priežastimi laikoma sena, liekaninė naftos produktų tarša, kuri vis dar išplaunama iš anksčiau užteršto grunto. Monitoringo duomenys nerodė taršos arealo plėtros. Ši ataskaita, vertinant ją byloje esančių įrodymų viseto kontekste, leidžia daryti išvadą, kad istorinės taršos nagrinėjamo įvykio vietoje nebuvo. Tai patvirtino ir iš esmės visi pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai. Nors skunde akcentuojama, kad teritorijoje buvo stebima tarša, tačiau esminis aspektas, kurio pagrindu rastos naftos produktų atliekos negali būti laikomos istorinės taršos rezultatu – tai, kad atliekos buvo akivaizdžiai šviežia tarša. Aktualu ir tai, kad liudytojo E. M. teigimu, teršalai negalėjo savaime iškilti į paviršių, o vertinant skystos frakcijos kiekį, mano, kad ši tarša pateko iš UAB „N“ teritorijos. Liudytojas D. V. parodė, kad po BUAB „J“ turto perdavimo UAB „N“, teritorijoje nebuvo juntami pašaliniai kvapai ar oro tarša, pažeidimų nepastebėjo, viskas buvo tvarkinga. Liudytojas A. K. teigė, kad giluminio užteršimo variantas negalimas, kadangi prieš tai buvęs miškas buvo kirstas ir ataugęs, todėl apie istorinę taršą miškininkai būtų pranešę ir taip patvirtino, kad įvykio vieta buvo užteršta skysta frakcija. Specialistė V. G. patvirtino, kad šiuo atveju šalia UAB „N“ veiklos teritorijos užfiksuota tarša negali būti laikoma istorine, analogiškus parodymus davė ir specialistas V. L., o šviežios taršos faktą patvirtino ir specialistė J. S..

67.       Europos Sąjungoje atliekų tvarkymas grindžiamas septyniais pagrindiniais principais (gamtos išteklių suverenitetas ir pareiga nedaryti žalos aplinkai; prevencinių veiksmų principas; bendradarbiavimo principas; darnaus vystymosi principas; atsargumo principas; bendros–diferencijuotos atsakomybės principas ir „teršėjas moka“ principas). „Teršėjas moka“ yra vienas svarbiausių principų (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-354/2022). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentu, kad UAB „N“, ateidama į šią teritoriją, turėjo nustatyti tos teritorijos taršą. Kadangi UAB UAB „N“ to nepadarė, todėl nustatyta tarša, paneigus istorinį taršos faktą, laikoma būtent šios įmonės veiklos rezultatas ir ji privalo prisiimti atsakomybę už atsiradusias pasekmes.

68.       Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visetas leidžia daryti logišką ir pagrįstą išvadą, jog būtent nuteistųjų veiksmų pasekmėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2022 m. vasario vidurio iki 2022 m. vasario 25 d., panaudojant guminę žarną ir drenažinį siurblį, ne per vieną kartą buvo išpiltos jame kaupiamos pavojingosios naftos produktų atliekos 276,78 m3 – 228,34 t., į valstybinį (duomenys neskelbtini) mišką (65 kvartalo 15, 16, 17 ir 21 sklypuose) užteršiant 0,453 ha valstybinio miško žemės plotą ir melioracijos griovį ir užteršiant naftos produktais 1334 m2 gruntinio vandens, kurio tūris teritorijoje – 1032 m3; 30,8 m3 gruntą, kurio plotas teritorijoje 154 m2, dėl ko grunto ir gruntinio vandens tarša naftos produktais plėvelių pavidalu yra išplitusi 46,13 arų teritorijoje – taip padarant didelę žalą, žemei, vandeniui, gyvūnijai ir augmenijai. Tuo tarpu nuteistųjų argumentai dėl to, kad per vieną kartą naftos produktų atliekomis buvo užterštas mažesnis plotas, padaryta nedidelė žala, bei kad nustatyta ir įvertina įvykio vietoje buvusi žala yra istorinės taršos pasekmė, nepasitvirtino.

69.       Atsakant į skundo argumentus dėl subjektyviojo BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio – kaltės, aukštesniojo teismo vertinimu, ji taip pat pagrįstai nustatyta.

70.       Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog K. P. neturėjo tyčios išpilti pavojingąsias naftos produktų atliekas, kadangi byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, kad nuteistasis minėtas atliekas išpylė sąmoningai, norėdamas taip daryti. Nors K. P. nurodė, kad naftos produktai išsiliejo vieno įvykio metu taršos atvejis buvo netyčinis, nesiekė tyčia pakenkti gamtai, norėjo tik išleisti rezervuare susikaupusį vandenį, kad neišsilietų naftos produktai ir išvengti didesnės žalos, vis tik, teisėjų kolegija neturi pagrindo tikėti tokiais nuteistojo paaiškinimais. K. P. tyčią padaryti BK 270 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką pagrindžia tai, kad jam buvo žinoma aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, jis anksčiau dirbo BUAB „J“, vykdė panašią veiklą, 2021 m. balandžio 27 d. darbo sutarties Nr. Nxx7 pagrindu nuo 2021 m. balandžio 29 d. dirbo UAB „N“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Pagal UAB „N“ direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. patvirtintus (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminalo (duomenys neskelbtini) pareiginius nuostatus (duomenys neskelbtini) K. P. buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) padalinio vadovu, kuriam direktoriaus pavedimu pavesta vadovauti įmonės struktūriniam padaliniui (2.1), <...>, pavesta vadovauti ir organizuoti naftos produktų bazės ūkinę veiklą, aprūpinant (duomenys neskelbtini) padalinį medžiagomis, įrengimais, ir kitomis materialinėmis vertybėmis, bei organizuojant (duomenys neskelbtini) padalinio veikloje susidariusių atliekų utilizaciją <...> (2.3)). Taigi akivaizdu, kad nusikalstamos veikos padarymo metu K. P. buvo atsakingas už UAB „N“ (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminalo veiklą, jam turėjo būti suprantama ir žinoma, kad pavojingosios naftos produktų atliekos turi būti šalinamos laikantis griežtų tokio pobūdžio atliekoms taikomų reikalavimų. Tuo tarpu jo nurodytas aplinkybes, kad minėtos atliekos pateko į aplinką ir ją netyčia užteršė per vieną kartą, paneigia tiek išleistų atliekų kiekis, tiek padarytos žalos mastas, tiek kiti įrodymai – BUAB „J“ bankroto administratoriaus darytose teritorijos nuotraukose jau iki nagrinėjamo įvykio buvo užfiksuota nutiesta žarna, skirta atliekų šalinimui, liudytojų parodymai apie nuo įvykio vietos sklidusį naftos kvapą, institucijų darbuotojų užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad atvykus į įvykio vietą buvo rasta palikta žarna, skirta atliekų šalinimui, kas suponuoja išvadą, kad šios priemonės buvo naudojamos ne vieną kartą ir kad atvykęs kitą dieną nuteistasis galėtų toliau, tokiu būdu, tęsti atliekų šalinimą. Tuo tarpu paties K. P. parodymai apie nagrinėjamą įvykį yra nenuoseklūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl laikytini jo gynybine versija, kurią paneigė kiti bylos duomenys. Sutiktina su skundo argumentu, jog praėjus ilgam laiko tarpui nuo nagrinėjamo įvykio kai kurios įvykio aplinkybės gali būti primirštos, tačiau šiuo atveju nenuoseklūs nuteistojo parodymai yra apie esmines įvykio aplinkybes, kas sudaro pagrindą manymui, jog jie yra gynybinė pozicija. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, jog K. P., nurodydamas, jog rezervuaras, iš kurio buvo išleistos naftos produktų atliekos buvo kiauras, todėl jame susikaupė gruntiniai vandenys, nepateikė jokių rezervuaro gedimo įrodymų, taigi, jo nurodytos įvykio versijos nepagrindė jokie duomenys, išskyrus liudytojų, UAB „N“ darbuotojų parodymus, kurie, neabejotinai suinteresuoti jiems naudinga bylos baigtimi.

71.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog K. P. neturėjo jokio motyvo išpylinėti į aplinką naftos produktus, kadangi UAB „N“ neturėjo jokios pareigos surinkti naftos produktų atliekas, vežti jas perdirbimui ar kitaip jas apdoroti, kadangi UAB „N“ nėra jų savininkas. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad būtent UAB „N“ buvo atsakinga už naftos produktų atliekų saugojimą ir tinkamą tvarkymą – pagal 2021 m. balandžio 28 d. UAB „N“ ir BUAB „J“ sudarytą turto panaudos sutartį panaudos gavėja (UAB „N“) įsipareigojo laikytis priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir sandėliavimo taisyklių, taip pat higienos bei sanitarinių normų; UAB „N“ atsakė už šių taisyklių bei normų nesilaikymo pasekmes ir atlygina dėl to atsiradusią žalą.

72.       Analogiškai, aukštesniojo teismo įsitikinimu, byloje buvo nustatyta ir įrodyta juridinio asmens – UAB „N“ kaltė padarius BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 270 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

73.       Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi, juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens – ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012). Kita juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga pagal BK 20 straipsnio nuostatas yra ta, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Ši sąlyga reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriam jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriam jis dirba, interesais. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nustatyta juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-620-677/2015). Taigi, intereso sąvoka platesnė nei naudos sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti, ir pan.) arba juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui, įmonės įvaizdžiui, suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones, konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose ir pan.). Tačiau, sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-28-303/2017).

74.       Nagrinėjamu atveju, UAB „N“ įgaliotas atstovas M. G. parodė, kad įmonė nesiekė tyčia užteršti aplinką ir direktorius K. P. tokių nurodymų nedavė. UAB „N“ gynėjas advokatas Bronius Varsackis parodė, kad bendrovė nedarė ir neinicijavo kaltinime nurodytų veiksmų, ji vykdė pakankamą K. P. priežiūrą ir kontrolę. Liudytojas R. V., UAB „N“ generalinis direktorius, parodė, kad jis į technologinius procesus nesikišo, negali atsakyti, ar buvo tinkamai vykdoma K. P. priežiūra ir kontrolė. K. P. nederino veiksmų ir padarė netyčinį naftos produktų išpylimą, jis tokio pavedimo K. P. nebuvo davęs. K. P. apie tai, kad rezervuaras persipildė, kad reikalingas nusiurbimas, ar reikalinga atlikti kažkokius kitus veiksmus, jo neinformavo. Vis tik, byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „N“, priešingai apeliacinio skundo argumentams, yra atsakinga už jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokią išvadą leidžia daryti aplinkybės, jog, viena vertus, kaip nurodė UAB „N“ direktorius, jis nesikišo į K. P. veiklą, jos nekontroliavo ir neprižiūrėjo. Šią aplinkybę nurodė ir liudytoja I. D., UAB „N“ darbuotoja. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad K. P. turėjo teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu – jis buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) naftos produktų terminalo veiklą, joje veikė neprižiūrimas UAB „N“ atsakingų asmenų, kas suponuoja, kad jo priimami sprendimai buvo įmonės vardu.

75.       Kita vertus, sutiktina ir su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad UAB „N“ dėl K. P. neteisėtų veiksmų gavo naudos - sutaupė atliekų transportavimo kaštus, darbo laiko sąnaudas, nepatyrė ir atliekų perdirbimo ar utilizavimo išlaidų, taigi, K. P. veikė UAB „N“ naudai. Akivaizdu, kad esant įrodytai K. P. tyčiai, nėra pagrindo manymui, kad neteisėtus veiksmus išleidžiant pavojingąsias naftos produktų atliekas į aplinką nuteistasis darė be jokio tikslo, nesiekdamas padėti įmonei, kurioje dirbo. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą ir logišką išvadą, kad UAB „N“ tyčia padarė BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 270 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, dėl ko nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį.

76.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog UAB „N“ pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat buvo pripažinta kalta pagal BK 270 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši norma yra nukreipiančioji ir nenumato pačios nusikalstamos veikos, todėl BK 270 straipsnio 3 dalis, kuri buvo inkriminuota UAB „N“, šalintina iš kaltinimo.

77.       Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. P. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, o UAB „N“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, tokią išvadą apylinkės teismas padarė įvertindamas visus byloje esančius įrodymus, juos sujungdamas į vientisą loginę grandinę, nei vienam iš įrodymų nesuteikdamas išskirtinės ar lemiamos reikšmės.

Dėl civilinio ieškinio

78.       Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistųjų K. P. ir UAB „N“ dėl jų padarytos žalos medžiams ir miško paklotei, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, buvo priteista solidariai 10 237,20 Eur žalos atlyginimo, civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai išsprendė baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą, todėl šioje dalyje keisti nuosprendį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

79.       Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog civilinis ieškovas, apskaičiuodamas nuteistųjų neteisėtais veiksmais padarytą žalą, nepagrįstai ją skaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249, patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika. Pažymėtina, kad Metodikos 1 punktas numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius. Todėl konstatuotina, kad nuteistųjų veiksmais padaryta žalos ir jos dydis pagrįstai buvo apskaičiuotas vadovaujantis Metodika.

80.       Atsakant į skundo argumentus dėl žalos medžiams ir miško paklotei apskaičiavimo pagrįstumą pažymėtina, kad pagal aktualų 2022 m. gruodžio 14 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus Žalos aplinkai paskaičiavimą Nr. Ž55-1xx5/2022 buvo įvertinta, kad vietovė, kurioje padaryta žala – miškas, priskirtas VĮ VMU (duomenys neskelbtini) RP, (duomenys neskelbtini) girininkijos miško 6x kv. 1x skl. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) – IV grupės miškai, brandumo grupė – jaunuolynai. Žala aplinkai buvo apskaičiuota vadovaujantis Metodikos priedo 1.4.1 punktu, kuris numato, kad plynaisiais kirtimais aplinkai padaryta žala IV grupės miškuose apskaičiuojama 115 Eur už 1 m3; 4 punktu, kuris numato, kad aplinkai padaryta žala – miško paklotės žalojimas ar ėmimas (pažeidžiant nustatytąją tvarką), apskaičiuojama 3 Eur už 1 m2 miško paklotės; Metodikos 4 punktu, kuris nurodo, kad jeigu miškas sunaikinamas ar sužalojamas jį padegus, patvenkus ar neatsargiai elgiantis su ugnimi, nutekamuoju vandeniu, cheminėmis medžiagomis, naftos produktais, pramoniniais ir komunaliniais buitiniais teršalais bei atliekomis, šios metodikos priede nurodytas padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 2,0. Atsižvelgiant į tai, kad buvo plynai iškirstas IV grupės miškas, kurio tūris 5,46 m3, išleidus į jį naftos produktų atliekas, sužalojant 2350 m2 miško paklotės plotą, vertintina, kad pagrįstai buvo apskaičiuota 15 355,80 Eur žala. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistieji ėmėsi aktyvių veiksmų kuo operatyviau pašalinti nusikalstamos veikos padarinius, kad sumažinti teršalų kenksmingumo aplinkai poveikį, ir į patirtas UAB ,,N” dideles - 179 895,75 Eur išlaidas, šalinant užterštumo pasekmes, sprendė, kad yra pagrindas mažinti žalos dydį trečdaliu ir priteisti solidariai iš nuteistųjų 10 237,20 Eur, su kuo sutinka ir aukštesnysis teismas. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, jog naudotoje apskaičiavimo Metodikoje įtvirtintas ydingas tarifas apskaičiuojant žalos atlyginimo dydžius, yra nesusiję su nagrinėjama baudžiamąja byla, kadangi šiuo atveju nėra kvestionuojamas Metodikos teisėtumas ir pagrįstumas, todėl dėl šių argumentų plačiau nepasisakoma.

81.       Pažymėtina, kad solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo, šalių susitarimu nustatytais atvejais arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą. Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš bendraskolių reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos kiekvieno jų kaltei, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato ką kita (CK 6.279 straipsnio 2 dalis).

82.       Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui. Šiuo atveju būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

83.       Šiuo atveju nėra įrodyta, kad iš K. P. ir UAB „N“ priteista žala nėra bendra, jų neteisėti veiksmai buvo susiję tuo, kad K. P. veikė UAB „N“ naudai, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis K. P. ir juridinis asmuo UAB „N“ pagrįstai pripažinti solidariais bendraskoliais (CK 6.279 straipsnis).

Dėl paskirtų bausmių ir BK 39 straipsnio taikymo

84.       Už nusikalstamos veikos padarymą BK 270 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nuteistajam K. P. skundžiamu nuosprendžiu yra paskirta 100 MGL (5000 eurų) dydžio bauda, o nuteistajai UAB „N“ paskirta 200 MGL (10 000 eurų) dydžio bauda. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistiesiems paskirtos bausmės yra teisingos ir pagrįstos, todėl keisti jų nėra pagrindo.

85.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

86.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. P. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio, 54 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, o būtent: kad nuteistasis padarė vieną apysunkį baigtą tyčinį nusikaltimą, nuteistojo vaidmenį ir indėlį darant nusikalstamą veiką (buvo nusikalstamos veikos iniciatorius ir pagrindinis vykdytojas), tikslus (siekį neteisėtais būdais šalinti pavojingas atliekas ir gauti turtinę naudą). K. P. su kaltinimu sutiko iš dalies, yra neteistas, administracine tvarka baustas 4 kartus nuo 2017 m., pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ar priklausomybės ligų nesigydė, nesilankė, dirba UAB „N“ (duomenys neskelbtini), taip pat vertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kad savo noru atlygino ir pašalino didžiąją dalį žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nusikalstama veika įvykdyta aplinkai ir žmonių sveikatai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į tai, kad K. P. yra neteistas, jaunas, dirbantis asmuo, pirmosios instancijos teismas skyrė jam piniginę baudą, kurios dydį nustatė minimalų, skirtiną už apysunkio nusikaltimo padarymą.

87.       Analogiškai pasisakytina ir dėl UAB „N“ skirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, vadovavosi BK 41 straipsnio, 54 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, o būtent: UAB „N“ anksčiau nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn, jos įgaliotas atstovas iš dalies sutiko su bendrovei pareikštais kaltinimais, įmonė padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas baigtas. Taip pat buvo atsižvelgta į UAB „N“ atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad savo noru atlygino ir pašalino didžiąją dalį žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad juridinis asmuo nevengė atsakomybės, dar ikiteisminio tyrimo metu ėmėsi skubių veiksmų kuo greičiau pašalinti padarytą žalą aplinkai, bei į tai, kad pavojingais naftos produktais užteršta teritorija buvo pilnai išvalyta ir sutvarkyta, į nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydį ir sukeltų pasekmių mastą bei juridiniams asmenims numatytų baudų griežtumą, bendrovės turtinę padėtį. Šių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „N“ skirtina švelniausia juridiniam asmeniui numatyta bausmės rūšis, kurios dydis, pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią 47 straipsnio redakciją, nustatytas minimalus.

88.       Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog teisingumo principo įgyvendinimą užtikrintų BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas bausmės nuteistiesiems švelninimas. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

89.       Teismų praktikoje yra nurodyta, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-250-976/2023 ir kt.). Taip pat turi būti nustatyta, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015, 2K-161-303/2023, 2K-266-719/2023 ir kt.). Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Individualizuojant bausmę, aptartoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš pirmiau paminėtų aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025 ir kt.). Tik nustatęs visumą aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą tiek apie mažesnį nuteistojo asmenybės, tiek apie jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas gali motyvuotai spręsti dėl straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės aiškaus prieštaravimo teisingumo principui. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, iš esmės turi būti nustatyta visuma aptartų aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021 ir kt.).

90.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, įrodymus, nustatytas aplinkybes, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nuteistiesiems paskirti švelnesnes bausmes, negu numatytos straipsnio sankcijoje. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad K. P. ir UAB „N“ padaryto nusikaltimo pavojingumas, nusikaltimo stadija, nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdas, kilę padariniai, yra žymiai mažesni negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas neturi pagrindo nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, negu numatyta BK 270 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

91.       Priešingai skundo argumentams, aukštesnysis teismas neturi pagrindo taikyti ir BK 39 straipsnio nuostatas. Pagal BK 39 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar nesunkų tyčinį nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, teismas, net ir nustatęs BK 39 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą, svarstydamas kaltininko atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, privalo išsamiai motyvuoti savo sprendimą, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Tai reiškia, kad tokiam sprendimui vien tik formalių aptariamoje normoje išvardytų sąlygų nepakanka – teismas turi išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2013, 2K-24-895/2017). Nusikalstamą veiką padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principas suponuoja nuostatą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti taikomas tik tada, kai tai neprieštarauja teisingumo įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-156-594/2023). Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu surinktus ir ištirtus įrodymus, K. P. ir UAB „N“ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, padarytą žalą, bei kitų svarbių aplinkybių visetą, spręstina, kad pagrindo atleisti nuteistuosius nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra. Priešingai, toks atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės prieštarautų baudžiamajame įstatyme įvirtintai bausmės paskirčiai ir tikslams, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

92.       Apeliaciniame skunde nuteistieji nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš UAB „N“ buvo nepagrįstai priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka su šiuo skundo argumentu, todėl šioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš UAB „N“ nepriteisiamos.

93.       Pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi buvo nutarta informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos tarnybą apie būtinumą juridiniam asmeniui UAB „N“ parinkti gynėją ir paskirti tarnybos parinktą gynėją atstovauti juridinio asmens UAB „N“ interesus. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad sutinkant su nuteistųjų argumentais, juridiniam asmeniui UAB „N“ nebuvo išaiškinta, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į juridinio asmens turtinę padėtį, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Todėl atsižvelgiant į tai, bei įvertinus, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas juridiniam asmeniui UAB „N“ buvo paskirtas teismo iniciatyva, aukštesnysis teismas sprendžia, kad 810,84 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos iš UAB „N“ negali būti priteisiamos.

94.       Bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme metu buvo gauta 2026 m. vasario 9 d. patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-01xx1 dėl 481,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajai UAB „N“ apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

95.       Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajai UAB „N“ gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, kad, kaip nurodė nuteistosios UAB „N“ atstovai, jos finansinė padėtis nėra gera, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti iš nuteistojo išlaidų suma, susidariusi už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistina.

Dėl turto konfiskavimo

96.       Apeliaciniu skundu, be kita ko, nuteistieji nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti 2022 m. kovo 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu K. P. pateiktą žarną ir siurblį. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas teisingai išsprendė turto konfiskavimo klausimą, todėl naikinti ar keisti šią nuosprendžio dalį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

97.       BK 67 straipsnis numato, kad fiziniam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe – ir turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas, o 3 dalis numato, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

98.       Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nustatyta, jog K. P. darydamas nusikalstamą veiką naudojo žarną ir siurblį, taigi, jie laikytini nusikaltimo priemonėmis. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nusikalstamos veikos priemonės - 2022 m. kovo 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu K. P. pateikta žarna ir siurblys, konfiskuotos pagrįstai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u s p r e n d ž i a :

nuteistųjų K. P. ir UAB „N“ generalinio direktoriaus R. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš juridiniam asmeniui UAB „N“ pareikšto kaltinimo formuluotę „UAB „N“ kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 3 dalį“ ir iš Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti formuluotę „juridinį asmenį UAB „N“ pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 3 dalyje“.

Nepriteisti iš juridinio asmens UAB „N“, įm. k. (duomenys neskelbtini), 810,84 Eur (aštuonių šimtų  dešimties eurų ir 84 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pagal 2026 m. vasario 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažymą Nr. APD-2026-01xx1 iš juridinio asmens UAB „N“ nepriteisti.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                          Indrė Averkienė

                                                          Daina Dyburienė

                                                          Algirdas Giedraitis